{"id":947,"date":"2022-10-20T13:09:28","date_gmt":"2022-10-20T13:09:28","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=947"},"modified":"2024-07-16T04:10:35","modified_gmt":"2024-07-16T01:10:35","slug":"valdas-mackela-graziausioji-saliamono-giesme-akys-balandes","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/20\/valdas-mackela-graziausioji-saliamono-giesme-akys-balandes\/","title":{"rendered":"Valdas Mackela. Gra\u017eiausioji Saliamono giesm\u0117: akys baland\u0117s"},"content":{"rendered":"

T\u0119siame dr. Valdo Mackelos (1972\u20132017) tekst\u0173 apie Giesmi\u0173 giesm\u0119 cikl\u0105, parengt\u0105 pagal \u0161io teologo paskaitas, skaitytas Pa\u0161tuvos basosioms karmelit\u0117ms. Apm\u0105stydami penkiolikt\u0105j\u0105 Giesmi\u0173 giesm\u0117s eilut\u0119, esame kvie\u010diami pasinerti \u012f gro\u017eio teologij\u0105.<\/em><\/p>

Ak, kokia tu gra\u017ei, mano mylimoji,<\/em><\/strong><\/p>

ak, kokia gra\u017ei esi, tavo akys kaip baland\u017ei\u0173! Gg 1, 15<\/em><\/strong><\/p><\/blockquote>

Pa\u017eod\u017eiui ver\u010diant i\u0161 hebraj\u0173 kalbos \u0161i eilut\u0117 skamb\u0117t\u0173 taip: \u201e\u0160tai tu! Kokia gra\u017ei esi, mano meile! \u0160tai tu! Kokia gra\u017ei esi! \u0422\u0430vo akys \u2013 baland\u017eiai!\u201c Vienas svarbiausi\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u010dia yra hinneh<\/em>, kuris rei\u0161kia \u201e\u0161tai\u201c. \u201e\u0160tai tu\u201c yra ne tik kreipimasis, bet ir \u0161\u016bksnis. Mylimojo l\u016bpose tai \u2013 aidas meil\u0117s ir susi\u017eav\u0117jimo, kur\u012f savo \u017eod\u017eiuose i\u0161sak\u0117 pirmasis vyras, pamat\u0119s i\u0161 jo \u0161onkaulio sukurt\u0105 moter\u012f. \u017dmogus i\u0161tar\u0117: \u201e\u0160i pagaliau yra kaulas mano kaul\u0173 ir k\u016bnas mano k\u016bno\u201c (Pr 2, 23) \u201e\u0160i pagaliau\u201c- tas pats hinneh<\/em>. Tai paralel\u0117 tarp Suk\u016brimo pasakojimo ir Giesmi\u0173 giesm\u0117s. Pabud\u0119s Adomas pamato ka\u017ek\u0105 nereg\u0117to ir nuostabaus. \u201eAk, kokia tu gra\u017ei\u201c, \u2013 sako Su\u017ead\u0117tinis. Giesmi\u0173 giesm\u0117je Kristus yra Su\u017ead\u0117tinis, tad ir Naujasis Adomas, kuris, \u017evelgdamas \u012f su\u017ead\u0117tin\u0119, pakartoja: \u201eAk, kokia tu gra\u017ei.\u201c \u0160is pakartojimas tarytum pranoksta tai, kas jau yra buv\u0119.. Yra pirmasis Suk\u016brimas, kai \u017emogus tapo gyva b\u016btybe, ir antrasis, kai per Krist\u0173 tampame gyvi Dvasia. Antrasis K\u016brimas yra nepalyginamai prakilnesnis ir didingesnis. Ne veltui velykin\u0117je \u0161v. Mi\u0161i\u0173 liturgijoje sakoma: felix culpa<\/em> \u2013 palaiminta kalt\u0117, kuri mums dav\u0117 tok\u012f I\u0161ganytoj\u0105. Tai, \u012f k\u0105 veda Kristus, yra daug didesnis gro\u017eis ir daug didesnis g\u0117ris negu tai, kas buvo pa\u010dioje prad\u017eioje. Be to, k\u0105 pasako Naujasis Adomas Kristus, yra daugiau, nei gal\u0117jo pasakyti pirmasis Adomas.<\/p>

\u0160v. Bernardas pastebi, kad pasakymas \u201eAk, kokia gra\u017ei\u201c n\u0117ra tik pakartojimas. Tai meil\u0117s patvirtinimas, u\u017eantspaudavimas. Hebraj\u0173 poezijoje pakartojimai yra labai svarb\u016bs, jie suteikia stiprumo arba skambesio kartojamiems \u017eod\u017eiams. Giesmi\u0173 giesm\u0117 yra atsikartojim\u0173 arba s\u0105skambi\u0173 giesm\u0117. Atsikartojimas \u2013 tarsi tam tikra liturgija. Netgi pats \u017eodis \u201eritualas\u201c  \u017eymi tam tikr\u0173 veiksm\u0173, \u017eod\u017ei\u0173 pakartojim\u0105.<\/p>

Kai muzikai kuria savo k\u016brinius, jie paima koki\u0105 nors pagrindin\u0119 tem\u0105, kuri atsikartoja kiekvien\u0105 kart\u0105 vis kitaip. Tie atsikartojimai, vadinami variacijomis, suteikia muzikiniam k\u016briniui gro\u017e\u012f. Man pats gra\u017eiausias muzikos k\u016brinys \u2013 Johanno Pachelbelo \u201eCanon in D major\u201c. Jame yra tik vienas labai paprastas motyvas, kuris prasideda labai tyliai, o paskui \u012fsijungia vis daugiau instrument\u0173, nuo piano<\/em> pakylama iki forte<\/em>. Tuomet jau viskas griaud\u017eia, skamba \u2013 didingas skambesys. Giesmi\u0173 giesm\u0117 yra tokia poema, kur nuolatos gr\u012f\u017etama prie t\u0173 pa\u010di\u0173 tem\u0173 ir \u017eod\u017ei\u0173, bet kiekvien\u0105 kart\u0105 pakartojama nebe taip pat. Meil\u0117 irgi nori gr\u012f\u017eti prie t\u0173 pa\u010di\u0173 nat\u0173, prie tos pa\u010dios temos. Poezija ir meil\u0117s kalba ypatinga tuo, kad pakartojimai n\u0117ra nuobod\u016bs, prie\u0161ingai: tie patys \u017eod\u017eiai kiekvien\u0105 kart\u0105 skamba vis kitaip. Giesmi\u0173 giesm\u0117je su\u017ead\u0117tinei 15 kart\u0173 pasakoma, kad ji yra gra\u017ei, 9 kartus tai pasako jos Su\u017ead\u0117tinis.<\/p>

 <\/strong>Gro\u017eio teologija<\/strong><\/h4>

Su\u017ead\u0117tinio kalb\u0117jime galima gird\u0117ti aid\u0105 t\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, kuriuos Dievas pasak\u0117 \u0161e\u0161t\u0105j\u0105 k\u016brimo dien\u0105: \u201eDievas ap\u017evelg\u0117 visa, k\u0105 buvo padar\u0119s, ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 mat\u0117, kad buvo labai gera\u201c (Pr 1, 31). Tiesa, Prad\u017eios knygoje vartojamas kitas \u017eodis tov<\/em>, rei\u0161kiantis esmin\u012f gerum\u0105, o \u017eodis yafe<\/em>, kur\u012f da\u017enai taria Su\u017ead\u0117tinis ar su\u017ead\u0117tin\u0117, rei\u0161kia tobulum\u0105.<\/p>

Jei \u012fd\u0117miai skaitytume Prad\u017eios knyg\u0105, matytume, kad Dievas sako: \u201ePadarykime \u017emog\u0173 pagal m\u016bs\u0173 paveiksl\u0105 ir pana\u0161um\u0105\u201c (Pr 1, 26). Kitoje eilut\u0117je sakoma, kad Dievas \u017emog\u0173 padar\u0117 pagal savo paveiksl\u0105, bet pana\u0161umas n\u0117ra pamin\u0117tas. Tai rei\u0161kia, jog \u017emogus sukurtas kaip Dievo atvaizdas, bet jis dar n\u0117ra tobulas, tad turime galimyb\u0119 tobul\u0117ti.<\/p>

Dievo k\u016bryba vyksta ne tik atskiriant dang\u0173 nuo \u017eem\u0117s, vandenis nuo sausumos, bet ir puo\u0161iant. Egzegetai pastebi labai svarb\u0173 moment\u0105: Dievas nepasitenkina vien padar\u0119s dang\u0173 ir \u017eem\u0119, bet papuo\u0161ia dang\u0173 \u0161viesuliais, o \u017eem\u0119 \u2013 \u012fvairiais sutv\u0117rimais.<\/p>

Teologai da\u017enai pamir\u0161davo, kad kalbant apie Diev\u0105 labai svarbus ir gro\u017eio supratimas. Neretai teologija apsiribodavo samprata, kad Dievas yra tiesa. Moralin\u0117je teologijoje teigiama, kad Dievas yra g\u0117ris, tad ir mes turime b\u016bti geri. Nors Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai, ypa\u010d \u0161v. Augustinas, nema\u017eai kalb\u0117jo apie gro\u017e\u012f, v\u0117lesniais laikais estetikos tema buvo primir\u0161ta. Ji per\u0117jo \u012f visai kitas sritis \u2013 \u012f meno istorij\u0105, dail\u0119, tarsi gro\u017eis neb\u016bt\u0173 susij\u0119s su teologija ir Dievo samprata.<\/p>

Hansas Ursas von Balthasaras, vienas i\u0161 XX a. teolog\u0173, prik\u0117l\u0117 gro\u017eio teologij\u0105. Esu i\u0161sivert\u0119s ir dar ranka u\u017era\u0161\u0119s vis\u0105 jo traktat\u0105 apie estetik\u0105 teologijoje. Man buvo did\u017eiulis atradimas, kad galima kalb\u0117ti apie Diev\u0105, kaip apie gro\u017e\u012f..Hansas Ursas von Balthasaras sako: \u201eGiesmi\u0173 giesm\u0117 yra ta knyga \u0160ventajame Ra\u0161te, kurioje \u017eodis gra\u017eus, yafe<\/em>, yra da\u017eniausiai \u017emogui apib\u016bdinti taikomas b\u016bdvardis\u201c (La gloire et la croix<\/em>). Dievas suk\u016br\u0117 \u017emog\u0173 ne tik ger\u0105, bet ir gra\u017e\u0173. Dvasin\u0117mis akimis \u017evelgdami \u012f dvasin\u012f veidrod\u012f, galime matyti dvasin\u012f Dievo paveiksl\u0105, gro\u017e\u012f ir Jo pana\u0161um\u0105. Apie tai kalba daugelis Ba\u017eny\u010dios mistik\u0173 ir \u0161vent\u0173j\u0173, pradedant nuo Tertuliono, kuris sak\u0117, kad siela i\u0161 esm\u0117s yra dievi\u0161ka, ir \u017evelgdami \u012f savo siel\u0105 galime matyti Dievo paveiksl\u0105 ir pana\u0161um\u0105.<\/p>

Dievo \u0161lov\u0117s atspind\u017eiai<\/strong><\/h4>

Dievas yra pirmasis, kuris \u017eav\u0117josi \u017emogaus gro\u017eiu. Tai galima matyti ne tik Giesmi\u0173 giesm\u0117je, bet ir psalm\u0117se. A\u0161tuntoje psalm\u0117je kalbama apie \u017emogui dovanot\u0105 garb\u0119, kuri yra Dievo garb\u0117s ir didyb\u0117s atspindys: \u201eKai pasi\u017ei\u016briu \u012f tavo dang\u0173, \u2013 tavo pir\u0161t\u0173 darb\u0105, \u2013 \u012f m\u0117nul\u012f ir \u017evaig\u017edes, kuriuos tu pritvirtinai, \u2013 kas yra \u017emogus, kad j\u012f atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo r\u016bpiniesi? Tu padarei j\u012f tik truput\u012f \u017eemesn\u012f u\u017e save ir apvainikavai j\u012f garbe ir didybe.\u201c<\/p>

Visa k\u016brinija turi \u0161lovinti ir garbinti Diev\u0105. Visa k\u016brinija atspindi Jo garb\u0119 ir \u0161lov\u0119. Taip pat Dievu galima \u017eav\u0117tis \u017evelgiant \u012f Jo darbus i\u0161ganymo istorijoje: pradedant nuo Adomo ir Ievos ir per vis\u0105 \u017eyd\u0173 tautos istorij\u0105. Labai da\u017enai kalbant apie Dievo darbus sakoma, kad Vie\u0161pats savo \u017eenklais ir stebuklais i\u0161vadavo \u017emones ir i\u0161ved\u0117 \u012f laisv\u0119. Tas pats \u017eodis \u201estebuklas\u201c nurodo \u012f \u201esteb\u0117tis\u201c, \u201e\u017eav\u0117tis\u201c, \u201eg\u0117r\u0117tis\u201c. Tad Dievo veikimas yra gra\u017eus ne tik k\u016brinijoje, Jo \u0161lov\u0117 atsiskleid\u017eia i\u0161ganymo istorijoje.<\/p>

Kaip vandens la\u0161eliai atspindi saul\u0117s spindulius,<\/em><\/p>

taip \u0161is pasaulis atspindi neprilygstam\u0105 Dievo \u0161lov\u0119,<\/em><\/p><\/blockquote>

\u017dmogus yra auk\u0161\u010diausias i\u0161 Dievo k\u016brini\u0173, ypatingai apdovanotas Dievo garbe bei \u0161love, nors kartu yra ir daugiausiai r\u016bpes\u010di\u0173 Dievui suk\u0117l\u0119s k\u016brinys, jis gali pakilti ar\u010diausiai Dievo ir tapti Jo \u0161lov\u0117s, didyb\u0117s ir garb\u0117s atspind\u017eiu. Pagal H. U. von Balthasaro teologij\u0105, k\u016brinijos ir i\u0161ganymo istorijos suvokimas leid\u017eia priart\u0117ti prie Dievo \u0161lov\u0117s (doxa<\/em>). Joje apsirei\u0161kia tas gro\u017eio pirmavaizdis, kuris mums tampa matomas daugyb\u0117je sukurtojo gro\u017eio pavidal\u0173. Tad \u017emogus yra ne tik gro\u017eio atspindys, bet paj\u0117gia suvokti, matyti t\u0105 gro\u017e\u012f netgi tuomet, kai Dievo \u0161lov\u0117 ir garb\u0117 yra su\u017ealota arba u\u017etemdyta, nematoma arba kai tas gro\u017eis per Kry\u017ei\u0173 atrodo sunaikintas.<\/p>

Darnos, gro\u017eio ir meno patyrimas yra\u2026 \u0160ventosios Dvasios patyrimas. Tuomet, kai i\u0161 tikr\u0173j\u0173 matome ka\u017ek\u0105 labai gra\u017eaus, i\u0161gyvename Dievo veikim\u0105, nes \u0160ventoji Dvasia leid\u017eia matyti t\u0105 gro\u017e\u012f. Be to, kai kas nors Vie\u0161paties duota galia sukuria gra\u017e\u0173 k\u016brin\u012f, per tai atsiskleid\u017eia Dievo k\u016bryba ir Jo \u0161lov\u0117. \u017dmogaus arba k\u016brinijos tikrov\u0117 atspindi Dievo \u0161lov\u0119 taip pat, kaip vandens pavir\u0161ius atspindi saul\u0117s \u0161vies\u0105. Kaip vandens la\u0161eliai atspindi saul\u0117s spindulius, taip \u0161is pasaulis atspindi neprilygstam\u0105 Dievo \u0161lov\u0119, kuri yra mums nepasiekiama, nepa\u017eini, kuri yra daug daugiau negu mes. Vis d\u0117lto galime matyti p\u0117dsakus, atspind\u017eius, juos \u201egaudydami\u201c savo k\u016bryba arba \u017eav\u0117jimusi, \u0161lovinimu.<\/p>

\"\"
Kamilos Kansy nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Su\u017ead\u0117tin\u0117s vardas<\/strong><\/h4>

Kitas svarbus \u017eodis yra ra\u2019eyah<\/em>, kuris rei\u0161kia \u201ebi\u010diul\u0117\u201c,<\/em> kaip Dievas vadina Giesmi\u0173 giesm\u0117s Su\u017ead\u0117tin\u0119. \u012e klausim\u0105, kas yra \u017emogus, \u0161v. Grigalius Nysietis atsako \u017eod\u017eiais, kuriuos \u012fdeda \u012f paties Dievo l\u016bpas: \u201eTu at\u0117jai pas mane\u2026 Tod\u0117l tu tapai gra\u017eus, tas, kuris atspindi mano paveiksl\u0105 ir pana\u0161um\u0105\u2026 Tu esi gra\u017eus, nes esi mano \u0161viesoje ir tod\u0117l esi apdovanotas gro\u017eiu\u201c (In Canticum Canticorum<\/em>). Kitas i\u0161 Ba\u017eny\u010dios T\u0117v\u0173 \u2013 Iren\u0117jus Lionietis sak\u0117, kad \u201eDievo garb\u0117 yra gyvas \u017emogus\u201c. Daugyb\u0117 knyg\u0173 para\u0161yta, bandant atsakyti \u012f klausim\u0105, kaip gyvas \u017emogus yra regima Dievo garb\u0117.<\/p>

Taigi, mylimoji arba Su\u017ead\u0117tin\u0117 \u0161ioje eilut\u0117je yra vadinama bi\u010diule (hebraji\u0161kai ra\u2019eyah, ra\u2019eyati<\/em>). Su\u017ead\u0117tin\u0117, tiesiogiai kreipdamasi \u012f Su\u017ead\u0117tin\u012f, J\u012f vadina \u201emano Mylimasis\u201c, nes Jis yra vienintelis, nepakartojamas, Jis turi \u0161\u012f vard\u0105, nes yra Meil\u0117. Tai \u2013 vienintelis vardas, kuriuo Su\u017ead\u0117tin\u0117 nori kreiptis \u012f Su\u017ead\u0117tin\u012f.<\/p>

Su\u017ead\u0117tinis, kreipdamasis \u012f Su\u017ead\u0117tin\u0119, vadina J\u0105 net trisde\u0161imt dviem skirtingais vardais! Stebina tai, kad tarp j\u0173 n\u0117ra \u201emylimosios\u201c, nors, reikia pasakyti, vert\u0117jai pasisteng\u0117, kad \u0161is \u017eodis vertime b\u016bt\u0173, ta\u010diau hebraji\u0161kame tekste jo n\u0117ra. Ra\u2019eyah<\/em>, nors da\u017eniausiai ver\u010diamas \u201emylimoji\u201c, i\u0161 ties\u0173 rei\u0161kia \u201edraug\u0119\u201c arba \u201ebi\u010diul\u0119\u201c. Ta\u010diau intymus ir \u0161velnus \u017eodis dod<\/em>, kuriuo vadinamas Mylimasis, neturi moteri\u0161kos gimin\u0117s, tod\u0117l Giesmi\u0173 giesm\u0117je \u0161is \u017eodis taikomas tik Mylimajam, tai i\u0161skirtinis Jo meil\u0117s b\u016bdas.<\/p>

Negalime myl\u0117ti Dievo taip,<\/em><\/p>

kaip Jis mus myli, esame riboti.<\/em><\/p><\/blockquote>

Vis d\u0117lto nuolat atsikartojantis kreipinys \u201edraug\u0117, bi\u010diul\u0117\u201c kaskart \u012fgauna vis gilesn\u0119 ir labiau ap\u010diuopiam\u0105 prasm\u0119. \u010cia galima prisiminti gars\u0173j\u012f Petro ir J\u0117zaus pokalb\u012f po Prisik\u0117limo, kur J\u0117zus du kartus klausia: agapas me<\/em> \u2013 \u201ear myli mane dievi\u0161ka meile?\u201c Petras atsako: \u201eNe, a\u0161 philo se<\/em>\u201c \u2013 \u201ene, a\u0161 esu Tavo draugas\u201c. J\u0117zus v\u0117l klausia to paties, Petro atsakymas toks pats. Tre\u010di\u0105 kart\u0105 J\u0117zus jau klausia: \u201ePetrai, ar tu esi mano draugas?\u201c Tuomet Petras nuli\u016bsta ir sako: \u201eVie\u0161patie, Tu visk\u0105 \u017einai, a\u0161 esu Tavo draugas\u201c (plg. Jn 21, 15\u201317). Petras nepasako, kad myli J\u0117z\u0173 taip, kaip Jis myli j\u012f, Petr\u0105, tai b\u016bt\u0173 tiesiog nekuklu. Negalime myl\u0117ti Dievo taip, kaip Jis mus myli, esame riboti. Galime tik stengtis art\u0117ti prie dievi\u0161kos meil\u0117s visu savo gyvenimu ir tai \u2013 m\u016bs\u0173 \u0161vent\u0117jimo kelias. Kaip Teres\u0117l\u0117 mes tampame vis didesniais ir didesniais indais. M\u016bs\u0173 \u0161ird\u017eiai ple\u010diantis, joje telpa vis daugiau dievi\u0161kos meil\u0117s, dievi\u0161kos \u0161viesos, ir mes tampame vis laimingesni.<\/p>

Akys kaip baland\u0117s<\/strong><\/h4>

Bi\u010diul\u0117s gro\u017eio \u0161lov\u0117 matoma jos akyse. \u0160iuolaikiniai filosofai, tokie kaip Emmanuelis Levinas (1906\u20131995), Maurice\u2018as Merleau-Ponty<\/em> (1908\u20131961) ar Martinas Buberis (1878\u20131965), ra\u0161\u0117 veikalus apie tai, k\u0105 rei\u0161kia akys, \u017evilgsnis, \u017evilgsni\u0173 susitikimas. K\u0105 rei\u0161kia \u017evelgti \u012f akis, kai \u017emon\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 bendrauja? K\u0105 rei\u0161kia \u017evelgti \u012f akis taip, kad \u017evelgdamas nematai t\u0173 aki\u0173 spalvos? Mums \u012fprastas pasakymas \u201eakys yra sielos veidrodis\u201c liudija, kad \u017emogaus sielos matyti negalima, bet prisiliesti prie jos galime, \u017evelgdami \u012f akis. Akys yra \u0161viesos ir sielos skaidrumo \u0161altinis, kuris atspindi Mylimojo pa\u017einim\u0105 ir Jo \u0161viesos \u0161vyt\u0117jim\u0105. Jeigu \u012f k\u0105 nors \u017evelgi i\u0161 labai arti, to \u017emogaus akyse gali matyti save.<\/p>

Giesmi\u0173 giesm\u0117je tas aki\u0173 \u017eaismas labai svarbus, nes Mylimasis sakydamas mylimajai: \u201eTu esi gra\u017ei\u201c, \u017evelgia jai \u012f akis, o jose atsispindi Jis pats. Kitaip sakant, su\u017ead\u0117tin\u0119 gra\u017ei\u0105 daro Jo atspindys, esantis jos akyse.<\/p>

J\u0117zus sak\u0117: \u201eK\u016bno \u017eiburys yra tavoji akis. Tod\u0117l jei tavo akis sveika, visam tavo k\u016bnui bus \u0161viesu. O jeigu tavo akis nesveika, tavo k\u016bnas skend\u0117s tamsoje\u201c (Lk 11, 34). \u0160itame palyginime labai ai\u0161kiai matyti, kad akys yra itin susijusios su siela. Jei akys \u0161viesios, tai ir sieloje \u0161viesu, jei akys su\u017eeistos, tuomet ir sieloje tamsu. Be abejo, J\u0117zus \u010dia kalba ne apie k\u016bno, bet apie dvasios akis.<\/p>

K\u0105 gi rei\u0161kia \u017eod\u017eiai: \u201etavo akys kaip baland\u017eiai\u201c? Giesmi\u0173 giesm\u0117s Mylim\u0105j\u012f su\u017eavi \u0161ie dalykai mylimosios akyse: jos yra \u0161vie\u010dian\u010dios, gyvos, b\u0117giojan\u010dios ir geban\u010dios sutelkti \u017evilgsn\u012f. Tame slypi tam tikra j\u0117ga. Tuomet kai ka\u017ekas \u012f mus labai \u012fd\u0117miai \u017ei\u016bri, nors to nematome, atsigr\u0119\u017eiame. Taigi, kai Mylimasis sako: \u201eTavo akys kaip baland\u017eiai\u201c, \u2013 galime suprasti, kad  jos yra gyvybingos, \u012fd\u0117mios bei tyros kaip baland\u017eiai, nes balandis \u2013 tyrumo ir \u0161varumo simbolis. Tos akys yra paprastos, nekaltos, tyros, maloningos, judrios lyg \u017eaid\u017eiantys baland\u017eiai.<\/p>

Palyginimas su baland\u017eiais Oz\u0117jo prana\u0161yst\u0117je randamas bent du kartus. Izraelis tremtyje palygintas su pauk\u0161\u010diu: \u201eJie rinksis dreb\u0117dami tarsi pauk\u0161\u010diai i\u0161 Egipto, kaip baland\u017eiai i\u0161 Asirijos kra\u0161to, \u2013 a\u0161 sugr\u0105\u017einsiu juos \u012f j\u0173 namus\u201c (Oz 11, 11). Baland\u017eio vaizdinys \u010dia rei\u0161kia migruojan\u010dius pauk\u0161\u010dius, kurie i\u0161skrenda ir gr\u012f\u017eta. Taip ir akys gali jud\u0117ti: b\u0117gin\u0117ti \u012f tol\u012f ir gr\u012f\u017eti atgal.<\/p>

Vis d\u0117lto palyginimas su baland\u017eiu ne visuomet yra pozityvus. Ne visada Izraelio istorija buvo \u0161lovinga. Galima prisiminti ir tok\u012f posak\u012f: \u201eKvailas kaip balandis\u201c. Labai da\u017enai biblin\u0117je tradicijoje, kai Izraelis lyginamas su baland\u017eiu, kalbama ne tik apie jo tyrum\u0105, bet ir apie nepateisinam\u0105 naivum\u0105. Baland\u017eiai, kaip ir daugelis miel\u0173 padar\u0117li\u0173, yra kvaili. \u0160is gra\u017eus pauk\u0161\u010diukas kartais elgiasi negra\u017eiai: ,,pridaro\u201c, kur nereikia, \u012fkli\u016bva \u012f pavojingas situacijas, nesuvokdamas, kad  nesaugu. Toje pa\u010dioje Oz\u0117jo knygoje sakoma: \u201eEfraimas tapo kaip balandis, suviliotas ir nesupratingas\u201c (Oz 7, 11). Suvilioti ir pagauti baland\u012f nesud\u0117tinga: tereikia paberti lesalo, kur\u012f pajut\u0119 pauk\u0161\u010diai nedelsdami atskrenda, ne\u012ftardami, jog tas, kuris si\u016blo maist\u0105, nori juos pagauti. Taigi, Dievas sako, kad Izraelis kartais yra nesupratingas ir paikas kaip balandis.<\/p>

\"\"
Kamilos Kansy nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Baland\u017eio metaforos dviprasmyb\u0119 galima matyti ir biblinio prana\u0161o Jonos asmenyje, pabuvojusio did\u017euv\u0117s pilve ir skelbusio atsivertim\u0105 Asirijos sostinei Ninevei. Jonos vardas hebraji\u0161kai rei\u0161kia b\u016btent baland\u012f \u2013 Jonas (hebr. \u2013 yonah<\/em>).  Jis elgiasi kaip tas, kuris reprezentuoja ir ger\u0105sias, ir blog\u0105sias baland\u017eio savybes. Jona kaip kvailas, nesupratingas \u017emogus, bando pab\u0117gti nuo Dievo, nenori klausyti Jo ir vykdyti savo prana\u0161i\u0161k\u0105 pasiuntinyb\u0119, skelbiant atsivertim\u0105 did\u017eiausiems Izraelio prie\u0161ams. Galiausiai jis, b\u016bdamas naivus ir patiklus, sako: \u201eGerai, Dieve, jei reikia, skelbsiu atsivertim\u0105, nors ai\u0161ku, kad niekas neatsivers\u201c (plg. Jon 3). Nors prana\u0161as nesitiki skelbimo s\u0117km\u0117s, bet \u012fvyksta ne\u012ftik\u0117tina, net anekdotin\u0117, bet tikrai pamokanti istorija \u2013 Ninev\u0117s gyventojai atgailauja ir atsiver\u010dia.<\/p>

Kalbant apie balandi\u0161kum\u0105 ger\u0105ja prasme ir blog\u0105ja prasme, galima prisiminti ger\u0105j\u012f ir blog\u0105j\u012f vaiki\u0161kum\u0105. Kai girdime \u017eod\u017eius \u201eb\u016bkite kaip vaikai\u201c (plg. Mt 18, 3), J\u0117zus nesako mums: \u201eb\u016bkite nesubrend\u0119, nei\u0161manantys\u201c. Vaiki\u0161kumas turi du aspektus: tai nekaltumas, kur\u012f simbolizuoja balandis, ir nebrandumas, nemok\u0161i\u0161kumas, nei\u0161manymas, naivumas (blog\u0105ja prasme) ir nerimtumas. Tad, jei priimame J\u0117zaus \u017eod\u017eius nekriti\u0161kai ir stengiam\u0117s visais at\u017evilgiais m\u0117gd\u017eioti vaikus, tuomet elgiam\u0117s jau ne vaiki\u0161kai, o infantiliai.<\/p>

Apa\u0161talas Paulius \u017eod\u012f \u201evaikas\u201c taip pat vartoja dviem prasm\u0117m. Garsiajame pirmojo lai\u0161ko korintie\u010diams tryliktame skyriuje jis sako, kad vaiki\u0161kumas yra tai, k\u0105 mes turime i\u0161augti. Taip, savo sieloje turime i\u0161likti vaikai, tai yra: i\u0161saugoti tikr\u0105 pasitik\u0117jim\u0105 Dievu, m\u016bs\u0173 pasaulis turi b\u016bti vientisas, turime b\u016bti ne dviveid\u017eiai, bet nuo\u0161ird\u016bs ir atviri kaip vaikai. Ta\u010diau yra dalyk\u0173, i\u0161 kuri\u0173 privalome i\u0161augti. Paulius sakydamas: \u201eKai buvau vaikas, kalb\u0117jau kaip vaikas, m\u0105s\u010diau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tap\u0119s vyru, me\u010diau tai, kas vaiki\u0161ka\u201c (1 Kor 13, 11), \u2013 kalba apie m\u016bs\u0173 dabartin\u012f ir b\u016bsim\u0105 pa\u017einim\u0105, kai reg\u0117sime Diev\u0105 veidas \u012f veid\u0105. Visas krik\u0161\u010dionio gyvenimas yra to laukimas. Ba\u017eny\u010dios T\u0117vams vaikas yra ir nesuvaldyt\u0173 aistr\u0173 bei u\u017esispyrimo simbolis. \u0160v. Paulius savo lai\u0161kuose labai da\u017enai bara tikin\u010diuosius, sakydamas \u201eneb\u016bkite kaip vaikai\u201c arba \u201eneb\u016bkite nei\u0161manantys kaip vaikai\u201c. Jis sako: \u201eKoks vargas man, a\u0161 gal\u0117jau jums kalb\u0117ti tik kaip vaikams, negal\u0117jau jums duoti tikro maisto, nes j\u016bs dar esate nesubrend\u0119, esate menki savo i\u0161manymu\u201c (plg. 1 Kor 3, 1\u20133). Taigi, b\u016bti vaiku nerei\u0161kia b\u016bti kvailu, nemokytu, nei\u0161mintingu.<\/p>

Net ir filosofai kalba apie tai, kad yra pirmasis naivumas ir antrasis, kur\u012f atrandame po ie\u0161kojim\u0173, m\u0105stym\u0173, bandymo suprasti tik\u0117jimo sl\u0117pinius. Tuomet v\u0117l sugr\u012f\u017etame prie naivumo ir vaiki\u0161kumo, bet jis neb\u0117ra toks, koks buvo pirmasis \u2013 nem\u0105stantis, neabejojantis, viskuo pasitikintis vaiki\u0161kumas. Antrasis vaiki\u0161kumas pasitiki ir m\u0105sto. Ne veltui J\u0117zus sako: \u201eB\u016bkite gudr\u016bs kaip \u017eal\u010diai ir neklastingi kaip baland\u017eiai\u201c (Mt 10, 16). Kitoje vietoje sakoma: \u201eNeb\u016bkite vaikai i\u0161manymu. Ver\u010diau piktybe b\u016bkite k\u016bdikiai, o i\u0161manymu \u2013 subrend\u0119 \u017emon\u0117s\u201c (1 Kor 14, 20), \u2013  suvokite, bet reaguokite neklastingai, kaip k\u016bdikiai.<\/p>

Be to, balandis yra taikos simbolis. Po tvano jis pasirodo ne\u0161inas alyvos \u0161akele snape (plg. Pr 8, 11). \u0160v. Kry\u017eiaus Jonas savo \u201eDvasin\u0117je giesm\u0117je\u201c taip parafrazuoja Giesmi\u0173 giesm\u0119: \u201eBaltas balandis gr\u012f\u017eo \u012f ark\u0105 su \u0161akele. Baigta! Purplelis dabar yra drauge su savo bendrakeleiviu ant did\u017eiojo kranto\u201c.Balandis ne tik simbolizuoja nekaltum\u0105, tyrum\u0105, bet ir Sandor\u0105 su Dievu, gili\u0105 ramyb\u0119, kuri yra krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo tikslas. Origenas kalba apie baland\u012f, kaip \u0160ventosios Dvasios simbol\u012f. \u0160ventoji Dvasia baland\u017eio pavidalu nu\u017eeng\u0117 ant J\u0117zaus Jo krik\u0161to metu. Giesmi\u0173 giesm\u0117je su\u017ead\u0117tin\u0117s gro\u017eis kyla b\u016btent i\u0161 to, kad jos sieloje ir jos akyse \u2013 balandis, tai yra \u0160ventoji Dvasia, kuri savo meile nu\u0161vie\u010dia jos suvokimo akis ir \u0161ird\u012f. Tod\u0117l Mylimasis gali sakyti, jog mylimoji turi naujas akis, galin\u010dias \u012f\u017evelgti Kristaus gro\u017e\u012f: \u201eAk, koksai tu gra\u017eus, mano mylimasis\u201c (Gg 1, 16).<\/p>

Giesmi\u0173 giesm\u0117je su\u017ead\u0117tin\u0117s gro\u017eis kyla b\u016btent i\u0161 to,<\/em><\/p>

kad jos sieloje ir jos akyse \u2013 balandis, tai yra \u0160ventoji Dvasia,<\/em><\/p>

kuri savo meile nu\u0161vie\u010dia jos suvokimo akis ir \u0161ird\u012f.<\/em><\/p><\/blockquote>

Giesmi\u0173 giesm\u0117s homilijose Origenas taip komentuoja \u0161i\u0105 eilut\u0119: \u201eV\u0117l Su\u017ead\u0117tinis prabyla \u012f j\u0105 ir taria: Kokia tu gra\u017ei, artimoji mano, kokia gra\u017ei; tavo akys baland\u017eiai<\/em>. O Su\u017ead\u0117tin\u0117 jam taip sako: Koks tu gra\u017eus, mano mylimasis<\/em>, bet nepriduria: artimasai mano. Jis, prie\u0161ingai, kreipdamasis \u012f j\u0105: kokia tu gra\u017ei, priduria: artimoji mano<\/em>. Bet kod\u0117l gi ji nesako: koks tu gra\u017eus, mano artimasai, o tiktai: Koks tu gra\u017eus<\/em>? Kod\u0117l jis  nesako : tu gra\u017ei, bet: tu gra\u017ei, artimoji mano<\/em>? Su\u017ead\u0117tin\u0117, jei ji toli nuo Su\u017ead\u0117tinio, n\u0117ra gra\u017ei<\/em>; gra\u017ei ji tampa tuomet, kai susijungia su Dievo \u017dod\u017eiu. Ir pelnytai dabar j\u0105 moko Su\u017ead\u0117tinis, kad ji yra artimoji<\/em> ir nuo jo \u0161ono nesitraukia. Kokia tu gra\u017ei, artimoji mano, kokia gra\u017ei<\/em>. Pradedi b\u016bti gra\u017ei<\/em>, kai man artimoji<\/em> esi; vos prad\u0117jai b\u016bti gra\u017ei, bet \u017eod\u017eio artimoji<\/em> neprid\u016brus, esi tobulai gra\u017ei. Kokia tu gra\u017ei, artimoji mano, kokia gra\u017ei.<\/em>\u201c Tuomet Origenas pereina prie baland\u017eio simbolikos: \u201ePa\u017ei\u016br\u0117kime, kaip dar giria t\u0105, kuri gra\u017ei, kad ir mes siektume tapti su\u017ead\u0117tin\u0117mis. Tavo akys baland\u017eiai. Kas geidulingai pasi\u017ei\u016br\u0117jo \u012f moter\u012f ir svetimavo su ja savo \u0161irdyje<\/em>, tas neturi baland\u017eio aki\u0173<\/em>. O kas neturi baland\u017eio aki\u0173, tas nelaimingas<\/em> \u012f\u017eengia \u012f savo brolio namus<\/em>, nesilaikydamas to, kas liepta Patarli\u0173 knygoje: Ne\u012feik \u012f savo brolio namus nelaimingas<\/em>. Ta\u010diau, kas turi baland\u017eio akis<\/em>, tas mato, kas teisinga, ir u\u017esitarnauja gailestingum\u0105; juk matydamas, kas teisinga, patirs gailestingum\u0105<\/em>. Pagaliau kas  gi kitas mato, kas teisinga, i\u0161skyrus t\u0105, kuris \u017ei\u016bri skais\u010diu \u017evilgsniu ir tyromis akimis? Tad nesistenk vien k\u016bno akimis suprasti to, kas buvo pasakyta; nors jomis suprasti irgi n\u0117ra nenaudinga, \u012f\u017eenk \u012f savo \u0161irdies vid\u0173 ir dvasioje rask kitas akis, tas, kurios ap\u0161vie\u010diamos Dievo \u012fsakymo \u2013 nes \u0161viesus Vie\u0161paties \u012fsakymas ap\u0161vie\u010dia akis<\/em>; stenkis, dirbk, \u012ftempk j\u0117gas, kad \u0161ventai suprastum visa, kas buvo pasakyta, ir, jei tavo akys<\/em> jau baland\u017eiai<\/em>, i\u0161girstum visa, kas pana\u0161u \u012f Dvasi\u0105, sklend\u017eian\u010di\u0105 \u017eemyn it balandis<\/em>.\u201c<\/p>

Apie Mylimojo gro\u017e\u012f anks\u010diau ap\u017evelgtose eilut\u0117se liudijo jo kvepal\u0173 kvapas. Dabar Jis pasirodo Su\u017ead\u0117tinei, nes mylimoji turi naujas akis. Mistin\u0117je literat\u016broje da\u017enai minimas dvasinis reg\u0117jimas arba dvasini\u0173 aki\u0173 tur\u0117jimas. Dvasinius dalykus, be abejo, galima matyti tiktai dvasin\u0117mis akimis, i\u0161girsti dvasin\u0117mis ausimis ir suvokti protu, kur\u012f ap\u0161vie\u010dia \u0160ventoji Dvasia.  Jei, anot Pauliaus, \u201en\u0117 vienas negali i\u0161tarti: \u201eJ\u0116ZUS YRA VIE\u0160PATS\u201c, jei \u0160ventoji Dvasia nepaskatina\u201c (1 Kor 12, 3), tai mylimoji negal\u0117t\u0173 pasakyti: \u201eAk, koksai tu gra\u017eus, mano mylimasis\u201c, jei jos akys neb\u016bt\u0173 lyg baland\u017eiai, jei jos akys neb\u016bt\u0173 \u0160ventoji Dvasia, kuri yra joje ir skatina tuos \u017eod\u017eius i\u0161tarti.<\/p>

Dvasios akimis<\/strong><\/h4>

Origenas savo did\u017eiajame komentare toliau ra\u0161o: \u201eMylimasis sako, kad Mylimoji yra gra\u017ei, bet ne tik tod\u0117l, kad ji i\u0161skirtin\u0117 tarp kit\u0173 moter\u0173, bet tod\u0117l, kad ji yra i\u0161skirtin\u0117 ypatingu b\u016bdu.\u201c Tod\u0117l Mylimasis taria: \u201e\u0160tai tu! Kokia gra\u017ei esi!\u201c, nors iki \u0161iol jis negyr\u0117 jos i\u0161vaizdos. Origenas mano, kad taip yra tod\u0117l, kad mylimoji iki tol netur\u0117jo dvasinio supratimo. Bet dabar sakydamas \u201e\u0422\u0430vo akys \u2013 baland\u017eiai!\u201c, Mylimasis tarsi sako: \u201etavo akys yra dvasia, nes jos mato dvasi\u0161kai, jos supranta dvasi\u0161kai\u201c. Origenas akcentuoja ne tik dvasin\u012f matym\u0105, bet ir dvasin\u012f supratim\u0105. Atsiliepdama \u012f \u0161iuos \u017eod\u017eius, Su\u017ead\u0117tin\u0117, regis, tik pirm\u0105 kart\u0105 \u012fd\u0117miai pa\u017evelgia \u012f Su\u017ead\u0117tinio gro\u017e\u012f, nes dabar jos akys \u2013 baland\u017eiai. Jai tarsi sakoma: \u201eDabar tu matai, dabar tu gali matyti. Tu gali mane i\u0161vysti.\u201c Tada ji, tarytum pa\u017eadinta, pirm\u0105 kart\u0105 pa\u017evelgia ir atsako: \u201eTaip, a\u0161 matau, koks esi gra\u017eus, mano Mylimasis.\u201c<\/p>

\"\"
Kamilos Kansy nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Dabar Mylimoji mato savo Mylimojo, Dievo \u017dod\u017eio, gro\u017e\u012f ir \u0161lov\u0119, nes negalima atpa\u017einti ir matyti \u017dod\u017eio didingumo neturint baland\u017eio aki\u0173, t. y. dvasinio supratimo. Kristuje matyti Dievo \u0161lov\u0119, Jame atpa\u017einti T\u0117v\u0105, galima tik turint dvasines akis. Ne veltui, kai vienas i\u0161 mokini\u0173 J\u0117zui pasak\u0117: \u201eparodyk T\u0117v\u0105, ir bus mums gana\u201c (Jn 14, 8), sulauk\u0117 atsakymo: \u201eJau tiek laiko esu su jumis, ir tu, Pilypai, vis dar man\u0119s nepa\u017e\u012fsti! Kas yra mat\u0119s mane, yra mat\u0119s T\u0117v\u0105!\u201c (Jn 14, 9). Kristus yra Dievo ikona, Jis yra Dievo atvaizdas.<\/p>

Tas, kuris turi dvasines akis, dvasin\u012f supratim\u0105, \u017evelgdamas \u012f Krist\u0173 supranta, koks yra Dievas. Vienintelis kelias pa\u017einti, koks yra Dangi\u0161kasis T\u0117vas, \u2013 \u017evelgti \u012f Krist\u0173. Vienas i\u0161 garsi\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 pranc\u016bz\u0173 teolog\u0173 Jean-Lucas Marionas knygoje \u201eAtvaizdo dovana\u201c, kalb\u0117damas apie ikonos teologij\u0105, klausia: \u201eKaip juslinis \u017evilgsnis gali kada nors pamatyti, kas yra neregima? Kaip galima matyti dvasi\u0161kai?\u201c Teologas atsako, kad raktas yra m\u016bs\u0173 \u017evilgsnio paslaptyje. Kai \u017evelgiame \u012f kito akis, matome ne tik k\u016bno dal\u012f, bet kai k\u0105 daugiau. Jeigu rimtai \u017evelgiame \u012f kito asmens veid\u0105, ie\u0161kome to, kas yra neregima, neap\u010diuopiama. Tas  \u017emogus, asmuo, yra ne tik k\u016bnas, bet ir ka\u017ekas gilesnio \u2013 siela, dvasia, ir tai galima atpa\u017einti jo \u017evilgsnyje.<\/p>

Kristus yra \u201eneregimojo Dievo atvaizdas\u201c (Kol 1, 15). Tai patiriame, kai sutinkame J\u0117z\u0173, \u017evelgiame Jam \u012f akis, bendraujame su Juo kaip su asmeniu. Tuomet galime sutikti Dievi\u0161k\u0105 \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s asmen\u012f. Kai \u017evelgiame \u012f ikon\u0105, kuri skiriasi nuo \u012fprasto paveikslo ar nuo stabo, sutinkame \u017evilgsn\u012f. Vyksta toks pats susitikimas, koks gal\u0117jo \u012fvykti tuomet, kai J\u0117zus vaik\u0161\u010diojo \u017eeme ir bendravo su mokiniais. Tai \u2013 \u017evilgsni\u0173 susikry\u017eiavimas, Mylimojo ir mylimosios susitikimas, jeigu kalb\u0117sime, remdamiesi Giesmi\u0173 giesm\u0117s \u012fvaizd\u017eiais.<\/p>

Dievo gro\u017eis<\/strong><\/h4>

Vis d\u0117lto Mylimasis nebuvo toks, kok\u012f lengva atpa\u017einti kaip gra\u017e\u0173 ar patraukl\u0173. Tai \u2013 didysis paradoksas ir papiktinimas. \u017dmon\u0117se, kurie savo \u017eod\u017eiais, veiksmais, \u017evilgsniu, rank\u0173 judesiais labiausiai parod\u0117, koks yra Dievas, Jis nebuvo atpa\u017eintas kaip patrauklus ar gra\u017eus. J\u0117zuje Kristuje i\u0161sipild\u0117 Izaijo prana\u0161yst\u0117 apie ken\u010diant\u012f Dievo tarn\u0105: \u201eJis nebuvo nei patrauklus, nei gra\u017eus: mat\u0117me mes j\u012f, bet nepam\u0117gome\u201c (Iz 53, 2). Nukry\u017eiuotas Kristus yra ir gra\u017eu, ir baisu. Baisu, nes parodo, kokie \u017eiaur\u016bs gali b\u016bti \u017emon\u0117s, kokia didel\u0117 nuod\u0117m\u0117, valdanti pasaul\u012f. Bet drauge tame nukry\u017eiuotame \u017emoguje galima matyti gro\u017e\u012f Dievo \u0161lov\u0117s, kuri\u0105 Jis panor\u0117jo apreik\u0161ti per nukry\u017eiavim\u0105.<\/p>

Vis tik ta, kuri yra gra\u017eesn\u0117 nei kitos, gali sakyti: \u201eAk, koksai tu gra\u017eus, mano mylimasis \u2013 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gra\u017eus! (Gg 1, 16). Pasak Origeno, apie Mylimosios gro\u017e\u012f galima kalb\u0117ti keliariopai. \u0160is gro\u017eis yra ne jos, o Su\u017ead\u0117tino k\u016bryba. \u201e\u0160tai tu! Kokia gra\u017ei esi!\u201c \u2013 tai kuriantys,  sakramentiniai \u017eod\u017eiai, darantys k\u016brin\u012f gra\u017e\u0173.<\/p>

Augustinas ai\u0161kina: \u201eKas yra \u0161i meil\u0117, kuri daro mylim\u0105 siel\u0105 toki\u0105 gra\u017ei\u0105? Dievas, kuris yra visada gra\u017eus, kuris niekada nepraranda savo gro\u017eio, kuris niekada nesikei\u010dia: jis pirmasis mus pamilo, jis, kuris visada yra gra\u017eus. O kokie buvome mes, kai jis mus pamilo, ar ne bjaur\u016bs ir sudarkyti? Ta\u010diau jis pamilo mus ne tam, kad palikt\u0173 bjaurume, bet kad perkeist\u0173 ir mus, bjaurius bei sudarkytus, padaryt\u0173 gra\u017eius. Kaip tuomet mes tapome gra\u017e\u016bs? Myl\u0117dami t\u0105, kuris yra am\u017einai gra\u017eus. Kuo didesn\u0117 meil\u0117 tavyje, tuo tu gra\u017eesnis\u201c. Taigi, mylimosios gro\u017eis yra Mylimojo gro\u017eis. Grigalius Nysietis sako: \u201eI\u0161vaduotai i\u0161 k\u016bni\u0161k\u0173 aistr\u0173 sielai, dabar gyvenan\u010diai Dvasioje, liudijama, kad savo akyse ji yra baland\u017eio atspindys.\u201c Dviej\u0173 sakini\u0173 simetrija tiksli: \u201eAk, kokia tu gra\u017ei, mano mylimoji\u201c (Gg 1, 15) ir \u201eAk, koksai tu gra\u017eus, mano mylimasis\u201c (Gg 1, 16) \u2013 nurodo \u012f dviej\u0173 veid\u0173 pana\u0161um\u0105: \u201eTau dienos \u0161viesa nebebus saul\u0117 nei nakties metu nebe\u0161vies tau m\u0117nulis, bet VIE\u0160PATS bus tau am\u017eina \u0161viesa, tavo Dievas \u2013 tavasis spindesys\u201c (Iz 60, 19). Su\u017ead\u0117tin\u0117 suvokia, kad yra gra\u017ei, vien tik \u017evelgdama \u012f akis to, kur\u012f myli. Ji \u017eino, kad yra gra\u017ei tik per Mylim\u0105j\u012f, per \u017eod\u017eius, kuriuos Jis i\u0161taria pirmasis: \u201eAk, kokia tu gra\u017ei, mano mylimoji.\u201c<\/p>

Galiausiai pati mylimoji negal\u0117jo sakyti: \u201eAk, koksai tu gra\u017eus, mano mylimasis\u201c (Gg 1,16), \u2013 kol \u017eodis \u201egra\u017eus\u201c Giesmi\u0173 giesm\u0117je dar nebuvo pasirod\u0119s, kol jo nei\u0161tar\u0117 Mylimasis, kol jos aki\u0173 nenu\u0161viet\u0117 \u0160ventoji Dvasia. Ji negal\u0117jo \u017eav\u0117tis Mylimojo gro\u017eiu, kol Jis nesuteik\u0117 jai savo aki\u0173.<\/p>

Kaip ir Giesmi\u0173 giesm\u0117s mylimoji, karmelit\u0173 novicija Fran\u00e7oise de Sandoval neabejotinai gavo tokias akis. Kai \u0161v. Kry\u017eiaus Jonas, tuo metu apsistoj\u0119s Bease, paklaus\u0117, kaip jai sek\u0117si melstis, o dvide\u0161imtmet\u0117 novicija atsak\u0117, kad ji g\u0117r\u0117josi Dievo gro\u017eiu. \u0160ventajam taip patiko \u0161is atsakymas, kad jis kelet\u0105 dien\u0173 kalb\u0117jo nuostabius ir didingus dalykus apie Dievo gro\u017e\u012f. \u012ekv\u0117ptas \u0161ios meil\u0117s, komentuodamas 36-\u0105j\u012f \u201eDvasin\u0117s giesm\u0117s\u201c posm\u0105, \u017eod\u012f \u201egro\u017eis\u201c jis pakartojo dvide\u0161imt kart\u0173. Kry\u017eiaus Jonas paliudijo t\u0105 \u012fkv\u0117pim\u0105, j\u012f ap\u0117mus\u012f beveik \u0161vent\u0105 siautul\u012f, kai, tarsi negal\u0117damas atsipl\u0117\u0161ti nuo j\u012f u\u017evald\u017eiusios temos, lyg burt\u0105 kartojo t\u0105 pat\u012f \u017eod\u012f: \u201e<\u2026> \u0161itaip tave a\u0161 matysiu tavo gro\u017eyje, ir tu mane \u2013 tavo gro\u017eyje, ir a\u0161 save matysiu tavyje tavo gro\u017eyje, ir tu save matysi manyje tavo gro\u017eyje; kad \u0161itaip a\u0161 b\u016b\u010diau lyg tu tavo gro\u017eyje, o tu b\u016btum lyg a\u0161 tavo gro\u017eyje, ir mano gro\u017eis b\u016bt\u0173 tavo gro\u017eis, o tavo gro\u017eis \u2013 mano gro\u017eis; ir taip a\u0161 b\u016bsiu tu tavo gro\u017eyje, o tu b\u016bsi a\u0161 tavo gro\u017eyje, nes tas pats tavasis gro\u017eis bus mano gro\u017eis\u201c (J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s vertimas).<\/p>

Sunku \u012fsivaizduoti labiau svaiginam\u0105 savo jausm\u0173 \u012fsimyl\u0117j\u0117l\u012f, o drauge \u2013 kad kas nors \u0161ioje \u017eem\u0117je b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s matyti didesn\u012f gro\u017e\u012f. Grigalius Nysietis \u201eGiesmi\u0173 giesm\u0117s homilijoje\u201c sako: \u201eDaugelis \u0161io pasaulio dalyk\u0173 tiems, kurie ie\u0161ko poj\u016b\u010di\u0173, gali pasirodyti gra\u017e\u016bs\u2026 Ta\u010diau kaip tai, kas nepastovu, gali b\u016bti gra\u017eu? Tu vienintelis esi i\u0161 ties\u0173 gra\u017eus, nes tu esi pati gro\u017eio esm\u0117, tu esi visada tas pats. Tu am\u017einai esi, kuo esi. Tu nesi tas, kuris vien\u0105 akimirk\u0105 \u017eydi, o kit\u0105 \u2013 nuvysta. Tavo gro\u017eio \u017eavesys siekia taip toli , kaip tavo gyvenimo am\u017einyb\u0117.\u201c<\/p>

Pareng\u0117 Dalia Mackelien\u0117 ir Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. II<\/p>