{"id":3222,"date":"2024-09-28T14:54:00","date_gmt":"2024-09-28T11:54:00","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=3222"},"modified":"2024-10-15T10:34:56","modified_gmt":"2024-10-15T07:34:56","slug":"pastata-skaityti-tarsi-knyga-pokalbis-su-marija-dremaite","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/09\/28\/pastata-skaityti-tarsi-knyga-pokalbis-su-marija-dremaite\/","title":{"rendered":"Pastat\u0105 skaityti tarsi knyg\u0105. Pokalbis su Marija Dr\u0117maite"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2024 m. Nr. II (30)<\/a><\/p>

Ar da\u017enai susim\u0105stome, kas ir kaip formavo m\u016bs\u0173 aplink\u0105\u00a0\u2013 pastatus, gatves, aik\u0161tes ir skverus? Kokiomis aplinkyb\u0117mis visa tai atsirado? Kokias istorijas gali papasakoti architekt\u016bra ir kaip ji veikia m\u016bs\u0173 kasdienyb\u0119? Ar mums r\u016bpi, kaip formuojame sav\u0105j\u0105 aplink\u0105 \u0161iandien ir koki\u0105 j\u0105 paliksime ateinan\u010dioms kartoms? Atsakymai \u012f \u0161iuos klausimus veriasi pokalbyje su architekt\u016bros istorike, Vilniaus universiteto profesore dr. Marija Dr\u0117maite. Pa\u0161nekesys sukasi apie m\u016bs\u0173 miestus ir miestelius, praeities ir \u0161iandienos santyk\u012f, apie geb\u0117jim\u0105 pastat\u0105 skaityti tarsi knyg\u0105, atverti sluoksnius, kuri\u0173 m\u016bs\u0173 skubantys \u017evilgsniai nebepastebi\u2026<\/em><\/p>

Esate architekt\u016bros istorik\u0117, ta\u010diau daug kam \u0161i profesija ma\u017eiau \u017einoma nei architekto. Abu J\u016bs\u0173 t\u0117veliai\u00a0\u2013 architektai, kaip nutiko, kad pasukote ne j\u0173 p\u0117domis, o pasirinkote mokslinink\u0117s keli\u0105?<\/strong><\/p>

I\u0161 ties\u0173 dar paauglyst\u0117je pajutau, kad mane labai traukia aplinkos formavimas, architekt\u016bra, bet t\u0105 jau\u010diau turb\u016bt labiau emoci\u0161kai, gal net naiviai, nors tada man atrod\u0117, kad tikrai gal\u0117\u010diau projektuoti ir noriu b\u016bti architekt\u0117. Man labai patiko daryti maketus, brai\u017eyti, bet pra\u0117jus tam eufori\u0161kam paauglyst\u0117s laikotarpiui supratau, kad \u0161ita specialyb\u0117 man gal ir per sud\u0117tinga. Galb\u016bt d\u0117l \u0161eimos \u012ftakos, o galb\u016bt tiesiog pritr\u016bkus pasitik\u0117jimo savimi pasirinkau ne architekt\u016br\u0105, o Humanitarini\u0173 moksl\u0173 fakultet\u0105 kaip tik tuo metu atsidariusiame Vytauto Did\u017eiojo universitete Kaune.<\/p>

Lietuvoje tuo metu architekt\u016bros istorijos studij\u0173 dar nebuvo, jos sudarydavo tik dal\u012f menotyros studij\u0173 programos Vilniaus dail\u0117s akademijoje arba tuo u\u017esiimdavo studijas baig\u0119 architektai, pajut\u0119 pa\u0161aukim\u0105 tyrin\u0117ti \u0161i\u0105 srit\u012f. Ta\u010diau studijuoti Kaune man labai patiko, ten tur\u0117jau puiki\u0105 d\u0117stytoj\u0105 prof. Nijol\u0119 Luk\u0161ionyt\u0119-Tolvai\u0161ien\u0119, kurios paskaitos mane tiesiog su\u017eav\u0117jo, b\u016btent tada ir supratau, kad architekt\u016br\u0105 galima ne tik projektuoti, bet ir tyrin\u0117ti kaip objekt\u0105, dirbti su ja pa\u010diais \u012fvairiausiais b\u016bdais.<\/p>

Kuo skiriasi architekto ir architekt\u016bros istoriko \u017evilgsnis \u012f erdv\u0119, pastat\u0105?<\/strong><\/p>

Daug bendrauju su architektais ir matau, kad mes i\u0161 ties\u0173 skirtingai \u017ei\u016brime \u012f pastatus. Architektai mato erdv\u0119 per form\u0105, jie objekt\u0105 i\u0161kart lokalizuoja, analizuoja med\u017eiagi\u0161kai, o istorikai mato vis\u0105 kontekst\u0105. Man pastatas pra\u0161neka daugiau simboli\u0161kai, nes ilgalaikiai moksliniai tyrimai suteikia galimyb\u0119 interpretuoti ir \u017evelgti daug pla\u010diau. Istorikui visai nesunku suprasti, kod\u0117l, pavyzd\u017eiui, tarpukario lenk\u0173 menotyrininkams carinis Vilniaus palikimas atrod\u0117 kaip spuogas, kurio reikia kuo grei\u010diau atsikratyti, o mums net ir \u0161iandien nekelia problem\u0173, nes dabartinei visuomenei to meto \u017eenklai jau nebeperskaitomi. Arba \u2013 kaip mes \u017ei\u016brime \u012f soviet-me\u010dio palikim\u0105, kaip j\u012f vertiname: vieniems gra\u017eu tai, kas kitiems visai nepriimtina.<\/p>

\u012edomiausias dalykas man yra s\u0105sajos, kurias atrandu per vieno ar kito architekto k\u016bryb\u0105 arba per tam tikro istorinio laikotarpio vertybinius aspektus, taip suprantu, kas tuo metu \u017emon\u0117ms buvo svarbu.<\/p>

Ar \u0161iandien architektai ir urbanistai, kurdami \u012fvairiausias erdves, su Jumis konsultuojasi?<\/strong><\/p>

Deja, nelabai. \u017dinoma, nor\u0117t\u0173si daugiau s\u0105ly\u010dio ta\u0161k\u0173, nes mes, istorikai, gerai matome kontekst\u0105 ir galime pasakyti, kad \u0161iandien nei\u0161spr\u0119stos urbanistinio pob\u016bd\u017eio problemos niekur nedings, jos liks atei\u010diai. Juk \u017einome, kaip pana\u0161ios problemos buvo sprend\u017eiamos anks\u010diau. Kai su dr. Rasa Antanavi\u010di\u016bte reng\u0117me knyg\u0105 bei parod\u0105 \u201eNe\u012fgyvendintas Vilnius\u201c, paai\u0161k\u0117jo, kad kai kurios miesto problemos, kurios \u0161iandien mums atrodo naujos ir aktualios, t\u0119siasi jau nuo tarpukario ar netgi nuo XIX a. pabaigos.<\/p>

\"\"
Kauno centrinio pa\u0161to r\u016bmai. Nuotraukos \u0161altinis Wikipedia<\/figcaption><\/figure>

Visuomen\u0117je J\u016bs gerai \u017einoma kaip modernistin\u0117s tarpukario architekt\u016bros tyrin\u0117toja, o J\u016bs\u0173 vadovaujamos komandos pastangomis Kauno modernizmas pernai buvo \u012ftrauktas \u012f UNESCO Pasaulio paveldo s\u0105ra\u0161\u0105. Kuo unikalus ir i\u0161skirtinis lietuvi\u0161kasis modernizmas, kad j\u012f buvo b\u016btina \u012ftraukti \u012f \u0161\u012f s\u0105ra\u0161\u0105?<\/strong><\/p>

Na, d\u0117l b\u016btinyb\u0117s\u2026 Ties\u0105 sakant, mes ir be t\u0173 s\u0105ra\u0161\u0173 galim s\u0117kmingai gyventi, bet pamatinis \u017emogaus tro\u0161kimas puosel\u0117ti ir ka\u017ek\u0105 pasilikti i\u0161 ankstesni\u0173 laik\u0173, imtis pastang\u0173, kad visa tai nei\u0161nykt\u0173 yra daug senesnis nei institucin\u0117 paveldosauga. Tai ypa\u010d ry\u0161ku Europoje \u2013 \u010dia \u017emon\u0117s jau\u010dia didel\u012f poreik\u012f saugoti kult\u016brin\u012f ir architekt\u016brin\u012f paveld\u0105.<\/p>

O kalbant apie Kaun\u0105 jo naratyvas remiasi \u012f vadinam\u0105j\u0105 optimizmo architekt\u016br\u0105, kuri tarpukariu labai reik\u0161mingai \u012fprasmino naujos valstyb\u0117s ir jos sostin\u0117s \u012fvaizd\u012f. Tuo metu Europoje, \u017elugus did\u017eiosioms imperijoms, susik\u016br\u0117 ar atsik\u016br\u0117 daug valstybi\u0173, tarp j\u0173 ir Lietuva, visoms joms reik\u0117jo susikurti nauj\u0105 identitet\u0105. Ta\u010diau Kauno atvejis unikalus tuo, kad Lietuvai d\u0117l geopolitini\u0173 aplinkybi\u0173 praradus Vilni\u0173 jis per gana trump\u0105 laik\u0105 tapo modernia naujos valstyb\u0117s sostine.<\/p>

Architekt\u016brinio sutelktumo prasme tas dvide\u0161imtmetis nuo 1919 iki 1939 m. buvo labai vaisingas: statyb\u0173 procese tuo metu aktyviai dalyvavo ir valstyb\u0117, ir pilie\u010diai. Beje, Europoje tada egzistavo samprata, kad kokybi\u0161ka modernioji architekt\u016bra gali u\u017egimti tik did\u017eiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Berlynas ar Pary\u017eius, o periferijose tegali b\u016bti menki jos atbalsiai. Ta\u010diau pastaruosius kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 meno ir architekt\u016bros istorikai kalba ne apie vien\u0105 modernizm\u0105 kaip meno krypt\u012f, bet apie modernizmus \u2013 lokalinius ar net klimatinius, atkreipdami d\u0117mes\u012f \u012f tai, kaip skirtingai \u0161i stipri meno ir kult\u016bros srov\u0117 buvo priimta \u012fvairiuose \u017eemynuose ir kaip \u012f j\u0105 buvo reaguojama konkre\u010dioje vietov\u0117je.<\/p>

\u0160ia prasme Kaunas yra puikus pavyzdys, kaip modernizmo banga pasirei\u0161k\u0117 toli nuo did\u017ei\u0173j\u0173 Europos centr\u0173 ir kok\u012f vaidmen\u012f tai suvaidino kuriant miesto, kaip naujos sostin\u0117s, \u012fvaizd\u012f. Lokalus modernizmas buvo b\u016bdingas daugeliui nauj\u0173j\u0173 tarpukario valstybi\u0173 \u2013 j\u012f galime pamatyti \u010cekijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, ta\u010diau geriausiai i\u0161lik\u0119s ir \u0161iandien labiausiai matomas \u0161ios srities pavyzdys yra b\u016btent Kauno lietuvi\u0161kasis modernizmas.<\/p>

Ar \u017evelgiant \u012f \u0161iuos pastatus galima sakyti, kad tur\u0117jome lietuvi\u0161k\u0105 architekt\u016bros mokykl\u0105?<\/strong><\/p>

I\u0161 ties\u0173 tuomet\u0117 Lietuvos vald\u017eia projektuotojams dav\u0117 toki\u0105 u\u017eduot\u012f \u2013 kurti tautin\u012f stili\u0173. Ypa\u010d t\u0105 galime pamatyti valstybini\u0173 pastat\u0173 interjeruose, t\u0105 puikiai iliustruoja Kauno centrinis pa\u0161tas: i\u0161ori\u0161kai modernistinio stiliaus pastatas su viduje i\u0161moningai interpretuojamu etnokult\u016briniu pradu, folkloro ornamentais, pritaikytais moderniosios architekt\u016bros dekorui.<\/p>

Tiesa, jaunoji to meto architekt\u0173 karta \u0161iek tiek \u0161aip\u0117si ir net protestavo prie\u0161 tok\u012f tiesmuk\u0105 folkloro interpretavim\u0105: Jonas Kovalskis ir Vladas \u0160vipas (vienas baig\u0119s mokslus Pranc\u016bzijoje, kitas Vokietijoje) sak\u0117, kad tikroji lietuvi\u0161ka architekt\u016bra yra tai, kas statoma esamuoju laikotarpiu, o ne perkeliama i\u0161 praeities. Akivaizdu, kad to meto architektai vieningos nuomon\u0117s \u0161iuo klausimu netur\u0117jo, ta\u010diau tikrai buvo siekiama kurti nacionalin\u012f modernizm\u0105, ir tai atsispindi Kauno tarpukario architekt\u016broje.<\/p>

\u0160iai temai skirta ir J\u016bs\u0173 kartu su kolegomis \u0161iemet i\u0161leista knyga \u201eOptimizmo architekt\u016bra. Kauno fenomenas, 1918\u20131940\u201c, kuri\u0105 vartant negali atsisteb\u0117ti ne\u012ftik\u0117tina to meto nauj\u0173 pastat\u0173 gausa. Kaip Kaunas, buv\u0119s provincialus Rusijos imperijos pakra\u0161tys, vos per por\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 tampa puikiu europieti\u0161ku miestu?<\/strong><\/p>

\u0160is optimizmas ir s\u0105lygojo ne\u012ftik\u0117tin\u0105 statyb\u0173 bum\u0105, kur\u012f geriausiai iliustruoja skai\u010diai: per t\u0105 dvide\u0161imt-met\u012f naujai statybai ir rekonstrukcijai i\u0161duota 12 t\u016bkst. statybos leidim\u0173. \u017dinoma, ne visi jie buvo \u012fgyvendinti, ta\u010diau skai\u010diai \u012fsp\u016bdingi. Did\u017ei\u0105j\u0105 to bumo dal\u012f sudar\u0117 gyvenamoji statyba: tiek patys kaunie\u010diai, tiek atvyk\u0117liai aktyviai k\u016br\u0117 savo nauj\u0105j\u012f gyvenim\u0105, stat\u0117si namus ir vilas \u2013 \u0161iandien tai b\u016bt\u0173 beveik visas \u017daliakalnis.<\/p>

Kartu su priva\u010diais namais intensyviai buvo statomi ir visuomeniniai bei socialin\u0117s paskirties pastatai: ligonin\u0117s, ligoni\u0173 kasos, mokyklos, dar\u017eeliai, muziejai. Beje, Nacionalinis muziejus buvo pirmasis Lietuvoje pastatytas tokio tipo muziejus, nes tik nepriklausoma valstyb\u0117 gal\u0117jo sau leisti tur\u0117ti nacionalin\u012f muziej\u0173.<\/p>

Optimizmo terminas architekt\u016broje n\u0117ra visi\u0161kai naujas ir nors jis minimas UNESCO Pasaulio paveldo sesijai pateiktoje parai\u0161koje, reik\u0117t\u0173 pasakyti, kad ir anks\u010diau Kauno tyrin\u0117tojai bei istorikai j\u012f naudojo. Mes savo knygoje optimizmo termin\u0105 naudojame labiau kaip simbolin\u0119 s\u0105vok\u0105, atspindin\u010di\u0105 tam tikr\u0105 visuomen\u0117s s\u0105mon\u0117s b\u016bsen\u0105, psichologin\u012f nusiteikim\u0105, gil\u0173 tik\u0117jim\u0105 nepriklausoma valstyb\u0117s ateitimi ir visa tai vienijan\u010dia be galo stipria kolektyvine j\u0117ga, kuri ir stat\u0117 to meto sostin\u0119.<\/p>

\"\"
Kristaus Prisik\u0117limo bazilika Kaune. Nuotraukos \u0161altinis architekturalietuvoje.lt<\/figcaption><\/figure>

\u0160alia gausyb\u0117s visuomenini\u0173 ir gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 Kaune tuo metu buvo statomi ir sakraliniai pastatai, ry\u0161kiausias i\u0161 j\u0173\u00a0\u2013 Kristaus Prisik\u0117limo bazilika. Ar galima j\u0105 \u012fvardinti kaip geriausiai \u0161\u012f optimizm\u0105 \u012fk\u016bnijant\u012f simbol\u012f?<\/strong><\/p>

Absoliu\u010diai taip. Tai puikus pavyzdys, kai paminklu b\u016bsenai i\u0161reik\u0161ti ar \u012fmaterializuoti pasirenkama ne kokia nors skulpt\u016bra, bet visas pastatas \u2013 juk \u0161i ba\u017eny\u010dia susijusi su daugeliu prasmi\u0173 ir simbolini\u0173 dat\u0173. Konkursas ba\u017eny\u010dios projektavimui buvo paskelbtas 1928 m., minint Lietuvos Nepriklausomyb\u0117s de\u0161imtmet\u012f. J\u0105 pastatyti ir konsekruoti kaip pad\u0117kos \u017eenkl\u0105 Vie\u0161pa\u010diui u\u017e \u0161alies laisv\u0119 ir nepriklausomyb\u0119 tik\u0117tasi 1938 m., per valstyb\u0117s dvide\u0161imtmet\u012f. Be to, ba\u017eny\u010dioje tur\u0117jo b\u016bti ir tautos panteonas: tam buvo suprojektuotos dvi didel\u0117s po\u017eemin\u0117s erdv\u0117s, kuriose planuota \u012frengti tautai nusipelniusi\u0173 \u017emoni\u0173 kriptas. Retorin\u0117je ano meto erdv\u0117je \u0161i bazilika taip ir vadinama \u2013 paminkline ba\u017eny\u010dia, vadinasi, ji tur\u0117jo b\u016bti ir maldos namai, ir ry\u0161kus urbanistinis miesto akcentas.<\/p>

Kita vertus, \u0161iandien, \u017evelgiant \u012f \u0161i\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105, b\u016bt\u0173 nesunku papasakoti ne tik XX am\u017eiaus Kauno, bet ir visos Lietuvos istorij\u0105 \u2013 j\u0105 galima skaityti kaip tam tikro istorijos laikotarpio vadov\u0117l\u012f.<\/p>

O kalbant apie architekt\u016br\u0105 pastatas atskleid\u017eia ir Ba\u017eny\u010dios, kaip institucijos, modern\u0117jimo proces\u0105. Juk \u012fprastai sakralin\u0117 architekt\u016bra yra viena konservatyviausi\u0173 \u2013 \u017emon\u0117s \u012fpranta prie tradicinio ritualin\u0117s aplinkos formavimo b\u016bdo. Net Vatikanas ilgai dvejojo, ar modernistin\u0117 architekt\u016bra yra tinkama kataliki\u0161koms apeigoms, nors tokia abejon\u0117 \u0161iandien mums atrodo labai keista.<\/p>

Reikia pasakyti, kad ir tuomet\u0117 Kauno visuomen\u0117 ne i\u0161kart pri\u0117m\u0117 toki\u0105 pastato rai\u0161kos form\u0105, reik\u0117jo j\u0105 pratinti prie minties, jog ne tik pa\u0161tas gali b\u016bti statomas modernistiniu stiliumi, bet ir ba\u017eny\u010dia. Kiek v\u0117liau jau \u0160an\u010diuose pastatyta Algirdo \u0160alkauskio suprojektuota \u0160v\u010d. J\u0117zaus \u0160irdies ba\u017eny\u010dia parodo, kad modernistiniai sakraliniai pastatai visuomenei po truput\u012f tapo priimtini.<\/p>

Kaun\u0105 nuo Vilniaus skiria vos 100 km, ta\u010diau atrodo, kad tarpukariu tai buvo du visi\u0161kai skirtingi pasauliai. Kaip \u0161alia modernistinio Kauno anuomet atrod\u0117 Lenkijai priklaus\u0119s Vilnius?<\/strong><\/p>

I\u0161 ties\u0173 tai buvo du skirtingi pasauliai. D\u0117l vadinamojo Vilniaus klausimo tarp Lenkijos ir Lietuvos buvo nutraukti diplomatiniai santykiai, net pa\u0161tas i\u0161 Vilniaus \u012f Kaun\u0105 keliavo per Daugpil\u012f, tad, suprantama, architekt\u016brini\u0173 s\u0105saj\u0173 tarp miest\u0173 irgi beveik nebuvo. Ta\u010diau \u0161iuo atveju matome \u012fdomi\u0105 prie\u0161ingyb\u0119 \u2013 k\u0105 Vilniui rei\u0161k\u0117 netekti sostin\u0117s statuso. Kaunas tur\u0117jo ry\u0161k\u0173 modernistin\u012f architekt\u016bros veid\u0105, o Vilnius \u0161ia prasme daug kuklesnis, naujosios architekt\u016bros masteliai d\u0117l ekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173 buvo daug ma\u017eesni.<\/p>

Vilnius tuo metu buvo \u0161e\u0161tas pagal dyd\u012f Lenkijos miestas, esantis ka\u017ekur rytiniame valstyb\u0117s pakra\u0161tyje, tod\u0117l jis ir Var\u0161uvoje lenk\u0173 vald\u017eios buvo matomas kaip toks \u016bkuose paskend\u0119s barokinis provincijos miestas, kur\u012f, beje, labai gerai atspindi Jano Bu\u0142hako fotografijos. \u0160is \u012fvaizdis puosel\u0117tas ir pa\u010diame Vilniuje, tod\u0117l istoriniam paveldui buvo skiriamas didelis d\u0117mesys. B\u016btent lenk\u0173 istorik\u0173, menotyrinink\u0173 ir paveldosauginink\u0173 iniciatyva 1936 m. Vilniaus senamiestis buvo paskelbtas urbanistikos paveldo objektu. \u017dvelgiant i\u0161 \u0161iandienos perspektyvos \u2013 tai labai pa\u017eangus m\u0105stymas, kai Lietuvoje tuo metu net nebuvo kult\u016bros paveldo \u012fstatymo.<\/p>

Kita vertus, kalbant apie Vilniaus modernizm\u0105, labai ai\u0161kiai galime matyti s\u0105sajas ir su Var\u0161uvos modernizmu, nes \u012f Vilni\u0173 tuo metu atvyko dirbti Var\u0161uvos politechnikos institut\u0105 baig\u0119 jauni architektai. Beje, j\u0173 palikim\u0105 matome ir \u0161iandien \u2013 koted\u017e\u0173 kompleksas \u0161alia Antakalnio \u017eiedo, vilos Naujamiestyje\u2026 Nors Vilniaus modernizmas apimties prasme daug kuklesnis, ta\u010diau n\u0117 kiek neprastesnis nei Kauno, gal tik kiek at\u0161iauresnis, a\u0161tresnis, sant\u016bresnis.<\/p>

Kuriant Vilniaus modernizmo architekt\u016br\u0105 darbavosi ne tik lenkai, bet ir \u017eyd\u0173 kilm\u0117s architektai. Kiek tai tur\u0117jo \u012ftakos Vilniaus architekt\u016brinei rai\u0161kai?<\/strong><\/p>

Tarpukariu tiek Vilniuje, tiek Kaune apie penktadal\u012f architekt\u0173, statybos in\u017einieri\u0173 ir rangov\u0173 sudar\u0117 \u017eydai, kuri\u0173 daugelis buvo vietiniai \u2013 gim\u0119 ir u\u017eaug\u0119 Lietuvoje. Daugelis mokslus baig\u0117 Vienoje, Berlyne, Prahoje. Vis tik j\u0173 projektuose i\u0161skirtin\u0117s \u017eydi\u0161kos architekt\u016bros ie\u0161koti nereik\u0117t\u0173, nes tarpukariu \u017eydai gyveno ne u\u017edaruose \u0161tetluose, o miestuose ir buvo integrali t\u0173 miest\u0173 visuomen\u0117s dalis, tod\u0117l k\u016br\u0117 ir stat\u0117 pagal jos poreikius. I\u0161 esm\u0117s visas modernistinis m\u0105stymas buvo to meto \u017emoni\u0173 integracijos, asimiliacijos mieste po\u017eymis, tod\u0117l modernizmo architekt\u016bra \u012fprastai siejama su sekuliarizuotu, urbanizuotu miestie\u010di\u0173 sluoksniu. I\u0161 jo daugelis t\u0173 \u017eyd\u0173 ir buvo kil\u0119, tad, ai\u0161ku, jie irgi siek\u0117 kuo moderniau projektuoti.<\/p>

Kauno ir Vilniaus modernizmas mums neblogai \u017einomas, ta\u010diau \u012fdomu, kaip anuomet atrod\u0117 kiti Lietuvos miestai? Ar modernistinis Kaunas jiems dar\u0117 \u012ftak\u0105?<\/strong><\/p>

Kauno \u012ftaka buvo akivaizdi, ta\u010diau tuo laiku nebuvo finansinio paj\u0117gumo ir techninio elito, kuris gal\u0117t\u0173 perkurti kit\u0173 miest\u0173 veid\u0105, arba tas elitas formavosi labai l\u0117tai. \u0160iandien nema\u017e\u0105 to laikotarpio palikim\u0105 turi \u0160iauliai, nes miestas tada stipriai pl\u0117t\u0117si, stat\u0117si ir transformavosi, ta\u010diau kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose tai buvo tik pavieniai atvejai. Jiems tuo metu labiau r\u016bp\u0117jo i\u0161spr\u0119sti kitas problemas: parengti generalinius planus, spr\u0119sti vandentiekio, kanalizacijos, gatvi\u0173 grindimo ir platinimo, aik\u0161\u010di\u0173 formavimo klausimus, o tai reikalavo dideli\u0173 l\u0117\u0161\u0173. Galima sakyti, kad tarpukario Lietuvos miestuose ir miesteliuose daugiau vyko ne architekt\u016brin\u0117, bet infrastrukt\u016brin\u0117 modernizacija.<\/p>

Po 1923 m. prijungimo Lietuvai atitek\u0119s Klaip\u0117dos kra\u0161tas savo architekt\u016bra stipriai skyr\u0117si nuo kit\u0173 \u0161alies region\u0173. Ar tuomet\u0117 vald\u017eia tur\u0117jo vizij\u0105, kaip elgtis su voki\u0161kuoju Ma\u017eosios Lietuvos architekt\u016briniu paveldu?<\/strong><\/p>

Jokia paslaptis, kad tuo metu Klaip\u0117da ir Klaip\u0117dos kra\u0161tas buvo ekonomi\u0161kai paj\u0117giausias regionas, infrastrukt\u016bros ir architekt\u016bros modernizacijos procese daug labiau pa\u017eeng\u0119s nei likusi Lietuva, tod\u0117l \u0161iuo atveju reik\u0117t\u0173 kalb\u0117ti ne apie tai, k\u0105 Lietuva dav\u0117 Klaip\u0117dos kra\u0161tui, o k\u0105 per\u0117m\u0117 i\u0161 jo. Tiesa, po prijungimo vald\u017eia tur\u0117jo politin\u0119 u\u017eduot\u012f lituanizuoti Klaip\u0117dos kra\u0161t\u0105, deja, ji nebuvo s\u0117kminga.<\/p>

Reikia nepamir\u0161ti, kad Ma\u017eoji Lietuva anuomet atsine\u0161\u0117 labai stipr\u0173 paveld\u0105 \u2013 pr\u016bsi\u0161k\u0105j\u0105 raudon\u0173 plyt\u0173 architekt\u016br\u0105, kurios statybos kokyb\u0117 ir projektavimas buvo itin auk\u0161to lygio. Lietuvos architektai labiau mok\u0117si i\u0161 \u0161ios architekt\u016bros nei m\u0117gino ka\u017ek\u0105 keisti, nes po prijungimo Klaip\u0117doje liko dirbti tie patys senieji vokie\u010di\u0173 architektai, kurie ir toliau t\u0119s\u0117 \u0161io kra\u0161to tradicijas.<\/p>

O koks urbanistinis ir architekt\u016brinis paveikslas tuo metu buvo paj\u016brio kurortuose?<\/strong><\/p>

Neringoje tarpukariu buvo projektuojama pagal t\u0105 pa\u010di\u0105 voki\u0161k\u0105j\u0105 tradicij\u0105, tik ji buvo labiau pritaikyta kurortui. Pavyzd\u017eiui, kaip tik tuo laiku pastatytas Thomo Manno vasarnamis atspindi kur\u0161i\u0161k\u0105 \u0161io kra\u0161to palikim\u0105, o j\u012f projektav\u0119s klaip\u0117di\u0161kis architektas Alfredas Niksdorfas steng\u0117si derinti moderni\u0105j\u0105 architekt\u016br\u0105 su vietiniu paveldu, projektuoti \u0161iuolaiki\u0161k\u0105 ir patog\u0173 vasarnam\u012f, suteikiant jam istorinio paveldo stili\u0173.<\/p>

Apskritai visa nidieti\u0161ka, kaip mes j\u0105 dabar vadiname, architekt\u016bra: spalvos, nendriniai stogai, puo\u0161ybos detal\u0117s \u2013 buvo i\u0161 esm\u0117s sukurta tarpukariu, lygiai kaip ir Juodkrant\u0117 \u2013 senas pr\u016bsi\u0161kas kurortas su nuostabia to laiko vil\u0173 architekt\u016bra.<\/p>

O Palanga visai kitokia. Pirmiausia \u2013 tai labai lietuvi\u0161kas kurortas. Prisiminkim kad ir prezidento Antano Smetonos ir jo svitos atostog\u0173 tradicij\u0105. Beje, kaip tik tuo laiku Palangos grafas Feliksas Ti\u0161kevi\u010dius i\u0161parceliavo didel\u0119 dal\u012f savo \u017eem\u0117s, tad atsirad\u0119 laisvi sklypai suk\u0117l\u0117 vasarnami\u0173 statybos bum\u0105, atsirado daug nauj\u0173 moderni\u0173 vil\u0173.<\/p>

Ta\u010diau Lietuvos miestuose ir miesteliuose dar buvo nema\u017eai carinio palikimo. Ar tarpukario modernistin\u0117 architekt\u016bra id\u0117ji\u0161kai nekonfliktavo su carinio laikotarpio pastatais?<\/strong><\/p>

Tikrai ne, nes tokio dyd\u017eio miestuose kaip Palanga nevyko jokie carinio palikimo griovimai, nebuvo net jo neigimo, nes, duok Dieve, tuomet apskritai ka\u017ek\u0105 statyti. Lietuva anuomet i\u0161gyveno ne tik optimizmo, bet ir dideli\u0173 ekonomini\u0173 sunkum\u0173 met\u0105, tod\u0117l buvo galvojama ne kaip carinius pastatus nugriauti, bet kaip protingai juos panaudoti.<\/p>

Tiesa, Kaune buvo svarstym\u0173 griauti sobor\u0105, nes \u0161is did\u017eiulis, pa\u010diame miesto centre esantis carin\u0117s okupacijos \u017eenklas \u2013 ortodoksin\u0117 karin\u0117s tvirtov\u0117s katedra \u2013 visiems bad\u0117 akis. Lenkai tok\u012f sobor\u0105 Var\u0161uvoje 1920 m. i\u0161kart i\u0161sprogdino, o Kaune jis liko visi\u0161kai pragmatiniais sumetimais: buvo manoma, kad gerai i\u0161silaikius\u012f pastat\u0105 reikia tiesiog panaudoti, tod\u0117l 1919 m. soboras buvo perkonsekruotas ir tapo kataliki\u0161ka Lietuvos kariuomen\u0117s ba\u017eny\u010dia.<\/p>

Norisi art\u0117ti prie \u0161i\u0173 dien\u0173: po Kovo 11-osios, atgav\u0119 laisv\u0119, \u0117m\u0117me statyti did\u017eiules ba\u017eny\u010dias, kurios tapo ry\u0161kiais, ta\u010diau neb\u016btinai esteti\u0161kais urbanistiniais kra\u0161tovaizd\u017eio akcentais. Koks J\u016bs\u0173 \u017evilgsnis \u012f \u0161i\u0105 masyvi\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 architekt\u016br\u0105?<\/strong><\/p>

\u0160i tema man be galo \u012fdomi, daug j\u0105 tyrin\u0117jau, dabar mano darb\u0105 t\u0119sia doktorant\u0117 Kamil\u0117 Steponavi\u010di\u016bt\u0117. Pa\u010di\u0105 tem\u0105 b\u016bt\u0173 galima pavadinti \u201e100 nauj\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173\u201c, nes tiek j\u0173 per nepriklausomyb\u0117s laikotarp\u012f ir buvo pastatyta.<\/p>

Kyla klausimas, kas gi s\u0105lygojo tok\u012f \u0161i\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173 statybos bum\u0105 ir kod\u0117l j\u0173 architekt\u016bra tokia keista? Viena vertus, tai galime traktuoti kaip potraumin\u012f rei\u0161kin\u012f: 50 met\u0173 vyk\u0119 religijos suvar\u017eymai slopino ne tik tik\u0117jim\u0105, bet ir i\u0161naikino profesin\u0119 toki\u0173 pastat\u0173 projektavimo praktik\u0105. D\u0117l to akivaizdu, kad architektai ne\u017einojo, kaip toki\u0105 architekt\u016br\u0105 projektuoti, neper\u0117m\u0117 jokios tradicijos, netur\u0117jo menin\u0117s toki\u0173 statini\u0173 suvokimo koncepcijos, ikonografini\u0173 \u017eini\u0173, netgi supratimo, kas yra liturgija, o neretai ir religinio s\u0105moningumo. Tod\u0117l ba\u017eny\u010dios tapdavo papras\u010diausiu architekto savirai\u0161kos demonstravimu, siekiu konkre\u010dioje vietov\u0117je palikti tam tikr\u0105 akcent\u0105.<\/p>

Pagelb\u0117ti m\u016bsi\u0161kiams tada si\u016bl\u0117si Amerikos lietuviai, turintys \u0161ioje srityje daug patirties, ta\u010diau ta pagalba neapsi\u0117jo be \u012ftamp\u0173 \u2013 ka\u017ekod\u0117l man\u0117me geriau \u017einantys, kaip reikia projektuoti\u2026 Kita vertus, nema\u017e\u0105 \u012ftak\u0105 dar\u0117 ir kunig\u0173 tro\u0161kimas statyti kuo didesnius pastatus, nes buvo galvojama, kad po sovietme\u010dio draudim\u0173 visi tuoj gr\u012f\u0161 \u012f ba\u017eny\u010dias, tod\u0117l j\u0173 reikia dideli\u0173, pana\u0161i\u0173 \u012f tas, kurios statytos XIX a. pabaigoje panaikinus carinius draudimus.<\/p>

Visos \u0161ios prie\u017eastys l\u0117m\u0117, kad atsirado toki\u0173 giganti\u0161k\u0173 statini\u0173, kuri\u0173 daugelis prad\u0117ti statyti vienaip, tr\u016bkstant l\u0117\u0161\u0173 u\u017ebaigti kitaip, v\u0117liau supratus, kad sunku juos i\u0161laikyti, imti ma\u017einti. \u0160ios 100 ba\u017eny\u010di\u0173 labai ai\u0161kiai parodo sud\u0117ting\u0105 m\u016bs\u0173 vadavimosi i\u0161 sovietin\u0117s priespaudos laikotarp\u012f, kuriame tiek Ba\u017eny\u010dia, tiek Lietuvos ir i\u0161eivijos architektai tur\u0117jo gana skirting\u0105 \u012fsivaizdavim\u0105, kokios tos ba\u017eny\u010dios tur\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>

\"\"
Thomo Manno memorialinis muziejus Nidoje. Wikimedia Commons<\/figcaption><\/figure>

O ar buvo tariamasi su bendruomen\u0117mis, ar buvo girdimas tikin\u010di\u0173j\u0173 balsas?<\/strong><\/p>

Deja, nelabai. Ta\u010diau b\u016btent bendruomen\u0117s ir buvo tie pirmieji balsai, kurie sak\u0117, kad b\u016btinai reikia nauj\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, ypa\u010d miegamuosiuose miest\u0173 rajonuose. \u0160iandien Vilniaus Lazdyn\u0173 mikrorajone esanti \u0160v. Jono Bosko ba\u017eny\u010dia \u2013 puikus tokios iniciatyvos pavyzdys.<\/p>

Kita vertus, kartu su besikei\u010dian\u010dia visuomene, kei\u010diasi ir ba\u017eny\u010dios \u2013 dabar jos statomos daug ma\u017eesn\u0117s ir jaukesn\u0117s. Ir \u010dia galime matyti labai ai\u0161ki\u0105 paralel\u0119 su 1990-\u0173j\u0173 priva\u010di\u0173 nam\u0173 statyba \u2013 tada atrod\u0117, kad visiems b\u016btinai reikia 600 kv. m r\u016bm\u0173 su baseinais ir pirtimis, tokios\u2026 kol\u016bkinio baroko architekt\u016bros. V\u0117liau, jau nuskaidr\u0117jus s\u0105monei, imti statyti ekonomi\u0161ki vienai \u0161eimai skirti namai. Pana\u0161iai nutiko ir su ba\u017eny\u010diomis: \u0161iandien statom\u0173 mastelis ir architekt\u016brin\u0117 rai\u0161ka atspindi realyb\u0119, o ne nepamatuotus tro\u0161kimus.<\/p>

Dar vienas \u012fdomus J\u016bs\u0173 tyrim\u0173 laukas\u00a0\u2013 sovietme\u010dio gyvenamoji architekt\u016bra. \u0160iemet Knyg\u0173 mug\u0117je pristat\u0117te knyg\u0105 \u201eJ\u016bs gaunate but\u0105\u201c, kurioje nagrin\u0117jamas 1940\u20131990 m. masinis daugiabu\u010di\u0173 statybos rei\u0161kinys. Kaip \u0161iandien mums sekasi dorotis su \u0161iuo palikimu ir koki\u0105 matote t\u0173 pastat\u0173 ateit\u012f?<\/strong><\/p>

Did\u017eiausia problema \u010dia yra socialin\u0117, nes butai privatizuoti, tod\u0117l savivaldyb\u0117s negali imtis kompleksin\u0117s renovacijos. Sovietme\u010diu tie namai buvo statomi kaip vientisas darinys, tad ir renovacija tur\u0117t\u0173 b\u016bti kompleksin\u0117. Netur\u0117tume m\u0105styti vieno namo kontekste, kaip \u0161iandien yra daroma, teisinantis, kad \u017emon\u0117s, pavarg\u0119 nuo savo pilk\u0173 nam\u0173, patys imsis juos renovuoti.<\/p>

Vis tik, manau, kad taip bus renovuojama ir toliau, tik galb\u016bt vieni rajonai, ypa\u010d esantys ar\u010diau miesto centro, i\u0161liks paklaus\u016bs, o kiti grei\u010diausiai patirs urbanistines transformacijas: pavieniai namai bus griaunami ir j\u0173 vietoje statomi nauji daugiabu\u010diai, o gal atsiras net ir nedideli nauji kvartalai.<\/p>

\u017dinoma, kad lietuviai architektai t\u0105 masin\u0119 architekt\u016br\u0105 steng\u0117si kuo labiau humanizuoti: ma\u017eino nurodyt\u0105 pastat\u0173 auk\u0161tingum\u0105, namus komponavo atsi\u017evelgdami \u012f kra\u0161tovaizd\u012f, tarp j\u0173 palikdavo erdvius \u017ealiuosius plotus\u2026 Ar architekt\u016bra gali tur\u0117ti poveik\u012f \u017emoni\u0173 psichologinei b\u016bsenai? Kiek \u0161iandien \u012f tai kreipiama d\u0117mesio?<\/strong><\/p>

Be abejo, gali. Seniai \u017einoma, kad harmoningoje aplinkoje gyvenantis \u017emogus yra laimingesnis. O lyginant \u0161iandienos ir sovietme\u010dio daugiabu\u010di\u0173 statyb\u0105, tur\u0117tume nepamir\u0161ti vieno svarbaus dalyko: sovietme\u010diu \u017eem\u0117 buvo valstybin\u0117, tod\u0117l \u017ealieji plotai tarp nam\u0173 netur\u0117jo tokios pinigin\u0117s vert\u0117s koki\u0105 turi \u0161iandien. Dabar nekilnojamojo turto vystytojai \u012fsigyt\u0105 sklyp\u0105 stengiasi i\u0161naudoti maksimaliai, tod\u0117l namai ir gr\u016bdami vienas prie kito, nepaliekant vietos \u017ealiesiems plotams, vaik\u0173 \u017eaidimo aik\u0161tel\u0117ms, mokykloms, dar\u017eeliams, pagaliau \u2013 gyventoj\u0173 poilsiui.<\/p>

Sovietme\u010diu miegamieji rajonai b\u016bdavo projektuojami ne tik laikantis tam tikr\u0173 atstum\u0173 tarp nam\u0173, bet ir kit\u0173 normatyv\u0173. Pavyzd\u017eiui, pagal gyventoj\u0173 tankum\u0105 hektare buvo privalomas socialin\u0117s infrastrukt\u016bros pastat\u0173 skai\u010dius: 10 t\u016bkst. gyventoj\u0173 turin\u010diai teritorijai priklaus\u0117 mokykla, du arba trys dar\u017eeliai, maisto parduotuv\u0117. T\u0173 reikalavim\u0173 buvo laikomasi, nes kitaip projektai neb\u016bdavo tvirtinami.<\/p>

Beje, erdv\u016bs \u017ealieji plotai tarp daugiabu\u010di\u0173 buvo traktuojami kaip atsvara ma\u017eiems butams ir juose gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 tankiui. O \u0161iandien vystytojai to nepaiso \u2013 tuose plotuose sugeba \u012fsprausti net po kelis naujus daugiabu\u010dius, kas tikrai nepagerina situacijos nei naujakuriams, nei sen\u0173j\u0173 nam\u0173 gyventojams. Tod\u0117l atsiranda ne tik pragmatini\u0173 problem\u0173, toki\u0173 kaip automobili\u0173 aik\u0161teli\u0173 tr\u016bkumas, bet ir psichologini\u0173 \u2013 pastatai praranda nam\u0173 kaip poilsio, atokv\u0117pio nuo darb\u0173 erdv\u0117s funkcij\u0105.<\/p>

Architekt\u0173 darbo rezultatas matomas ne tik \u0161iandien, jis lieka ir b\u016bsimos kartoms. Ar architektai gali tapti re\u017eimo arba ideologijos \u012fkaitais? Ir kiek jie paj\u0117g\u016bs savo k\u016brybine rai\u0161ka prie\u0161intis?<\/strong><\/p>

Visais laikais architekto santykis su valstybe ir ideo-loginiais re\u017eimais buvo komplikuotas, ta\u010diau ka\u017ekam juk vis tiek reik\u0117davo projektuoti. Yra pasaulyje garsi\u0173 architekt\u0173, toki\u0173 kaip Le Corbusier, kurie su re\u017eimais netgi flirtavo trok\u0161dami gauti u\u017esakym\u0173 ir siekdami juos realizuoti. Ta\u010diau architekt\u016bra savo esme toks menas, kurio galutin\u0117 realizacijos forma yra pastatas, o jam atsirasti reikia daug dedam\u0173j\u0173: valstybin\u0117s infrastrukt\u016bros, statytoj\u0173, gal\u0173 gale \u017eem\u0117s, ant kurios jis stov\u0117s, tad vienaip ar kitaip architektas visada bus sistemos dalis. Galima tai vadinti kolaboravimu, ta\u010diau reikia suprasti, kad autoritariniuose re\u017eimuose architekt\u016bra kitaip neveikia.<\/p>

Ai\u0161ku, pasitaikydavo ir bandym\u0173 prie\u0161intis: mano koleg\u0117 i\u0161 Did\u017eiosios Britanijos yra netgi atlikusi tyrim\u0105, pavadint\u0105 \u201eDisidenti\u0161kumas architekt\u016broje\u201c, kuris parod\u0117, kad vis tik tokie bandymai da\u017eniausiai taip ir likdavo popieriniai \u2013 kuriami \u201e\u012f stal\u010di\u0173\u201c arba geriausiu atveju eksponuojami kaip id\u0117jos, br\u0117\u017einiai arba eskizai.<\/p>

\u010cia galima prisiminti ir architekto Henriko \u0160ilgalio bandym\u0105 prie\u0161intis sovietinei ideologijai: atsisak\u0119s dirbti Valstybiniame projektavimo institute, m\u0117gino projektuoti turtingiems u\u017esakovams i\u0161 Kaukazo regiono, ta\u010diau gal\u0173 gale vis tiek gr\u012f\u017eo dirbti \u012f\u2026 Latvijos kol\u016bk\u012f. Anuomet savo k\u016bryb\u0105 realizuoti gal\u0117jai tik b\u016bdamas sistemos dalimi arba\u2026 susiprojektuoti namel\u012f savo kolektyviniame sode.<\/p>

\u0160iandien daug kalbama apie tvarum\u0105, atsinaujinan\u010di\u0105 energetik\u0105, gamtos tausojim\u0105. O kaip architekt\u016bra koreliuoja su ekologine m\u0105stysena?<\/strong><\/p>

Manau, kad \u0161ia prasme s\u0105moningumo Lietuvoje dar labai ma\u017eai, tik pavieniai modern\u016bs architekt\u0173 biurai kartu su u\u017esakovais t\u0105 propaguoja. Deja, da\u017eniausiai vis dar nugali pigiausias variantas, ir nesvarbu, kad pastatas statomas i\u0161 kenksming\u0173 aplinkai med\u017eiag\u0173, netvarus, neekologi\u0161kas.<\/p>

Statybos verslas yra labiausiai CO2 i\u0161skirianti ekonomikos \u0161aka, ta\u010diau kol kas pas mus \u012f tai kreipiama ma\u017eai d\u0117mesio, nes \u017evilgsnis sukoncentruotas \u012f ka\u0161tus, o ne \u012f tvarum\u0105. Ai\u0161ku, v\u0117liau tas pigumas atsilieps \u2013 lupsis tinkas, byr\u0117s plytel\u0117s\u2026<\/p>

Arba biur\u0173 statyba \u2013 \u0161i\u0173 stiklo \u0161ventovi\u0173 i\u0161laikymui reikia did\u017eiuli\u0173 energijos s\u0105naud\u0173: \u0161ildymo, v\u0117dinimo sistem\u0173\u2026 Ta\u010diau tokie dalykai vyksta ne tik pas mus \u2013 b\u016bdama UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Saudo Arabijoje steb\u0117jausi, kad arabai statosi vakarieti\u0161k\u0105 architekt\u016br\u0105, visi\u0161kai nepritaikyt\u0105 j\u0173 klimatui, o paskui j\u0105 \u0161aldo\u2026<\/p>

Jei gal\u0117tum\u0117te nusikelti kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173 \u012f ateit\u012f ir kaip istorik\u0117 pa\u017evelgti i\u0161 laiko perspektyvos \u012f \u0161iandien m\u016bs\u0173 kuriam\u0105 ir formuojam\u0105 erdv\u0119, k\u0105 i\u0161vystum\u0117te? Kok\u012f architekt\u016brin\u012f ir urbanistin\u012f naratyv\u0105 apie save paliekame ateinan\u010dioms kartoms?<\/strong><\/p>

Manau, ateities kartos bais\u0117sis m\u016bs\u0173 aplinkos formavimo principais \u2013 pirmiausia d\u0117l beatodairi\u0161ko gamtos niokojimo. Turime tiek technologij\u0173, kurioms gebame j\u0105 drasti\u0161kai transformuoti, ta\u010diau nesuvokiame, kad visi esame tos pa\u010dios gamtos dalis. Komercinis m\u0105stymas yra taip \u012fsigal\u0117j\u0119s, kad \u0161iandien kuriam\u0105 architekt\u016br\u0105 galima vadinti \u201egodumo architekt\u016bra\u201c. O ir urbanistine prasme miestai vis dar planuojami automobiliui, bet ne \u017emogui, ir nors kalbame apie gatvi\u0173 humanizavim\u0105, materialioje rai\u0161koje to dar labai ma\u017eai. O kiek visoki\u0173 med\u017eiag\u0173 priki\u0161ta \u012f \u017eem\u0119\u2026<\/p>

Ir vis d\u0117lto esame ma\u017ea \u0161alis, m\u016bs\u0173 architekt\u016bros mastelis labai ma\u017eas, tad Lietuvoje kol kas gyvename beveik kaip rojuje. Jeigu tik sugeb\u0117sime nesugadinti savo aplinkos ekologine prasme ir i\u0161liksime saug\u016bs geopoliti\u0161kai, ateityje, manau, tikrai klest\u0117sime.<\/p>

Kalbino Lina Mikalauskien\u0117<\/em>.<\/p>

Vir\u0161elis \u2013 Marija Dr\u0117mait\u0117, 2019 m. Edgaro Kurausko nuotrauka.<\/em><\/p>

\"\"<\/figure>

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ar da\u017enai susim\u0105stome, kas ir kaip formavo m\u016bs\u0173 aplink\u0105\u00a0\u2013 pastatus, gatves, aik\u0161tes ir skverus? Kokiomis aplinkyb\u0117mis visa tai atsirado? <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3227,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[23,344],"tags":[418,415,419,406,175,417,420,141],"class_list":["post-3222","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-kultura","category-projektas-ikvepimai","tag-architektas","tag-architektura","tag-kaunas","tag-lina-mikalauskiene","tag-marija-dremaite","tag-pastatai","tag-tarpukaris","tag-vilnius"],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"featured_media_urls":{"thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a.jpg",768,512,false],"large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-1024x683.jpg",950,634,true],"1536x1536":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-1536x1025.jpg",1536,1025,true],"2048x2048":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-2048x1366.jpg",2048,1366,true],"inspiro-featured-image":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-2000x1334.jpg",2000,1334,true],"inspiro-loop":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-950x320.jpg",950,320,true],"inspiro-loop@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-1900x640.jpg",1900,640,true],"menu-24x24":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-24x16.jpg",24,16,true],"menu-36x36":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-36x24.jpg",36,24,true],"menu-48x48":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-48x32.jpg",48,32,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-300x200.jpg",300,200,true],"woocommerce_single":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-100x100.jpg",100,100,true],"portfolio_item-thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-thumbnail@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-masonry":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-masonry@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-1200x801.jpg",1200,801,true],"portfolio_item-thumbnail_cinema":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-800x335.jpg",800,335,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-600x900.jpg",600,900,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-1200x1441.jpg",1200,1441,true],"portfolio_item-thumbnail_square":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/MD-3a-800x800.jpg",800,800,true]},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3222"}],"collection":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3222"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3222\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3230,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3222\/revisions\/3230"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3227"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3222"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3222"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3222"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}