{"id":498,"date":"2022-10-05T09:34:12","date_gmt":"2022-10-05T09:34:12","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=498"},"modified":"2024-07-15T22:11:44","modified_gmt":"2024-07-15T19:11:44","slug":"dievas-nori-kad-butume-laimingi-pokalbis-su-s-rozana-graulich-cmat","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/05\/dievas-nori-kad-butume-laimingi-pokalbis-su-s-rozana-graulich-cmat\/","title":{"rendered":"Dievas nori, kad b\u016btume laimingi. Pokalbis su s. Rozana Graulich, CMAT"},"content":{"rendered":"

\u201eGyvenu, d\u0117koju Dievui ir stengiuosi J\u012f myl\u0117ti, bet vis dar neturiu laiko Jam to parodyti\u201c, \u2013 \u0161maik\u0161tauja Au\u0161ros Vart\u0173 Marijos ir \u0161v. Teres\u0117l\u0117s seser\u0173 karmeli\u010di\u0173 vienuolijos steig\u0117ja Rozana Graulich (g. 1941), kalb\u0117dama apie greitai b\u0117gant\u012f laik\u0105, pripildyt\u0105 veiklos, maldos, nuo\u0161irdaus bendravimo ir nuolatinio r\u016bpinimosi kitais. Gimusi Belgijoje, daugel\u012f met\u0173 gyvenusi Pranc\u016bzijoje, Dievo rankos prie\u0161 tris de\u0161imtme\u010dius atvesta \u012f Lietuv\u0105, tvirtai apsisprend\u0117 \u010dia pasilikti. Sukr\u0117sta Medinink\u0173 tragedijos, kurios vos per plauk\u0105 i\u0161veng\u0117 pati, nepabijojusi sovietme\u010dio palikt\u0173 negand\u0173 bei nepritekli\u0173, nuolankaus atsidavimo Vie\u0161pa\u010diui vedama, \u0161i veikli moteris savo \u0161ird\u012f ir meil\u0119 jau daug met\u0173 dovanoja Lietuvai ir jos \u017emon\u0117ms. R\u016bpinimasis labdara, \u012fsteigta nauja bendruomen\u0117 \u2013 tai tik dalis \u0161ios nepailstan\u010dios tarnyst\u0117s vaisi\u0173. Bene gra\u017eiausias j\u0173, vis dar tyliai ir su atsidavimu brandinamas m\u016bs\u0173 \u0161irdyse, \u2013 tai mokymasis atleisti, o drauge ir geb\u0117jimas b\u016bti savimi, vidin\u0117 laisv\u0117 bei d\u017eiaugsmas, leid\u017eiantys su viltimi ir pasitik\u0117jimu keliauti per gyvenim\u0105. \u201eJei pats esi laimingas, vadinasi, ir aplink tave bus daugiau laiming\u0173 \u017emoni\u0173\u201c, \u2013 sako nuolatos besi\u0161ypsanti, \u0161i\u0105 ties\u0105 savo gyvenimu ir darbais liudijanti sesuo.<\/em><\/p>

\"\"
Evgenios Levin nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

D\u0117koju, kad galime susitikti pokalbiui jaukiame, nedideliame j\u016bs\u0173 vienuolyne \u0161iuo itin keistu metu, kai sveikinantis negali paduoti rankos ar apsikabinti, o kalbantis \u2013 matyti \u0161ypsenos. Kaip J\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 kei\u010dia karantinas, koki\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 bendruomenei atne\u0161\u0117 \u0161i situacija?<\/strong><\/p>

Karantinas i\u0161ry\u0161kino vien\u0105 labai svarb\u0173 dalyk\u0105 \u2013 pamat\u0117m, kokie brang\u016bs mums yra \u017emon\u0117s. Vien\u0105 dien\u0105 susizgribom, kad pastaruoju metu vis\u0105 laik\u0105 bendraujame tik tarpusavyje, kad pas mus, kaip buvo \u012fprasta, neb\u0117ra \u017emoni\u0173. Savaitgaliais \u012f vienuolyn\u0105 atva\u017eiuodavo rekolekcij\u0173 grup\u0117s, taip pat ir vidury savait\u0117s da\u017enai b\u016bdavo vienas kitas sve\u010dias, o dabar \u2013 tu\u0161\u010dia. Atvykusiuosius visada kviesdavome kartu melstis, tod\u0117l buvo labai keista, kai staiga likome vienos. \u0160iaip jau mes \u012fpratusios b\u016bti vienos, bet kai ilg\u0105 laik\u0105 nebuvo \u017emoni\u0173, supratome, kad mums j\u0173 labai tr\u016bksta!<\/p>

Ta\u010diau tur\u0117jome ir kit\u0105 i\u0161\u0161\u016bk\u012f \u2013 likome be Mi\u0161i\u0173. Visgi per pavasario karantin\u0105 tai tam tikra prasme buvo ir pliusas \u2013 gal\u0117jome dalyvauti i\u0161 Vatikano transliuojamose \u0161v. Mi\u0161iose: kiekvien\u0105 ryt\u0105 8 val. ant altoriaus pasid\u0117davom kompiuter\u012f, klausydavom\u0117s popie\u017eiaus homilijos, gal\u0117jom priimti Komunij\u0105, nes tur\u0117jom konsekruot\u0173 komunikant\u0173 tabernakulyje. Viskas b\u016bt\u0173 buv\u0119 kaip ir puiku, ta\u010diau\u2026 labai tr\u016bko gyvo bendravimo.<\/p>

Ar teisingai suprantu \u2013 j\u016bs\u0173 vienuolynas yra kontempliatyvus, bet neklauz\u016brinis?<\/strong><\/p>

Taip, tod\u0117l \u017emon\u0117s gali ateiti ir kartu su mumis melstis, o kadangi daug d\u0117mesio skiriame apa\u0161talinei veiklai, mums labai svarbus ir bendravimas.<\/p>

\"\"
Vienuolyno koply\u010dioje, Krik\u0161t\u0117nai. Evgenios Levin nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Esate nedidel\u0117 seser\u0173 karmeli\u010di\u0173 kongregacija, \u012fsik\u016brusi tik Lietuvoje. Kod\u0117l tik \u010dia?<\/strong><\/p>

Kai 1991 m. i\u0161 Pranc\u016bzijos atva\u017eiavau \u012f Lietuv\u0105, tikrai negalvojau kurti \u010dia naujos bendruomen\u0117s, ta\u010diau labai nor\u0117jau tarnauti Ba\u017eny\u010diai, visgi tada dar ne\u012fsivaizdavau, kaip tur\u0117\u010diau tai daryti. Steigti \u010dia tok\u012f pat\u012f vienuolyn\u0105, kokiame gyvenau Pranc\u016bzijoje, nema\u010diau prasm\u0117s. Ten mes visos dirbom, da\u017eniausiai valstyb\u0117s tarnyboje puse etato, pana\u0161\u0173 model\u012f i\u0161vydau ir atvykusi \u012f Lietuv\u0105 \u2013 \u010dia taip pat dauguma seser\u0173 dirbo, ir, nors jau buvo nepriklausomos Lietuvos laikai, jos vis dar kartu beveik negyvendavo. Tada ir pagalvojau: kam dar viena pana\u0161i bendruomen\u0117, kurioje seserys pus\u0119 laiko dirba ir tik pus\u0119 laiko b\u016bna vienuol\u0117mis? Jau\u010diau, kad \u010dia reikia kitokio vienuolyno, nor\u0117jau, kad su seserimis kartu gal\u0117t\u0173 melstis ir pasaulie\u010diai, kad seserys ne \u012f darb\u0105 eit\u0173, bet priimt\u0173 \u017emones savo namuose \u2013 vienuolyne. Esu karmelit\u0117, Karmelis yra giliai mano \u0161irdyje, taigi, ka\u017eko visi\u0161kai naujo kurti negal\u0117jau, ta\u010diau supratau, kad toks vienuolynas, kok\u012f nor\u0117jau matyti, \u010dia yra reikalingas. Ir kai ta mintimi pasidalinau su kardinolu \u2013 tuo metu dar arkivyskupu \u2013 Audriu Juozu Ba\u010dkiu, jis pasak\u0117: \u201eB\u016btent to dabar Lietuvoje ir reikia.\u201c<\/p>

\"\"
Pranc\u016bzijoje, 1989<\/em><\/figcaption><\/figure>

Pana\u0161iu metu Kauno rajone, Pa\u0161tuvoje, k\u016br\u0117si ir kitas karmeli\u010di\u0173 vienuolynas \u2013 klauz\u016brinis. Kuo pana\u0161ios ir kuo skiriasi j\u016bs\u0173 vienuolijos?<\/strong><\/p>

Visi karmelitai \u2013 vyrai ir moterys, klauz\u016briniai ir neklauz\u016briniai \u2013 turi t\u0105 pa\u010di\u0105 pirmyk\u0161t\u0119 regul\u0105, ta\u010diau kiekviena bendruomen\u0117 gyvena pagal savo konstitucij\u0105. Pagrindinis skirtumas yra m\u016bs\u0173 veikloje, kasdieniame darbe: Pa\u0161tuvos seserys darbuojasi savo namuose, vienuolyne \u2013 jos daro \u012fvairius rankdarbius, kuriuos parduoda, priima sve\u010dius, ta\u010diau, prie\u0161ingai nei mes, nerengia rekolekcij\u0173, su sve\u010diais paprastai bendrauja viena ar dvi sesut\u0117s, da\u017enai \u2013 prior\u0117 ir dar viena sesuo, o pas mus su \u017emon\u0117mis bendrauja visos, taip pat ir tos, kurios neskaito paskait\u0173 ar tiesiogiai nedalyvauja dvasiniame palyd\u0117jime.<\/p>

O kaip atsitiko, kad Lietuvoje i\u0161 karto k\u016br\u0117si du karmeli\u010di\u0173 vienuolynai?<\/strong><\/p>

Prad\u017eioje, kai tik atva\u017eiavau \u012f Lietuv\u0105, kelios merginos nor\u0117jo kurti Karmel\u012f kartu su manimi, nes \u017einojo, kad esu karmelit\u0117, ta\u010diau v\u0117liau, po kelion\u0117s \u012f Lizj\u0117 Pranc\u016bzijoje, jos suprato, kad yra pa\u0161auktos \u012f klauz\u016brin\u012f vienuolyn\u0105. O j\u012f \u012fsteigti Pa\u0161tuvoje pad\u0117jo sesuo Marija Juozapa i\u0161 \u0160kotijos. Abu m\u016bs\u0173 vienuolynai k\u016br\u0117si pana\u0161iu metu, priklausome tai pa\u010diai Karmelio \u0161eimai, tod\u0117l ir ry\u0161ys tarp m\u016bs\u0173 yra labai stiprus. Ta\u010diau t\u0105 kart\u0105, i\u0161siskyrus m\u016bs\u0173 keliams su tomis merginomis, likau viena. \u201eVie\u0161patie, \u2013 galvojau, \u2013 esu be sesu\u010di\u0173, be nam\u0173, vadinasi, mintis kurti bendruomen\u0119 buvo ne i\u0161 Tav\u0119s\u2026\u201c Kaip tik t\u0105 dien\u0105 man paskambino kardinolas A. J. Ba\u010dkis ir pasak\u0117: \u201eTuriu tau vienuolyn\u0105 Vilniuje.\u201c O kai dar sulaukiau skambu\u010dio i\u0161 vienos merginos, kuri sak\u0117 norinti stoti \u012f Karmel\u012f, bet ne \u012f klauz\u016brin\u012f, sakiau: \u201eVie\u0161patie, kas gi \u010dia dabar?\u201c (Juokiasi.)<\/p>

Bet visgi savo veikl\u0105 Lietuvoje prad\u0117jote ne nuo Vilniaus, pirmieji J\u016bs\u0173 \u017eingsniai buvo Kaune. Kaip ten atsid\u016br\u0117te ir kaip apskritai J\u016bs\u0173 gyvenime atsirado Lietuva?<\/strong><\/p>

Gyvendama Pranc\u016bzijoje tarnavau vienuolyne, \u012fsik\u016brusiame labai gra\u017eiame kaln\u0173 miestelyje netoli Monpelj\u0117, kur netoliese veik\u0117 maldos bei evangelizacijos mokykla \u201eJaunimas \u2013 \u0161viesa\u201c (Jeunesse \u2013 Lumiere). Tuo metu pagelb\u0117davau jos evangelizacin\u0117je veikloje. \u0160ios mokyklos nariai, jauni \u017emon\u0117s, tris ar keturis kartus per metus va\u017eiuodavo \u012f evangelizacines keliones tiek Pranc\u016bzijoje, tiek u\u017esienyje. Mokykla tur\u0117jo ry\u0161i\u0173 ir su buvusios Soviet\u0173 S\u0105jungos kra\u0161tais, tarp j\u0173 ir Lietuva. Kai 1991 m. viena grup\u0117 buvo pakviesta \u012f Lietuv\u0105, man\u0119s papra\u0161\u0117 va\u017eiuoti kartu skaityti paskait\u0173. Esu ne kart\u0105 pasakojusi t\u0105 istorij\u0105, kai, priva\u017eiav\u0119 Lietuv\u0105, Kalvarij\u0173 pasienyje sustojom pasiklausti kelio \u012f Vilni\u0173, klaus\u0117m angli\u0161kai, ta\u010diau ar vietiniai m\u016bs\u0173 nesuprato, ar mes j\u0173, bet \u012f Vilni\u0173 t\u0105kart atva\u017eiavom per Minsk\u0105. Kai kit\u0105 dien\u0105 su\u017einojau, kad pro Medinink\u0173 pasienio post\u0105 prava\u017eiavom likus vos kelioms valandoms iki tos baisiosios tragedijos, per kuri\u0105 buvo su\u0161audyti Lietuvos pasienie\u010diai, i\u0161kart pajutau \u2013 Lietuva yra mano, ji man per akimirk\u0105 tapo sava, ai\u0161kiai supratau, kad noriu likti \u010dia.<\/p>

\"\"
Pirmoji labdara i\u0161 Pranc\u016bzijos, Kaunas, 1992<\/em><\/figcaption><\/figure>

Lemtingas gyvenimo pos\u016bkis gana brand\u017eiame am\u017eiuje\u2026<\/strong><\/p>

Jausmas buvo toks stiprus, jog net nesuabejojau, kad Dievas tikrai to man\u0119s pra\u0161o. Kai 1991 m. liep\u0105 pirm\u0105kart atva\u017eiavau \u012f Lietuv\u0105, buvo lik\u0119 vos keli m\u0117nesiai iki mano penkiasde\u0161imtme\u010dio, ir kai dabar pasi\u017ei\u016briu atgal, sav\u0119s klausiu: kaip a\u0161 tada i\u0161dr\u012fsau? Ta\u010diau dabar tvirtai galiu pasakyti, kad man nieko nereik\u0117jo paaukoti, buvo labai ai\u0161ku, kad visa tai yra i\u0161 Dievo, o jeigu Dievas tav\u0119s pra\u0161o, Jis ir duoda, ko reikia. Taip Jis man atsiunt\u0117 kunig\u0105 K\u0119stut\u012f Rugevi\u010di\u0173, kuris Kaune vert\u0117 mano paskaitas, nes mok\u0117jo pranc\u016bzi\u0161kai. Vien\u0105 dien\u0105 jis nusive\u017e\u0117 mane \u012f Vilni\u0173 ir, kai nu\u0117jom prie Au\u0161ros Vart\u0173, jo paklausiau: \u201eKaip manai, jeigu atva\u017eiuo\u010diau \u012f Lietuv\u0105, ar gal\u0117\u010diau \u010dia tarnauti Ba\u017eny\u010diai?\u201c Jis pasiteiravo, kuriam laikui noriu atva\u017eiuoti \u2013 dviem, trims m\u0117nesiams, o a\u0161 atsakiau: \u201eNe, visam laikui!\u201c Tik pasimeld\u0119s man atsak\u0117: \u201eJeigu tavo vyresnioji ir dvasios t\u0117vas sutiks, atva\u017eiuok.\u201c \u017dinojau, kad mano bendruomen\u0117je nebuvo kam va\u017eiuoti \u012f misijas, tad niekas neb\u016bt\u0173 ry\u017e\u0119sis ir \u012f Lietuv\u0105 su manim keliauti, ta\u010diau nebuvau tikra, ar mane i\u0161leis vien\u0105, nes Lietuvoje dar nebuvo saugu. Be to, savo vienuolyne tuo metu buvau novicij\u0173 magistr\u0117. Vis d\u0117l to sulaukiau padr\u0105sinimo: \u201eTu esi reikalinga \u010dia, bet ten turb\u016bt labiau. Va\u017eiuok.\u201c Taip 1991 m. gruod\u017eio 21 d. sugr\u012f\u017eau \u012f Lietuv\u0105 ir apsigyvenau Kaune pas kunigo K\u0119stu\u010dio mam\u0105. Ten pragyvenau pusantr\u0173 met\u0173, kol kardinolas A. J. Ba\u010dkis pasi\u016bl\u0117 persikelti \u012f Vilni\u0173.<\/p>

Kokiais r\u016bpes\u010diais tuo metu gyvenote?<\/strong><\/p>

Kai \u017emon\u0117s su\u017einojo, kad atva\u017eiavau \u012f Lietuv\u0105 visam laikui, prad\u0117jo pra\u0161yti paskait\u0173. Ta\u010diau labai greitai pama\u010diau, kad jiems reikia ne tik paskait\u0173, bet ir realios pagalbos. Buvo blokados metai \u2013 tr\u016bko b\u016btiniausi\u0173 dalyk\u0173, vaist\u0173, \u017emon\u0117s gyveno tikrai skurd\u017eiai. Na, o kai pama\u010diau vaizd\u0105 ligonin\u0117se, ypa\u010d operacin\u0117se, apstulbau: \u201eKaip daktarai gali \u010dia dirbti, juk jie nieko neturi!\u201c Buvau baigusi medicinos mokykl\u0105, ne vienerius metus dirbau operacin\u0117je, tad tikrai gerai \u017einojau, kokia \u012franga ten turi b\u016bti. Pagalbos kreipiausi \u012f savo draugus ir pa\u017e\u012fstamus Belgijoje, Pranc\u016bzijoje, ra\u0161ydama jiems lai\u0161kus su pra\u0161ymu pad\u0117ti. \u017dinia pasklido labai greitai \u2013 \u017emon\u0117s \u0117m\u0117 klausin\u0117ti, ko konkre\u010diai man reikia. Nusi\u0173sdavau jiems did\u017eiulius s\u0105ra\u0161us, jie patys visk\u0105 suorganizuodavo, o man Lietuvoje belikdavo tik i\u0161dalinti\u2026 (Juokiasi.) Siuntini\u0173 turinys buvo labai \u012fvairus \u2013 nuo vaist\u0173 iki odontolog\u0173 kabinet\u0173 \u012frangos\u2026 Taigi, tie metai ir prab\u0117go r\u016bpinantis labdara.<\/p>

Persik\u0117lus \u012f Vilni\u0173, kiek \u017einau, u\u017egriuvo kiti reikalai \u2013 vienuolyno remontas, bendruomen\u0117s k\u016brimas. Ar dar liko laiko r\u016bpintis labdara?<\/strong><\/p>

Labdara \u012f Lietuv\u0105 keliavo apie de\u0161imt met\u0173, ta\u010diau kai \u017emon\u0117s prad\u0117jo geriau gyventi, jos poreikis nat\u016braliai \u0117m\u0117 ma\u017e\u0117ti, kol gal\u0173 gale visai i\u0161nyko. O su remontu buvo visoki\u0173 dalyk\u0173, vienu metu jau galvojau \u2013 stop, gana! (Juokiasi.) Kardinolas A. J. Ba\u010dkis Vilniuje pasi\u016bl\u0117 \u012fsikurti buvusio dominikon\u0173 vienuolyno patalpose Kalvarijose. Kai pirm\u0105 kart\u0105 atva\u017eiavau ap\u017ei\u016br\u0117ti pastato, buvo gruodis \u2013 aplinkui daug sniego, labai gra\u017eu\u2026 Ap\u017ei\u016br\u0117jusi nusprend\u017eiau, kad tr\u016bksta tik dur\u0173, na, gal dar ka\u017ekur ka\u017ek\u0105 pada\u017eyti, o t\u0105 tai tikrai sugeb\u0117siu, nebus sunku. Ta\u010diau kai kit\u0105 kart\u0105 atva\u017eiavau po dviej\u0173 savai\u010di\u0173, jau nebebuvau tokia akla (juokiasi), pama\u010diau, kad i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ten \u2013 tikr\u0173 tikriausi griuv\u0117siai! Pinig\u0173, ai\u0161ku, netur\u0117jau. Atva\u017eiavusi \u012f Lietuv\u0105 gyvenau, kaip sakiau, pas kunigo K\u0119stu\u010dio mam\u0105, ji mane globojo, duodavo pinig\u0173 troleibuso bilietui, kad gal\u0117\u010diau nuva\u017eiuoti \u012f Mi\u0161ias, be to, tada mane r\u0117m\u0117 ir daug kit\u0173 ger\u0173 \u017emoni\u0173. \u017dinojau, kad d\u0117l Rusijos ekonomin\u0117s blokados patys beveik nieko netur\u0117jo, ta\u010diau man tuo metu tikrai nieko nestigo.Visada galvodavau, kad esu gera krik\u0161\u010dion\u0117, bet tik Lietuvoje supratau, kad toli gra\u017eu tokia nebuvau\u2026<\/p>

Skurdo, nepritekli\u0173 tikrov\u0117 apnuogina m\u016bs\u0173 susikurtas, idealizuotas tapatybes?<\/strong><\/p>

Tikrai taip.<\/p>

Ta\u010diau, Vilniuje ilgai neu\u017esibuvote\u2026<\/strong><\/p>

Vienuolyno remontui reik\u0117jo pinig\u0173. Pastatas yra architekt\u016bros paminklas, taigi, daryti k\u0105 panor\u0117j\u0119s negal\u0117jai, tad klausiau architekto, kiek pinig\u0173 reik\u0117t\u0173 \u0161itam pastatui sutvarkyti. Jis paskai\u010diavo, kad apie 30 000 doleri\u0173. Visada pasitik\u0117jau Dievu, tod\u0117l \u017einojau \u2013 kai reikia, Jis duoda. \u201eVie\u0161patie, \u2013 sakiau tada, \u2013 Tu esi Trejyb\u0117, Tu turi tris, t.y. visk\u0105, a\u0161 turiu \u2013 visus nulius, t. y. nieko.\u201c (Juokiasi.) Tad v\u0117l s\u0117dau ra\u0161yti lai\u0161k\u0173 \u012f Pranc\u016bzij\u0105 ir Belgij\u0105, pra\u0161ydama pinig\u0173, ir jau po poros m\u0117nesi\u0173 s\u0105skaitoje tur\u0117jau lygiai 30 000 doleri\u0173 \u2013 n\u0117 centu daugiau ar ma\u017eiau! Kol reik\u0117jo, pinigai plauk\u0117, nebereik\u0117jo \u2013 nustojo. Dievas gerai \u017eino, kada ir kiek reikia. Ta\u010diau pabaigus remont\u0105, i\u0161kilo prob-le-ma: parapijos taryba nusprend\u0117 pastat\u0105 paimti savo \u017einion, o mums pasi\u016bl\u0117 likti ir mok\u0117ti nuom\u0105. A\u0161, \u017einoma, nesutikau. Kardinolas mane palaik\u0117, ta\u010diau ma\u010diau, kad ne visi buvo jo pus\u0117je, tod\u0117l, nenor\u0117dama b\u016bti ta, d\u0117l kurios kilt\u0173 nesutarim\u0173, nusprend\u017eiau ie\u0161koti kit\u0173 nam\u0173.<\/p>

\"\"
Piligrimyst\u0117 su bendruomene, Avila, 2015<\/em><\/figcaption><\/figure>

O kaip tuo metu formavosi j\u016bs\u0173 bendruomen\u0117, kiek seser\u0173 buvo Vilniuje?<\/strong><\/p>

Tuo metu atsirado keletas mergin\u0173, kurios pasipra\u0161\u0117 kartu su manimi gyventi. Remonto darbus prad\u0117jau 1993 m., o 1994 m. kovo 25 d. jau prad\u0117jom gyventi kaip bendruomen\u0117. Prad\u017eioje buvom dviese, v\u0117liau prisijung\u0117 dar viena mergina, po to por\u0105 met\u0173 kartu su mumis gyveno viena sesuo i\u0161 Pranc\u016bzijos, ta\u010diau supratusi, kad ne\u012fstengs i\u0161mokti lietuvi\u0173 kalbos, nusprend\u0117 gr\u012f\u017eti atgal. Paskui buvo at\u0117jusios dar kelios merginos, ta\u010diau ai\u0161kiai ma\u010diau, kad jos buvo per jaunos suprasti savo pa\u0161aukim\u0105. Visgi, leidau kartu su mumis pagyventi \u2013 nor\u0117jau, kad pamatyt\u0173 vienuolin\u012f gyvenim\u0105 i\u0161 arti ir bent ka\u017ekiek suprast\u0173, kas yra vienuolynas. \u017dinoma, po to jos niekur nestojo. Gaila, ta\u010diau v\u0117liau pasitrauk\u0117 ir dvi seserys, jau davusios am\u017einuosius \u012f\u017eadus, o po kurio laiko i\u0161\u0117jo dar viena\u2026<\/p>

Kod\u0117l jos i\u0161\u0117jo? Ar vienuolinio gyvenimo tikrov\u0117 nesutapo su susikurtu idealu? Ir kaip, b\u016bdama priore, visa tai i\u0161gyvenote?<\/strong><\/p>

Buvo labai sunku. Tuo laiku ir i\u0161 kit\u0173 vienuolyn\u0173 i\u0161\u0117jo nema\u017eai seser\u0173, ne tik i\u0161 m\u016bs\u0173. Atsimenu, kai su kit\u0173 kongregacij\u0173 seserimis prad\u0117jom organizuoti novicij\u0173 kursus, pirmais metais j\u0173 visoje Lietuvoje buvo \u0161e\u0161iolika, o \u0161iuo metu t\u0117ra vos keturios. Man atrodo, viena pagrindini\u0173 i\u0161\u0117jimo prie\u017eas\u010di\u0173 yra ta, jog sovietme\u010diu vienuolijos veik\u0117 pogrindyje, tod\u0117l \u017emon\u0117s netur\u0117jo supratimo apie vienuolin\u012f gyvenim\u0105, nemat\u0117 pavyzd\u017ei\u0173 realyb\u0117je. Ir staiga \u2013 laisv\u0117, galima laisvai reik\u0161ti savo tik\u0117jim\u0105, laisvai skelbti, kaip tu myli Diev\u0105, ir rinktis tapti vienuole. Ta\u010diau myl\u0117ti Diev\u0105 galima ir kitur, neb\u016btinai vienuolyne\u2026 Juk yra tiek daug pasaulie\u010di\u0173, mylin\u010di\u0173 Diev\u0105, ir netgi kartais labiau negu mes! Manau, tuo metu buvo labai daug idealizmo ir ma\u017eai supratimo apie tai, koks i\u0161 ties\u0173 yra vienuolinis gyvenimas. Nesakau, kad ir mes nedar\u0117me klaid\u0173, ta\u010diau vis dar neturiu atsakymo, kod\u0117l vienuolynas paliekamas po am\u017ein\u0173j\u0173 \u012f\u017ead\u0173.<\/p>

Ar nematote tame ry\u0161io su pasaulietiniame gyvenime da\u017en\u0117jan\u010diomis skyrybomis?<\/strong><\/p>

Tikrai matau. Tai vyksta ne tik Lietuvoje, visoje Europoje situacija yra pana\u0161i \u2013 i\u0161eina kunigai, vienuoliai, labai daug \u0161eim\u0173 i\u0161yra. Prie\u017eas\u010di\u0173 yra visoki\u0173, bet, manau, viena pagrindini\u0173 \u2013 baim\u0117 \u012fsipareigoti ilgam laikui. Pab\u016bna vienuolyne arba \u0161eimoje kelet\u0105 met\u0173 ir sako: A\u0161 pasikei\u010diau, man tai jau nebetinka.\u201c Ir v\u0117l eina ie\u0161koti.<\/p>

Kas tai \u2013 visuomen\u0117je stipr\u0117jan\u010dio individualizmo pasirei\u0161kimas ar tiesiog nebranda?<\/strong><\/p>

\u0160iandieninis jaunimas turi mil\u017eini\u0161k\u0105 kiek\u012f \u017eini\u0173, \u017eino visk\u0105 apie visk\u0105, bet nieko giliai, da\u017enai nesupranta esm\u0117s, tr\u016bksta brandaus po\u017ei\u016brio. Manau, anks\u010diau buvo atvirk\u0161\u010diai \u2013 \u017eini\u0173 nedaug, bet daug daugiau brandumo. \u017di\u016briu \u012f pas mus ateinan\u010dias jaunas merginas ir matau \u2013 nepa\u017e\u012fsta sav\u0119s, nemoka b\u016bti savimi, bijo\u2026<\/p>

\"\"
\u0160v. Teres\u0117l\u0117s skulpt\u016bra vienuolyno kieme Krik\u0161t\u0117nuose. Evgenios Levin nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

I\u0161 ties\u0173 jaunam \u017emogui \u0161iais laikais apsispr\u0119sti n\u0117ra lengva \u2013 mil\u017eini\u0161kas informacijos kiekis, did\u017eiul\u0117 galimybi\u0173 \u012fvairov\u0117, net ir vienuolyn\u0173 Lietuvoje dabar nema\u017eai. Kaip \u0161ioje dvasingum\u0173 \u012fvairov\u0117je atrandate sav\u0105j\u0105 terp\u0119?<\/strong><\/p>

Ties\u0105 sakant, a\u0161 apie tai nelabai ir galvoju. Gyvenam Karmelio dvasingumu, bet jei ateidama pas mus mergina pradeda kalb\u0117ti apie savo pa\u0161aukim\u0105, pirmiausia paklausiu, ar ji \u017eino ir apie kitas vienuolijas. O j\u0173 yra visoki\u0173: klauz\u016brini\u0173, apa\u0161talini\u0173, toki\u0173 kaip mes \u2013 kontempliatyv\u0173 buvim\u0105 derinan\u010di\u0173 su apa\u0161talavimu, tod\u0117l tikrai n\u0117ra tas pats, kur stoji. Labai svarbu, kad jaunas \u017emogus ai\u0161kiai suprast\u0173 ir pajust\u0173, ar nori gyventi b\u016btent taip, kaip mes, ar toks dvasingumas yra giliai jo \u0161irdyje. \u0160iais laikais dvasingum\u0173 yra visoki\u0173, tod\u0117l labai svarbu atrasti sav\u0105j\u012f. Visi vienuolynai \u2013 karmelit\u0173, benediktin\u0173 ar dominikon\u0173 \u2013 i\u0161 esm\u0117s yra pana\u0161\u016bs, ta\u010diau kiekvienas turi savo spalv\u0105. Pavyzd\u017eiui, Karmelyje yra daug nuolatin\u0117s maldos, o tai rei\u0161kia, kad mes nuolat gyvename su Dievu: tylos malda ryte ir vakare, ta\u010diau dienos metu aplinkai stengiam\u0117s atiduoti tai, k\u0105 gavome i\u0161 Dievo per tylos laik\u0105, kaip a\u0161 kartais juokais palyginu \u2013 turime kaip karv\u0117s \u201eatrajoti\u201c i\u0161 Dievo malon\u0117s gaut\u0105 \u201emaist\u0105\u201c. Karmelyje buvimas vienumoje, kaip ir bendruomeninis gyvenimas, mums labai svarbus, tod\u0117l suderinti tuos dalykus n\u0117ra taip paprasta. Pavyzd\u017eiui, jei sesers eremit\u0117s pa\u0161aukimas \u2013 b\u016bti vienumoje, o apa\u0161talin\u0117s \u2013 daug bendrauti su \u017emon\u0117mis, tai pas mus yra ir daug bendravimo, ir daug vienumos. I\u0161laikyti nuolatin\u0119 pusiausvyr\u0105 tarp \u0161it\u0173 dviej\u0173 dalyk\u0173 ir nei\u0161prot\u0117ti \u2013 nelengva\u2026 (Juokiasi.) Jei mergina turi tok\u012f pa\u0161aukim\u0105 \u2013 pas mus save tikrai atranda, jei ne \u2013 taip gyventi jai sunku.<\/p>

J\u016bs\u0173 vienuolyno kieme atvykstan\u010diuosius pasitinka \u0161v. Teres\u0117l\u0117s skulpt\u016bra, ta\u010diau j\u016bs\u0173 kongregacij\u0105 globoja ne tik \u0161i karmelit\u0173 \u0161ventoji, bet ir Au\u0161ros Vart\u0173 Marija. Kod\u0117l b\u016btent ji?<\/strong><\/p>

Nor\u0117jau, kad \u017emon\u0117s suprast\u0173, jog m\u016bs\u0173 bendruomen\u0117, m\u016bs\u0173 kongregacija yra vietin\u0117, lietuvi\u0161ka, o u\u017esieniet\u0117 esu tik a\u0161, tod\u0117l Au\u0161ros Vart\u0173 Marija \u010dia labai tinka, juk ji yra visos Lietuvos Marija.<\/p>

\u012e Lietuv\u0105, Marijos \u017eem\u0119, kaip m\u0117gstame sakyti, atvykote 1991 m., i\u0161kart po Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo. Koks buvo J\u016bs\u0173, kaip u\u017esieniet\u0117s, pirmasis \u012fsp\u016bdis posovietiniame kra\u0161te?<\/strong><\/p>

Ma\u010diau, kad \u010dia tik\u0117jimas \u017emon\u0117ms yra labai svarbus. Atsimenu, kai pirmaisiais Nepriklausomyb\u0117s metais Kaune organizavom Vilties \u0161vent\u0119, \u012f j\u0105 suva\u017eiavo beveik 5000 \u017emoni\u0173 i\u0161 visos Lietuvos! Toks buvo entuziazmas! V\u0117liau jis prad\u0117jo po truput\u012f bl\u0117sti, dabar viso \u0161ito jau neb\u0117ra. Bet prad\u017eioje vienas dalykas mane glumino: priva\u010dioje erdv\u0117je \u017emon\u0117s mane priimdavo labai \u0161iltai, viskuo dalindavosi, ta\u010diau gatv\u0117je \u2013 nebepa\u017eindavo. Galvodavau: kod\u0117l jie taip elgiasi? Ir tik v\u0117liau supratau, kad tai buvo sovietme\u010dio pasekm\u0117 \u2013 baim\u0117 vie\u0161ai parodyti, kas yra tavo draugai, o jeigu tie draugai dar ir vienuoliai\u2026<\/p>

Gerai atsimenu ir kit\u0105 nutikim\u0105: tik prad\u0117jusi gyventi Kaune papra\u0161iau, kad viena sesuo palyd\u0117t\u0173 mane \u012f Mi\u0161ias. Kit\u0105 dien\u0105 ji man\u0119s paklaus\u0117, gal a\u0161 jau pati nueisiu. Atsakiau, kad ne, nes dar ne\u012fsid\u0117m\u0117jau kelio. V\u0117l keliaujam \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, betgi \u017ei\u016briu, kad ji mane veda visai ne tuo keliu, kuriuo \u0117jom vakar! Po to ji v\u0117l klausia, ar nueisiu pati, sakau: \u201eNeee!\u201c (Juokiasi.) Tre\u010di\u0105 dien\u0105 \u0117jom dar kitu keliu! Tik daug v\u0117liau supratau, kad ta sesuo niekada neidavo \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 tuo pa\u010diu keliu! \u0160is \u012fvykis mane i\u0161mok\u0117 suprasti, kokioje baim\u0117je j\u016bs vis\u0105 laik\u0105 gyvenote. \u0160ios baim\u0117s pasirei\u0161kim\u0173 v\u0117liau ma\u010diau daug kur, kaip ir skurdo, suardyt\u0173 bendruomeni\u0173\u2026<\/p>

Nor\u0117dama pritapti tiek bendruomen\u0117je, tiek apskritai svetimoje \u0161alyje ir kult\u016broje, tur\u0117jote i\u0161mokti kalb\u0105. Kaip sek\u0117si mokytis lietuvi\u0173 kalbos?<\/strong><\/p>

\"\"
Su mama. S. Rozana mokosi vaik\u0161\u010dioti<\/em><\/figcaption><\/figure>

Oi, man dar reikia daug mokytis! Kai gyvenau Kaune, kunigas K\u0119stutis buvo surad\u0119s moter\u012f, kuri tur\u0117jo mane mokyti lietuvi\u0173 kalbos, bet ji taip d\u017eiaug\u0117si, kad gal\u0117jo su manim kalb\u0117tis pranc\u016bzi\u0161kai, jog beveik vis\u0105 pamok\u0105 pranc\u016bzi\u0161kai ir prakalb\u0117davom! Likus gal de\u0161imt minu\u010di\u0173 iki pamokos pabaigos ji man ka\u017ek\u0105 papasakodavo ir apie lietuvi\u0173 kalb\u0105\u2026 (Juokiasi.) Lietuvoje tuo metu dar nebuvo kurs\u0173 u\u017esienie\u010diams, tod\u0117l netur\u0117jau progos i\u0161mokti gramatikos, nei\u0161mokau gerai linksniuoti, be to, ten, kur skaitydavau paskaitas, visur b\u016bdavo vert\u0117jas. Ta\u010diau tuo laiku geriausi mano mokytojai buvo vaikai: jei ka\u017ek\u0105 pasakydavau netaisyklingai, jie prad\u0117davo garsiai juoktis ir a\u0161 i\u0161kart suprasdavau, kad pasakiau blogai\u2026 (Juokiasi.)<\/p>

Esate sakiusi, kad \u017emoni\u0173 gyvenimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomyb\u0117s metais Jums primin\u0117 vaikyst\u0119 Belgijoje. Koks tai buvo laikas, kokioje \u0161eimoje u\u017eaugote?<\/strong><\/p>

Gimiau karo metu, d\u0117l to kartais sakau, kad tur\u0117jau dvi vaikystes. Atva\u017eiavusi \u012f Lietuv\u0105, kuri atsigavin\u0117jo po sovietme\u010dio, ma\u010diau t\u0105 pat\u012f, k\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161eima i\u0161gyveno Belgijoje, kai man buvo gal \u0161e\u0161eri ar septyneri, ir m\u016bs\u0173 \u0161alis po karo stojosi ant koj\u0173. Nors ir nebuvom turtingi, ta\u010diau nepritekliaus nejaut\u0117me: mano t\u0117vas ir senelis buvo dant\u0173 gydytojai, ta\u010diau per kar\u0105 \u017emon\u0117s jiems mok\u0117davo ne pinigais, o maistu \u2013 kas bulv\u0117mis, kas pieno atne\u0161davo ar dar ka\u017eko, taigi nebadavome. Mama vis\u0105 laik\u0105 buvo nam\u0173 \u0161eiminink\u0117 \u2013 tais laikais tai buvo \u012fprasta, ta\u010diau da\u017enai pagelb\u0117davo ir savo t\u0117vui \u2013 mano seneliui \u2013 jo bat\u0173 parduotuv\u0117je. \u0160eimoje augom penki vaikai, a\u0161 buvau vyriausia, po man\u0119s \u2013 brolis ir dar trys sesut\u0117s. T\u0117vai mus aukl\u0117jo krik\u0161\u010dioni\u0161kai: visa \u0161eima melsdavom\u0117s ryte, vakare ir visada prie stalo. Buvom katalikai, kaip ir daugelis Belgijoje.<\/p>

Kada ir kaip pajutote pa\u0161aukim\u0105 eiti vienuolinio gyvenimo keliu?<\/strong><\/p>

Kai buvau gal penkeri\u0173 ar \u0161e\u0161eri\u0173, galvodavau, kad kai u\u017eaugsiu, nor\u0117siu b\u016bti vienuole, nes vienuol\u0117s ne\u0161ioja ilgus r\u016bbus, o man tai atrod\u0117 taip gra\u017eu! Tod\u0117l mamai vis\u0105 laik\u0105 sakydavau: \u201eKai u\u017eaugsiu, b\u016bsiu vienuol\u0117 ir tur\u0117siu 20 vaik\u0173!\u201c (Juokiasi.) Bet kai sulaukiau \u0161e\u0161iolikos ar septyniolikos, staiga supratau, kad reikia rinktis: arba vienuolyst\u0117, arba \u0161eima. Ir tada labai supykau ant Dievo. Pasakiau Jam: \u201eNe, taip neturi b\u016bti!\u201c Tuo metu nor\u0117jau tik vieno \u2013 kad Dievas mane pamir\u0161t\u0173, tod\u0117l ty\u010dia prad\u0117jau blogai elgtis ir u\u017e tai net buvau i\u0161mesta i\u0161 medicinos seser\u0173 mokyklos. \u017dinojau, kad tikrai noriu b\u016bti medicinos seserimi, visa \u0161irdimi tai jau\u010diau, tod\u0117l tur\u0117jau galvoti, k\u0105 daryti toliau.<\/p>

\"\"
\u012evilktuv\u0117s, 1964<\/em><\/figcaption><\/figure>

Belgijoje visos kataliki\u0161kos mokyklos priklaus\u0117 vienuoliams, taip pat ir ta, i\u0161 kurios mane i\u0161met\u0117, ta\u010diau po vis\u0173 \u0161it\u0173 \u012fvyki\u0173 daugiau joki\u0173 vienuoli\u0173 matyti nebenor\u0117jau, o pasakyti t\u0117vams, kad ketinu eiti \u012f valstybin\u0119 mokykl\u0105, nedr\u012fsau. Staiga vien\u0105 dien\u0105 laikra\u0161tyje radau skelbim\u0105, kvie\u010diant\u012f merginas mokytis kataliki\u0161koje medicinos seser\u0173 mokykloje, kuri priklaus\u0117 pasaulie\u010diams. I\u0161sikirpau t\u0105 skelbim\u0105, parod\u017eiau t\u0117vams ir pasakiau: \u201eMan vis tiek reikia eiti \u012f kit\u0105 mokykl\u0105, gal gal\u0117\u010diau \u012f \u0161it\u0105?\u201c Jie leido.<\/p>

Ta mokykla buvo tikrai krik\u0161\u010dioni\u0161ka, nes vos tik at\u0117jau, i\u0161 karto prasid\u0117jo rekolekcijos, bet tuo metu pagalvojau: nereikia man joki\u0173 rekolekcij\u0173! Ta\u010diau jose dalyvavo visa klas\u0117 \u2013 m\u016bs\u0173 buvo gal \u0161e\u0161iolika, tod\u0117l i\u0161kart supratau: jeigu a\u0161 viena neisiu nei \u012f Mi\u0161ias, nei Komunijos, visi pasteb\u0117s! Ir tada man pasidar\u0117 ai\u0161ku \u2013 reikia atlikti i\u0161pa\u017eint\u012f\u2026 \u201eVie\u0161patie, \u2013 sakau, \u2013 gerai, eisiu i\u0161pa\u017einties, bet noriu, kad kunigas man nieko neai\u0161kint\u0173, nereikia man jo pamoksl\u0173, man tik reikia atleidimo, kad gal\u0117\u010diau priimti Komunij\u0105. Ir jeigu tikrai jis man nieko neai\u0161kins, gal po to su juo ir pasikalb\u0117siu.\u201c (Juokiasi.) Ta\u010diau per i\u0161pa\u017eint\u012f kunigas staiga man sako: \u201ePanele, ar J\u016bs \u017einot, kad Dievas Jus myli?\u201c Dar pakartojo: \u201eAr \u017einot, kad Dievas Jus myli?\u201c Tada dav\u0117 i\u0161ri\u0161im\u0105. Kai tik jis i\u0161\u0117jo i\u0161 klausyklos, i\u0161kart puoliau pra\u0161yti pasikalb\u0117ti. Sutiko.<\/p>

Kai nu\u0117jom \u012f ra\u0161tin\u0119, tiesiai \u0161viesiai jam pasakiau: \u201eManau, kad Dievas mane \u0161aukia \u012f vienuolyn\u0105.\u201c Buvau \u012fsitikinusi, kad po to, k\u0105 jis i\u0161girdo per i\u0161pa\u017eint\u012f, tiesiog pasakys: \u201eB\u016bk gera krik\u0161\u010dion\u0117 ir to pakaks.\u201c O jis ir sako: \u201eKod\u0117l gi ne? Pam\u0105styk.\u201c Galvoju: \u201eO Dieve! K\u0105 dabar daryti?!\u201c (Juokiasi.) I\u0161va\u017eiuodama i\u0161 nam\u0173 \u012f lagamin\u0105 buvau prisikrovusi knyg\u0173 ir mezgini\u0173, maniau, taip leisiu laik\u0105 per rekolekcijas, ta\u010diau visas tris dienas klausiausi paskait\u0173 ir meld\u017eiausi koply\u010dioje. Taip \u017eingsnis po \u017eingsnio prad\u0117jau eiti pa\u0161aukimo keliu.<\/p>

Tai visgi su Dievu susitaik\u0117t\u2026<\/strong><\/p>

O taip!!! (Juokiasi.)<\/p>

Kod\u0117l pasirinkot b\u016btent Karmel\u012f?<\/strong><\/p>

Apie Karmel\u012f tada \u017einojau tik tiek, kad tai yra maldos vienuolynas, o a\u0161 kaip tik ir nor\u0117jau \u012f tok\u012f, maniau, kad yra tik klauz\u016brinis. Besimokydama medicinos seser\u0173 mokykloje sutikau ten vien\u0105 karmelit\u0119 ir labai nustebau, kad ji buvo dirbanti. I\u0161 jos su\u017einojau, kad yra skirtingi karmeliti\u0161ki vienuolynai. Baigusi mokykl\u0105 kur\u012f laik\u0105 dirbau operacin\u0117je, bet tada jau buvau neblogai susipa\u017einusi su apa\u0161taliniu Karmeliu, \u012f kur\u012f 1963 m. ir \u012fstojau. 1979 m. i\u0161 Belgijos mane i\u0161siunt\u0117 \u012f Pranc\u016bzij\u0105, ir ten gyvenau iki tol, kol atvykau \u012f Lietuv\u0105.<\/p>

\"\"
\u012evilktuvi\u0173 dien\u0105 su t\u0117vais<\/em><\/figcaption><\/figure>

Kaip reagavo J\u016bs\u0173 \u0161eima, kai nusprend\u0117te stoti \u012f vienuolyn\u0105?<\/strong><\/p>

Nelabai nor\u0117jo, kad sto\u010diau, bet nestabd\u0117. T\u0117vai pra\u0161\u0117, kad po mokyklos dar metus pasilik\u010diau, ta\u010diau pabuvau ilgiau \u2013 dvejus, o tada \u012fstojau \u012f vienuolyn\u0105. V\u0117liau jie, ai\u0161ku, d\u017eiaug\u0117si. Atsimenu, kai man b\u016bnant noviciate Pranc\u016bzijoje man\u0119s aplankyti atva\u017eiavo mama, prie piet\u0173 stalo viena mergina jai pasiguod\u0117: \u201eMano mama bijo, nenori i\u0161leisti man\u0119s \u012f vienuolyn\u0105.\u201c Man \u012fstrigo jos atsakymas: \u201ePasakyk mamai, kad nebijot\u0173. Mums irgi i\u0161 prad\u017ei\u0173 atrod\u0117, kad dukra i\u0161\u0117jo ir daugiau niekada nebeb\u016bsime kartu, bet dabar m\u016bs\u0173 ry\u0161ys yra daug stipresnis nei tada, kai ji gyveno su mumis.\u201c<\/p>

Ar artimai bendraujate su savo \u0161eima? Ar broliai ir seserys Jus aplanko Lietuvoje?<\/strong><\/p>

Brolis jau mir\u0119s, jaunesnioji sesuo taip pat. Tarp m\u016bs\u0173 visada buvo glaud\u016bs ry\u0161iai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jie Lietuvos bijojo, ilgai nenor\u0117jo \u010dia va\u017eiuoti, jiems atrod\u0117, kad Lietuvoje, kuri daug met\u0173 buvo Soviet\u0173 S\u0105jungoje, \u017emon\u0117s yra baik\u0161t\u016bs, u\u017edari, aplink skurdas, o moterys vaik\u0161to galvas apsigobusios skarel\u0117mis\u2026 Jie vis\u0105 laik\u0105 man\u0119s klausdavo, kaip a\u0161 \u010dia galiu gyventi! (Juokiasi.) Pirm\u0105kart atva\u017eiuoti \u012f Lietuv\u0105 artimieji i\u0161dr\u012fso tik per mano penkiasde\u0161imties met\u0173 \u012f\u017ead\u0173 jubiliej\u0173, kartu tada pamin\u0117jom ir mano septyniasde\u0161imt penkeri\u0173 met\u0173 gimtadien\u012f. Atsimenu, kaip tada jie steb\u0117josi: \u201eBetgi \u010dia \u017emon\u0117s tokie patys, kaip mes!\u201c (Juokiasi.) Mano \u0161eima \u017einojo, kad Vakaruose Ryt\u0173 kra\u0161tai buvo vadinami tyli\u0105ja Ba\u017eny\u010dia, ta\u010diau apie \u017emones ir tikr\u0105j\u012f j\u0173 gyvenim\u0105 nieko nenuman\u0117.<\/p>

Bet J\u016bs pati gerai pa\u017einote tiek Lietuvos miesto, tiek kaimo \u017emoni\u0173 kasdienyb\u0119, gyvenote Kaune, po to Vilniuje ir jau daugel\u012f met\u0173 gyvenate \u010dia, Krik\u0161t\u0117nuose. \u012edomu, kaip J\u016bs, u\u017esieniet\u0117, pritapote kaimo bendruomen\u0117je? Sp\u0117ju, buvo nelengva?<\/strong><\/p>

Kaip tik labai lengva! Atsimenu, kai tik prad\u0117jom \u010dia gyventi, vien\u0105 dien\u0105 su\u017einojom, kad kaime mir\u0117 jaunas vyras, kurio dukrelei tebuvo pustre\u010di\u0173 metuk\u0173. Jo \u0161eimos beveik nepa\u017einojom, bet su seserimis (tada buvom penkios) nusprend\u0117m nueiti \u012f \u0161ermenis su vaikais, kuriuos ruo\u0161\u0117m Pirmajai Komunijai, ir kartu pasimelsti ro\u017ein\u012f u\u017e tos mergyt\u0117s t\u0117v\u0105. Besimeld\u017eiantys vaikai kartu su vienuol\u0117mis \u017emon\u0117ms paliko gil\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f. Po \u0161io \u012fvykio be joki\u0173 problem\u0173 buvom priimtos \u012f bendruomen\u0119.<\/p>

\"\"
Tik atvykus \u012f Lietuv\u0105, Kaunas, 1992<\/em><\/figcaption><\/figure>

Kod\u0117l, nusprendusi palikti Vilni\u0173, savo namais pasirinkote Krik\u0161t\u0117nus?<\/strong><\/p>

\u0160v. Teres\u0117l\u0117 mus \u010dia atved\u0117. Kai prad\u0117jau ie\u0161koti naujos vietos, Kai\u0161iadori\u0173 vyskupas Juozapas Matulaitis mums labai steng\u0117si pad\u0117ti \u2013 si\u016bl\u0117 visoki\u0173 klebonij\u0173, ta\u010diau visi tie pastatai buvo tokie apleisti, kad po patirties Vilniuje nebenor\u0117jau joki\u0173 remont\u0173. Vien\u0105 dien\u0105 nutiko taip, kad patyriau traum\u0105 \u2013 gri\u016bdama susitrenkiau galv\u0105, ir gydytojai man liep\u0117 kur\u012f laik\u0105 gul\u0117ti tamsoje. Daug meld\u017eiausi ir kart\u0105 \u0161v. Teres\u0117lei pasakiau: \u201eTavo kanonizacijos diena \u2013 gegu\u017e\u0117s septynioliktoji, duok man iki to laiko \u017einoti, kur tur\u0117siu gyventi.\u201c Jau\u010diau, kad naujus namus tikrai tur\u0117sim. Po kiek laiko man buvo leista trumpai \u2013 tik penkioms minut\u0117ms \u2013 atsikelti, ir tuo metu kaip tik paskambino kunigas Bernardas Sajeta: \u201e\u017dinai, Rozana, nuo \u0161v. Juozapo [kovo 19 d. \u2013 L. M.] beveik kasnakt atsibundu ir galvoju apie tave.\u201c \u2013 \u201eDurnas tu, \u2013 sakau, \u2013 miegok naktimis!\u201c (Juokiasi.) Galvojau, juokauja, bet jis t\u0119s\u0117: \u201eVienas mano kurso draugas turi klebonij\u0105, ji labai tikt\u0173 vienuol\u0117ms. B\u016btinai nuva\u017eiuok pa\u017ei\u016br\u0117ti.\u201c Pa\u017ead\u0117jau, kad kai tik pasveiksiu, nuva\u017eiuosiu. Taip ir padariau. Kai tik gydytojas prane\u0161\u0117, kad mane i\u0161leid\u017eia, i\u0161kart paskambinau sesutei, kuri tur\u0117jo mane pasiimti, ir pasakiau, kad va\u017eiuosim ap\u017ei\u016br\u0117ti naujos vietos. Atva\u017eiavom, ap\u017ei\u016br\u0117jom ir\u2026 i\u0161va\u017eiavom su raktais. Buvo gegu\u017e\u0117s septynioliktoji! (Juokiasi.) Namas priklaus\u0117 klebonijai, tad i\u0161 prad\u017ei\u0173 mums leido laisvai ten gyventi, v\u0117liau \u0161\u012f nam\u0105 vyskupija mums pardav\u0117.<\/p>

Krik\u0161t\u0117n\u0173 vardas tarp tikin\u010di\u0173j\u0173 gerai \u017einomas d\u0117l \u010dia vykstan\u010di\u0173 vidinio gydymo rekolekcij\u0173 \u201eMyl\u0117ti ir atleisti\u201c, taip pat ir d\u0117l j\u016bs\u0173 bendruomen\u0117s vedam\u0173 rekolekcij\u0173. Kas paskatino jas organizuoti?<\/strong><\/p>

Kai kardinolui A. J. Ba\u010dkiui anuomet u\u017esiminiau, kad Lietuvoje n\u0117ra tokio dalyko kaip rekolekcijos ir kad gal\u0117tume jas organizuoti, jis, \u017einoma, pritar\u0117. I\u0161 prad\u017ei\u0173 mus kviesdavo \u012fvairios maldos grup\u0117s, parapijos, mokyklos, v\u0117liau kvietimai ret\u0117jo, ta\u010diau \u017emon\u0117s patys prad\u0117jo pas mus va\u017eiuoti. Rekolekcijos atsirado nat\u016braliai, pats gyvenimas parod\u0117, kad j\u0173 reikia, ta\u010diau a\u0161 viena neb\u016b\u010diau paj\u0117gusi to daryti, tod\u0117l teko si\u0173sti sesutes \u012f Rom\u0105 ir Avil\u0105 (Ispanijoje) studijuoti, kad \u012fgyt\u0173 \u017eini\u0173 ir gr\u012f\u017eusios gal\u0117t\u0173 skaityti paskaitas bei vesti rekolekcijas.<\/p>

Tuo metu Lietuvoje dar nelabai \u017einojom, kas yra tos rekolekcijos\u2026<\/strong><\/p>

Prad\u0117jusios jas vesti, pra\u0161ydavom \u017emoni\u0173, kad jie atva\u017eiuot\u0173 savaitei ar bent jau savaitgaliui \u2013 tam, kad kuo ilgiau gal\u0117t\u0173 pab\u016bti tyloje. Tada \u017emon\u0117ms dar buvo labai sunku suvokti, kam rekolekcijose reikalinga tyla, kod\u0117l mes vis pra\u0161ome j\u0173 b\u016bti tyloje. Galvodavo: atva\u017eiuos, pasimels su mumis, pasi\u0161nek\u0117s tarpusavyje ir i\u0161va\u017eiuos. Ilgai ir kantriai ai\u0161kindavom, kas yra tyla ir kod\u0117l ji tokia svarbi. Dabar \u0161ito daryti jau nebereikia.<\/p>

Kiek \u017einau, rekolekcij\u0173 \u201eMyl\u0117ti ir atleisti\u201c dvasiniai palyd\u0117tojai yra tarptautin\u0117s Gerojo Samarie\u010dio bendruomen\u0117s nariai. Kur ir kaip gim\u0117 toki\u0173 rekolekcij\u0173 id\u0117ja?<\/strong><\/p>

Gerojo Samarie\u010dio bendruomen\u0117s \u012fk\u016br\u0117jas \u2013 j\u0117zuitas Eduardas Gedonas, pas kur\u012f, b\u016bdama Pranc\u016bzijoje, lankiausi kaip tik t\u0105 dien\u0105, kai jis, galima sakyti, t\u0105 bendruomen\u0119 \u012fk\u016br\u0117. T\u0105dien jis pakviet\u0117 mane piet\u0173 ir papasakojo apie savo id\u0117j\u0105. I\u0161kart ja susi\u017eav\u0117jau ir pasakiau, kad jeigu gyven\u010diau Pranc\u016bzijoje, tikrai nor\u0117\u010diau prisid\u0117ti prie jos \u012fgyvendinimo. O jis man ir sako: \u201eTai prad\u0117k t\u0105 daryti Lietuvoje!\u201c<\/p>

\"\"
Vienuolynas Krik\u0161t\u0117nuose. Evgenios Levin nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

T\u0117vas Eduardas tur\u0117jo daug patirties vesdamas ig-na-ci\u0161-kas rekolekcijas, bet pasteb\u0117jo, kad \u017emon\u0117s, turintys gili\u0173 vidini\u0173 \u017eaizd\u0173, negali pilnai jose dalyvauti. I\u0161 prad\u017ei\u0173 jis band\u0117 pad\u0117ti dalyviams atpa\u017einti \u017eaizdas ir mokytis atleisti per pa\u010dias ignaci\u0161kas rekolekcijas, bet greitai suprato, kad bandyti atleisti ir gerai atlikti \u0161v. Ignaco \u201eDvasines pratybas\u201c yra du skirtingi dalykai, kuriuos suderinti tose pa\u010diose rekolekcijose yra itin sunku. Taigi, man beb\u016bnant Pranc\u016bzijoje, jis kaip tik ir prad\u0117jo burti grup\u0119 \u017emoni\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 prad\u0117ti vesti atleidimo rekolekcijas. Taip nat\u016braliai \u0161ios rekolekcijos atkeliavo ir \u012f Lietuv\u0105. Pats Eduardas Gedonas v\u0117liau gal tris ar keturis kartus lank\u0117si Lietuvoje.<\/p>

J\u016bs tikriausiai jau buvote pasteb\u0117jusi, kad toki\u0173 rekolekcij\u0173 Lietuvoje labai reik\u0117jo, juk dvasin\u0117s pagalbos tuo metu i\u0161 ties\u0173 tr\u016bko\u2026<\/strong><\/p>

Man atrodo, kad ilgai niekas tuo nesidom\u0117jo, ta\u010diau \u017emogus, kad ir kur gyvent\u0173, visada trok\u0161ta \u012fsigilinti \u012f savo gyvenim\u0105, jame giliai gl\u016bdi tro\u0161kimas susitikti su Dievu, ir nors kartais jis to tro\u0161kimo negali \u012fvardinti, ta\u010diau viduje jis visada yra.<\/p>

\u0160i\u0173 rekolekcij\u0173 metu Jums tenka prisiliesti prie giliausi\u0173 vidini\u0173 \u017eaizd\u0173, kuri\u0173 m\u016bs\u0173 tautos istorijoje b\u016bta tikrai daug: karai, okupacijos, tremtys palieka gilius randus tiek kolektyvin\u0117je atmintyje, tiek asmeniniuose \u017emoni\u0173 gyvenimuose. Kokie tie m\u016bs\u0173 dvasiniai skauduliai?<\/strong><\/p>

Saky\u010diau taip: pasaul\u012f tok\u012f, koks yra, daro su\u017eeistos \u017emoni\u0173 \u0161irdys. \u0160is pasaulis mums atrodo bjaurus tik tod\u0117l, kad \u017emon\u0117s yra labai su\u017eeisti. O Lietuvoje dar yra likusi did\u017eiul\u0117 sovietme\u010dio padaryta \u017eaizda, tad su\u017eeidim\u0173 dar daugiau. Daug bjauri\u0173 \u017eaizd\u0173 \u017emon\u0117s yra patyr\u0119 d\u0117l netinkamo savo t\u0117v\u0173 elgesio vaikyst\u0117je. Net ir v\u0117liau, suaugus, jiems b\u016bna labai sunku suvokti, kod\u0117l t\u0117vai buvo b\u016btent tokie. Tik ilgiau \u010dia pagyvenusi prad\u0117jau suprasti, kokios tokio elgesio prie\u017eastys.<\/p>

\"\"
Su Gerojo Samarie\u010dio bendruomen\u0117s nar\u0117mis<\/em><\/figcaption><\/figure>

Pastaraisiais metais ir psichologai nema\u017eai kalba apie tai, kad daugelio m\u016bs\u0173 b\u0117d\u0173 prie\u017eastys gl\u016bdi vaikyst\u0117je \u2013 \u0161eimoje, santykyje su t\u0117vais. Ar u\u017etenka rekolekcij\u0173 savait\u0117s, kad \u017emogus suprast\u0173, i\u0161 kur kilo jo \u017eaizda?<\/strong><\/p>

Tam, kad suvokt\u0173, savait\u0117s u\u017etenka. Rekolekcij\u0173 dalyvius palydim dukart per dien\u0105 pusvaland\u017eio pokalbiuose, kartu ie\u0161kodami \u017eaizd\u0173 kilm\u0117s. Kai \u017emon\u0117s pradeda suprasti, tuomet, gailestingosios Dievo meil\u0117s padedami, i\u0161moksta atleisti, ta\u010diau po to reikia toliau dirbti su savimi. Sielos, kaip ir k\u016bno, \u017eaizda skauda tol, kol gyja, kol u\u017esitraukia randas. Per rekolekcij\u0173 savait\u0119 atpa\u017einus \u017eaizd\u0105, galima prad\u0117ti keliauti atleidimo link. Da\u017enai sakau \u017emon\u0117ms: \u201eAtleidimas \u2013 ne pareiga, o galimyb\u0117: galiu ir turiu teis\u0119 atleisti, turiu teis\u0119 b\u016bti laisvas, galiu paleisti tai, kas mane skaudina ir \u017eeid\u017eia, ir turiu tai padaryti, kad gal\u0117\u010diau gyventi laisvai.\u201c Neu\u017etenka atpa\u017einti \u017eaizd\u0105, reikia ai\u0161kiai suprasti, kod\u0117l su manimi taip buvo elgiamasi. Tada \u017emogus pamato, kad ir su savo vaiku jis elgiasi pana\u0161iai, kaip su juo vaikyst\u0117je elg\u0117si mama. I\u0161moktas elgesys perduodamas i\u0161 kartos \u012f kart\u0105, tod\u0117l labai svarbu suvokti, kad u\u017e tai, kas \u012fvyko prie\u0161 dvide\u0161imt ar trisde\u0161imt met\u0173, atleisti reikia \u0161iandien.<\/p>

\"\"
Am\u017einieji \u012f\u017eadai Au\u0161ros Vart\u0173 Marijos ir \u0161v. <\/em>
Teres\u0117l\u0117s seser\u0173 karmeli\u010di\u0173 kongregacijoje, 2016<\/em><\/figcaption><\/figure>

Neatleidimas da\u017eniausiai siejamas su kitais asmenimis, o ar \u012fmanoma atleisti sau?<\/strong><\/p>

O kaip j\u016bs galite sau atleisti? Nejaugi a\u0161 galiu \u201ei\u0161eiti\u201c i\u0161 sav\u0119s ir pasakyti: \u201eRozana, a\u0161 tau atleid\u017eiu.\u201c Atleidin\u0117ti sau \u2013 gryna puikyb\u0117, a\u0161 tai vadinu dvasine \u0161izofrenija. Jei, tarkim, pykstu ant sav\u0119s u\u017e tai, kad ka\u017ek\u0105 blogai padariau, tai su nuolankumu maldauju: \u201eVie\u0161patie, atsipra\u0161au Tav\u0119s, kad taip elgiausi, atsipra\u0161au, kad taip gyvenau, atleisk, kad toks buvau. Nuo \u0161iol atsi\u017eadu vis\u0173 piktybi\u0173.\u201c T\u0105 padaryti a\u0161 tikrai galiu, bet atleisti sau \u2013 ne, nes tik Dievas man atleid\u017eia.<\/p>

Bet \u017emogus jau\u010dia kalt\u0119, o ji slegia\u2026<\/strong><\/p>

O kam tada i\u0161pa\u017eintis? Prisipa\u017eink Dievui, kad blogai elgeisi ir maldauk Jo atleidimo.<\/p>

Lietuvoje dabar daug kalbama apie psichin\u0119 visuomen\u0117s sveikat\u0105, yra \u012fvairi\u0173 psichologin\u0117s pagalbos kryp\u010di\u0173, metod\u0173 ir b\u016bd\u0173, i\u0161leista daugyb\u0117 knyg\u0173, organizuojami \u012fvairiausi kursai. Psichologas, psichoterapeutas taip pat gali pad\u0117ti \u017emogui atpa\u017einti jo vidines \u017eaizdas, tad koks skirtumas tarp rekolekcij\u0173 ir psichologin\u0117s pagalbos? Ar dera psichologin\u0117 pagalba ir dvasinis palyd\u0117jimas?<\/strong><\/p>

Geras psichologas padeda \u017emogui suprasti prie\u017eastis, kod\u0117l jis vienaip ar kitaip pasielg\u0117, kod\u0117l b\u016btent taip m\u0105sto, jis gali \u017emogui pad\u0117ti atpa\u017einti jo vidin\u0119 \u017eaizd\u0105, pad\u0117ti i\u0161mokti su ja gyventi, ta\u010diau jis negali eiti toliau \u2013 lyd\u0117ti link atleidimo taip, kaip to pra\u0161o Dievas. \u017dmogus per rekolekcijas irgi pamato savo \u017eaizd\u0105, bet \u010dia jau prasideda dvasin\u0117 kelion\u0117, per kuri\u0105 jis supranta, kad nori keistis, nori atleisti kitiems d\u0117l to, kad Dievas j\u012f myli ir atleid\u017eia jam pa\u010diam jo padarytas klaidas, tod\u0117l pra\u0161o, kad ir jis atleist\u0173 kitiems.<\/p>

Kartais \u017emon\u0117s galvoja, kad mes prisiimam dal\u012f psichologo darbo, gal netgi konkuruojam, ta\u010diau tai netiesa. Yra keletas psicholog\u0173, su kuriais bendradarbiaujam, kartais jie mums skambina ir sako: \u201eTuriu vien\u0105 pacient\u0105, keliauju su juo, bet toliau jau negaliu. Dabar jis pasiruo\u0161\u0119s atvykti pas jus.\u201c Ir kai toks \u017emogus pas mus atva\u017eiuoja, jam sveikti yra daug lengviau, nes jau b\u016bna atpa\u017ein\u0119s savo \u017eaizdas ir dabar jam jau reikia dvasinio palyd\u0117jimo, buvimo su Dievu, kad su Jo pagalba mokyt\u0173si atleisti.<\/p>

\u017dinoma, mums irgi labai svarbi anamnez\u0117, kuri\u0105 naudoja psichologai, ta\u010diau \u0161ioje vietoje tarp m\u016bs\u0173 yra esminis skirtumas \u2013 mes visada \u017emogui sakome: \u201eNeie\u0161kok \u017eaizd\u0173 vienas, ie\u0161kok su J\u0117zumi, leisk Jam prie j\u0173 prisiliesti\u201c, \u2013 o psichologai to daryti negali.<\/p>

Per daugel\u012f met\u0173 tikriausiai mat\u0117te ne vien\u0105 atleidimo, galb\u016bt ir atsivertimo atvej\u012f. Ar pas jus atva\u017eiuoja netikin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173?<\/strong><\/p>

Paprastai ne, nes prie\u0161 rekolekcijas su \u017emogumi kalbam\u0117s, jis \u017eino, kad mes lydime ir vedame atleidimo link per Dievo meil\u0119, kad \u017emogus gali paj\u0117gti atleisti tik myl\u0117damas Diev\u0105 ir stengdamasis nors kiek b\u016bti \u012f J\u012f pana\u0161us. Ta\u010diau tai \u2013 tik m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161ko m\u0105stymo r\u0117mai, Dievas visk\u0105 mato kitaip. Atsimenu atvej\u012f, kai netik\u0117tai atsiradus vietai, \u012f rekolekcijas atva\u017eiavo viena netikinti moteris. Ji buvo krik\u0161tyta, ta\u010diau ba\u017eny\u010dioje lankydavosi tik per laidotuves. Prad\u017eioje ne\u017einojom, kaip mums su ja pasielgti, vis d\u0117l to nusprend\u0117m jai leisti b\u016bti tiek, kiek ji gali. Ir staiga ta moteris atsiv\u0117r\u0117: \u201eD\u0117l Dievo meil\u0117s atleid\u017eiu visa \u0161irdimi!\u201c Dabar ji ne tik dalyvauja Mi\u0161iose, bet ir tapo aktyvi parapijiet\u0117! \u0160tai toks yra Dievo veikimas. \u017dmogi\u0161kam m\u016bs\u0173 protui jos netik\u0117jimas pasirod\u0117 kli\u016btis, ta\u010diau Dievui nieko n\u0117ra ne\u012fmanoma.<\/p>

B\u016bna, kad seserys, kurios per rekolekcijas dirba virtuv\u0117je ir tiesiogiai nedalyvauja palyd\u0117jime, kartais mums sako: \u201e\u0160itas \u017emogus jau atleido.\u201c Mes patvirtinam. Jos pastebi pasikeitus\u012f \u017emogaus veid\u0105, kartais net elges\u012f: \u017emogus atva\u017eiuoja piktas, \u012fsiskaudin\u0119s, u\u017esidar\u0119s, o i\u0161mok\u0119s atleisti, \u017ei\u016br\u0117k, ir pasipuo\u0161ia, gra\u017eiau susi\u0161ukuoja, \u0161ypsena atsiranda\u2026 Dievas daro nuostabius dalykus!<\/p>

I\u0161ties \u0161ios rekolekcijos \u2013 dvasin\u0117 dovana Lietuvai\u2026<\/strong><\/p>

Taip, tod\u0117l labai d\u017eiaugiuosi, kad Gerojo Samarie\u010dio bendruomen\u0117 Lietuvoje dabar gana gausi: \u0161iuo metu yra apie dvide\u0161imt palyd\u0117toj\u0173 ir dar besimeld\u017eian\u010di\u0173j\u0173 grup\u0117 \u2013 tai \u017emon\u0117s, kurie jau atliko \u0161ias rekolekcijas ir nori pad\u0117ti kitiems, tod\u0117l u\u017e juos meld\u017eiasi.<\/p>

Kokios savyb\u0117s svarbios dvasiniam palyd\u0117tojui?<\/strong><\/p>

Norint b\u016bti Gerojo Samarie\u010dio \u0161eimos nariu, pirmiausia reikia atlikti dvejus metus trunkan\u010di\u0105 besimeld\u017eian\u010diojo u\u017e kitus tarnyst\u0119, pereiti ignaci\u0161k\u0105 palyd\u0117jimo formacij\u0105, b\u016bti dalyvavusiam ignaci\u0161ko dvasingumo rekolekcijose ir tur\u0117ti palyd\u0117jimo patirties. Tuomet jau pas mus mokomasi, kaip reikia lyd\u0117ti su\u017eeist\u0105 \u017emog\u0173, kaip jam pad\u0117ti atpa\u017einti vidines savo \u017eaizdas. Ta\u010diau svarbiausia palyd\u0117tojui \u2013 mok\u0117ti klausytis, b\u016bti pasiruo\u0161usiam i\u0161girsti bet k\u0105 ir niekada neteisti.<\/p>

\"\"
Koply\u010dioje prie Karmelio \u0161vent\u0173j\u0173 ikonos. Evgenios Levin nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Rekolekcijos, palyd\u0117tojos tarnyst\u0117, labdaros siuntos Lietuvai ir daugyb\u0117 kit\u0173 gra\u017ei\u0173 J\u016bs\u0173 darb\u0173 buvo \u012fvertinti \u012fvairiais apdovanojimais, i\u0161 kuri\u0173 turb\u016bt reik\u0161mingiausias \u2013 prezidento Valdo Adamkaus dekretu i\u0161imties tvarka suteikta Lietuvos pilietyb\u0117. K\u0105 Jums rei\u0161kia b\u016bti Lietuvos piliete?<\/strong><\/p>

Man tai yra did\u017eiul\u0117 dovana. Pamenu, kai Belgijos Karalyst\u0117s konsulas man paai\u0161kino, kad dviej\u0173 pilietybi\u0173 tur\u0117ti negaliu, ir man buvo pasi\u016blyta pasirinkti arba Belgijos, arba Lietuvos, atsakiau, kad Lietuvos pilietyb\u0117 suteikiama tik i\u0161imties tvarka ir kad tai yra Lietuvos valstyb\u0117s dovana man. T\u0105 kart\u0105 atsisakiau Belgijos pilietyb\u0117s, bet v\u0117liau Belgijos vald\u017eia leido j\u0105 susigr\u0105\u017einti.<\/p>

Lietuvoje gyvenate jau beveik trisde\u0161imt met\u0173, o kit\u0105met min\u0117site ir gra\u017e\u0173 asmenin\u012f jubiliej\u0173, ir nors sakoma, jog Dievas met\u0173 neskai\u010diuoja, ta\u010diau \u017emon\u0117ms reik\u0161mingos sukaktys yra tarsi \u017eenklai, padedantys stabtel\u0117ti, prisiminti ir apm\u0105styti nueito gyvenimo kelio atkarpas. Kaip J\u016bs, atsigr\u0119\u017eusi per pet\u012f, regite sav\u0105j\u012f keli\u0105?<\/strong><\/p>

Taip\u2026 (\u0161ypsosi), gyvenimas eina labai greitai. Tikrai, kitais metais man bus a\u0161tuoniasde\u0161imt, bet jau\u010diuosi taip, lyg b\u016bt\u0173 dvide\u0161imt, tarsi tik vakar b\u016b\u010diau \u012fstojusi \u012f vienuolyn\u0105! (Juokiasi.) Laikas taip gretai b\u0117ga, kad man atrodo, jog a\u0161 dar net neprad\u0117jau Dievo myl\u0117ti. Tikrai! \u0160iandien ryte kaip tik baigiau de\u0161imties dien\u0173 rekolekcijas ir sau pasakiau: \u201eVie\u0161patie, nuo \u0161iandien prad\u0117siu Tave myl\u0117ti. Nuo \u0161iandien b\u016bsiu tikra krik\u0161\u010dion\u0117!\u201c Gyvenu, d\u0117koju Dievui ir stengiuosi J\u012f myl\u0117ti, bet vis dar neturiu laiko Jam to parodyti\u2026 (Juokiasi.)<\/p>

Manau, \u0161i\u0105 meil\u0119 J\u016bs gra\u017eiai liudijate savo veikla, spinduliuojan\u010diu gyvybingumu, pozityvumu, itin svarbia palyd\u0117jimo tarnyste. Ko palink\u0117tum\u0117te mums visiems \u0161iandieniniame pandemijos varginamame pasaulyje, kad geb\u0117tume liudyti bent dalel\u0119 to, kuo gyvenate J\u016bs?<\/strong><\/p>

Palink\u0117\u010diau \u017emon\u0117ms nebijoti b\u016bti savimi. Tiesiog b\u016bkite tuo, kuo esate i\u0161 ties\u0173, b\u016bkite savimi visur, kur tik esate, visuose savo darbuose. Ko Dievas nori i\u0161 m\u016bs\u0173? Nieko daugiau \u2013 tik kad b\u016btume savimi, tokie, kokius Jis mus suk\u016br\u0117. Ir kad b\u016btume laimingi. Taip, sunkum\u0173 yra, tikrai nesakau, kad viskas gra\u017eu, bet kiek daug yra ger\u0173 dalyk\u0173! Kad pasaulis tapt\u0173 geresnis, labai daug priklauso ir nuo kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173. Jei pats esi laimingas, vadinasi, ir aplink tave bus daugiau laiming\u0173 \u017emoni\u0173. \u201eA\u0161 b\u016bsiu su jumis per visas dienas\u201c, \u2013 sak\u0117 J\u0117zus. Tad ko li\u016bd\u0117ti, jeigu Jis visada su mumis? Gyvenkite su J\u0117zumi ir b\u016bsite laimingi.<\/p>

Kalbino Lina Mikalauskien\u0117<\/em><\/p>

<\/p>

Straipsnis iliustruotas s. Rozanos Graulich asmeninio archyvo nuotraukomis<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. I<\/a><\/p>