{"id":3150,"date":"2024-09-16T09:32:41","date_gmt":"2024-09-16T06:32:41","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=3150"},"modified":"2024-10-08T09:46:08","modified_gmt":"2024-10-08T06:46:08","slug":"pokalbis-su-gian-luca-demarco-norejau-isgelbeti-pasauli-bet-lietuva-isgelbejo-mane","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/09\/16\/pokalbis-su-gian-luca-demarco-norejau-isgelbeti-pasauli-bet-lietuva-isgelbejo-mane\/","title":{"rendered":"Pokalbis su Gian Luca Demarco. \u201eNor\u0117jau i\u0161gelb\u0117ti pasaul\u012f, bet Lietuva i\u0161gelb\u0117jo mane\u201c"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2024 m. Nr. III (31)<\/a><\/p>

Lietuvoje jau beveik du de\u0161imtme\u010dius gyvenan\u010dio italo Gian Lucos Demarco (g. 1983) did\u017eiausia svajon\u0117 kadaise buvo tur\u0117ti jauk\u0173 knygyn\u0117l\u012f ir ma\u017e\u0105 namel\u012f kalnuose. \u201eBet su Dievu \u012fdomiau neplanuoti\u201c,\u00a0\u2013 juokiasi Gian Luca, pasakodamas apie gyvenimo ir tik\u0117jimo keli\u0105, veikl\u0105 ir projektus, kurie, pasak \u017einomo virtuv\u0117s \u0161efo, auga kaip mielin\u0117 te\u0161la.<\/em><\/p>

Italas pasakoja atvyk\u0119s \u012f Lietuv\u0105 d\u0117l noro\u2026 i\u0161gelb\u0117ti pasaul\u012f\u00a0\u2013 savanoriauti dirbant su gatv\u0117s vaikais, o drauge tirti savo pa\u0161aukim\u0105. Vis d\u0117lto Luca sako, kad atsitiko atvirk\u0161\u010diai\u00a0\u2013 Lietuva j\u012f i\u0161gelb\u0117jo: \u010dia sutiko mylim\u0105 \u017emon\u0105, suk\u016br\u0117 \u0161eim\u0105, tapo \u017einomu virtuv\u0117s \u0161efu. Ta\u010diau gero humoro jausmo nestokojantis Luca juokiasi: i\u0161kilus sunkumams, kartais dar aplanko mintis\u00a0\u2013 o gal vis d\u0117lto reik\u0117jo tapti vienuoliu?..<\/em><\/p>

Susitinkame naujoje J\u016bs\u0173 kavin\u0117je \u201eTake a Brake\u201c. \u010cia labai jauku, norisi ne tik i\u0161gerti kavos ar u\u017ek\u0105sti, bet ir pas\u0117d\u0117ti su knyga\u00a0\u2013 j\u0173 \u010dia tiek daug. Ar seniai svajojote apie toki\u0105 erdv\u0119?<\/strong><\/p>

Nuo jaunyst\u0117s svajojau tur\u0117ti senovin\u012f knygyn\u0117l\u012f su kavinuke. Labai myliu knygas, daug skaitau. Tur\u0117ti didel\u012f versl\u0105 ir vadovauti didelei komandai \u2013 ne man.<\/p>

Kai b\u016bname su \u0161eima Italijoje, kartais pra\u0161au, kad Egl\u0117 palikt\u0173 mane kuriam laikui knygyne. Ne kart\u0105 keliaudami esame ve\u017e\u0119si lagamin\u0105 lagamine, kad \u012f antr\u0105j\u012f gr\u012f\u017edami gal\u0117tume susid\u0117ti naujas knygas.<\/p>

Nuo \u0161e\u0161tos ryto Jus galima sutikti \u0161ioje kavin\u0117je, po piet\u0173 darbuojat\u0117s savo kulinarijos studijoje, esate trij\u0173 vaik\u0173 t\u0117tis, be to, skiriate laiko savanorystei. Ir dar turite laiko skaityti?<\/strong><\/p>

Skaitau prie\u0161 mieg\u0105. Skirtingais gyvenimo periodais ie\u0161kau knyg\u0173, kurios man tikt\u0173: kaip b\u016bti geru t\u0117vu, kas nutinka, kai gimsta vaikai, apie santyki\u0173 kriz\u0119 poroje\u2026 Ir Eglei paskaitau vakarais, bet ji da\u017eniausiai u\u017emiega. (Juokiasi.)<\/em><\/p>

O veiklos tikrai netr\u016bksta. \u0160tai \u0161iandien po piet\u0173 eisiu \u012f kulinarijos studij\u0105 \u2013 \u010dia atva\u017eiuos Tre\u010diojo am\u017eiaus universiteto student\u0117s i\u0161 Marijampol\u0117s. Tai mano palaikymo komanda \u2013 45 mo\u010diut\u0117s. \u017dvelgiant \u012f tas moteris senatv\u0117 Lietuvoje atrodo visai neblogai.<\/p>

\"\"
Gian Lucos Demarco. Indr\u0117s Ma\u017eeikien\u0117s nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Nesvajojate kada nors sugr\u012f\u017eti \u012f kalnuot\u0105 Italijos \u0161iaur\u0119, kur esat u\u017eaug\u0119s?<\/strong><\/p>

Neturiu tokios vizijos, ta\u010diau jau\u010diu, kad Vilnius man per didelis miestas, nepriprantu prie jo, nors gyvenu \u010dia jau \u0161e\u0161iolika met\u0173. Vis viena esu kaimietis, kalnietis\u2026 Bet neturiu plano, kur gyvensim senatv\u0117je. \u0160v. Pranci\u0161kus yra pasak\u0119s: \u201eMano pagalv\u0117 \u2013 \u017eem\u0117, mano stogas \u2013 dangus\u201c, tai rei\u0161kia, kad kaip krik\u0161\u010dionis neprivalau planuoti, kas bus rytoj. Tegul Dievas d\u0117lioja! \u017dinoma, nemeluosiu: turime tris vaikus, daug galvoju apie tai, kaip i\u0161laikyti \u0161eim\u0105. Bet vis tiek esu \u012fsitikin\u0119s, kad su Dievu \u012fdomiau neplanuoti\u2026<\/p>

Su \u017emona Egle esate tikintys \u017emon\u0117s, taip ugdantys ir savo vaikus. Kaip sekasi puosel\u0117ti tik\u0117jim\u0105 \u0161eimoje?<\/strong><\/p>

Visi mane laiko stipresniu tik\u0117jime, bet Egl\u0117 duoda stabilum\u0105, padeda i\u0161laikyti i\u0161tikimyb\u0119 kasdienei maldai. A\u0161 ne toks stabilus d\u0117l savo darbo, nuovargio, pyk\u010dio, su kuriuo kartais nesusitvarkau\u2026 \u017dinoma, rytin\u0117 malda ve\u017eant vaikus \u012f mokykl\u0105 ar vakare, prie\u0161 einant miegoti, yra \u0161ventas reikalas.<\/p>

Suprantu, kad ir J\u016bs \u0161eimoje su sese nuo ma\u017eens buvot aukl\u0117jami kataliki\u0161kai, skiepijamas tik\u0117jimas, tiesa?<\/strong><\/p>

Gyvenom visai \u0161alia ba\u017eny\u010dios ir su sese eidavom \u012f vaik\u0173 Mi\u0161ias sekmadieniais. Mama dalyvaudavo rytin\u0117se Mi\u0161iose, o t\u0117vas \u2013 tik per \u0161ventes. Atrasti tik\u0117jim\u0105 man pad\u0117jo ba\u017eny\u010dios bendruomen\u0117. Ji m\u016bs\u0173 miestelyje labai stipri, tur\u0117jo, k\u0105 pasi\u016blyti vaikams ir jaunimui.<\/p>

Tiesa, prad\u017eioje \u012f Mi\u0161ias mane labiausiai traukdavo dainavimas. Be to, Ba\u017eny\u010dia man siejosi su d\u017eiaugsmu ir \u017eaidimais po pamald\u0173\u2026<\/p>

Gird\u0117jau, kad asmenin\u012f ry\u0161\u012f su Dievu atradote b\u016bdamas kalnuose. Kaip?<\/strong><\/p>

Kai buvau ma\u017eas, o t\u0117vai dirbo ir negal\u0117jo man\u0119s pri\u017ei\u016br\u0117ti vasaromis, mane i\u0161si\u0173sdavo \u012f kalnus pas tet\u0105. Buvo gana nuobodu, beveik negal\u0117jau susitikti su kitais vaikais. Bet teta vien\u0105 dien\u0105 pasak\u0117: \u201eTu nesi vieni\u0161as. Tu turi draug\u0105: visada gali kalb\u0117tis su J\u0117zumi.\u201c Nuo tada i\u0161 ties\u0173 prad\u0117jau su Juo kalb\u0117tis, dalintis. Tie pokalbiai tapo \u012fpro\u010diu.<\/p>

Paauglyst\u0117je tapau jaunimo choro vadovu \u2013 nebuvau kietas dainininkas, bet skatindavau visus giedoti kartu. Tur\u0117jau ba\u017eny\u010dioje ir savo vietel\u0119, kur stov\u0117jo J\u0117zaus statula. \u012esisprausdavau \u012f kampel\u012f prie jos, kad niekas man\u0119s nematyt\u0173. Nor\u0117josi sl\u0117ptis, nes aplinkiniai vienu metu jau skelb\u0117, kad a\u0161 kone \u0161ventasis, b\u016bsimas kunigas. Buvau mo\u010diu\u010di\u0173 pa\u017eiba!<\/p>

Kai prasid\u0117jo paauglyst\u0117s r\u016bpes\u010diai, i\u0161\u0161\u016bkiai d\u0117l brendimo, hormon\u0173, masturbacijos ir b\u016bdavo sunku tuo dalintis su kitais, eidavau \u012f t\u0105 kampel\u012f ir kalb\u0117davausi su J\u0117zumi.<\/p>

V\u0117liau nema\u017eai laiko praleidote Asy\u017eiuje, ne vienerius metus dalyvaudamas kataliki\u0161koje ugdymo programoje jaunimui SOG (Servizio Orientamento Giovani<\/em>). Esat min\u0117j\u0119s, kad Jus ten i\u0161gin\u0117 tam tikri jauno \u017emogaus klausimai. Kas Jums tuo metu r\u016bp\u0117jo ir ar sulauk\u0117te atsakym\u0173?<\/strong><\/p>

Atvykau tur\u0117damas tris svarbiausius klausimus, bet niekam apie tai nesakiau. Vien\u0105 dien\u0105, kai meld\u017eiausi ba\u017eny\u010dioje, staiga prie man\u0119s pri\u0117jo brolis pranci\u0161konas ir pasak\u0117: \u201ePrisimink, kad gyvenime yra svarb\u016bs trys dalykai \u2013 leisti savo gyvenime augti Dievui, o savo \u201ea\u0161\u201c apriboti; gyventi mylint visa ir nuolat \u0161auktis \u0160ventosios Dvasios.\u201c Gavau atsakymus \u012f klausimus, d\u0117l kuri\u0173 \u010dia atva\u017eiavau, j\u0173 net neu\u017edav\u0119s!<\/p>

Asy\u017eiuje broliai kalb\u0117davo apie Diev\u0105 labai giliai, o tai man buvo svarbu. Remdamiesi Senuoju ir Naujuoju Testamentu, jie kalb\u0117jo man apie mano gyvenim\u0105. Tai buvo afig\u0117nai! Pamenu, vien\u0105 savait\u0119 visi mokymai buvo susij\u0119 su \u201e\u017died\u0173 valdovu\u201c, kit\u0105 \u2013 su \u201e\u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 karais\u201c. Brolis Emilio, mano pirmasis dvasios t\u0117vas, sugeb\u0117davo taip kalb\u0117ti, kad tik klausydavau ir ra\u0161ydavau, ra\u0161ydavau, ra\u0161ydavau\u2026<\/p>

Be to, ten vyko nuolatin\u0117 \u0160v\u010d. Sakramento adoracija. Gal\u0117davau b\u016bti koply\u010dioje, kada tik nor\u0117davau,  ir bendraut su Juo! Ra\u0161yti Jam! Buvo daug pa\u017ead\u0173, meil\u0117s prisipa\u017einim\u0173\u2026<\/p>

\"\"
Gian Lucos Demarco. Asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Tiesiog pra\u017eydo tik\u0117jimas?<\/strong><\/p>

O Dieve! (Juokiasi.) <\/em>Buvau \u012fsimyl\u0117j\u0119s iki aus\u0173! Atrod\u0117, kad galiu va\u017eiuoti bet kur ir tarnauti Dievui. Kilo noras tiesiog kalb\u0117ti kitiems \u017emon\u0117ms apie Diev\u0105, skelbti Evangelij\u0105. Vienu metu net nor\u0117jau tapti pranci\u0161konu.<\/p>

Po pirm\u0173j\u0173 ten praleist\u0173 met\u0173 i\u0161vykom \u012f misij\u0105 Piet\u0173 Italijoje. Reik\u0117jo eiti nuo dur\u0173 prie dur\u0173 ir kalb\u0117tis su \u017emon\u0117mis. Buvom tokie u\u017esideg\u0119! Atrod\u0117, kad galim kalnus kilnoti. Jaunatvi\u0161ka beprotyst\u0117! (Juokiasi.) <\/em>Mane net vadindavo Creatura\u00a0\u2013 \u201eK\u016brinys\u201c.<\/p>

D\u0117l tik\u0117jimo patirties Asy\u017eiuje a\u0161 u\u017eaugau, tapau vyru. Ai\u0161ku, tai nerei\u0161kia, kad pasidariau \u0161ventas. Buvo ir visoki\u0173 prisidirbim\u0173\u2026 Ir iki \u0161iol j\u0173 yra!<\/p>

Kaip \u012f tok\u012f jaunatvi\u0161k\u0105 kar\u0161t\u012f \u017ei\u016br\u0117jo J\u016bs\u0173 artimieji?<\/strong><\/p>

Atsimenu, dalyvavau vienoje misijoje su pranci\u0161konais Asy\u017eiuje. Mano t\u0117vai atvyko pa\u017ei\u016br\u0117ti, k\u0105 \u010dia veikiame, nes t\u0117vas labai bijojo, kad tapsiu kunigu. Paskutin\u0119 misij\u0173 dien\u0105 renginys vyko did\u017eiul\u0117je aik\u0161t\u0117je, ji buvo sausakim\u0161a. Mes ne tik giedojom, bet ir \u0161okom, ir mano u\u017eduotis buvo tuos \u0161okius vesti. \u0160okdinau 15 t\u016bkst. \u017emoni\u0173\u2026 T\u0117vas nesuprato, kas darosi su jo s\u016bnumi, o mama m\u0117gino j\u012f nuraminti.<\/p>

Paskui po renginio t\u0117vas pusantros valandos kalb\u0117josi su mano dvasios t\u0117vu. Maniau, kad jie susimu\u0161! Juk pranci\u0161konai irgi ne p\u0117sti! Po pokalbio t\u0117vas pasi\u0117m\u0117 savait\u0119 atostog\u0173, i\u0161va\u017eiavo \u012f Asy\u017ei\u0173 ir\u2026 remontavo vienuolyn\u0105 \u201eCasa Frate Jacopa\u201c. Sutvark\u0117 ten vis\u0105 santechnikos sistem\u0105!<\/p>

Dar vien\u0105 \u017eenkl\u0105 gavau t\u0117vui jau b\u016bnant mirties patale. Po avarijos ligonin\u0117je mums sak\u0117, kad neb\u0117ra vilties ir dav\u0117 penkias minutes atsisveikinti. Tada pirm\u0105 kart\u0105 t\u0117vui pasakiau, kad j\u012f myliu, kad juo did\u017eiuojuosi ir kad, nors ne\u017einau, koks jo santykis su Dievu, biliet\u0105 \u012f am\u017einyb\u0119 jam nupirksiu\u2026 Atsiklaupiau reanimacijoje ir prad\u0117jau garsiai melstis.<\/p>

Po to t\u0117vas gyveno dar vienuolika met\u0173, nors buvo jau paraly\u017eiuotas. Jis pamat\u0117 ir m\u016bs\u0173 vestuves, ir an\u016bkus. Tik jauniausios dukros Martinos nesp\u0117jo pamatyti, ji gim\u0117 pra\u0117jus porai m\u0117nesi\u0173 po t\u0117vo mirties. Keista, bet Martina mus tikina: \u201eA\u0161 pa\u017e\u012fstu senel\u012f, susipa\u017einom danguje.\u201c<\/p>

Jeigu ne tik\u0117jimo kelias, veikiausiai neb\u016btum\u0117t atkeliav\u0119s ir \u012f Lietuv\u0105. Juk atvykote \u010dia d\u0117l savanoryst\u0117s, tiesa?<\/strong><\/p>

Taip, atvykau \u010dia savanoriauti \u2013 dirbti su gatv\u0117s vaikais. Tuomet dar studijavau universitete, buvau dvide\u0161imties.<\/p>

O k\u0105 studijavot?<\/strong><\/p>

Tarptautin\u012f bendradarbiavim\u0105 ir projektavim\u0105\u00a0\u2013 nor\u0117jau i\u0161gelb\u0117ti pasaul\u012f. Turiu didvyrio sindrom\u0105, taip sak\u0117 ir mano psichologas. (Juokiasi.)<\/em> Tobulas darbas man b\u016bt\u0173 gelb\u0117tojo. Nor\u0117\u010diau!<\/p>

Taigi, b\u016bdamas dvide\u0161imtmetis atva\u017eiavote gelb\u0117ti Lietuvos?<\/strong><\/p>

\u012esivaizdavau, kad vykstu gelb\u0117ti, bet atsitiko atvirk\u0161\u010diai \u2013 Lietuva i\u0161gelb\u0117jo mane. Tur\u0117jau ambicij\u0173 pad\u0117ti jaunimui, kurti projektus. Savanoriaudamas Carito dienos centre ir vaik\u0173 globos namuose susipa\u017einau su jaunuoliais, kurie gyveno gerokai sunkiau negu a\u0161 ir buvo gerokai \u0161ventesni u\u017e mane. Tik atvyk\u0119s supratau, kad buvau visai nepasiruo\u0161\u0119s tokiai misijai. Tikrai daugiau gavau negu daviau \u2013 visai nebuvau didvyris.<\/p>

Be to, atva\u017eiavau \u012f Palemon\u0105 pas salezie\u010dius, svarstydamas ir apie kunigyst\u0119. Vis d\u0117lto man per daug patiko merginos (juokiasi)<\/em>.<\/p>

\"\"
Gian Lucos Demarco. Asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Taigi, pa\u0161aukimas irgi i\u0161sigrynino\u00a0\u2013 \u010dia sutikote b\u016bsim\u0105 \u017emon\u0105 Egl\u0119. Regis, tikrai gavot dovan\u0173 piln\u0105 komplekt\u0105: patirtis, kalba, darbas, \u017emona, vaikai\u2026 Taip paprasta: atva\u017eiuoji d\u0117l Dievo ir visk\u0105 gauni?<\/strong><\/p>

Dievas visk\u0105 padovanojo per \u0161it\u0105 \u0161al\u012f. Mano paties fantazija negal\u0117jo b\u016bti tokia laki\u2026 Ai\u0161kiai supratau, kad tuomet, kai savanoriauji, padedi ir sau \u2013 gauni atsakymus \u012f tam tikrus klausimus, gyji.<\/p>

Savanoryst\u0117 ir \u0161iandien svarbi J\u016bs\u0173 \u0161eimos gyvenimo dalis\u00a0\u2013 skiriate tam laiko, be to, dr\u0105siai dalijat\u0117s ir savo tik\u0117jimo patirtimis.<\/strong><\/p>

Bandome. Manau, labai svarbu rodyti pavyzd\u012f vaikams, o tai galima tik veikiant. Kalb\u0117jimas nieko nereik\u0161t\u0173.<\/p>

Kai kas nors kvie\u010dia liudyti krik\u0161\u010dioni\u0161kuose renginiuose, rekolekcijose, mielai atsiliepiam. Savanoriauju ir kariuomen\u0117je gaminant maist\u0105 \u2013 tai nuolatinis \u012fsipareigojimas.<\/p>

Matydami, kad \u017emon\u0117s daro Dievo darbus, stengiam\u0117s pad\u0117ti. Negalime suteikti didel\u0117s finansin\u0117s pagalbos, bet galim pad\u0117ti kitaip \u2013 dovanodami savo laik\u0105 ar maist\u0105.<\/p>

Egl\u0117 su vaikais prie\u0161 Kal\u0117das lanko senelius Antavili\u0173 pensionate. Tai primena ir mano vaikyst\u0119: patarnaudavau ba\u017eny\u010dioje ir kartais su kunigu eidavom \u012f seneli\u0173 namus, kur jis aukodavo Mi\u0161ias. Po j\u0173 kalb\u0117davom su tais seneliukais. Jie b\u016bdavo labai laimingi, kad gali pabendrauti, vai\u0161indavo arbata, pasakodavo savo istorijas.<\/p>

Por\u0105 kart\u0173 per metus padedam Motinos Teres\u0117s seserims gaminti maist\u0105 varg\u0161ams \u2013 per Velykas, Kal\u0117das. Bet to negaliu vadinti savanoryste \u2013 tai malonumas. Mes d\u0117kingi, kad turim galimyb\u0119 dalintis tuo Dievo darbu. Seserys mums, kaip \u0161eimai, padeda suprasti, kur einame ir kaip neprarasti krypties. O krypt\u012f prarasti labai lengva\u2026<\/p>

Kartais ba\u017eny\u010dioje skelbiama tokia auk\u0161ta teologija, kad nieko nesupranti. Reikia paprastesni\u0173 dalyk\u0173. Tai \u2013 darbai. Kai visa bendruomen\u0117 dalyvauja meil\u0117s darbuose, ji auga.<\/p>

Papasakokit apie savo veikl\u0105: nors Lietuvoje prad\u0117jote karjer\u0105 nuo sporto, \u0161iandien esate \u017einomas virtuv\u0117s \u0161efas. Kaip keliavote \u0161i\u0105 kelion\u0119?<\/strong><\/p>

Kur\u012f laik\u0105 buvau biatlono rinktin\u0117s treneris, bet i\u0161 to nebuvo \u012fmanoma pragyventi. Be to, tuomet gyvenau labai nestabiliai, daug va\u017ein\u0117davau su rinktine. Galiausiai supratau, kad Egl\u0117 svarbesn\u0117 u\u017e sportin\u0119 karjer\u0105. Sprendimas rinktis virtuv\u0119 buvo labai paprastas \u2013 i\u0161 to galiu i\u0161laikyti \u0161eim\u0105. Taigi, prad\u0117jau savo ma\u017e\u0105 versl\u0105.<\/p>

Viskas prasid\u0117jo nuo Kulinarijos studijos, \u012fsigijau pus\u0119 jos akcij\u0173. \u012emon\u0117, kuri tur\u0117jo kit\u0105 pus\u0119, \u0117m\u0117 spausti mane \u012f kamp\u0105, kad parduo\u010diau jiems savo dal\u012f ir netrukdy\u010diau. Jie mane \u0161anta\u017eavo, sak\u0117: \u201eItali\u016bk\u0161ti, mes vis tiek tave suvyniosim.\u201c O a\u0161 jiems: \u201eNe su tuo prasid\u0117jot. Ne\u017einot, kas stovi u\u017e man\u0119s. Atsargiai!\u201c Daviau tai \u012fmonei tris dienas apsispr\u0119sti, ar tikrai nori mano dalies.<\/p>

Ir k\u0105 daryti? Gr\u012f\u017eau namo, u\u017esidegiau didel\u0119 \u017evak\u0119 ir tris paras meld\u017eiausi dien\u0105 nakt\u012f. Pra\u0161iau, kad Dievas visk\u0105 sutvarkyt\u0173 pagal savo vali\u0105. Kai tik \u017evak\u0117 baig\u0117 degti, sulaukiau skambu\u010dio: \u201eNenorim problem\u0173, parduodam savo dal\u012f.\u201c Pasirodo, tas \u017emogus, i\u0161 kurio \u012fsigijau studij\u0105, paskambino mano konkurentams. A\u0161 meld\u017eiausi, o Dievas veik\u0117.<\/p>

Kulinarijos studija, TV laidos, projektai, Vilniaus \u201eErudito\u201c lic\u0117jaus mokini\u0173 maitinimas, nauja kavin\u0117, savanoryst\u0117, o dar trys vaikai\u00a0\u2013 visko tiek daug! Kaip tai apr\u0117piate?<\/strong><\/p>

Dievas mane turb\u016bt taip suk\u016br\u0117, kad nesugebu ma\u017e\u0173 dalyk\u0173, nors kadaise svajojau apie namel\u012f kalnuose ir knygyn\u0117l\u012f. Prad\u0117jau nuo kulinarijos studijos ir viskas \u0117m\u0117 augti\u2026 Kaip mielin\u0117 te\u0161la! Kartais mano projektai ir pa\u010diam atrodo nesuvaldomai dideli. \u017dinoma, tuomet dalinuosi atsakomybe su kitais. Siekiu daugiau tvarkos, noriu dirbti ma\u017eiau valand\u0173, daugiau laiko skirti \u0161eimai, nors tai tikrai nelengva.<\/p>

Kartais, kai b\u016bna sunku, pagalvoju: \u201eO gal vis d\u0117lto reik\u0117jo stoti \u012f vienuolyn\u0105\u2026\u201c (Juokiasi.)<\/em><\/p>

Min\u0117jote, kad \u012f virtuv\u0119 sugr\u012f\u017eote. O kokia buvo prad\u017eia?..<\/strong><\/p>

Dar mokykloje, vos baigdavosi mokslo metai, gaudavau tris dienas poilsio ir tada mama sakydavo: \u201eTavo t\u0117vas nuo penki\u0173 ryto dirba, ir tu pasijudink.\u201c Buvo tiesiog ne\u012fmanoma, kad jaunuolis namuose nedirbt\u0173. Na, o dirbti restorane man atrod\u0117 geriau negu statybose.<\/p>

Mama grie\u017eta kaip reikiant!<\/strong><\/p>

Patik\u0117k! Nelink\u0117\u010diau! (Juokiasi.)<\/em><\/p>

O kokie i\u0161\u0161\u016bkiai Jus pat\u012f u\u017eklupo tapus t\u0117vu?<\/strong><\/p>

Kai gim\u0117 vaikai, susirgau tro\u0161kimu visk\u0105 sukontroliuoti. Tokia policininko rol\u0117. Grei\u010diausiai d\u0117l to, kad bijau, jog vaikams gali kas nors atsitikti\u2026 Vis primenu sau: \u201eLuca, tu tikintis, nusiramink.\u201c Vis d\u0117lto tai \u2013 nuolatin\u0117 kova su savimi ir savo kasdienybe.<\/p>

Tikrai nesu tobulas. Esu kelion\u0117je: nuolatos ie\u0161kau atsakym\u0173, bandau suprasti save, lankau kursus, einu pas psicholog\u0105, daug skaitau\u2026<\/p>

\"\"
Gian Lucos Demarco. Asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

O ko pats i\u0161mokote i\u0161 savo t\u0117v\u0173?<\/strong><\/p>

Po t\u0117\u010dio laidotuvi\u0173, kai kunigas pakviet\u0117 tarti \u017eod\u012f, pasakiau, kad nesvarbu, kokie grie\u017eti buvo mano t\u0117vai, per \u0161ituos du \u017emones \u2013 t\u0117v\u0105 ir motin\u0105 \u2013 a\u0161 i\u0161mokau meil\u0117s santykio. Negal\u0117jau \u012fsivaizduoti t\u0117v\u0173 atskirai. Jie did\u017eiausius sunkumus i\u0161gyveno kartu ir parod\u0117 ne\u012fkainojam\u0105 pavyzd\u012f. Sakiau, kad ne\u017einau, ar jie yra \u0161venti, bet j\u0173 gyvenimas \u2013 \u0161ventas.<\/p>

Esat pasakoj\u0119s, kad t\u0117tis vis\u0105 gyvenim\u0105 ne\u0161davo mamai kav\u0105 \u012f lov\u0105. Ar pats taip pat palepinat Egl\u0119?<\/strong><\/p>

Kol buvo sveikas, t\u0117vas tikrai visuomet taip dar\u0117. Po avarijos jau mama ne\u0161davo jam kav\u0105.<\/p>

Gra\u017eus pavyzdys, bet \u010dia a\u0161 esu \u0161iknius, nes Egl\u0117 man ne\u0161a kav\u0105 \u012f lov\u0105, o ne a\u0161 jai\u2026 Nuo tokios meil\u0117s i\u0161rai\u0161kos tiesiog kaifuoju. Ne\u017einau, ar gali b\u016bti didesn\u0117 dovana u\u017e kavos g\u0117rim\u0105 drauge su Egle rytais. Tai ne\u012ftik\u0117tina.<\/p>

Ved\u0117te lietuv\u0119, gyvenate Lietuvoje. Kokius kult\u016brinius skirtumus Jums sunkiausia priimti?<\/strong><\/p>

Pirmiausia girdint, kaip lietuviai gieda per Mi\u0161ias, atrodo, kad jums vis\u0105 laik\u0105 g\u0117da. Suprantu, kad \u017eod\u017eiai \u201egieda\u201c ir \u201eg\u0117da\u201c, nors skamba pana\u0161iai, yra nesusij\u0119, bet tikrai atrodo, kad jums g\u0117da giedoti: jei nusidainuosiu, \u012f mane kreivai \u017ei\u016br\u0117s, o jei negaliu tobulai, nedainuosiu i\u0161 viso. Erzina ir solo koncertai ba\u017eny\u010diose\u2026 O po Mi\u0161i\u0173 dar turiu laukti, kol baigs giedoti paskutin\u0119 giesm\u0119 ir tada ploti\u00a0\u2013 toks priverstinis dalykas. Ir t\u0105 paskutin\u0119 giesm\u0119 kartoja, kartoja, kartoja\u2026 Gal tai susij\u0119 su kankinyste?.. (Juokiasi.) <\/em>Popie\u017eius Jonas Paulius II sak\u0117, kad daugiausiai kankini\u0173 yra Lietuvoje. Bet mums nereikia dar vienos kankini\u0173 kartos! Ypa\u010d kai \u012f Mi\u0161ias atsivedi vaik\u0173.<\/p>

I\u0161 ties\u0173 toks m\u016bs\u0173 tautinis charakteris: pab\u016bti iki pabaigos, po paskutin\u0117s giesm\u0117s dar ramiai pasimelsti, o kai tenka lankytis Italijoje, matome, kad tuoj po palaiminimo italai skuba pro duris\u2026<\/strong><\/p>

Taip \u2013 \u0161v\u0119sti, kalb\u0117tis. Saky\u010diau, kad lietuviai turi labai gil\u0173 tik\u0117jim\u0105, bet juo nesidalina. Bet jei esu krik\u0161\u010dionis ir neskleid\u017eiu \u017dod\u017eio, neauga bendruomen\u0117.<\/p>

Susitinkam ba\u017eny\u010dioje tuos pa\u010dius \u017emones metai i\u0161 met\u0173, ta\u010diau, be dalyvavimo Mi\u0161iose, n\u0117ra jokio santykio. Taigi, nemokam dalintis bendruomen\u0117je, juolab su naujai ateinan\u010diais. Anks\u010diau pamat\u0119s nauj\u0105 \u017emog\u0173 ba\u017eny\u010dioje prieidavau, sakydavau: \u201eLabas. I\u0161 kur tu? Einam kavos po Mi\u0161i\u0173?\u201c Dabar jau prisitaikiau prie sistemos, ateinu, dalyvauju Mi\u0161iose ir i\u0161einu\u2026 O Ba\u017eny\u010dia juk turi b\u016bti misionieri\u0161ka.<\/p>

Pamin\u0117jote u\u017edarum\u0105: t\u0105 pat\u012f turb\u016bt galima sakyti ir apie kalb\u0117jim\u0105si, atvirum\u0105, konflikt\u0173 sprendim\u0105?<\/strong><\/p>

Lietuvoje iki \u0161iol yra nema\u017eai tabu tem\u0173. O jei bandai jas paliesti, tampi blogietis. Viena j\u0173 \u2013 kalb\u0117ti apie lyti\u0161kum\u0105, k\u016bno teologij\u0105. Neseniai viename \u0161eim\u0173 susitikime m\u0117ginau pasakyti savo nuomon\u0119 apie nat\u016bralaus \u0161eimos planavimo metod\u0105. Mano supratimu, jis labai apriboja spontani\u0161kum\u0105, ypa\u010d jaunos \u0161eimos santykiuose. Juk susituok\u0119 \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 patirti santykio pilnatv\u0119, d\u017eiaugtis, pa\u017einti vienas kit\u0105. Ypa\u010d jeigu laukia iki vestuvi\u0173. D\u0117l savo po\u017ei\u016brio sulaukiau kit\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 kritikos, kad nesam atviri gyvybei\u2026 Taip, ne visuomet myliuosi su Egle, kad susilauktume vaik\u0173, tiksliau \u2013 niekada. O jei atsiras vaik\u0173, atsiras. \u017dinoma, tai gali b\u016bti baisu, jau turime tris vaikus, esam nebe visai jauni. Buvo ir momentas, kai prad\u0117jome lauktis ketvirtojo, bet t\u0105 vaikel\u012f praradome. Ta\u010diau nekilo klausimas, ar priimsim gyvyb\u0119. Esu tikras, kad jei esi pasiruo\u0161\u0119s susituokti, turi b\u016bti nusiteik\u0119s ir priimti gyvyb\u0119, kuri ateina. Turi b\u016bti atviras, o ne planuoti. K\u0105 tuomet daryti? Reikt\u0173 s\u0117sti ir atvirai pasikalb\u0117ti apie \u0161ituos dalykus Ba\u017eny\u010dioje.<\/p>

Dar viena tabu tema \u2013 poros ir uo\u0161vi\u0173 santykiai. Apie tai nenori kalb\u0117ti netgi tikin\u010dios \u0161eimos. Sako: yra Dievo \u012fsakymas \u201eGerbk savo t\u0117v\u0105 ir motin\u0105\u201c. Bet gerbti rei\u0161kia pasakyti ties\u0105. Kai sakoma tiesa, santykis gali augti. Jeigu t\u0117vai nesugeba atsiskirti nuo savo vaiko, jis negali u\u017eaugti ir b\u016bna kaip m\u0117nulis. Kas yra m\u0117nulis? Mir\u0119s \u017eem\u0117s vaikas, kuris n\u0117ra savaranki\u0161kas ir nuolat sukasi aplink savo mam\u0105. Tai be galo skausminga, bet vaikai turi tur\u0117ti savo gyvenim\u0105.<\/p>

Italijoje prie altoriaus s\u016bn\u0173 atveda motina, pabu\u010diuoja ir palieka Dievui \u2013 tam, i\u0161 kurio savo vaik\u0105 ir gavo. O dukr\u0105 atveda t\u0117vas, duoda rank\u0105 b\u016bsimam vyrui, tai rei\u0161kia: \u201ePasitikiu tavim.\u201c Tada \u012fdeda dukters rank\u0105 \u012f vyro ir palieka juos prie altoriaus. Kunigas palaimina nauj\u0105 \u0161eim\u0105.<\/p>

Da\u017eniausiai skyrybos per pirmus dvejus metus \u012fvyksta d\u0117l toksi\u0161kos artimos aplinkos: santyki\u0173 su uo\u0161viais, anyta. Italijoje didel\u0117 problema \u2013 vyr\u0173 prisiri\u0161imas prie t\u0117v\u0173, Lietuvoje atvirk\u0161\u010diai. \u010cia moterys daugiau mamy\u010diuk\u0117s, o vyrai savaranki\u0161kesni. Mes, italai, tuo klausimu visi\u0161ki nevyk\u0117liai\u2026<\/p>

O kaip Jums pavyko atsitraukti?<\/strong><\/p>

A\u0161 atsitraukiau nuo mamos kur kas anks\u010diau nei prad\u0117jau draugauti su Egle. Kai t\u0117vas patyr\u0117 pirm\u0105 didel\u0119 avarij\u0105, gul\u0117jo ligonin\u0117je u\u017e 250 km, ir motina i\u0161vyko jo slaugyti. Likau visi\u0161kai vienas. Tas laikas man pad\u0117jo i\u0161mokti gyventi savaranki\u0161kai.<\/p>

Bet ir dabar mama daro man \u012ftak\u0105. Pastebiu, kad kai ji yra arti, patiriu \u012ftamp\u0105, darausi nervingas\u2026 Negaliu b\u016bti su mama ilgiau negu tris dienas. Bendraujam, kalbam\u0117s telefonu, bet b\u016bti kartu per daug \u2013 nesveika. Jai \u2013 nes nori kontroliuoti mano gyvenim\u0105, o man \u2013 nes man\u0119s juk ne\u012fmanoma kontroliuoti\u2026<\/p>

\u010cia padeda atstumas?<\/strong><\/p>

Tai, kad mane i\u0161siunt\u0117 2400 km nuo savo gimtin\u0117s, yra did\u017eiul\u0117 Dievo dovana. Kitaip neb\u016b\u010diau i\u0161siskleid\u0119s. A\u0161 i\u0161siskleid\u017eiau savo \u017emonos ir \u0161itos \u0161alies d\u0117ka.<\/p>

Ar Eglei buvo lengva priimti \u0161i\u0105 Dievo dovan\u0105?<\/strong><\/p>

\u017dinoma, nelengva. Jai nor\u0117t\u0173si ramesnio gyvenimo!<\/p>

Egl\u0117s \u0161eimoje vyrauja supratimas, kad viskas turi b\u016bti organi\u0161ka ir vykti savaime, bet, mano supratimu, taip dalykai nesisprend\u017eia. Kartais ir i\u0161 Dievo norim padaryti ger\u0105 vaikel\u012f, bet J\u0117zus toks nebuvo. Jis buvo nepatogus revoliucionierius \u2013 u\u017e tai ir nu\u017eudytas. J\u0117zus skelb\u0117 meil\u0119, tik \u017emon\u0117s buvo suprat\u0119 j\u0105 kaip taisykli\u0173 laikym\u0105si. Mes \u0161iandien irgi sugalvojam daug taisykli\u0173, o apie Dievo meil\u0119 kartais pamir\u0161tam.<\/p>

Jei turim problem\u0173, \u017ei\u016br\u0117ti tiesai \u012f akis n\u0117ra nuod\u0117m\u0117. Tai \u2013 ne ramyb\u0117s trukdymas, o jos ie\u0161kojimas. Kai pastebiu koki\u0105 nors problem\u0105, noriu apie tai kalb\u0117tis, spr\u0119sti, kartu atiduoti Dievui. Kitaip u\u017esidarysiu savyje, prad\u0117siu atsakym\u0173 ie\u0161koti ten, kur j\u0173 n\u0117ra. I\u0161 to kyla alkoholizmas, nei\u0161tikimyb\u0117, depresija\u2026 Gyvenimas yra nuostabus, bet mes padarom j\u012f negra\u017e\u0173 u\u017esidarydami.<\/p>

Su Egle nema\u017eai apie tai diskutuojam. Ji pripratusi \u012f daug k\u0105 numoti ranka \u2013 ai, nieko tokio, ka\u017ekaip i\u0161sispr\u0119s. O nesisprend\u017eia!<\/p>

Tikiu, kad Dievas i\u0161 man\u0119s, nuod\u0117mingo \u017emogaus, padarys tok\u012f \u0161vent\u0105 kaip Egl\u0117. Labai nor\u0117\u010diau b\u016bti tikras, kad gyvenu pagal Dievo vali\u0105. Tai b\u016bt\u0173 kaifi\u0161kiausias dalykas mano gyvenime: pabaigoje \u017ei\u016br\u0117ti atgal ir sakyti: \u201eDieve, daug visko buvo, bet gyvenau pagal Tavo vali\u0105.\u201c<\/p>

\"\"
Gian Lucos Demarco. Indr\u0117s Ma\u017eeikien\u0117s nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

O kaip j\u0105 atpa\u017einti savo kasdienyb\u0117je?<\/strong><\/p>

Vis\u0173 pirma, reikia J\u012f pakviesti \u012f kiekvien\u0105 sprendim\u0105. Tai nelengvas darbas. Svarbu labai ai\u0161kiai pasakyti: \u201eNoriu, kad \u0161i situacija vykt\u0173 pagal Tavo vali\u0105. A\u0161 stengsiuosi i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173, bet tu nuspr\u0119sk, kaip baigsis.\u201c Pavyzd\u017eiui, visai neseniai su kari\u0161kiais va\u017eiavom atstovauti Lietuvai \u012f vir\u0117j\u0173 \u010dempionat\u0105 Anglijoje. Kari\u0161kiai nebuvo priprat\u0119 melstis prie\u0161 var\u017eybas, o a\u0161 melsdavausi ir dar paskambinau \u0161eimai, papra\u0161iau, kad melst\u0173si kartu. Sakiau kariams: \u201eKaip Dievas nor\u0117s, taip ir baigsis.\u201c Prie\u0161 t\u0105 kelion\u0119 atlikau i\u0161pa\u017eint\u012f ir kunigas kaip atgail\u0105 man dav\u0117 perskaityti 23-i\u0105j\u0105 psalm\u0119: \u201eMane Vie\u0161pats gano, man nieko nestinga\u2026\u201c Taip apsid\u017eiaugiau! Net u\u017emigau su Biblija rankose.<\/p>

Taigi, manau, kad, ie\u0161kant Dievo valios, svarbu J\u012f pakviesti net \u012f pa\u010dius ma\u017eiausius sprendimus. Bet tai n\u0117ra paprasta.<\/p>

Pastaruoju metu dariau daug klaid\u0173, i\u0161gyvenau nerim\u0105, ne\u017einojau, kaip pasiekti ramyb\u0119. A\u010di\u016b Dievui, i\u0161va\u017eiavau \u012f Kairos rekolekcijas ir ten supratau, kur klydau. Pasakiau sau: \u201eNebekvieti Dievo \u012f savo gyvenim\u0105, tai ko nori?\u201c Prad\u0117jau v\u0117l visk\u0105 Jam atiduoti. Tokia krik\u0161\u010dioni\u0161ka gydymosi priemon\u0117. Dabar po trupu\u010diuk\u0105 atsigaunu.<\/p>

I\u0161 ties\u0173 svajoju namuose tur\u0117ti koplyt\u0117l\u0119, kad gal\u0117\u010diau nuolat melstis ir ten atsigauti. Kol kas tai atrodo ne\u012fmanoma. Dabar mano koplyt\u0117l\u0117 yra automobilis. Gaila, bet \u010dia turiu daugiausiai laiko maldai.<\/p>

Vis d\u0117lto jau\u010diu, kad Dievas mane labai pri\u017ei\u016bri. Kai atsitolinu, Jis prisiartina. Varg\u0161as\u00a0\u2013 a\u0161 Jam duodu tiek darbo!.. (Juokiasi.)<\/em><\/p>

Labai atvirai liudijat savo tik\u0117jim\u0105, dalinat\u0117s, pasakojat apie tai. Ar nejau\u010diate pasiprie\u0161inimo, pa\u0161aip\u0173, kritikos i\u0161 netikin\u010di\u0173j\u0173, o gal ir i\u0161 tikin\u010di\u0173?<\/strong><\/p>

Lietuviai yra labai mandag\u016bs. Turiu pasakyt, kad d\u0117l tik\u0117jimo daugiau pa\u0161aip\u0173 sulaukdavau Italijoj. \u010cia visi labai gerbia vieni kitus. Taip pat ir televizija. Mano vadovas sak\u0117: \u201eTelevizija turi likti laisva, priimti visus, net jei a\u0161 ar tu galvojam kitaip.\u201c<\/p>

B\u016bna, i\u0161 tikin\u010di\u0173 sulaukiu kaltinim\u0173: \u201eTu dirbi pas nuod\u0117mingus \u017emones.\u201c Bet ar tikrai? Be to, ka\u017ekas i\u0161 tikin\u010di\u0173 juk turi b\u016bti ir \u010dia\u2026 Dalyvauti visuomen\u0117s gyvenime, net politikoje \u2013 irgi yra krik\u0161\u010dioni\u0173, taip pat ir mano atsakomyb\u0117.<\/p>

Neslepiu ir tik\u0117jimo \u017eenkl\u0173. Anks\u010diau prie\u0161 filmuojantis ateidavo re\u017eisierius ir pasl\u0117pdavo mano kry\u017eel\u012f, kur\u012f ne\u0161ioju ant kaklo. Nieko nesakydavau, tik tuomet, kai prasid\u0117davo filmavimas ir u\u017esidegdavo raudona lemput\u0117, v\u0117l j\u012f i\u0161sitraukdavau ir prad\u0117davau kalb\u0117ti. Taip pat ir ro\u017einis ant mano rankos \u2013 jo niekada nenusiimu.<\/p>

Esate mylimas \u017ei\u016brov\u0173 ne tik d\u0117l savo kulinarini\u0173 geb\u0117jim\u0173, gra\u017eaus kalb\u0117jimo lietuvi\u0161kai, bet ir d\u0117l puikaus humoro. Kuo Jums svarbus humoras?<\/strong><\/p>

Taip, \u0161it\u0105 moku. Dievas yra pok\u0161tininkas ir jeigu netur\u0117si humoro jausmo \u2013 depresuosi. Labai svarbu pasijuokti i\u0161 sav\u0119s. Tai yra humoras. Kas kita \u2013 sarkazmas, kuriuo \u017emon\u0117s, deja, piktnaud\u017eiauja. Tai blogas \u012fprotis, kauk\u0117\u2026 Sarkasti\u0161kai galiu pasakyti kitam tuos dalykus, kuri\u0173 nedr\u012fstu pasakyti \u012f akis. Sarkazmas skamba juokingai, bet i\u0161 ties\u0173 skaudina kit\u0105. Deja, dabartiniame pasaulyje sarkazmas i\u0161stumia humor\u0105. Apskritai humoristai n\u0117ra kvaili \u017emon\u0117s, prie\u0161ingai!<\/p>

Luca, o ko reikia, kad gal\u0117tume b\u016bti i\u0161 ties\u0173 laimingi? Koks J\u016bs\u0173 laim\u0117s receptas?<\/strong><\/p>

Esu tikras, kad mums reik\u0117t\u0173 ma\u017eiau aukl\u0117ti vieniems kitus ir daugiau ie\u0161koti Dievo. Daug laiko praleid\u017eiam tu\u0161\u010diai. Taip intensyvu visaverti\u0161kai gyventi savo gyvenim\u0105, kad ki\u0161tis dar \u012f kit\u0173\u2026 Juk kartais \u017emogus, kuris yra toli nuo Ba\u017eny\u010dios, daug \u0161ventesnis u\u017e mane, kuris nuolat einu \u012f ba\u017eny\u010di\u0105.<\/p>

B\u0117da, kai visi esam mokytojai, bet nesekam tik\u00adro\u00adjo Mokytojo. Tada m\u016bs\u0173 gyvenimai pasidaro sunk\u016bs, li\u016bdni, kartais ir nepakeliami. Mes prisimenam, kad reikia paimti savo kry\u017ei\u0173, bet neprisimenam, kad J\u0117zus jau pa\u0117m\u0117 visus m\u016bs\u0173 kry\u017eius ant savojo. Pasidaryt\u0173 taip paprasta tai supratus\u2026<\/p>

Didelis pasiekimas b\u016bt\u0173, kad at\u0117jus \u012f Mi\u0161ias vienas tikintysis nesis\u0117st\u0173 prie vieno suolo kra\u0161to, o kitas \u2013 prie kito, taip neleid\u017eiant \u017emon\u0117ms atsis\u0117sti per vidur\u012f. To dar nepasiek\u0117m. O pradedam ai\u0161kinti: \u0161itas \u017emogus nepriimtinas, anas ne taip stovi, kalba, atrodo\u2026 Reikia apsivalyti nuo t\u0173 dalyk\u0173, kol neat\u0117jo karas. Kitaip karas apvalys mus, ir bus gerokai blogiau. Mirtis nuplauna skausmingai.<\/p>

Laikas nusiimti \u0161vent\u0173j\u0173 kaukes ir prad\u0117ti i\u0161 ties\u0173 siekti \u0161ventumo \u2013 einant savo keliu, taip, kaip Dievas mus veda. I\u0161 ties\u0173, kai nusiimi t\u0105 mokytojo kauk\u0119, tampi klounu, bet tada taip malonu gyvent! Gali mokytis i\u0161 kit\u0173 \u017emoni\u0173, o ne juos aukl\u0117ti.<\/p>

O jei paskui ateis sunk\u016bs laikai, priimsim tai kaip Dievo vali\u0105. Kaip Gino Pistoni, karys, dalyvav\u0119s Antrajame pasauliniame kare. Vien\u0105 dien\u0105 jis susid\u016br\u0117 su savo prie\u0161u vokie\u010diu. Abu pak\u0117l\u0117 ginklus. Gino nusi\u0161ypsojo, o vokietis \u0161ov\u0117. Savo krauju Gino dar sp\u0117jo u\u017era\u0161yti ant lapelio: \u201eViskas d\u0117l Tav\u0119s.\u201c Tai buvo paskutiniai jo \u017eod\u017eiai. T\u0105 akimirk\u0105 Gino negal\u0117jo atimti gyvyb\u0117s kitam \u017emogui ir mir\u0117 be jokio pyk\u010dio tam, kuris j\u012f nu\u017eud\u0117. D\u0117l to tapo \u0161ventuoju.<\/p>

Taigi, J\u016bs\u0173 kvietimas\u00a0\u2013 nusiimti kaukes, gyventi tiesoje ir \u012fsiklausyti \u012f Dievo vali\u0105?<\/strong><\/p>

Labai nor\u0117\u010diau, kad \u017emon\u0117s b\u016bt\u0173 laimingi ir gyvent\u0173 pagal Dievo vali\u0105. Kad b\u016bt\u0173 ma\u017eiau kauki\u0173 ir daugiau laim\u0117s. To linkiu visiems. O mums su Egle linkiu tapti \u0161ventiems\u00a0\u2013 ne paskelbtiems \u0161ventaisiais, bet kad tuomet, kai nueisim \u012f Dang\u0173, b\u016btum\u0117m ten sutikti d\u017eiaugsmingai. Kaip, tikiu, \u012fvyko i\u0161keliavus s. Nijolei Sad\u016bnaitei. Esu tikras, kad ji tik ir laukia u\u017e k\u0105 melstis. Tikiuosi, kad sesuo Nijol\u0117 bus pirma linksma lietuv\u0117 \u0161ventoji. (Juokiasi.)<\/em> Mums labai reikia linksm\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173!<\/p>

Kalbino Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF.<\/em><\/p>

\"\"<\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvoje jau beveik du de\u0161imtme\u010dius gyvenan\u010dio italo Gian Lucos Demarco did\u017eiausia svajon\u0117 kadaise buvo tur\u0117ti jauk\u0173 knygyn\u0117l\u012f ir ma\u017e\u0105 namel\u012f kalnuose. \u201eBet su Dievu \u012fdomiau neplanuoti\u201c,\u00a0\u2013 juokiasi jis.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3158,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[344],"tags":[379,377,373,376,378,374,217],"class_list":["post-3150","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-projektas-ikvepimai","tag-asyzius","tag-dievas","tag-gian-luca-demarco","tag-kulinarija","tag-kulinarijos-studija","tag-take-a-brake","tag-vaikai"],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"featured_media_urls":{"thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled.jpg",768,512,false],"large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-1024x683.jpg",950,634,true],"1536x1536":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-1536x1024.jpg",1536,1024,true],"2048x2048":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-2048x1366.jpg",2048,1366,true],"inspiro-featured-image":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-2000x1333.jpg",2000,1333,true],"inspiro-loop":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-950x320.jpg",950,320,true],"inspiro-loop@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-1900x640.jpg",1900,640,true],"menu-24x24":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-24x16.jpg",24,16,true],"menu-36x36":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-36x24.jpg",36,24,true],"menu-48x48":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-48x32.jpg",48,32,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-300x200.jpg",300,200,true],"woocommerce_single":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-100x100.jpg",100,100,true],"portfolio_item-thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-thumbnail@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-masonry":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-masonry@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-thumbnail_cinema":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-800x335.jpg",800,335,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-600x900.jpg",600,900,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-1200x1707.jpg",1200,1707,true],"portfolio_item-thumbnail_square":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/a0f57f64-93a2-42a5-900c-bcb98cf29236-scaled-800x800.jpg",800,800,true]},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3150"}],"collection":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3150"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3150\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3162,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3150\/revisions\/3162"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3158"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3150"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3150"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3150"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}