{"id":3163,"date":"2024-09-23T10:33:21","date_gmt":"2024-09-23T07:33:21","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=3163"},"modified":"2024-10-08T14:18:41","modified_gmt":"2024-10-08T11:18:41","slug":"vanda-juknaite-kalbos-pamokos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/09\/23\/vanda-juknaite-kalbos-pamokos\/","title":{"rendered":"Vanda Juknait\u0117. Kalbos pamokos"},"content":{"rendered":"<p><a href=\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/product\/zurnalas-kelione-2024-m-nr-iii\/\">\u201eKelion\u0117\u201c 2024 m. Nr. III (31)<\/a><\/p><p>Kadaise daviau sau \u017eod\u012f perskaityti \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105. Skai\u010diau j\u012f ilgai, apie metus. Po tris puslapius kasdien\u0105. Tais metais kart\u0105 gr\u012f\u017edama po rytin\u0117s paskaitos sutikau \u012f paskaitas einan\u010di\u0105 Birut\u0119 Gra\u0161yt\u0119. \u017dinojau, kad ji ra\u0161o eil\u0117ra\u0161\u010dius. \u012e jos \u201eLabas rytas\u201c man netik\u0117tai i\u0161spr\u016bdo citata: \u201eI\u0161si\u017eiok, a\u0161 \u012fd\u0117siu tau \u012f burn\u0105 \u017eod\u017eius.\u201c Gal tai ir buvo aps\u0117dimo kalba prad\u017eia.<\/p><p>Kun. Jonas Juraitis \u012f m\u016bs\u0173 namus pasibeld\u0117 nelauktai netik\u0117tai. Gr\u012f\u017e\u0119s \u012f Lietuv\u0105 i\u0161 karto po Nepriklausomyb\u0117s paskelbimo jis ie\u0161kojo \u017emoni\u0173, kuriems b\u016bt\u0173 reikalingas. Paskambino \u012f radij\u0105 \u017eurnalistei Reginai Kaplerienei, kuri tuo laiku ved\u0117 laid\u0105 \u201e\u017dod\u017eiai \u012f siel\u0105\u201c, ir papra\u0161\u0117 \u201e\u0160ermen\u0173\u201c autor\u0117s telefono. At\u0117j\u0119s \u012f sve\u010dius i\u0161tar\u0117: \u201eA\u0161 noriu jums pad\u0117ti. Ir a\u0161 ne tik noriu, a\u0161 galiu jums pad\u0117ti.\u201c<\/p><p>Buvo labai pana\u0161us laikas kaip dabar. Mums viskas buvo nauja, jam viskas buvo nauja, mes mok\u0117m\u0117s vienas kito kalbos. Kunigui Jonui Jurai\u010diui r\u016bp\u0117jo, k\u0105 a\u0161 ra\u0161au. Sielovados darb\u0105 jis vykd\u0117 kibdamas prie \u017eod\u017ei\u0173, sta\u010diai prie kiekvieno \u017eod\u017eio, vis klausdamas, k\u0105 \u0161itas \u017eodis rei\u0161kia, k\u0105 j\u016bs tuo norite pasakyti, kod\u0117l tai sakote ir t. t. Neretai savo klausimais privesdamas iki a\u0161ar\u0173. \u201eI\u0161siduosi. Balsu\u201c rankra\u0161t\u012f jis ve\u017eiojosi su savimi, u\u017esira\u0161in\u0117damas klausimus, taip turb\u016bt gindamasis sunkesni\u0173 min\u010di\u0173. Tuo metu mir\u0117 jo sesuo, vienintelis \u017emogus, tvirtai laik\u0119s j\u012f \u010dia, Lietuvoje. Narstydamas tekst\u0105 kunigas Jonas Juraitis klausimais man parodydavo \u017eingsnel\u012f \u012f priek\u012f, kur b\u016bt\u0173 galima jud\u0117ti toliau.<\/p><p>Man jis atrod\u0117 labai senamadi\u0161kas. \u012esivaizdavau, kad esu liberali krik\u0161\u010dion\u0117.<\/p><p>***<\/p><p>Ra\u0161ydama \u201eStiklo \u0161al\u012f\u201c a\u0161 nukeliavau iki kalbos pakra\u0161\u010dio, kur neb\u0117ra \u017eod\u017ei\u0173, vien judesys, ir toj tyloj kaip nereg\u0117 ap\u010diuopiau ka\u017ek\u0105 visai beribio, nei\u0161tariamo. Nesupratau, kas tai gal\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p><p>Negal\u0117jau suprasti, kod\u0117l to, kas svarbiausia, nesugebu, ne\u012fmanoma i\u0161tarti. Kod\u0117l kalba nu\u0161\u010di\u016bva. Kod\u0117l tyla, pauz\u0117 yra i\u0161kalbingesn\u0117 u\u017e \u017eod\u017eius. Ne\u017einau, ar man pavyks pasakyti tai, k\u0105 noriu pasakyti. Man atrod\u0117, kad kalboje prieinu transcendencijos rib\u0105. Kas u\u017e jos? Tada, kai susivokiau, kad negaliu to i\u0161reik\u0161ti jokiais \u017eod\u017eiais, man \u0161ov\u0117 \u012f galv\u0105 mintis klausti vaiko. Vaiko lemenime tur\u0117t\u0173 b\u016bti kas nors i\u0161lik\u0119 i\u0161 tos pirmaprad\u0117s kalbos. I\u0161 tos nu\u0161\u010di\u016bvan\u010dios pirmaprad\u0117s kalbos.<\/p><p>Pasirinkau ypating\u0173 gyvenim\u0173 vaikus, bend\u00adrau\u00adda\u00advau su kiekvienu po m\u0117nes\u012f, melsdavausi eidama \u012f susitikim\u0105 ir pagaliau tur\u0117jau rankose tai, ko ie\u0161kojau. Vien\u0105 pokalb\u012f i\u0161\u0161ifravau ir i\u0161siun\u010diau kunigui Jonui. Jis tada jau buvo gr\u012f\u017e\u0119s \u012f \u0160veicarij\u0105. Jokio atsakymo. Palaukiau m\u0117nes\u012f, kit\u0105 ir i\u0161dr\u012fsau pati paskambinti. I\u0161girdau trump\u0105 pikt\u0105 atsakym\u0105: \u201eToki\u0173 banalybi\u0173 a\u0161 neskaitysiu.\u201c Mane i\u0161tiko \u0161okas. \u0160iuo atveju palaikantis \u017evilgsnis i\u0161 \u0161alies man buvo b\u016btinas. Ne\u012fsivaizdavau, kas negerai. Juk a\u0161 ma\u010diau vaik\u0173 veidus, gird\u0117jau j\u0173 \u017eod\u017eius, a\u0161 tikrai neapsirikau. Pus\u0119 met\u0173 kraus\u010diausi i\u0161 proto. Paskui pagalvojau: \u0161ifruodama a\u0161 band\u017eiau \u0161iek tiek priartinti vaik\u0173 sakinius prie literat\u016brin\u0117s kalbos. S\u0117dau \u0161ifruoti i\u0161 naujo, palikdama kiekvien\u0105 sakin\u012f ir kiekvien\u0105 \u017eodel\u012f tokius, kokie buvo vaik\u0173 i\u0161tarti. Ir tekstas prad\u0117jo kv\u0117puoti.<\/p><p>Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos leidykloje, kur nune\u0161iau rankra\u0161t\u012f, man\u0119s lauk\u0117 dar vienas \u201ebet\u201c. Vyriausias redaktorius, subtiliausias redaktorius Valentinas Sventickas i\u0161tar\u0117: \u201eViskas gerai, Vanda, tik reik\u0117s patvarkyti kalb\u0105.\u201c Nepravirkau i\u0161 karto, prad\u0117jau verkti i\u0161\u0117jusi i\u0161 r\u016bm\u0173. Valentinui tepasakiau, tada a\u0161 atsiimu rankra\u0161t\u012f. I\u0161girdau&nbsp;\u2013 \u201eVanda, be man\u0119s yra dar kalbos komisija.\u201c<\/p><p>Supratau, kad jokia leidykla nesiims \u0161io rankra\u0161\u010dio. Tada pati nesuvokiau ir nemok\u0117jau kitam paai\u0161kinti, kod\u0117l tekstas nesileid\u017eia lie\u010diamas, kod\u0117l jo prasm\u0117 gri\u016bva vos pajudinus vien\u0105 kit\u0105 \u017eodel\u012f. \u017dinojau, jei Valentinui nesugeb\u0117siu parodyti, koks ir kur \u010dia \u0161uo pakastas, niekam negal\u0117siu i\u0161ai\u0161kinti. Radau Jonuko sakin\u012f, i\u0161tart\u0105 pasakojant apie mamos aplankym\u0105 ligonin\u0117je, gimus sesutei Martynai: \u201eIr visada atsimenu: ateini ir taip matai t\u0105 tok\u012f labai ma\u017e\u0105 vaikel\u012f, tai labai ka\u017ekaip net keista.\u201c I\u0161imtas i\u0161 konteksto, i\u0161pl\u0117\u0161tas i\u0161 visumos, \u0161itas sakinys atrodo kaip nesusipratimas. Pabandykime j\u012f sutvarkyti. Gal \u0161itaip: \u201eIr visada atsimenu: ateini ir matai labai ma\u017e\u0105 vaikel\u012f, tai net keista.\u201c Sakinio prasm\u0117 visai pakito. Dingo sutrikimas gyvyb\u0117s stebuklo akivaizdoje, vaiko meil\u0117 ir d\u017eiaugsmas, kuri\u0173 jis nepaj\u0117gia i\u0161sakyti.<\/p><p>Ta\u010diau man kilo daugyb\u0117 klausim\u0173. Negal\u0117jau suprasti, kod\u0117l to, kas svarbiausia, nesugebu, ne\u012fmanoma i\u0161tarti. Negaliu pasakyti, kod\u0117l tyla, pauz\u0117 i\u0161kalbingesn\u0117 u\u017e \u017eod\u017eius. Keis\u010diausias atradimas buvo tai, kad dialogas, kalbos esm\u0117, apibr\u0117\u017eianti \u017emoni\u0173 santykius, yra gyvas. Kad pataisius, i\u0161braukus viename puslapyje por\u0105 \u017eodeli\u0173, prasm\u0117 gri\u016bva kitame, gretimame puslapyje. Dviej\u0173 \u017emoni\u0173 dialogas nesileid\u017eia lie\u010diamas, taisomas, jis yra gyvas.<\/p><p>Vis d\u0117lto pagaliau \u0161iaip taip visi nesupratimai ir nesusikalb\u0117jimai buvo \u012fveikti. Knyga i\u0161vydo dienos \u0161vies\u0105, ir tada \u012fvyko dar vienas stebuklas. Pokalbi\u0173 su vaikais knyga \u201eTariamas i\u0161 tamsos\u201c buvo i\u0161versta \u012f hebraj\u0173 kalb\u0105. Donaldas Kajokas tuoj pat po i\u0161leidimo, pristatant j\u0105 Kauno miesto bibliotekoje,&nbsp; pasak\u0117 tokius \u017eod\u017eius: \u201eSkaitai pokalbius su vaikais, o girdi \u0161ventra\u0161\u010di\u0173 kalb\u0105.\u201c<\/p><p>Paskambinau neregei Loretai:<\/p><p>\u2013 M\u016bs\u0173 knyga i\u0161versta \u012f hebraj\u0173 kalb\u0105. \u017dinai, kas tai per kalba?<\/p><p>Ji atsak\u0117:<\/p><p>\u2013 Ne, ne\u017einau.<\/p><p>\u2013 Hebraj\u0173 kalba para\u0161ytas \u0160ventasis Ra\u0161tas.<\/p><p>\u2013 O, geras.<\/p><p>Loretai kalb\u0117jimosi metu buvo keturiolika met\u0173. Tai ji i\u0161tar\u0117 \u017eod\u017eius: \u201eA\u0161 turiu save pa\u010di\u0105. Gyvenimas man brangiausias d\u0117l to.\u201c Teologijos \u017eodyne buvau radusi labai pana\u0161\u0173 sakin\u012f: \u201eD\u017eiaugsmingas sav\u0119s paties tur\u0117jimas, savo gyvenimo kaip dovanos suvokimas yra Dievo buvimo \u012frodymas.\u201c<\/p><p>***<\/p><p>Gerai nebeprisimenu, \u0161iandien atrodo, kunigui Jonui i\u0161siun\u010diau jau atspausdint\u0105 knyg\u0105, nesidrov\u0117dama priminti, kad nuo jo pastab\u0173 \u017emog\u0173 kartais gali i\u0161tikti infarktas. Jis sarkasti\u0161kai nusijuok\u0117: \u201eA\u010di\u016b pasakykit.\u201c<\/p><p>***<\/p><p>Kalbos pamokos nenu\u0117jo veltui. Kitas susitikimas su kalbos sl\u0117piniu buvo toks pat netik\u0117tas. Ne taip seniai Viktorija Daujot\u0117 (Daujotyt\u0117) man padovanojo keturias poezijos knygas, para\u0161ytas \u017eemai\u010di\u0173 tarme ir lietuvi\u0173 literat\u016brine kalba. Suprantama, skaitin\u0117jau, skai\u010diau jas i\u0161 prad\u017ei\u0173 literat\u016brine kalba, \u017evelgdama \u012f \u017eemaiti\u0161kus tekstus kaip \u012f egzoti\u0161k\u0105 pried\u0105. Laisvai sueiliuoti tekstai buvo artimesni prozai negu poezijai.<\/p><p>Juose buvo su skausmu kalbama apie prarandam\u0105, prarast\u0105 prigimtin\u012f pasaul\u012f.&nbsp;Kadangi jau \u017einojau, jog eil\u0117ra\u0161\u010diai pirma buvo para\u0161yti \u017eemaiti\u0161kai, smalsumo vedina paband\u017eiau eil\u0117ra\u0161\u010dius skaityti balsu, kad ir slebizuodama diakritinius \u017eenklus. Ir staiga netik\u0117tai sugaud\u0117 erdv\u0117. Moters gyvenimas tapo \u012fstatytas \u012f erdv\u0119. Nenud\u0117v\u0117ta kalbos intonacija bera\u0161t\u0117s tarm\u0117s \u017eod\u017eiai prabilo su stebinan\u010diu tik\u00adru\u00admu ir pirmaprade j\u0117ga. \u012e erdv\u0119 \u012fra\u0161yti tapo&nbsp;ne tik \u017eod\u017eiai, bet ir moters judesiai, \u017eingsniai, kv\u0117pavimas.<\/p><p>Kalb\u0117jimo situacija yra nenupasakojama. B\u016bt\u0105j\u012f laik\u0105 tarm\u0117 ka\u017ekokiu sl\u0117piningu b\u016bdu paver\u010dia esamuoju. Tekstuose kalba kelios moterys: mergait\u0117, mama,&nbsp;bab\u016bn\u0117l\u0117,&nbsp;anyt\u0117l\u0117, senel\u0117, na\u0161l\u0117. \u017demaiti\u0161ka tarm\u0117 paver\u010dia jas vienu moters balsu.<\/p><p>Atrod\u0117, \u017eemaiti\u0161ki Viktorijos Daujot\u0117s tekstai lie\u010diasi prie pa\u010di\u0173 kalbos \u0161akn\u0173. Neseniai radau tok\u012f Ludwigo Wittgensteino sakin\u012f knygoje \u201eApie tikrum\u0105\u201c: \u201eKalba n\u0117ra kilusi i\u0161 protavimo.\u201c Ir jis mane labai paguod\u0117.<\/p><p>Su kuo ji kalba, \u0161ita moteris? Ji kalba pati i\u0161 sav\u0119s. Ji pilna kalbos. Visa, su kuo ji kalbasi, yra gyva: \u017emon\u0117s, med\u017eiai, akmenys, \u0161ulinio vanduo. Kalba i\u0161 to, kas jai \u012fd\u0117ta \u012f burn\u0105. Ne, tai ne atsiminimai. Tarm\u0117 \u201evakar\u201c padaro \u201e\u010dia ir dabar\u201c. Ji kalba gyvenim\u0105. I\u0161 i\u0161g\u0105s\u010dio, kad jau nebe\u0161neka, kad jau bus u\u017emir\u0161usi gyvenimo kalb\u0105.<\/p><p>Ta, kuri gal\u0117t\u0173 pretenduoti \u012f eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 autoryst\u0119 nekalba, tik klausosi. J\u0105 kalbina gyvenimas, senas gyvenimas, ugnis, j\u016bra. Ji klausosi. Ta\u010diau j\u016bros ir ugnies \u0161nekos gro\u017e\u012f i\u0161girsti tik tardamas \u017eod\u017eius. \u012edomiausia, kad Viktorija Daujot\u0117 jau nebe\u0161neka \u017eemaiti\u0161kai. Knyg\u0173 pristatymo Ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos klubo vakare&nbsp;ji&nbsp;atsisak\u0117 skaityti \u017eemai\u010di\u0173 tarme.<\/p><p>\u017demaiti\u0161kai kalban\u010dioje moteryje n\u0117ra \u0161irdper\u0161os ar li\u016bdesio. Kaimo nykimo, viso buvusio gyvenimo nykimo akivaizdoje \u017eemaiti\u0161kai kalbanti moteris teb\u0117ra gyvyb\u0117s delnuose. Pasaulis priklauso jai. To pasaulio ne\u012fmanoma i\u0161 jos atimti, nei i\u0161pl\u0117\u0161ti. Ji glosto visa, kas j\u0105 supa: \u017emones, med\u017eius, gyvulius, akmenis. Jos mintyse n\u0117ra skausmo, tik gili ramyb\u0117. Ji&nbsp;sutampa su supan\u010diu pasauliu.&nbsp;Sakanti \u017eod\u012f ir \u017eodis, kaip vaiko kalboje, sutampa.<\/p><p>Vis tiek \u0161i beveik mistin\u0117 istorija su kalba nepaliko man\u0119s ramyb\u0117je. Vienintelis dalykas, kur\u012f gal\u0117jau ai\u0161kiai suprasti ir ai\u0161kiai \u012fvardinti, buvo tai, kad vaiko kalboje \u017eodis ir sakantis \u017eod\u012f yra viena. Viktoro Franklio mintis, kad tikroji egzistencija refleksijai neprieinama, buvo ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f atsakym\u0105. Ir a\u0161 apsiraminau.<\/p><p>***<\/p><p>Tarminiai tekstai liudija esat\u012f, visum\u0105, kalba apie pasaulio vienov\u0119, nedalomum\u0105. Moters gyvenimas yra visumos dalis, ne fragmentas. Ka\u017ekokiu ne\u012fmanomu b\u016bdu pirmaprad\u0117 kalba virsta gyvenimo filosofija, kasdien\u012f gyvenim\u0105 \u012fkelia \u012f laik\u0105 ir erdv\u0119. Erdvi\u0173 \u010dia daug, auk\u0161toji ir gilioji, ir atvira erdv\u0117 vir\u0161 kiemo, kuriame stovi t\u0117vai, vaikai, vaikai\u010diai. Tik laikas \u010dia ne laikrodinis, jis matuojamas \u017emoni\u0173 ir daikt\u0173 gyvenimais.<\/p><p>Dievas moters gyvenime yra savaime suprantamas, b\u016btinas: \u201eNu ne, ba Dieva nagali b\u016bt\u0117, jie b\u016btu nar\u0117kiejen, nabuto \u0117 ats\u0117rad\u0117s, \u0117 naji\u0161kuotumi anuo kap \u0161ini adatas\u201c\u2026&nbsp;Visa tai \u012fra\u0161yta pa\u010dioje kalboje, juntama, matoma be papildom\u0173 pastang\u0173.<\/p><p>Tuo noriu pasakyti, jog i\u0161tariamas \u017eodis ir u\u017era\u0161ytas da\u017enai rei\u0161kia ne t\u0105 pat\u012f. \u0160nekamoji kalba daug kart\u0173 senesn\u0117 u\u017e ra\u0161to kalb\u0105. Jos gyvybingumas, susisaistymas su kalban\u010diu \u017emogumi yra daug kart\u0173 stipresnis. Moters meil\u0117 viskam, kas gyva, yra tokia pat nat\u016brali, kaip kv\u0117pavimas. Ji guod\u017eia v\u0117troj dejuojan\u010dius med\u017eius, b\u016bdama ta, kuriai priklauso \u0161itas pasaulis. \u017demaiti\u0161ko teksto \u017eod\u017eiai beveik identi\u0161ki bendrin\u0117s kalbos \u017eod\u017eiams, ta\u010diau intonacija, kalbos muzika priver\u010dia juos reik\u0161ti visai kitus, kartais net prie\u0161ingus dalykus. Kalba yra daug giliau susijusi su kalban\u010diuoju ir yra ka\u017ekas daug daugiau u\u017e minties tikrov\u0119.<\/p><p>Tarm\u0117s \u017eod\u017ei\u0173 j\u0117g\u0105 patiri, supranti tik tardamas juos balsu. J\u0173 negali cituoti, i\u0161imti i\u0161 visumos jie praranda sav\u0105j\u0105 tapatyb\u0119. Negali komentuoti. Komentarai prilygsta vertimams, jie kalba apie ir nustoja reik\u0161ti tai yra. Vertimai \u012f bendrin\u0119 kalb\u0105 yra kartotiniai. Tarme para\u0161yti eil\u0117ra\u0161\u010diai nepakartojami, unikal\u016bs, vienkartiniai.<\/p><p>ta mona \u017e\u012bm\u0117ni, katruos \u0161akas<br>ont staldoka pasidiejosis,<br>k\u0101p ana naktiem dej\u016b, Dievi, Dievi,<br>k\u0101p \u017emuogos sens, v\u012bns pal\u0117kts,<br>noveino vakari, paglostau, param\u0117no,<br>nadej\u016bk, nab\u0117juok, d\u0101 jug \u0117 a\u0161 tabeso,<br>ab\u0117dvi tabesam, d\u0101 \u0117 m\u0117n\u016b ont dongaus<\/p><p class=\"has-text-align-right\">ta mano \u017eiemin\u0117, kur \u0161akos<br>ant tvartelio stogo,<br>kaip ji naktim dejuoja, Dieve, Dieve,<br>lyg \u017emogus senas, vienas paliktas,<br>nueinu pavakary, paglostau, paraminu,<br>nedejuok, nebijok, juk ir a\u0161 dar esu<br>abi tebesam, dar ir m\u0117nuo danguj<\/p><p class=\"has-text-align-right\">(Viktorija Daujot\u0117 \u201e\u017d\u012bmeni vuobelie. \u017diemin\u0117 obelis\u201c)<\/p><p>***<\/p><p>Kur\u012f laik\u0105 Viktorijos Daujotyt\u0117s tekstai man atrod\u0117 kaip nuostabus egzoti\u0161kas nuotykis, kai \u017emogus tobulai prisimena vaikyst\u0117s kalb\u0105. Ta\u010diau i\u0161girdusi dz\u016bki\u0161kai dainuojant\u012f ir kalbant\u012f Rok\u0105 Ka\u0161\u0117t\u0105 ar vyskup\u0105 Algird\u0105 Jurevi\u010di\u0173 prakalbant \u017eemaiti\u0161kai per Mi\u0161ias, pagalvojau, kad matome nuostab\u0173 rei\u0161kin\u012f, kai \u012f i\u0161d\u017ei\u016bvusi\u0105 nuasmenint\u0105 vie\u0161\u0105j\u0105 kalb\u0105 prasiver\u017eia tarm\u0117, liudydama kalbos gyvast\u012f. Pasirodo \u012fsp\u016bdinga gyvyb\u0117 tos kalbos, kuri atrod\u0117 nebe\u012fmanoma, nura\u0161yta ir nykstanti. Viktorijos Daujotyt\u0117s tekstai siekia pat\u012f egzistencijos sl\u0117pin\u012f: \u017emogus, kv\u0117pavimas ir judesys yra viena.<\/p><p>***<\/p><p>Kunigas Jonas Juraitis beveik visus paskutinio gyvenimo metus sunkiai sirgo. Jis nekalb\u0117jo, kaip jam sunku, tik beveik kiekvien\u0105 pokalb\u012f i\u0161tardavo: \u201eKry\u017eius, kod\u0117l kry\u017eius? K\u0105 rei\u0161kia kry\u017eius? K\u0105 rei\u0161kia kan\u010dia? Kod\u0117l kan\u010dia?\u201c Kas gi b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s jam, pasi\u0161ventusiam kunigui, teologijos profesoriui, atsakyti \u012f tokius klausimus. Viktorijos \u017eemaiti\u0161kuose tekstuose kry\u017eius yra kaip namai. Esi kry\u017eiuje kaip namuose.<\/p><p>Paskutiniuosius trejet\u0105 m\u0117nesi\u0173 Jonas Juraitis prad\u0117jo klausti, kaip i\u0161versti \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 voki\u0161k\u0105 \u017eod\u012f \u201ehochmutig\u201c. Vokie\u010di\u0173-lietuvi\u0173 kalb\u0173 \u017eodynas si\u016blo du \u017eod\u017eius: i\u0161didus ir pasip\u016bt\u0119s. Jie jam netiko. Visi kiti, kuriuos si\u016bliau pagal kalb\u0117jimo situacij\u0105 taip pat jam netiko. Ka\u017ekod\u0117l jam tai buvo skausmingas ir svarbus klausimas. Dabar galvoju, tikriausiai jis nor\u0117jo prisiminti tarm\u0117se vartojam\u0105 \u017eod\u012f \u201e\u012fsivaizdina\u201c. \u012esivaizduoja es\u0105s ka\u017ein kas. Paskutiniojo pokalbio paskutin\u0117s savait\u0117s sakinys buvo: \u201eKry\u017eius yra sav\u0119s paneigimas.\u201c<\/p><p>***<\/p><p>Svarbiausia, k\u0105 supratau i\u0161 t\u0173 kalbos pamok\u0173: kalbos tikrumas slypi jos paprastume. \u012evardinti esat\u012f taip pat svarbu, nelyginant prareg\u0117ti. Neseniai per radij\u0105 i\u0161girdau \u017eod\u017ei\u0173 derin\u012f \u201evie\u0161as intelektualas\u201c. Pagalvojau, k\u0105 tai gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti. Tikriausiai t\u0105, kuris \u012fsivaizduoja es\u0105s ka\u017ein kas.<\/p><p>Vir\u0161elis \u2013 Gretos Grikevi\u010di\u016bt\u0117s instaliacijos \u201e\u017dod\u017eiai\u201c ir \u201eRandas\u201c, meno festivalis Merkin\u0117je \u201eAritmija\u201c fragmentas, 2024 m.<\/p><figure class=\"wp-block-image size-large\"><img fetchpriority=\"high\" decoding=\"async\" width=\"1024\" height=\"107\" src=\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-1024x107.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-2781\" srcset=\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-1024x107.jpg 1024w, https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-300x31.jpg 300w, https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-2000x209.jpg 2000w, https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-768x80.jpg 768w, https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-1536x160.jpg 1536w, https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-2048x214.jpg 2048w, https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-24x3.jpg 24w, https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-36x4.jpg 36w, https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-48x5.jpg 48w, https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-600x63.jpg 600w, https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/08\/MRF-scaled-e1724418308138-1200x125.jpg 1200w\" sizes=\"(max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Negal\u0117jau suprasti, kod\u0117l to, kas svarbiausia, nesugebu, ne\u012fmanoma i\u0161tarti. Kod\u0117l kalba nu\u0161\u010di\u016bva. Kod\u0117l tyla, pauz\u0117 yra i\u0161kalbingesn\u0117 u\u017e \u017eod\u017eius. Ne\u017einau, ar man pavyks pasakyti tai, k\u0105 noriu pasakyti.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3164,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[344],"tags":[383,377,388,382,385,386,387,380,381],"class_list":["post-3163","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-projektas-ikvepimai","tag-birute-grasyte","tag-dievas","tag-jonas-juraitis","tag-regina-kapleriene","tag-stiklo-salis","tag-sventasis-rastas","tag-tarme","tag-vanda-juknaite","tag-viktorija-daujotyte"],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"featured_media_urls":{"thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-1024x683.jpg",950,634,true],"1536x1536":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-1536x2048.jpg",1536,2048,true],"inspiro-featured-image":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777.jpg",1920,1280,false],"inspiro-loop":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-950x320.jpg",950,320,true],"inspiro-loop@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-1900x640.jpg",1900,640,true],"menu-24x24":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-24x16.jpg",24,16,true],"menu-36x36":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-36x24.jpg",36,24,true],"menu-48x48":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-48x32.jpg",48,32,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-300x200.jpg",300,200,true],"woocommerce_single":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-100x100.jpg",100,100,true],"portfolio_item-thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-thumbnail@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-masonry":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-masonry@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-thumbnail_cinema":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-800x335.jpg",800,335,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-600x900.jpg",600,900,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-1200x1280.jpg",1200,1280,true],"portfolio_item-thumbnail_square":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/OK_IMG_2461-e1728372866777-800x800.jpg",800,800,true]},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3163"}],"collection":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3163"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3163\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3167,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3163\/revisions\/3167"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3164"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3163"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3163"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3163"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}