{"id":928,"date":"2022-10-20T13:00:17","date_gmt":"2022-10-20T13:00:17","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=928"},"modified":"2024-07-15T22:07:36","modified_gmt":"2024-07-15T19:07:36","slug":"sviesa-skleisti-gali-kiekvienas-emilija-sakadolskiene","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/20\/sviesa-skleisti-gali-kiekvienas-emilija-sakadolskiene\/","title":{"rendered":"\u201e\u0160vies\u0105 skleisti gali kiekvienas\u201c: Emilija Sakadolskien\u0117"},"content":{"rendered":"

\u201eT\u0105 kart\u0105 <\u2026> man nebeliko joki\u0173 abejoni\u0173, jog turiu gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105\u201c, \u2013 sako edukolog\u0117, dr. Emilija Sakadolskien\u0117 (g. 1955), prisimindama prie\u0161 daugiau nei tris de\u0161imtme\u010dius \u0161irdies gilumoje u\u017egimus\u012f stipr\u0173 jausm\u0105, paskatinus\u012f gr\u012f\u017eti \u012f t\u0117v\u0173 gimtin\u0119 ir skirti jai savo gyvenim\u0105. Gimusi ir augusi Amerikoje \u017einoma pedagog\u0117, kult\u016bros veik\u0117ja, mokslinink\u0117 t\u0117v\u0173 \u012fskiepyt\u0105 meil\u0119 Lietuvai, jos kalbai ir kult\u016brai \u0161iandien \u012fprasmina savo veikloje ir darbuose. Kadaise jos krik\u0161tat\u0117vis, garsus tarpukario geografas prof. Kazys Pak\u0161tas svajojo apie \u201eatsargin\u0119\u201c Lietuv\u0105 \u2013 Dausuv\u0105, ta\u010diau \u0161iandien toji Dausuva kuriama t\u0117vyn\u0117je, kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 \u012fne\u0161ant \u012f j\u0105 sav\u0105j\u012f ind\u0117l\u012f. Emilijos kraityje \u2013 t\u0117v\u0173 pasakojimais, dainomis ir ilgesiu gimtajai \u017eemei subrandinta lietuvyb\u0117, i\u0161eivijoje \u012fgytas i\u0161silavinimas, muzikin\u0117, kult\u016brin\u0117 veikla, krik\u0161\u010dioni\u0161komis vertyb\u0117mis gr\u012fsta gyvenimi\u0161ka patirtis bei \u012f\u017evalgos. \u0160iuo turtu ji kasdien dosniai dalijasi su Lietuvos mokytojais, studentais, akademine bei kult\u016bros bendruomene ir visais tais, kurie neabejingi savo gimtinei ir jos atei\u010diai.<\/em><\/p>

\"\"
Emilija Sakadolskien\u0117. Evgenios Levin nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Miela Emilija, Lietuvoje esate \u017einoma pedagog\u0117, edukolog\u0117, \u0161vietimo ekspert\u0117, ta\u010diau galb\u016bt ne visi \u017eino, kad J\u016bs\u0173 kelias \u012f mokytojo profesij\u0105 prasid\u0117jo JAV. Gim\u0117te \u010cikagoje, lietuvi\u0173 i\u0161eivi\u0173 \u0161eimoje, J\u016bs\u0173 t\u0117tis \u2013 \u017einomas tarpukario muzikantas Balys Pak\u0161tas, o mama Emilija studijavo filologij\u0105. Karo nublok\u0161t\u0173 tautie\u010di\u0173 keliai \u012f Amerik\u0105 buvo skirtingi. Kaip J\u016bs\u0173 t\u0117veliai ten pateko?<\/strong><\/p>

Mama Lietuv\u0105 tur\u0117jo palikti per pirm\u0105j\u0105 soviet\u0173 okupacijos bang\u0105: su\u0117mus brol\u012f, mo\u010diut\u0117 jai patar\u0117 pasitraukti \u012f Vakarus, kol baigsis karas. Visi tik\u0117jo, kad, pra\u016b\u017eus karo audroms, gal\u0117s gr\u012f\u017eti. Deja, kaip ir daugumai kit\u0173, mamai gr\u012f\u017eti neteko.<\/p>

O t\u0117velio kelion\u0117 \u012f Amerik\u0105 ilgesn\u0117. Tarpukariu jis grodavo \u012fvairiuose pramoginiuose restoran\u0173, kavini\u0173 orkestruose Kaune, Klaip\u0117doje, kituose miestuose, o Lietuvai atgavus Vilni\u0173 buvo pirmasis Jono \u0160vedo prie filharmonijos \u012fkurto dain\u0173 ir \u0161oki\u0173 liaudies ansamblio koncertmeisteris. T\u0117velis mok\u0117jo groti smuiku, saksofonu, be to, buvo pirmasis, patobulin\u0119s birbyn\u0119 taip, kad ja b\u016bt\u0173 galima groti koncertuose. Atsimenu, yra pasakoj\u0119s, kaip J. \u0160vedas jam si\u016bl\u0117 groti lumzdeliu, sakydamas, kad nieko sud\u0117tingesnio jis su ta birbyne nei\u0161grosi\u0105s, bet t\u0117velis atsak\u0117: \u201eJei groju saksofonu, pavyks ir birbyne.\u201c Ta\u010diau vokie\u010diams orkestr\u0105 u\u017edarius kaip per daug patriotin\u012f, t\u0117velis su pirm\u0105ja \u017emona ir dviem dukterimis nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti pas t\u0117vus \u012f \u0160eduv\u0105. Visgi karas j\u012f ir ten pasivijo: vokie\u010diai kaip tik tuo metu Auk\u0161taitijos apylink\u0117se rinko vyrus gele\u017einkelio tiesimo darbams Norvegijoje, pa\u0117m\u0117 ir t\u0117t\u012f.<\/p>

Karui pasibaigus, t\u0117velis atvyko \u012f Vokietij\u0105, nes dar b\u016bdamas Norvegijoje i\u0161girdo, kad Vokietijos pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklose prad\u0117jo kurtis \u012fvair\u016bs chorai, ansambliai, suprato, kad ten b\u016bt\u0173 galimyb\u0117 muzikuoti ir koncertuoti. Apskritai, t\u0117tis buvo toks\u2026 \u017eiogas muzikantas (juokiasi), mok\u0117jo i\u0161sisukti i\u0161 kebliausi\u0173 situacij\u0173. Dar Norvegijoje jis vokie\u010di\u0173 i\u0161pra\u0161\u0117 leisti jam \u012fkurti vyr\u0173 chor\u0105, \u012fsteigti \u0161achmat\u0173 klub\u0105, o vienas draugas jam net birbyn\u0119 i\u0161 kastuvo koto buvo i\u0161dro\u017e\u0119s! (Juokiasi.) Tur\u0117jo jis ten sub\u016br\u0119s ir instrumentin\u012f ansambl\u012f, su kuriuo, atvyk\u0119s \u012f Zeligen\u0161tato tremtini\u0173 stovykl\u0105, \u012fsijung\u0117 \u012f Vokietijoje jau aktyviai gastroliuojant\u012f lietuvi\u0173 tautin\u012f ansambl\u012f.<\/p>

\"\"
Emilijos krik\u0161tynos. S\u0117di krik\u0161to t\u0117vas Kazys Pak\u0161tas, <\/em>
mama Emilija, stovi krik\u0161to mama Ilona Pak\u0161tait\u0117-Dapkien\u0117 <\/em>
ir t\u0117tis Balys Pak\u0161tas. 1955 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Tuo laiku dauguma lietuvi\u0173 trauk\u0117si \u012f Amerik\u0105, ta\u010diau norint ten patekti, reik\u0117jo i\u0161kvietim\u0173. Mam\u0105 \u012f Amerik\u0105 buvo pakviet\u0119s jos d\u0117d\u0117, kuris dar prie\u0161 Pirm\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105 ten emigravo, o t\u0117\u010diui ir jo ansambliui i\u0161kvietim\u0105 atsiunt\u0117 Ohajos valstijos Deitono miesto parapijos klebonas. Jis t\u0117veliui sak\u0117: \u201eDien\u0105 gal\u0117si dirbti skalbykloje, o vakarais visi gal\u0117sit groti lietuvi\u0161kame restorane. Ir prie parapijos veiklos prisid\u0117sit.\u201c Taigi, pirmoji t\u0117\u010dio stotel\u0117 Amerikoje buvo Deitonas, v\u0117liau jis persikraust\u0117 \u012f \u010cikag\u0105. Kai su\u017einojo, kad karo metu nuo d\u017eiovos mir\u0117 jo pirmoji \u017emona, po kurio laiko ved\u0117 mano mam\u0105. Jie jau anks\u010diau buvo pa\u017e\u012fstami, abu buvo kil\u0119 i\u0161 \u0160eduvos. T\u0117velis buvo septyniolika met\u0173 vyresnis, sakydavo, kad dar prisimena, kaip mo\u010diut\u0117 vaik\u0161\u010diojo n\u0117\u0161\u010dia su mano mama\u2026<\/p>

Galb\u016bt t\u0117velis buvo ir pirmasis J\u016bs\u0173 muzikos mokytojas?<\/strong><\/p>

Pirmoji mano muzikos mokytoja buvo mama, t\u0117tis netur\u0117jo kantryb\u0117s s\u0117d\u0117ti su manim prie fortepijono, be to, vis\u0105 laik\u0105 dirbo. Vilniaus universitete mama studijavo filologij\u0105, bet mok\u0117jo ir dainuoti, ir groti fortepijonu, tad prad\u017eiai to visai pakako. Be to, m\u016bs\u0173 namuose vis\u0105 laik\u0105 skamb\u0117jo muzika \u2013 t\u0117velis grodavo smuiku, saksofonu, birbyne, pamok\u0117 mane ir kankl\u0117m groti, v\u0117liau net kankli\u0173 ansambl\u012f \u010cikagoje paskatino \u012fkurti. Deja, nebuvau i\u0161 t\u0173 vaik\u0173, kurie gali ilgai mokytis pas savo t\u0117vus, tod\u0117l po kurio laiko man reik\u0117jo kitokios paspirties. Prad\u0117jau lankyti muzikos pamokas pas kitus mokytojus, kuri\u0173 dauguma buvo lietuviai: Aleksandras Ku\u010di\u016bnas d\u0117st\u0117 fortepijono pamokas, smuiku grie\u017eti mokiausi pas Povil\u0105 Matiuk\u0105, vokal\u0105 lankiau pas Alice Stephens-Steponavi\u010dien\u0119. Tik \u012fstojus \u012f universitet\u0105 muzikos mokslams jau vadovavo amerikie\u010diai.<\/p>

O kas Jus paskatino rinktis pedagogikos studijas? Ar jaut\u0117te post\u016bm\u012f i\u0161 t\u0117v\u0173, galb\u016bt patar\u0117 ir mokytojai?<\/strong><\/p>

Dar besimokydama gimnazijoje jau \u017einojau, kad vienaip ar kitaip savo gyvenim\u0105 siesiu su muzika. Mano sesuo buvo scenos \u017emogus (daininink\u0117 R\u016bta Pak\u0161tait\u0117-Cole \u2013 L.M.), ta\u010diau a\u0161 didelio potraukio b\u016bti scenoje niekada nejau\u010diau. Galb\u016bt tai matydama, vokalo mokytoja man kart\u0105 pasak\u0117: \u201e\u017dinai, tu stok ne \u012f vokal\u0105 ar fortepijon\u0105, bet \u012f muzikos pedagogik\u0105. Gal\u0117si toliau puosel\u0117ti savo muzikalum\u0105, bet kartu tur\u0117si ir profesij\u0105, ir saugesn\u0119 ateit\u012f.\u201c Tikriausiai d\u0117l tos saugesn\u0117s ateities ir pasukau \u012f pedagogik\u0105. O t\u0117vai man\u0119s, a\u010di\u016b Dievui, nest\u016bm\u0117, nereikalavo, kad b\u016btinai studijuo\u010diau vien\u0105 ar kit\u0105 dalyk\u0105, netgi atvirk\u0161\u010diai, mama sakydavo: \u201eJeigu nori b\u016bti vir\u0117ja \u2013 b\u016bk, bet visk\u0105, k\u0105 darai, daryk gerai. O jeigu matai, kad negali \u2013 nedaryk visai.\u201c U\u017e tai mamai esu labai d\u0117kinga. Na, o t\u0117\u010diui turiu d\u0117koti u\u017e romanti\u0161k\u0105 dvasi\u0105, idealizm\u0105 ir pol\u0117k\u012f.<\/p>

\"\"
Marijos Varnien\u0117s Montessori dar\u017eelyje \u010cikagoje. 1959 m<\/em>.<\/figcaption><\/figure>

Min\u0117jote, kad vieni pirm\u0173j\u0173 J\u016bs\u0173 muzikos mokytoj\u0173 buvo lietuviai, tai nestebina \u017einant, kad \u010cikagoje visuomet buvo gausi lietuvi\u0173 bendruomen\u0117. O kaip lietuvyb\u0117 buvo puosel\u0117jama j\u016bs\u0173 namuose?<\/strong><\/p>

\u0160eimoje bendraudavom tik lietuvi\u0161kai, angl\u0173 kalba namuose buvo u\u017edrausta. Netgi su lietuv\u0117mis draug\u0117mis telefonu kalb\u0117tis tur\u0117davau tik lietuvi\u0161kai: atsimenu, kart\u0105 mama i\u0161 man\u0119s net ragel\u012f at\u0117m\u0117, nes neva tai su drauge ka\u017ek\u0105 marmaliavau angli\u0161kai! \u0160iuo klausimu ji buvo itin grie\u017eta. Kaip paaugl\u0117, ai\u0161ku, d\u0117l to labai pykau, galvodavau, kam viso \u0161ito reikia, bet dabar d\u017eiaugiuosi. Ir v\u0117liau, kai i\u0161tek\u0117jau u\u017e Romo, mudu \u0161eimoje irgi kalb\u0117davom\u0117s tik lietuvi\u0161kai, netgi buvome sutar\u0119 vienas kit\u0105 kontroliuoti: tas, kuris pasakydavo angli\u0161k\u0105 \u017eod\u012f, tur\u0117davo sumok\u0117ti cent\u0105. Labai greitai persilau\u017e\u0117m! (Juokiasi.)<\/p>

\"\"
Marijos Varnien\u0117s Montessori dar\u017eelyje <\/em>
\u010cikagoje. 1959 m<\/em>.<\/figcaption><\/figure>

Prie\u0161kario lietuvi\u0173 kalba visgi skiriasi nuo tos, kuria mes kalbame \u0161iandien. Ar gyvenant Lietuvoje nebuvo sunku pereiti nuo taip vadinamos \u201esmetoni\u0161kos\u201c prie \u0161iuolaikin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos?<\/strong><\/p>

Dar gyvendama Amerikoje nuolat skai\u010diau sovietin\u0117s Lietuvos kult\u016brin\u0119 spaud\u0105, romanus, poezij\u0105, tad taip vadinama modernioji lietuvi\u0173 kalba man nebuvo visi\u0161kai svetima. Be to, man labai pad\u0117jo tai, kad dar 1985 m. tur\u0117jau unikali\u0105 galimyb\u0119 atvykti sta\u017euotei \u012f Lietuv\u0105. \u010cia prabuvau beveik metus ir tas laikas, bendravimas su \u017emon\u0117mis pakoregavo mano kalb\u0105 taip, kad gr\u012f\u017eus \u012f Amerik\u0105 mama kartais net pyktel\u0117jusi sakydavo: \u201eKoki\u0173 \u010dia negird\u0117t\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 susigalvojai?\u201c Jai buvo pa\u017e\u012fstama tik ta \u201esmetoni\u0161ka\u201c kalba, tod\u0117l man prad\u0117jus kalb\u0117ti pana\u0161iai, kaip dabar kalbama Lietuvoje, jai zlastis imdavo! (Juokiasi.)<\/p>

\"\"
\u010cikagos Lietuvi\u0173 operos jaunimo choro repeticija. Vadov\u0117 \u2013 <\/em>
E. Sakadolskien\u0117. 1982 m. Jono Tamulai\u010dio nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Galb\u016bt d\u0117l mamos \u012ftakos J\u016bs ir pati kur\u012f laik\u0105 studijavote, o v\u0117liau ir d\u0117st\u0117te lietuvi\u0173 kalb\u0105?<\/strong><\/p>

Tai \u2013 ne mamos \u012ftaka. Dirbdama muzikos mokytoja lituanistin\u0117je mokykloje, vien\u0105 vasar\u0105 atsid\u016briau lituanistini\u0173 mokykl\u0173 studij\u0173 savait\u0117je \u201eDainavos\u201c stovykloje Mi\u010digane. Profesorius Rimvydas \u0160ilbajoris ten mums pasakojo, kaip savo kalb\u0105 puosel\u0117ja Amerikos latviai. Pasirodo, jie kasmet susirinkdavo \u012f dviej\u0173 savai\u010di\u0173 vasaros sto\u00advyk\u00adl\u0105, kurioje kalb\u0117davo tik latvi\u0161kai, kalb\u0117ti angli\u0161kai ten b\u016bdavo draud\u017eiama. Pagalvojome, kad ir mes gal\u0117tume ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus suorganizuoti, tad kartu su Romu ir kitais entuziastais nusprend\u0117me \u012fsteigti lituanistinius vasaros kursus. Tie kursai gyvavo beveik dvide\u0161imt met\u0173, ta\u010diau prie\u0161ingai nei latvi\u0173, kuri\u0173 programoje buvo ir folkloro, ir rankdarbi\u0173, m\u016bsi\u0161kiai buvo grynai akademiniai. Kiekvien\u0105 vasar\u0105 \u012f kursus susirinkdavo apie trisde\u0161imt dalyvi\u0173, jiems reik\u0117davo pasirinkti po vien\u0105 lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros bei vien\u0105 i\u0161 penki\u0173 arba \u0161e\u0161i\u0173 socialin\u0117s krypties dalyk\u0173. Reikia pa\u017eym\u0117ti, kad paskaitas tuose kursuose, beje, be jokio honoraro skait\u0117 \u017eymiausi i\u0161eivijos akademikai: Marija Gimbutien\u0117, Ilona Gra\u017eyt\u0117-Maziliauskien\u0117, Rimvydas \u0160ilbajoris, Antanas Klimas, Violeta Kelertien\u0117, Vytautas Kavolis ir daugelis kit\u0173. Ka\u017ekada istorikas profesorius Benediktas Ma\u010diuika suskai\u010diavo, kad, i\u0161klaus\u0119 trij\u0173\u2013keturi\u0173 vasaros kurs\u0173 program\u0105, dalyviai gaudavo tiek pat kreditini\u0173 valand\u0173, kiek b\u016bt\u0173 gav\u0119 studijuodami lituanistik\u0105 universitete. Tuose kursuose pati mokiausi de\u0161imt met\u0173 ir, galima sakyti, ten baigiau savo antr\u0105sias studijas \u2013 gavau neformal\u0173 lituanistin\u012f i\u0161silavinim\u0105.<\/p>

Beje, m\u016bs\u0173 kursuose taip pat buvo grie\u017etai draud\u017eiama kalb\u0117ti angli\u0161kai, dalyviai negal\u0117jo \u017ei\u016br\u0117ti televizijos, klausytis radijo, dvi savaites vienuolyno teritorijoje (kursai vyko j\u0117zuit\u0173 rekolekcij\u0173 namuose) galiojo grie\u017etas re\u017eimas! (Juokiasi.) O tam, kad \u017emon\u0117s visai neb\u016bt\u0173 atitr\u016bk\u0119 nuo pasaulio, buvome \u012fk\u016br\u0119 savo radijo stot\u012f, kasdien transliuodavome \u012fvairias programas. Id\u0117j\u0105 apie toki\u0105 mokymo metodik\u0105 per\u0117m\u0117me i\u0161 pranc\u016bz\u0173, jie puikiai j\u0105 taik\u0117 Monrealyje, o jos esm\u0117 paprasta: kur\u012f laik\u0105 nuo savo \u012fprastin\u0117s aplinkos atskirtas ir \u012f tam tikr\u0105 kult\u016brin\u0119 terp\u0119 panardintas \u017emogus patiria savoti\u0161k\u0105 psichologin\u012f sukr\u0117tim\u0105, ta\u010diau tuo pat metu labai greitai persijungia, persiimdamas naujos j\u012f supan\u010dios aplinkos ir kalbos tapatybe. I\u0161 ties\u0173 steb\u0117davom\u0117s, kad vos dvi savait\u0117s gali tur\u0117ti tok\u012f did\u017eiul\u012f poveik\u012f: \u017emogus, panardintas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105, lietuvi\u0161kos kult\u016bros, istorijos nagrin\u0117jim\u0105, literat\u016bros k\u016brini\u0173 skaitym\u0105 ir analiz\u0119, staiga tarsi persiprogramuodavo, \u012fvykdavo savoti\u0161kas kult\u016brinis persilau\u017eimas.<\/p>

\"\"
\u010cikagos kankli\u0173 ansamblis. 1984 m. I\u0161 kair\u0117s s\u0117di Vida Brazaityt\u0117,<\/em>
Irma Maziliauskait\u0117, vadov\u0117 Emilija Sakadolskien\u0117 ir Rima Polikaityt\u0117.<\/em>
I\u0161 kair\u0117s stovi Alvyd\u0117 Eitutyt\u0117, Rima Dapkut\u0117 ir Daina \u010cepulyt\u0117. <\/em>
Rimanto \u017duko nuotrauka.<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u0160alia aktyvaus lietuvi\u0173 kalbos puosel\u0117jimo svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 ir J\u016bs\u0173 muzikin\u0117 veikla: buvote \u010cikagos lietuvi\u0173 operos choro chormeister\u0117, vadovavote kankli\u0173 ansambliui, su chorais dalyvavote \u012fvairiuose renginiuose, dain\u0173 \u0161vent\u0117se\u2026<\/strong><\/p>

Vadovauti \u010cikagos lietuvi\u0173 operos moter\u0173 chorui mane pakviet\u0117 tuo metu naujai paskirtas \u0161ios operos direktorius Alvydas Vasaitis. Nors anks\u010diau ir nebuvau dirbusi su choru, pamaniau \u2013 kod\u0117l gi ne? \u017dinoma, chore buvau dainavusi, studijuodama pedagogik\u0105 mokiausi ir dirigavimo, bet tuo metu dar netur\u0117jau vadovavimo chorui patirties. Ta\u010diau galimyb\u0117, kaip sakau, pati \u012f \u201esterbl\u0119 \u012fkrito\u201c, o toliau jau viskas savaime rutuliojosi. Be to, oper\u0105 myl\u0117jau nuo ma\u017eens \u2013 pamenu, mane dar ikimokyklinio am\u017eiaus vaik\u0105 t\u0117vai nusived\u0117 \u012f \u201eKarmen\u201c spektakl\u012f ir nuo tada tiesiog \u201eu\u017esikr\u0117\u010diau\u201c opera. Nors dabar su chorais ir chorvedyba jau nebeturiu tiesiogini\u0173 s\u0105saj\u0173, ta\u010diau labai d\u017eiaugiuosi, kad \u0161is turiningas etapas buvo mano gyvenime.<\/p>

O koki\u0105 \u012ftak\u0105 \u0161is solidus muzikinis baga\u017eas Jums turi \u0161iandien, kaip jis rei\u0161kiasi J\u016bs\u0173, kaip edukolog\u0117s, veikloje?<\/strong><\/p>

\u017dinoma, visa tai turi labai didel\u0119 \u012ftak\u0105. Nat\u016bralu, kad visas savo ankstesnes patirtis, vis\u0105 \u0161\u012f kontekst\u0105 ir kult\u016brin\u012f baga\u017e\u0105 atsine\u0161u \u012f \u0161iandien\u0105, \u012f savo veikl\u0105 ir darbus. Toje veikloje buvau daug met\u0173, tad \u0161iandien man keistai atrodo ai\u0161kinimai, kad Dain\u0173 \u0161vent\u0117 yra soviet\u0173 reliktas, ir j\u0105 puosel\u0117dami u\u017esiimame ka\u017ekokia primityvia veikla, arba kad \u017demait\u0119 ir Jon\u0105 Bili\u016bn\u0105 reikia i\u0161braukti i\u0161 lietuvi\u0173 literat\u016bros k\u016brini\u0173 s\u0105ra\u0161o, nes postmoderniam \u017emogui tie dalykai nebereikalingi. Tokie samprotavimai mane ir juokina, ir li\u016bdina. Galiu tvirtai pasakyti, kad jei neb\u016b\u010diau dalyvavusi visoje toje kult\u016brin\u0117je veikloje, \u0161iandien mano pa\u010dios identitetas lietuvyb\u0117s at\u017evilgiu tikrai neb\u016bt\u0173 toks tvirtas. Kita vertus, dirbdama su studentais, ruo\u0161dama b\u016bsimus mokytojus noriu, kad jie pajust\u0173 ir visapusi\u0161kum\u0105, kad neu\u017esidaryt\u0173 tame \u201elietuvi\u0161kume\u201c, nes dar pasitaiko tiek student\u0173, tiek mokytoj\u0173, kurie \u012f pedagogik\u0105 \u017ei\u016bri labai siaurai, nesupranta, kam vaikams reikia pa\u017einti Afrikos ar Azijos taut\u0173 muzik\u0105 ir kam apskritai reikalinga globali kult\u016brin\u0117 \u012ftaka. Ta\u010diau negal\u0117damas palyginti savosios kult\u016bros su kitomis, neie\u0161kodamas tame pana\u0161um\u0173 ar skirtum\u0173, niekada taip ir nei\u0161moksi kriti\u0161kai m\u0105styti, o juolab to nei\u0161mokysi vaiko. Kuo platesnis mokytojo akiratis, tuo geriau, tod\u0117l labai nor\u0117\u010diau, kad mokytojai \u0161\u012f turtingum\u0105 perduot\u0173 ir vaikams.<\/p>

\"\"
\u010cikagos lietuvi\u0173 operos spektaklis, G. Verdi \u201eNabukas\u201c. 1978 m. Jono Kuprio nuotrauka.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Kai pati studijavau universitete, dom\u0117jausi opera, d\u017eiazu, lietuvi\u0173 ir kit\u0173 taut\u0173 liaudies muzika, tod\u0117l neabejoju, kad visa muzika yra vertinga, ir visai nesvarbu, ar klasikin\u0117, ar populiarioji, tiesiog ji b\u016bna kokybi\u0161ka arba ne. Pagaliau, mokant muzikos reikia nepamir\u0161ti ir socialinio konteksto, prisiminkim kad ir S\u0105j\u016bd\u017eio laik\u0173 dainuojan\u010di\u0105 revoliucij\u0105: juk ten buvo tikrai daug primityvi\u0173, nekokybi\u0161k\u0173 dain\u0173, bet kok\u012f emocin\u012f u\u017etais\u0105 jos tur\u0117jo! Socialinis, kult\u016brinis, net politinis kontekstas gali tur\u0117ti labai daug \u012ftakos muzikos k\u016briniui ir jei tok\u012f k\u016brin\u012f vaikui perteiksi be to laikotarpio konteksto, jis niekaip nesupras jo svarbos ir nesuvoks emocin\u0117s \u012fkrovos. Menai daugeliu at\u017evilgi\u0173 yra emocij\u0173 kalba, tad jeigu emocin\u012f kontekst\u0105 nustumsime \u012f \u0161al\u012f ir mokysime vaikus tik sausai pasolfed\u017eiuoti vien\u0105 ar kit\u0105 k\u016brin\u012f, kyla klausimas, kam apskritai t\u0105 daryti.<\/p>

\u017dinome, kad i\u0161eivijos lietuviai ypatingai puosel\u0117jo tautin\u0119 kult\u016br\u0105, kalb\u0105, sav\u0105j\u012f identitet\u0105. Ar visa tai jiems buvo reikalinga siekiant nenutaut\u0117ti, ar kartu tai buvo ir noras pristatyti savo kult\u016br\u0105 amerikie\u010diams?<\/strong><\/p>

Manau, antruoju atveju motyvas buvo \u017eymiai ma\u017eesnis. Reikia nepamir\u0161ti, kad po karo m\u016bs\u0173 t\u0117vai \u012f Amerik\u0105 atva\u017eiavo viso labo su dviem lagaminais, kai kurie net su vienu. Profesij\u0173, kurias jie tur\u0117jo Lietuvoje, \u010dia ma\u017eai kam reik\u0117jo. Mano smuiko mokytojas, garsus tarpukario smuikininkas Povilas Matiukas Amerikoje dirbo valytoju. Pirmasis mano mamos darbas buvo skerdykloje, v\u0117liau siuvykloje, o juk ji studijavo filologij\u0105\u2026 Kart\u0105 pavar\u010diau jos studij\u0173 laik\u0173 pa\u017eymi\u0173 knygel\u0119 ir radau ten tokias pavardes: Vincas Mykolaitis-Putinas, Balys Sruoga, Vincas Kr\u0117v\u0117-Mickevi\u010dius\u2026 Tai buvo jos akira\u010dio \u017emon\u0117s. Moksl\u0173 ji, deja, nesp\u0117jo baigti \u2013 vokie\u010diai filologijos fakultet\u0105 u\u017edar\u0117. V\u0117liau mama trumpai pasimok\u0117 slaugytoj\u0173 kursuose galvodama dirbti slauge partizanams, bet u\u017e\u0117jus sovietams tur\u0117jo trauktis \u012f Vakarus. Taigi, visi \u0161itie \u017emon\u0117s, atvyk\u0119 \u012f Amerik\u0105, dirbo paprastus darbus, tod\u0117l jiems b\u016btinai reik\u0117jo susikurti toki\u0105 socialin\u0119-kult\u016brin\u0119 terp\u0119, kuri atitikt\u0173 j\u0173 m\u0105stym\u0105 ir i\u0161silavinim\u0105 bei b\u016bt\u0173 atsvara tam, k\u0105 jie dirbo dien\u0105. Jie tiesiog tur\u0117jo i\u0161 naujo susikurti sav\u0105 ma\u017e\u0105j\u0105 Lietuv\u0105.<\/p>

\"\"
\u010cikagos lietuvi\u0173 stygini\u0173 ansamblis. 1987 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Mano krik\u0161tat\u0117vis Kazys Pak\u0161tas svajojo apie \u201eatsargin\u0119\u201c Lietuv\u0105 \u2013 Dausuv\u0105, bet tos dausuvos buvo kuriamos ne ka\u017ekur Gvatemaloje ar Hond\u016bre, o \u010cikagoje, Toronte ir Klivlande. Tose dausuvose buvo labai stengiamasi i\u0161laikyti bei puosel\u0117ti tai, kas Lietuvoje jau buvo beveik prarasta, tai, ko lietuviai sovietme\u010diu Lietuvoje daryti nebegal\u0117jo. \u0160iandien tokios terp\u0117s neb\u0117ra, o gal ir nebereikia, bet man augant tokio po\u017ei\u016brio ir tokios aplinkos be galo reik\u0117jo.<\/p>

Beje, tos ma\u017eyt\u0117s l\u00edetuvos buvo ne tik kult\u016brin\u0117s, jos tiesiog buvo \u012faugusios \u012f kasdienyb\u0119: pavyzd\u017eiui, \u010cikagoje, nu\u0117j\u0119s \u012f maisto preki\u0173 parduotuv\u0119, nam\u0173 ar automobilio draudimo kompanij\u0105, u\u017e\u0117j\u0119s pas m\u0117sinink\u0105, dantist\u0105 ar gydytoj\u0105 \u2013 visur gal\u0117jai susikalb\u0117ti lietuvi\u0161kai. Mano anyta mok\u0117jo kokius \u0161e\u0161is \u0161imtus angli\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 ir puikiausiai gyveno! (Juokiasi.)<\/p>

Gausi \u010cikagos lietuvi\u0173 diaspora \u0161iuo at\u017evilgiu tarsi padar\u0117 \u201eme\u0161kos\u201c paslaug\u0105\u2026<\/strong><\/p>

Taip, keista situacija, ta\u010diau b\u016bdavo ir atvirk\u0161\u010diai: jeigu t\u0117vai ting\u0117davo kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai, j\u0173 vaikai lietuvi\u0173 kalbos dorai taip ir nei\u0161mokdavo, nes tam reik\u0117jo nuolatini\u0173 pastang\u0173, u\u017esispyrimo, nors tos pastangos gal\u0117jo b\u016bti ir pa\u010dios papras\u010diausios: \u012fvair\u016bs mitologizuoti pasakojimai apie senov\u0117s Lietuv\u0105, pigi atributika ir pana\u0161\u016bs dalykai. Atsimenu, m\u016bs\u0173 namuose antr\u0105 vasario savait\u0119 visuomet b\u016bdavo \u0161vent\u0117, \u017einodavau, kad gr\u012f\u017eusi i\u0161 mokyklos rasiu mamos paruo\u0161tas dvi ypatingas vakarienes: vien\u0105 su \u0161irdel\u0117mis \u2013 \u0161v. Valentino dienai, o kit\u0105 su \u0161ventine staltiese ir v\u0117liav\u0117l\u0117mis \u2013 Vasario 16-ajai. Kai kam dabar tokie dalykai atrodo primityv\u016bs, bet man, vaikui, tokios, tegul ir pa\u010dios papras\u010diausios t\u0117v\u0173 pastangos padar\u0117 didel\u0119 \u012ftak\u0105. Be \u0161ito mitologinio idealizuotos Lietuvos naratyvo \u0161iandien \u010dia, ko gero, nes\u0117d\u0117\u010diau ir nekalb\u0117\u010diau lietuvi\u0161kai.<\/p>

Puosel\u0117ti lietuvyb\u0119 tuo laiku labai pad\u0117jo ir lietuvi\u0161kas radijas, spauda, \u010dia J\u016bs taip pat bendradarbiavote. Kokia tai buvo patirtis?<\/strong><\/p>

Ra\u0161yti \u012f spaud\u0105 prad\u0117jau dar b\u016bdama student\u0117, kur\u012f laik\u0105 redagavau dienra\u0161\u010dio \u201eDraugas\u201c jaunimo skilt\u012f, ra\u0161iau lietuvi\u0161k\u0173 koncert\u0173 recenzijas, o v\u0117liau kartu su Romu por\u0105 met\u0173 darbavom\u0117s \u201ePasaulio lietuvio\u201c redakcijoje.<\/p>

\"\"
\u010cikagos \u010ciurlionio dail\u0117s galerijoje, Prano Gailiaus <\/em>
parodoje. 1973 m. Lino Regio nuotrauka.<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u017durnalist\u0105, radijo stoties \u201eAmerikos balsas\u201c ved\u0117j\u0105, \u0161viesaus atminimo Rom\u0105 Sakadolsk\u012f Lietuvoje \u017einojo visi, m\u016bs\u0173 karta, galima sakyti, u\u017eaugo su jo balsu. \u012edomu, kaip judu susipa\u017einote?<\/strong><\/p>

I\u0161 tikr\u0173j\u0173 ir a\u0161 u\u017eaugau su Romo balsu, jis buvo a\u0161tuoneriais metais u\u017e mane vyresnis, tad dar b\u016bdama paaugl\u0117 gird\u0117davau j\u012f per \u201eMargu\u010dio\u201c radij\u0105, be to, jis buvo uolus lietuvyb\u0117s puosel\u0117tojas, aktyvistas, tod\u0117l Amerikos lietuviai Romo bals\u0105 tikrai \u017einojo. O susipa\u017einome mudu 1972 m. \u010cikagoje per II-\u0105j\u012f Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo kongres\u0105. Kaip \u012fprastai, tokiuose renginiuose da\u017enai talkina savanoriai, ta\u010diau tais metais prisijungti negal\u0117jau \u2013 tur\u0117jau daug kit\u0173 veikl\u0173, bet ten dirbo mano draug\u0117 R\u016bta Juodvalkyt\u0117. Reikia nepamir\u0161ti, kad tuo laiku dar nebuvo kompiuteri\u0173, fakso, interneto, tod\u0117l pasiruo\u0161imo darbai tokiems renginiams vykdavo visai kitaip: reik\u0117davo surinkti \u017einias, jas sura\u0161yti, atspausdinti, paruo\u0161ti naujienlaikra\u0161t\u012f ir j\u012f i\u0161siuntin\u0117ti pa\u0161tu. Romas papra\u0161\u0117 R\u016btos para\u0161yti por\u0105 \u017einu\u010di\u0173 \u012f t\u0105 laikra\u0161t\u012f, bet jai sunkiai sek\u0117si ra\u0161yti lietuvi\u0161kai. Tuomet R\u016bta pasak\u0117, jog turi geriau tai daran\u010di\u0105 draug\u0119, ir pasi\u016bl\u0117 susisiekti su manimi. Taigi nu\u0117jau, susipa\u017einom ir\u2026 ka\u017ekaip susi\u010diulb\u0117jom (juokiasi). Po met\u0173 \u201eAmerikos balso\u201c radijas Rom\u0105 pakviet\u0117 dirbti \u012f Va\u0161ington\u0105, a\u0161 likau \u010cikagoje, ir ta m\u016bs\u0173 \u201etolimos distancijos\u201c draugyst\u0117 t\u0119s\u0117si net ketverius metus. O kai Romas buvo paskirtas \u010cikagos skyriaus \u017eurnalistu, gr\u012f\u017eo ir tada mudu susituok\u0117m.<\/p>

Internete galima rasti judviej\u0173 vestuvi\u0173 audio \u012fra\u0161\u0105, ten yra ir J\u016bs\u0173 nuotrauka, kurioje J\u016bs, nuotaka, pasipuo\u0161usi tautiniu kostiumu. Ar nuotakai puo\u0161tis tautiniais r\u016bbais buvo i\u0161eivijos tradicija, ar tai \u2013 J\u016bs\u0173 asmeninis apsisprendimas?<\/strong><\/p>

D\u0117l to \u012fra\u0161o kalta etnolog\u0117 Elena Brad\u016bnait\u0117! (Juokiasi). Tarp Amerikos lietuvi\u0173 pasitaikydavo toki\u0173 atvej\u0173, kai nuotakos puo\u0161davosi tautiniais kostiumais, bet paprastai dauguma j\u0173 vilk\u0117davo tradicines baltas sukneles. Mano mama tuok\u0117si pasipuo\u0161usi tautiniais r\u016bbais, nor\u0117jo, kad ir a\u0161 taip vilk\u0117\u010diau, ta\u010diau, \u017einoma, pirmiausia a\u0161 pati to nor\u0117jau. Beje, \u0161\u012f kostium\u0105 man specialiai i\u0161aud\u0117 ir pasiuvo garsi\u0173 tarpukario tautini\u0173 r\u016bb\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 Anastazijos ir Antano Tamo\u0161ai\u010di\u0173 giminait\u0117.<\/p>

\"\"
Vestuv\u0117s \u010cikagoje 1977 m. Tuokia kun. Antanas Saulaitis ir<\/em>
kun. Algimantas Kezys. Alekso Urbos nuotraukos<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u0160\u012f kostium\u0105 tebeturiu. Esu ne kart\u0105 su juo ir dirigavusi, ir koncertavusi.<\/p>

Min\u0117jote, kad pirm\u0105kart Lietuvoje lank\u0117t\u0117s dar sovietme\u010diu. Kaip gim\u0117 mintis apie sta\u017euot\u0119 sovietin\u0117je Lietuvoje?<\/strong><\/p>

Pirm\u0105 kart\u0105 ta mintis sukirb\u0117jo dar 1982 m., kai prof. Donatas Katkus kartu su \u017emona buvo atvyk\u0119 \u012f Amerik\u0105 lankyti gimini\u0173. Lietuvi\u0173 organizacijos \u201eSantara-\u0160viesa\u201c \u010cikagos skyrius suorganizavo vakaron\u0119 su juo, ten mes \u0161neku\u010diavom\u0117s apie muzik\u0105, kult\u016br\u0105, \u012fvairius kitus dalykus, ir besikalbant man dingtel\u0117jo mintis, kad b\u016bt\u0173 labai \u012fdomu pasigilinti \u012f lietuvi\u0173 liaudies dainas, su\u017einoti, kaip jos renkamos kaimuose, ir apskritai pamatyti, koks yra muzikinis ugdymas Lietuvoje. Tiesa, \u012f Lietuv\u0105 pirm\u0105kart buvau atvykusi dar 1983 m. ir pabuvusi vos de\u0161imt dien\u0173 sp\u0117jau susipa\u017einti su \u012fvairiais kult\u016bros, meno \u017emon\u0117mis, o tada pagalvojau: kod\u0117l nepaband\u017eius \u010dia atva\u017eiuoti sta\u017euotei? Tuometiniam Lietuvos valstybin\u0117s konservatorijos (dabar LMTA \u2013 L. M.) rektoriui prof. Jurgiui Karnavi\u010diui para\u0161iau pra\u0161ym\u0105, j\u012f v\u0117liau per\u0117m\u0117 rektorius prof. Vytautas Lauru\u0161as, ta\u010diau pra\u0161ymo svarstymas gerokai u\u017etruko. B\u016bdama Amerikoje vis gaudavau signalus, kad konservatorija gal ir \u012fsileist\u0173, ta\u010diau negauna leidimo i\u0161 centrin\u0117s vald\u017eios. Tiek Donatas Katkus, tiek kiti mano bi\u010diuliai vis \u201epakurstydavo\u201c vald\u017ei\u0105, kad mane priimt\u0173. Visgi iki \u0161iol nesuprantu, kaip sovietin\u0117s Lietuvos nomenklat\u016bra \u012fsileido \u201eAmerikos balso\u201c korespondento \u017emon\u0105, bet tikr\u0173j\u0173 j\u0173 ketinim\u0173, manau, taip niekada ir nesu\u017einosiu\u2026<\/p>

Kaip prisimenate sta\u017euot\u0117s laik\u0105 ir tuometin\u0119 Lietuv\u0105?<\/strong><\/p>

Lietuvoje buvau nuo 1985 m. sausio iki spalio. Nors tais metais Maskvoje \u012f vald\u017ei\u0105 jau at\u0117jo M. Gorba\u010diovas, ta\u010diau man dar teko matyti t\u0105 g\u016bd\u0173j\u012f sovietmet\u012f. Puikiai atsimenu, kaip vald\u017eia viduryje met\u0173 liep\u0117 nutraukti J. S. Bacho 300-\u0173j\u0173 gimimo metini\u0173 min\u0117jim\u0105, nes per radij\u0105 b\u016bt\u0173 transliuojama per daug religin\u0117s muzikos! Sovietiniai suvar\u017eymai man nebuvo didel\u0117 staigmena, Amerikoje apie tai puikiai \u017einojom, ta\u010diau daugiau teori\u0161kai, o t\u0105kart tur\u0117jau prog\u0105 visa tai patirti. U\u017e tai gyvenimui esu labai d\u0117kinga.<\/p>

\u0160iandien matydama, kiek daug esame pasiek\u0119 visuomen\u0117je, \u0161vietime bei kult\u016briniame gyvenime, tai labai vertinu ir tiems, kurie skund\u017eiasi, kad ne u\u017e toki\u0105 Lietuv\u0105 kovojo, man kartais norisi basliu per kupr\u0105 trinktel\u0117ti, kad prisimint\u0173, kokie buvo laikai! Labai greitai visk\u0105 pamir\u0161tam ir nura\u0161om.<\/p>

\"\"
Vestuv\u0117s \u010cikagoje 1977 m. Tuokia kun. Antanas Saulaitis ir<\/em>
kun. Algimantas Kezys. Alekso Urbos nuotraukos<\/em><\/figcaption><\/figure>

Beje, kult\u016brinis gyvenimas sovietiniais metais, ypa\u010d miestuose, buvo labai gyvas: atsimenu, kaip \u017emon\u0117s b\u016briais eidavo \u012f teatr\u0105, koncertus, parodas, nes namuose neb\u016bdavo k\u0105 veikti: per televizij\u0105 nieko nerod\u0117, interneto nebuvo, pramog\u0173 taip pat. Kiek koncert\u0173 tada aplankiau! Ir \u012f liaudies dain\u0173 rinkimo ekspedicij\u0105 buvau i\u0161vykusi. O kur dar pokalbiai\u2026 B\u016bdavo, susitinkam kieno nors namuose ir kalbam\u0117s, kalbam\u0117s\u2026 Tie pokalbiai man liko vienas ry\u0161kiausi\u0173 ir gra\u017eiausi\u0173 prisiminim\u0173.<\/p>

O kaip ir kada gim\u0117 tvirtas apsisprendimas gr\u012f\u017eti gyventi \u012f Lietuv\u0105?<\/strong><\/p>

Tik gr\u012f\u017eusi\u0105 po sta\u017euot\u0117s mane ap\u0117m\u0117 labai stiprus jausmas, kad visa savo esybe priklausau Lietuvai, supratau, kad ne tik noriu, bet ir turiu ten gyventi. Mama dar vaikyst\u0117je man sakydavo: \u201eVaikeli, tu per klaid\u0105 gimei Amerikoje, taip, tai labai svetinga \u0161alis, pasiimk i\u0161 jos visk\u0105, k\u0105 gali, bet tau reikia b\u016bti kitur.\u201c T\u0105 kart\u0105 tai pajutau taip giliai, netgi skausmingai, kad man nebeliko joki\u0173 abejoni\u0173, jog turiu gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105. \u017dinoma, tik ne \u012f sovietin\u0119 sistem\u0105. Kai 1988 m. pasirod\u0117 pirmosios laisv\u0117s pro\u0161vaist\u0117s ir ai\u0161kiai mat\u0117me, kur link eina Lietuva, mudu su Romu prad\u0117jome galvoti, kad galb\u016bt metas kelti sparnus. Tais pa\u010diais metais Toronte vyko IV-asis Pasaulio lietuvi\u0173 kult\u016bros kongresas, jame pirm\u0105 kart\u0105 pamat\u0117me S\u0105j\u016bd\u017eio iniciatori\u0173 pavard\u017ei\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Kongrese dalyvav\u0119s dr. Juozas Kazickas dar, atsimenu, suabejojo, sak\u0117: \u201eManau, reik\u0117t\u0173 atsargiai \u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u0161it\u0105 S\u0105j\u016bd\u012f, k\u0105 gali \u017einot, gal tai koks M. Gorba\u010diovo \u012frankis\u2026\u201c Ta\u010diau kai pama\u010diau V. Landsbergio, O. Balakausko, J. Juzeli\u016bno, V. V\u0117bros ir kitas garsias pavardes, i\u0161kart supratau, kad \u0161itie \u017emon\u0117s niekaip negal\u0117t\u0173 b\u016bti soviet\u0173 \u012frankiu: dar 1985 m., b\u016bdama Lietuvoje, artimai su jais susidraugavau. Romas, lankydamas mane Lietuvoje, su jais irgi susibi\u010diuliavo, tod\u0117l ir \u201eAmerikos balsas\u201c daug anks\u010diau u\u017e \u201eLaisv\u0117s radij\u0105\u201c prad\u0117jo pasauliui skleisti \u017eini\u0105 apie S\u0105j\u016bd\u012f. Kai pamat\u0117me, kad vis\u0173 \u0161it\u0173 \u017emoni\u0173 neu\u017edar\u0117 \u012f kal\u0117jim\u0105 ir kad visa tai juda \u012f priek\u012f: vyksta roko mar\u0161ai, mitingai prie Adomo Mickevi\u010diaus paminklo, demonstracijos Vingio parke \u2013 pirm\u0105 kart\u0105 patik\u0117jome t\u0117v\u0173 pasakojimais, kad Lietuva kada nors gali b\u016bti laisva. Anks\u010diau \u012f tuos pasakojimus tik ranka numodavome\u2026<\/p>

\"\"
Pasirengimas Pasaulio lietuvi\u0173 jaunimo kongresui<\/em><\/figcaption><\/figure>

Lietuvoje gyvenate nuo 2004 m., taigi, sugr\u012f\u017eimas dar kur\u012f laik\u0105 u\u017etruko?<\/strong><\/p>

Taip, ta\u010diau i\u0161kart po Nepriklausomyb\u0117s, dar 1991 m. kartu su Vaiva V\u0117braite, Dariumi Kuoliu ir kitais entuziastais prad\u0117jome organizuoti Lietuvoje A.P.P.L.E. kursus (liet. Amerikos pedagog\u0173 talka Lietuvos \u0161vietimui \u2013 L. M.), \u012f kuriuos dalintis \u017einiomis su Lietuvos mokytojais nuo 1992 m. atva\u017eiuodavau jau kiekvien\u0105 vasar\u0105. Romas tuo laiku taip pat daug dirbo Lietuvoje, \u201eAmerikos balso\u201c radijas jam net blokados metu buvo sudar\u0119s i\u0161skirtines s\u0105lygas dirbti su Lietuvos \u017eurnalistais, pad\u0117ti Lietuvos \u017eurnalistikai atsigauti. Taigi, dar prie\u0161 persikraustant \u012f Vilni\u0173 mes abu buvome jau aktyviai \u012fsitrauk\u0119 \u012f Lietuvos gyvenim\u0105.<\/p>

Atgimstan\u010dios Lietuvos proces\u0105 mat\u0117te ir jame dalyvavote nuo pat prad\u017ei\u0173. Kaip, J\u016bs\u0173 manymu, per tuos tris de\u0161imtme\u010dius keit\u0117si Lietuvos kult\u016brinis gyvenimas?<\/strong><\/p>

Manau, kad kult\u016brai daug met\u0173 nebuvo skiriamas pakankamas d\u0117mesys ir finansavimas. Ai\u0161ku, prad\u017eioje svarbiau buvo ekonomika ir tol, kol buvo kuriamas \u017emoni\u0173 ekonominis gyvenimas, kult\u016bra buvo nustumta \u012f \u0161on\u0105. Paradoksalu, ta\u010diau b\u016btent pandemija i\u0161ry\u0161kino did\u017eiul\u012f kult\u016bros poreik\u012f, prisiminkim pirm\u0105j\u012f karantin\u0105 \u2013 staiga atsirado daugyb\u0117 virtuali\u0173 koncert\u0173, spektakli\u0173, \u017emon\u0117s kaip \u0161iaudo grieb\u0117si t\u0173 dalyk\u0173. Tuo laiku, kai \u0161alies kult\u016bra buvo nuosmukyje ir reik\u0117jo kurti kult\u016bros politikos kaitos gaires, pagrindinis darbo grup\u0117s, kurioje tuo metu dirbau, tikslas buvo \u012ftikinti visuomen\u0119, kad kult\u016bra n\u0117ra tik glaistas ant torto, kad kult\u016bra ir yra tortas. Karantinas mums ai\u0161kiai parod\u0117, kad lik\u0119 be kult\u016bros labai greitai pradedame jausti, jog mums ka\u017eko baisiai tr\u016bksta, i\u0161 m\u016bs\u0173 gyvenimo dingus k\u016brybiniam elementui ir per \u012fvairius menus ateinan\u010diam emociniam komponentui, pradedame jaustis nevisaver\u010diais. Kult\u016bra visuomet bus periferijoje, visada reik\u0117s kovoti u\u017e jos teises, finansavim\u0105, jos viet\u0105 visuomen\u0117s ir \u0161vietimo sistemoje, ta\u010diau turiu vil\u010di\u0173, kad po\u017ei\u016bris \u012f kult\u016br\u0105 keisis tik \u012f gera ir kad ta kreiv\u0117 kils tik auk\u0161tyn.<\/p>

Visus tuos de\u0161imtme\u010dius aktyviai darbuojat\u0117s ir \u0161vietimo sistemoje, kuri visuomen\u0117je nuolat linksniuojama d\u0117l nesibaigian\u010di\u0173 reform\u0173. Kaip manote, kod\u0117l taip ilgai nerandame savosios krypties ir sutarimo \u0161iuo klausimu? Ar tos sunkiasvor\u0117s reformos sp\u0117ja kartu su spar\u010diai besikei\u010dian\u010diu gyvenimu? O gal apskritai nereikia joki\u0173 reform\u0173?<\/strong><\/p>

Manau, tai yra kompleksinis dalykas. Reform\u0173 reikia, ta\u010diau naivu tik\u0117tis, kad ka\u017ekas ims ir sureformuos \u0161vietimo sistem\u0105 taip, kad ji likt\u0173 am\u017eiams. Ties\u0105 sakant, man\u0119s visi\u0161kai nenervina tos begalin\u0117s reformos, nes be j\u0173 tiesiog neb\u016bt\u0173 kaitos, tod\u0117l ir mokytojams reik\u0117t\u0173 s\u0105moningai i\u0161mokti jomis nesipiktinti, prie\u0161ingai \u2013 d\u017eiaugtis nuolatine kaita. O tai jau yra psichologinis dalykas. Reikia nepamir\u0161ti, kad beveik pus\u0117 Lietuvos mokytoj\u0173 pedagogines studijas yra baig\u0119 sovietme\u010diu, ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad jie negali keistis ar tobul\u0117ti. \u017dinoma, persilau\u017eti \u012f nauj\u0105 nuolatin\u0117s kaitos b\u016bsen\u0105 n\u0117ra nei lengva, nei malonu, ka\u017ekam galb\u016bt net ne\u012fveikiama. Mokytojai savo profesij\u0105 palieka ne tik Lietuvoje, \u0161i problema aktuali visame pasaulyje: juk staiga mokytojus u\u017egriuvo tokia na\u0161ta, kuri normaliam \u017emogui atrodyt\u0173 nepakeliama.<\/p>

\"\"
JAV Lietuvi\u0173 jaunimo s\u0105jungos valdybos pos\u0117dis. I\u0161 kair\u0117s: Gint\u0117<\/em>
Damu\u0161yt\u0117, Gintaras Auk\u0161tuolis, Emilija Sakadolskien\u0117 ir <\/em>
Saulius \u010cyvas<\/em><\/figcaption><\/figure>

Kita vertus, Lietuvoje \u0161vietimui vis dar neskiriama pinig\u0173 tiek, kiek kitoms sritims. Nor\u0117dami toki\u0173 rezultat\u0173 kaip, tarkim, Singap\u016bre ar Suomijoje, pirmiausia turime suma\u017einti mokytoj\u0173 darbo kr\u016bv\u012f ir u\u017e darb\u0105 mok\u0117ti deram\u0105 atlyg\u012f.<\/p>

Yra ir dar vienas dalykas, d\u0117l kurio a\u0161 vis papriekai\u0161tauju: darydami ka\u017ekokius pakeitimus ar reformas, Lietuvoje retai juos grind\u017eiame edukologijos mokslo tyrimais, \u012f \u0161vietimo ir kult\u016bros moksl\u0105 vis numojame ranka. Dirbdama \u0160vietimo agent\u016broje naujos programos k\u016brimo darbo grup\u0117je esu priversta kliautis kit\u0173 \u0161ali\u0173 patirtimi ne tod\u0117l, kad ten yra geriau, bet d\u0117l to, kad mes netiriame savo pedagogin\u0117s patirties, iki \u0161iol neturime pakankamai plataus ir gilaus mokslu gr\u012fsto vaizdo apie savo pa\u010di\u0173 ugdymo sistem\u0105. O juk daug geriau b\u016bt\u0173 remtis sav\u0105ja i\u0161mintimi nei visu tuo kliautis tik i\u0161 \u0161ono.<\/p>

Daug met\u0173 dirbate su b\u016bsimaisiais mokytojais, ta\u010diau, baig\u0119 studijas, jie \u012f mokyklas kol kas nesiver\u017eia. Ar \u0161iandien pedagogo keli\u0105 renkasi tikrai motyvuoti \u017emon\u0117s? Vis garsiau kalbant apie mokytoj\u0173 tr\u016bkum\u0105 nor\u0117t\u0173si, kad jauni \u017emon\u0117s nenugr\u016bst\u0173 diplom\u0173 \u012f stal\u010dius, o i\u0161 ties\u0173 ateit\u0173 dirbti \u012f mokyklas.<\/strong><\/p>

Prie\u0161 kok\u012f de\u0161imt met\u0173 dar buvo nema\u017eai toki\u0173, kurie mok\u0117si tik d\u0117l diplomo, ta\u010diau \u012fvedus motyvacijos patikrinim\u0105, daug stojan\u010di\u0173j\u0173 tai atbaid\u0117. Be to, \u0161iandien pasikeit\u0119s ir kontekstas, tod\u0117l t\u0173, kurie ateina tik d\u0117l dip\u00adlo\u00admo, dabar labai ma\u017eai. Ta\u010diau labai nesijaudinkim ir d\u0117l t\u0173, kurie baig\u0119 studijas nenueina \u012f mokyklas, galb\u016bt jie \u012fgytas \u017einias panaudos kitame darbe. Antra vertus, mes vis dar esame link\u0119 koneveikti t\u0105 Lietuvos mokytoj\u0105, o tai irgi atbaido jaunus \u017emones rinktis mokytojo keli\u0105.<\/p>

Visgi \u0161iandien, vesdama seminarus ir vadovaudama \u012fvairiems projektams, sutinku tiek daug \u0161auni\u0173 mokytoj\u0173! Jie nori mokytis, keistis, tobul\u0117ti, ir toki\u0173 mokytoj\u0173 tikrai nema\u017eai, tereikia juos \u012fgalinti ir sudaryti jiems tinkamas s\u0105lygas dirbti. Pastebiu, kad vis daugiau jaun\u0173 \u017emoni\u0173 domisi mokytojo profesija, tad b\u016b\u010diau linkusi matyti \u012f teigiam\u0105 pus\u0119 krypstant\u012f vaizd\u0105 nei atvirk\u0161\u010diai.<\/p>

J\u016bs i\u0161silavinim\u0105 \u012fgijote Amerikos universitetuose, \u010cikagoje bei Va\u0161ingtone, \u0161iuo metu d\u0117stote Lietuvos auk\u0161tosiose mokyklose. Kuo skiriasi mokytoj\u0173 rengimas Amerikoje ir Lietuvoje?<\/strong><\/p>

Mano studij\u0173 laikais, veikiausiai taip yra ir dabar, Amerikos universitetuose buvo akcentuojamas vadinamasis artes liberales studij\u0173 modelis, kuomet mokoma ne tik siaurai specializuoto dalyko, kaip \u012fprasta Lietuvoje, bet labai pabr\u0117\u017eiamas visapusi\u0161kas i\u0161silavinimas. Baig\u0119s universitet\u0105 \u017emogus be savo specializacijos privalo tur\u0117ti ir ger\u0105 bendr\u0105j\u012f i\u0161silavinim\u0105. Kalbant apie muzikos mokslus, Amerikoje dauguma muzikos akademij\u0173 yra universitet\u0173 padaliniai, i\u0161skyrus galb\u016bt kelias garsi\u0105sias, tokias kaip Juiliardo muzikos akademija, tod\u0117l studentams tai labai patogu \u2013 jie gauna ne tik kokybi\u0161k\u0105 savo specializacijos, bet ir puik\u0173 universitetin\u012f i\u0161silavinim\u0105. Toki\u0173 \u017eini\u0173 reikia vis\u0173 specialybi\u0173 studentams, o itin \u2013 b\u016bsimiems mokytojams, nes \u0161iais laikais jau neu\u017etenka tik siaurai i\u0161manyti savo d\u0117stom\u0105 dalyk\u0105, reikalingos ir psichologijos, edukologijos, didaktikos bei metodikos \u017einios, k\u0105 jau kalb\u0117ti apie plat\u0173 kult\u016brin\u012f akirat\u012f.<\/p>

\"\"
Sta\u017euot\u0117s Lietuvoje metu, 1985 m. I\u0161 kair\u0117s: Juozas <\/em>
Antanavi\u010dius, Bronius Kutavi\u010dius, Emilija Sakadolskien\u0117, Jonas <\/em>
Bruveris, Zita Kelmickait\u0117, Rima Mik\u0117nait\u0117 ir Donatas Katkus<\/em><\/figcaption><\/figure>

Esate sakiusi, kad \u0161iandien jaunimui renkantis profesij\u0105 didel\u0119 \u012ftak\u0105 turi ir verslas, deklaruojantis darbo rinkai reikalingas profesijas. Ar galima sakyti, kad toks po\u017ei\u016bris lemia ir tai, jog meninis ugdymas Lietuvos mokyklose vis dar laikomas ma\u017eiau svarbus nei kitos disciplinos?<\/strong><\/p>

Vis\u0173 pirma, meninis ugdymas n\u0117ra susij\u0119s tik su dvasiniais dalykais, net neuromoksliniai tyrimai mums ai\u0161kiai rodo, kad jei n\u0117ra holistinio ugdymo, n\u0117ra ir galimyb\u0117s u\u017eauginti visaver\u010dio \u017emogaus. Tad kokia \u0161iandien yra universiteto misija: ar paruo\u0161ti darbuotoj\u0105 darbo rinkai, ar i\u0161leisti \u012f gyvenim\u0105 i\u0161prusus\u012f, s\u0105moning\u0105, tvirt\u0105 intelektin\u012f, kult\u016brin\u012f pagrind\u0105 turint\u012f ir gebant\u012f j\u012f gyvenime pritaikyti \u017emog\u0173? \u0160iandien visame pasaulyje daugelio \u017emoni\u0173 sprendimus lemia ekonominiai dalykai, jaunus \u017emones stumiame rinktis profesijas, kurios reikalingos dabar, ta\u010diau k\u0105 mes \u017einome, koki\u0173 j\u0173 reik\u0117s po de\u0161imties met\u0173? Gali b\u016bti, kad jiems gyvenime reik\u0117s pakeisti ne vien\u0105 profesij\u0105, tod\u0117l kaip tik turime ruo\u0161ti visapusi\u0161kai i\u0161prusus\u012f \u017emog\u0173. Jau mokykliniame am\u017eiuje reikia galvoti apie vaiko pratinim\u0105 prie kult\u016bros, turime parodyti, kad ne tik matematika ir skaitymas yra vertingi dalykai. Nuo ma\u017eens puosel\u0117jant potrauk\u012f menui, laikui b\u0117gant i\u0161sivysto ir poreikis, tad mokytojo tikslas turi b\u016bti ne sausai, akademi\u0161kai \u012ftvirtinti dalyko samprat\u0105, bet u\u017edegti ir atskleisti vaiko dvasin\u012f bei emocin\u012f pasaul\u012f, kad u\u017eaug\u0119s jis nor\u0117t\u0173 ir geb\u0117t\u0173 dalyvauti kult\u016briniame gyvenime.<\/p>

Min\u0117jote, kad muzikos mok\u0117t\u0117s pas \u017eymius lietuvi\u0173 muzikantus, pedagogus, ta\u010diau \u012fdomu, kokia apskritai yra muzikos mokymo sistema Amerikoje? Kuo ji skiriasi nuo lietuvi\u0161kosios?<\/strong><\/p>

Kitaip nei Lietuvoje, Amerikoje n\u0117ra valstyb\u0117s remiam\u0173 muzikos mokykl\u0173. Bendrojo ugdymo mokyklose gaunamas bendras muzikinis i\u0161silavinimas, ta\u010diau vyresni\u0173j\u0173 klasi\u0173 mokiniai kaip vien\u0105 i\u0161 pasirenkam\u0173 dalyk\u0173 gali rinktis instrumento pamokas. Vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 Amerikos muzikinio ugdymo ypatum\u0173 yra tai, kad bendrojo ugdymo mokyklose labai puosel\u0117jama instrumentin\u0117 muzika, muzikinis ugdymas yra lygiavert\u0117 bendrojo lavinimo dalis, tad ne veltui Amerikoje tokios stiprios orkestr\u0173 tradicijos. Na, o tie, kurie nori profesionaliai \u012fvaldyti instrument\u0105, mokosi priva\u010diai.<\/p>

Mokytojo tikslas, kaip sak\u0117te, yra atskleisti vaiko vidin\u012f pasaul\u012f, taigi koki\u0173 kompetencij\u0173 reikia \u0161iandienos mokytojui?<\/strong><\/p>

Negal\u0117\u010diau \u012fvardinti kompetencij\u0173, nes vienoje mo\u00adkyk\u00adlo\u00adje j\u0173 reikia vienoki\u0173, kitoje \u2013 kitoki\u0173, ta\u010diau man atrodo, kad mokytojas pirmiausia turi b\u016bti visapusi\u0161kai i\u0161prus\u0119s. \u0160iandien, kaip sakiau, nebeu\u017etenka i\u0161manyti tik savo srit\u012f, nes, pavyzd\u017eiui, chemijos mokytojui reikia tur\u0117ti \u017eini\u0173 apie literat\u016br\u0105, politik\u0105 ar ekonomik\u0105, kad jis geb\u0117t\u0173 vaikui paai\u0161kinti, kaip chemija s\u0105veikauja su s\u0105\u017einingu verslu ar ekologija, kokios yra mokslo ir meno s\u0105sajos. Jeigu parengsime tik siaurai savo dalyk\u0105 i\u0161manant\u012f pedagog\u0105, nieko gero nebus. Kitas dalykas, kaip ir sakiau, kaita mokytojui tur\u0117t\u0173 b\u016bti vertyb\u0117, jei jis keikia kait\u0105 kaip ka\u017ek\u0105 blogo ar netgi kovoja prie\u0161 j\u0105, tuomet geriau keisti profesij\u0105.<\/p>

Nuotolinis mokymas, manau, t\u0105 puikiai atskleid\u0117\u2026 Visgi nepaisant negatyvi\u0173 pasekmi\u0173, \u0161is i\u0161\u0161\u016bkis atne\u0161\u0117 ir teigiam\u0173 dalyk\u0173.<\/strong><\/p>

Taip, man atrodo, kad did\u017eiausias pozityvus dalykas yra tai, jog t\u0117vai pagaliau pamat\u0117, koks i\u0161 ties\u0173 yra nepaprastas mokytojo darbas, jiems atsiv\u0117r\u0117 durys \u012f anks\u010diau buvusi\u0105 u\u017edar\u0105 klas\u0119. \u0160i situacija ne vienam i\u0161 j\u0173 sugriov\u0117 dar sovietin\u0117je mokykloje susikurt\u0105 mokytojo stereotip\u0105, kad mokytojas yra viso labo tik vykdytojas, bet ne k\u016br\u0117jas. T\u0117vai staiga pamat\u0117 visai kitok\u012f mokytoj\u0105 \u2013 k\u016brybing\u0105, savaranki\u0161k\u0105, gebant\u012f priimti kiekvien\u0105 vaik\u0105 tok\u012f, koks jis yra, j\u012f gerbti, kartu mokant vaikus bendradarbiauti, kurti, dirbti grup\u0117se. Kita vertus, daugelis pamat\u0117, kad tam tikri dalykai nuotoliniu b\u016bdu veikia netgi geriau nei gyvai: lengviau organizuoti seminarus, susirinkimus arba, pavyzd\u017eiui, kaimo mokyklai, nerandan\u010diai chemijos ar biologijos mokytojo, virtualios pamokos kur\u012f laik\u0105 gali b\u016bti visai nebloga i\u0161eitis. Ta\u010diau visa tai tikrai neatsv\u0117r\u0117 neigiam\u0173 pasekmi\u0173: socialinio bendravimo stygiaus, psichologinio, emocinio, fizinio nuovargio, be to, pamokos pasidar\u0117 labiau teorizuotos, jose labai suma\u017e\u0117jo k\u016brybin\u0117s veiklos.<\/p>

\"\"
Lietuvos muzikos pedagog\u0173 kelion\u0117 \u012f JAV, 2000 m.<\/em>
Sve\u010diuose pas prof. Beth Bolton Filadelfijoje<\/em><\/figcaption><\/figure>

B\u016bdama edukolog\u0117 aktyviai dalyvaujate ne tik \u0161vietimo, bet ir kult\u016briniame bei intelektualiniame Lietuvos gyvenime, turite svari\u0105 nuomon\u0119 ir dalijat\u0117s \u012fdomiomis \u012f\u017evalgomis. Klausantis J\u016bs\u0173 susidaro \u012fsp\u016bdis, kad \u012f vis\u0105 \u0161\u012f kontekst\u0105 gebate pa\u017evelgti tarsi i\u0161 \u0161alies. Galb\u016bt toks matymas nat\u016braliai atsirado tod\u0117l, kad buvote ugdoma ne sovietin\u0117je sistemoje?<\/strong><\/p>

Be abejo, mano pasaul\u0117vaizdis formavosi Amerikos mokyklose. Tiesa, ikimokyklinis ugdymas buvo lietuvi\u0161kas: \u010cikagoje lankiau Marijos Varnien\u0117s \u012fkurt\u0105 Marijos Montessori dar\u017eel\u012f. Dar prie\u0161 kar\u0105 ji Italijoje mok\u0117si pas pa\u010di\u0105 M. Montessori, v\u0117liau Kaune buvo \u012fsteigusi dar\u017eel\u012f, o kai su vyru \u2013 garsiu tarpukario dailininku Adomu Varnu \u2013 emigravo \u012f Amerik\u0105, dar\u017eel\u012f atidar\u0117 savo namuose. Atsimenu, jei b\u016bdavom geri vaikai, mums buvo leid\u017eiama u\u017elipti \u012f pal\u0117p\u0119 pa\u017ei\u016br\u0117ti, kaip tapo dailininkas Adomas Varnas!<\/p>

Na, o \u0161iandien jau\u010diuosi esanti Lietuvos kult\u016brinio gyvenimo dalyv\u0117, k\u016br\u0117ja, gyvenu \u010dia septyniolika met\u0173, tod\u0117l jau nebegaliu \u012f visk\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti i\u0161 \u0161ono. Nat\u016bralu, kad sovietiniais metais b\u016bdama sta\u017euot\u0117je ir v\u0117liau, Nepriklausomyb\u0117s prad\u017eioje, dirbdama su A.P.P.L.E. programomis, lyginau tai, k\u0105 ma\u010diau Lietuvoje su savo patirtimi Amerikoje, ta\u010diau niekada primygtinai nepir\u0161au savo nuomon\u0117s, visada b\u016bdavau labai atsargi, \u017ei\u016br\u0117davau, ar mano patirtis tomis s\u0105lygomis tikt\u0173, ar ne. Bet jei kalb\u0117tume apie tarptautin\u012f kontekst\u0105, tai, be abejo, anglosaksi\u0161kas i\u0161silavinimas ir geras angl\u0173 kalbos mok\u0117jimas man labai padeda, toje terp\u0117je \u201emaudausi\u201c ir galiu daug ko i\u0161 jos pasisemti. Ta\u010diau jei man\u0119s kas nors papra\u0161o palyginti gyvenim\u0105 Lietuvoje ir Amerikoje, niekada to nedarau, nes tai b\u016bt\u0173 tiesiog absurdi\u0161ka. Vieni dalykai man labiau patinka Lietuvoje, kiti \u2013 Amerikoje, yra gyvenimas \u010dia ir yra gyvenimas ten.<\/p>

Amerikoje mokymo \u012fstaigos neretai priklauso parapijoms, tikintieji \u2013 tiek suaug\u0119, tiek vaikai \u2013 gana aktyviai dalyvauja j\u0173 veikloje. Kokia \u010dia J\u016bs\u0173 patirtis?<\/strong><\/p>

Amerikoje nebuvau labai aktyvi parapijiet\u0117, kaip ir visi, lankiau ba\u017eny\u010di\u0105, ta\u010diau mano dvasinis gyvenimas daug labiau brendo ateitinink\u0173 veikloje. Ai\u0161ku, visas mano krik\u0161\u010dioni\u0161kas pasaul\u0117vaizdis pirmiausia formavosi \u0161eimoje, v\u0117liau kazimierie\u010di\u0173 seser\u0173 Marijos gimnazijoje, o studij\u0173 metais \u2013 augustin\u0173 vienuoli\u0173 \u012fkurtame kataliki\u0161kame De Paul\u2018o universitete. Vis\u0105 savo i\u0161silavinim\u0105 \u012fgijau i\u0161imtinai kataliki\u0161kose \u012fstaigose. O ateitinink\u0173 ideologija, akcentavusi intelektualum\u0105, dvasingum\u0105 ir patrioti\u0161kum\u0105, tik sustiprino tai, k\u0105 jau buvau gavusi \u0161eimoje ir mokykloje.<\/p>

Lietuvoje \u012f ateitinink\u0173 veikl\u0105 rimtai ne\u012fsitraukiau \u2013 tur\u0117jau tiek daug veikl\u0173, kad visur nebesp\u0117jau. Ta\u010diau tik atvykusi \u012f Lietuv\u0105 i\u0161kart \u012fsijungiau \u012f Bernardin\u0173 parapijos veikl\u0105, jai priklausau ir \u0161iandien, kartais dalyvauju ir rekolekcijose, bet dabar ten esu labiau \u201emaitinama\u201c nei pati \u201emaitinu\u201c.<\/p>

\"\"
Emilija Sakadolskien\u0117. Evgenios Levin nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Krik\u0161\u010dionys maitinami Dievo \u017dod\u017eiu, kuris savo esme yra universali, pamatines bendra\u017emogi\u0161kas vertybes skleid\u017eianti \u017einia bet kuriam \u017emogui. Kaip manote, ar \u0161i\u0105 \u017eini\u0105 lengviau skleisti krik\u0161\u010dioni\u0161kose mokyklose?<\/strong><\/p>

Amerikoje vis\u0105 laik\u0105 dirbau kataliki\u0161kose mokyklose, tiesa, vienu metu \u2013 liuteron\u0173 mokykloje ir tik paskutin\u0117 \u012fstaiga, kurioje mokytojavau, buvo valstybin\u0117. Be abejon\u0117s, savo \u012fsitikinimus lengviau reik\u0161ti kataliki\u0161koje mokykloje, bet jei esi tikras krik\u0161\u010dionis, tokias vertybes kaip meil\u0117 ar pakantumas gali laisvai deklaruoti ir valstybin\u0117je. Dirbdama universitete ir kalb\u0117dama su studentais apie pedagogik\u0105, man svarbias krik\u0161\u010dioni\u0161kas vertybes galiu perteikti neb\u016btinai pamokslaudama. Meil\u0117 vaikui, tolerancija kitoni\u0161kumui, geb\u0117jimas atleisti skriaudas, mok\u0117jimas atsikratyti nereikaling\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 ir \u017ei\u016br\u0117ti \u012f priek\u012f \u2013 visa tai buvo suformuota mano krik\u0161\u010dioni\u0161koje aplinkoje, tad jei \u0161iandien, b\u016bdama pedagog\u0117, viso to neperteik\u010diau studentams, mano darbe b\u016bt\u0173 ka\u017ekas fal\u0161yvo. \u0160viesai skleisti neb\u016btina tapti pamokslininku, t\u0105 savo aplinkoje gali daryti kiekvienas.<\/p>

I\u0161 ties\u0173, galime prigalvoti \u012fvairiausi\u0173 sistem\u0173, gairi\u0173, id\u0117j\u0173 ar reform\u0173, ta\u010diau esmin\u0117s vertyb\u0117s vaik\u0105 pasiekia pirmiausia per mokytojo asmenyb\u0119, jo profesionalum\u0105, k\u016brybi\u0161kum\u0105, vidin\u0119 brand\u0105. Koks b\u016bt\u0173 J\u016bs\u0173 palink\u0117jimas \u0161iandienos mokytojams, o kartu ir mums visiems?<\/strong><\/p>

Turiu toki\u0105 gyvenimo mantr\u0105 i\u0161 \u0161v. Pauliaus lai\u0161ko filipie\u010diams. Ten jis sako, kad nors ir n\u0117ra tobulas, visgi vien\u0105 dalyk\u0105 jam pavyko \u012fvaldyti \u2013 geb\u0117jim\u0105 pamir\u0161ti, kas buvo, eiti \u012f priek\u012f ir tobul\u0117ti nesine\u0161ant su savimi praeities na\u0161tos: skauduli\u0173, praradim\u0173 ar nepasisekim\u0173. S\u0105moningai nuolat bandau sau priminti nesine\u0161ioti ant pe\u010di\u0173 to, kas man trukdo gyventi, ver\u010diau \u017ei\u016br\u0117siu, kaip jud\u0117ti pirmyn ir sieksiu tobul\u0117ti. To paties linkiu ir mokytojams, ir mums visiems \u2013 nene\u0161iokim ant kupros praeities, geriau stenkim\u0117s keistis, \u017eengti \u012f priek\u012f ir ne\u0161ti \u0161vies\u0105.<\/p>

Kalbino Lina Mikalauskien\u0117<\/em><\/p>

Straipsnis iliustruotas Emilijos Sakadolskien\u0117s asmeninio archyvo nuotraukomis<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. IV<\/a><\/p>