{"id":3295,"date":"2024-10-29T11:44:30","date_gmt":"2024-10-29T08:44:30","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=3295"},"modified":"2024-10-29T11:44:36","modified_gmt":"2024-10-29T08:44:36","slug":"br-jokubas-marija-gostautas-op-baznycios-persikrovimo-scenarijus-nuo-individo-prie-asmens","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/10\/29\/br-jokubas-marija-gostautas-op-baznycios-persikrovimo-scenarijus-nuo-individo-prie-asmens\/","title":{"rendered":"Br. Jok\u016bbas Marija Go\u0161tautas, OP. Ba\u017eny\u010dios persikrovimo scenarijus: nuo individo prie asmens"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2023 m. Nr. III (27)<\/a><\/p>

Vokie\u010di\u0173 katalik\u0173 teologas ir religijos filosofas Romano Guardini viename savo tekst\u0173 ra\u0161o, kad XX a. prad\u017eioje baig\u0117si viena pasaulio istorijos epocha. Prie\u0161 daugiau nei \u0161imt\u0105 met\u0173, b\u016bdamas tremtyje, kitas filosofas\u00a0\u2013 Nikolajus Berdiajevas\u00a0\u2013 para\u0161\u0117 savo, galima sakyti, prana\u0161i\u0161k\u0105 tekst\u0105 apie \u201enaujuosius viduram\u017eius\u201c, teigdamas, kad epocha, pa\u017eym\u0117ta proto dominavimu, intelektualizmu ir institucij\u0173 valdymu, jau yra pasibaigusi.<\/em><\/p>

\u0160imtas met\u0173 pra\u0117jo ir po to, kai kitas \u017eymus m\u0105stytojas Via\u010deslavas Ivanovas (1866\u20131949), taip pat patyr\u0119s tremt\u012f d\u0117l bol\u0161evik\u0173 \u012fsigal\u0117jimo, d\u0117st\u0117 Romoje ir teig\u0117, kad baig\u0117si kritin\u0117 mokslo individualizmo ir intelektualizmo epocha ir pagaliau sugr\u012f\u017etame prie epochos, kuri turi teigti gyvenim\u0105, pilnatv\u0119, dvasi\u0105.<\/em><\/p>

Vis d\u0117lto \u0161iandien atrodo lyg pasaulis ir toliau gyvent\u0173 toje nesibaigian\u010dioje epochoje, kuri\u0105 jau prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 palaidojo min\u0117ti m\u0105stytojai. \u0160iandien matome stagnacij\u0105 ir tro\u0161kim\u0105 prat\u0119sti epoch\u0105, kuri nebegali b\u016bti prat\u0119sta. Nebeu\u017etenka daryti ma\u017eus kosmetinius remontus, siekiant i\u0161saugoti tai, kas jau seniai byra.<\/em><\/p>

Vis nuskambantys ba\u017enytiniai skandalai tarsi siun\u010dia dar stipresnius signalus, kad b\u016btina perm\u0105styti m\u016bs\u0173 gyvenimo principus\u00a0\u2013 sustoti, pasi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f save i\u0161 \u0161alies ir \u012f\u017evelgti \u201epersikrovimo\u201c galimybes, be kuri\u0173 nebus \u012fmanoma jud\u0117ti toliau. Antraip bus riedama \u012f dar gilesn\u0119 duob\u0119, nes ne skandalai griauna Ba\u017eny\u010di\u0105 ir jos strukt\u016bras, o neteisingi principai. Skandalai tik parodo, jog med\u017eio \u0161aknys yra pa\u017eeistos ir reikalauja skubaus gydymo.<\/em><\/p>

Gr\u012f\u017eti prie asmens<\/strong><\/p>

Pirmiausia svarbu skirti kult\u016brinius ir epochinius poky\u010dius. Kult\u016briniai poky\u010diai ne\u0161a naujum\u0105, kitoni\u0161kum\u0105, o epochiniai reikalauja sugr\u012f\u017eimo prie esmini\u0173 dalyk\u0173, atgimimo. Pokytis, kurio mums reikia \u0161iandien, yra b\u016btent epochinis.<\/p>

Taigi, \u0161iandien mums reikia to, kas b\u016bt\u0173 ne nauja d\u0117l paties naujumo, bet naujai gyva, tikra, atgaivinta, reikia sugr\u012f\u017eimo prie \u0161akn\u0173. Jei sutinkame, kad \u0161iandien pasaulis i\u0161gyvena susiskaldymo ir fragmenti\u0161kumo laikotarp\u012f, kad \u017emogus yra subyr\u0117j\u0119s \u012f daugyb\u0119 daleli\u0173, prie\u0161tar\u0173 ir vidini\u0173 konflikt\u0173, tuomet pripa\u017einsime, jog reikia \u012f visk\u0105 pa\u017evelgti naujai. Kai senos id\u0117jos ir sistemos nebefunkcionuoja, jos turi b\u016bti, jei ne pakeistos, tai bent i\u0161 vidaus atgaivintos ir atnaujintos.<\/p>

\u0160iame kontekste i\u0161ry\u0161k\u0117ja ir kita problema \u2013 ba\u017enytin\u0117se institucijose sunku berasti asmen\u0173, kurie gal\u0117t\u0173 gyvai atskleisti institucijos misij\u0105. Sunku sutikti t\u0173, kurie b\u016bt\u0173 vidujai integral\u016bs, laisvi ir liudijantys gyvenim\u0105. Da\u017enai \u017evelgdami \u012f ba\u017enytines institucijas pirmiausia matome problemas, susijusias su tam tikrais asmenimis, kurie, u\u017euot skatin\u0119 savo bendruomenes su\u017eyd\u0117ti, patys tas problemas ir sukelia.<\/p>

Pavyzd\u017eiui, kai renkamas vienuolyno vyresnysis arba ie\u0161koma pamainos kokiam nors institucijos vadovui, asmenys pasirenkami remiantis principu \u201egeriausias i\u0161 blogiausi\u0173\u201c. Neretai pasitaiko ir taip, kad svarbias vietas u\u017eima \u201ekarjeristai\u201c, ta\u010diau negalima pamir\u0161ti, kad Ba\u017eny\u010dia n\u0117ra u\u017edaroji akcin\u0117 bendrov\u0117, o yra brendimo \u0161ventume vieta. \u010cia negalioja \u201epasaulio\u201c logika.<\/p>

Dr\u012fstu sakyti, kad \u0161iandien turime tobul\u0105 scenarij\u0173 \u2013 esame kvie\u010diami sugr\u012f\u017eti prie asmens, kuriame pasirei\u0161kia b\u016bties, gyvenimo ir minties integralumas. Jeigu patys nenor\u0117sime \u012fgyvendinti \u0161ito scenarijaus, b\u016bsime priversti tai padaryti. \u0160is teologinis, dvasinis ir egzistencinis per\u0117jimas yra b\u016btinas \u2013 mums reikia i\u0161 individo perspektyvos gr\u012f\u017eti \u012f asmens perspektyv\u0105.<\/p>

Popie\u017eius Pranci\u0161kus lai\u0161ke, skirtame Pa\u0161v\u0119stojo gyvenimo metams, sako, jog pa\u0161v\u0119stieji turi \u201epa\u017eadinti pasaul\u012f\u201c. Popie\u017eius i\u0161ry\u0161kina tai, kad Ba\u017eny\u010dios gyvenimo centras yra komunija<\/em>, kuri pirmiausia atsiskleid\u017eia kaip bendryst\u0117 tarp \u017emogaus ir Dievo bei bendryst\u0117 su kitais. Kitaip tariant, bendryst\u0117 tarp Dievo ir \u017emogaus atgaivina, gydo ir kuria tikr\u0105 bendryst\u0119 tarp \u017emoni\u0173.<\/p>

Jau Vatikano II susirinkimas kreip\u0117 Ba\u017eny\u010dios laiv\u0105 komunijos\u00a0<\/em>\u2013 naujo bendryst\u0117s atradimo ir patyrimo\u00a0\u2013 kranto link. Sinodiniame susitikime Romoje vienas \u017einomas kardinolas taikliai pasteb\u0117jo: \u201eKalb\u0117kime apie Ba\u017eny\u010di\u0105 kaip komunij\u0105, sinodi\u0161k\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105, bet\u2026 i\u0161 kur tai ateis?\u201c Kitaip tariant, kaip \u0161ie dalykai gali pasireik\u0161ti, jei Ba\u017eny\u010dios institucijose ir toliau t\u0119siame individualistin\u0119 formacij\u0105 ir ugdome mentalitet\u0105, neskatinant\u012f bendryst\u0117s? Kaip Ba\u017eny\u010dia ir pa\u0161v\u0119stasis gyvenimas gali tapti komunijos<\/em>, bendryst\u0117s namais ir mokykla?<\/p>

Tai ne\u012fmanoma, jei ir toliau galvosime, kad individas sukurs bendruomen\u0119. Tikros bendryst\u0117s gyvenimas, kalbant teologi\u0161kai, yra dievi\u0161kasis Trejyb\u0117s gyvenimas. Bendryst\u0119 galime perduoti, ta\u010diau jei to nepatirsime prakti\u0161kai, kalb\u0117jimas apie j\u0105 taps nuolatine frustracija: turiu, privalau, bet negaliu, nemoku, nes niekas to neperdav\u0117 ir nei\u0161mok\u0117\u2026<\/p>

Kalbant apie Ba\u017eny\u010dios misij\u0105 ir nauj\u0105j\u0105 evangelizacij\u0105, galima i\u0161skirti kelis dalykus, kurie padeda siekti reikiamo atsinaujinimo dvasinink\u0173 ir pa\u0161v\u0119st\u0173j\u0173 gyvenime.<\/p>

Ne funkcionieriai\u2026<\/strong><\/p>

Pirmiausia svarbu atsisakyti minties, jog egzistuojame tam, kad atliktume koki\u0105 nors funkcij\u0105 Ba\u017eny\u010dioje. Minties, kad ka\u017ekas stovi u\u017e nugaros ir reikalauja atlikti tam tikr\u0105 funkcij\u0105 \u2013 b\u016bti krumpliara\u010diu did\u017eiul\u0117je senoje ma\u0161inoje, kuri\u0105 vadiname Ba\u017eny\u010dia. M\u016bs\u0173 egzistavimas Ba\u017eny\u010dioje n\u0117ra apibr\u0117\u017eiamas funkcijomis. Istorijoje buvo period\u0173, kai ir pa\u0161v\u0119stasis gyvenimas buvo suprantamas kaip vienas i\u0161 krumpliara\u010di\u0173, ver\u010dian\u010di\u0173 funkcionuoti \u0161it\u0105 sen\u0105 ma\u0161in\u0105. \u0160iandien taip neb\u0117ra.<\/p>

\u010cia galima pasitelkti Ba\u017eny\u010dios kaip \u0161eimos \u012fvaizd\u012f, kad ir koks jis netobulas. \u0160eimoje n\u0117 vienas neegzistuoja tam, kad atlikt\u0173 koki\u0105 nors funkcij\u0105, antraip b\u016bt\u0173 i\u0161mestas. Charizmos ir dovanos yra skirtos visai \u0161eimai, bet \u0161eima n\u0117ra \u012fmon\u0117, kuri samdo darbuotojus pagal j\u0173 kvalifikacij\u0105. \u0160eima gauna ir priima visas charizmas ir dovanas b\u016btent kaip dovanas.<\/p>

U\u017etenka manyti, kad pa\u0161v\u0119stasis gyvenimas privalo b\u016bti tam, kad Ba\u017eny\u010dios pastatas i\u0161likt\u0173 nesubyr\u0117j\u0119s. Mes, pa\u0161v\u0119stieji ir dvasininkai, negalime ir toliau \u012f save \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f funkcionierius. Pasak popie\u017eiaus, nebegalime \u017evelgti \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 kaip \u012f tarptautin\u0119 karitatyvin\u0119 organizacij\u0105 ar tiesiog institucij\u0105.<\/p>

Naujas \u017evilgsnis\u00a0\u2013 ne tragedija, o malon\u0117 Ba\u017eny\u010diai. Nebeb\u016bti funkcionieriais yra malon\u0117. \u010cia tampa svarbesnis teofani\u0161kas\u00a0<\/em>\u2013 Dievo liudytojo, o ne Ba\u017eny\u010dios funkcionieriaus vaidmuo: m\u016bs\u0173 gyvenimas liudija Dievo perkeist\u0105 ir Jo veid\u0105 parodan\u010di\u0105 \u017emogyst\u0119, kuri siekia \u0161ventumo. Kitaip tariant, m\u016bs\u0173 veikla, tarnyst\u0117, darbai kyla i\u0161 to, kas esame, o ne atvirk\u0161\u010diai. M\u016bs\u0173, pa\u0161v\u0119st\u0173j\u0173, kunig\u0173 ir vis\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173, buvimas n\u0117ra apibr\u0117\u017eiamas tuo, k\u0105 darome.<\/p>

Kalbant apie dvasinink\u0173 ir pa\u0161v\u0119st\u0173j\u0173 gyvenim\u0105, \u0161iandien geriausiai veikia \u0161is principas: \u201eVisa, k\u0105 jie liepia, darykite ir laikykit\u0117s, ta\u010diau nesielkite, kaip jie elgiasi\u201c (Mt 23, 3). Kitaip tariant, esame prisideng\u0119 daugybe gra\u017ei\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, o gyvenimas nusmurg\u0119s ir subyr\u0117j\u0119s. Slepiam\u0117s u\u017e daugyb\u0117s ger\u0173 darb\u0173, funkcij\u0173, kurias atliekame, bet dvasios ir gyvyb\u0117s mumyse neb\u0117ra. Taip pastatome Vie\u0161pa\u010diui sien\u0105 ir Jo nepraleid\u017eiame.<\/p>

Prisimenu vieno d\u0117stytojo liudijim\u0105, i\u0161girst\u0105 studijuojant Romoje. Jis pasakojo, kad popie\u017eius Jonas Paulius II kart\u0105 su juo pasidalino mintimi, jog mes, katalikai, esame i\u0161sisunk\u0119: Caritas, savanoryst\u0117s, mokyklos, \u012fvairios tarnyst\u0117s, bet\u2026 tame ka\u017ekas negerai, nes pasaulis, matydamas Ba\u017eny\u010dios veikim\u0105, ne\u0161lovina Dievo, mylin\u010dio T\u0117vo, kuris yra Danguje. Darbai, tarnyst\u0117s pirmiausia turi b\u016bti ta vieta, kurioje \u012fvyksta teofanija\u00a0<\/em>\u2013 Dievo apsirei\u0161kimas, kai pasirodome ne mes, bet mumyse esantis Dievas. Kai gyvename, egzistuojame Dieve, kai suvokiame, kad ne viskas priklauso nuo m\u016bs\u0173, kai m\u016bs\u0173 rankos yra Dievo rankos, tik tuomet i\u0161 ties\u0173 liudijame pasauliui.<\/p>

Kod\u0117l \u0161iandien Dievas neapsirei\u0161kia per m\u016bs\u0173 darbus? Nes mokome ir kalbame daug, r\u016bpinam\u0117s socialin\u0117mis problemomis, ai\u0161kiname ir rodome kitiems, kaip ir k\u0105 daryti, bet neparodome KOD\u0116L. Neparodome Vie\u0161paties. Ivas Kongaras (Yves Congar), vienas garsiausi\u0173 pra\u0117jusio am\u017eiaus dominikon\u0173 teolog\u0173, sak\u0117, kad krik\u0161\u010dionys keturis pirmus Ba\u017eny\u010dios am\u017eius band\u0117 pasakyti \u201eka\u017ek\u0105 protingo\u201c apie Krist\u0173, bet geriausiai jiems sek\u0117si J\u012f parodyti, paliudyti ir ne\u0161ti J\u012f pasauliui.<\/p>

Formacija kaip sav\u0119s atradimas Kitame<\/strong><\/p>

Individas, kuris siekia savo paties tobulumo, niekam ne\u012fdomus. \u0160iandien pasauliui visi\u0161kai ne\u012fdomu matyti individual\u0173 m\u016bs\u0173 tobulum\u0105 ir nuoseklum\u0105. Ta\u010diau \u0161iandien prakalbina tobulumo kaip dovanos, ateinan\u010dios i\u0161 Kito, siekimas.<\/p>

Individas visuomet atskleid\u017eia ir parodo tik save, o asmuo rodo ir kreipia \u012f Kit\u0105. Individas siekia savo paties tobulumo, o asmuo savo tobulum\u0105 randa Kitame. Jo tobulumas suvokiamas tik per santyk\u012f su Kitu, per geb\u0117jim\u0105 pa\u017evelgti \u012f save Kito akimis. Logika paprasta: S\u016bnus be T\u0117vo n\u0117ra S\u016bnus, o T\u0117vas be S\u016bnaus n\u0117ra T\u0117vas. Jeigu tokio tobulumo siekimo n\u0117ra ir pa\u0161v\u0119stajame gyvenime, tai veda \u012f pa\u0161aukimo savi\u017eudyb\u0119, nes viskas statoma ant menko, netvirto, netobulo m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161ko pagrindo. Bandome i\u0161silaikyti patys, bet tas pamatas ima ir subyra kaip sm\u0117lio pilis rankose.<\/p>

Kai tik pradedi noviciat\u0105, tuoj pat tave ima \u201etobulinti\u201c, \u012fstoji \u012f seminarij\u0105 \u2013 tas pats \u201etobulinimas\u201c. Ne i\u0161 vidaus, ne i\u0161 esm\u0117s, bet formaliai, pavir\u0161utini\u0161kai, be jokio tikslo\u2026 Dabartin\u0117 formacija \u2013 ne auginimas dvasioje, santykyje, o \u201etobulumo\u201c, kuris yra ne kas kita kaip formalizmas, siekis. Pamaldumas tampa formos, o ne tikros maldos vieta. Taip yra, nes ugdyme nekalbame apie eucharistin\u0117s adoracijos, brevijoriaus maldos prasm\u0119, tik: \u201eDaryk, taip reikia; neklausysi \u2013 susilauksi sankcij\u0173; taisykl\u0117s reikalauja; Kanon\u0173 teis\u0117 nurodo, kad privalai\u2026\u201c Tai demoni\u0161ka!<\/p>

Kalbant apie dvasin\u0117s formacijos ypatumus, svarbu pamin\u0117ti ir skaistumo ugdym\u0105. \u010cia irgi daug formalumo, kylan\u010dio i\u0161 to, kad pa\u0161aukimas \u012f skaistum\u0105 n\u0117ra suprantamas kaip gyvenim\u0105 ir santykius perkei\u010diantis kelias. \u0160tai i\u0161bandymus patiriantis pasiun\u010diamas \u201eskaldyti malk\u0173\u201c, ta\u010diau nekalbama apie asmens ir jo k\u016bni\u0161kumo integracij\u0105 \u012f tikr\u0105, skais\u010di\u0105 draugyst\u0119, bendryst\u0119, artum\u0105. Taip skaistumas tampa \u017emogaus dvasine ir psichine \u201ekastracija\u201c, i\u0161 kurios anks\u010diau ar v\u0117liau bus bandoma pab\u0117gti.<\/p>

Paklusnumas taip pat tapo forma ir prievole be dvasios, o ne kalb\u0117jimosi ir pasitik\u0117jimo vieni kitais dovana. Galiausiai visa tai nuveda iki asmens skilimo, o per tai ir iki psichoterapeuto kabineto\u2026 Kai \u0161iandien matome tokios formacijos tragedijas, esame kvie\u010diami ne kosmeti\u0161kai, o radikaliai perm\u0105styti pa\u0161v\u0119st\u0173j\u0173 ir dvasinink\u0173 formacijos kelius ir kryptis.<\/p>

\u017dvelgiant \u012f dabartin\u0119 formacij\u0105 atrodo, kad turime konstruoti tobul\u0105, korekti\u0161k\u0105, intelektualiai nepriekai\u0161ting\u0105 krik\u0161\u010dion\u012f individualist\u0105. \u010cia ir atsiveria \u0161iandienos Ba\u017eny\u010dios problema: pirmiausia norime sukonstruoti tobul\u0105 individ\u0105, moraliai ir kanoni\u0161kai nepriekai\u0161ting\u0105 \u201esuperheroj\u0173\u201c, o tik paskui nepaai\u0161kinamu b\u016bdu suteikti jam krik\u0161\u010dioni\u0161ko dvasingumo aureol\u0119. Tuomet Krik\u0161tas tampa tik dekoratyvine ceremonija.<\/p>

Visgi Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai jau nuo pirm\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 sak\u0117, kad ne\u012fmanoma nieko sukonstruoti i\u0161 \u017emogaus, ir vienintelis b\u016bdas tobul\u0117ti \u2013 atgimimas i\u0161 \u0160ventosios Dvasios. Jie puikiai suprato, kad negalime pa\u017einti Dievo, netapdami Jo vaikais. Antraip pa\u017einsime ne T\u0117v\u0105, o tik diev\u0105 \u2013 ka\u017ekoki\u0105 tobul\u0105, bet tolim\u0105 b\u016btyb\u0119.<\/p>

Vaiku negali tapti pats i\u0161 sav\u0119s kaip koks self making man<\/em> (\u201epasidaryk pats\u201c)\u00a0\u2013 reikia b\u016bti atgimdytam. Individas savo susikurtu tobulumu sav\u0119s nei\u0161ganys, o asmuo, kad ir koks bus netobulas, i\u0161sigelb\u0117s, nes priklauso Kristui. Toks yra i\u0161ganymo kelias.<\/p>

Kai individas priima Dievo gyvenim\u0105, jis mir\u0161ta savo individualizmui ir atgimsta kaip asmuo. \u0160ventoji Dvasia mums duoda gyvenim\u0105, \u012fjungdama \u012f Kristaus K\u016bn\u0105.<\/p>

Gyvenimo pilnatv\u0117s vaisiai<\/strong><\/p>

Jeigu priklausau organizmui, kurio pamatas\u00a0\u2013 santykis, jei tok\u012f gyvenim\u0105 ne\u0161ioju savyje, tuomet tas gyvenimas manyje bus paliudytas. Kitaip tariant, jei esu n\u0117\u0161\u010dias, tuomet ir pagimdysiu, o jei ne, tuomet n\u0117ra reikalo stangintis<\/em>. Taigi, jeigu mumyse yra gyvenimas, kur\u012f gavome kaip dovan\u0105, tuomet i\u0161 bendryst\u0117s, komunijos<\/em>, Ba\u017eny\u010dios gyvenimo Kristuje gimsta misija. Neb\u016bna taip, kad individas, kuris gyvena tik sau ir r\u016bpinasi tik savo tobul\u0117jimu, staiga imt\u0173 autenti\u0161kai liudyti.<\/p>

Dievas \u2013 trij\u0173 Asmen\u0173 vienyb\u0117, kurios principas yra Meil\u0117. Tad, jeigu nepriklausome \u0161iai egzistencijos formai, negali b\u016bti jokios misijos, nebent butaforija, popieriniai r\u016bmai. Ta\u010diau, jeigu m\u016bs\u0173 gyvenimas yra Dieve, savaime suprantama, jis ims duoti vaisi\u0173.<\/p>

Baig\u0117si institucij\u0173, kurios buvo statomos \u201egimdant i\u0161 nieko\u201c, laikas. \u0160iandien jas reikia atgaivinti, prisimenant tikr\u0105j\u012f pamat\u0105. Tai ir yra naujosios evangelizacijos centras \u2013 evangelizuojame pirmiausiai savo namus.<\/p>

Pasak popie\u017eiaus, esame kvie\u010diami liudyti. Pasaulis tikrai mato mus ir m\u016bs\u0173 gyvenimo b\u016bde, veikime, santykyje, jei tik jis autenti\u0161kas ir sveikas, gali i\u0161vysti kit\u0105 Veid\u0105. Veid\u0105 to, kuris yra m\u016bs\u0173 b\u016bties centras. O kai \u017emogus sutinka veiduose tikr\u0105j\u012f Veid\u0105, gimsta pa\u0161aukimas. Tai \u2013 did\u017eiul\u0117 dovana ir atsakomyb\u0117.<\/p>

Istorija, kuri moko<\/strong><\/p>

Norisi pa\u017evelgti \u012f visai nesen\u0105 istorij\u0105. Komunizmo laikotarpiu Ba\u017eny\u010dia i\u0161gyveno, galima sakyti, malon\u0117s laik\u0105, ir popie\u017eius Jonas Paulius II beveik prie\u0161 trisde\u0161imt met\u0173 nor\u0117jo, kad tikintieji i\u0161 buvusio \u201eRyt\u0173 bloko\u201c liudyt\u0173 Visuotinei Ba\u017eny\u010diai.<\/p>

Sovietinio re\u017eimo metu \u012fvyko vis\u0173 ba\u017enytini\u0173 institucij\u0173, veiklos strukt\u016br\u0173 ir organizacij\u0173 gri\u016btis. Ba\u017eny\u010dios nuosavyb\u0117 buvo atimta, organizacijos i\u0161ardytos. Ba\u017eny\u010dia nebetur\u0117jo nieko. Tuomet, kai d\u0117l persekiojim\u0173 tai buvo sugriauta, liko vienintelis dalykas\u00a0\u2013 asmuo. Asmuo kaip teofanijos\u00a0<\/em>\u2013 Dievo veikimo ir aprei\u0161kimo\u00a0\u2013 vieta. \u017dmon\u0117s slap\u010diomis ne\u0161\u0117 tik\u0117jimo trupin\u0117lius \u012f ligonines, fabrikus, \u012f kal\u0117jimus ir lagerius, su baime \u0161irdyse mokydami vaikus katekizmo. Kunigai, pa\u0161v\u0119stieji, pasaulie\u010diai ne\u0161\u0117 \u0161irdyse tikr\u0105 tik\u0117jim\u0105. Tai buvo ne tik tik\u0117jimo persekiojimo, bet ir tikros Kristaus gyvyb\u0117s Jo \u017emon\u0117se laikas!<\/p>

\u0160iandien gyvename laisv\u0117je, kur ba\u017enytin\u0117s organizacijos, institucijos, nuosavyb\u0117 yra m\u016bs\u0173 rankose, bet tik\u0117jimo, gyvo santykio su Vie\u0161pa\u010diu lik\u0119 vos keli la\u0161eliai. \u017dinoma, pasimokyti i\u0161 istorijos, tai nerei\u0161kia visko atsisakyti, i\u0161parduoti vienuolynus bei nuosavyb\u0119, i\u0161griauti ba\u017eny\u010dias. Tikrai ne! Vis d\u0117lto reikia kreipti d\u0117mes\u012f \u012f tai, kas svarbiausia, kas gaivina mus kaip tikin\u010diuosius, \u012fgalina augti tik\u0117jime ir santykyje su Dievu. Antraip, pasidav\u0119 patogumui, visk\u0105 i\u0161barstysime ir liksime, kaip ta moteri\u0161k\u0117 i\u0161 pasakos \u2013 prie suskilusios geldos.<\/p>

Krik\u0161\u010dioni\u0161kojo mentaliteto centras<\/strong><\/p>

Pranc\u016bzijoje, Vezl\u0117 (V\u00e9zalay<\/em>) benediktin\u0173 abatijos bazilikoje, ant centrin\u0117s kolonos (ties pagrindiniu \u012f\u0117jimu) kapitelio matoma \u0161v. Jono Krik\u0161tytojo fig\u016bra, kuri buvo nuniokota Did\u017eiosios Pranc\u016bzijos revoliucijos metu. Bazilika pastatyta taip, kad per Jono Krik\u0161tytojo \u0161vent\u0119, bir\u017eelio 24 dien\u0105, pro langus krintanti \u0161viesa centrin\u0117je navoje sukuria \u0161viesos tak\u0105 nuo pagrindinio \u012f\u0117jimo iki altoriaus. Tai\u00a0\u2013 simbolinis \u017emogaus gyvenimo kelias, vedantis nuo Krik\u0161to iki tapimo Kristaus K\u016bnu\u00a0\u2013 iki altoriaus. Taip \u0161ventov\u0117s architekt\u016bra i\u0161rei\u0161kia I\u0161ganymo paslapt\u012f.<\/p>

Toje pa\u010dioje bazilikoje Kal\u0117d\u0173 laikotarpiu \u0161viesa krinta nuo lang\u0173 ir ap\u0161vie\u010dia \u0161onin\u0117s navos kolon\u0173 kapitelius, kurie vaizduoja flor\u0105, faun\u0105, prana\u0161us, \u017emoni\u0173 gyvenimo kasdienyb\u0119. Ta \u0161viesa \u2013 tai Kristus, Visatai ir \u017emoni\u0173 gyvenimui suteikiantis reik\u0161m\u0119. \u010cia galima pamin\u0117ti \u0161v. Efrem\u0105, kuris savo himnuose kalba apie Krist\u0173 kaip rakt\u0105 gamtai, pasauliui ir Ra\u0161tams skaityti. \u0160i k\u016bryba atskleid\u017eia mentalitet\u0105, liudijant\u012f tikr\u0105j\u0105 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 s\u0105mon\u0119, nauj\u0105 ant Kristaus statom\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>

Pirm\u0173j\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161kuose Rytuose skliautai buvo vaizduojami kaip krep\u0161eliai, apimantys visa ir visus, esan\u010dius ba\u017eny\u010dioje. \u0160ie krep\u0161eliai simboli\u0161kai skirti Eucharistijai\u00a0\u2013 duonai, kuri yra ir pati bendruomen\u0117 ir altoriaus auka. Taigi, Ba\u017eny\u010dioje visa priklauso Kristui, Jo K\u016bnui. Visa yra viena, ir t\u0105 vienum\u0105, savo pilnatv\u0119 randame Kristuje ir Jo Ba\u017eny\u010dioje\u00a0\u2013 komunijoje<\/em>. <\/p>

Kiekvienas i\u0161 m\u016bs\u0173 pasaulyje esame dalis, kuri liudija visum\u0105, o visuma liudija Krist\u0173. Kristus yra m\u016bs\u0173 mentalitetas. Jei to n\u0117ra, Ba\u017eny\u010dia tampa i\u0161sibars\u010diusi: tik altor\u0117liai, paveiksl\u0117liai ir statul\u0117l\u0117s, bet centro neb\u0117ra. M\u016bs\u0173 gyvenimas gali arba liudyti \u0161\u012f i\u0161sibarstym\u0105, arba ne\u0161ti pasauliui vienyb\u0117s su Kristumi \u0161vies\u0105.<\/p>

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iandien matome stagnacij\u0105 ir tro\u0161kim\u0105 prat\u0119sti epoch\u0105, kuri nebegali b\u016bti prat\u0119sta. Nebeu\u017etenka daryti ma\u017eus kosmetinius remontus, siekiant i\u0161saugoti tai, kas jau seniai byra.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3296,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[21],"tags":[377,466,464,461,463,462,279,465],"class_list":["post-3295","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-tikejimo-vartai","tag-dievas","tag-formacija","tag-intelektualizmas","tag-jokubas-marija-gostautas","tag-nikolajus-berdiajevas","tag-romano-guardini","tag-santykis","tag-stagnacija"],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"featured_media_urls":{"thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic.jpg",768,512,false],"large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-1024x683.jpg",950,634,true],"1536x1536":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic.jpg",1440,960,false],"2048x2048":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic.jpg",1440,960,false],"inspiro-featured-image":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic.jpg",1440,960,false],"inspiro-loop":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-950x320.jpg",950,320,true],"inspiro-loop@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-1440x640.jpg",1440,640,true],"menu-24x24":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-24x16.jpg",24,16,true],"menu-36x36":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-36x24.jpg",36,24,true],"menu-48x48":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-48x32.jpg",48,32,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-300x200.jpg",300,200,true],"woocommerce_single":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-100x100.jpg",100,100,true],"portfolio_item-thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-thumbnail@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-masonry":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-masonry@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-thumbnail_cinema":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-800x335.jpg",800,335,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-600x900.jpg",600,900,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-1200x960.jpg",1200,960,true],"portfolio_item-thumbnail_square":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/gabrielmanjarres-735b1139fb2a68bbb9f09e22d8b06499-cathopic-800x800.jpg",800,800,true]},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3295"}],"collection":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3295"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3295\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3297,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3295\/revisions\/3297"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3296"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3295"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3295"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3295"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}