{"id":319,"date":"2022-10-03T08:14:35","date_gmt":"2022-10-03T08:14:35","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=319"},"modified":"2024-07-15T22:15:01","modified_gmt":"2024-07-15T19:15:01","slug":"per-stebukla-likes-gyvas-partizano-juozo-jakavonio-tigro-pasakojimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/03\/per-stebukla-likes-gyvas-partizano-juozo-jakavonio-tigro-pasakojimas\/","title":{"rendered":"Per stebukl\u0105 lik\u0119s gyvas. Partizano Juozo Jakavonio-Tigro pasakojimas"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f kart\u0105 \u201eKelion\u0117je\u201c norime dalintis susitikimo su paskutiniu Var\u0117nos kra\u0161to Dainavos apygardos partizanu Juozu Jakavoniu-Tigru patirtimi. Juozas, sulauk\u0119s jau garbaus am\u017eiaus, pasitiko mus vilk\u0117damas partizano uniforma. \u0160is \u017emogus, nepaisant met\u0173 na\u0161tos, i\u0161saugoj\u0119s giedr\u0105 \u017evilgsn\u012f, kukliai romiai dalijosi savo gyvenimo liudijimu. Jis, dar netur\u0117damas dvide\u0161imties, leidosi \u012f partizanin\u0119 kov\u0105, sl\u0117p\u0117si viename bunkeryje su Adolfu Ramanausku-Vanagu, o su\u0117mus po ilg\u0173 \u017eiauri\u0173 tardym\u0173 buvo nuteistas ir i\u0161ve\u017etas \u012f Tolim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 lagerius. Sugr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105 ir sulauk\u0119s jos Nepriklausomyb\u0117s, dar ir dabar gimtoje savo sodyboje kiekvien\u0105 vasar\u0105 jis priima gausyb\u0119 sve\u010di\u0173, aprodo savo bunker\u012f ir pasakoja apie kovas u\u017e laisv\u0119. Kaip ir su kiekvienu j\u012f aplankan\u010diu, su mumis partizanas dosniai dalijosi kov\u0173 u\u017e laisv\u0119, kan\u010dios, kalinimo, tremties ir stebukl\u0173, d\u0117l kuri\u0173 liko gyvas, istorija.<\/em><\/p>

Partizaninio kelio prad\u017eia<\/h4>
\"\"
Juozas Jakavonis-Tigras (stovi de\u0161in\u0117je) drauge su<\/em>
Kas\u010di\u016bn\u0173 kaimo partizanais: Vytautu Pa\u010dkausku-Sausiu,<\/em>
Vaclovu Rim\u0161a-Viesulu, Vladu Baranausku-Taugirdu<\/em><\/figcaption><\/figure>

Prad\u0117jau slapstytis ir partizanaut 1945 m., o baigiau 1946 m. gruod\u017eio 8 d., kai buvau suimtas. M\u016bs\u0173 kra\u0161te buvo kunigas Petras Celie\u0161ius ir mokytojas Teodoras Daukantas \u2013 caro laik\u0173 generolas. \u012e Noruli\u0173 kaime esant\u012f \u0160auli\u0173 nam\u0105 kiekvien\u0105 sek\u00adma\u00addie\u00adn\u012f i\u0161 Merkin\u0117s atva\u017eiuodavo kunigas Petras ir aukodavo Mi\u0161ias, po j\u0173 jaunimui vykdavo \u0161okiai, o Daukantas tuomet sakydavo patriotines kalbas. Jis suorganizavo Lietuvos laisv\u0117s armij\u0105, \u012f kuri\u0105 a\u0161 u\u017esira\u0161iau. Daukantas kalb\u0117jo, kad nereikia b\u0117gti su vokie\u010diais, kad frontas jau netoli, jau griaudi patrankos, kad Lietuva turi b\u016bti laisva kaip 1918 m., ir kad u\u017esienis netyl\u0117s. Bet jis kaip tyl\u0117jo, taip tyl\u0117jo, o mums reik\u0117jo sur\u016bdijusiais ginklais pakariaut\u2026 V\u0117liau tikrai atrod\u0117, kad tuoj nusileis l\u0117ktuvas ir mums pad\u0117s amerikie\u010diai. Kai prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 lank\u0117m\u0117s Amerikoje, su\u017einojom, jog ka\u017ekiek batalion\u0173 i\u0161ties buvo mokinti lietuvi\u0173 kalbos, kad gal\u0117t\u0173 pad\u0117ti lietuviams, bet ka\u017ekod\u0117l tas planas nutr\u016bko ir likome be pagalbos.<\/p>

U\u017e\u0117jus rusams, antroj dienoj gavau \u0161aukim\u0105 \u012f soviet\u0173 kariuomen\u0119. Mano t\u0117vas buvo daug mat\u0119s ir daug suprato politikoj, jis man sak\u0117: \u201eNeik \u012f armij\u0105. Nei\u0161silaikys nei rusai, nei vokie\u010diai.\u201c Taigi, jis neprie\u0161taravo, kad slapsty\u010diausi. Nesak\u0117 eit vienam, juk vienas, kaip sakoma, ne karys\u2026 Ta\u010diau i\u0161 m\u016bs\u0173 kra\u0161to buvo nema\u017eai einan\u010di\u0173 \u012f partizanus. Taip prasid\u0117jo slapstymasis. Apie partizan\u0173 jud\u0117jim\u0105 jau \u0161iek tiek buvo \u017einoma, nes pana\u0161us jud\u0117jimas vyko Ukrainoje.<\/p>

Sugautus partizanus daugiausiai nu\u0161audavo, visos pakel\u0117s b\u016bdavo pilnos partizan\u0173 k\u016bn\u0173. O \u017emon\u0117s juk gyvena aplink, mato. Tai matydami vyrai dar labiau n\u0117jo \u012f kariuomen\u0119, o sovietai su partizanais \u0117m\u0117 dar \u017eiauriau elgtis. Klepo\u010di\u0173 kaimai buvo sudeginti per pa\u010dias K\u016b\u010dias. Net u\u017e 25 km mat\u0117si liepsn\u0173 debesys. Daugyb\u0119 \u017emoni\u0173 sovietai i\u0161\u0161aud\u0117. U\u017edeg\u0117 ir mano mamos d\u0117d\u0117s namus. Jis band\u0117 pasakyti enkavedistams, kad jo s\u016bnus tarnauja armijoje, Karaliau\u010diaus srityje, bet jiems buvo nesvarbu, vienas ruskis tik pauk\u0161t j\u012f ir nu\u0161ov\u0117. Ma\u017eai liko \u017emoni\u0173 i\u0161 to kaimo. Mamos, mo\u010diut\u0117s gimini\u0173 namai sudeg\u0117. \u0160e\u0161i kaimai buvo sudeginti, 33 \u017emon\u0117s \u017euvo.<\/p>

\"\"
Partizan\u0173 leistas laikra\u0161tis \u201eLaisv\u0117s varpas\u201c, <\/em>
\u0117j\u0119s 1945\u20131952 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Vis matydavom, kaip k\u0105 nors i\u0161 m\u016bs\u0173 draug\u0173, pa\u017e\u012fstam\u0173 nu\u0161auna. Paima, i\u0161sivaro prie kelio, su\u0161audo. Girininkas i\u0161 gretimo kaimo buvo sugr\u012f\u017e\u0119s karvi\u0173 pardav\u0119s ir staiga j\u012f sulaiko, patikrina, o motina \u017ei\u016bro per lang\u0105, kaip s\u016bn\u0173 jos nu\u0161ov\u0117\u2026 Pinigus pa\u0117m\u0117 u\u017e t\u0173 karvi\u0173, apipl\u0117\u0161\u0117 ir dar nu\u0161ov\u0117. O girininkas juk valdi\u0161kas \u017emogus. Toks barbari\u0161kas buvo tas genocidas.<\/p>

Kai i\u0161\u0117jau \u012f partizanus, man buvo beveik 20 met\u0173. Pamenu, syk\u012f par\u0117jau namo, mama verkia. Buvo at\u0117j\u0119 penki enkavedistai. Nedaug k\u0105 rado paimt, bet \u0161\u012f t\u0105 pa\u0117m\u0117. Jau grasino, kad t\u0117v\u0105 nu\u0161aus, bet mama prad\u0117jo verkti, r\u0117kti, ir pasigail\u0117jo. D\u0117l to, kai par\u0117jau, jie i\u0161sigando, kad mane gali nu\u0161auti, o a\u0161 jau buvau nusipirk\u0119s nauj\u0105 lenki\u0161k\u0105 \u0161autuv\u0105 ir nor\u0117jau b\u0117gti kur toliau, bet t\u0117vas sak\u0117: \u201eK\u0105 tu vienas padarysi?\u201c Tod\u0117l su aplinkini\u0173 kaim\u0173 vyrais sl\u0117p\u0117m\u0117s pelk\u0117tuose mi\u0161kuose, netoli nam\u0173.<\/p>

Gyvenimas bunkeryje<\/h4>

Bunkeris buvo m\u016bs\u0173 kieme. Da\u017enai vyko kratos. Vien\u0105 kart\u0105 net 60 kareivi\u0173 krat\u0117. Bet taip Dievas dav\u0117, kad nesugavo. T\u0117velio parve\u017etos kartys buvo netoli to bunkerio sud\u0117tos, jas pa\u0117m\u0117 kareiviai ir sumet\u0117 ant bunkerio, nes man\u0117, kad po tomis kartim partizanai slepiasi, ir ten ie\u0161kojo, bad\u0117 \u017eem\u0119. Bunker\u012f u\u017emaskavau ir, nub\u0117g\u0119s prie Merkio, valty patreps\u0117jau, paskui pasisl\u0117piau ma\u017eam vienvie\u010diam bunkeriuky. O m\u016bs\u0173 kieme esan\u010diam bunkery tuo metu buvo pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Bronius \u010caplikas-Strazdas. Kelias valandas vyko krata. Kai viskas nurimo, ir jau atidariau t\u0105 bunker\u012f, partizanai jau buvo pritro\u0161k\u0119, labai tr\u016bko oro. Jie jau negalvojo, kad gyvi liks. Tai buvo stebuklas.<\/p>

Ir stribai, ir partizanai i\u0161 t\u0173 pa\u010di\u0173 kaim\u0173 buvo. M\u016bs\u0173 labai tolimas giminaitis irgi buvo stribas. Toks Julius, kuris buvo garsus siuv\u0117jas, Smetonos laikais eidavo pas \u017emones. J\u012f ir brol\u012f i\u0161sived\u0117 draugai, kad pasira\u0161yt\u0173 b\u016bti \u201eliaudies gyn\u0117jais\u201c, mat \u0161ie tur\u0117jo ry\u0161\u012f su partizanais. Stribams buvo geras gyvenimas: ateina pas \u017emones, randa pavalgyt, i\u0161gert, \u2013 ko \u010dia jais neb\u016bt? O paskui prad\u0117jo brolis brol\u012f \u0161audyt \u2013 vienas partizanuose, kitas stribuose.<\/p>

\"\"
Su partizanu Vytautu Pa\u010dkausku<\/em><\/figcaption><\/figure>

Buvo vienas studentas partizanas, kuris kas\u0117 m\u016bs\u0173 bunker\u012f, jis jau dirbo \u0161tabe. Syk\u012f Vanago pasipra\u0161\u0117, kad gal\u0117t\u0173 nueiti \u012f namus. Ir prasid\u0117jo: vien\u0105 dien\u0105 nueina, duoda ten i\u0161gert, kit\u0105 kart\u0105 nueina\u2026 Prad\u0117jo visko i\u0161darin\u0117t. Tada jam buvo karo lauko teismas, nuteis\u0117, bet partizanai nesp\u0117jo jo su\u0161audyt. Taip pasitaik\u0117, kad jis kelyje susitiko su stribais, tie pamat\u0119 j\u012f su ginklu, nu\u0161ov\u0117. Karo lauko teismas vykdavo po trij\u0173 \u012fsp\u0117jim\u0173, jei nusikalt\u0119s nesitaisydavo. Bausdavo u\u017e tokius nusikaltimus kaip i\u0161prievartavimai, apipl\u0117\u0161imai. O partizanai, kai ateidavo pas \u017emones, visk\u0105 sura\u0161ydavo, k\u0105 i\u0161 ko paima. Galvojo, kai i\u0161kovos laisv\u0119, gr\u0105\u017eins. B\u016bdavo kvitai ir \u017emon\u0117ms palikdavo \u0161aknel\u0119.<\/p>

Man dav\u0117 Tigro slapyvard\u012f, nes Marcinkoni\u0173 apylink\u0117se buvo partizanas Tigras, bet jis \u017euvo ar pab\u0117go. Vanagas juokais ar ne juokais pasak\u0117, kad b\u016bsiu Tigras, tad ir prisi\u0117miau t\u0105 vard\u0105.<\/p>

Bunkery spausdinom \u201eLaisv\u0117s varp\u0105\u201c, buvo tamsu, \u0161alta. Nebuvo jokio \u0161ildymo, kai susirinkdavo keli \u017emon\u0117s, tr\u016bkdavo deguonies, bet vis tiek dirbom. Vienu metu buvo i\u0161spausdinta 2\u20133 t\u016bkst. laikra\u0161t\u0117li\u0173. A\u0161 buvau rotatorius \u2013 dauginau, o spausdino Kazimieraitis. Jis mok\u0117jo pranc\u016bz\u0173, vokie\u010di\u0173 kalbas, klausydavo \u017einias. Vanagas spausdino ma\u0161in\u0117le per matric\u0105. Reik\u0117jo partizan\u0173 daliniams, \u017emon\u0117ms i\u0161dalyt. \u201eLaisv\u0117s varpas\u201c taip pasiekdavo kitus miestus. Daugiausiai mums kunigai pad\u0117davo \u2013 duok jiems, Dieve, dang\u0173. Kunigas Zigmas Neciunskas pad\u0117jo, daugiau paskui atsirado. Kunigai daugiau pa\u017einojo \u017emones, o taip si\u016blydamas laikra\u0161t\u0117l\u012f bet kam, gal\u0117jai \u012fkli\u016bti NKVD.<\/p>

Vienas partizanas i\u0161 m\u016bs\u0173 \u0161tabo i\u0161girdo, kad Vilniuje yra generalinis [partizan\u0173] \u0161tabas, kad ten visi dirba pogrindyje, i\u0161duoda dokumentus, duoda kambarius gyventi\u2026 O tai buvo NKVD klasta. Enkavedistai organizavo partizan\u0173 b\u016brius, kad jie patys suva\u017eiuot\u0173 \u012f Vilni\u0173 ir i\u0161 \u010dia neva vadovaut\u0173 tiems durnesniems \u2013 gyvenantiems kaime. J\u0173 sumanymas buvo vyk\u0119s \u2013 nema\u017eai partizan\u0173 atvyko. Taigi, tas partizanas taip pat i\u0161va\u017eiavo ir, kol i\u0161 jo nei\u0161trauk\u0117, kur gyvena partizanai, kiek j\u0173, kaip gyvena, nepaleido. O kadangi jisai jau \u017einojo mano slapyvard\u012f, \u0161is tapo \u017einomas rusams. Vanagas buvo atsargesnis, \u012f Vilni\u0173 neskub\u0117jo.<\/p>

Kalinimas ir tremtis<\/h4>
\"\"
Santuokos dien\u0105 su \u017emona Zose. 1956 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

1948 m. gruod\u017eio 8 d. \u2013 Marijos dien\u0105 \u2013 mane are\u0161tavo ir i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f Var\u0117n\u0105. Var\u0117noj i\u0161 to piktumo i\u0161kart \u201eu\u017emu\u0161davo\u201c, kad prarasdavau s\u0105mon\u0119. Taip kankino vis\u0105 m\u0117nes\u012f. Kai \u201eu\u017emu\u0161a\u201c, atrodo, kad pievos \u017eydi, nieko neskauda, tik \u201ebumbt\u201c gird\u0117ti i\u0161 tolo\u2026 Taip tardymuose mane kankino keturis m\u0117nesius, bet Dievas dav\u0117 j\u0117g\u0173 nieko nei\u0161duot. Kai mu\u0161davo, sakydavau: \u201eDieve, tik neduok tapt i\u0161daviku.\u201c<\/p>

Sumu\u0161imai b\u016bdavo tokie bais\u016bs, kad atrod\u0117, jog greitai mirsiu, bet taip Dievas suklost\u0117, kad su manimi kal\u0117jo kun. Zigmas Neciunskas. Did\u017eiausia prieglauda man buvo jo \u017eod\u017eiai ir darbai. Tas kunigas ka\u017ekokiu b\u016bdu gaudavo siuntin\u0117lius ir juose \u2013 grietin\u0117s. Kart\u0105, kai jis mane sumu\u0161t\u0105 ta grietin\u0117le pamaitino, net akyse pra\u0161vies\u0117jo. Savo knygoj t\u0105 para\u0161iau ir daugybei \u017emoni\u0173 pasakoju, kad jo d\u0117ka likau gyvas. Kai gr\u012f\u017eau i\u0161 Sibiro, nor\u0117jau va\u017eiuot jam pad\u0117kot, bet bijojau \u2013 \u017einojau, kad mane seka. Dukart namuose dar\u0117 kratas\u2026 \u017dinojau, kas mane \u201esaugoja\u201c, bet jei mane jau \u201esaugoja\u201c, tai t\u0105 kunig\u0105 \u2013 dar labiau. Bet toks j\u0173 darbas \u2013 \u201esaugoti\u201c.<\/p>

Mat\u0117, kad nei\u0161duosiu, tada i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f Vilni\u0173, laik\u0117 KGB r\u016bsiuose. Ten mane kankino tie patys, kurie tard\u0117 ir Vanag\u0105. Ten irgi dau\u017e\u0117, bet taip \u201ekult\u016bringai\u201c.<\/p>

Paskui kovo m\u0117nes\u012f i\u0161ve\u017e\u0117 mane traukiniu \u012f Tolim\u0173j\u0173 Ryt\u0173 lager\u012f \u2013 14 t\u016bkst. kilometr\u0173, arti Japonijos, prie Ramiojo Vandenyno. Netoli buvo raupsuot\u0173j\u0173 lageris, apie kur\u012f ma\u017eai \u017einoma. Dienomis dirbt reik\u0117jo, o vakare mokino karin\u0117s disciplinos. Buvo, kad lagerio vir\u0161ininkas visus, o m\u016bs\u0173 buvo 2000, i\u0161\u0161auk\u0117 ir pasak\u0117: \u201e\u0160iandien j\u016bs kaliniai, o rytoj gal b\u016bsit soldatai \u2013 kareiviai.\u201c Darbavausi Kolymos, Zyrinakos lageriuose, dirbau \u0161achtose, kasiau r\u016bdas, kurios labai kenksmingos sveikatai, nes viskas sus\u0117da ant plau\u010di\u0173. Nuo alinan\u010dio darbo, \u0161al\u010dio, kenksming\u0173 s\u0105lyg\u0173 vien\u0105 dien\u0105 nualpau, atsid\u016briau ligonin\u0117je. Pasveikus mane pakviet\u0117 dirbti ligonin\u0117je, i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvau sanitaras, paskui dirbau ambulatorijoje. Reik\u0117davo pildyti ligoni\u0173 korteles po gydytojo ap\u017ei\u016bros. Kadangi dirbau \u0161achtose, teistumo laik\u0105 suma\u017eino 3 metais, tad buvau tik 7-erius. Bet ir tam laikui pasibaigus i\u0161va\u017eiuoti negal\u0117jau, taigi, likau ir t\u0105 pat\u012f dirbau, bet jau su \u0161autuvu paskui nesekiojo, jau savaranki\u0161kai gyvenau, lengviau buvo. Paskui i\u0161va\u017eiavau pas t\u0117vel\u012f, kuris buvo i\u0161tremtas Krasnojarsko kra\u0161te.<\/p>

\"\"
2021 m. Faustinos Elenos Andrulyt\u0117s, SF nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Su \u0161eimos su\u0117mimu buvo taip: kai t\u0117vel\u012f su\u0117m\u0117, seserys pab\u0117go, pasisl\u0117p\u0117, o motina nualpo. Stribai galvojo, kad ji negyva, tai \u012fmet\u0117 duob\u0117n, apkrov\u0117 \u0161akom. O ji nuo krat\u0173 prad\u0117jo nuomariu kritin\u0117t. Po dviej\u0173 valand\u0173 v\u0117siam ore atsigavo. Pasakojo: \u201eAtmerkiu akis, matau dang\u0173, \u0161akas ir galvoju \u2013 gyva a\u0161 ar mirus.\u201c Nesuprato, kur yra, tad atsik\u0117l\u0117 ir b\u0117go, kur akys mato. Prib\u0117gusi Merk\u012f suprato, kur esanti. O v\u0117liau tie [stribai] atva\u017eiavo pa\u017ei\u016br\u0117t mamos k\u016bno ir jo nerado, o tiktai kaip Kristaus guolis: ten tu\u0161\u010dia \u2013 prisik\u0117l\u0117! Jie sargybavo prie m\u016bs\u0173 nam\u0173 ir po keli\u0173 dien\u0173 pamat\u0117, kad kitoje Merkio pus\u0117je pareina mano motina ir dar bernukas toks, Antan\u0117lis. Liep\u0117 stot. O motina apsisukus \u0117m\u0117 b\u0117gt Puvo\u010di\u0173 kaimo link. Trys kulkos \u012f j\u0105 buvo paleistos, bet jau buvo pamokyta zigzagu b\u0117gt, ir tos kulkos jos nekliud\u0117, tik per suknut\u0119\u2026 Mama sak\u0117: \u201eMane kaip angelas ne\u0161\u0117.\u201c Ji tur\u0117jo dusul\u012f, astm\u0105, o tada b\u0117go ir nieko nejaut\u0117\u2026 Pab\u0117go, slapst\u0117si. Visi \u017emon\u0117s bijojo j\u0105 priimti. Bernukui per\u0161ov\u0117 rank\u0105.<\/p>

Namuose vi\u0161tos buvo lik\u0119 dvi. Stribai band\u0117 sugauti, nesugavo. O motina at\u0117jo, kai jau buvo saugu, pakviet\u0117, ir jos suprato, kad \u0161eiminink\u0117 gr\u012f\u017eo, pas j\u0105 at\u0117jo. Mama sak\u0117, tada net a\u0161ara jai i\u0161try\u0161ko. Tas vi\u0161teles sugaud\u0117 ir nune\u0161\u0117 12 km pas dukr\u0105, o \u017eentas sako: \u201eMotul, paimk tas vi\u0161tas, nes man bus galas, kai ateis tie stribai ir jas pamatys.\u201c Visi bijojo.<\/p>

Tremtyje suk\u016br\u0119s \u0161eim\u0105<\/h4>

\u017dmon\u0105 sutikau tremtyje, kai parva\u017eiavau pas t\u0117vel\u012f. Jis tuomet buvo i\u0161tremtas netoli Mongolijos, Tanzib\u0117juje. Ten buvo daug lietuvi\u0173 i\u0161 Alytaus, Merkin\u0117s kra\u0161to. Tremty mudu ir susituok\u0117m. Atva\u017eiavo kunigas i\u0161 Irkutsko, kuris irgi buvo i\u0161tremtas. Tada vienu metu vyko \u0161e\u0161erios ar septynerios vestuv\u0117s, dar krik\u0161tijo vaikus. I\u0161 t\u0173 \u0161eim\u0173 n\u0117 viena nei\u0161siskyr\u0117.<\/p>

O pirm\u0105kart \u017emon\u0105 Zos\u0119 pama\u010diau dar prie\u0161 tremt\u012f, partizanaudamas. Su draugu nu\u0117jome u\u017e Marcinkoni\u0173, \u012f jos gimtin\u0119. Buvo trys seserys. Draugo paklausiau, kaip jos vardas. Sako \u2013 Levusia. Taip j\u0105 ir u\u017ekalbinau, o ji labai supyko, nes t\u0105 vard\u0105 draugas tik juokais pasak\u0117.<\/p>

\"\"
Su dukra Angele \u201eAmerikos balso\u201c studijoje. JAV, 2018 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u017dmonos \u0161eima labai nukent\u0117jo nuo rus\u0173. Are\u0161tavo t\u0117v\u0105, v\u0117liau nuteis\u0117 brol\u012f K\u0119stut\u012f. T\u0117vas priklaus\u0117 \u0160v. Kazimiero draugijai ir Marcinkonyse pastat\u0117 kry\u017ei\u0173. Nuda\u017e\u0117 Lietuvos v\u0117liavos spalvom ir i\u0161k\u0117l\u0117. Atva\u017eiavo vyskupas i\u0161 Lenkijos, pa\u0161ventino, o kai palijo, pasirod\u0117 Lietuvos v\u0117liava. Tada rusai liep\u0117 nupjaut ir atsirado vienas pijokas, kuris nupjov\u0117 t\u0105 kry\u017ei\u0173\u2026 Tada mano uo\u0161vis su broliais v\u0117l j\u012f pastat\u0117. Kai buvo susirinkimas kaime, visi kalb\u0117jo lietuvi\u0161kai, o seni\u016bnas, nors pats buvo lietuvis, su kitais lietuviais kalb\u0117jo rusi\u0161kai. Tada uo\u0161vis sak\u0117: \u201eVis\u0173 kalb\u0105 supratau, tik tavo, Pilypai, ne.\u201c Tasai atsak\u0117: \u201eTu labai greitai t\u0105 kalb\u0105 i\u0161moksi.\u201c At\u0117jo vakare, i\u0161sived\u0117 ir i\u0161sived\u0117\u2026<\/p>

Mano \u017emona iki pat mirties poterius kalb\u0117jo ir dainas dainavo patrioti\u0161kas. 62-ejus metus net nesusigin\u010dij\u0119 i\u0161gyvenom.<\/p>

Pagalba i\u0161 Dangaus<\/h4>

M\u016bs\u0173 \u0161eima buvo labai religinga, mo\u010diut\u0117 ro\u017ean\u010diaus dien\u0105 nakt\u012f nepaleido. Kart\u0105 mo\u010diut\u0117 i\u0161 Amerikos parve\u017e\u0117 \u0161kaplieri\u0173 ir medalik\u0117li\u0173, man u\u017ekabino vien\u0105 sakydama: \u201eMeld\u017eiuos, an\u016bk\u0117li, kad tav\u0119s kulkos neliest\u0173.\u201c Taip, kaip sykis, ir \u012fvyko. Man u\u017ed\u0117jo t\u0105 medalik\u0117l\u012f, kai jau partizanavau, ir kart\u0105 vyko susi\u0161audymas su stribais. Atsiguliau, stribai \u0161audo\u2026 ir man panoro \u0161okti ir sta\u010diom kovoti. O tuo laiku tik \u017ei\u016briu, kad prie mano koj\u0173 \u017eem\u0119 staiga kas nuar\u0117. Jei b\u016b\u010diau ilgiau pagul\u0117j\u0119s, ta kulka b\u016bt\u0173 pagavus drabu\u017eius ir mane kliud\u017eius.<\/p>

\"\"
Kry\u017eelis, kuriuo J. Jakavonio-Tigro t\u0117vai prie\u0161 <\/em> santuok\u0105 palaimino <\/em>
A. Ramanausk\u0105-Vanag\u0105. <\/em> Faustinos Andrulyt\u0117s, SF nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Kai mane tard\u0117, tardytojas pra\u0161\u0117 nusirengt ir pamat\u0117, kad ant kaklo kabo medalik\u0117lis. Pri\u0117jo, patrauk\u0117, ir tr\u016bko tas si\u016blelis. Jis met\u0117 medalik\u0117l\u012f ant stalo. Apsirengiau. Tardytojas dar paklaus\u0117: \u201eDievu tiki?\u201c Sakau: \u201eO kas man daryt, jei bobut\u0117 ir t\u0117vas, ir mama buvo tikintys?\u201c Tada jis nustojo ra\u0161\u0119s, pak\u0117l\u0117 galv\u0105 ir \u017ei\u016bri \u012f lubas. Matyt, kai pasakiau apie mo\u010diut\u0119, jis k\u0105 prisimin\u0117, juk rus\u0173 irgi buvo pamald\u017ei\u0173. Ir t\u0173 medalik\u0117l\u012f man liep\u0117 paimt. Greitai rengiausi ir j\u012f \u012fd\u0117jau \u012f kelni\u0173 ki\u0161en\u0119. Mane nuvar\u0117 kambarin, u\u017edar\u0117, su kunigu Neciunsku s\u0117d\u0117jau vienoj kameroj. Tai jam pasakojau, kad atidav\u0117 man medalik\u0117l\u012f. \u201eO tai \u010dia galyb\u0117 Dievo mums padeda, \u2013 taip kunigas sak\u0117. \u2013 Sukalb\u0117siu prie medalik\u0117lio poterius.\u201c \u0116miau ie\u0161kot ir neradau\u2026 Tas medalik\u0117lis dingo.<\/p>

M\u016bs namuos b\u016bdavo gegu\u017ein\u0117s ir Marijos litanija man taip \u012faugo \u012f atmint\u012f. Kada reik\u0117davo kameroj j\u0105 kalb\u0117t, kunigas \u0160auklys, su kuriuo kartu kal\u0117jom, sak\u0117, kad atmintinai visos nemoka, tai a\u0161 vesdavau, o jis atsakin\u0117davo.<\/p>

Be to, dar lik\u0119s kry\u017eelis, mo\u010diut\u0117s parve\u017etas i\u0161 Amerikos. Vanagas \u0161ituo kry\u017eeliu, kai \u017eeninosi, jau partizanaudamas, buvo palaimintas. Ten prie bunkerio buvo suolas pastatytas, tai mano t\u0117velis ir mama atsis\u0117do, Vanagas atsiklaup\u0117, ir \u0161ituo kry\u017eeliu j\u012f palaimino. Juk jo t\u0117vai buvo toli\u2026<\/p>

Juozo Jakavonio-Tigro dukra Angel\u0117 Jakavonyt\u0117 dalijasi, kad t\u0105 dien\u0105, kai buvo paskelbta apie Adolfo Ramanausko-Vanago palaik\u0173 suradim\u0105, jiedu su t\u0117veliu kaip tik nusileido Amerikoje (Niujorke), nes atvyko \u010dia dalyvauti renginyje, skirtame pagerbti b\u016btent Vanag\u0105 ir kitus partizanus. Prisimindamas kelion\u0119 \u012f Amerik\u0105, partizanas Juozas pasakojo, kad ten i\u0161sipild\u0117 jo svajon\u0117 aplankyti \u201eAmerikos balso\u201c studij\u0105 ir ne tik aplankyti, bet ir kalb\u0117ti per radij\u0105: \u201eKai i\u0161girdau t\u0105 muzik\u0105 ir paskelb\u0117, kad kalb\u0117siu, net ne\u017einau, i\u0161 kur tos a\u0161aros, bet verkiau\u2026 Nusi\u0161luost\u0119s a\u0161aras \u0117miau pasakoti\u2026\u201c<\/em><\/p>

Prie\u0161 atsisveikinant Juozas padovanojo mums knyg\u0105 \u201e\u0160alia mirties\u201c, kurioje jautriai ir labai paprastai pasakoja savo gyvenimo ir kan\u010di\u0173 d\u0117l Lietuvos laisv\u0117s istorij\u0105. Partizanas atsid\u016bsta: \u201eTuoj man bus 96-eri, bet Dievas laiko prot\u0105, kad dar papasako\u010diau, nes daug istorijos atsimenu, o ra\u0161yti jau negaliu\u2026\u201c<\/em><\/p>

Straipsnis iliustruotas <\/em>J. Jakavonio-Tigro asmeninio archyvo nuotraukomis<\/em><\/p>

Kalbino kun. K\u0119stutis Dvareckas ir Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. III<\/em><\/a><\/p>