{"id":3215,"date":"2024-09-15T14:35:00","date_gmt":"2024-09-15T11:35:00","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=3215"},"modified":"2024-10-08T14:47:20","modified_gmt":"2024-10-08T11:47:20","slug":"faustina-elena-andrulyte-sf-nesudegantis-mimozos-krumas-camino-primitivo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/09\/15\/faustina-elena-andrulyte-sf-nesudegantis-mimozos-krumas-camino-primitivo\/","title":{"rendered":"Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF. Nesudegantis mimozos kr\u016bmas. Camino Primitivo"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2024 m. Nr. II (30)<\/a><\/p>

Vien\u0105 ryt\u0105 Vilniuje i\u0161girdau keist\u0105 muzik\u0105. Ji primin\u0117 d\u016bdmai\u0161i\u0173 orkestr\u0105. Ir\u2026 Santiago de Kompostelos katedros prieigose piligrimus sveikinan\u010dius garsus. (Tiesa, tai buvo \u016bkinink\u0173 streikas Gedimino prospekte.) Atsiliepiau. Tyliai atsiliepiau \u012f kvietim\u0105. Taip tyliai ir i\u0161keliavau. Ruo\u0161iausi. Treniravausi. Bet galiausiai \u017einojau, kad tai, ar pasieksiu tiksl\u0105, priklausys tik nuo Jo.<\/em><\/p>

I\u0161keliavau, kai visi Camino forumai sak\u0117 nedaryti to. Kov\u0105 Ispanijoje dar \u017eiema. \u0160alta. Daug purvo. Lietaus. Gali kli\u016bti ir sniego. Bet\u2026 Pag\u0105sdinsi \u010dia lietuvait\u0119.<\/em><\/p>

Skrendant \u012f Ast\u016brijos oro uost\u0105 netoli Ovjedo pradeda busti jaudulys. Mano Kelias. Leid\u017eiantis matau, kaip tolumoje boluoja snieguotos kaln\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117s. Mano kaimyn\u0117, vis\u0105 kelion\u0119 skai\u010diusi lenki\u0161k\u0105 knyg\u0105 savo skaitykl\u0117je, j\u0105 u\u017edaro ir su vaiki\u0161ka \u0161ypsena \u017evelgia \u012f kalnus. Pro vien\u0105 lang\u0105, pro kit\u0105. Rodo man tuos snieguotus p\u016bpsikus ir juokiasi. Matydama jos \u017eygiavimui tinkam\u0105 aprang\u0105 ir reakcij\u0105 leid\u017eiantis nebei\u0161kentus paklausiu: \u201eGal ir j\u016bs piligrim\u0117? Primitivo?\u201c \u2013 \u201eNe, a\u0161 \u010dia gyvenu.\u201c OK. Pirmasis susitikimas dar ne \u010dia. B\u016bk kantri.<\/p>

***<\/p>

Ovjedas. Autobusas stotyje sustoja 19.50 val., o 20.00 artimiausioje ba\u017eny\u010dioje\u00a0\u2013 \u0161v. Mi\u0161ios. Norisi prad\u0117ti piligrimyst\u0119 maldingai. Skubu. Sp\u0117ju. \u0160ilta. Nusivelku striukut\u0119<\/em>. Visas Mi\u0161ias stebeilijuosi \u012f vir\u0161 pagrindinio altoriaus nutapyt\u0105 gan moderni\u0105 fresk\u0105\u00a0\u2013 Adomas ir Ieva, paskend\u0119 \u017eydin\u010dioje pievoje, o aplink juos\u00a0\u2013 daugyb\u0117 ry\u0161kiausi\u0173 \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173. Mintyse ima skamb\u0117ti seniai klausytos dainos eilut\u0117: \u201eVis\u0105 nakt\u012f mes \u017eaid\u0117m \u017evaig\u017ed\u0117m lyg \u0161achmatais\u2026\u201c Veju j\u0105 \u0161alin.<\/p>

I\u0161\u0117jus laukan prie man\u0119s ima skub\u0117ti vietin\u0117s mo\u010diut\u0117s, klausin\u0117damos, ar a\u0161 piligrim\u0117, bu\u010diuoja mano skruostus ir linki gero kelio\u00a0\u2013 ispani\u0161kai buen camino<\/em>, kur\u012f gird\u0117siu \u010dia gan da\u017enai. Viena, kalbanti angli\u0161kai, pasisi\u016blo palyd\u0117ti iki artimiausios sporto preki\u0173 parduotuv\u0117s, kur ketinau \u012fsigyti \u0117jimo lazdas. Pakeliui i\u0161siai\u0161kina, kad esu sesuo ir papra\u0161o maldos u\u017e savo dukteris. Padovanoju jai Gailestingojo J\u0117zaus paveiksl\u0117l\u012f su malda ispan\u0173 kalba (kelet\u0105 gavau Piligrim\u0173 centre Vilniuje neabejodama, kad prireiks). Atsibu\u010diuojam kaip geriausios draug\u0117s.<\/p>

Einu albergo \u2013 piligrim\u0173 nakvyn\u0117s nam\u0173 \u2013 link pasi\u0161okin\u0117dama. Dar oro uoste gavau \u017einel\u0119 i\u0161 administrator\u0117s, kad \u0161i\u0105 nakt\u012f ten b\u016bsiu vienintel\u0117 moteris, tad man skirs atskir\u0105 kambariuk\u0105 vietoj lovel\u0117s bendrame. Palepino. Kol pasiekiu t\u0105 begalinio jaukumo ma\u017eut\u012f albergut\u012f, \u012fsik\u016brus\u012f prie pat Ovjedo katedros, einu per park\u0105. O ten\u2026 mane sustabdo (ir ilgam!) ne\u012ftik\u0117tino didumo kamelij\u0173 kr\u016bmai, nus\u0117ti \u012fsp\u016bdingais \u017eiedais. K\u0105 tik buvau \u0161al\u010dio dar sustingdytoje Lietuvoje, o \u0161i\u0105 akimirk\u0105 glostau nuostabiausius \u017eiedus. Tamsoje \u0117jau nuo kr\u016bmo prie kr\u016bmo ir glos\u010diau, skon\u0117jausi, fotografavau. G\u0117riau \u012f save pavasar\u012f. Pilnais plau\u010diais. Visa savimi. Kaip tiedu i\u0161 freskos rojaus sode. Tr\u016bksta tik \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173. Su\u017eibs, kur jos d\u0117sis\u2026<\/p>

***<\/p>

Kelias prasideda. Au\u0161ta. Vos i\u0161\u0117jus i\u0161 Ovjedo v\u0117l pamatau tolumoje boluojan\u010dias snieguotas vir\u0161\u016bnes ir suprantu, kad sniego \u0161iame kelyje tikrai klius \u2013 teks verstis per kalnus. Nieko, a\u0161 pasiruo\u0161usi. Esu \u012fsid\u0117jusi netgi ma\u017eu\u010dius bat\u0173 apkaustus. Bet kol kas \u2013 pavasaris! Einu negr\u012fstais taku\u010diais per laukus, mi\u0161kelius, sekdama geltonomis rodykl\u0117mis. Visa skamba nuo pauk\u0161\u010di\u0173 giesmi\u0173. Visa \u017eydi. Dar mieste \u2013 slyvos, abrikosai, magnolijos\u2026 V\u0117liau \u2013 balti laukiniai narcizai, pien\u0117s, \u017eibut\u0117s (ir jos \u010dia baltos!), \u0161alpusniai ir kitos pavasario g\u0117l\u0117s. Lenkiuosi prie kiekvieno \u017eiedelio. D\u0117koju.<\/p>

Gal de\u0161imt\u012f kilometr\u0173 \u0117jau visi\u0161kai apspangus nuo pavasario. Su\u0161ilus. Besim\u0117gaudama saule. Ak, toji Teres\u0117. Parapijiet\u0117 meteorolog\u0117 dar i\u0161 vakaro atsiunt\u0117 vos ne grasinam\u0105 \u017einut\u0119 apie mano kelion\u0117s orus \u2013 bus \u0161alta, pirmas dienas gausi lietaus, stipraus v\u0117jo, tikrai ne \u012f tropikus va\u017eiuoji\u2026 Ma\u017edaug: vaikeli, ko tu ten?.. O \u010dia: saul\u0117, pauk\u0161\u010diai, \u017eyd\u0117jimas. Be to, mano kuprin\u0117 lengvut\u0117, batai lengvu\u010diai, sijonas \u2013 si\u016btas specialiai \u017eygiui. Esu puikiai pasiruo\u0161usi piligrim\u0117 (po skaud\u017ei\u0173 ankstesni\u0173 patir\u010di\u0173, \u017einoma). Ir visa Ispanija kvepia pavasariu!<\/p>

\"\"
Faustinos Elenos Andrulyt\u0117s, SF asmeninio archyvo nuotraukA<\/figcaption><\/figure>

***<\/p>

U\u017esuku \u012f pakeliui stovin\u010di\u0105 koplyt\u0117l\u0119. \u010cia galima u\u017esid\u0117ti antspaud\u0105 \u012f piligrimo pas\u0105. Pails\u0117ti pris\u0117dus ant suolelio. Ilsiuosi. Staiga pamatau \u2013 ateina. Piligrimas. Susipa\u017e\u012fstam. Ispanas, taip pat k\u0105 tik prad\u0117j\u0119s savo keli\u0105. Kone de\u0161imtmet\u012f apie j\u012f svajoj\u0119s. Kuprin\u0117 didel\u0117, o \u017emogelis \u2013 ne i\u0161 mil\u017ein\u0173. \u201eKiek ne\u0161i?\u201c \u2013 \u201e12 kg\u201c \u2013 \u201eDaugoka!\u201c Pasimaivau su savo ne daugiau kaip 5 kg kuprin\u0117le.<\/p>

Einam kartu. Vargsta tas piligrimas, \u012f kalnelius vos u\u017ep\u016b\u0161kuoja. O a\u0161 \u0161alia \u2013 tartum stirna. Kalbam\u0117s. Jis varo ispani\u0161kai su angli\u0161kais intarpais. Ispani\u0161kai nesuprantu, tad belieka su viskuo sutikti. Ma\u017eam kaimelyje sustojam prie vandens stotel\u0117s. Pro \u0161al\u012f einan\u010di\u0173 vietini\u0173 ispanas ka\u017eko paklausia. Ai\u0161kiai apsid\u017eiaugia atsakymu. \u201eGavai kokios naudingos informacijos apie keli\u0105?\u201c \u2013 \u201eO taip, dabar jau nebereiks kilti \u012f kaln\u0105, iki pat Grado leisim\u0117s.\u201c Netrukus abu suvokiame, kad vietiniai\u2026 \u0161iek tiek pamelavo. Kalneliai darosi vis statesni, ir mano kolega puk\u0161i vis sunkiau. Tikras kuprin\u0117s kankinys.<\/p>

Netrukus prieinam dar vien\u0105 koplyt\u0117l\u0119. Prie jos s\u0117di piligrim\u0117. \u201eI\u0161 kur tu?\u201c \u2013 klausia man\u0119s angli\u0161kai. \u201eI\u0161 Lietuvos\u201c, \u2013 atsakau, pasiruo\u0161usi paai\u0161kinti, kas tai yra. \u201eTikraaaiiii?!!!! A\u0161 irgi!!!!\u201c Juokiam\u0117s ir abi negalim patik\u0117ti. Tiesa, jau daugel\u012f met\u0173 Raimonda gyvena Man\u010desteryje. Bet\u2026 Sutikti lietuv\u0119 Ispanijos \u0161iaur\u0117je kovo m\u0117nes\u012f, kai per dien\u0105 du piligrimus ir tesutinki Kelyje\u2026<\/p>

Einam trise. Su Raimonda pa\u010diau\u0161kam lietuvi\u0161kai. Vis persijungiam \u012f angl\u0173 ir bandom pokalbin \u012ftraukti ispan\u0105. Bet jis vis tylesnis ir tylesnis. Galiausiai atsis\u0117da ant \u017eem\u0117s ir pra\u0161o, kad jo nebelauktume. Kiek neramu, bet paliekam. \u201eNors imk ir pane\u0161k t\u0105 jo kuprin\u0119\u201c, \u2013 sako Raimonda. Ta\u010diau jai ir savos u\u017etenka \u2013 9 kg irgi per daug. Sutariam nakvyn\u0117s vietoje drauge per\u017ei\u016br\u0117ti, kas neb\u016btino pateko \u012f kuprin\u0119.<\/p>

Nu\u010diau\u0161kam iki pat albergo. Raimonda giria mano sijon\u0105. \u201eJau koks sexy! B\u016b\u010diau vyras, ie\u0161ko\u010diau prog\u0173, kaip numaut!..\u201c Gerai, kad ne\u017eino, kas a\u0161. Nejuokaut\u0173 taip. Nei\u0161siduodu. Ir \u0161i\u0105 dien\u0105, ir antr\u0105, ir tre\u010di\u0105\u2026 Pasijau\u010diu tokia normali, tokia paprasta mergiot\u0117. Be joki\u0173 etike\u010di\u0173. Skoniuosi tuo buvimu. Pana\u0161iai kaip pavasariu.<\/p>

***<\/p>

Gyv\u016bnai \u2013 kitas mano susidom\u0117jimo objektas. Aviganiai \u010dia tokie geri mil\u017einai. Einam. Vienas j\u0173 guli avi\u0173 ganykloje. Miega. Nubudo, vartosi. Atrodo juokingai. Fotografuojam. Raimonda prieina ar\u010diau tvoros. Staiga riksmas. Atsigr\u0119\u017eiu: \u0161uo prib\u0117g\u0119s artyn. Negi u\u017epuol\u0117? Ne\u2026 Raimonda gavo elektros, o \u0161is b\u0117go gelb\u0117ti\u2026 Pasirodo, elektrinis piemuo pavojingesnis.<\/p>

Ar t\u0105 pa\u010di\u0105 dien\u0105 sutikom J\u0117z\u0173? Veikiausiai. Bet dar reikia nukeliauti \u012f rytmet\u012f Grado mieste. Be dviej\u0173 lietuvi\u0173 mergin\u0173 alberge miegojo dar trys piligrimai. Du ispanai: vienas, sunkiai ne\u0161\u0119s savo kup-ri-n\u0119 ir galiausiai likusius \u0161e\u0161is kilometrus va\u017eiav\u0119s taksi \u2013 jau pa\u017e\u012fstamas, o antrasis \u012f mus visai nekreip\u0117 d\u0117mesio. Tre\u010diasis \u2013 italas, \u017eygiuojantis atvirk\u0161\u010diai \u2013 nuo Santiago de Kompostelos iki Ovjedo. K\u0105 gi. Mieliausias \u010dia buvo albergo pri\u017ei\u016br\u0117tojas savanoris Pako. Net jei ir nekalb\u0117jo angli\u0161kai. Vyri\u0161kis baltut\u0117liais plaukais, pana\u0161us \u012f Kal\u0117d\u0173 Senel\u012f. Turintis ka\u017ekokio nepaai\u0161kinamo \u0161velnumo.<\/p>

Ryt\u0105 po pusry\u010di\u0173 Pako kiekvien\u0105 apdovanoja ma\u017eu\u010diais Camino suvenyrais, Raimonda ka\u017ek\u0105 ra\u0161o \u012f sve\u010di\u0173 knyg\u0105, ispanai aunasi batus. Staiga Pako su\u0161unka: \u201ePiligrim\u0173 palaiminimas!\u201c \u0160it\u0105 suprantu net ispani\u0161kai. Ir ima skaityti mald\u0105. Pajuntu, kaip albergo vestibiulis akimirksniu virsta \u0161ventove. Stoviu prie\u0161ais lang\u0105, akinama k\u0105 tik patek\u0117jusios saul\u0117s spinduli\u0173, o palaiminimas pl\u016bsta i\u0161 Pako l\u016bp\u0173. \u201eAmen\u201c, \u2013 atsakau garsiai jam baigus. Pako apkabina mudvi i\u0161lyd\u0117damas. Jau nebe Kal\u0117d\u0173 Senelis, jau T\u0117vas mums \u0161velniai \u0161ypsosi ir palydi \u012f Keli\u0105. Laukia nuostabi diena!<\/p>

Ir ar gali b\u016bti kitaip, kai\u2026 imi ir sutinki J\u0117z\u0173. Kaip tai nutiko? \u201e\u017di\u016br\u0117k, J\u0117zus. Toks pats, kok\u012f vakar mat\u0117m ba\u017eny\u010dioje!\u201c \u2013 su\u0161uko Raimonda, prisiminusi \u012fsp\u016bding\u0105 J\u0117zaus, ne\u0161an\u010dio kry\u017ei\u0173, statul\u0105. Ir tikrai. Pro \u0161al\u012f va\u017eiuoja \u0161iuk\u0161li\u0173 surinkimo ma\u0161ina, priekyje s\u0117di du vyrukai, vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 rusvais ilgais plaukais, su barzduke \u2013 tikras J\u0117zus. Mums \u0161ypsosi ir mojuoja. Pamojuojam ir mes. \u010cia ne \u0161iaip, galvoju, ne \u0161iaip\u2026<\/p>

Einam toliau. Ima lyti. Lyja ilgai. \u0160alta. O k\u0105 daro piligrimai, kai lyja? Eina toliau! Einam. Kiek atsilieku. U\u017esukus \u012f vien\u0105 miestel\u012f randu nuorod\u0105 \u012f vienuolyn\u0105, kur\u012f nor\u0117josi aplankyti. Tiesa, pastatas restauruojamas. Ateinu ir sustingstu i\u0161 nuostabos\u00a0\u2013 J\u0117zus su kitu darbininku vienuolyno kieme kilnoja did\u017eiules sijas. J\u0117zus <\/em>restauruoja vienuolyn\u0105. Ei, bet rytinis juk ve\u017e\u0117 \u0161iuk\u0161les?..<\/p>

\"\"
Faustinos Elenos Andrulyt\u0117s, SF asmeninio archyvo nuotraukA<\/figcaption><\/figure>

***<\/p>

Vos nubudus visa \u0161irdimi jau\u010diau, kad nakvoti numatytam miestely nereikia. Tur\u0117siu jud\u0117ti toliau iki albergo vidury lauk\u0173. M\u0117ginau gin\u010dytis: bet 25 km bus nueiti\u2026 Negi dar 7. Be to, miestelyje vyks \u0161v. Mi\u0161ios\u2026 yra alberg\u0173\u2026 Galiausiai ger\u0105 pusdien\u012f lis. Vis\u0105 dien\u0105 vyksta vidin\u0117 kova.<\/p>

At\u0117jus ant ba\u017eny\u010dios dur\u0173 randu u\u017era\u0161\u0105, kad Mi\u0161i\u0173 \u0161iandien nebus. OK. Tada bent jau \u012f prekybos centr\u0105, nes skrandukai tu\u0161ti\u2026 Nusiperkam sriubos pakeliuose \u2013 norisi ko nors \u0161ilto \u2013 ir tuno pyrago. Pasi\u0161ildysim alberge. Keliaujam \u012f pigiausi\u0105 \u2013 valstybin\u012f. O tas, pasirodo, u\u017edarytas.<\/p>

S\u0117dim ant suoliuko prie\u0161ais neveikiant\u012f alberg\u0105 ir rankomis lau\u017eom tuno pyrag\u0105. Taip ir jau\u010diau, kad nelaukia\u2026 Na, jei ne valstybinis, gal yra priva\u010di\u0173. \u012e vien\u0105 pabandom. U\u017edaryta. Taip, taip, ne sezonas, \u017einojau\u2026 \u012e antr\u0105 \u2013 u\u017edaryta, nors program\u0117l\u0117 ir ra\u0161o, kad veikia. Randam dar vien\u0105. Eidamos prie jo \u017ei\u016brim \u2013 tykusis ispanas s\u0117di miestelio aik\u0161t\u0117je nusiav\u0119s batus ir tepa p\u0117das vazelinu. \u201eKur nakvosi?\u201c Patr\u016bk\u010dioja pe\u010diais. Irgi ne\u017eino. Pakvie\u010diam ie\u0161koti albergo kartu. U\u017edarytas ir tre\u010dias. Tada i\u0161kilmingai prane\u0161u, kad u\u017e septyni\u0173 kilometr\u0173 yra veikiantis, tik reikia paskambinti. Skambina ispanas, susitaria, mus priims. Valio! Einam toliau visi trys.<\/p>

Gustavas \u2013 vidutinio \u016bgio tamsaus gymio vyrukas, ma\u017edaug keturiasde\u0161imties. Angli\u0161kai kalba geriau negu a\u0161 ispani\u0161kai, bet ne ka\u017ek\u0105. Visai ne \u0161nekutis, bet toli gra\u017eu ir ne nedraugi\u0161kas, kaip pasirod\u0117 i\u0161 prad\u017ei\u0173. Tiesiog drovus \u017emogus. Jis turi normalaus dyd\u017eio kuprin\u0119, su ja puikiai susitvarko, ir paprast\u0105 lazd\u0105 \u2013 medin\u012f pagal\u012f, su kuriuo rankoje atrodo tarsi piemuo.<\/p>

Einam kone mi\u0161ku. Vakar\u0117ja. Nesi\u0161nekam. Jeigu k\u0105 reikia, pasakom \u017evilgsniu, mimika. To visi\u0161kai u\u017etenka. Rad\u0119 k\u0105 \u012fdomaus, sustojam pa\u017ei\u016br\u0117ti. \u0160itaip eiti jauku.<\/p>

***<\/p>

Albergo \u0161eimininkas Nikolas pats \u012fk\u016br\u0117 \u0161iuos nakvyn\u0117s namus vidury niekur. Nei miestelio, nei miesto. Laukai, sl\u0117niai, kalnai ir mi\u0161kai aplinkui. Namukas \u017eavingas. Vidus jaukiai \u012frengtas. Sinda \u2013 \u0161uns vard\u0105 atsimenu, o \u0161tai Nikolo mylimosios \u2013 jau ne. \u0160i vien\u0105 dien\u0105 at\u0117jo \u010dia kaip piligrim\u0117 ir liko. Kelias pilnas istorij\u0173. Visokiausi\u0173.<\/p>

Esam vieninteliai piligrimai. Gustavas gauna atskir\u0105 kambar\u012f. O mudvi su Raimonda dviviet\u012f. Vakarieniaudami kalbam\u0117s apie keli\u0105, piligrimyst\u0119, b\u016bsim\u0105 pasirinkim\u0105, kai teks kirsti kalnus\u00a0\u2013 Hospitales <\/em>(senasis \u201eLigonin\u0117s\u201c kelias veda per vir\u0161\u016bn\u0119, juo patariama eiti tik esant geroms oro s\u0105lygoms), o kitas kelias\u00a0\u2013 per sl\u0117n\u012f\u00a0\u2013 lengvesnis, bet kiek ilgesnis.<\/p>

\u201eHospitales <\/em>tikrai dar bus sniego,\u00a0\u2013 persp\u0117ja Nikolas.\u00a0\u2013 Bet dviem lietuv\u0117ms ir kantabrui (m\u016bs\u0173 ispanas i\u0161 Kantabrijos regiono \u0160iaur\u0117s Ispanijoje) gal ne taip ir baisu. \u0160ie \u017eod\u017eiai nus\u0117da ka\u017ekur gilumoj.<\/p>

***<\/p>

Taip m\u016bs\u0173 kelias ir t\u0119siasi. Dvi lietuv\u0117s ir kantabras. Vis daugiau tylos Kelyje. Einam nesusitar\u0119, kad eisim kartu. Kiekvienas laisvas eiti kada nori, kaip nori ir kiek nori. Bet jei jau tie norai sutampa\u2026 Vis m\u0105stau, koks keistas sutv\u0117rimas tas \u017emogus. I\u0161\u0117jom po vien\u0105, o vis tiek norisi burtis bendruomen\u0117n.<\/p>

Oras nelepina. I\u0161\u0117jus i\u0161 jaukiojo Nikolo albergo ryt\u0105 labai \u0161alta. Be to, \u012fsismarkauja mano sloga. Jau atvykau kiek per\u0161alus, o dar ta ispani\u0161ka \u201e\u0161ilum\u0117l\u0117\u201c\u2026 Vos u\u017e poros kilometr\u0173 m\u016bs\u0173 laukia didesnis miestelis, savo kompanijai pasakau, kad lendu \u012f artimiausi\u0105 kavinuk\u0119 arbatos. Jiedu nusprend\u017eia eiti toliau. Tegu, susitiksim kad ir vakare. Nosin\u0117s baig\u0117si. Kavin\u0117je pasivagiu tualetinio popieriaus, bet paskui miestelyje randu parduotuv\u0119 ir nusiperku vis\u0105 vienkartini\u0173 nosini\u0173 blok\u0105. Gal ir daugoka, bet su ma\u017eesniais kiekiais niekas \u010dia ne\u017eaid\u017eia (tiesa, po kurio laiko nusipirkau dar vien\u0105. Tikras drambliukas).<\/p>

I\u0161\u0117jus i\u0161 parduotuv\u0117s \u017ei\u016briu\u00a0\u2013 minia piligrim\u0173 prie autobuso. Ak taip, \u0161e\u0161tadienis, savaitgalio piligrimai, pana\u0161\u016bs \u012f tre\u010diojo am\u017eiaus universiteto studentus. Tikiuosi, kad ne \u012f t\u0105 pat\u012f miestel\u012f keliauja kur ir a\u0161. Bet jie dar tik ruo\u0161iasi. Aplenksiu ir eisiu viena i\u0161svajotoj ramyb\u0117j. Einu. Rytas pasaki\u0161kas. Klausausi liepsnel\u0117s. Fotografuoju. L\u0117tai tursenu siauru mi\u0161ko keliuku, kuris kylant auk\u0161tyn nuolat pavirsta nedideliu upeli\u016bk\u0161\u010diu. Nuo akmens ant akmens\u2026 L\u0117tap\u0117d\u017eiauju. \u201eBuenos dias<\/em>!\u201c\u00a0\u2013 ups, mane aplenk\u0117 vienas i\u0161 autobuso piligrim\u0173. Atsigr\u0119\u017eiu\u00a0\u2013 dar penkiasde\u0161imt garbi\u0173, bet spar\u010di\u0173 dam\u0173 su nedidel\u0117mis kuprin\u0117l\u0117mis man u\u017e nugaros\u2026 Net ne\u017einau kod\u0117l, bet\u2026 a\u0161 tiesiog d\u0117jau \u012f kojas. Kaip nug\u0105sdinta stirna i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 \u0161uoliavau kok\u012f puskilometr\u012f, \u0161irdyje juokdamasi, kad b\u0117gu nuo mo\u010diu\u010di\u0173, ir kaip b\u016bt\u0173 absurdi\u0161ka, jei dabar kur u\u017ekli\u016b\u010diau, prisitr\u0117k\u0161\u010diau ir d\u0117l to tur\u0117\u010diau baigti savo camino<\/em>\u2026<\/p>

***<\/p>

Nakvyn\u0117 Bores kaimelyje. V\u0117j\u0173 ko\u0161iamas alberg\u0117lis ry\u0161kiai ro\u017ein\u0117mis sienomis. \u010cia tik lovos ir du\u0161ai. Nieko daugiau. Net virdulio. Laimei, \u012f kaimuk\u0105 sp\u0117jom ateiti likus pusvaland\u017eiui iki u\u017esidarant barui. \u010cia i\u0161geriu tris puodelius ramun\u0117li\u0173 arbatos\u2026 Ma\u017eam bariuke, be m\u016bs\u0173, s\u0117di du \u0161nek\u016bs pusam\u017eiai meksikie\u010diai ir viena jauna amerikiet\u0117. Visi piligrimai.<\/p>

Kartu dar puskilometr\u012f \u017eingsniuojam \u012f alberg\u0105. A\u0161 tyliu. Raimonda \u010diau\u0161ka su Keite, kuri dabar gyvena Madride, vasaras leid\u017eia Aliaskoje, o pati yra i\u0161 Ohajo. Alberge dar vienas piligrimas \u2013 ne\u012ftik\u0117tino lieknumo portugalas. V\u0117liau papasakos, kad\u2026 neturi skrand\u017eio, bet vis vien leidosi \u012f Keli\u0105. Ir jau antr\u0105kart, nes pirm\u0105j\u012f, nors buvo pavasaris, Keli\u0105 teko baigti d\u0117l \u010dia siautusi\u0173 siaubing\u0173 gaisr\u0173. Kit\u0105 dien\u0105 eidami mat\u0117me did\u017eiulius plotus i\u0161degusi\u0173 med\u017ei\u0173\u2026<\/p>

Prie\u0161 mieg\u0105 gerieji d\u0117dul\u0117s meksikie\u010diai prisipa\u017e\u012fsta, kad nakt\u012f knarks ir i\u0161 anksto atsipra\u0161o. Gra\u017eu, bet nepadeda. Knark\u0117 vis\u0105 nakt\u012f. Sinchroni\u0161kai. O smarkus v\u0117jas ko\u0161\u0117 albergiuko sienas. Bet baisiausias supratimas \u2013 ryt\u0105 nebus kur i\u0161gerti arbatos, baras sekmadien\u012f atidaromas tik nuo 11 val., o kelias laukia ilgas, sunkus\u2026<\/p>

\"\"
Faustinos Elenos Andrulyt\u0117s, SF asmeninio archyvo nuotraukA<\/figcaption><\/figure>

***<\/p>

Ryt\u0105 \u0161ov\u0117 i\u0161ganinga mintis \u2013 vanduo du\u0161e ne\u012ftik\u0117tinai kar\u0161tas. Toks kar\u0161tas, kad galb\u016bt net\u2026 Tuoj pabandau. Pirmas buteliukas \u2013 juodos arbatos su sojos milteliais. Puikiausia angli\u0161ka arbata! U\u017esiplikau dar vien\u0105 \u2013 vaisin\u0117s. Dar niekad vandens buteliuky neplikiau arbatos\u2026 vandeniu i\u0161 \u010diaupo. Nuotaika giedresn\u0117.<\/p>

Portugalas, meksikie\u010diai ir amerikiet\u0117 i\u0161\u0117jo ai\u0161kiai \u017einodami, kad nesirinks Hospitales<\/em>. \u017dmon\u0117s protingi. O \u0161tai mes su Raimonda ir Gustavu \u0117jom nesusitar\u0119. Galiausiai sustojom kry\u017ekel\u0117je, kur i\u0161siskiria abu keliai. Lietus nieko gero ne\u017ead\u0117jo. \u201eGal einant anuo keliu dar pavykt\u0173 pataikyt \u012f Mi\u0161ias\u2026 Sekmadienis\u2026 O \u010dia tik kalnai ir jokios civilizacijos\u201c,\u00a0\u2013 mintiju. \u201eA\u0161 noriu eiti. Jei nenueisiu \u0161ito kelio, vis\u0105 gyvenim\u0105 gail\u0117siuos!\u00a0\u2013 su\u0161unka Raimonda.\u00a0\u2013 Gustavai, o tu?\u201c \u0160is patrauko pe\u010diais, paskui linkteli\u00a0\u2013 ma\u017edaug: galim eiti, jei nori. Tai negi nepasira\u0161ysiu ir a\u0161\u2026<\/p>

To kelio neb\u016b\u010diau nu\u0117jus, jeigu ne bendra\u017eygi\u0173 atkaklumas. Viena veikiausiai b\u016b\u010diau supanikavus, i\u0161sigandus, kad v\u0117jas mane nune\u0161, ir d\u0117jus atgal \u012f \u0161altibar\u0161\u010di\u0173 spalvos alberg\u0105 lauk\u0173 vidury. Meluoju: ne\u017einau, ar b\u016b\u010diau paj\u0117gusi sugr\u012f\u017eti.<\/p>

I\u0161 vakaro \u012fsigytos \u0161iltos slidin\u0117jimo pir\u0161tin\u0117s greitai per\u0161lapo, rankos sustingo. Net nor\u0117dama v\u0117liau negal\u0117jau i\u0161sitraukti telefono. Galiausiai jis i\u0161vis i\u0161sijung\u0117 turb\u016bt neatlaik\u0119s dr\u0117gm\u0117s.<\/p>

\u201eTai sakei man kalb\u0117si!\u201c \u2013 sakau si\u0173sdama savo priekai\u0161ting\u0105 \u0161\u016bksn\u012f Auk\u0161\u010diausiajam. \u201eSakei man kalb\u0117si ant kalno. A\u0161 \u010dia. Klausau.\u201c Tik r\u0117kiantis v\u0117jas. \u0160lapdriba. Visi\u0161ki tyrai. Nei pauk\u0161\u010di\u0173, nei \u017eirg\u0173, nei \u017emoni\u0173. Vien tik v\u0117jas. Pasijuntu kaip Elijas, i\u0161lind\u0119s i\u0161 savo olos. Tik ir tos pasisl\u0117pti \u010dia n\u0117ra. \u201eSakei, kad kalb\u0117si!\u201c \u2013 \u0161aukiu savo \u0161irdyje net u\u017edusus. \u201eSakei, kad atsakysi \u012f mano klausimus, kai u\u017elipsiu ant kalno. Kad visk\u0105 suprasiu. Juk d\u0117l to esu \u010dia. Trenkiausi per vis\u0105 Europ\u0105. \u0160it\u0105 pavasar\u012f, kai Ispanijoj dar \u017eiema. Tai kalb\u0117k. Kalb\u0117k. A\u0161 klausau\u2026\u201c V\u0117jas. Kaukiantis, ko\u0161iantis v\u0117jas. Debesys skrenda ne\u012ftik\u0117tinu grei\u010diu, saul\u0117 pasirodo ir dingsta.<\/p>

Jau seniai nebematau vaivoryk\u0161\u010di\u0173 po kojomis, kurios d\u017eiugino dienos prad\u017eioje. Svajoju apie alberg\u0105. Kar\u0161t\u0105 du\u0161\u0105. Arbat\u0105\u2026<\/p>

Eidama matau begalinio gro\u017eio geltonus narcizus sniege. Negaliu nufotografuoti. Nei sustot paglostyt \u017eied\u0173. Negaliu pasiimt tos akimirkos. Vaduoji mane nuo godumo? Leidi \u0161i\u0105 akimirk\u0105 visko netekt? Nieko negal\u0117t pasiimti? Turiu tik kuprin\u0119, kurios turinys jau turb\u016bt visas \u0161lapias. Sumu\u0161tin\u012f, kurio negaliu i\u0161siimti kad ir kokia alkana b\u016b\u010diau. I\u0161alkus, su\u0161alus, sustingus, \u0161lapia nuo galvos iki koj\u0173, besiirianti per pa\u017eliugus\u012f snieg\u0105, kurio vietomis iki keli\u0173, kai kur dar daugiau\u2026 Akimirk\u0105 pajau\u010diu, kaip per nugar\u0105 b\u0117ga srovel\u0117 vandens.<\/p>

U\u017elipam \u012f pa\u010di\u0105 vir\u0161\u016bn\u0119. Staiga suprantu, kad atsid\u016br\u0117m debesyje. Nebelyja. Nebepu\u010dia v\u0117jas. Tyla. Tir\u0161tas debesis \u0161velniai paglosto man skruost\u0105. Ir\u2026 o stebukle \u2013 jis \u0161iltas!<\/p>

Po akimirkos \u2013 v\u0117jas, lietus, \u0161lapdriba, saul\u0117, debesys, v\u0117jas, lietus\u2026 Bet Vie\u0161paties nebuvo v\u0117jyje.<\/p>

***<\/p>

Ilgai stov\u0117jau kar\u0161tame du\u0161e. Rankos ir kojos pama\u017eu atitirpo. Suvalgiau sprang\u0173 sumu\u0161tin\u012f vie\u0161bu\u010dio kambar\u0117lyje. Pasi\u0117m\u0117m kambar\u012f su Raimonda dviese, nor\u0117damos i\u0161sid\u017eiovinti \u010dia drabu\u017eius. Planas pavyko. Radiatoriai kar\u0161tut kar\u0161tut\u0117liai.<\/p>

\u012esijungiu telefon\u0105. Randu bi\u010diulio, anks\u010diau \u0117jusio Primitivo<\/em>, \u017einut\u0119: \u201eAr debesys jau po tavo kojomis?\u201c Kokie dar debesys, po kokiom kojom\u2026 Neturiu k\u0105 pasakyt, tad nusiun\u010diu por\u0105 nuotrauk\u0173 su sniegynais ir krintu \u012f lov\u0105. \u010cia viena po kitos ant pagalv\u0117s ima paps\u0117ti savigailos a\u0161aros. U\u017e vis\u0105 dien\u0105.<\/p>

***<\/p>

Po Hospitales Kelias \u0117m\u0117 darytis \u0161velnesnis. Lijo ma\u017eiau. Temperat\u016bra pama\u017e\u0117le kilo. Nusileidimai ir pakilimai nieko nerei\u0161k\u0117 lyginant su \u0161al\u010diu. Kad tik gal\u0117\u010diau judint pir\u0161tus. Laisvai i\u0161si\u0161nyp\u0161ti nos\u012f. Pati atpl\u0117\u0161t u\u017ekand\u017eio pakuot\u0119. I\u0161siimt i\u0161 ki\u0161en\u0117s piligrimo pas\u0105. Tokie paprasti dalykai gali teikti tiek d\u017eiaugsmo!.. Taigi jo vis daugiau ir daugiau.<\/p>

Prie m\u016bs\u0173 kompanijos prisijung\u0117 Keit\u0117. Einam jau keturiese. Merginos vis smarkiau \u010diau\u0161ka, o a\u0161 vis daugiau atsilieku. Einu \u017evelgdama \u012f tolumoje boluojan\u010di\u0105 lazd\u0105 Gustavo rankose, kuria jis kaskart pabar\u0161kina \u012fvairius pavir\u0161ius ir pamatuoja bal\u0173 bei upeli\u0173, per kuriuos brendame, gyl\u012f.<\/p>

Kol oro s\u0105lygos buvo ekstremalios, nebuvo kada imtis to, ko \u010dia atvykau, tiesa, tik intuityviai nujausdama \u0161\u012f savo poreik\u012f. Dabar \u2013 jau laikas. Jau galima vis giliau ir giliau leistis savin. Kartais atrodydavo, kad nusileid\u017eiu taip giliai, kad galiu susitikti savo vienatv\u0119. Skon\u0117tis ja tartum pelyn\u0173 arbata su medum. Gerti t\u0105 sald\u017ei\u0105 kartyb\u0119. Veikiausiai tik tai ir yra vien tik mano. Sald\u017eios kartyb\u0117s vienatv\u0117, kurios niekam neatiduotum. N\u0117 u\u017e k\u0105. Mano dalis, kurion niekas, be K\u016br\u0117jo, negali \u012f\u017eengti. Net pati \u2013 ne visuomet. Ir reikia lietaus, \u0161al\u010dio, speigo, nuovargio\u2026 Reikia visa u\u017emir\u0161ti, apleisti, tam tikra prasme prarasti, kad gal\u0117tum skon\u0117tis. Kelias tai \u017eino.<\/p>

***<\/p>

Kelias man pasidar\u0117 \u0161velnus. Tai patyriau, kai baltas \u017eirgas prisiartino prie savo aptvaro. Persisv\u0117r\u0117 per j\u012f ir \u012fsistebeilijo \u012f mane vandenyno gilumo akimis. Blakstienos baltos, tankios, akys tamsios. \u201eLabas\u201c, \u2013 sakau. \u0160velniai palyt\u0117jau jo galv\u0105. Leidau save apuostyti. Paglos\u010diau. Atsargiai, tykiai. O jis stov\u0117jo ir \u017evelg\u0117 taip tarsi b\u016bt\u0173 vis\u0105 gyvenim\u0105 \u0161ios akimirkos lauk\u0119s. \u012esidr\u0105sinau. Priglaud\u017eiau sav\u0105j\u0105 kakt\u0105 prie jo kaktos, paskui skruost\u0105. Stov\u0117jom susiglaud\u0119. Rod\u0117s, sutikau pat\u012f \u0160velnum\u0105.<\/p>

Ar Kelias gali glaustis prie piligrimo? Glaustis debesiu? Glaustis \u017eirgu? Ar Kelias yra \u0161velnumas? \u0160velnumas ar kart\u0117lis?.. Saul\u0117 ar lietus? Medus ar pelynai?.. Kas Tu esi pagaliau?..<\/p>

***<\/p>

Oras tampa vasari\u0161kas. Saul\u0117 \u0161ildo. Vien\u0105 ryt\u0105 nustebina liepsnojantis mimozos kr\u016bmas. Tokio ry\u0161kumo \u017eiedai, \u0161itoks medis. Nusiskinu \u0161akel\u0119 ir u\u017esiki\u0161u u\u017e juosmens dir\u017eo. Kvepia. Net per slog\u0105 u\u017euod\u017eiu.<\/p>

Mimoza man primin\u0117 \u0160vent\u0105j\u0105 \u017dem\u0119\u00a0\u2013 \u0161iomis dienomis tur\u0117jau b\u016bti ten. Esu camino <\/em>tik d\u0117l to, kad prie\u0161 pusmet\u012f gavau dovan\u0173 kelion\u0119 \u012f Jeruzal\u0119. J\u0105 suplanavus po poros savai\u010di\u0173 ten paa\u0161tr\u0117jo karinis Izraelio ir Palestinos konfliktas. Tada netik\u0117tai i\u0161girdau d\u016bdmai\u0161i\u0173 muzik\u0105 primenan\u010dius garsus ir supratau\u00a0\u2013 camino <\/em>laukia man\u0119s. Mano kelion\u0117 per dykum\u0105 ir t\u0119s\u0117si \u010dia\u00a0\u2013 su Elijo klausimais ir degan\u010diu kr\u016bmu.<\/p>

Vis svarstau, kas buvo pirmieji piligrimai? Moz\u0117 ir I\u0161rinktoji tauta, keliav\u0119 Pa\u017ead\u0117tosios \u017dem\u0117s link? O gal pats Abraomas, patik\u0117j\u0119s pa\u017eadu apie \u017evaig\u017edes ir i\u0161\u0117j\u0119s \u012f Keli\u0105? Faustina, o kod\u0117l Primitivo<\/em>? Nes\u2026 Dievas kalba ant kalno. Net jei tai teb\u016bt\u0173 palyt\u0117jimas debesiu.<\/p>

\"\"
Faustinos Elenos Andrulyt\u0117s, SF asmeninio archyvo nuotraukA<\/figcaption><\/figure>

***<\/p>

Ateinam \u012f Lugo \u2013 tai didelis miestas galingomis sienomis ir \u012fstabia Katedra. \u012esikuriam alberge ir, o stebukle \u2013 \u010dia sutinkam savo draugus meksikie\u010dius! Vienam susuko nugar\u0105 ir tur\u0117jo pava\u017eiuoti autobusu, kitam skauda koj\u0105. Kurgi. Vyrukai juk visi\u0161kai nepasiruo\u0161\u0119 \u017eygiui\u2026 Ir d\u017eiaugsmas, kad susitikom, ir\u2026 stengiuosi \u012fsitaisyti kitame kambario kampe, prisimindama j\u0173 sinchroni\u0161k\u0105 nakties muzikavim\u0105. Gero nelauk.<\/p>

Po trisde\u0161imties nueit\u0173 kilometr\u0173 t\u012fsau savo gulte. Meksikie\u010diai pakvie\u010dia drauge ap\u017ei\u016br\u0117ti Lugo katedr\u0105. \u201eA\u010di\u016b, v\u0117liau eisim ten \u012f Mi\u0161ias su Raimonda.\u201c Dar pat\u012fsojus \u0161liau\u017eiu parduotuv\u0117n. Nesusilaikau ir nusiperku tuno pyrag\u0105. Vienai bus per daug, bet k\u0105 nors pavai\u0161insiu.<\/p>

Sutikus meksikie\u010dius pakvie\u010diu \u012f albergo virtuv\u0119 pyrago, taip pat ir Raimond\u0105. Sakau: \u201eNa, kadangi mes piligrimai, gal pasimelskim prie\u0161 valg\u012f?\u201c Arturas imasi iniciatyvos ir pradeda mald\u0105 ispani\u0161kai. Akimirksniu ma\u017eu\u010diuk\u0117 albergo virtuv\u0117l\u0117 virsta \u0161ventove. Visa savimi jau\u010diu Jo buvim\u0105.<\/p>

Dalinam\u0117s pyrag\u0105, spraginam kukur\u016bzus mikrobang\u0173 krosnel\u0117je ir valgom u\u017egerdami apelsin\u0173 sultimis. Daug juokaujam, kalbam\u0117s, \u010diau\u0161kam. Arturas rodo savo nam\u0173 ant vandenyno kranto Meksikoje nuotraukas. \u201eGaliu matyti ir saul\u0117tekius, ir saul\u0117lyd\u017eius\u201c, \u2013 sako. Pasteb\u0117j\u0119s mano susi\u017eav\u0117jus\u012f \u017evilgsn\u012f Karlas juokais persp\u0117ja: \u201eNieko negalvok, jis jau ved\u0119s!\u201c \u2013 \u201eKad ir a\u0161 jau i\u0161tek\u0117jusi\u2026\u201c \u2013 atsiliepiu rodydama auksin\u012f \u017eied\u0105 ant de\u0161iniosios. Mano bi\u010diuliai apsid\u017eiaugia, sveikina. Laimei, nieko neklausia apie vyr\u0105.<\/p>

Meksikie\u010diai apgailestauja, kad tuojau turi i\u0161vykti \u012f Chichon\u0105 ir \u010dia nenakvos. Prat\u0119s \u017eyg\u012f po poros dien\u0173, kai kiek pails\u0117s. Tada mane perv\u0117r\u0117 mintis: turb\u016bt paskutin\u012fkart juos matai, negi taip ir liksi apsimelavus\u2026 Tur\u0117jau dar por\u0105 paveiksl\u0117li\u0173 su Gailestinguoju J\u0117zumi. Abiem atskirai padaviau prie\u0161 i\u0161einant ir prisipa\u017einau, kad tai \u010dia mano sutuoktinis<\/em>, o a\u0161 hermana\u00a0<\/em>\u2013 sesuo. Meksikie\u010diai netik\u0117tai nud\u017eiugo. Vienas pa\u017ead\u0117jo da\u017eniau lankytis ba\u017eny\u010dioje, o kitas\u2026 Ma\u010diau a\u0161aras jo akyse. \u201eDievas man padar\u0117 tiek stebukl\u0173, kada nors b\u016btinai tau papasakosiu\u2026\u201c<\/p>

Nu\u0117jom \u012f Mi\u0161ias. Prie\u0161 \u017dod\u017eio liturgij\u0105 i\u0161kilminga Vakarin\u0117. \u201eKas \u010dia vyksta?\u201c \u2013 klausia Raimonda. \u201eVakarin\u0117 malda, skaito psalmes\u201c, \u2013 sakau, tuoj paki\u0161dama jai po nosim tekstus telefone. \u201eI\u0161 kur tu taip visk\u0105 \u017einai?\u201c \u2013 \u201e\u0160iaip tai a\u0161 vienuol\u0117.\u201c \u2013 \u201eA, supratau\u201c, \u2013 tepasak\u0117. Ir v\u0117lei lyg niekur nieko. Neu\u017elipd\u0117 jokios etiket\u0117s. Negi pati rastum geresn\u0119 bendrakeleiv\u0119?!<\/p>

***<\/p>

\u012e Santiago de Kompostel\u0105 \u012f\u017eeng\u0117me septyniese. Prisid\u0117jo ispan\u0173 porel\u0117, kuriems Kelyje pasidar\u0117 per vieni\u0161a, tod\u0117l panoro jungtis prie m\u016bs\u0173 (o a\u0161 buvau tikra, kad jiedviem vienas kito pakanka) ir vokietis su\u2026 24 kg svorio kuprine. Jis \u0117jo Pranc\u016bzi\u0161k\u0105 keli\u0105 ir neretai nakvodavo lauke, tad buvo rimtai apsir\u016bpin\u0119s. \u0160alia jo m\u016bs\u0173 kuprin\u0117s atrod\u0117 kaip rankinukai\u2026<\/p>

D\u016bdmai\u0161iai, Katedra, pa\u017eym\u0117jimai Piligrim\u0173 centre ir, \u017einoma, \u0161ventiniai piet\u016bs dalijantis \u012fsp\u016bdingiausiais kelion\u0117s momentais.<\/p>

Vakare piligrim\u0173 Mi\u0161ios. Ilgokai pasimeld\u017eiau prie \u0161v. Jok\u016bbo kapo. Tur\u0117jau jam k\u0105 pasakyti. Tiek daug, kad pakilus neberadau bendra\u017eygi\u0173. Vokietis dar stov\u0117jo lauke, atsisveikinom. Tada i\u0161vydau tol\u0117liau bevaik\u0161tin\u0117jant\u012f Gustav\u0105. \u201eVakarien\u0117\u201c, \u2013 pasak\u0117 jis. \u201eK\u0105 tu, juk k\u0105 tik valg\u0117m pietus!\u201c \u2013 nustebusi atsakiau \u017evilgsniu. Tyl\u0117dami \u0117m\u0117m sukti ratus apie Katedr\u0105. \u012esi\u017eieb\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117s. Ne be reikalo Kompostela ir rei\u0161kia \u201e\u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 laukas\u201c.<\/p>

Spoksau tai \u012f \u017evaig\u017edes, tai \u012f vitrinas. Einam kartu tarsi i\u0161 inercijos. Galiausiai Gustavas pakartoja: \u201eVakarien\u0117.\u201c \u2013 \u201eParduotuv\u0117, albergas\u201c, \u2013 atsiliepiu. Keliai i\u0161siskirs. Pagalvojau: \u201eSu tavim ei\u010diau iki \u017eem\u0117s pakra\u0161\u010di\u0173, nes tavo buvimas \u0161alia pilnas ramyb\u0117s, tylos ir saugumo. Nesik\u0117sini \u012f mano vienatv\u0119. Be to, su savo lazda primeni \u0161vent\u0105j\u012f Juozap\u0105. O gal ir esi\u2026\u201c Juk buvo kovo 19-osios i\u0161vakar\u0117s. \u201eA\u010di\u016b\u201c, \u2013 tepasakiau atsisveikinant.<\/p>

***<\/p>

Daugelis kit\u0105 ryt\u0105 i\u0161va\u017eiavo prie vandenyno \u012f Fister\u0105. Raimondos vakarop lauk\u0117 autobusas \u012f Santander\u0105, tad ji nusprend\u0117 ramiai pab\u016bti mieste. Ir a\u0161 nor\u0117jau i\u0161 pat ryto leistis prie j\u016bros, bet \u0161irdy pajutau \u2013 neva\u017eiuok.<\/p>

Apiepiet s\u0117d\u0117jom prie\u0161ais Katedr\u0105 ir steb\u0117jom, kaip \u010dia d\u017eiaugsmingai fini\u0161uoja piligrimai, aik\u0161t\u0117 kupina klegesio. \u201e\u017di\u016br\u0117k \u2013 m\u016bs\u0173 meksikie\u010diai!\u201c \u2013 su\u0161uko Raimonda. Ir i\u0161ties! Jie at\u0117jo. Vienas skaudama nugara, kitas koja, bet\u2026 jie \u010dia! Ir atrodo, kad visa aik\u0161t\u0117 juos pa\u017e\u012fsta, b\u0117ga sveikintis. Kiekvien\u0105 piligrim\u0105 jie vadina vardu, su visais sp\u0117j\u0119 susidraugauti. Vis d\u0117lto mudvi su Raimonda laimim dienos piet\u0173 su \u0161iomis piligrim\u0173 \u017evaig\u017ed\u0117mis konkurs\u0105. Kalbam, dalijam\u0117s \u012fsp\u016bd\u017eiais.<\/p>

Pasidaro ramu. \u201eJau \u017einau, k\u0105 \u0161iandien darysiu. Palyd\u0117siu Raimond\u0105 \u012f autobus\u0105, o pati s\u0117siu \u012f traukin\u012f ir va\u017eiuosiu pa\u017ei\u016br\u0117ti saul\u0117lyd\u017eio. Laiko turiu…\u201c \u201eMums tinka!\u201c \u2013 netik\u0117tai atsiliepia meksikie\u010diai ir… drauge keliaujam prie vandenyno. Tuomet i\u0161girstu Arturo istorij\u0105. Dar 1987-aisiais jis prad\u0117jo lankyti maldos grup\u0119 vienos moters namuose. Ten pirm\u0105 kart\u0105 pamat\u0117 Gailestingojo J\u0117zaus paveiksl\u0105. Meld\u017eiant Dievo Gailestingumo, jo gyvenime prad\u0117jo vykti ne\u012ftik\u0117tini dalykai. Liudijimai v\u0117r\u0117si vienas po kito. Pati pasakojau savo istorij\u0105 \u2013 apie susitikim\u0105 Gailestingumo \u0161ventov\u0117je, i\u0161 esm\u0117s apvertus\u012f mano kasdienyb\u0119, apie keli\u0105 pas seses, ir visa tai \u2013 mano pa\u0161aukimo dienos i\u0161vakar\u0117se.<\/p>

Saul\u0117 nusileido mums beva\u017eiuojant traukiniu. Nu\u0117j\u0119 prie vandenyno mat\u0117me tik jos gaisus. Bet tai nebebuvo svarbu. Netrukus suspindo m\u0117nuo ir \u017evaig\u017ed\u0117s. Nusiaviau batus ir \u012fbridau \u012f j\u016br\u0105. \u0116jom pakrante tyl\u0117dami. Galiausiai i\u0161lipau i\u0161 vandens, atsis\u0117dau ant sm\u0117lio, vyri\u0161kiai liko stov\u0117ti man i\u0161 \u0161on\u0173 it kokie asmens sargybiniai, o gal angelai. Drauge tyl\u0117dami \u017evelg\u0117m \u012f vakaro dang\u0173 ir vandenyn\u0105. Visa savimi pajutau\u00a0\u2013 esu laiminga. Kra\u0161tutinai<\/em>, kaip m\u0117gsta sakyti ta pati meteorolog\u0117, grasinusi man blogu oru. <\/p>

\"\"<\/figure>

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vien\u0105 ryt\u0105 Vilniuje i\u0161girdau keist\u0105 muzik\u0105. Ji primin\u0117 d\u016bdmai\u0161i\u0173 orkestr\u0105. Ir\u2026 Santiago de Kompostelos katedros prieigose piligrimus sveikinan\u010dius garsus.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3217,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[344],"tags":[414,411,412,225],"class_list":["post-3215","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-projektas-ikvepimai","tag-camino-primitivo","tag-faustina-elena-andrulyte","tag-piligrimai","tag-piligrimyste"],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"featured_media_urls":{"thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-1024x682.jpg",950,633,true],"1536x1536":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-1536x1023.jpg",1536,1023,true],"2048x2048":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-2048x1364.jpg",2048,1364,true],"inspiro-featured-image":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-2000x1332.jpg",2000,1332,true],"inspiro-loop":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-950x320.jpg",950,320,true],"inspiro-loop@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-1900x640.jpg",1900,640,true],"menu-24x24":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-24x16.jpg",24,16,true],"menu-36x36":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-36x24.jpg",36,24,true],"menu-48x48":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-48x32.jpg",48,32,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-300x200.jpg",300,200,true],"woocommerce_single":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-100x100.jpg",100,100,true],"portfolio_item-thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-thumbnail@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-masonry":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-masonry@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-1200x799.jpg",1200,799,true],"portfolio_item-thumbnail_cinema":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-800x335.jpg",800,335,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-600x900.jpg",600,900,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-1200x1439.jpg",1200,1439,true],"portfolio_item-thumbnail_square":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/IMG_20240311_114147-e1728387928464-800x800.jpg",800,800,true]},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3215"}],"collection":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3215"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3215\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3221,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3215\/revisions\/3221"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3217"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3215"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3215"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3215"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}