![\"\"](\"https:\/\/8diena.lt\/wp-content\/uploads\/2022\/01\/untitled-9947-Edit-1018x1024.jpg\")
60\u00d760 cm<\/em><\/figcaption><\/figure>
Nat\u016bralu, kad vienu svarbiausi\u0173 egzistencin\u0117s terapijos klausimu tapo \u017emogaus laisv\u0117s ir pasirinkim\u0173 tema. Pasak egzistencin\u0117s terapijos atstov\u0173, pernelyg suprimityvinta, subanalinta \u017emogaus laisv\u0117s samprata da\u017enai virsta egzistencini\u0173 problem\u0173 \u0161altiniu. Jei norime suprasti savo misij\u0105 pasaulyje, susid\u0117lioti prioritetus, pirmiausia turime \u012fsis\u0105moninti, k\u0105 rei\u0161kia \u017emogaus laisv\u0117 ir kokios jos ribos.<\/p>
Laisv\u0117, atsakomyb\u0117 ir veikimas<\/h4>
Egzistenciniu po\u017ei\u016briu laisv\u0117s negalima atskirti nuo atsakomyb\u0117s. Vis tik neretai \u017emon\u0117s siekia laisv\u0117s, bandydami i\u0161vengti atsakomyb\u0117s. O tai palieka p\u0117dsakus, kurie da\u017enai pasirei\u0161kia per kalt\u0117s, nerimo, pyk\u010dio, depresyvumo i\u0161gyvenimus.<\/p>
Kalb\u0117dami apie egzistencin\u0119 laisv\u0119, kalbame ne apie politin\u012f laisv\u0117s suvokim\u0105. Ties\u0105 sakant, politin\u0117 laisv\u0117 gali net pasirodyti kiek pavir\u0161utini\u0161ka, ma\u017eiau svarbi laisv\u0117s i\u0161rai\u0161ka. \u017dmogus gali b\u016bti egzistenci\u0161kai laisvas net tada, kai yra kalinamas ar jo rai\u0161ka, veikimas i\u0161ori\u0161kai ribojami, kaip ir demokrati\u0161koje, laisvoje visuomen\u0117je gyvenantis gali b\u016bti sukaustytas egzistenci\u0161kai.<\/p>
Austr\u0173 neurologas ir psichiatras Viktoras Franklis, aptardamas savo patirtis koncentracijos stovykloje, pabr\u0117\u017eia \u0161i\u0173 dviej\u0173 laisvi\u0173 skirt\u012f. Visos socialin\u0117s, politin\u0117s laisv\u0117s buvo atimtos, bet nepaisant to, i\u0161gyventi pad\u0117jo b\u016btent vidin\u0117s laisv\u0117s pajauta, kurios negali pasisavinti joks re\u017eimas ar brutali j\u0117ga. Vidin\u0117 laisv\u0117 leido atrasti prasm\u0119 ten, kur i\u0161ori\u0161kai galima buvo \u012f\u017evelgti tik beprasm\u0119 kan\u010di\u0105.<\/p>
B\u0117gimas nuo atsakomyb\u0117s<\/h4>
Vakar\u0173 kult\u016broje atsakomyb\u0117s da\u017eniausiai bandoma i\u0161vengti keliais b\u016bdais. Puikus pavyzdys \u2013 konformizmas. Da\u017enas amerikietis giriasi es\u0105s autonomi\u0161kas individualistas ir t\u0105 individualizm\u0105 idealizuoja. Ta\u010diau, jei paanalizuotume detaliau, amerikie\u010diai suranda pa\u010di\u0173 k\u016brybi\u0161kiausi\u0173 b\u016bd\u0173 \u0161ios laisv\u0117s nusikratyti. Masi\u0161kai stojama \u012f \u012fvairiausias s\u0105jungas, organizacijas, tampama partij\u0173, institucij\u0173, religini\u0173 bendruomeni\u0173 nariais. Tai anaiptol nerei\u0161kia, kad priklausymas kokiai nors bendruomenei yra savaime blogas dalykas, da\u017enu atveju \u2013 net atvirk\u0161\u010diai. Problemos i\u0161kyla tada, kai prisijungiama prie tam tikro b\u016brio \u017emoni\u0173 visi\u0161kai aklai, kai atsisakoma m\u0105styti sava galva, nusimetama atsakomyb\u0117 u\u017e savo asmenines nuostatas, elges\u012f, principus ar pasaulio suvokim\u0105, nes m\u0105stoma taip, kaip nurodo organizacijos tvarka. Tokiu atveju individo vertyb\u0117s neb\u0117ra autenti\u0161kos.<\/p>
Kas nutinka, kai i\u0161tikimai atsiduodama i\u0161orinei strukt\u016brai? Gali b\u016bti, kad konformisti\u0161kai pasiduodama i\u0161 auk\u0161\u010diau nuleistoms taisykl\u0117ms, kaip reikia m\u0105styti, nustojama kvestionuoti ir krypstama \u012f radikalum\u0105, religin\u012f, politin\u012f ar kitok\u012f fundamentalizm\u0105.<\/p>
\u017dmogus visuomet turi pasirinkimo laisv\u0119.<\/strong><\/em><\/p>
Net ir neveiksnumas, nenoras \u017einoti yra pasirenkamas.<\/strong><\/em><\/p><\/blockquote>
Kitas variantas \u2013 priklausoma bendruomenei, aktyviai dalyvaujama jos veikloje, gilinamasi \u012f jos veikl\u0105 ir deklaruojamas vertybes, bet jau\u010diamasi patogiai rei\u0161kiant savo nuog\u0105stavimus, keliant klausimus ir lau\u017eant taisykles tuomet, kai tai atrodo teisinga. N\u0117ra sunku pasakyti \u201ene\u201c ir nepaklusti savai bendruomenei, kai prisiimama atsakomyb\u0117 u\u017e savo, kaip \u017emogaus, elges\u012f ir pa\u017ei\u016bras. Kita vertus, kai kiekvien\u0105 bendruomen\u0117s gest\u0105 ar \u017eod\u012f priimame kaip nenugin\u010dijam\u0105 savaimin\u0119 ties\u0105, prarandame savo princip\u0173 autenti\u0161kum\u0105.<\/p>
Dar vienas b\u016bdas neprisiimti atsakomyb\u0117s \u2013 \u012ftik\u0117ti, kad esi bej\u0117gis. Tai gali nulemti daug skirting\u0173 veiksni\u0173. Asmuo gali jaustis savo aplinkybi\u0173, gen\u0173, laikme\u010dio ar auk\u0161tesni\u0173 j\u0117g\u0173 diktuojamo likimo auka. Egzistencinis po\u017ei\u016bris pripa\u017e\u012fsta, kad visi \u0161ie veiksniai gali daryti \u012ftak\u0105, ta\u010diau n\u0117 vienas i\u0161 j\u0173 nepadaro \u017emogaus visi\u0161kai bej\u0117gio ir negali jo visi\u0161kai kontroliuoti.<\/p>
Galimyb\u0117 rinktis laisv\u0119<\/h4>
Austr\u0173 psichoanalitikas, ra\u0161ytojas ir filosofas Otto Rankas savo darbuose itin gra\u017eiai aptar\u0117 laisv\u0117s problem\u0105. Jis teigia, kad kuo labiau asmuo nesupranta j\u012f veikian\u010di\u0173 j\u0117g\u0173, tuo labiau yra j\u0173 veikiamas. Kitaip tariant, kuo labiau nesuprantame mus veikian\u010di\u0173 instinkt\u0173, pas\u0105mon\u0117s, aplinkos \u012ftakos veiksni\u0173, tuo labiau leid\u017eiame jiems mus kontroliuoti. Tiesa, \u017emogus visuomet turi pasirinkimo laisv\u0119. Net ir neveiksnumas, nenoras \u017einoti yra pasirenkamas.<\/p>
Pasak Ranko, savimon\u0117 yra \u012fsipareigojimas, kurio prisi\u0117mimas padidina vidin\u0117s laisv\u0117s ribas. Bet vis tiek daug \u017emoni\u0173 pasirenka akl\u0105 plaukim\u0105 pasroviui, nes realyb\u0117 ir jos tiesos g\u0105sdina ir ne visada yra patogios ar lengvai priimtinos. Bet jos gali ir labai daug padovanoti.<\/p>
Filme \u201eMatrica\u201c parodoma paralel\u0117 tarp laisv\u0117s ir savimon\u0117s. Nors dauguma ir renkasi gyventi u\u017emerktomis akimis, dalis s\u0105moningai pasirenka gyvenim\u0105 pla\u010diai atsimerkus. \u0160is egzistencinis klausimas kartais tampa labai paprastas ir kartu itin sud\u0117tingas: pasirinkti m\u0117lyn\u0105 ar raudon\u0105 piliul\u0119? Abu pasirinkimai tur\u0117s savo kain\u0105.<\/p>
Savimon\u0117 ir etika<\/h4>
Jei sutiksime su Otto Ranko po\u017ei\u016briu \u012f laisv\u0119, nes\u0105moningum\u0105 ir vali\u0105, tuomet priimsime, kad gyventi atsaking\u0105 gyvenim\u0105 \u2013 tai skirti j\u012f sav\u0119s pa\u017einimui. Jei pasirenkame b\u016bti tik savo biologijos, pas\u0105mon\u0117s ir aplinkos produktu, tuomet m\u016bs\u0173 gyvenimas nebus autenti\u0161kas. \u012esipareigojimas gyventi atsakingai ne visada b\u016bna lengvas, ta\u010diau jo nauda did\u017eiul\u0117.<\/p>
Neautenti\u0161kas ir nes\u0105moningas gyvenimas gali riboti \u012fvairiais b\u016bdais. Pirmiausiai, tai gali trukdyti gyventi eti\u0161kai. Antra, tai u\u017etveria keli\u0105 autenti\u0161kumui ir neleid\u017eia kurti gili\u0173, patenkinan\u010di\u0173 ir intymi\u0173 santyki\u0173 su savimi, kitais ir aplinka. Tik gerai pa\u017einodami save, galime kurti tvarius ir nepavir\u0161utini\u0161kus santykius. Bet, paradoksalu, da\u017eniausiai pa\u017e\u012fstame save per santyk\u012f su kitais.<\/p>
\u0160iuo atveju kalbant apie etik\u0105, galvoje turime ne konformistini\u0173, kit\u0173 primest\u0173 taisykli\u0173 laikym\u0105si, ne did\u017eiausios naudos sau ar artimiesiems siekim\u0105, bet veikiau nestrukt\u016brin\u012f po\u017ei\u016br\u012f, tam tikrus principus, o ne grie\u017etas taisykles. Tai gali b\u016bti religinio, dvasinio pamato vertybin\u0117s sistemos, bet neb\u016btinai. Tai pagarba ne tik \u017emogi\u0161kajai egzistencijai, bet ir visam j\u0105 supan\u010diam pasauliui. Meil\u0117, atjauta ir \u012fsipareigojimas socialiniam teisingumui (siekiant geresnio pasaulio, o ne ker\u0161taujant, kenkiant tiems, kurie tau nepatinka) yra pamatiniai egzistencin\u0117s teorijos principai. Jie artimi daugeliui \u017emoni\u0173 ir j\u0173 vertyb\u0117ms, bet \u0161ie principai sudaro b\u016btent egzistencin\u0117s etikos pamat\u0105.<\/p>
Svarbiau ne k\u0105 \u017emogus kalba, kokias teorijas kuria,<\/em><\/strong><\/p>
bet jo tikrosios egzistencin\u0117s nuostatos, vertyb\u0117s, kurios nu\u0161vinta tik veiksmuose.<\/em><\/strong><\/p><\/blockquote>
Tam, kad gal\u0117tum vadovautis \u0161iais principais, turi pa\u017einti save. O nepakankama savimon\u0117 niekada n\u0117ra pasiteisinimas tokiais pamatiniais principais nesivadovauti. Joks pokytis negali \u012fvykti, kol \u017emogus nesutinka prisiimti atsakomyb\u0117s. Tai sunkus, bet b\u016btinas i\u0161bandymas, norint laisvai augti.<\/p>
Valia ir veikimas<\/h4>
Tiek valia, tiek veikimas yra svarb\u016bs egzistencin\u0117s laisv\u0117s aspektai. Vali\u0105 dauguma \u017emoni\u0173 atpa\u017e\u012fsta, bet negali tiksliai jos \u012fvardinti. Galima sakyti, kad tai \u2013 geb\u0117jimas laisvai pasirinkti. Teiginys, kad \u017emon\u0117s turi laisv\u0105 vali\u0105, nerei\u0161kia, kad jie absoliu\u010diai laisvi. Tai veikiau patvirtinimas, kad \u017emon\u0117s bent i\u0161 dalies turi laisv\u0119 rinktis, kurios niekas i\u0161ori\u0161kai negali atimti.<\/p>
Egzistencin\u0117je teorijoje valia apibr\u0117\u017eiama ma\u017eiau pesimisti\u0161kai nei klasikin\u0117je psichodinamin\u0117je, psichoanalitin\u0117je perspektyvose (tiesa, yra i\u0161im\u010di\u0173), pasak kuri\u0173 m\u016bs\u0173 geba pa\u017einti pas\u0105mon\u0119 yra itin ribota. Nors abi teorijos sutinka, kad turime pas\u0105mon\u0119, kurios iki galo pa\u017einti negalime, egzistencin\u0117s terapijos \u0161alininkai tiki, kad galimybi\u0173 geriau j\u0105 pa\u017einti yra daugiau, nei gali pasirodyti. \u017dmogus, pasak egzistencin\u0117s terapijos, pirmiausia yra praktin\u0117 b\u016btyb\u0117. Svarbiau ne k\u0105 \u017emogus kalba, kokias teorijas kuria, bet jo tikrosios egzistencin\u0117s nuostatos, vertyb\u0117s, kurios nu\u0161vinta tik veiksmuose. B\u016btent m\u016bs\u0173 pasirinkimai ir yra ta \u201emed\u017eiaga\u201c, padedanti patiems save pa\u017einti.<\/p>
Paradoksalu, bet egzistencin\u0117 terapija, regis, apver\u010dia \u012fprast\u0105 schem\u0105 ir elgesio motyvus bando atskleisti, \u017evelgiant \u012f veiksmus. \u0160ios terapijos tikslas tikrai n\u0117ra \u012fsitikinimas, jog \u017emogus yra laisvas sukurti save, ta\u010diau ji pabr\u0117\u017eia, kad n\u0117ra tokios situacijos, kuri i\u0161 m\u016bs\u0173 visi\u0161kai atimt\u0173 laisv\u0119 ir atsakomyb\u0119 b\u016bti \u017emogumi.<\/p>
Kai \u017emogus nesinaudoja savo laisva valia, pradeda labiau priminti robot\u0105, ma\u0161in\u0105. Neretai egzistencialistai persp\u0117ja, kad yra daug \u017emoni\u0173, kuriems toks \u201eautomatizmas\u201c atrodo patrauklus, nors ilgainiui jis nei\u0161vengiamai sukuria \u012f nevilt\u012f varan\u010di\u0105 egzistencin\u0119 tu\u0161tum\u0105. Ta\u010diau niekas negali gyventi u\u017e kit\u0105 \u017emog\u0173, u\u017e j\u012f prisiimti atsakomyb\u0119. Egzistencin\u0117s terapijos tikslas \u2013 ne nurodyti \u017emogui, k\u0105 jis turi daryti, i\u0161ai\u0161kinti, koks gyvenimo b\u016bdas teisingas, ta\u010diau paskatinti j\u012f pasinaudoti turimu laisv\u0117s potencialu, prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e savo gyvenim\u0105, negyventi \u201etre\u010diuoju asmeniu\u201c.<\/p>
Egzistencin\u0117 terapija pabr\u0117\u017eia autenti\u0161kumo svarb\u0105, ta\u010diau pastarasis yra ne kas kita, kaip atsakinga laisv\u0117. Labai da\u017enai mes negalime pasirinkti aplinkybi\u0173, kuriomis tenka veikti, ta\u010diau visada galime pasirinkti, kaip \u012f \u0161ias aplinkybes reaguoti.<\/p>
Pareng\u0117 Dominyka Navickait\u0117<\/em><\/p>
\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. III<\/a><\/p>