{"id":771,"date":"2022-10-11T12:56:21","date_gmt":"2022-10-11T12:56:21","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=771"},"modified":"2024-07-15T22:11:16","modified_gmt":"2024-07-15T19:11:16","slug":"kun-bernardas-verbickas-op-apie-atleidima","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/11\/kun-bernardas-verbickas-op-apie-atleidima\/","title":{"rendered":"Kun. Bernardas Verbickas, OP. Apie atleidim\u0105"},"content":{"rendered":"

Niekas nei\u0161vengia \u017emogi\u0161k\u0173 santyki\u0173 trinties, i\u0161 jos atsirandan\u010di\u0173 ir kartais ilgai nepamir\u0161tam\u0173 nuoskaud\u0173. Kaip atleisti \u201ei\u0161 tikros \u0161irdies\u201c (Mt 18, 35), jeigu j\u0105 ilgai sopa, o t\u0173 nuoskaud\u0173 nepavyksta i\u0161mesti i\u0161 galvos, nors tu k\u0105? Kristaus paliepimas atleisti gali tapti nema\u017eu r\u016bpes\u010diu, kai atleidimas priimamas kaip krik\u0161\u010dioni\u0161ka prievol\u0117, kurios ne\u012fvykd\u017eius priekai\u0161taujama sau, kad nepavyksta to padaryti. Slogius nuoskaud\u0173 prisiminimus gali dar labiau apsunkinti Dievo \u017eodis, priimamas kaip imperatyvus reikalavimas \u2013 privalau atleisti. Juk m\u016bs\u0173 atleidimas kitiems yra Dievo atleidimo mums s\u0105lyga (Mt 6, 14).<\/p>

Tokie sunkumai dvasiniame gyvenime kyla tuomet, kai atleidimo vardu prisidengia pagunda nusimesti savo \u017emogi\u0161k\u0105 vargingum\u0105. Atleidimas, kuris per\u0161asi kaip panac\u0117ja, t\u0117ra akligatvin vedanti saviapgaul\u0117, jei su meile neapkabiname to, kas i\u0161gyventa, ir nepripa\u017e\u012fstame, kad tai, kaip su mumis pasielgta, kelia skausm\u0105.<\/p>

Evangelinis kvietimas atleisti tampa labai sunkus, jeigu juo remiantis ma\u017einama ar neigiama tai, kas patirta, jeigu jis suprie\u0161inamas su nuoskaudomis kaip visagal\u0117 ir i\u0161laisvinanti malon\u0117. Tokiu keliu einant i\u0161 vienos blogyb\u0117s kyla kita: d\u0117l to, kad neatleid\u017eiu, auga sav\u0119s kaltinimas. Rezultatas: esu kaltas, kad nepriimu Dievo malon\u0117s ir nesijau\u010diu i\u0161laisvintas, o galiausiai esu kaltas, kad jau\u010diuosi kaltas. Taip nutinka tada, kai atmetama tiesa apie tai, kas patirta, ir simuliuojamas atleidimas, dvasin\u012f keli\u0105 m\u0117ginant nutiesti ne per tikr\u0105j\u012f savo \u017emogi\u0161k\u0105 vargingum\u0105, o per nuo jo atitr\u016bkus\u012f ideal\u0105. Taip suprantamas atleidimas nedera su Kristaus \u012fsik\u016bnijimo \u012fvykiu ir po su\u017eeidim\u0173 likusiais Jo randais.<\/p>

\"\"
Evgenios Levin nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u017dmogus, kaip dvasios vargdienis ir savo gyvenimo kry\u017eiaus ne\u0161\u0117jas, ypa\u010d atpa\u017e\u012fstamas, kai patiria nuoskaudas ir sunkum\u0105 atleisti. Toks vargingumas yra malon\u0117s terp\u0117, kvie\u010dianti jautriai priimti gautas \u017eaizdas ir su jomis keltis naujam gyvenimui. Did\u017eiausia malon\u0117 \u2013 pana\u0161\u0117ti \u012f kry\u017ei\u0173 ne\u0161ant\u012f Krist\u0173. \u0160ios malon\u0117s virtuv\u0117 \u2013 subtili, da\u017enai vienumoje, u\u017e u\u017edar\u0173 dur\u0173 ir dvasiniuose pokalbiuose vykstanti atkakli kova ir bud\u0117jimas. Kova, kad prisimindami mus \u012fskaudinusius \u017emones j\u0173 nenuteistume, nepasmerktume, nors vis dar skauda. Bud\u0117jimas, kad gal\u0117tume palaiminti, t. y. pavadinti laimingomis, net ir labai sunkias gyvenimi\u0161kas situacijas, pasitikint, kad jose Dievas brandina geriausi\u0105 vyn\u0105.<\/p>

Tokie laikotarpiai yra m\u016bs\u0173 asmenin\u0117s dvasin\u0117s dykumos. J\u0173 trukm\u0117 \u2013 Dievo reikalas. O mes ramiai ir atkakliai savo d\u0117mes\u012f kreipiame nuo nuoskaudos, nesutikdami, kad ji dominuot\u0173, nes nuoskauda \u2013 tik dalis m\u016bs\u0173 gyvenimo tiesos, tam tikru laikotarpiu agresyviai siekianti b\u016bti pagrindine ir vienintele. Did\u017eioji Tiesa apie visas m\u016bs\u0173 nuoskaudas yra visk\u0105 jau atleid\u0119s J\u0117zus. Jis u\u017e mus jau atleido m\u016bs\u0173 skriaud\u0117jams, nes visas neteisybes, kurias patyr\u0117me, pasi\u0117m\u0117 su savimi ant kry\u017eiaus. Ten m\u016bs\u0173 vardu Jis atleido visa, kas buvo ir kas dar bus. Taigi, Gerosios Naujienos d\u017eiaugsmas \u2013 J\u0117zaus atleidim\u0105 dabar ry\u017etingai ne\u0161ti \u012f m\u016bs\u0173 jausmus ir santykius. Tod\u0117l J\u0117zus mus vadina savo motinomis (plg. Mt 12, 50), nes kaip motinos gimdome J\u012f savo gyvenimuose. Galime atleisti d\u0117l to, kad svarbiausias asmuo m\u016bs\u0173 gyvenime \u2013 J\u0117zus \u2013 jau atleido. I\u0161 Jo teka atleidimo malon\u0117 ir per mus ji gali pasiekti kitus \u017emones. \u0160i malon\u0117 teka per m\u016bs\u0173 patirt\u0173 nuoskaud\u0173 randus, primenan\u010dius ir apie prisik\u0117lusio Kristaus \u017eaizdas.<\/p>

Vienas i\u0161 dvylikos \u2013 Tomas, vadinamas dvyniu, gavo tik\u0117jimo dovan\u0105, nes gal\u0117jo paliesti, pa\u010diupin\u0117ti J\u0117zaus \u017eaizdas. Dabar mes esame Kristaus k\u016bnas, taip pat \u017eaizdotas, randuotas, besine\u0161antis \u012fvairiausi\u0173 nuoskaud\u0173 i\u0161gyvenimus. Dabar mes prisik\u0117l\u0117me su Kristumi naujam gyvenimui Dievo artumoje. Ir nuostabu tai, kad kai kuriuos \u017emones Vie\u0161pats prakalbina b\u016btent per m\u016bs\u0173 randus, kuriuos galima pamatyti ir paliesti.<\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. IV<\/a><\/p>