{"id":860,"date":"2022-10-17T11:47:12","date_gmt":"2022-10-17T11:47:12","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=860"},"modified":"2024-07-15T22:08:15","modified_gmt":"2024-07-15T19:08:15","slug":"luis-gonzalez-carvajal-santabarbara-dievas-yra-seima-praktine-svc-trejybes-slepinio-reiksme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/17\/luis-gonzalez-carvajal-santabarbara-dievas-yra-seima-praktine-svc-trejybes-slepinio-reiksme\/","title":{"rendered":"Luis Gonz\u00e1lez Carvajal-Santab\u00e1rbara. Dievas yra \u0161eima. Praktin\u0117 \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s sl\u0117pinio reik\u0161m\u0117"},"content":{"rendered":"

Prof. Luis Gonz\u00e1lez Carvajal-Santab\u00e1rbara, ilgametis Madrido popie\u017ei\u0161kojo Comillas universiteto Krik\u0161\u010dioni\u0161ko socialinio mokymo katedros vadovas. Pateikiame i\u0161trauk\u0105 i\u0161 23-iojo knygos \u201eToks yra m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas\u201c leidimo (\u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 yra i\u0161verstas 13-asis knygos leidimas; \u201eKatalik\u0173 pasaulio leidiniai\u201c, 2001 m., kuriame \u0161io skyriaus n\u0117ra).<\/em><\/p>

\"\"
Dievo T\u0117vo dovana \u017emonijai. <\/em>
\u0160ven\u010diausioji Trejyb\u0117, <\/em>Jos\u00e9 de Ribera, 1635 m. <\/em>
Nuotrauka: El Prado muziejus, Madridas.\u00a0<\/em><\/figcaption><\/figure>

<\/p>

<\/p>

Krik\u0161\u010dioni\u0161kojo Dievo aprei\u0161kimo centras yra Trejyb\u0117s sl\u0117pinys. Galima sakyti, kad vieno triasmenio Dievo i\u0161pa\u017einimas\u00a0\u2013 savi\u010diausia ir ypatingiausia krik\u0161\u010dionyb\u0117s mokymo dalis: monoteistinis tik\u0117jimas mus jungia su judaizmu ir islamu, ta\u010diau suvokimas, kad vienatinis Dievas yra trejybinis, mus skiria nuo t\u0173 dviej\u0173 religij\u0173, ir jos t\u0105 kuo puikiausiai \u017eino. Pavyzd\u017eiui, Koranas smerkia tik\u0117jim\u0105 Trejybe: \u201eKnygos \u017emon\u0117s! Neperd\u0117kite tik\u0117dami (\u2026) ir nesakykite \u201etrys\u201c. Susilaikykite. Taip jums bus geriau. I\u0161 ties\u0173 Alachas yra vienintelis Dievas\u201c (4, 169).<\/p>

Tikime \u012f vien\u0105 Diev\u0105<\/h4>

Monoteizmas yra per kelet\u0105 am\u017ei\u0173 subrendusio izraelie\u010di\u0173 tik\u0117jimo rezultatas. XIII a. pr. Kr. Moz\u0117 \u012fved\u0117 Jahv\u0117s \u2013 ir tik Jahv\u0117s \u2013 kult\u0105. Ta\u010diau tai dar nebuvo monoteizmas, bet monolatrija [\u010dia ir toliau kursyvas autoriaus \u2013 vert. past.], tai yra vieno Dievo garbinimas, neklausiant, ar j\u0173 esama daugiau. I\u0161 ties\u0173 pirmasis Dekalogo \u012fstatymas \u2013 \u201eNetur\u0117si kit\u0173 diev\u0173, tiktai mane\u201c (I\u0161 20, 3; \u012est 5, 7) \u2013 tarsi suponuoja, kad egzistuoja tie kiti dievai, kuriuos draud\u017eiama garbinti.<\/p>

Ilg\u0105 laik\u0105 Jahv\u0117 buvo tik Izraelio Dievas. Ta\u010diau Jis, nors laikytas vienu i\u0161 diev\u0173, niekuomet nebuvo kaip jie. Matome J\u012f veikiant kit\u0173 diev\u0173 teritorijoje, nes Jam \u201epriklauso visa \u017eem\u0117\u201c (I\u0161 19, 5): Jahv\u0117 i\u0161veda Abraom\u0105 i\u0161 Babilonijos ir siun\u010dia j\u012f \u012f Egipt\u0105, palydi Eliezar\u0105 (Pr 15, 2; 24) ir Jok\u016bb\u0105 \u012f rytus (Pr 28; 29), egiptie\u010di\u0173 diev\u0173 akyse i\u0161vaduoja izraelie\u010dius i\u0161 vergijos galingiausioje t\u0173 laik\u0173 valstyb\u0117je. Suvokimas, kad Jahv\u0117 vir\u0161esnis u\u017e visus kitus dievus, \u017eingsnis po \u017eingsnio atved\u0117 prie logi\u0161kos i\u0161vados, kad jie n\u0117ra dievai. Galiausiai Antrasis Izaijas \u2013 prana\u0161as, pamokslav\u0119s Babilonijoje 550\u2013538 m. pr. Kr. \u2013 u\u017ebaig\u0117 \u0161i\u0105 evoliucij\u0105 paskelbdamas, kad Jahv\u0117 yra absoliu\u010diai vienintelis Dievas: \u201eNebuvo kito dievo prie\u0161 mane ir nebus jo po man\u0119s\u201c (Iz 43, 10), \u201ea\u0161 esu pirmas, a\u0161 \u2013 paskutinis, kito dievo, be man\u0119s, n\u0117ra\u201c (Iz 44, 6), \u201ea\u0161 esu Vie\u0161pats ir n\u0117ra kito\u201c (Iz 45, 5\u20136. 22).<\/p>

\"\"
Vaiko J\u0117zaus sostas \u010dia yra ne Jo Motina, kaip \u012fprasta, bet T\u0117vas. \u0160is motyvas \u2013 Dievi\u0161koji T\u0117vyst\u0117 \u2013 ikonografijoje itin retas: Ispanijoje aptikti vos penki pavyzd\u017eiai. XIII a., Domininkon\u0173 ba\u017eny\u010dios timpanas, Soria (Ispanija). J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Nuo \u0161io momento judaizmas per vis\u0105 istorij\u0105 i\u0161pa\u017eino t\u0105 pat\u012f monoteistin\u012f tik\u0117jim\u0105. T\u0105 nuolat primena izraelie\u010di\u0173 kasdien kartojama malda \u0161ema: \u201eKlausykis, Izraeli! Vie\u0161pats yra m\u016bs\u0173 Dievas, vien tik Vie\u0161pats\u201c (\u012est 6, 4). V\u0117liau ji perduota krik\u0161\u010dionybei (m\u016bs\u0173 tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas prasideda \u017eod\u017eiais \u201eTikiu \u012f vien\u0105 Diev\u0105\u2026\u201c) ir islamui (\u201eI\u0161 ties\u0173, m\u016bs\u0173 Alachas yra vienintelis Alachas\u201c \u2013 Koranas, 37, 4). Neperdedant galima sakyti, kad monoteizmas yra didi judaizmo dovana \u017emonijai.<\/p>

Teiginys, kad Dievas yra vienas, byloja ne apie kiek\u012f, bet apie Jo esm\u0119. Tai nerei\u0161kia, kad atsitiktinumui l\u0117mus esama tik vieno, o ne trij\u0173 ar keturi\u0173 diev\u0173. Ta\u010diau du dievai ribot\u0173 vienas kit\u0105, tod\u0117l, kaip sak\u0117 Tertulijonas, \u201ejei Dievas n\u0117ra vienas vienintelis, tai Jo n\u0117ra\u201c (\u201eAdversus Marcionem\u201c, 1, 3). \u017dodis \u201eDievas\u201c \u2013 kaip \u201eMadridas\u201c \u2013 negali tur\u0117ti daugiskaitos. Daugiskaita \u201edievai\u201c ne padaugina vienaskait\u0105, bet i\u0161kreipia \u017eod\u017eio prasm\u0119.<\/p>

T\u0117vas, S\u016bnus ir \u0160ventoji Dvasia<\/h4>

Naujasis Testamentas i\u0161laiko tvirt\u0105 tik\u0117jim\u0105 Dievo vienatinumu (\u017er. Mk 12, 29. 32; Ef 4, 6; 1 Tim 1, 17; 2, 5), i\u0161keldamas j\u012f kaip prie\u0161prie\u0161\u0105 pagoni\u0173 politeizmui (Apd 14, 15; Rom 3, 29\u201330; 1 Kor 8, 4). Ta\u010diau pirmieji krik\u0161\u010dionys su nuo\u0161ird\u017eiu paprastumu pasakojo savo patirt\u012f: Dievas, nors ir vienas, yra T\u0117vas, Jis yra S\u016bnus ir Jis yra \u0160ventoji Dvasia.<\/p>

Izraelio Dievas imtas i\u0161pa\u017einti kaip Vie\u0161paties J\u0117zaus T\u0117vas (Rom 15, 6; 1 Kor 1, 3; 2 Kor 11, 31; Ef 3, 14; etc.), ir d\u0117l to dar nekilo problem\u0173. [Tikintiesiems buvo vis] ai\u0161kiau, kad J\u0117zus yra am\u017einasis Dievo S\u016bnus, tap\u0119s \u017emogumi, ir kad T\u0117vas ir S\u016bnus \u2013 giliai susij\u0119. T\u0117vas kartojo: \u201eTu esi mano mylimas S\u016bnus, kuriuo g\u0117riuosi.\u201c O J\u0117zus ne kart\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117: \u201eTu esi mano T\u0117vas, ir at\u0117jau vykdyti Tavo vali\u0105.\u201c Paskui \u0161ias dvi Dievo patirtis sek\u0117 dar viena: \u0160ventosios Dvasios, Dievo buvimo mumyse, giliausioje m\u016bs\u0173 esyb\u0117je, i\u0161gyvenimas.<\/p>

Laikui b\u0117gant \u0161is paprastas tik\u0117jimas Trejybe tapo problemi\u0161kas. Atrod\u0117 absurdi\u0161ka teigti, jog Dievas tuo pat metu yra vienas ir trejybinis, tad vieni atsisak\u0117 monotezimo, o kiti \u2013 trejybi\u0161kumo.<\/p>

Lengviausia i\u0161sisukti pripa\u017e\u012fstant tridievyst\u0119 \u2013 kad Dieve egzistuoja trys nepriklausomos ir autonomi\u0161kos tikrov\u0117s. Taip atsiranda triada, pana\u0161i \u012f teolog\u0173 skelbtas senov\u0117s Egipte (Izid\u0117, Ozyris ir Horas) ar ind\u0173 mistikoje (Brahma, Vi\u0161nu ir \u0160yva). \u0160i klaidinga samprata niekada labai nepaplito \u2013 jud\u0117j\u0173 ir krik\u0161\u010dioni\u0173 tradicijoje buvo pernelyg tvirtai \u012fsi\u0161aknij\u0119s monoteizmas. Kaip tik pernelyg tiesmukas pastarojo supratimas ir atne\u0161\u0117 rim\u010diausius i\u0161\u0161\u016bkius.<\/p>

\"\"
\u0160is \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s vaizdavimas \u2013 vienas triveidis asmuo \u2013 kaip <\/em>
klaidinantis buvo u\u017edraustas Tridento susirinkime (1563). <\/em>
Apie 1770 m., Limos muziejus (Peru). <\/em>
Nuotrauka: Google Art Project<\/em><\/figcaption><\/figure>

Modalistai (Sabelijus, Noetas ir kai kurie kiti III a. teologai) pa\u0161alino skirtum\u0105 tarp trij\u0173 Asmen\u0173, teigdami, jog jie t\u0117ra skirtingi b\u016bdai, kuriais Dievas pasirodo subjektyviam k\u016brini\u0173 supratimui, taigi, neturintys jokio realaus pagrindo Jo prigimtyje. Dievas yra vienas ir vienintelis, ta\u010diau apsirei\u0161kia trimis skirtingais b\u016bdais: kai kuria ir mums duoda \u012estatym\u0105, Dievas vadinamas T\u0117vu; kai tas pats Dievas mus atperka, Jis vadinamas S\u016bnumi; o kai mus pa\u0161ventina ir mums teikia tikr\u0105j\u012f gyvenim\u0105, tas pats Dievas vadinamas \u0160vent\u0105ja Dvasia. Taigi, tai yra trys kauk\u0117s, u\u017e kuri\u0173 visuomet randame t\u0105 pat\u012f aktori\u0173.<\/p>

Ba\u017eny\u010dia atmet\u0117 modalizm\u0105 kaip griaunant\u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105. Jei \u201eT\u0117vas\u201c ir \u201eS\u016bnus\u201c t\u0117ra du tos pa\u010dios tikrov\u0117s vardai, beprasmi\u0161ka sakyti, kad T\u0117vas \u201esiun\u010dia\u201c S\u016bn\u0173 ar kad S\u016bnus \u201eaprei\u0161kia\u201c T\u0117v\u0105. Be to, jeigu Dievas panoro mums apsireik\u0161ti (o ne mus supainioti), vadinasi, Jis ir yra toks, koks pasirodo.<\/p>

Dar pla\u010diau paplito vadinamasis subordinacijos principas. Aleksandrijos presbiteris Arijus 323 m. prad\u0117jo mokyti, kad T\u0117vas yra vienintelis tikrasis Dievas, am\u017einas ir neturintis prad\u017eios. O S\u016bnus, sak\u0117 Arijus, gavo b\u016bt\u012f anks\u010diau u\u017e kitus k\u016brinius, ta\u010diau n\u0117ra am\u017einas, nes jeigu Jis yra T\u0117vo S\u016bnus, vadinasi, turi b\u016bti v\u0117lesnis. Taip pat negali tur\u0117ti tos pa\u010dios prigimties kaip T\u0117vas, nes tai b\u016bt\u0173 nesuderinama su Dievo vienatinumu. Arijus S\u016bn\u0173 laik\u0117 tarpine b\u016btybe tarp Dievo ir pasaulio. T\u0105 pat\u012f teig\u0117 ir apie \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105. Arijui S\u016bnus ir Dvasia yra \u012f Diev\u0105 pana\u0161ios b\u016btyb\u0117s, ta\u010diau jokiu b\u016bdu ne Jam lygios. Beveik tre\u010ddalis krik\u0161\u010dioni\u0173 pri\u0117m\u0117 arijon\u0173 erezij\u0105 atsiskirdami nuo Ba\u017eny\u010dios, ir tarp abiej\u0173 stovykl\u0173 \u012fsiliepsnojo tokia kova, kad \u0161v. Bazilijus j\u0105 palygino su \u201ej\u016br\u0173 m\u016b\u0161iu\u201c (El Esp\u00edritu Santo, 30, 76).<\/p>

Apsisprendusieji ginti tikr\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105 tai dar\u0117 ne d\u0117l metafizin\u0117s u\u017egaidos, bet \u012fsitikin\u0119, kad kilo pavojus pa\u010diai i\u0161ganymo tikrovei: jeigu S\u016bnus n\u0117ra Dievas, vadinasi, negal\u0117jo m\u016bs\u0173 i\u0161gelb\u0117ti. Tod\u0117l Nik\u0117jos (325 m.) ir Konstantinopolio (381 m.) susirinkimai paskelb\u0117, kad \u201eS\u016bnus yra tos pa\u010dios prigimties\u201c kaip T\u0117vas, o \u0160ventoji Dvasia \u2013 \u201esu T\u0117vu ir S\u016bnumi garbinama ir \u0161lovinama\u201c (Nik\u0117jos-Konstantinopolio tik\u0117jimo i\u0161pa\u017einimas).<\/p>

Paskelbus tik\u0117jim\u0105 Trejybe, kilo poreikis suprasti, \u012f k\u0105 tikima. Ta\u010diau jis kilo po to. Trejyb\u0117s dogma gim\u0117 ne i\u0161 filosofinio ar teologinio apm\u0105stymo \u2013 prie jos prieita paskiausiai ir nelengvai, nes reik\u0117jo protu pagr\u012fsti jau turim\u0105 tik\u0117jimo patirt\u012f.<\/p>

\"\"
Trilapis dobilas: vienas i\u0161 simboli\u0173, sukurt\u0173 apm\u0105stant \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s sl\u0117pin\u012f. XIII a. \u0160v. Julijonos kolegijos kiemas, Santillna del Mar (Ispanija). J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Taip, \u017einoma \u2013 trejybinio bendravimo akivaizdoje turime nutilti. Ta\u010diau nutilsime po to, kai jau b\u016bsime paband\u0119 kuo deramiau aptarti \u0161i\u0105 tikrov\u0119, \u017einodami, kad niekuomet nepaj\u0117gsime jos tinkamai perteikti \u017eod\u017eiais. Jei nutylama pabaigoje, tyl\u0117jimas yra kilnus ir \u0161ventas. Bet jei tai daroma prie\u0161 paband\u017eius suprasti, tai t\u0117ra ting\u0117jimas. \u0160v. Augustinas man\u0117, kad b\u016btina protauti apie tik\u0117jim\u0105, ir sak\u0117: kaip T\u0117vas, S\u016bnus ir \u0160ventoji Dvasia yra vienas Dievas, pasistenkime suprasti tam, \u201ekad net ir nepaj\u0117g\u0119 to suvokti iki galo, bent jau nepasakytume nieko nederamo\u201c (\u201eTraktatas apie \u0160v\u010d. Trejyb\u0119\u201c, IX, 1, 1). \u0160iam tikslui jis pa\u0161vent\u0117 savo gyvenim\u0105: prad\u0117jo ra\u0161yti \u201eTraktat\u0105\u201c 399 m., o u\u017ebaig\u0117 422 m. Kaip sako pats \u0161v. Augustinas: \u201eJ\u012f prad\u0117jau jaunas, o paskelbiau jau pasen\u0119s\u201c (\u201e174-as lai\u0161kas\u201c).<\/p>

Trejyb\u0117 yra sl\u0117pinys, bet ne absurdas<\/h4>
\"\"
Trigubas langas, per kur\u012f \u012feinanti \u201etriguba\u201c <\/em>
\u0161viesa yra viena \u0161viesa \u2013 dar vienas sl\u0117pinio simbolis.<\/em>
IX a., Valdedios vienuolyno ba\u017eny\u010dia (Ispanija). <\/em>
J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Vis\u0173 pirma, reikia pasakyti, kad mokydama apie Trejyb\u0119 krik\u0161\u010dionyb\u0117 niekuomet neteig\u0117 jai kartais primetamo absurdo, kad 1 = 3. Ji nesako, kad 1 asmuo = 3 asmenys, arba kad 1 dievi\u0161ka b\u016btyb\u0117 = 3 dievi\u0161kos b\u016btyb\u0117s. Toks teiginys prie\u0161taraut\u0173 neprie\u0161taravimo principui (klasikin\u0117 logika, isp. principio de no contradicci\u00f3n). Nieko pana\u0161aus nedaroma. Trejyb\u0117 n\u0117ra ka\u017ekokia \u201eauk\u0161toji teologin\u0117 matematika pa\u017eengusiems\u201c (Ignacio Cacho). I\u0161 ties\u0173 teigiame, kad Dieve esama \u201eka\u017eko\u201c, kas yra vienas, ir \u201eka\u017eko\u201c, kas yra trys.<\/p>

Lotyn\u0173 Ba\u017eny\u010dios tradicijoje tai, kas Dieve yra viena, paprastai vadiname \u201eprigimtimi\u201c, o \u017eod\u017eiu \u201easmuo\u201c \u2013 tai, ko yra trys. Senov\u0117s Ba\u017eny\u010dia parinko \u0161iuos \u017eod\u017eius po ilgo apm\u0105stymo, ir grei\u010diausiai trejybiniam tik\u0117jimui apibr\u0117\u017eti jie ir yra tinkamiausi, ta\u010diau gali sukelti dideli\u0173 nesusipratim\u0173. O kaipgi kitaip \u2013 juk \u017emoni\u0173 kalba visuomet bus netinkama kalb\u0117ti apie Diev\u0105.<\/p>

Sakome, kad T\u0117vas, S\u016bnus ir \u0160ventoji Dvasia yra tos pa\u010dios prigimties, kai prigimtimi vadinama tai, kas sudaro kiekvien\u0105 tikrov\u0119, \u2013 tai yra jos esm\u0117. Ta\u010diau negalima \u012fsivaizduoti, kad \u201edievi\u0161koji prigimtis\u201c yra bendra ir abstrakti, v\u0117liau pasidauginusi, tapdama reali ir konkreti trijuose \u201easmenyse\u201c ar \u201eindividuose\u201c, kaip, pavyzd\u017eiui, \u201e\u017emogi\u0161koji prigimtis\u201c \u012fgyvendinama ir pasidaugina individuose: Petras, Snieg\u0117, Jonas\u2026 Jeigu taip, tuomet kaip Petras, Snieg\u0117 ir Jonas yra trys skirtingi \u017emon\u0117s, taip ir T\u0117vas, S\u016bnus ir \u0160ventoji Dvasia b\u016bt\u0173 trys skirtingi dievai. Tod\u0117l jau \u0161v. Jeronimas persp\u0117jo, kad vartojant \u0161ias s\u0105vokas \u012f med\u0173 \u012fsimai\u0161o ir \u0161iek tiek nuodo (\u201eLai\u0161kas\u201c, 15, 4).<\/p>

Toliau eina kiek sunkiau suprantamas dalykas \u2013 \u012fsiskaitykime l\u0117\u010diau. Dievo prigimtis n\u0117ra login\u0117 bendroji s\u0105voka (isp. universal), taikoma visiems tos pa\u010dios r\u016b\u0161ies individams \u2013 lyg kokia dievi\u0161koji \u201er\u016b\u0161is\u201c. Tai yra viena vienintel\u0117 nedaloma esm\u0117 (isp. sustancia), kuri vienodai pasirei\u0161kia kiekviename i\u0161 trij\u0173 Asmen\u0173. Pa\u017evelkime atid\u017eiau \u012f skirtum\u0105 tarp pirmojo ir antrojo teigini\u0173. Visi \u017emon\u0117s turime bendr\u0105 \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 prigimt\u012f, ta\u010diau ji nekliudo kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173 veikti atskirai, tur\u0117ti savo vali\u0105, savas mintis ir pan. O Dievas yra vienas vienintelis subjektas; kitaip tariant, Jame t\u0117ra viena vienintel\u0117 s\u0105mon\u0117, viena galia, viena valia, viena meil\u0117, viena laisv\u0117, vienas tikslas, vienas gerumas, etc. Nesakau, kad trij\u0173 asmen\u0173 valios, veiksmai ir t. t. sutampa, bet kad jos yra viena vienintel\u0117 valia, veiksmas\u2026 Tuomet kuo gi tarpusavyje skiriasi trys dievi\u0161kieji asmenys? Ogi tiktai tuo, kad \u0117m\u0117 egzistuoti trimis skirtingais b\u016bdais: T\u0117vas yra \u201enegim\u0119s\u201c, S\u016bnus \u2013 \u201egim\u0119s\u201c i\u0161 T\u0117vo, o \u0160ventoji Dvasia \u2013 \u201ekylanti\u201c i\u0161 j\u0173 abiej\u0173. Kitaip tariant, T\u0117vas yra viskuo kaip S\u016bnus, i\u0161skyrus tai, kad vienas yra T\u0117vas, o kitas \u2013 S\u016bnus. T\u0105 pat\u012f galima pasakyti apie T\u0117v\u0105 ir \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 arba apie \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105 ir S\u016bn\u0173.<\/p>

\u017dodis \u201easmuo\u201c, kur\u012f pasitelkiame Vakaruose, nor\u0117dami pasakyti, kas Dieve yra \u201etrys\u201c, kelia dar daugiau klausim\u0173 nei \u017eodis, kuriuo i\u0161rei\u0161kiame tai, kas Dieve yra \u201evienas\u201c (prigimtis). Dar blogiau: \u0161iuo atveju am\u017eiams b\u0117gant abejoni\u0173 tik padaug\u0117jo.<\/p>

\"\"
Kristaus kry\u017ei\u0173 i\u0161 abiej\u0173 pusi\u0173 laiko Dievas T\u0117vas ir <\/em>
\u0160ventoji Dvasia, \u010dia vaizduojama kaip jaunuolis <\/em>
(retenyb\u0117 ikonografijoje). 1496\u20131499, Gil de Silo\u00e9,<\/em>
Diego de la Cruz. Mirafloreso kart\u016bz\u0173 vienuolynas, <\/em>
Burgos (Ispanija). J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Tiek lotyn\u0173, tiek ispan\u0173 kalboje \u017eodis \u201easmuo\u201c apima ir subjektyvumo dimensij\u0105. Tai rei\u0161kia, kad kalb\u0117dami apie \u201etris dievi\u0161kuosius asmenis\u201c leid\u017eiam\u0117s \u012f itin slid\u017ei\u0105 tem\u0105, nes jau min\u0117jome, kad Dieve yra ne trys, bet viena vienintel\u0117 s\u0105mon\u0117. Jau \u0161v. Augustinas prasitar\u0117, kad \u0161ios s\u0105vokos jam atrod\u0117 labai nepatogios. \u201eTraktate apie \u0160v\u010d. Trejyb\u0119\u201c jis klaus\u0117: \u201eKas yra tie trys?\u201c Ir atsak\u0117 taip: \u201eTenka pripa\u017einti, kokia did\u017eiai skurdi yra m\u016bs\u0173 kalba. Sakome \u201etrys asmenys\u201c tam, kad netyl\u0117tume, o ne tam, kad pasakytume, kas yra Trejyb\u0117\u201c (V, 9). Pra\u0117jus keletui am\u017ei\u0173 \u0161v. Anzelmas netgi sakys: \u201eTrys ne\u017einau kas\u201c (\u201eMonologio\u201c, 78).<\/p>

Problema dar labiau paa\u0161tr\u0117jo, kai naujaisiais laikais pasikeit\u0117 antikos ir viduram\u017ei\u0173 s\u0105voka \u201easmuo\u201c. Jo esme imta laikyti tai, kad jis yra atskiras, laisvai veikiantis centras, kuris disponuoja savimi ir yra autonomi\u0161kas kit\u0173 asmen\u0173 at\u017evilgiu. Prisiminkime Kanto apibr\u0117\u017eim\u0105: \u201eAsmuo yra subjektas, i\u0161 kurio galima pareikalauti atsakyti u\u017e savo veiksmus\u201c (\u201ePapro\u010di\u0173 metafizika\u201c). Pritaikius \u0161\u012f apibr\u0117\u017eim\u0105 trims dievi\u0161kiesiems asmenims, anot ironi\u0161kos ka\u017ekieno pastabos, Trejyb\u0117 nei\u0161vengiamai virsta \u201etrij\u0173 gerai sutarian\u010di\u0173 individ\u0173\u201c draugija. Kitaip tariant, ji galiausiai i\u0161virsta \u012f papras\u010diausi\u0105 tridievyst\u0119.<\/p>

Ir kai kurie graik\u0173 Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai man\u0117, kad b\u016bt\u0173 pagr\u012fsta atsisakyti \u0161i\u0173 s\u0105vok\u0173 skelbiant tik\u0117jim\u0105 Trejybe. Pavyzd\u017eiui, t\u0105 ne kart\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117 \u0161v. Grigalius Nazianzietis (IV a.) (\u201eOratio\u201c, 23, 8; 42, 16): kad Dievas yra vienas ir trejybinis, teigia m\u016bs\u0173 tik\u0117jimas, bet kad Jis yra viena prigimtis ir trys asmenys, t\u0117ra b\u016bdas \u0161\u012f tik\u0117jim\u0105 i\u0161reik\u0161ti.<\/p>

Dievas tiesiog pranoksta m\u016bs\u0173 vienumo ir daugumo kategorijas, Jis auk\u0161\u010diau vienaskaitos ir daugiskaitos. Kaip sak\u0117 Dant\u0117 \u201eDievi\u0161kojoje komedijoje\u201c, Dievas yra \u201etoks vienas ir trejybinis, kad leid\u017eia sakyti ir [Jie] yra, ir [Jis] yra\u201c (\u201eRojus\u201c, 24).<\/p>

Kilstelkime paslapties u\u017edangos kra\u0161tel\u012f<\/h4>
\"\"
\u012eprastas pasaul\u012f globojan\u010dios \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s vaizdavimas. 1726, Miguel de <\/em>
Romay. Lugo katedra, Ispanija. J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Sak\u0117me, kad S\u016bnus yra gim\u0119s i\u0161 T\u0117vo. Tuo norima pasakyti, kad Jis n\u0117ra sukurtas \u201ei\u0161 nieko\u201c, tod\u0117l turi t\u0105 pa\u010di\u0105 prigimt\u012f kaip T\u0117vas. Taip pat sak\u0117me, kad Dvasia kyla i\u0161 T\u0117vo ir S\u016bnaus. \u0160ios \u201ekilties\u201c nevadiname gimimu, nes tuomet reik\u0117t\u0173 kalb\u0117ti apie du \u201eS\u016bnus\u201c.<\/p>

Galb\u016bt \u010dia ir tur\u0117tume sustoti. Leoncijus Bizantietis kaip kirviu nukerta: \u201eNeturime tirti, kaip vienas yra gim\u0119s, o kitas kyla\u201c (\u201eDe sectis\u201c, 1). \u0160v. Grigalius Nazianzietis neslepia pyk\u010dio prie\u0161 bandan\u010dius su\u017einoti daugiau: \u201eKaip buvo pagimdytas [S\u016bnus]? Dar kart\u0105 pasipiktin\u0119s su\u0161uksiu t\u0105 pat\u012f: tebus Dievo gimimas pagerbiamas tyla! Didis dalykas tau yra \u017einoti, kad gim\u0117. O kaip tai \u012fvyko, to neduota suprasti net angelams, o juo labiau tau. Ta\u010diau tu nori, kad paai\u0161kin\u010diau kaip? Ogi taip, kaip t\u0105 \u017eino T\u0117vas, kuris gimdo, ir S\u016bnus, kuris yra gimdomas. O visa kita slepia debesis, ir tai i\u0161spr\u016bsta i\u0161 silpno tavo reg\u0117jimo\u201c (\u201eOratio\u201c 29, 8).<\/p>

Nepaisant to, visgi reikia \u017eengti kiek toliau, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta kai kuri\u0173 klaid\u0173. Pasiteisinsiu \u0161v. Hilarijaus, vieno i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 tik\u0117jimo liudytoj\u0173, \u017eod\u017eiais: \u201eTai eretik\u0173 ir pikt\u017eod\u017eiautoj\u0173 klaidos mus ver\u010dia daryti, kas neleistina, rop\u0161tis, kur statu, kalb\u0117ti apie nei\u0161rei\u0161kiamyb\u0119, ry\u017etis \u017eengti ten, kur u\u017edrausta\u201c (Trejyb\u0117, 2, 2).<\/p>

Pavyzd\u017eiui, teologas negali lyg niekur nieko skaityti D\u017eono Miltono \u201ePrarastajame rojuje\u201c, kaip Dievas vien\u0105 dien\u0105 sukvie\u010dia angelus ir jiems sako: \u201ePaklausykite visi, \u0161iandien pagimd\u017eiau T\u0105, kur\u012f skelbiu savo vieninteliu S\u016bnumi.\u201c Kad ir kaip gerbtume poeto vaizduot\u0119, tai pernelyg primena arijon\u0173 erezij\u0105 (ir dar j\u0105 pranoksta, nes Arijus teig\u0117, kad S\u016bnus pagimdytas anks\u010diau u\u017e visus kitus k\u016brinius, o Miltonas, regis, mano, kad angelai jau egzistavo, kai T\u0117vas pagimd\u0117 S\u016bn\u0173).<\/p>

\"\"
\u0160v\u010d. Trejyb\u0117 Kristaus antrojo at\u0117jimo scenoje. Freska vir\u0161 altoriaus. Wilhelm Immenkamp, 1922. \u0160v\u010d. \u0160irdies bazilika, Gij\u00f3n (Ispanija). J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Kaip mat\u0117me, arijonai neig\u0117 S\u016bn\u0173 esant tok\u012f pat am\u017ein\u0105 kaip T\u0117vas. Anot j\u0173, vaikai niekuomet n\u0117ra to paties am\u017eiaus kaip j\u0173 t\u0117vai; t\u0117vas jau gali b\u016bti, pavyzd\u017eiui, trisde\u0161imties, kai duoda gyvyb\u0119 s\u016bnui, ir joks s\u016bnus \u201eneegzistavo prie\u0161 j\u012f pagimdant\u201c (Atanazas Didysis. \u201eKalbos prie\u0161 arijonis\u201c, 2, 34). Akivaizdu, kad arijonai, pamir\u0161\u0119, jog kalb\u0117jimas apie Diev\u0105 visuomet remiasi analogijomis, t\u0117vyst\u0117s ir s\u016bnyst\u0117s metafor\u0105 suprato pernelyg pa\u017eodi\u0161kai ir taip priart\u0117jo prie pagoni\u0161k\u0173j\u0173 teologij\u0173.<\/p>

\"\"
Sakoma, kad ankstyviausias \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s <\/em>
atvaizdas \u017emonijos istorijoje buvo pirm\u0173j\u0173 t\u0117v\u0173 <\/em>
\u0161eima: Adomas, Ieva ir Setas. Toledo katedros<\/em>
choro sienos reljefas, XIV a. <\/em>
J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Jei S\u016bnus neb\u016bt\u0173 visada egzistav\u0119s, tai ir T\u0117vas neb\u016bt\u0173 visada buv\u0119s T\u0117vas. \u201eVienas visuomet yra T\u0117vas, o kitas visuomet yra S\u016bnus, ir niekuomet neprad\u0117jo b\u016bti S\u016bnus, \u2013 sak\u0117 \u0161v. Augustinas. \u2013 Vienas yra T\u0117vas ir kitas yra S\u016bnus am\u017einai ir nekintamai\u201c (\u201eTraktatas apie \u0160v\u010d. Trejyb\u0119\u201c, V, 5, 5). B\u016bti T\u0117vu rei\u0161kia login\u012f pirmum\u0105, turint galvoje Jame prasidedan\u010di\u0173 S\u016bnaus ir \u0160ventosios Dvasios b\u016bt\u012f. Ta\u010diau loginis pirmumas nerei\u0161kia chronologinio pirmumo: kiekvienas i\u0161 dievi\u0161k\u0173j\u0173 asmen\u0173 yra \u201ebe prad\u017eios\u201c.<\/p>

\u0160is pirmumas nerei\u0161kia ir jokios vir\u0161enyb\u0117s. T\u0117vo ir S\u016bnaus esm\u0117 yra ta pati. Jie skiriasi tik tuo, kad \u2013 kaip jau min\u0117jome \u2013 sutinka tarpusavyje kaip gimdantis ir pagimdytasis. \u0160v. Grigalius Nazianzietis sak\u0117: \u201eTarp trij\u0173 visa yra vienoda, i\u0161skyrus kilm\u0117s santyk\u012f\u201c (\u201eOratio\u201c, 34; 20; 31).<\/p>

Kalb\u0117dami apie \u0160ventosios Dvasios kilm\u0119, ortodoksai laikosi kitokios nuomon\u0117s nei katalik\u0173 ir protestant\u0173 Ba\u017eny\u010dios: jos kilm\u0117s schem\u0105 \u012fsivaizduoja kaip ties\u0119, kai T\u0117vas pagimdo S\u016bn\u0173, o per J\u012f \u2013 \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105. O kit\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173j\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 \u012fsivaizduojama schema yra trikamp\u0117: T\u0117vas pagimdo S\u016bn\u0173, ir i\u0161 J\u0173 abiej\u0173 kyla \u0160ventoji Dvasia. Taip pabr\u0117\u017eiama, kad \u0160ventoji Dvasia kyla i\u0161 T\u0117v\u0105 ir S\u016bn\u0173 jungian\u010dios meil\u0117s.<\/p>

Praktin\u0117s Trejyb\u0117s pasekm\u0117s<\/h4>

Anot i\u0161gars\u0117jusios Kanto nuomon\u0117s, \u201epa\u017eod\u017eiui pa\u0117mus Trejyb\u0117s dogm\u0105, i\u0161 jos ne\u012fmanoma i\u0161gauti absoliu\u010diai nieko prakti\u0161ko\u201c (\u201eFakultet\u0173 gin\u010das\u201c). Daug kas jam pritaria, bet mes manome prie\u0161ingai: tikime, kad Trejyb\u0117s sl\u0117pinys nu\u0161vie\u010dia asmens santyk\u012f su visuomene. Aristoteliui santykis yra \u201eatsitiktin\u0117\u201c b\u016bties savyb\u0117, vadinasi, atskiriama nuo \u201eesm\u0117s\u201c (substancijos). Ta\u010diau krik\u0161\u010dionys \u017eino: jei Dievas, pagal kurio atvaizd\u0105 esame sukurti, \u201en\u0117ra tobulas metafizikos vieni\u0161ius\u201c (Yves Congar. \u201eEl Espiritu Santo\u201c), bet Jame vyksta dialogas, i\u0161 to kyla, kad santykis su kitais \u017emon\u0117mis yra esmi\u0161kas, priklausantis asmens sandarai.<\/p>

\"\"
\u0160io altoriaus kompozicija savitai pristato \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s sl\u0117pin\u012f:<\/em>
\u201edangi\u0161koji\u201c Trejyb\u0117 \u012fprasmina \u201e\u017eemi\u0161k\u0105j\u0105\u201c \u2013 su\u017ead\u0117tiniai <\/em>
Juozapas ir Mergel\u0117 Marija bei j\u0173 S\u016bnus, \u012fsik\u016bnij\u0119s ir mir\u0119s, <\/em>
\u2013 kuri tuo pat metu yra gyvas \u201edangi\u0161kosios\u201c Trejyb\u0117s atvaizdas. <\/em>
XVI a., Burgoso katedra (Ispanija). J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Giliausia teologin\u0117 \u017emogaus socialumo arba solidarios kiekvieno asmens b\u016bties prie\u017eastis slypi pa\u010diame Dieve. J\u0117zus pra\u0161o T\u0117v\u0105: \u201eTegul visi bus viena! Kaip tu, T\u0117ve, manyje ir a\u0161 tavyje\u201c (Jn 17, 21). \u0160v. Tomas Akvinietis paai\u0161kino: \u201eJei esame krik\u0161\u010dionys, turime atkartoti t\u0105 vienyb\u0119, kuri egzistuoja Dieve\u201c (\u201eIn Johannem\u201c, 17, 26).<\/p>

T\u0105 pirmiausia galima pritaikyti \u0161eimoms. Prie\u0161 pus\u0161imt\u012f met\u0173 itin daug komentuota Karlo Barto tez\u0117, kad Dievo paveikslu \u017emogus yra savo dvilyti\u0161kumu ir visu i\u0161 to kylan\u010diu bendravimu ir papildomumu, kaip rodo vyro ir moters pamin\u0117jimas Prad\u017eios knygos pirmo skyriaus 27 eilut\u0117je (Karl Barth. \u201eDogmatique\u201c, III, 1). I\u0161 to matyti, kad \u0161iame pasaulyje Trejyb\u0117s atvaizdas yra gerai sutarianti \u0161eima. Tuomet tikriausias Dievo atvaizdas yra ne atskirai paimti Adomas ar Ieva, bet Adomas ir Ieva drauge, arba, kaip sak\u0117 \u0161v. Grigalius Nazianzietis, Adomas, Ieva ir Setas: trys asmenys ir viena \u0161eima
(\u201eOratio\u201c 31, 11).<\/p>

Nuo pamatin\u0117s \u0161eimos galime pereiti prie did\u017eiosios \u017emonijos \u0161eimynos. XIX am\u017eiuje \u017eod\u017eius \u201em\u016bs\u0173 socialin\u0117 programa yra \u0160v\u010d. Trejyb\u0117\u201c ima kartoti \u012fvairi\u0173 tradicij\u0173 teologai: ortodoksas N. Fedorovas, anglikonas F. Denisonas Maurice\u2018as ir liuteronas N. Grundvigas. Norima pasakyti, kad Dievas mus suk\u016br\u0117 tam, kad taptume viena vienintele \u0161eima, dar daugiau \u2013 kad taptume dalimi \u0161eimos, kuri yra Jis pats.<\/p>

Dievas taip pat yra Motina<\/h4>

U\u017ebaikime prisimindami aktuali\u0105 tem\u0105. Dar IV a. \u0161v. Grigalius Nazianzietis tvirtino, kad Dievas n\u0117ra nei vyri\u0161kas, nei moteri\u0161kas (\u201eOratio\u201c 31, 7). Tai kod\u0117l Jam priskiriame vyri\u0161kus bruo\u017eus ir J\u012f vadiname \u201eT\u0117vu\u201c, o ne, pavyzd\u017eiui, \u201eMotina\u201c? Neturime pamir\u0161ti, kad moteris yra Dievo paveikslas, kaip ir vyras.<\/p>

Grei\u010diausiai buvo nei\u0161vengiama, kad tautos, sta\u010diusios vyr\u0105 auk\u0161\u010diau u\u017e moter\u012f, priskirt\u0173 Dievui vyri\u0161kus bruo\u017eus. Ta\u010diau toliau taip darant m\u016bs\u0173 laikais ne tik \u017eeid\u017eiami daugyb\u0117s apsi\u0161vietusi\u0173 \u017emoni\u0173 jausmai, bet ir sukeliamas nema\u017eos dalies moter\u0173 pasipiktinimas.<\/p>

Kai kurios d\u0117l to paliko krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f tik\u0117jim\u0105 ir atsigr\u0119\u017e\u0117 \u012f moteri\u0161kas dievybes \u2013 did\u017ei\u0105j\u0105 Demetr\u0105, Motin\u0105 \u017dem\u0119, Vaisingum\u0105 ir t. t. Taip atsirado vadinamasis \u201eDeiv\u0117s jud\u0117jimas\u201c (Goddess Movement). Ta\u010diau taip palaikomas tas pats manich\u0117ji\u0161kas po\u017ei\u016bris \u012f tikrov\u0119, tik apverstas auk\u0161tyn kojomis: dabar i\u0161keliamas moteri\u0161kumas ir demonizuojamas vyri\u0161kumas. Anot teolog\u0117s Rosemary Ruether, \u201e\u0161is \u201evalstyb\u0117s perversmas\u201c gali atne\u0161ti trumpalaik\u012f pasitenkinim\u0105, bet \u017evelgiant toliau \u012f ateit\u012f, i\u0161 ties\u0173 jis tik prat\u0119sia t\u0105 pa\u010di\u0105 pamatin\u0119 patologij\u0105\u201c (1981).<\/p>

Mes, save vadinantys krik\u0161\u010dioni\u0161kais teologais, ir toliau esame \u012fsitikin\u0119, kad J\u0117zus yra galutinis Dievo aprei\u0161kimas, ta\u010diau manome, kad b\u016btina naujai \u012fvertinti daugyb\u0119 moteri\u0161k\u0173 ir motini\u0161k\u0173 Dievo bruo\u017e\u0173 Biblijoje.<\/p>

Pavyzd\u017eiui, Antrasis Izaijas kalba apie Diev\u0105 kaip motin\u0105, kurios \u012fs\u010diose susiformavo Izraelio tauta: \u201eKlausykit\u0117s man\u0119s, Jok\u016bbo namai, ir j\u016bs, kas likote gyvi i\u0161 Izraelio nam\u0173, nuo pat gimimo [isp. tekste \u201enuo motinos \u012fs\u010di\u0173\u201c \u2013 vert. past.] esate mano na\u0161ta, i\u0161laikiau jus nuo pat vaikyst\u0117s\u201c (Iz 46, 3). Ir kiek toliau: \u201eAr gali moteris u\u017emir\u0161ti savo ma\u017eyl\u012f, b\u016bti ne\u0161velni savo \u012fs\u010di\u0173 s\u016bnui? Net jeigu ji ir u\u017emir\u0161t\u0173, a\u0161 tav\u0119s niekad neu\u017emir\u0161iu\u201c (Iz 49, 15).<\/p>

\"\"
\u0160v\u010d. Trejyb\u0117 yra \u0161eima. Ikona, tapusi Pasaulio \u0161eim\u0173 susitikim\u0173 <\/em>
simboliu, palaiminta Popie\u017eiaus 2012 m. Marco Rupnik, SJ. <\/em>
Urugvajaus \u0160eimos ir gyvyb\u0117s sielovados komiteto nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Tiesa, Naujajame Testamente J\u0117zus mums aprei\u0161k\u0117 Diev\u0105 kaip T\u0117v\u0105, ta\u010diau kaip mano Joachimas Jeremijas, vienas \u017einomiausi\u0173 Ra\u0161to tyrin\u0117toj\u0173 ir \u0161ios temos \u017einovas, \u201e\u017eodis t\u0117vas, kreipiantis \u012f Diev\u0105, ryt\u0173 \u017emon\u0117ms nuo seniausi\u0173 laik\u0173 perteikia ka\u017ekiek to, k\u0105 mums rei\u0161kia \u017eodis motina\u201c (1981). Tikrai: J\u0117zaus Dievas yra T\u0117vas, kuris vis\u0105 laik\u0105 r\u016bpinasi savo vaik\u0173 poreikiais, labiau myli silpnesniuosius ir neu\u017eduodamas klausim\u0173 priima i\u0161 nam\u0173 i\u0161\u0117jus\u012f s\u016bn\u0173.<\/p>

Tod\u0117l Jonas Paulius I nedvejodamas parei\u0161k\u0117 jau beveik m\u016bs\u0173 dienomis: \u201eDievas yra T\u0117vas; dar daugiau\u00a0\u2013 Jis yra Motina. Nelinki mums blogio, tik nori daryti gera mums visiems. O sergantys vaikai gali daug labiau tik\u0117tis sulaukti motinos meil\u0117s\u201c (\u201eInsegnamenti di Giovanni Paolo I\u201c, 1979). Tai, kad Dievas mums save aprei\u0161k\u0117 kaip tik tok\u012f, neabejotinai yra gera\u00a0\u2013 Geroji\u00a0\u2013 naujiena.<\/p>

<\/p>

<\/p>

Pareng\u0117 J\u016brat\u0117 Micevi\u010di\u016bt\u0117<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. I<\/a><\/em><\/p>