{"id":3209,"date":"2024-09-20T14:21:00","date_gmt":"2024-09-20T11:21:00","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=3209"},"modified":"2024-10-08T14:33:10","modified_gmt":"2024-10-08T11:33:10","slug":"jurate-miceviciute-praktine-dvasingumo-nauda","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/09\/20\/jurate-miceviciute-praktine-dvasingumo-nauda\/","title":{"rendered":"J\u016brat\u0117 Micevi\u010di\u016bt\u0117. Praktin\u0117 dvasingumo nauda"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2024 m. Nr. III (31)<\/a><\/p>

Pas gydytoj\u0105, bankinink\u0105 ir advokat\u0105 beld\u017eiam\u0117s tik prispausti stygiaus: sveikatos, turto ar socialini\u0173 sait\u0173. \u0160ios \u201eodos\u201c mums ar\u010diau k\u016bno nei kokie santechnikos vamzd\u017eiai ar kompiuterio laideli\u0173 raizgalyn\u0117, tad ir besikapstantis m\u016bs\u0173 pilve, pinigin\u0117je ar santykiuose gali nepalyginamai labiau pakenkti ar pad\u0117ti. Ir mums yra gyvybi\u0161kai svarbu, kad \u0161i\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai dirbt\u0173 kruop\u0161\u010diau, nei \u012f\u017eodina k\u0105 tik pasira\u0161ytos sutarties punktai, o dar geriau\u00a0\u2013 jei jis laikyt\u0173si antrojo Kristaus nurodyto \u012fsakymo: \u201eMyl\u0117k savo artim\u0105 kaip save pat\u012f\u201c (Mt 22, 39). Net kai did\u017eiuojam\u0117s savo netik\u0117jimu, b\u0117dai prispyrus visgi laikome patikimesniais dvasingus, tiksliau\u00a0\u2013 religingus \u017emones.<\/em><\/p>

Kita vertus, jau \u0161e\u0161is de\u0161imtme\u010dius kalbama, kad dvasingumas atgimsta: au\u0161ta Dvasios (kai kam\u00a0\u2013 Vandenio) era. Med\u017eiagin\u0117s priemon\u0117s laim\u0117s neatne\u0161\u0117, tad imta jos viltis i\u0161 miglotos anapusyb\u0117s. Tiesa, laim\u0119 vis dar \u012fsivaizduojame taip pat med\u017eiagi\u0161kai: namas, \u017eolyn\u0117lis, s\u0105skaita banke, gra\u017eus sutuoktinis, sveiki vaikai, automobilis, atostogos prie \u017eydros j\u016bros\u2026 T\u0105 ir \u017eada naujieji dvasiniai guru.<\/em><\/p>

O skeptikams, kurie neketina \u012fsipareigoti net u\u017e \u0161iuos aukso kalnus, senatvei art\u0117jant ar sveikatai pairus, psichologai ima rekomenduoti kiek \u201epasidom\u0117ti sielos poreikiais\u201c ir \u201epalavinti dvasios raumenis\u201c\u00a0\u2013 es\u0105, tai labai pagerina gyvenimo kokyb\u0119. Mokslo straipsniuose tampa madinga s\u0105voka \u201edvasinis intelektas\u201c, o seneli\u0173 namuose\u00a0\u2013\u201emaldos terapija\u201c. Ar jau galime d\u017eiaugtis, kad v\u0117l tampame dvasingi?<\/em><\/p>

Paskata elgtis ir dirbti \u201enevaldi\u0161kai\u201c<\/strong><\/p>

Organ\u0105, kurio ilgim\u0117s gydytojuose, bankininkuose ir advokatuose, m\u016bs\u0173 seneliai vadino s\u0105\u017eine. \u0160iai senienai apibr\u0117\u017eti Dabartin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos \u017eodynas internete pasitelkia dar didesn\u0119 atgyven\u0105 \u2013 \u017eod\u012f \u201edora\u201c: s\u0105\u017ein\u0117 \u2013 tai \u201edorovinio atsakingumo u\u017e savo poelgius jautimas, j\u0173 vert\u0117s \u012fsis\u0105moninimas\u201c. Vadinasi, kai pasijuntame silpni, geid\u017eiame, kad su mumis b\u016bt\u0173 elgiamasi dorai \u2013 pagal s\u0105\u017ein\u0119. O gal tiesiog pavojaus akivaizdoje imame vadinti daiktus tikraisiais vardais ir \u012fsis\u0105moniname: net smulkiausias detales sugaud\u017eiusi sutartis neu\u017efiksuos vis\u0173 galim\u0173 situacij\u0173, tad viltis galiausiai tur\u0117sime d\u0117ti \u012f \u201evidin\u012f\u201c dorin\u012f profesionalo kodeks\u0105. N\u0117 neb\u016btina, kad tas profesionalas b\u016bt\u0173 dvasingas \u2013 pakanka religingo, tai yra gerbian\u010dio dorinius religijos (krik\u0161\u010dionyb\u0117s) priesakus.<\/p>

Argi nereligingas \u017emogus negali elgtis dorai? Tik apie kok\u012f gal\u0117jim\u0105 kalbame: \u201e\u012fstengti\u201c ar \u201etur\u0117ti teis\u0119\u201c (angl. to be able<\/em> ir to can<\/em>, vok. k\u00f6nnen <\/em>ir d\u00fcrfen<\/em>)? \u017dinoma, padaryti daugiau, nei reikalaujama, \u017emogus turi teis\u0119, bet\u2026 ar \u012fstengia? Ir apskritai, o kam jis tur\u0117t\u0173 stengtis<\/em>? Galb\u016bt t\u0105 daryti ver\u010dia jo prigimtis<\/em>, o gal jam apsimoka<\/em>? \u012e antr\u0105 klausim\u0105 \u017emon\u0117s nuo sen\u0173 senov\u0117s atsak\u0117, kad, \u017einoma, neapsimoka. S\u0105\u017ein\u0117 visada buvo ir bus nepatogus organas, reikalaujantis atitraukti rank\u0105 nuo to, k\u0105 puikiai paj\u0117gtume pasiekti ir kam netgi turime teis\u0119.<\/p>

Tod\u0117l niek\u0161ams \u0161ioje \u017eem\u0117je visais laikais gyvenosi ir gyvenasi daug geriau nei s\u0105\u017einingiems, u\u017e aki\u0173 da\u017enai vadinamiems \u201epaiku\u010diais\u201c ar \u201eavel\u0117mis\u201c. Jobas nedangstydamas i\u0161r\u0117\u017e\u0117 kar\u010di\u0105 ties\u0105: \u201eKod\u0117l nedor\u0117liai ilgai gyvena, sulaukia \u017eilos senatv\u0117s ir tampa galingi? J\u0173 vaikai \u012fsikuria jiems gyviems esant ir mato savo vaik\u0173 vaikus. J\u0173 namai yra saug\u016bs, be baim\u0117s; Dievo ryk\u0161t\u0117 j\u0173 nei\u0161tinka. J\u0173 jautis u\u017elipa ir apvaisina, karv\u0117s atsiveda ir nei\u0161simeta. Savo ma\u017eylius jie siun\u010dia b\u0117gioti kaip avi\u0173 kaimen\u0119; j\u0173 vaikai \u0161oka, dainuoja pritariant b\u016bgneliui su \u017evangu\u010diais ir lyrai, linksminasi aidint fleitos garsams. Nedor\u0117liai u\u017ebaigia savo dienas gerov\u0117je ir \u012f \u0160eol\u0105 nu\u017eengia ramyb\u0117je. Dievui jie sako: \u201aAtstok nuo m\u016bs\u0173! Mes nenorime tavo keli\u0173 pa\u017einti. Kas yra Visagalis, kad jam tarnautume? Kokia i\u0161 to mums nauda, jeigu jam melsim\u0117s?\u201c (Job 21, 7\u201315).<\/p>

I\u0161min\u010diai m\u0117gina gelb\u0117ti akivaizd\u017eiai kvail\u0105 teisiojo pasirinkim\u0105 ai\u0161kindami, kad tokia pad\u0117tis esanti tariama ir laikina: \u201eBet nedor\u0117liai \u017eus\u00a0\u2013 VIE\u0160PATIES prie\u0161ai dings lyg piev\u0173 \u017eol\u0117, i\u0161sisklaidys tartum d\u016bmai. <\u2026> Pasitik\u0117k VIE\u0160PA\u010cIU ir laikykis jo kelio, jis pagerbs tave, duodamas paveld\u0117ti \u017eem\u0119,\u00a0\u2013 tu matysi i\u0161varomus nedor\u0117lius.\u201c (Ps 37, 20. 34). Tik\u2026 kiek kart\u0173 t\u0105 mat\u0117me savo akimis? Jobas irgi nemat\u0117: \u201eAr da\u017enai atsitinka, kad nedor\u0117li\u0173 lempa b\u016bt\u0173 u\u017egesinta ar kad neganda juos i\u0161tikt\u0173, ar supyk\u0119s Dievas juos kan\u010dia apdalyt\u0173?\u201c (Job 21, 17). Geranoriams Dievo advokatams belieka griebtis anapusyb\u0117s kortos: niek\u0161ai, es\u0105, bus nubausti po mirties arba skol\u0105 sumok\u0117s j\u0173 vaikai, bet\u2026 menka tokia paguoda ir kokia neveiksminga, su\u0161unka Jobas: \u201eSakote: \u201aDievas savo bausm\u0119 jo s\u016bnums tausoja\u2018. Teb\u016bna atmok\u0117ta jam pa\u010diam, kad jis i\u0161 to pasimokyt\u0173! Tepamato jo paties <\/em>akys savo \u017e\u016bt\u012f, tegeria jis pats <\/em>Visagalio pyk\u010dio vaisius! Juk kas jam r\u016bpi jo namai po mirties?\u201c (Job 21, 19\u201321; kursyvas J. M.).<\/p>

Taip liekame be jokio i\u0161orinio sverto, galin\u010dio sulaikyti gydytoj\u0105, bankinink\u0105 ar advokat\u0105, idant jis nenulupt\u0173 devyni\u0173 kaili\u0173 nuo jo vald\u017eion patekusio \u017emogelio. Beje, \u010dia kalbame apie papras\u010diausi\u0105 teisingum\u0105, nors i\u0161 ties\u0173 tap\u0119 pa\u017eeid\u017eiami baimingai viliam\u0117s daug daugiau \u2013 gailestingumo, bent minute daugiau laiko ir d\u0117mesio, nei numatyta specialisto reglamente. Deja, vilt\u012f remiame krik\u0161\u010dionyb\u0117s pa\u017eadu, o ne d\u0117sniais, veikian\u010diais pasaulyje, kur \u201eakivaizdu, kad galingasis primes savo vali\u0105 iki galimyb\u0117s kra\u0161tutin\u0117s ribos. Tai mechanin\u0117 b\u016btinyb\u0117. Kitaip i\u0161eit\u0173, tarsi jis nori ir tuo pat metu nenori\u201c, \u2013 pa\u017eymi Simona Weil ir cituoja Tukidido \u201ePeloponeso karo istorij\u0105\u201c.<\/p>

Senov\u0117s at\u0117nie\u010diai, nuo Renesanso laik\u0173 brukami mums kaip demokratijos ir tikrojo \u017emogi\u0161kumo idealas, j\u0117ga vert\u0117 jungtis \u012f karo s\u0105jung\u0105 ma\u017eyt\u0117s neutralios Melo salos gyventojus, o \u0161iems nepaklusus \u201esulygino j\u0173 miest\u0105 su \u017eeme, i\u0161\u017eud\u0117 visus vyrus, pardav\u0117 \u012f vergij\u0105 visas moteris ir visus vaikus\u201c. Kai melie\u010diai skund\u0117si neteisybe, at\u0117nie\u010diai, anot Tukidido, atsak\u0117 taip: \u201eJ\u016bs, kaip ir mes, \u017einote, kad \u017emon\u0117s savo kalbose tik tuomet svarsto, kas yra teisinga, kai abi pus\u0117s lygios ir kai abi mato toki\u0105 b\u016btinyb\u0119. Kitu atveju galingieji daro, kas tik galima, o silpnesnieji nusileid\u017eia.\u201c Toks es\u0105s diev\u0173 ir \u017emoni\u0173 d\u0117snis.<\/p>

Taip apibr\u0117\u017eiamas prigimtinis teisingumas, \u201enesugadintas\u201c krik\u0161\u010dionyb\u0117s. Ir kaip tik tod\u0117l nuo Biblijos laik\u0173 \u0161\u012f prigimties d\u0117sn\u012f reikia s\u0105moningai ir kryptingai lau\u017eyti: dirbtinai apsaugoti visuomen\u0117s silpnuosius \u2013 varg\u0161us, na\u0161les, na\u0161lai\u010dius ir svetimtau\u010dius. To imasi pats Dievas pateikdamas \u012fstatym\u0105. Ar gal\u0117tume \u010dia susitvarkyti be Jo ir kaip nors paskatinti stipr\u0173j\u012f apriboti savo norus? D\u0117l to \u0161imtus met\u0173 lau\u017eo galvas filosofai, o kelis de\u0161imtme\u010dius \u2013 ir sociologai bei psichologai.<\/p>

Gal verta rengti vie\u0161us pagerbimus ar pasmerkimus socialiniuose tinkluose? O gal populiarinkime nat\u016bral\u0173 doping\u0105\u00a0<\/em>\u2013 \u201ealtruizmo hormon\u0105\u201c? Kai kurie tyrin\u0117tojai mano, kad egzistuoja savijaut\u0105 gerinanti med\u017eiaga, i\u0161siskirianti darant kitam gera. O gal ugdykime pilietin\u012f s\u0105moningum\u0105: nuo vaikyst\u0117s kalkime \u012f kietas m\u016bs\u0173 galvas, kad kiekviena visuomen\u0117\u00a0\u2013 kaip grandin\u0117, kuri tvirta tiek, kiek silpniausia jos grandis, ir kad \u017emogui evoliucionuojant i\u0161lieka ne individai, o j\u0173 grup\u0117s. Silpnoka\u2026 Ir akivaizd\u017eiai neveiksminga.<\/p>

Tik religinis motyvas paj\u0117gia \u017emog\u0173 paskatinti jau \u010dia ir dabar nors k\u0105 paaukoti ir i\u0161saugo t\u0105 \u201estip\u00adr\u0173 jausm\u0105, kad \u0161iame pasaulyje esame vienas d\u0117l kito, kad turime b\u016bti pasireng\u0119 vieni kitiems pad\u0117ti, suteikti pagalb\u0105 tiems, kam jos reikia, paguosti sielvartaujan\u010dius ir patyrusius netekt\u012f, guosti li\u016bdin\u010dius ir d\u017eiaugtis su \u0161ven\u010dian\u010diais. Toks moralinis atsakas niekur nedingo \u2013 mes matome j\u012f, kai bendruomen\u0119 i\u0161tinka tragedija, vyksta \u0161audyn\u0117s, teroristinis i\u0161puolis ar did\u017eiul\u0117 nelaim\u0117. <\u2026> M\u016bs\u0173 altruizmo \u0161uliniai nei\u0161seko. <\u2026> Tik nebesinaudojame jais kasdieniame gyvenime. \u0160tai k\u0105 prarado visuomen\u0117 kaip visuma, bet vis dar i\u0161saugojo religin\u0117s bendruomen\u0117s\u201c, \u2013 sako Jonathanas Sacksas.<\/p>

Bepigu buvo Imanueliui Kantui samprotauti apie visuotin\u012f moral\u0117s d\u0117sn\u012f: jo am\u017eininkai dar kuo puikiausiai t\u0105 d\u0117sn\u012f savyje jaut\u0117, gav\u0119 j\u012f su motinos pienu i\u0161 t\u0117v\u0173 ir seneli\u0173, dar mintinai mok\u0117jusi\u0173 ir gerbusi\u0173 Dekalog\u0105. O k\u0105 daryti mums, kuri\u0173 seneliai ir juo labiau t\u0117vai augo brandaus komunizmo ar kapitalizmo s\u0105lygomis, ir i\u0161 pasaulio i\u0161moko prigimtin\u012f teisingum\u0105, kuriuo r\u0117m\u0117si Tukidido at\u0117nie\u010diai: kas stiprus, tas ir teisus.<\/p>

Gerai, kol gerai, sakydavo mano am\u017einatils\u012f mo\u010diut\u0117, o kaipgi tuomet, kai i\u0161tinka b\u0117da? Kai jau nesi stiprus, sveikas ir s\u0117kmingas ar tiesiog pasijunti li\u016bdnas ir vieni\u0161as? Gal pad\u0117t\u0173 u\u017esukti \u012f koki\u0105 tu\u0161\u010di\u0105 ba\u017eny\u010di\u0105 paie\u0161koti dvasios?<\/p>

\"\"
Did\u017eiojo ketvirtadienio monumentas, ba\u017eny\u010dioje atstojantis altori\u0173 tris dienas nuo J\u0117zaus Kristaus mirties iki prisik\u0117limo. Ventura Rodr\u00edguez, Juan de Mena (1780), Karali\u0161k\u0173j\u0173 kolekcij\u0173 muziejus (Madridas). Straipsnio autor\u0117s nuotrauka<\/figcaption><\/figure>
\"\"
Did\u017eiojo ketvirtadienio monumentas, ba\u017eny\u010dioje atstojantis altori\u0173 tris dienas nuo J\u0117zaus Kristaus mirties iki prisik\u0117limo. Ventura Rodr\u00edguez, Juan de Mena (1780), Karali\u0161k\u0173j\u0173 kolekcij\u0173 muziejus (Madridas). Straipsnio autor\u0117s nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Dvasinis intelektas<\/strong><\/p>

Net ir ma\u017eiausiai religiniais \u201eprietarais\u201c u\u017ekr\u0117st\u0105 \u017emog\u0173 anks\u010diau ar v\u0117liau u\u017egri\u016bva nemalon\u016bs klausimai: \u201eKas liks, kai man\u0119s nebeliks? Ir kokia yra tos nemirtingosios mano dalies u\u017eduotis \u0161iame gyvenime. Tur\u0117jau \u012ftarim\u0105, kad gyvenu ne tik tam, kad tinkamai padary\u010diau visk\u0105, kas dera visuomen\u0117s nariui. <\u2026> Kas man svarbu am\u017einyb\u0117s kontekste? Tikrai ne B\u016bties kontempliavimas ir net ne pagalba artimui populiari\u0105ja prasme. Man svarbu kurti meil\u0117s ry\u0161ius, skaidrinan\u010dius \u017emoni\u0173 \u0161irdis ir d\u017eiuginan\u010dius dvasi\u0105\u201c,\u00a0\u2013 sako Lina V\u0117\u017eelien\u0117. To save klausti psicholog\u0119 paskatino penkiasde\u0161imties met\u0173 sukaktis, ta\u010diau ir daug anks\u010diau t\u0105 gali i\u0161provokuoti tokie trigeriai <\/em>(angl. trigger\u00a0<\/em>\u2013 \u201esukelti, i\u0161\u0161auti\u201c) kaip liga, nelaimingas atsitikimas, artimojo mirtis, skaud\u017eios skyrybos, bankrotas\u2026<\/p>

Skausmas su\u017eybsi it raudona lemput\u0117: d\u0117mesio \u2013 i\u0161 m\u016bs\u0173 b\u016bties indo varva gyvenimas, nes j\u012f prakiurd\u0117 mirtis, kan\u010dia, kova, kalt\u0117. Tokias situacijas Karlas Jaspersas pavadino ribin\u0117mis, nes jos i\u0161rei\u0161kia \u017emogaus buvimo pakra\u0161t\u012f, rib\u0105, \u201eu\u017e kurios mes savo buvime nieko neregime; jos yra tarsi ka\u017ekokia siena, \u012f kuri\u0105 atsidau\u017eiame ir pralaimime\u201c. Jaspers\u0105 pacitav\u0119s Antanas Maceina pa\u017eymi: \u201ePajautimas, kad mes galime neb\u016bti, kad visa gali neb\u016bti, sudaro baim\u0117s esm\u0119, ir sykiu yra dvelktel\u0117jimas neb\u016bties \u0161al\u010dio i\u0161 anapus. Be abejo, tik retais atvejais patiriame \u0161\u012f \u0161alt\u012f, <\u2026> nes kasdienyb\u0117, prapuld\u017eiusi mus pasaulyje, neleid\u017eia mums pajusti b\u016bties du\u017elumo, pridengdama j\u012f pavir\u0161utini\u0161ku daikt\u0173 pastovumu.\u201c<\/p>

Neb\u016bties priart\u0117jimas taip i\u0161blaivina, kad, anot \u0161v. Ignaco, sunkiai persirgti \u2013 tai lyg pus\u0119 doktorant\u016bros pabaigti. Atsiveria durys \u012f did\u017eiausi\u0105 gyvenimo atradim\u0105: egzistuoja kitas, daug patikimesnis, nors ir nematomas pagrindas. \u201eBaim\u0117je apsirei\u0161kianti galimyb\u0117 neb\u016bti atskleid\u017eia mums ir kit\u0105 b\u016bties aspekt\u0105, b\u016btent, kad b\u016btis b\u016bna kitos Valios teigimu; <\u2026> baim\u0117je mes i\u0161 tikro pajuntame, kad b\u016btis ne tik slysta, bet kad ji yra ir laikoma\u201c (A. Maceina).<\/p>

Pajuntame tur\u012f m\u012fsling\u0105 organ\u0105\u00a0\u2013 \u201esiel\u0105\u201c, kuri dar ir siekia \u012fsikibti \u012f Ka\u017ek\u0105 didesn\u012f. Ta\u010diau Dievo hipotez\u0117 moksle vis dar laikoma vienintele i\u0161 anksto atmestina, tad psichologai nuo 1997 m. bevelija kalb\u0117ti apie dvasin\u012f intelekt\u0105 (SQ\u00a0\u2013 Spiritual intelligence<\/em>): \u201eTai dar nauja s\u0105voka psichologijos mokslo padang\u0117je, kol kas tikslios apibr\u0117\u017eties neturi, <\u2026> nepaisant to, jau kuriami \u012fvair\u016bs SQ nustatymo testai, matuojantys daugma\u017e tas pa\u010dias SQ sudedam\u0105sias dalis\u201c,\u00a0\u2013 sako L. V\u0117\u017eelien\u0117. Kitaip tariant, ne\u017einome, kas tai yra (tiksliau, nenorime to \u012fvardinti taip, kaip daro \u201ereligingi atsilik\u0117liai\u201c), bet konstatuojame, jog tai veikia. To visi\u0161kai pakanka terapijai sukurti.<\/p>

Kitaip nei mums jau seniai \u012fprastas kognityvinis intelektas (IQ) ar neseniai \u012f mad\u0105 \u012f\u0117j\u0119s emocinis intelektas (EQ), \u201eSQ kelia visai kitokius klausimus, pavyzd\u017eiui, apie gyvenimo prasm\u0119, dr\u0105s\u0105 b\u016bti savimi, anapusyb\u0119 ir \u017emogaus santyk\u012f su ja, <\u2026> kasdieniame gyvenime paskatina veikti laisv\u0105 vali\u0105, s\u0105\u017ein\u0119, meil\u0119, atjaut\u0105, d\u0117kingum\u0105, vidin\u0119 ramyb\u0119, saugum\u0105, laisv\u0119, tik\u0117jim\u0105 \u2013 tai yra visus sielos i\u0161teklius. Kartu leid\u017eia tvirtai stov\u0117ti ant \u017eem\u0117s, i\u0161laisvina nuo baimi\u0173, dvejoni\u0173, klaid\u017eiojim\u0173 ne savo keliais, \u012f\u017eeidumo ir pretenzij\u0173. <\u2026> Dvasinis intelektas duotas kiekvienam\u201c (L. V\u0117\u017eelien\u0117).<\/p>

Tik \u0161tai b\u0117da: \u201eDaugyb\u0117 \u017emoni\u0173 s\u0117kmingai gyvena nekeldami sau joki\u0173 b\u016bties klausim\u0173 ir netgi nejausdami tokio poreikio. Jie n\u0117ra link\u0119 \u201efilosofuoti apie gyvenim\u0105\u201c ir palieka tai filosofams, o visk\u0105, kas susij\u0119 su \u017eod\u017eiu \u201edvasinis\u201c, atiduoda ai\u0161kintis dvasininkams: \u201eAi, \u010dia apie religij\u0105, a\u0161 su tuo neturiu nieko bendro.\u201c Galb\u016bt d\u0117l to psichologijos edv\u0117je ir radosi \u0161is naujas terminas \u201edvasinis intelektas\u201c siekiant atkreipti ne tik filosof\u0173 ir ne dvasinink\u0173 d\u0117mes\u012f \u012f dvasin\u0117s dimensijos egzistavim\u0105 ir svarb\u0105 \u017emogaus gyvenimo kokybei\u201c, \u2013 sako psicholog\u0117 L. V\u0117\u017eelien\u0117.<\/p>

Religijai \u0161iuolaikinis \u017emogus alergi\u0161kas, bet pakanka nuvynioti liturgijos ir katekizmo popier\u0117l\u012f ir\u2026 mokslas jau sutinka, kad \u017emogus ir pasaulis nesibaigia sulig penki\u0173 k\u016bno poj\u016b\u010di\u0173 nu\u017eym\u0117ta riba. Jei psichologai ry\u017etasi prabilti apie \u201e\u0161e\u0161is dvasios intelekto elementus \u2013 geranori\u0161kumas, kuklumas, tikrumas, atjauta, did\u017eiadvasi\u0161kumas, optimizmas\u201c (L. V\u0117\u017eelien\u0117), jie turi \u012fsileisti ir anapusyb\u0117s s\u0105vok\u0105, tai yra pripa\u017einti, kad \u017emogus n\u0117ra vien \u201epsichinis daiktas\u201c (Gabrielio Marcelio s\u0105voka, kuria jis 1957 m. i\u0161rei\u0161k\u0117 susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l \u017emogaus nu\u017eeminimo).<\/p>

Nejaugi psichologijos mokslas pagaliau \u012fveik\u0117 paaugli\u0161k\u0105 savo mai\u0161t\u0105 prie\u0161 tikrov\u0119? Taip, mai\u0161t\u0105, nes tik mai\u0161tininkas ir \u201enei\u0161man\u0117lis sako, kad Dievo n\u0117ra (plg. Ps 13, 1); kiekvienai protingai dvasiai Dievo buvimas yra toks ai\u0161kus, kad ji jokiu atveju jo neigti negali. Ir juo protas yra stipresnis, juo ateizmo pavojus yra ma\u017eesnis\u201c (A. Maceina).<\/p>

Protas perdirba i\u0161 tikrov\u0117s gaunamus duomenis, tod\u0117l turi \u012fsileisti \u201eB\u016bties laikytojo\u201c hipotez\u0119 ir n\u0117ra laisvas tik\u0117jim\u0105 atmesti\u00a0\u2013 t\u0105 padaryti gali tik valia<\/em>: \u201eNors \u017emogus i\u0161 prigimties yra religingas, nes santykis su antgamte atsako jo i\u0161vidinei esmei, jis betgi gali\u00a0\u2013 nes yra laisvas\u00a0\u2013 \u0161iame dialoge nutilti ir jo vald\u017eioje esan\u010di\u0105 \u017eem\u0119 i\u0161jungti i\u0161 bendro veikimo su Dangum. N\u0117ra jokio ontologinio (b\u016bties) ateizmo ir tokio negali b\u016bti, bet yra psichologinis bereligi\u0161kumas, s\u0105moningas nusisukimas nuo Dievo, atkaklus tyl\u0117jimas buvime\u201c (A. Maceina). Kitaip tariant, netgi sk\u0119sdami dumble dar turime pasirinkim\u0105 tvirtai u\u017esimerkti ir tvirtinti, kad \u0161tai tuoj tuoj \u012ftempsime \u201edvasinius raumenis\u201c ir patys i\u0161trauksime save i\u0161 balos u\u017e kasyt\u0117s kaip legendinis Miunchauzenas.<\/p>

Kaip teigia L. V\u0117\u017eelien\u0117, psicholog\u0173 tyrimai rodo, kad dvasinis intelektas gali pagerinti charakter\u012f, suma\u017einti nerim\u0105, makiavelizm\u0105 ir vartojim\u0105, padidinti bendryst\u0119, geb\u0117jim\u0105 r\u016bpintis artimu, k\u016brybingum\u0105. \u017dinoma, tai veikia tik tol, kol pats \u017emogus nori ir gali, tai yra turi j\u0117g\u0173 ir energijos taip \u201edvasi\u0161kai mank\u0161tintis\u201c. O kaipgi tada, kai negali ir nenori? Kai rimta b\u0117da sudau\u017eo \u012f gabal\u0117lius ar papras\u010diausia depresija parblo\u0161kia \u012f lov\u0105? Ar vos vos i\u0161k\u0117lus koj\u0105 u\u017e \u0161ios kiek paplatintos komforto zonos apr\u0117kia smirdinti, girta, agresyvi \u017emogysta\u00a0<\/em>\u2013 tam neparuo\u0161ia pratimai, kai dvasinio sporto sal\u0117je mank\u0161tinam\u0117s myl\u0117ti simpati\u0161k\u0105 dam\u0105, \u0161alimais pasiklojusi\u0105 savo jogos kilim\u0117l\u012f.<\/p>

Tada gali viltis i\u0161stov\u0117ti nebent paikutis, pri\u0117m\u0119s vis\u0105 tik\u0117jimo \u201epaket\u0105\u201c, nes jis jau gyvena ne i\u0161 sav\u0119s, bet i\u0161 Dievo: \u201eVIE\u0160PATS veda \u017emogaus \u017eingsnius ir saugo t\u0105, kurio keliu d\u017eiaugiasi. Nors ir suklupt\u0173, jis neliks gul\u0117ti, nes VIE\u0160PATS pad\u0117s jam atsikelti\u201c (Ps 37, 23\u201324). \u201eGrynojo dvasingumo\u201c terapijos nepakanka vien d\u0117l to, kad ji remiasi paties \u017emogaus raumenimis. O krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u0161vent\u0173j\u0173 patirtis liudija: \u201eKol \u017emogus slapta tikisi savo b\u016bt\u012f atstatyti savomis pastangomis, tol jis jos tikrai ir galutinai nepasiekia\u201c (A. Maceina).<\/p>

\"\"<\/figure>

Kod\u0117l krik\u0161\u010dionys kratosi grynojo dvasingumo<\/strong><\/p>

\u201eKiekvienas antikristas mielai pripa\u017e\u012fsta krik\u0161\u010dionybei moralin\u0117s vert\u0117s. Dar daugiau, kiekvienas antikristas laiko j\u0105 vertingiausia religija \u017emonijos dorai palaikyti, socialiniams santykiams gerinti, taikai bei demokratijai \u012fgyvendinti ir kult\u016brai kelti. Ta\u010diau <\u2026> n\u0117 vienas antikristas nei\u0161pa\u017e\u012fsta antgamtinio krik\u010dionyb\u0117s turinio\u201c (A. Maceina). Kitaip tariant, mums lengva tik\u0117ti egzistavus did\u012f doros mokytoj\u0105 J\u0117z\u0173 i\u0161 Nazareto ir net pripa\u017einti krik\u0161\u010dionyb\u0117s nuopelnus steigiant ligonines, mokyklas, universitetus, naikinant vergij\u0105, \u012fgalinant moteris bei visuomen\u0117s atstumtuosius.<\/p>

\u010cia ir i\u0161kyla kitas, daug didesnis pavojus i\u0161kreipti krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u017eini\u0105: A. Maceina apie j\u012f persp\u0117ja i\u0161trauk\u0119s viduram\u017ei\u0161kai skamban\u010di\u0105 \u201eantikristo\u201c s\u0105vok\u0105.<\/p>

Taip, Dievo karalyst\u0117s raugas daro geresn\u012f jau \u0161iapusin\u012f gyvenim\u0105, bet tik tod\u0117l, kad susieja j\u012f su am\u017einybe. Tri\u016bsiu \u010dia ir dabar, bet \u2013 ne d\u0117l turto, kur\u012f kandys sukapoja, o d\u0117l sav\u0119s am\u017eino. \u0160is raugas tuojau pat liaujasi veik\u0119s, kai \u017emogus j\u012f panaudoja, kad kuo labiau \u201e\u012fsipatogint\u0173\u201c \u0161iapusyb\u0117je \u2013 griebia dovan\u0105 ir nusisuka nuo Dav\u0117jo.<\/p>

Tiesiog Dav\u0117jas duoda per daug: kvie\u010dia dalyvauti Jo prisik\u0117lime, dirbti drauge atkuriant pasaul\u012f. Kaipgi tad toliau t\u016bnoti ant sofos skrolinant <\/em>socialiniuose tinkluose ir skund\u017eiantis, kokie visi blogi ir kaip viskas neteisingai sutvarkyta? Da\u017eniausiai nutariame b\u016bti kaip visi protingi \u017emon\u0117s, o ne kokie svajotojai, ir renkam\u0117s tur\u0117ti \u017evirbl\u012f rankoje, o ne bried\u012f girioje: paver\u010diame \u017eem\u0119 \u201evienintele ir galutine t\u0117vyne. Tod\u0117l aplinkui j\u0105 esti telkiamos visos tokio \u017emogaus pastangos. Jos tarnybai pajungiama ir krik\u0161\u010dionyb\u0117. I\u0161 jos pradedama laukti laim\u0117s jau \u0161ioje tikrov\u0117je: \u017emogaus bei visuomen\u0117s i\u0161aukl\u0117jimo, socialini\u0173 santyki\u0173 sutvarkymo, demokratijos \u012fgyvendinimo, gausi\u0173 \u0161eim\u0173, geros sveikatos, pasisekimo savame amate ir t. t.<\/p>

Antgamtinis krik\u0161\u010dionyb\u0117s bruo\u017eas yra pamir\u0161tamas arba bent nutylimas. Prisik\u0117limo id\u0117ja esti laikoma beveik nes\u0105mone, kurios niekas nedr\u012fsta vie\u0161umoje i\u0161tarti\u201c. Visai kaip tada, kai \u0161v. Paulius j\u0105 paskelb\u0117 graik\u0173 Areopage: \u201eAtitrauktos mintys apie Diev\u0105 graikams buvo priimtinos. Bet mir\u0119s ir prisik\u0117l\u0119s J\u0117zus jiems atrod\u0117 esanti nes\u0105mon\u0117.\u201c Ta\u010diau b\u016btent d\u0117l tik\u0117jimo ja \u201epirmieji krik\u0161\u010dionys buvo pa\u017eym\u0117ti d\u017eiaugsmo \u017eyme\u201c (A. Maceina). Ar pavyks psichologams i\u0161distiliuoti \u0161\u012f d\u017eiaugsmo eliksyr\u0105 neu\u017emokant \u201etik\u0117jimo nes\u0105mone\u201c kainos?<\/p>

Beje, net \u012ftik\u0117ti dar negana: krik\u0161\u010dionis turi u\u017e savo tik\u0117jim\u0105 kovoti<\/em>. Apmaudu tai \u012fsis\u0105moninti kaip tik dabar, kai, regis, mes, ie\u0161kantieji dvasios, tuoj tuoj tapsime madingi, m\u016bs\u0173 v\u0117l klausysis\u00a0\u2013 tereikia nutyl\u0117ti tuos m\u016bs\u0173 am\u017eininkams alergij\u0105 kelian\u010dius Kristaus \u017eod\u017eius: \u201eNemanykite, jog a\u0161 at\u0117j\u0119s ne\u0161ti \u017eemei ramyb\u0117s. A\u0161 at\u0117jau ne\u0161ti ne ramyb\u0117s, o kalavijo\u201c (Mt 10, 34\u201335). Tai kas, kad Jo kalavijas\u00a0\u2013 Dievo \u017eodis, tariamas su dievi\u0161ka meile ir ne ma\u017eiau dievi\u0161ka kantrybe. Pasirink\u0119 tik\u0117ti Jo tiesa kartu paskelbiame\u00a0\u2013 net to nei\u0161sakydami\u00a0\u2013 kad kitokie \u012fsitikinimai n\u0117ra tiesa, tod\u0117l j\u0173 egzistavimo tikrum\u0105 geriausiai pripa\u017e\u012fstame ir pagerbiame\u2026 prie\u0161 juos kovodami Kristaus b\u016bdu.<\/p>

Kaip matyti, krik\u0161\u010dionyb\u0117 n\u0117 nekvepia tolerancija (lot. tolero \u2013 \u201epak\u0119sti, i\u0161kent\u0117ti\u201c) ir ramybe, ir jos nesuderinsi su \u0161iandien \u012f mad\u0105 at\u0117jusiu dvasingumu, kuris ren\u010dia vis\u0173 kult\u0173 katedr\u0105 ir joje garbina ne\u017einom\u0105 Diev\u0105 (kaip senov\u0117s at\u0117nie\u010diai).<\/p>

Tik kiek naudos i\u0161 tokios dvasin\u0117s vienyb\u0117s, kuri grind\u017eiama ne bendra tiesa, bet teigimu, kad tiesa neegzistuoja? Tokia vienyb\u0117 \u2013 tik regima, nes tuoj virsta \u201ebendru abejingumu viskam, kas dievi\u0161ka\u201c. Dar daugiau: grynasis dvasingumas ypa\u010d alergi\u0161kas i\u0161orin\u0117ms religij\u0173 normoms, formoms ir apeigoms, nes jos, es\u0105, skiria ir suprie\u0161ina \u017emones. Ta\u010diau, kaip sako A. Maceina, \u201ekultas yra regimos i\u0161rai\u0161kos \u012fgijusi dogma. Tod\u0117l jis n\u0117ra religijai atsitiktinis. Jis kyla i\u0161 paties santykio su Dievu ir \u0161it\u0105 santyk\u012f savimi ne\u0161a. <\u2026> Kiekvienas m\u0117ginimas sujungti kultus rei\u0161kia abejingum\u0105 dogm\u0173 skirtyb\u0117ms ir tuo pa\u010diu abejingum\u0105 dievi\u0161kajai tiesai\u201c. Toks religinis skepticizmas tarnauja tam, kad \u012ftikint\u0173 \u201epasaul\u012f, jog n\u0117ra reikalo ie\u0161koti religijoje tiesos ir u\u017e surast\u0105 kovoti, nes ji vis tiek negali b\u016bti rasta, kadangi jos i\u0161 viso n\u0117ra. Ji gyvena per daug toli nuo \u017emogaus b\u016bties, kad gal\u0117t\u0173 b\u016bti pasteb\u0117ta ir pakviesta \u012f tikrovin\u012f m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105. <\u2026> Visi pavidalai, kuriais \u017emogus tikisi \u0161i\u0105 ties\u0105 i\u0161rei\u0161ki\u0105s, yra jo paties sukurti. <\u2026> Dievas yra, taip; bet Jis yra neprieinamas ir nepa\u017e\u012fstamas\u201c (A. Maceina).<\/p>

Tod\u0117l dvasinio intelekto ugdymo treniruotes taip patogu papildyti m\u012fslingomis ir nieko gyvenime keisti nereikalaujan\u010diomis populiariojo budizmo mantromis ar stoik\u0173 patarimais, kaip nugyventi dar vien\u0105 dien\u0105 nesusi\u017eeid\u017eiant \u012f a\u0161trius b\u016bties kampus. Ir kaip tik tod\u0117l tokiu bek\u016bniu ir bekrauju dvasingumu nesid\u017eiaugia krik\u0161\u010dionys. \u0160iame dvasingumo rojuje jiems v\u0117l tenka nepopuliari u\u017eduotis paskelbti \u201eJ\u0117z\u0173 nukry\u017eiuot\u0105j\u012f, kuris \u017eydams yra papiktinimas, pagonims \u2013 kvailyst\u0117\u201c (1 Kor 1, 23), ir u\u017e tai b\u016bti dar kart\u0105 ap\u0161auktiems \u201eramyb\u0117s drumst\u0117jais\u201c, kaip prie\u0161 beveik du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 juos apkaltino Neronas.<\/p>

 Belieka konstatuoti: taip, dvasingumas \u2013 prakti\u0161kas dalykas, bet jo nauda siekia tiek, kiek ry\u017etingai j\u012f naudojame: kaip pleistriuk\u0105, kuriam laikui pridengiant\u012f p\u016bliuojan\u010di\u0105 \u017eaizd\u0105, ar kaip radikal\u0173 vaist\u0105, valant\u012f ir apsaugant\u012f am\u017einybei.<\/p>

\u0160altiniai:<\/strong><\/p>

Simona Weil. Dievo laukimas<\/em>. Katalik\u0173 pasaulio leidiniai, 2017.<\/p>

Jonathan Sacks. Moral\u0117. Bendrasis g\u0117ris permain\u0173 laikais<\/em>. Tyto alba, 2021.<\/p>

Lina V\u0117\u017eelien\u0117. Vidurio am\u017eiaus paauglyst\u0117, arba k\u0105 veikti po 50-ies?<\/em> Tyto Alba, 2021.<\/p>

Antanas Maceina. \u201eDidysis inkvizitorius\u201c, \u201eNiek\u0161yb\u0117s paslaptis\u201c, \u201eJobo drama\u201c (trilogija), Ra\u0161tai<\/em>, III. Mintis, 1990.<\/p>

\"\"<\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mums yra gyvybi\u0161kai svarbu, kad \u0161i\u0173 sri\u010di\u0173 specialistai dirbt\u0173 kruop\u0161\u010diau, nei \u012f\u017eodina k\u0105 tik pasira\u0161ytos sutarties punktai, o dar geriau\u00a0\u2013 jei jis laikyt\u0173si antrojo Kristaus nurodyto \u012fsakymo: \u201eMyl\u0117k savo artim\u0105 kaip save pat\u012f\u201c (Mt 22, 39). <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3211,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[344],"tags":[110,131,372,36,263,47],"class_list":["post-3209","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-projektas-ikvepimai","tag-dvasingumas","tag-jurate-miceviciute","tag-krikscionybe","tag-malda","tag-religija","tag-tikejimas"],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"featured_media_urls":{"thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-1024x682.jpg",950,633,true],"1536x1536":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-2048x1365.jpg",2048,1365,true],"inspiro-featured-image":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-2000x1333.jpg",2000,1333,true],"inspiro-loop":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-950x320.jpg",950,320,true],"inspiro-loop@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-1900x640.jpg",1900,640,true],"menu-24x24":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-24x16.jpg",24,16,true],"menu-36x36":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-36x24.jpg",36,24,true],"menu-48x48":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-48x32.jpg",48,32,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-300x200.jpg",300,200,true],"woocommerce_single":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-100x100.jpg",100,100,true],"portfolio_item-thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-thumbnail@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-masonry":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-masonry@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-thumbnail_cinema":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-800x335.jpg",800,335,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-600x900.jpg",600,900,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-1200x1706.jpg",1200,1706,true],"portfolio_item-thumbnail_square":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/07-e1728387220920-800x800.jpg",800,800,true]},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3209"}],"collection":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3209"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3209\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3214,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3209\/revisions\/3214"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3211"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3209"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3209"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3209"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}