{"id":974,"date":"2022-10-22T18:34:37","date_gmt":"2022-10-22T18:34:37","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=974"},"modified":"2024-07-15T22:05:38","modified_gmt":"2024-07-15T19:05:38","slug":"scenografe-renata-valcik-meno-kurinio-esme-ne-materija-o-isgyvenimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/22\/scenografe-renata-valcik-meno-kurinio-esme-ne-materija-o-isgyvenimas\/","title":{"rendered":"Scenograf\u0117 Renata Val\u010dik. \u201eMeno k\u016brinio esm\u0117 \u2013 ne materija, o i\u0161gyvenimas\u201c"},"content":{"rendered":"

Renata Val\u010dik (g. 1973) \u2013 viduriniosios kartos meninink\u0117, viena aktyviausiai \u0161iandien Lietuvoje besidarbuojan\u010di\u0173 teatro ir kino scenografijos k\u016br\u0117j\u0173. U\u017e savo scenografij\u0105 ne kart\u0105 \u012fvertinta Auksinio scenos kry\u017eiaus apdovanojimu. Kuria scenografij\u0105 Valentino Masalskio ir kit\u0173 garsi\u0173 Lietuvos re\u017eisieri\u0173 spektakliams, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose simpoziumuose.<\/em><\/p>

Meninink\u0117 kuria tiek klasikin\u0119 teatro spektakliams skirt\u0105 scenografij\u0105, tiek eksperimentuoja kurdama patyrimin\u0119 scenografij\u0105, \u012f kuri\u0105 \u017ei\u016brovas u\u017eeina, i\u0161gyvena spektaklio vyksm\u0105 savo min\u010di\u0173 pasaulyje. Taip pat R. Val\u010dik k\u016bryboje svarbus nuolatinis klausimas apie scenografijos ribas ir j\u0173 nebuvim\u0105. Meninink\u0117 reflektuoja scenografijos ir skulpt\u016bros bei scenografijos ir performanso meno ry\u0161\u012f.<\/em><\/p>

Su Renata Val\u010dik kalbam\u0117s apie kolektyvinio ir individualaus k\u016brybinio darbo s\u0105ry\u0161\u012f bei skirtumus. Apie tai, kiek scenografijos objektas, kaip k\u016brinys, gali savaranki\u0161kai funkcionuoti be aktoriaus, be spektaklio vyksmo ir be teatro erdv\u0117<\/em>s.<\/em><\/p>

\"\"
Renata Val\u010dik, Monikos Penkut\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

K\u0105 Tau rei\u0161kia steb\u0117ti pasaul\u012f menininko \u017evilgsniu? Ar gali \u012fsivaizduoti kitok\u012f b\u016bv\u012f? Kada pirm\u0105 kart\u0105 tai pajautei savyje?<\/strong><\/p>

A\u0161 negaliu atskirti, kas yra menininko \u017evilgsnis. Turiu savo \u017evilgsn\u012f. O ar jis menininko, ne\u017einau. Pirmiausia, yra tik mano akys, o kokios jos, ne\u017einau. Kiekvienas turime unikal\u0173 \u017evilgsn\u012f. Kad menininkas yra jautresnis \u2013 faktas. Jis pastebi tam tikras detales ir atkreipia kit\u0173 \u017emoni\u0173 d\u0117mes\u012f. Mano s\u016bnus taip pat turi unikal\u0173 \u017evilgsn\u012f \u012f pasaul\u012f, bet ar jis menininkas, ne\u017einau. K\u016brybin\u0117 gyslel\u0117 yra b\u016bdinga kiek\u00advie\u00adnam \u017emogui, tai duota su deguonimi, su harmonijos, tvarkos poj\u016b\u010diu, su klausa. Mes tai turime. O kiek kas k\u0105 i\u0161lavina, lemia aplinkyb\u0117s, supantys \u017emon\u0117s, kontekstas. Sud\u0117tinga atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, niekada nesu apm\u0105s\u010diusi savo \u017evilgsnio. Jis toks organi\u0161kas, jis \u0161alia. Juk kai ko nors noriu, i\u0161tiesiu rank\u0105 ir paimu, bet negalvoju apie proces\u0105.<\/p>

Turb\u016bt b\u016bnant nuolatiniame k\u016brybos procese menininkui net pa\u010dios buiti\u0161kiausios kasdien\u0117s aplinkyb\u0117s tampa nepaliaujama jo dalimi?<\/strong><\/p>

Taip b\u016bna, kai esi aps\u0117stas tam tikros id\u0117jos, j\u0105 nuolat apm\u0105stai, ji t\u016bno tavo galvoje. Daug buitini\u0173, kasdien\u0117s rutinos dalyk\u0173 darai automati\u0161kai. Da\u017enai pagaunu save, jog neatsimenu, kaip u\u017erakinau duris, nu\u0117jau iki automobilio, kaip padariau vien\u0105 ar kit\u0105 dalyk\u0105 \u2013 b\u016bna \u012fjungtas autopilotas. B\u016bnant k\u016brybos procese \u017evilgsnis yra nukreiptas daugiau \u012f vid\u0173, o ne \u012f i\u0161or\u0119. A\u0161 dar nepasiekiau to lygio, kad gal\u0117\u010diau steb\u0117ti pasaul\u012f ir ka\u017ek\u0105 kurti i\u0161 jo. K\u016bryba man pirmiausia ateina i\u0161 min\u010di\u0173, kurios kyla viduje, o tada ie\u0161kau i\u0161rai\u0161kos, formos.<\/p>

\"\"<\/figure>

O stebimas pasaulis jos nepadiktuoja?<\/strong><\/p>

Teatre taip nutinka nuolatos. Ten mes turime b\u016bti steb\u0117tojais, nes tai yra situacijos, atmosferos, charakterio atkartojimo menas. Ta\u010diau kai imuosi nesusijusios su teatru k\u016brybos, matyt, b\u016bnu taip pavargusi nuo steb\u0117jimo, kad jau\u010diu poreik\u012f u\u017esidaryti, nebestebiu pasaulio. O gal nuo nuolatinio steb\u0117jimo visko b\u016bna labai daug prisikaup\u0119.<\/p>

Vien\u0105 kart\u0105 su s\u016bneliu Kipru\u010diu va\u017eiuodama \u012f rezidencij\u0105 Islandijoje patyriau labai didel\u0119 baim\u0119, visai ne\u017einojau, k\u0105 darysiu. Galva buvo tu\u0161\u010dia, stresas didelis. Visos kelion\u0117s metu l\u0117ktuve intensyviai galvojau, kol supratau, kad negaliu nuo sav\u0119s pab\u0117gti. M\u0105s\u010diau apie tai, koks dabar mano kontekstas, koks gyvenimo etapas. Esu mama su k\u016bdikiu ant rank\u0173. Jau tai lemia mano galimybes ir apribojimus. Tuomet susim\u0105s\u010diau, k\u0105 galiu daryti kaip mama. \u012e galv\u0105 at\u0117jo mezgimo procesas. Tai suvokiau kaip jaukumo k\u016brim\u0105. Galvoje \u0117m\u0117 kilti \u012fvairios asociacijos, k\u0117liau sau klausim\u0105, kaip tai gali b\u016bti susij\u0119 su akmens simpoziumu, kuriame dalyvauju. Prisiminiau, kad Islandija yra \u017evej\u0173 sala, su kuria nat\u016braliai siejasi j\u0173 naudojamos virv\u0117s. Vos atva\u017eiavusi papra\u0161iau nereikaling\u0173 \u017evej\u0173 virvi\u0173 ir kit\u0105 dien\u0105 gavau kalnus j\u0173. Prad\u0117jusi megzti, supratau, kad turiu rakt\u0105. Puikiai susitvarkydama su aplink ropojan\u010diu k\u016bdikiu, i\u0161 virv\u0117s i\u0161mezgiau penki\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 mezgin\u012f, kuriuo ketinau apvynioti akmenis. Monta\u017eui prireik\u0117 tik vienos dienos. Atva\u017eiavo kranas, pak\u0117l\u0117 akmen\u012f, o a\u0161 pati net nebegal\u0117jau pakelti savo mezginio, j\u012f k\u0117l\u0117 grup\u0117 vyr\u0173. Mes apvyniojome akmen\u012f \u0161e\u0161is kartus. Apvyniotas mezginiu akmuo nukeliavo prie seneli\u0173 pensionato. Pasirodo, vedama intuicijos, \u0161iuo k\u016briniu pataikiau kaip akla vi\u0161ta \u012f gr\u016bd\u0105. Islandijoje mezga visi, net vyrai, jie net labiau m\u0117gsta megzti negu moterys. Net sunku apsakyti, kaip senukai d\u017eiaug\u0117si tuo k\u016briniu, nes jame atpa\u017eino save. \u010cia buvo pamoka, kaip reikia nesiprie\u0161inti srovei, nesiprie\u0161inti situacijai, o tiesiog nurimti, priimti aplinkybes, \u012fsiklausyti ir sekti.<\/p>

\"\"
Akmens skulpt\u016bra \u201eKartu\u201d, \u201eFresh winds\u201c bienal\u0117 2012 m., Gardur, Islandija<\/em><\/figcaption><\/figure>

Tame pa\u010diame simpoziume skulpt\u016brai sukurti esi panaudojusi savo k\u016bn\u0105. Suprantu, kad tai tam tikra prasme laikytina performansu. Bet ar tai negali b\u016bti tam tikra prasme laikoma ir scenografija, kuriai n\u0117ra sukurto konkretaus spektaklio? Kur yra riba, kada \u012ferdvintas menas tampa scenografija, ar ji apskritai egzistuoja?<\/strong><\/p>

Kurdama \u0161\u012f k\u016brin\u012f, jau\u010diau poreik\u012f, nor\u0105 parodyti, jog rib\u0173 n\u0117ra. \u0160alia monumentalios skulpt\u016bros i\u0161 akmens atsirado poreikis sukurti gyv\u0173 skulpt\u016br\u0173 cikl\u0105. Savo gyvu k\u016bnu band\u017eiau sustingti ir transformuotis \u012f ka\u017ekok\u012f objekt\u0105 tam tikros temos kontekste.<\/p>

S\u0105moningai suvokiau, kad mano k\u016bryboje yra daug teatrali\u0161kumo. Susim\u0105s\u010diau, kad did\u017ei\u0105j\u0105 savo k\u016brybinio gyvenimo dal\u012f k\u016briau teatrui. Per tiek met\u0173 susiformuoja \u012fpro\u010diai. Kai kuriu savaranki\u0161kai, mano k\u016briniams tampa b\u016bdinga teatro estetika, efekto poreikis. Teatre yra tam tikro patoso. A\u0161 supratau, kad jo atsiranda ir mano darbuose, negaliu to neigti, nes esu at\u0117jusi i\u0161 teatro.<\/p>

\"\"
Akmens skulpt\u016bra \u201eWarm&Refresh\u201d, \u201eFresh winds\u201c bienal\u0117 <\/em>
2010 m., Gardur, Islandija<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u017dvelgiant \u012f Tavo k\u016bryb\u0105, nesunku pasteb\u0117ti, jog esi i\u0161 t\u0173 meninink\u0173, kurie nei\u0161sitenka vienoje srityje. Nori daryti vis ka\u017ek\u0105 naujo, pl\u0117sti ribas. Scenografijos \u0161aka atveria galimybes \u012fvairovei, ta\u010diau kartu sakai, kad tarpdisciplini\u0161kumas \u012fmanomas tik gerai i\u0161manant gryn\u0105sias disciplinas. Norisi paklausti, kaip derini \u012fvairov\u0119, ie\u0161kojimus su gyliu ir meistryste?<\/strong><\/p>

A\u0161 manau, kad jei seki tem\u0105, id\u0117j\u0105, ji pati padiktuoja ie\u0161kojimus ir b\u016bdus. Disciplin\u0173 \u012fvairov\u0117 niekuomet n\u0117ra savaiminis tikslas. Id\u0117ja, vizija veda \u012f sprendim\u0105. Kiek disciplin\u0173 joje atsiras, negali \u017einoti, kol nesileidai \u012f t\u0105 kelion\u0119. Viskas yra vienis. I\u0161 prad\u017ei\u0173 ateina mintis, kuri priklauso \u017eod\u017eiui, tuomet eina atlikimas, forma. Kitas etapas \u2013 k\u016brinio susitikimas su \u017ei\u016brovu. Tai galima \u012fvardyti veiksmo aktu. Kaip jis atsiduria architekt\u016broje, kaip yra eksponuojamas. Tarpdisciplini\u0161kumas gali atsirasti tik tuomet, jei jis yra organi\u0161kas.<\/p>

\"\"
Instaliacija \u201eCatched\u201c (\u201ePagautas\u201c), Tarptautinis men\u0173<\/em>
simpoziumas \u201eTimes. 10 years later\u201d 2008 m., <\/em>
Port-Luis, Mauricijus<\/em><\/figcaption><\/figure>

Scenografija pati savaime yra eklekti\u0161ka. Pasirinkau \u0161i\u0105 srit\u012f, nes buvo sunku apsispr\u0119sti, k\u0105 noriu studijuoti: ar tapyb\u0105, ar skulpt\u016br\u0105, ar grafik\u0105. Kai atradau scenografij\u0105, staiga supratau \u2013 bingo, \u010dia galima rasti visk\u0105! \u010cia yra architekt\u016bra, tapyba, grafika, dizainas ir \u0161viesos menas, ir veiksmas \u2013 viskas viename. Tai atradusi aprimau, nes supratau, kad \u0161ioje srityje gal\u0117siu sujungti tai, kas mane domina.<\/p>

Vienas Tavo teigini\u0173 \u2013 scenografija be teatro. Atrodo, kad patyrimin\u0117s scenografijos k\u016briniai yra \u0117jimas to link. Taip pat vasaros prad\u017eioje savo scenografijos k\u016brinius eksponavai galerijos erdv\u0117je. Ar galima sakyti, kad scenografij\u0105 ir jos elementus i\u0161\u0117mus i\u0161 jiems organi\u0161kos teatro erdv\u0117s, jie taip yra dar labiau patikrinami kaip meno k\u016briniai?<\/strong><\/p>

A\u0161 manau, kad k\u016brinio menin\u0119 prab\u0105 nulemia tai, kiek jis gali b\u016bti daugiabriaunis. Kiek skirting\u0173 kontekst\u0173 gali suskamb\u0117ti. Kuo daugiau aspekt\u0173 k\u016brinys veikia, tuo didesn\u0117 jo vert\u0117, tuo daugiau \u017einut\u0117s perskaitymo b\u016bd\u0173. Mano galva, meno k\u016brinys yra u\u017ekoduota \u017einut\u0117. A\u0161 u\u017ekoduoju \u017einut\u0119, o \u017ei\u016brovas j\u0105 atkoduoja. Jei \u017einut\u0117 nei\u0161sikraipo, o \u017ei\u016brovas perskaito beveik taip pat tiksliai, kaip buvau sumaniusi, tada i\u0161tinka atradimo d\u017eiaugsmas. O jei \u017einut\u0117 staiga persiskaito kitaip, tada b\u016bna atradimas pa\u010diam autoriui, kur link galima eiti, kaip dar galima interpretuoti k\u016brin\u012f. Kartais gali i\u0161tikti ir nusivylimas, kad ka\u017ekas nepavyko. Visi \u0161ie atvejai \u2013 kuo toliau, tuo didesn\u0117 paslaptis.<\/p>

Bet kokiu atveju, scenografija yra atmosferos menas. Tai ne kontekstas, ne iliustravimas, ne forma, tai \u2013 atmosferos, nuotaikos k\u016brimas.<\/p>

Anks\u010diau scenografija b\u016bdavo suvokiama kaip re\u017eisieriaus asistent\u0117, kurios funkcija \u2013 aptarnauti spektaklio veiksm\u0105. Dabar ji gali padiktuoti ir paduoti savo kontekst\u0105, net pakeisti koncepcij\u0105, sukurti visi\u0161kai nauj\u0105 \u017eem\u0119 ir \u012fp\u016bsti jai gyvyb\u0119.<\/p>

Labai \u012fsimintina Tavo kurta patyrimin\u0117 scenografija Tekl\u0117s Kavtaradz\u0117s spektakliui, nagrin\u0117jan\u010diam vaikyst\u0117s baimes. Galima u\u017eeiti \u012f \u012fvairias erdves, i\u0161vysti universalius vaikyst\u0117je i\u0161gyvent\u0173 baimi\u0173 \u017eenklus, patirti j\u0173 garsus. Kaip atsirado poreikis gvildenti baimi\u0173 tem\u0105? Min\u0117jai, kad \u0161is patyriminis spektaklis yra skirtas vaikams, bet man atrodo, jog kartais didesnis poreikis susitikti su vaikyst\u0117s baim\u0117mis ir jas i\u0161gyventi kyla suaugusiajam.<\/strong><\/p>

Pradini\u0173 klasi\u0173 am\u017eius, kuriam buvo skirtas \u0161is spektaklis, \u2013 ypatingas tarpsnis tarp vaikyst\u0117s ir paauglyst\u0117s. Reikia ie\u0161koti b\u016bdo, kaip kalb\u0117ti, pasakoti vaikams apie emocijas, apie baimes. \u012edomu tai, jog baim\u0117s gali b\u016bti tokios \u012fvairios, kalb\u0117jimas apie jas apr\u0117pia plat\u0173 tem\u0173 spektr\u0105. Edukacinis projektas virto savaranki\u0161ku, \u012fdomiu k\u016briniu, kuris neju\u010diomis tapo \u0161eimos spektakliu. \u012edomiausia buvo steb\u0117ti po spektaklio kilusias vaik\u0173 ir t\u0117v\u0173 diskusijas, kol jie stov\u0117jo eil\u0117je prie r\u016bbin\u0117s. T\u0117vai prisimin\u0117 savo vaikyst\u0117s baimes, vaikai jas lygino su savosiomis. Atsirado artumo jausmas, galb\u016bt kurioje nors i\u0161 spektakl\u012f ma\u010diusi\u0173 \u0161eim\u0173 toks pokalbis kilo pirm\u0105 kart\u0105. Spektaklis neju\u010diomis tapo ri\u0161amuoju tiltu tarp \u0161eimos nari\u0173.<\/p>

A\u0161 ne\u017einojau, kokios bus istorijos, ne\u012fsivaizdavau, kaip jos vystysis. Tai buvo eksperimento ir laboratorijos keliu kuriamas k\u016brinys. \u012evairaus am\u017eiaus ir patir\u010di\u0173 \u017emon\u0117s pasakojo savo realias istorijas, kurios tapo \u0161altiniu k\u016briniui. Man \u0161is darbas buvo visi\u0161kai nauja patirtis. Jame buvo daug improvizacijos. Menininkui improvizacinis aspektas yra labai svarbus. Teatre \u0161i galimyb\u0117 reta, nes visi privalo laikytis temos, kit\u0173 komandos nari\u0173 vizij\u0173. Improvizacijos galimyb\u0117s yra ribotos. \u0160iuo atveju viskas buvo ekspromtas ir \u012fsiklausymas \u012f partner\u012f.<\/p>

\"\"
Instaliacij\u0173 spektaklis \u201eApie baimes\u201c, kambarys Nr. 8 \u201eBaim\u0117 nukristi\u201c, Valstybinis jaunimo teatras, Vilnius, 2017 m. Lauros Vansevi\u010dien\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u017dvelgiant \u012f spektaklio scenografij\u0105 man i\u0161kilo nat\u016bralus klausimas. Interaktyvumas \u0161iais laikais visur laikomas siekiamybe, ta\u010diau da\u017enu, labai nes\u0117kmingu atveju, ypa\u010d \u012fvairiose istorin\u0117se ekspozicijose, jis b\u016bna kiek pritemptas, tarsi ne vietoje. Vis d\u0117lto Tavo spektaklyje jis tampa nat\u016braliai k\u016brinio visum\u0105 ir jo id\u0117j\u0105 perteikianti, papildanti dalis, netgi esmin\u0117 k\u016brinio forma. Norisi paklausti, ko b\u016btent reikia, kad tai \u012fvykt\u0173?<\/strong><\/p>

Negaliu pasakyti, kas kada veikia, n\u0117ra tikslaus recepto. Siek\u0117me \u017ei\u016brovui sukurti atmosfer\u0105, kad jis visk\u0105 i\u0161gyvent\u0173 pats, pasakojimas nuskamb\u0117t\u0173 jo viduje. Kad kiekvienas at\u0117jusysis tapt\u0173 m\u016bs\u0173 bendrininku. \u017daidimo taisykl\u0117s turi b\u016bti labai s\u0105\u017einingos. T\u0105 pasiekti priemoni\u0173, b\u016bd\u0173 yra pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173. Svarbiausia \u2013 id\u0117ja. Vaikyst\u0117s baimi\u0173 aspektas mums atv\u0117r\u0117 daug interpretavimo galimybi\u0173. Man labai \u012fdomu su\u017einoti \u017ei\u016brovo poj\u016bt\u012f, gauti gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f, kaip jis tai suvokia.<\/p>

Kai eksponavau \u0161io spektaklio scenografij\u0105 galerijos erdv\u0117je, man buvo svarbu pajausti, kiek tuomet scenografija lieka scenografija. Scenografija veikia kartu su aktoriais, su veiksmu, su laiku. Jai reikia labai daug komponent\u0173. Laiko atkarpa, veiksmas, tylos ir garso transformacijos \u2013 visa tai kuria scenovaizd\u012f. Galerijoje jis pasisuka dail\u0117s meno link. Man buvo \u012fdomu patirti, kiek id\u0117ja gali b\u016bti perskaityta scenografijos elementus i\u0161d\u0117liojus kaip eksponatus.<\/p>

\"\"
Instaliacij\u0173 spektaklis \u201eApie baimes\u201c, kambarys Nr. 6 \u201eBaim\u0117<\/em>
pask\u0119sti\u201c, Valstybinis jaunimo teatras, Vilnius, 2017 m.<\/em>
Lauros Vansevi\u010dien\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Taip pat Tavo k\u016bryboje pastebimas scenografijos santykio su skulpt\u016bra apm\u0105stymas. \u017dvelgiant \u012f instaliacij\u0105, skulpt\u016brin\u0119 kostium\u0173 kompozicij\u0105, kuri buvo skirta spektakliui pagal M. Meterlinko pjes\u0119 \u201eAklieji\u201c, matyti, kaip scenografin\u0117 k\u016bryba perauga \u012f visi\u0161kai savaranki\u0161k\u0105, spektakliui nepriklausant\u012f k\u016brin\u012f. Ar tai gali nutikti visada ir ko reikia, kad tai \u012fvykt\u0173?<\/strong><\/p>

Tikrai taip nutinka ne visada. Tai priklauso nuo bendr\u0173 vizij\u0173. M. Meterlinko \u201eAklieji\u201c buvo labai d\u0117kinga tokiems eksperimentams med\u017eiaga. Pati pjes\u0117 savaime labai stati\u0161ka, tarsi skulpt\u016bra. Veiksmas labiau gl\u016bd\u0117jo \u017eodyje negu judesyje. Tai leido ie\u0161koti kit\u0173 plastin\u0117s rai\u0161kos galimybi\u0173, m\u0105styti kaip monumentalistei, nes buvo ai\u0161ku, kad veiksmo daug nebus.<\/p>

Jei tik yra galimyb\u0117, jei re\u017eisieriaus vizija n\u0117ra grie\u017etai realistin\u0117, man \u012fdomu ie\u0161koti \u012fvairi\u0173 vizualumo kamp\u0173. Svarbu pasirinkti id\u0117j\u0105 atitinkan\u010di\u0105 med\u017eiag\u0105-materij\u0105, ar tai b\u016bt\u0173 sm\u0117lis, ar molis, ar kas nors kita. Visada \u012fdomu steb\u0117ti, kiek a\u0161 galiu diktuoti materijai, o kiek i\u0161 ties\u0173 ji man diktuoja. \u0160iuo atveju tai buvo tekstil\u0117 ir da\u017eai. Statybiniais da\u017eais da\u017eyta tekstil\u0117 tampa plasti\u0161ka kaip molis, j\u0105 galima lipdyti, i\u0161gauti bet koki\u0105 form\u0105. \u0160ioje formoje-kostiume aktorius tampa u\u017edarytas tarsi v\u0117\u017eliukas kiaute. Taip pat \u0161ie r\u016bbai ir be aktoriaus turi tok\u012f u\u017etais\u0105, kad gali egzistuoti kaip tam tikra t\u016brin\u0117 forma \u2013 objektas, skulpt\u016bra.<\/p>

\"\"
Performans\u0173 ciklas \u201e#4. (Life)\u201c, \u201eFresh winds\u201d bienal\u0117 2012 m., Gardur, Islandija<\/em><\/figcaption><\/figure>

Manau, tai yra dar auk\u0161tesnis scenografo darbo lygmuo, kai kostium\u0173 med\u017eiag\u0173, pa\u010dios scenografijos parinkimas gali tiesiogiai veikti aktori\u0173 savijaut\u0105, per tai \u2013 j\u0173 vaidyb\u0105. \u0160iuo atveju matyti akivaizdus tikslas apriboti aktoriaus galimyb\u0119 jud\u0117ti. Tai savaip veikia, performuoja ir pat\u012f spektakl\u012f, jo id\u0117j\u0105.<\/strong><\/p>

Tikrai taip. Kartais netgi d\u0117l kostiumo darome savoti\u0161k\u0105 s\u0105moksl\u0105 su re\u017eisieriumi. Jei aktoriams nepavyksta i\u0161gauti vienos ar kitos emocijos, jiems duodamas atitinkam\u0105 fiziologin\u0119 jausen\u0105 sukeliantis kostiumas. Visi puikiai atsimename E. Nekro\u0161iaus statyto spektaklio \u201eHamletas\u201c monolog\u0105, kai pagrindinis aktorius buvo pastatytas ant ledo luito ir aprengtas popieriniais mar\u0161kiniais. Ledas varva, tavo mar\u0161kiniai tirpsta, tampi nuogas. Kostiumas gali labai daug diktuoti \u2013 kaip a\u0161 kalbu, kokiu ritmu. Aktoriai da\u017enai d\u017eiaugiasi tokiais dalykais, nes suteikus tam tikr\u0105 fizin\u0119 aplinkyb\u0119, tarsi savaime kinta k\u016bno judesiai, balsas. Tai yra vienas i\u0161 komponent\u0173, galin\u010di\u0173 pad\u0117ti kurti vaidmen\u012f, tad kostiumas atlieka ne tik estetin\u0119 ir vizualin\u0119 funkcij\u0105.<\/p>

Be abejo, u\u017esiimi ir nesusijusia su teatru k\u016bryba. Ta\u010diau \u017emogaus k\u016bryba yra vientisa, nepaisant to, kad asmenin\u0117 ir kolektyvin\u0117 k\u016bryba yra skirtingi gyvenimo elementai. Kaip asmeninius atradimus maitina teatrin\u0117-kolektyvin\u0117 k\u016bryba ir kaip asmeniniai atradimai maitina Tavo, kaip scenograf\u0117s, k\u016bryb\u0105?<\/strong><\/p>

Pasin\u0117rimas \u012f gryn\u0105j\u0105 dail\u0119, atsitraukiant nuo kolektyvinio darbo, man labai padeda, tai yra tarsi gaivaus oro g\u016bsis, kuris mank\u0161tina k\u016brybin\u012f raumen\u012f. Tuomet a\u0161 pati viena ne\u0161u atsakomyb\u0119, neturiu kur pasisl\u0117pti, kuo prisidengti. Jei nutinka nes\u0117km\u0117, u\u017e j\u0105 atsakau viena. Jei pasiseka, galiu pasid\u017eiaugti, kad pavyko. Kolektyviniame darbe i\u0161nyksta autoryst\u0117s riba. K\u016brybinis kolektyvinis darbas yra kaip dialogas. Net jei suformulavai tam tikr\u0105 mint\u012f, ji at\u0117jo ne d\u0117l to, kad j\u0105 sugalvojai pats, o d\u0117l prie\u0161 tai buvusio pokalbio. Galb\u016bt tau j\u0105 \u012fkv\u0117p\u0117 prie\u0161 tai ka\u017ekieno kito pasakytas sakinys.<\/p>

Kolektyviniame darbe, jei nori sutarti ir dirbti, i\u0161 ties\u0173 turi draugauti su bendrak\u016br\u0117jais. Turi b\u016bti labai daug bendr\u0173 s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173 \u2013 skonis, pasaul\u0117jauta, vertyb\u0117s. Tik tuomet gali \u012fvykti dialogas. Kitu atveju darbe lieka tik serviso paslaugos, kuomet gali suteikti pagalb\u0105 i\u0161 savo srities, bet ne kartu keliauti tolyn. Taip pat turiu pasakyti, kad k\u016brybin\u0119 laisv\u0119 eksperimentuoti atveria komandos pasitik\u0117jimas. Dar b\u016bna toki\u0173 unikali\u0173 atvej\u0173, kai pats k\u016brinys, kuris yra kuriamas bendrai, turi savo m\u0105stymo magnetin\u012f lauk\u0105, \u012f kur\u012f reikia persijungti ir juo sekti.<\/p>

\"\"
Performans\u0173 ciklas \u201e#4. (Love)\u201c, \u201eFresh winds\u201c bienal\u0117 <\/em>
2012 m., Gardur, Islandija<\/em><\/figcaption><\/figure>

Individualioje k\u016bryboje pasikraunu id\u0117j\u0173, galiu sau leisti eksperimentuoti. Dail\u0117je visada gr\u012f\u017etu prie grynosios formos, estetikos, spalvos, tam tikr\u0173 min\u010di\u0173 formavimo. Galiu prisiminti save, ap\u010diuopti savo ego (ger\u0105ja prasme), kuris leid\u017eia pajusti savo unikalum\u0105.<\/p>

Pabuvimas su savimi leid\u017eia sustipr\u0117ti. Pasisemiu patirties, kuria v\u0117liau galiu dalintis kolektyviniame darbe. Dirbdama su komanda \u012fgyju tam tikros psichologin\u0117s patirties, \u012fgaunu dr\u0105sos, kartais kai kuri\u0173 id\u0117j\u0173 negaliu realizuoti spektaklyje, nes tam neb\u016bna laiko, pasikei\u010dia bendra mintis. Ne\u012fgyvendintos id\u0117jos da\u017eniausiai gula \u012f stal\u010di\u0173. V\u0117liau jas bandau vystyti savaranki\u0161kai.<\/p>

Ta\u010diau man da\u017enai kyla klausimas, kiek apskritai k\u016bryboje yra individualumo. Kai kurios teorijos kalba apie tai, jog mintys nepriklauso n\u0117 vienam konkre\u010diam \u017emogui, mes jas pasigauname erdv\u0117je. Jei i\u0161 ties\u0173 id\u0117jos jau gl\u016bdi ka\u017ekur visatoje, o k\u016br\u0117jas yra kaip filtras, tuomet kyla klausimas, kiek tai yra m\u016bs\u0173, o kiek tai yra bendrinis dalykas. Paskutiniu metu labai daug apie tai m\u0105stau. Daug kalbama apie tai, kad tam tikros mintys, jausenos sklando epochoje, o k\u016br\u0117jai tik ant j\u0173 u\u017elipa. Gal id\u0117jos t\u0117ra bangos, kurias mes sugauname?<\/p>

Manau, kad ir istorijoje galima pamatyti ne vien\u0105 atvej\u012f, kaip ne\u012ftik\u0117tinai surezonuoja id\u0117jos tarp \u017emoni\u0173, kurie niekada netur\u0117jo jokio \u0161anso susitikti.<\/strong><\/p>

Tai gali b\u016bti vienas i\u0161 patvirtinim\u0173, jog mintys ir atradimai galb\u016bt priklauso ne mums. Kad menininkas-k\u016br\u0117jas yra jautrioji antena, kuri visk\u0105 sugaudo, jau\u010dia, girdi. Galb\u016bt dvi jautresn\u0117s antenos pagauna tas pa\u010dias bangas, taip gimsta tam tikras de\u017eavu \u2013 visi\u0161kai pana\u0161\u016bs arba analogi\u0161ki darbai. Juos gali skirti erdv\u0117, laikas, bet jie yra pana\u0161\u016bs.<\/p>

Man patinka viena maori\u0173 (vietini\u0173 Naujosios Zelandijos gyventoj\u0173) teorija. Jie kuria tapybos darbus ir niekada nepasira\u0161o, manydami, kad k\u016briniai priklauso ne jiems. Save laiko imtuvais, per kuriuos ateina vienokia ar kitokia forma. Kiek v\u0117liau, XX a. prad\u017eioje, Vakar\u0173 civilizacijos kuratoriai vert\u0117 tuos menininkus pasira\u0161yti arba padarydavo tai u\u017e juos. Tuomet paveikslai tapo preke.<\/p>

Man apskritai autoryst\u0117s klausimas yra labai slidus, nes ne\u017einau, kiek jos mums priklauso. Intelektualioji autoryst\u0117 arba autoryst\u0117s teis\u0117s yra labai subtilus dalykas. A\u0161 suprantu, kad tai reikalinga, kad b\u016bt\u0173 galimyb\u0117 ka\u017ekiek apsaugoti k\u016br\u0117j\u0105, bet kiek k\u016brinys i\u0161 tik\u00adr\u0173\u00adj\u0173 jam priklauso \u2013 klausimas.<\/p>

Kai kalbi, jog jautiesi kaip laidininkas, norisi paklausti apie Tavo santyk\u012f su savais k\u016briniais ir prisiri\u0161im\u0105 prie j\u0173?<\/strong><\/p>

Dar kilo mintis, kad k\u016br\u0117jas yra ne tik imtuvas, per kur\u012f ateina id\u0117ja, bet id\u0117ja susimai\u0161o ir su kurian\u010diojo patirtimi. Unikalumas kyla i\u0161 to, kad kiekvienas k\u016br\u0117jas id\u0117jas leid\u017eia per savo patirt\u012f. Net ir t\u0105 pa\u010di\u0105 mint\u012f kiekvienas \u017emogus i\u0161leid\u017eia kitoki\u0105. Ji \u012fgauna skirting\u0105 i\u0161rai\u0161kos form\u0105. Jei de\u0161im\u010diai \u017emoni\u0173 b\u016bt\u0173 duota ta pati u\u017eduotis, pavyzd\u017eiui, pavaizduoti stal\u0105, gimt\u0173 de\u0161imt skirting\u0173 stal\u0173.<\/p>

\"\"
Instaliacija \u201eTiltas\u201c (bendraautoryst\u0117 su Tomoo Nagai), Tarptautinis men\u0173 simpoziumas \u201eArt Diagonale\u201c, Velsas, Austrija, 2021 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Nors ir kyla klausimas, kiek k\u016brinyje yra individualumo, bet gyvenimo nuo menininko k\u016brybos ne\u012fmanoma atskirti. Niekada negal\u0117\u010diau patik\u0117ti, jog genialus k\u016br\u0117jas gal\u0117t\u0173 b\u016bti niek\u0161as gyvenime. K\u016bryba ir gyvenimas yra labai tampriai susij\u0119. Per k\u016bryb\u0105 gali pamatyti, kaip \u017emogus m\u0105sto. Eksponuojant k\u016brin\u012f kartais apima baim\u0117, virpesys, nes tuomet tampi net daugiau negu nuogas. K\u016brinys parodo visk\u0105 \u2013 ir tavo vertybes, ir tavo gyvenimo b\u016bd\u0105, ir m\u0105stym\u0105, kas tau svarbu, koks apskritai esi.<\/p>

A\u0161 k\u016brinius paleid\u017eiu nesunkiai, nesu prisiri\u0161usi prie savo darb\u0173. Suvokiu, kad viskas, kas turi prad\u017ei\u0105, turi ir pabaig\u0105. Suprantu, jog tolimesnis k\u016brini\u0173 likimas man nebepriklauso. Svarbesnis tampa \u012fvykis, k\u016brinio gimimas. Kartais svarbus b\u016bna pats procesas, taip pat akimirka, kai k\u016brinys susitinka su \u017ei\u016brovu. O po to viskas gali i\u0161nykti, sudegti, pask\u0119sti. Paleistas k\u016brinys pradeda gyventi savaranki\u0161k\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>

Ta\u010diau tai \u2013 mano individuali nuomon\u0117, nes yra labai daug meninink\u0173, kurie jau\u010dia stipr\u0173 ry\u0161\u012f su savo k\u016briniais. Jiems jie tarsi kraujagysl\u0117s, j\u0173 t\u0119sinys. Jei juos nukirptum, nuskriaustum tuos menininkus.<\/p>

Ar galima taip suprasti, kad gilesn\u012f ry\u0161\u012f jauti ne tiek su k\u016brinio fiziniu pavidalu, kiek jo suk\u016brimas yra Tavo asmeninio augimo proceso dalis. Galb\u016bt galima suvokti, jog k\u016brinio paleidimas yra tarsi vieno ar kito prieito ta\u0161ko \u012fsis\u0105\u00admoninimas?<\/strong><\/p>

Dirbdama teatre supratau vien\u0105 dalyk\u0105. Teatras yra labai laikinas menas, jis turi savo trukm\u0119, laik\u0105, gali egzistuoti ir po to nutr\u016bkti. Jis n\u0117ra am\u017einas kaip knyga arba kinas, kad gal\u0117tum bet kada i\u0161traukti ir pakartotinai pasi\u017ei\u016br\u0117ti. Spektaklis \u012fvyko ir viskas. Kitas spektaklis jau bus kitoks. Matyt, ilgas buvimas teatre man i\u0161ugd\u0117 ir kitok\u012f santyk\u012f su dail\u0117s k\u016briniais. K\u016brinys gali tiek pergyventi tave, tiek t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 sunykti.<\/p>

Paskutiniu metu, belankant parodas, kyla kiek nauja mintis, jog menininkai, siekdami \u012ftaigesn\u0117s atmosferos, paveikumo, net ry\u017etasi i\u0161si\u017ead\u0117ti i\u0161liekan\u010dios laike k\u016brinio formos. Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 Marijos Marcelionyt\u0117s paroda \u201e(\u012e)pie\u0161inys\u201c. Autor\u0117 k\u016br\u0117 trapius anglies pie\u0161inius ant modulini\u0173 galerijos element\u0173, sukurdama \u017ei\u016brov\u0105 \u012ftraukian\u010di\u0105 atmosfer\u0105. Pasibaigus parodai, autor\u0117 sunaikino savo k\u016brin\u012f, j\u012f nusiurbdama dulki\u0173 siurbliu.<\/strong><\/p>

Gal tai ir yra esm\u0117. Dabar ateina kitoks \u017emonijos s\u0105moningumas. Meno k\u016brinio esm\u0117 yra ne materija, ne forma, o i\u0161gyvenimas, poj\u016b\u010diai, supratimas. Jei ka\u017ek\u0105 pajauti, i\u0161gyveni duotuoju momentu, tuomet galima sakyti, kad k\u016brinys \u201e\u012fvyko\u201c. Galb\u016bt jo funkcija kaip drugelio, kuris \u012fskrido \u012f liepsn\u0105. A\u0161 manau, kad \u0161ie procesai yra teisingi. M\u016bs\u0173 gyvenimas taip pat yra akimirka. K\u016brinys kaip garsas \u2013 suskamba ir nutyla. Tada atsiranda kitoks jo suvokimas, kitokia funkcija, nes tarp daikt\u0173, materijos, med\u017eiagi\u0161kumo labai lengva u\u017esimir\u0161ti. Gra\u017eu, kai materija kinta, instaliacijos, kurios yra erdv\u0117je, vienur dirba vienok\u012f darb\u0105, o i\u0161keliaudamos \u2013 transformuojasi. Vis d\u0117lto turiu priminti ir kit\u0105 drugelio \u201esavyb\u0119\u201c \u2013 drugelio sparno efekt\u0105, kada vienas veiksmas gali paveikti kit\u0105 veiksm\u0105, taip sukurdamas vis\u0105 j\u0173 virtin\u0119.<\/p>

Tod\u0117l supratau, kad kiekvienas mano k\u016brinys turi t\u0119stinum\u0105 naujo k\u016brinio k\u016bryboje. Gali ateiti kokie nors prie\u0161 tai kurto darbo \u0161e\u0161\u0117liai, p\u0117dsakai. Kartais man pa\u010diai kyla nuostaba, kai pamatau, kiek jis transformavosi. Tai gali pasimatyti tik po ilgesnio laiko, kita forma. Kartais suprantu, kad galiu \u012f vien\u0105 viet\u0105 sud\u0117ti net kelis savo darbus, sukurtus visai skirtingu metu ir skirting\u0173 tem\u0173, ir matau, kaip jie vienas kit\u0105 papildo, prat\u0119sia.<\/p>

A\u0161 nesu logik\u0117, daugiau \u2013 intuityvist\u0117. Kai kuriuos dalykus, kaip akla vi\u0161ta pagavusi, intuityviai jau\u010diu, kad reikia padaryti. Po to logi\u0161kai, post factum, randu ry\u0161\u012f, suprantu, k\u0105 galiu \u012fvardyti, suvesti gijas. I\u0161 prad\u017ei\u0173 kartais tiesiog u\u017euod\u017eiu, ne\u017einau kod\u0117l. Tereikia tur\u0117ti dr\u0105sos ta intuicija sekti, nes yra rizika pasiklysti, nukeliauti \u012f visi\u0161kai kitas lankas. Man reik\u0117jo i\u0161mokti pasitik\u0117ti intuicija.<\/p>

\"\"
Instaliacija \u201eTiltas\u201c (bendraautoryst\u0117 su Tomoo Nagai),<\/em>
Tarptautinis men\u0173 simpoziumas \u201eArt Diagonale\u201c, <\/em>
Velsas, Austrija, 2021 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Yra tokia populiari straipsni\u0173 serija, kaip b\u016bti menininku pagal Paul Klee, Vasil Kandinsky ir t. t. Ten \u012fvardijamos \u012fvairios mintys tiek i\u0161 t\u0173 meninink\u0173 pamok\u0173, tiek i\u0161 j\u0173 kasdienyb\u0117s. Mano klausimas b\u016bt\u0173, ar i\u0161sigryninai savo procese koki\u0173 min\u010di\u0173, kurias b\u016bt\u0173 galima \u012fvilkti \u012f klausim\u0105 \u201eKaip b\u016bti menininku pagal Renat\u0105 Val\u010dik\u201c?<\/strong><\/p>

Mano gyvenime buvo \u012fvairi\u0173 etap\u0173. Vienu metu tur\u0117jau i\u0161\u0161\u016bk\u012f visk\u0105 suderinti, nes pjov\u0117si kasdienio gyvenimo aplinkyb\u0117s su k\u016brybiniu laiku. K\u016bryba apima vis\u0105 m\u016bs\u0173 laik\u0105. Kai neri \u012f proces\u0105, jis praryja ir dien\u0105, ir nakt\u012f, ten n\u0117ra darbo valand\u0173, atostog\u0173. Kartais mintis gali i\u0161sirutulioti labai greitai, ai\u0161kiai, pavirsti k\u016briniu. Kartais tai gali trukti labai ilgai, t\u0119stis de\u0161imtme\u010dius. Kaip \u0161\u012f b\u016bv\u012f suderinti su buitimi \u2013 man iki \u0161iol klausimas. Atrodo, kad viskas, kas n\u0117ra k\u016bryba, trukdo, bla\u0161ko. Bet yra ir pareig\u0173, nuo kuri\u0173 nepab\u0117gsi.<\/p>

\u0160viesaus atminimo Irena Veisait\u0117 man kart\u0105 pasakojo apie \u017eym\u0173 kompozitori\u0173 Arvo Part\u0105, su kurio \u0161eima jai teko gyventi komunaliniame bute. Kompozitoriui deg\u0117 terminai \u2013 reik\u0117jo sukurti k\u016brin\u012f, o jam neseniai buvo gim\u0119s k\u016bdikis. Arvo Partas, u\u017euot s\u0117d\u0117j\u0119s ir dirb\u0119s prie fortepijono, skalb\u0117 kalnus vystykl\u0173. Kai Irena pasisi\u016bl\u0117 u\u017e j\u012f t\u0105 darb\u0105 padaryti, jis j\u0105 sustabd\u0117 ir atsisak\u0117. Sak\u0117, kad savo pareigas privalo atlikti pats, nes kitaip netur\u0117s \u0161varios s\u0105\u017ein\u0117s. Dirbti su ne\u0161varia s\u0105\u017eine jam atrod\u0117 ne\u012fmanoma. Tai man vis\u0105 laik\u0105 labai padeda kaip priminimas. Stengiuosi greitai atlikti buities darbus, kad jie nebegrau\u017et\u0173 s\u0105\u017ein\u0117s ir b\u016b\u010diau laisva toliau nerti \u012f k\u016bryb\u0105. Kaip tai suderinti per dvide\u0161imt keturias valandas \u2013 atskira k\u016bryba. Tai yra tarsi \u0161okis.<\/p>

Kas yra menininkas, menininko gyvenimas pagal Renat\u0105 Val\u010dik? Taip, jau \u017einau. Savo studentams vis\u0105 laik\u0105 sakau, kad pirmiausia turi b\u016bti laisv\u0117. Laisv\u0117 nuo baimi\u0173, nuo stereotip\u0173, laisv\u0117 nuo l\u016bkes\u010di\u0173, nuo bet koki\u0173 tu\u0161\u010diagarbi\u0173 dalyk\u0173. Antra b\u016btina s\u0105lyga \u2013 k\u016brybingumas ir \u017eaismingumas. Svarbu, kad k\u016bryba pakraut\u0173 j\u0117g\u0173, o ne jas atimt\u0173. To irgi reikia i\u0161mokti. Taip pat b\u016btini bruo\u017eai \u2013 dr\u0105sa ir s\u0105\u017einingumas. O kada atsikelsi, koki\u0105 tur\u0117si dienotvark\u0119, kokiu b\u016bdu kalb\u0117si \u2013 individualu. Svarbios ir b\u016btinos tam tikros charakterio savyb\u0117s.<\/p>

\"\"
Renata Val\u010dik ir Polonijus, spektaklis \u017eaidimas \u201eKodas: HAMLET\u201c, Lietuvos rus\u0173 dramos teatras, Vilnius, 2016 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Taip pat esi ne tik meninink\u0117, bet ir d\u0117stytoja. Kaip d\u0117stymas veikia Tavo k\u016brybin\u012f gyvenim\u0105? Galb\u016bt reikiamyb\u0117 dalykus ai\u0161kiai i\u0161d\u0117styti studentams padeda ai\u0161kiau k\u016brybin\u0117s patirties momentus \u012fsivardyti sau pa\u010diai?<\/strong><\/p>

Niekada gyvenime neketinau b\u016bti d\u0117stytoja. Ne kart\u0105 esu tvirtinusi, kad niekada nedirbsiu jokio pedagoginio darbo. Paradoksas, bet d\u0117stytoja dirbu jau vienuolika met\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 galvojau, kad padirb\u0117siu laikinai. Juo labiau, niekada neketinau \u0161ioje srityje daryti karjeros, bet ji \u012fvyko tarsi savaime, be joki\u0173 pastang\u0173.<\/p>

Kas mane \u017eavi ir d\u0117l ko esu labai d\u0117kinga \u0161iam procesui \u2013 i\u0161 naujo atradau savo profesij\u0105. Sistemindama, pasakodama, atrasdama staiga prad\u0117jau sau \u012fvardyti tam tikrus dalykus. Tai buvo tarsi ataskaita sau pa\u010diai. Kai j\u0105 atlikau, pajau\u010diau ry\u0161kesn\u012f \u0161uol\u012f asmeniniuose k\u016brybos darbuose, gim\u0117 laisvesni projektai. Atsirado dr\u0105sa, smalsumas. Net studij\u0173 metais nesu skai\u010diusi tiek \u012fvairi\u0173 teorini\u0173 dalyk\u0173. D\u0117stau paskait\u0173 cikl\u0105 apie scenografijos pionierius, apie re\u017eisierius-dailininkus, apie \u017emones, padariusius revoliucin\u012f pos\u016bk\u012f, apie kiekvieno j\u0173 k\u016bryb\u0105 kuri yra \u017eymus \u0161uolis scenografijos meno \u0161akos istorijoje.<\/p>

\"\"
Renata Val\u010dik, asmeninio archyvo nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Su studentais atradau \u017eaismingum\u0105. Taip pat niekada nesistengiau kurti d\u0117stytojo ir mokinio santykio. I\u0161 karto persp\u0117davau, kad esu aktyviai dirbanti meninink\u0117, scenograf\u0117, galiu tik pasidalinti savo patirtimi, atradimais. Tikiu, jog jiems kils \u012fvairi\u0173 klausim\u0173, \u012f kuriuos galb\u016bt a\u0161 netur\u0117siu atsakym\u0173. Galiu tik pasidalinti, kokiomis priemon\u0117mis galima dirbti, kur link eiti ir kur ie\u0161koti. O gal ateis laikas, kai jie patys man pasakos savo atradimus? Mano d\u0117stymas yra daugiau k\u016brybiniai susitikimai su studentais.<\/p>

Visos paskaitos vyksta tarsi \u017eaidimo forma. Mane labai \u012fkvepia, kad po seminar\u0173 \u017emoni\u0173 akys blizga, i\u0161 j\u0173 gaunu daug energijos\u2026 Nors jie sako, kad gauna jos i\u0161 man\u0119s, o a\u0161 tiesiog paprastai pasakoju apie savo did\u017eiausi\u0105 aist\u00adr\u0105 \u2013 \u0161i\u0105 profesij\u0105. Jie u\u017esidega mano aistra ir siun\u010dia man atgal \u017eie\u017eirbas. Smagu matyti, kai \u017emon\u0117s b\u016bna \u012fkv\u0117pti.<\/p>

Da\u017enai studentams mini vien\u0105 \u012fsimintin\u0105 fraz\u0119 \u2013 i\u0161 defekto daryti efekt\u0105. Gal gal\u0117tum j\u0105 i\u0161skleisti ir papasakoti, kaip ji at\u0117jo \u012f Tavo gyvenim\u0105?<\/strong><\/p>

\u0160i fraz\u0117 gim\u0117 i\u0161 mano kasdienio konteksto, nes Lietuvos teatre, kad ir koks jis b\u016bt\u0173 nuostabus, mes niekada netur\u0117sime toki\u0173 finans\u0173 ir galimybi\u0173, kokias gali suteikti dideli\u0173 \u0161ali\u0173 teatrai. Mes \u2013 ma\u017eyt\u0117 \u0161alis, m\u016bs\u0173 pinig\u0173 up\u0117s ma\u017eesn\u0117s, kult\u016broje sukam\u0117s u\u017e gra\u0161ius. Ypa\u010d studentai b\u016bna pilni fantazij\u0173, bet neturi l\u0117\u0161\u0173 ir priemoni\u0173. Tuomet prasideda k\u016brybinio raumens treniravimas, kai tenka ka\u017ek\u0105 sukurti i\u0161 nieko. Tai labiausiai skatina k\u016brybingum\u0105. Turi tik popieri\u0173, medin\u012f \u0161auk\u0161t\u0105, gabal\u0105 molio ir ka\u017ekiek da\u017e\u0173 pigmento. Staiga studentai ima suprasti, kad i\u0161 \u0161i\u0173 paprast\u0173 priemoni\u0173 visk\u0105 galima pasigaminti. I\u0161 \u0161auk\u0161to padaryti l\u0117l\u0119, kuri bus tobula, i\u0161 molio kurti fakt\u016bras, mas\u0119.<\/p>

Tai yra viena \u0161io posakio pus\u0117. Antra pus\u0117 kalba apie tai, kad turi treniruoti savo reakcij\u0105. Greitai reaguoti \u012f situacij\u0105, suvokti, kada k\u0105 reikia keisti. Kai matai, kad ka\u017ekas trukdo, ne taip atrodo, turi vis\u0105 laik\u0105 b\u016bti gudresnis, u\u017eb\u0117gti \u012f priek\u012f. Visk\u0105 taip pasukti, kad ne kebli situacija tave valdyt\u0173, o tu j\u0105.<\/p>

Teatras apskritai yra iliuzij\u0173 menas. Iliuzijos k\u016brimas taip pat yra procesas, kuomet tu apsuki mint\u012f. Matai tai, kas yra nematoma. I\u0161 defekto daryti efekt\u0105 \u2013 mok\u0117jimas pasteb\u0117ti, kai i\u0161trauk\u0119s vadinam\u0105j\u012f defekt\u0105 \u012f pirm\u0105 plan\u0105, gali j\u012f padaryti privalumu. Tada jau tu valdai situacij\u0105, reguliuoji. K\u016br\u0117jas turi prisiimti atsakomyb\u0119 ir valdyti situacij\u0105. Negali taip nutikti, kad kas nors nepavyko d\u0117l aplinkybi\u0173.<\/p>

\u0160ioje fraz\u0117je yra trys aspektai \u2013 taupymas, atsakomyb\u0117s prisi\u0117mimas ir greita reakcija, k\u016brybingumas.<\/p>

Ar Tau svarb\u016bs mokytojai bei autoritetai? Tai gali b\u016bti neb\u016btinai \u017emon\u0117s, bet galb\u016bt j\u0173 k\u016bryba: dail\u0117s k\u016briniai, filmai, knygos, spektakliai. Kas yra kertiniai Tavo akmenys?<\/strong><\/p>

Man mokytojai yra labai svarb\u016bs, j\u0173 tur\u0117jau vis\u0105 laik\u0105. Jie keit\u0117si priklausomai nuo gyvenimo etapo. \u017dinau, kad nesu tobula, daug ko nemoku. Ateina momentas, kai galb\u016bt vienam gali pad\u0117koti, nes jau i\u0161augai, tada ateina kitas, bet d\u0117l to niekuomet nesumenk\u0117ja pirmtako vert\u0117. Be abejo, kiekvieno kelias yra individualus, bet mokytojai papildo, praturtina, pagreitina proces\u0105. Mokytojas yra dovana, jis apsaugo nuo beprasmio dvira\u010dio i\u0161radin\u0117jimo. Su mokytoju grei\u010diau pasieki kit\u0105 etap\u0105 ir gali eiti toliau.<\/p>

\"\"
Skulpt\u016bra \u201eKaralien\u0117\u201c, 2020 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Pabaigai, banalus, da\u017enai u\u017eduodamas klausimas. Kuriant scenografij\u0105 teatrui turb\u016bt pagrindin\u0119 \u017einut\u0119 diktuoja bendra spektaklio id\u0117ja, ta\u010diau ar asmenin\u0117je k\u016bryboje i\u0161 anksto \u017einai, koki\u0105 \u017einut\u0119 nori pasi\u0173sti \u017ei\u016brovui, ar ji i\u0161sigvildena procese?<\/strong><\/p>

Teatre esu labai konkreti. Ten norim\u0105 perduoti \u017einut\u0119 galiu pakankamai greitai \u012fvardyti. Bet asmenin\u0117je k\u016bryboje pirma atsiranda ilgai pas\u0105mon\u0117je gl\u016bd\u0117j\u0119 intuityv\u016bs dalykai, kuri\u0173 negaliu paai\u0161kinti logi\u0161kai. Tik po kurio laiko galiu susisteminti, paai\u0161kinti, argumentuoti kod\u0117l, net \u012fvardyti. Nesiekiu i\u0161m\u0105styti id\u0117j\u0105 ir po to j\u0105 realizuoti, nes bijau, kad tai b\u016bt\u0173 grynai proto produktas. Man vis\u0105 laik\u0105 atrod\u0117, jog menas yra ne iki galo pa\u017einta sritis. Mes negalime \u012fvardyti to, ko nepa\u017e\u012fstame.<\/p>

Galb\u016bt k\u016bryba yra toks procesas, kurio metu kaip tik atsiveria daugiau dalyk\u0173, negu gali \u017einoti m\u016bs\u0173 protas?<\/strong><\/p>

Taip, a\u0161 vis\u0105 laik\u0105 galvojau, kad k\u016br\u0117jas turi geb\u0117ti skaityti laike tvyran\u010dias bangas. Menininkas yra keltininkas tarp nepa\u017einaus pasaulio ir m\u016bs\u0173, homo sapiens, \u017eem\u0117je. Menai mus skiria nuo vis\u0173 gyvi\u0173, nes k\u016brybos poreikis ir k\u016brybos gyslel\u0117 mus daro i\u0161skirtinius.<\/p>

Kalbino Vaiva Lanskoronskyt\u0117<\/em><\/p>

Pokalbis iliustruotas Renatos Val\u010dik asmeninio archyvo nuotraukomis<\/em><\/p>