{"id":780,"date":"2022-10-11T13:19:05","date_gmt":"2022-10-11T13:19:05","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=780"},"modified":"2024-07-15T22:09:08","modified_gmt":"2024-07-15T19:09:08","slug":"valdas-mackela-graziausioji-saliamono-giesme-tikroji-sventove","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/11\/valdas-mackela-graziausioji-saliamono-giesme-tikroji-sventove\/","title":{"rendered":"Valdas Mackela. Gra\u017eiausioji Saliamono giesm\u0117: tikroji \u0161ventov\u0117"},"content":{"rendered":"

T\u0119siame teologo dr. Valdo Mackelos (1972-2017) m\u0105stym\u0173 apie Giesmi\u0173 giesm\u0119 cikl\u0105, parengt\u0105 pagal Pa\u0161tuvos basosioms karmelit\u0117ms skaitytas paskaitas. <\/em>Ankstesniame \u201eKelion\u0117s\u201c numeryje Giesmi\u0173 giesm\u0117s mylimoji kviet\u0117 savo \u0161ird\u012f Vie\u0161paties akivaizdoje i\u0161lieti tarsi nard\u0105, o \u0161\u012f kart\u0105 skaitytoj\u0173 laukia miros kvapsniu dvelkianti kelion\u0117, kurioje bus atrastas tikrasis Mylimojo vardas ir tikroji Jo \u0161ventov\u0117.<\/em><\/p>

Mano mylimasis yra man miros ry\u0161ulys,<\/em><\/strong><\/p>

priglud\u0119s tarp mano kr\u016bt\u0173.<\/em><\/strong><\/p>

Mano mylimasis yra man henos \u017eied\u0173 puok\u0161t\u0117<\/em><\/strong><\/p>

En-Ged\u017eio vynuogi\u0173 soduose (Gg 1, 13\u201314)<\/em><\/strong><\/p>

 <\/p><\/blockquote>

Mylimojo vardas<\/strong><\/p>

Dar prie\u0161 akimirk\u0105 mylimoji vadino Su\u017ead\u0117tin\u012f \u201eKaraliumi\u201c: \u201eKol karalius ilsisi savo kambary\u201c (Gg 1, 12). O dabar ji vadina j\u012f dodi<\/em>, \u017eod\u017eiu, kur\u012f mes ver\u010diame kaip \u201emylimasis\u201c, \u201emeil\u0117\u201c, \u201emano mylimas\u201c, bet i\u0161vertus pa\u017eod\u017eiui, \u0161is kreipinys b\u016bt\u0173 itin \u0161velnus ir intymus \u2013 \u201emylimuk\u201c arba \u201emeiluti\u201c. \u017dodis dod<\/em> rei\u0161kia \u201emeil\u0117\u201c ar \u201emylimasis\u201c, o \u201ei\u201c \u017eod\u017eio pabaigoje rei\u0161kia \u201emano\u201c. Kaip Adonai<\/em> yra Vie\u0161pats, o Adoni<\/em> rei\u0161kia \u201emano Vie\u0161pats\u201c. Kaip rev<\/em> yra rabinas, o rabuni<\/em>, kuriuo Marija Magdaliet\u0117 kreipiasi \u012f J\u0117z\u0173, rei\u0161kia \u201emano mokytojau\u201c.<\/p>

\u017dod\u017eiu Dodi<\/em> parodomas per\u0117jimas nuo pagarbios laikysenos prie artimumo. Pagarba niekur nedingsta, tiesiog atsiranda labai stiprus meil\u0117s ry\u0161ys, kada norisi Karali\u0173 vadinti tuo \u201emieluk\u201c, kaip sako suvalkie\u010diai. Anks\u010diau pagarbiai sakiusi \u201eKaralius\u201c, dabar mylimoji kreipiasi Dodi<\/em>. \u0160is kreipinys skamba pana\u0161iai kaip Dovydo vardas ir galime matyti s\u0105saj\u0105 su dovydi\u0161kuoju Karaliumi, nes Saliamonas, kuriam priskiriama Giesmi\u0173 giesm\u0117s autoryst\u0117, yra Dovydo s\u016bnus. Be to, Kristus yra Dovydo palikuonis. \u0160is kreipinys rei\u0161kia, kad Mylimasis yra mylimosios \u0161irdies Karalius. Jis \u010dia yra Karalius, bet jau ne tas, kuris karaliauja pasaulyje, valdo Visat\u0105 ir visa kuria, o tas, kuris karaliauja \u0161irdyje. Tai yra tas i\u0161siilgtasis mesijinis Karalius.<\/p>

Mylimojo vardas, kuris Giesmi\u0173 giesm\u0117je nuskamb\u0117s dvide\u0161imt a\u0161tuonis kartus, \u010dia i\u0161tariamas pirm\u0105j\u012f kart\u0105. Prie\u0161 tai savo Mylim\u0105j\u012f ji apib\u016bdina ne taip tiesiogiai: \u201eTas, kur\u012f mano \u0161irdis myli\u201c (Gg 1, 7). Ta\u010diau \u010dia mylimoji kreipiasi daug intymiau ir \u0161velniau, vadindama j\u012f Mylimuoju (dod<\/em>, dodi<\/em>), ir nuo \u0161iol jau nebevadins kitaip.<\/p>

\u0160is kreipinys pasirodo ir Izaijo prana\u0161yst\u0117je apie vynuogyn\u0105: \u201eTeb\u016bna man leista giedoti savo mylimajam mano meil\u0117s giesm\u0119 apie jo vynuogyn\u0105: Mano mylimasis tur\u0117jo vynuogyn\u0105 derlingos kalvos at\u0161lait\u0117se\u201c (Iz 5, 1). Galima sakyti, kad Giesmi\u0173 giesm\u0117 yra kaip prana\u0161yst\u0117, nes Senajame Testamente mes niekur nerasime pasakymo, kad Dievas yra meil\u0117. Naujajame Testamente, gan v\u0117lyvame tekste \u2013 Pirmajame Jono lai\u0161ke \u2013 du kartus pasakyta, kad Dievas yra meil\u0117 (1 Jn 4, 8. 16). Ta\u010diau Giesmi\u0173 giesm\u0117je matome prana\u0161yst\u0119 ir u\u017euomin\u0105 apie tai, kad tikrasis Dievo vardas yra Meil\u0117.  Nors \u010dia nesakoma nei heset<\/em>, nei ahava<\/em>, kurie hebraji\u0161kai rei\u0161kia \u201emeil\u0117\u201c, bet Karalius vadinamas ma\u017eybiniu vardu, ir tai yra nuoroda \u012f t\u0105 aprei\u0161kim\u0105, kuris po keli\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173 \u012fvyks J\u0117zuje Kristuje ir kur\u012f pirmajame savo lai\u0161ke taikliai \u012fvardins evangelistas Jonas.<\/p>

Tikroji Mylimojo buvimo vieta<\/strong><\/p>

Ankstesn\u0117je Giesmi\u0173 giesm\u0117s eilut\u0117je Mylimoji sako, kad Karalius \u201eilsisi savo kambary\u201c (Gg 1, 12), o dabar daug intymiau ir asmeni\u0161kiau priduria, kad ji yra kur kas ar\u010diau Jo: \u201emylimasis yra man miros ry\u0161ulys, priglud\u0119s tarp mano kr\u016bt\u0173\u201c (Gg 1, 13). Tai rei\u0161kia \u2013 labai arti. Taigi, tikroji Mylimojo buvimo vieta yra mylimosios \u0161irdis.<\/p>

\u0160v. Bernardas taip komentuoja \u0161i\u0105 viet\u0105: \u201ePrie\u0161 tai Jis yra vadinamas Karaliumi, o dabar \u2013 Mylimuoju, prie\u0161 tai Jis ils\u0117josi savo karali\u0161kuose kambariuose, dabar Jis ilsisi tarp mylimosios kr\u016bt\u0173.\u201c Taigi, nuo pagarbios laikysenos pereinama prie intymumo, nuo pagarbaus kreipimosi \u2013 prie \u0161velnaus vardo. Visa tai vyksta per vien\u0105 akimirk\u0105. Per vien\u0105 akimirk\u0105 nuo nuolankios garbinimo kalbos pereiname prie nuo\u0161irdaus artimumo \u2013 garbinamas Vie\u0161pats ir Su\u017ead\u0117tinis yra ir Mylimasis. Tai \u2013 pana\u0161iai kaip melstis i\u0161 maldaknyg\u0117s ar brevijoriaus ir staiga pereiti \u012f spontani\u0161k\u0105 mald\u0105. Tas per\u0117jimas nuo i\u0161kilming\u0173 para\u0161yt\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 prie gyvos, nuo\u0161ird\u017eios, i\u0161 \u0161irdies besiver\u017eian\u010dios maldos.<\/p>

Origenas \u017eavisi \u0161ia eilute: \u201eKaralius ilsisi sieloje, Jam patinka \u010dia b\u016bti ir ils\u0117tis. Su\u017ead\u0117tinis sako Su\u017ead\u0117tinei: \u201eJei kas mane myli, laikysis mano \u017eod\u017eio, ir mano T\u0117vas j\u012f myl\u0117s; mes pas j\u012f ateisime ir apsigyvensime\u201c (Jn 14, 23).\u201c I\u0161 ties\u0173, tai didinga vieta, kai Kristus ne tik sako: \u201ea\u0161 esu Tavo \u0161irdyje\u201c, \u2013 bet ir: \u201emes ateisime \u2013 ir T\u0117vas, ir S\u016bnus, ir \u0160ventoji Dvasia\u201c \u2013 visa dievi\u0161koji Trejyb\u0117. Ji labiausiai m\u0117gsta gyventi \u017emogaus \u0161irdyje.<\/p>

Dievas yra visame kame, Jis pripildo vis\u0105 pasaul\u012f, bet labiausiai Dievui patinka apsigyventi mylin\u010dioje \u017emogaus \u0161irdyje. Trejyb\u0119 galima matyti, kaip esan\u010di\u0105 i\u0161or\u0117je. Galima kontempliuoti A. Rubliovo ikon\u0105 ir galvoti apie dievi\u0161k\u0173j\u0173 asmen\u0173 darbus: pasaulio suk\u016brim\u0105, atpirkim\u0105 ir pa\u0161ventinim\u0105. Bet galima i\u0161gyventi \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s gyvenim\u0105 savo \u0161irdyje.<\/p>

Origenas sako: \u201eAr Kristus negal\u0117t\u0173 am\u017einai ils\u0117tis T\u0117vo artumoje? Ne, Jis ateina ir randa maloni\u0105 viet\u0105 sieloje. Palaimintas yra tas kambarys, ta \u0161irdis, kurioje T\u0117vas, S\u016bnus ir, \u017einoma, \u0160ventoji Dvasia apsigyvena. I\u0161 ties\u0173, ar gal\u0117t\u0173 b\u016bti geresnis kambarys ir tinkamesn\u0117 vieta?\u201c Kod\u0117l Origenas sako: \u201e <\u2026> ir, \u017einoma, \u0160ventoji Dvasia\u201c? Evangelijoje pagal Jon\u0105 Ji n\u0117ra pamin\u0117ta, nes kalba S\u016bnus, pamini T\u0117v\u0105, o \u0160ventoji Dvasia yra tas b\u016bdas, kuriuo Dievas T\u0117vas ir Dievas S\u016bnus apsigyvena sieloje. Trejyb\u0117s asmenys yra am\u017einoje vienyb\u0117je ir jungtyje. Kur yra vienas, ten yra ir kiti. Tad, kai \u0160ventoji Dvasia pripildo m\u016bs\u0173 \u0161irdis ir m\u016bs\u0173 sielas, ten yra ir T\u0117vas, ir S\u016bnus.<\/p>

\"\"
Scott Parry nuotrauka i\u0161 Unsplash.com<\/em><\/figcaption><\/figure>

Jis pats yra mira<\/strong><\/p>

Mira yra augalin\u0117s kilm\u0117s sakai, kurie turi nepaprastai stipr\u0173, persmelkiant\u012f ir svaiginant\u012f kvap\u0105. Jos kvapas yra toks intensyvus, kad netgi sukelia svaigul\u012f. Tas stiprus miros kvapas simbolizuoja Su\u017ead\u0117tinio trauk\u0105, Jo meil\u0119 taip, kaip mylimosios jausmus simbolizuoja nardas.<\/p>

Keturiasde\u0161imt penktojoje psalm\u0117je apie Su\u017ead\u0117tin\u012f netiesiogiai yra sakoma: \u201eDrabu\u017eiai tavo kvepia mira, alaviju ir kasija. I\u0161 dramblio kaulu i\u0161puo\u0161t\u0173 r\u016bm\u0173 styg\u0173 garsai tave linksmina. Tarp tavo dvaro did\u017ei\u016bni\u0173 yra karalai\u010di\u0173, tavo sosto de\u0161in\u0117je stovi karalien\u0117, papuo\u0161ta auksu Ofyro\u201c (Ps 45, 9\u201310). Mira yra paminima tarp Karaliaus drabu\u017ei\u0173 kvap\u0173. \u0160i psalm\u0117 yra karali\u0161k\u0173 vestuvi\u0173 psalm\u0117, kuri\u0105 Giesmi\u0173 giesm\u0117s ir Senojo Testamento \u0161viesoje galime perskaityti kaip Avin\u0117lio ir su\u017ead\u0117tin\u0117s, Kristaus ir Ba\u017eny\u010dios, Dievo ir kiekvienos sielos vestuvi\u0173 giesm\u0119.<\/p>

Ta\u010diau ne tik Su\u017ead\u0117tinio drabu\u017eiai kvepia mira. Jis pats yra tarsi mira. Gra\u017eu, kai galima pasteb\u0117ti, kaip Giesmi\u0173 giesm\u0117s simbolika \u0161vent\u0173j\u0173 ir Ba\u017eny\u010dios T\u0117v\u0173 kalboje yra taip \u012fsigyvenusi, kad jie spontani\u0161kai naudoja Giesmi\u0173 giesm\u0117s kalb\u0105 ir simbolik\u0105. \u0160v. Augustinas \u201eI\u0161pa\u017einimuose\u201c sako: \u201e<\u2026> atskleidei savo kvap\u0105, a\u0161 \u012fkv\u0117piau ir ilgiuosi tav\u0119s, paragavau ir alkstu, ir trok\u0161tu\u201c (X. 27, 38). \u0160v. Augustinas, \u012fkv\u0117p\u0119s Vie\u0161paties kvapo, nebegali nurimti. \u0160is \u0161ventasis buvo neramus \u017emogus, \u017einoma garsi jo citata: ,,Nerami mano \u0161irdis, Vie\u0161patie, kol neatils\u0117s Tavyje.\u201c Ta\u010diau \u0161is nerimas kyla d\u0117l to, kad paragavo Vie\u0161paties malon\u0117s kvapo. \u0160v. Augustinas buvo pirmasis, kuris paai\u0161kino, kad Dievas yra labiau mes, nei mes patys. Vie\u0161paties kvapas yra tai, kas mus apsvaigina, kas ver\u010dia Jo ie\u0161koti, degti ir siekti tos ramyb\u0117s, kuri\u0105 galiausiai tik Jame atrasime.<\/p>

Kvepalai drabu\u017ei\u0173 klost\u0117se<\/strong><\/p>

Gali kilti klausimas: i\u0161 kurgi tas miros ry\u0161ul\u0117lis tarp kr\u016bt\u0173? Ar Giesmi\u0173 giesm\u0117s autorius, ra\u0161ydamas \u0161iuos \u017eod\u017eius, prisimin\u0117, k\u0105 prana\u0161as Izaijas sak\u0117 apie moteris, slepian\u010dias kvepalus savo drabu\u017eiuose: \u201eT\u0105 dien\u0105 VIE\u0160PATS atims gro\u017e\u012f ir koj\u0173 papuo\u0161al\u0173, ir plauk\u0173 tinkleli\u0173, ir m\u0117nul\u0117li\u0173, ir auskar\u0173, ir apyranki\u0173, ir \u0161yd\u0173, ir kepurai\u010di\u0173, ir rankogali\u0173, ir juost\u0173; ir kvepalini\u0173, ir talisman\u0173, ir \u017eied\u0173, ir nosies grandin\u0117li\u0173; ir i\u0161eigos drabu\u017ei\u0173, ir apsiaust\u0173, ir skar\u0173, ir rankinuk\u0173; ir skrais\u010di\u0173, ir lino liemeni\u0173, ir turban\u0173, ir skepet\u0173. Vietoj kvepal\u0173 \u2013 pel\u0117siai, vietoj prijuost\u0117s \u2013 virv\u0117, vietoj \u0161ukuosenos \u2013 plik\u0117, vietoj i\u0161eigos drabu\u017ei\u0173 \u2013 mai\u0161as. G\u0117da vietoj gro\u017eio!\u201c (Iz 3, 18\u201324).<\/p>

Pl\u0117todamas \u0161i\u0105 paralel\u0119 Grigalius Nisietis sako: \u201eYra sakoma, kad pasaulio moterys slepia kvepalus savo drabu\u017ei\u0173 klost\u0117se. Pana\u0161iai elgiasi ir Giesmi\u0173 giesm\u0117s mylimoji. Ji turi kvepal\u0173 ry\u0161ul\u0117l\u012f, kur\u012f saugo ant kr\u016btin\u0117s, tarp kr\u016bt\u0173. Jei miros ry\u0161ul\u0117lis skleid\u017eia aplinkui malon\u0173 kvap\u0105, kaip dar labiau malon\u0173 kvap\u0105 skleid\u017eia Vie\u0161pats, esantis \u0161irdyje, kuris yra man miros ry\u0161ulys, pasl\u0117ptas kr\u016btin\u0117je.\u201c<\/p>

Galima sakyti, kad Dievo buvimas m\u016bs\u0173 \u0161irdyje arba sieloje yra nematomas, bet \u017emogus, kuris ne\u0161iojasi Diev\u0105 \u0161irdyje (ne veltui pirm\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 krik\u0161\u010dionys buvo vadinami kristoforais, teoforais, pneumotoforais \u2013 tais, kurie ne\u0161ioja savyje Krist\u0173, T\u0117v\u0105 arba \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105), yra matomas. Tas, kurio \u0161irdyje gyvena Kristus, spinduliuoja Dievo \u0161vies\u0105, Jo malon\u0119. Tai yra tarsi kvapas. Gali tiesiog b\u016bti \u0161alia tokio \u017emogaus, ir tuomet tau gera, \u0161viesu, malonu, nors ir nesupranti kod\u0117l. Ta \u0161viesa gali b\u016bti matoma be \u017eod\u017ei\u0173, be joki\u0173 darb\u0173, be nieko \u2013 tiesiog spinduliuoja i\u0161 vidaus, nes tai Kristaus buvimo sieloje pasekm\u0117s.<\/p>

I\u0161 ties\u0173 Mylimasis gyvena ne kur kitur, bet Mylimosios \u0161irdies gelm\u0117se. Nuolatos \u012fkvepiamas, alsuojamas jos kr\u016btin\u0117je, susiliejantis su jos pa\u010dios kvapu. Jis yra sl\u0117piningas spind\u0117jimas to, kur\u012f ji myli. \u0160is kvapas \u2013 Kristaus malon\u0117s kvapas \u2013 yra tai, kuo mes esame gyvi. Tai geriausiai suprato \u012fvairi\u0173 laik\u0173 ir bendruomeni\u0173 mistikai. Pavyzd\u017eiui, Gertr\u016bda i\u0161 Helftos, tryliktojo am\u017eiaus cisters\u0173 mistik\u0117, vien\u0105 nakt\u012f laikydama Nukry\u017eiuot\u0105j\u012f ir spausdama j\u012f prie savo \u0161irdies, sak\u0117: \u201eMano mylimasis yra man miros ry\u0161ulys\u201c, o balsas jos \u0161irdyje atsiliep\u0117: \u201epriglud\u0119s tarp mano kr\u016bt\u0173\u201c. Nukry\u017eiuotojo Kristaus buvimas arti \u0161irdies ar \u0161irdyje jai buvo gyva mistin\u0117 patirtis. Taip ji ir vaizduojama \u2013 su kry\u017eiumi prie \u0161irdies. Ne veltui krik\u0161\u010dioni\u0161ka tradicija ne\u0161ioti kry\u017ei\u0173 ant kr\u016btin\u0117s yra priminimas, kas turi b\u016bti \u0161irdyje. Dievas yra tai, kuo gyvenama ir dien\u0105, ir nakt\u012f.<\/p>

Tikroji \u0161ventov\u0117<\/strong><\/p>

Prana\u0161as Oz\u0117jas bara taut\u0105, kuri pasiklydo savo \u0161irdyje ir atiduoda j\u0105 ne Dievui, o svetimiems dievams ir stabams. Oz\u0117jo knygoje Vie\u0161pats grie\u017etai sako nei\u0161tikimai \u017emonai: \u201eKaltinkite savo motin\u0105, kaltinkite, nes ji n\u0117ra mano \u017emona, o a\u0161 nesu jos vyras! Tepa\u0161alina nuo savo veido kek\u0161yst\u0119 ir i\u0161 savo kr\u016bt\u0173 tarpo svetimavim\u0105\u201c (Oz 2, 4). Giesmi\u0173 giesm\u0117je matome prie\u0161ingyb\u0119 \u2013 Vie\u0161pats yra tarp mylimosios kr\u016bt\u0173. Tarp jos kr\u016bt\u0173, jos gyvenimo \u0161irdyje, n\u0117ra vietos nei\u0161tikimybei. Nuo dabar vien Dievas ir Jo meil\u0117 yra tai, kuo ji kv\u0117puoja dien\u0105 ir nakt\u012f. \u0160v. Augustinas tai nusak\u0117 \u017eod\u017eiais: Deus interior intimo meo<\/em>, \u2013 Dievas yra intymiausioje mano \u0161irdies gelm\u0117je arba pa\u010diame intymiausiame mano viduje.<\/p>

\"\"
Scott Parry nuotrauka i\u0161 unsplash.com<\/em><\/figcaption><\/figure>

Kai mylimoji kalba apie Mylim\u0105j\u012f, kuris \u201epriglud\u0119s tarp jos kr\u016bt\u0173\u201c, galime pasteb\u0117ti u\u017euomin\u0105 apie Vie\u0161paties buvim\u0105 \u0161ventajame Jeruzal\u0117s mieste, kuris yra tarp Ziono kalv\u0173, \u0160ventykloje, kur Jam atna\u0161aujamos aukos ir kyla smilkal\u0173 d\u016bmai. \u0160ventykla yra tarsi miesto \u0161irdis. Tai dar labiau pabr\u0117\u017eia simetrij\u0105 ir tai, kad n\u0117ra prie\u0161taravimo, tarp \u201ekaraliaus, kuris ilsisi savo kambary\u201c ir \u201eMylimojo, kuris yra man miros ry\u0161ulys, priglud\u0119s tarp mano kr\u016bt\u0173\u201c. Abi \u0161ios eilut\u0117s nusako tai, k\u0105 \u0161v. Augustinas i\u0161rei\u0161k\u0117 \u017eod\u017eiais: Deus interior intimo meo<\/em>, \u2013 Dievas yra pati intymiausioji mano esyb\u0117. Jeigu mes ie\u0161kome Dievo, tai tur\u0117tume Jo ie\u0161koti ne kur kitur, bet savo \u0161irdies gelm\u0117je.<\/p>

Mylimoji anks\u010diau klaus\u0117: \u201ePasakyk tad man, mano tikroji meile, kur ganai savo kaimen\u0119, kur guldai j\u0105 vidudien\u012f poilsio? (Gg 1, 7), \u2013 ir \u010dia ji pati randa atsakym\u0105: \u201eMano mylimasis yra man miros ry\u0161ulys, priglud\u0119s tarp mano kr\u016bt\u0173\u201c, \u2013 Mylimasis yra manyje, Jis tarp mano kr\u016bt\u0173, savo tikrojoje \u0160ventov\u0117je, savo pokylio men\u0117je.<\/p>

Kartumas suteikia stipryb\u0119<\/strong><\/p>

Dar vienas aspektas, kalbant apie mir\u0105, yra kartumas arba aitrumas. \u0160v. Bernardui miros ry\u0161ulys arba, kaip jis sako, miros puok\u0161t\u0117, yra J\u0117zus Jo \u017eemi\u0161kojo gyvenimo metu. Taip pat ir visi Jo kent\u0117jimai. Mira n\u0117ra tik malonus kvapas \u2013 tai kvapas, susij\u0119s su kan\u010dia ir mirtimi. B\u016btent J\u0117zaus kent\u0117jimo metu Evangelijoje i\u0161girstame apie mir\u0105: ja tepamas J\u0117zaus k\u016bnas. Velyk\u0173 ryt\u0105 moterys, ne\u0161inos mira, ateina prie kapo. Nuo to laiko jos vadinamos mirofor\u0117mis<\/em> arba miros ne\u0161\u0117jomis.<\/p>

\u0160v. Bernardas, kalb\u0117damas apie mir\u0105, prisimena, kad J\u0117zaus malon\u0117 buvo pelnyta kent\u0117jimais, ir i\u0161vardija visas J\u0117zaus kan\u010dias: \u201eNuo pokalbio prad\u017eios a\u0161 stengiausi laikyti arti savo \u0161irdies Vie\u0161paties kent\u0117jim\u0173 puok\u0161t\u0119. Pirmiausiai a\u0161 prisimenu Jo varging\u0105 vaikyst\u0119, Jo varginan\u010dias keliones ir ilgus pamokslus, Jo gundymus pasninko metu, Jo u\u017euojautos a\u0161aras, Jo naktini\u0173 bud\u0117jim\u0173 ir mald\u0173 valandas, Jam pinkles rengian\u010di\u0173 klast\u0105 ir galiausiai Jo netikr\u0173 bi\u010diuli\u0173 i\u0161davyst\u0119, \u012f\u017eeidimus, Jo prakaitavim\u0105 krauju, plakim\u0105, paty\u010dias, vinis ir visa tai, k\u0105 evangelijos liudija apie kan\u010di\u0105 d\u0117l \u017emoni\u0173 i\u0161gelb\u0117jimo. Tarp vis\u0173 miros puok\u0161t\u0117s \u0161akeli\u0173 a\u0161 negaliu pamir\u0161ti miros, kurios Jam dav\u0117 gerti ant kry\u017eiaus, ir miros, kuria buvo pateptas Jo k\u016bnas prie\u0161 laidojant. Visa mano filosofija yra \u017einojimas, kas buvo J\u0117zus ir kad Jis buvo nukry\u017eiuotas. Tod\u0117l a\u0161 jau nebeklausiu Su\u017ead\u0117tinio, kur ie\u0161ko vidudien\u012f poilsio, nes a\u0161 J\u012f aistringai glaud\u017eiu prie savo kr\u016btin\u0117s. A\u0161 jau nebeklausiu, kur gano savo kaimen\u0119, nes matau J\u012f, savo I\u0161ganytoj\u0105, ant Kry\u017eiaus. Yra didinga matyti J\u012f vidudienio valand\u0105, bet laikyti J\u012f savo \u0161irdyje yra mieliau. \u0160tai kod\u0117l Jis yra mano \u0161irdy.\u201c \u0160v. Bernardas atsisako m\u0105styti apie J\u0117z\u0173 vien garb\u0117je, poilsio valand\u0105, vidudien\u012f. Jis jautriai siekia prisiminti \u017eemi\u0161kojo J\u0117zaus veid\u0105.<\/p>

\u0160v. Teres\u0117 Aviliet\u0117 savo biografijoje ra\u0161\u0117, kad \u0161v. Bernardas ir daugelis kit\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 rado savo laim\u0119 ir d\u017eiuges\u012f, apm\u0105stydami Krist\u0173 \u017dmog\u0173. \u0160ventoji priduria: ,,Turime eiti per \u0161iuos vartus, jei norime, kad Auk\u0161\u010diausioji Didenyb\u0117 apreik\u0161t\u0173 \u0161ias did\u017eias paslaptis\u201c (22, 6\u20137). Toliau ji ragina neie\u0161koti kito kelio, net jei b\u016bt\u0173 pasiekta ir pati auk\u0161\u010diausia kontempliacijos pakopa. \u0160v. Teres\u0117 visada buvo atsargi, kai buvo kalbama apie kitus kelius pas Diev\u0105, o ne per vargingo, ken\u010dian\u010dio ir nuolankaus J\u0117zaus \u017emogi\u0161kumo apm\u0105stym\u0105. Sekdama ja \u0161v. K\u016bdik\u0117lio J\u0117zaus Teres\u0117 i\u0161 vis\u0173 Mylimojo kvepal\u0173 rinksis mir\u0105. Kartumas suteikia stipryb\u0119: \u201eMiros kalnas sustiprina mus savo aitriu kvapu.\u201c<\/p>

Pareng\u0117 Dalia Mackelien\u0117 ir Faustina Elena Andrulyt\u0117 SF<\/em><\/p>

\u017durnalas \u201eKelion\u0117\u201c 2021 m. Nr. I<\/a><\/strong><\/p>