{"id":3146,"date":"2024-09-22T08:54:00","date_gmt":"2024-09-22T05:54:00","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=3146"},"modified":"2024-10-08T11:16:54","modified_gmt":"2024-10-08T08:16:54","slug":"giedrius-tamasevicius-zasinelis-vilis-ir-religines-kalbos-pamokos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/09\/22\/giedrius-tamasevicius-zasinelis-vilis-ir-religines-kalbos-pamokos\/","title":{"rendered":"Giedrius Tama\u0161evi\u010dius. \u017d\u0105sin\u0117lis Vilis ir religin\u0117s kalbos pamokos"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2024 m. Nr. III (31)<\/a><\/p>

Vienoje i\u0161 angl\u0173 ra\u0161ytojo Donaldo Bisseto puiki\u0173j\u0173 istorij\u0173 vaikams pasakojama apie \u017e\u0105sin\u0117l\u012f Vil\u012f, labai tro\u0161kus\u012f su visais susipa\u017einti ir bendrauti. I\u0161leisdama j\u012f pasivaik\u0161\u010dioti mama pamok\u0117, kad susitikus kitas \u017e\u0105sis reikia sakyti \u201epyp\u201c. \u017d\u0105sin\u0117liui labai patiko pyps\u0117ti, tod\u0117l \u012f i\u0161kyl\u0105 jis leidosi pilnas dideli\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173. Deja, teko skaud\u017eiai nusivilti, nes \u017e\u0105s\u0173 jis nesutiko, o n\u0117 vienas sutiktas gyv\u016bnas ar \u017emogus \u012f jo \u201epyp pyp\u201c tuo pa\u010diu neatsak\u0117. Laimei, \u0161alikel\u0117je graud\u017eiai pravirkus\u012f \u017e\u0105sin\u0117l\u012f galiausiai prad\u017eiugino netik\u0117tai pasirod\u0119s m\u0117lynas automobiliukas, pirmas pasveikin\u0119s Vil\u012f savuoju \u201epyp pyp\u201c.<\/em><\/p>

Dievo patirtis ir bebalsiai \u017emon\u0117s<\/strong><\/p>

Mums, XXI am\u017eiaus krik\u0161\u010dionims, graud\u017eioji \u017e\u0105sin\u0117lio Vilio patirtis tur\u0117t\u0173 b\u016bti gerai pa\u017e\u012fstama. Juk per\u017eeng\u0119 savo ba\u017eny\u010di\u0173 ar bendruomeni\u0173 slenks\u010dius ir paband\u0119 prabilti apie savo tik\u0117jim\u0105 aplinkiniams, vis da\u017eniau sulaukiame ne susidom\u0117jimo, bet g\u016b\u017e\u010diojimo pe\u010diais ar u\u017euojautos \u017evilgsni\u0173.<\/p>

Viena esmini\u0173 tokio \u201enesusipyps\u0117jimo\u201c prie\u017eas\u010di\u0173 slypi b\u016btent kalboje. Juk vaikas t\u0117v\u0173 kalbos mokosi klausydamasis; kai vis daugiau supranta, v\u0117liau ir pats (ne be keblum\u0173) m\u0117gina prabilti. Pana\u0161iai yra ir tik\u0117jimo keliu einan\u010diam. Pramokti religin\u0117s kalbos \u2013 viena svarbiausi\u0173 s\u0105lyg\u0173 siekiant perprasti dvasinio gyvenimo patirtis. Tam reikia, kad \u017eod\u017eiai ir s\u0105vokos nuolat skamb\u0117t\u0173, daryt\u0173si vis labiau suprantami ir savi. Tik prie\u0161 \u0161imtmet\u012f ta religin\u0117s patirties kalba lyd\u0117jo visur, tarsi oras nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 supo \u017emog\u0173 ne tik ba\u017eny\u010dioje, bet ir namuose, sociokult\u016brin\u0117je aplinkoje, o \u0161i\u0173 dien\u0173 pasaulyje nem\u00e3\u017eai daliai \u017emoni\u0173 tai skamba tarsi egzoti\u0161kas dar vienos religin\u0117s grup\u0117s \u017eargonas. Jis, ko gero, dar menkiau suprantamas nei \u017einiasklaidos i\u0161populiarinta pagoni\u0173 \u017eyni\u0173, budistini\u0173 k\u016bno ir dvasios lavybos technik\u0173 terminologija ar euroviziniai \u0161iuolaikini\u0173 ragan\u0173 ir ai\u0161kiaregi\u0173 reikaliukai.<\/p>

Tiesa, kartais senoji religin\u0117 kalba atgyja ir sekuliarioje aplinkoje \u2013 tik naujomis reik\u0161m\u0117mis. Pavyzd\u017eiui, pastaruoju metu madinga kalb\u0117ti apie prigimtin\u0119 Vakar\u0173 civilizacijos \u201enuod\u0117m\u0119\u201c likusiam pasauliui ir paveldim\u0105 \u201ekalt\u0119\u201c u\u017e europie\u010di\u0173 kolonializmo skriaudas vietin\u0117ms kit\u0173 \u017eemyn\u0173 kult\u016broms ar u\u017e sunkius klimato kaitos padarinius, kuriuos suk\u0117l\u0117 Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 prad\u0117ta industrializacija. \u0160iuolaikiniam \u017emogui toki\u0105 samprat\u0105 nesunku priimti, juk kolektyvin\u0119 kalt\u0119 u\u017e kit\u0173 \u017emoni\u0173 kadaise padarytus blogus darbus kur kas papras\u010diau i\u0161pa\u017einti nei asmenin\u0119. Be to, neb\u0117ra ir prievol\u0117s i\u0161 esm\u0117s atitaisyti padaryt\u0105 skriaud\u0105, nes j\u0105 suk\u0117lei ne tu pats, o anks\u010diau gyvenusios kartos. Tokiais atvejais s\u0105\u017einei nuraminti pakaks atsisakyti m\u0117sos pusry\u010diams ar i\u0161keisti automobil\u012f \u012f elektrin\u012f paspirtuk\u0105. Nors \u017emogui visais laikais yra u\u017e k\u0105 atgailauti, keista lieka tai, kad, i\u0161skyrus Vakar\u0173 civilizacij\u0105, apie toki\u0105 atsakomyb\u0119 niekur daugiau ne\u012fprasta kalb\u0117ti \u2013 nei d\u0117l praeities, nei juo labiau d\u0117l kruvin\u0173 dabarties nusikaltim\u0173 (kaip \u0161iandienin\u0117s Rusijos atveju).<\/p>

Vis d\u0117lto \u0161is s\u0105vok\u0173 \u201enuod\u0117m\u0117\u201c ir \u201ekalt\u0117\u201c vartojimo pavyzdys yra veikiau specifin\u0117 i\u0161imtis nei taisykl\u0117. Juolab kad religin\u0119 kalt\u0117s, kaip visus \u017emones siejan\u010dios patirties, tikrov\u0119 ir toliau linkstama ignoruoti. O negal\u0117dami i\u0161reik\u0161ti savo kalt\u0117s, nepaj\u0117giame ir asmeni\u0161kai papra\u0161yti atleidimo, liekame vieni su sunkiai nusakomu kalt\u0117s jausmu. \u0160iuolaikinis \u017emogus da\u017enai net neturi i\u0161 kur perimti b\u016bd\u0173, kaip i\u0161reik\u0161ti santykio su Dievu paie\u0161kas, ne\u017eino, kaip \u012fvardinti jas psichologijos ar filosofijos s\u0105vokomis. Tod\u0117l, bandydamas krik\u0161\u010dionyb\u0117je ie\u0161koti atsakym\u0173 \u012f did\u017eiuosius gyvenimo klausimus ar netgi patirdamas gil\u0173 tro\u0161kim\u0105 kreiptis \u012f Diev\u0105 malda ar \u0161lovinimo giesme, toks \u017emogus neretai lieka bebalsis. Skriauda tokiais atvejais lieka pana\u0161i \u012f t\u0105, kuri\u0105 palieka negeb\u0117jimas \u012fvardinti savo vidinio, psichologinio gyvenimo patir\u010di\u0173.<\/p>

Nuo ko viskas prasid\u0117jo? A\u0161tunt\u0105j\u012f pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtmet\u012f didel\u0117 dalis Vakar\u0173 pasaulio jaunimo simpatizavo marksistinei pasaul\u0117\u017ei\u016brai, pagal kuri\u0105 religija yra laikoma suved\u017eiotoja, o pati tikrov\u0117 \u2013 tik med\u017eiagin\u0117, ap\u010diuopiama ir be i\u0161lyg\u0173 logi\u0161kai paai\u0161kinama. Hipi\u0173 kartos ateities vizijoje tur\u0117jo vyrauti taika ir harmonija, ta\u010diau su viena s\u0105lyga, \u012fvardyta garsiojoje Johno Lennono dainoje \u201eImagine\u201c \u2013 religijai tame pasaulyje nebus vietos. Veikiausiai ir \u0161iandien daugelis an\u0173 laik\u0173 hipi\u0173 ir j\u0173 sek\u0117j\u0173 pritart\u0173 id\u0117jai, kad dauguma kar\u0173 \u017emonijos istorijoje kilo b\u016btent d\u0117l religijos, tod\u0117l \u012f j\u0105 (bent jau \u012f krik\u0161\u010dionyb\u0119) verta \u017evelgti \u012ftariai ir su nepasitik\u0117jimu. \u017dinoma, jiems tuomet ner\u016bp\u0117jo faktas, kad kur kas daugiau nelaimi\u0173 \u017emonijai atne\u0161\u0117 nacionalizmas, ekonominiai interesai, gentiniai karai, kolonijiniai konfliktai, o labiausiai \u2013 ateistin\u0117 ideologija.<\/p>

Kadangi religij\u0105 ir toliau \u012fprasta laikyti priva\u010diu, intymiu reikalu, atviras liudijimas apie tik\u0117jimo patirtis vis dar gali skamb\u0117ti kaip ka\u017ekas nepadoraus, nebent b\u016bt\u0173 kalbama apie \u201edvasingum\u0105\u201c ar tik\u0117jim\u0105, \u201ekad yra ka\u017ekas auk\u0161\u010diau\u201c. Tokiomis aplinkyb\u0117mis n\u0117ra ko steb\u0117tis, kad religini\u0173 tem\u0173 lauku ima manipuliuoti pavieniai politikai radikalai, kurie be skrupul\u0173 savinasi net ir kalb\u0117jim\u0105 Dievo vardu.<\/p>

Laimei, Lietuvoje visi norintieji turi galimyb\u0119 bent jau susipa\u017einti su religin\u0117s kalbos prad\u017eiamoksliu. Jos kantriai ir be s\u0105\u0161velni\u0173 mokomasi tiek vaik\u0173 pasirengimo Pirmajai Komunijai pamok\u0117l\u0117se, tiek ir \u012fvairiose suaugusi\u0173j\u0173 \u012fkrik\u0161\u010dioninimo programose. Ta\u010diau jos pritraukia tik labai nedidel\u0119 visuomen\u0117s dal\u012f; ankstyv\u0105sias religines patirtis daugeliui u\u017ego\u017eia nuolatiniai gyvenimo poky\u010diai, mil\u017eini\u0161ka laisvalaikio veikl\u0173 pasi\u016bla, neturinti nieko bendro su krik\u0161\u010dionyb\u0117s \u017einia ar jos \u012fsis\u0105moninimu.<\/p>

Kad senoji tik\u0117jimo kalba naujai i\u0161siskleist\u0173<\/strong><\/p>

Ar tokiomis aplinkyb\u0117mis \u017e\u0105sin\u0117lis Vilis i\u0161girst\u0173 atsakom\u0105j\u012f \u201epyp pyp\u201c? O gal vis d\u0117lto k\u0105 nors nuveikti reik\u0117t\u0173 ir patiems Ba\u017eny\u010dios \u017emon\u0117ms, kad tas vis augantis atotr\u016bkis suma\u017e\u0117t\u0173? Prie\u0161 kelerius metus Vokietijos katalik\u0173 savaitra\u0161\u010dio \u201eChrist in der Gegenwart\u201c redakcijos skiltyje buvo pasi\u016blyta kriti\u0161kai pa\u017evelgti \u012f tai, kokiais \u017eod\u017eiais kalbame apie Diev\u0105, ir paklausti sav\u0119s, kod\u0117l daugelio m\u016bs\u0173 am\u017einink\u0173 jie nepasiekia. Prieita prie i\u0161vados, kad Ba\u017eny\u010diai reikia dar kart\u0105 tapti vertimo meistre ir atrasti kalb\u0117jimo b\u016bd\u0105, kuris b\u016bt\u0173 suprantamas ir atliept\u0173 toki\u0105 turting\u0105 \u0161i\u0173 dien\u0173 \u017emogaus patirt\u012f. Kitaip tariant, Ba\u017eny\u010dia ne tik turi pad\u0117ti \u017emon\u0117ms kelti svarbiausius egzistencinius klausimus, bet ir pasi\u016blyti atsakym\u0173, nepamir\u0161dama atsi\u017evelgti \u012f kiek\u00advieno kult\u016brin\u012f horizont\u0105. Viena vertus, tai rei\u0161kia, kad b\u016btina labai gerai pa\u017einti Ba\u017eny\u010dios Tradicij\u0105, naujai \u012fsis\u0105moninti, kas krik\u0161\u010dionyb\u0117je nekintamai prasminga ir geb\u0117ti perteikti tai \u0161iems laikams. Kita vertus, reikia ir atsisakyti to, kas pasen\u0119 \u2013 tu\u0161\u010di\u0173 frazi\u0173, nuvalkiot\u0173 kli\u0161i\u0173 ir grem\u0117zdi\u0161k\u0173 formuli\u0173, u\u017e kuri\u0173 neretai slypi kalb\u0117toj\u0173 bodesys ar nei\u0161prusimas.<\/p>

Nesusikalb\u0117jimo su \u0161i\u0173 laik\u0173 \u017emogumi problema min\u0117tame vokie\u010di\u0173 tekste buvo \u012fvardyta ir kaip i\u0161\u0161\u016bkis teologijos mokslui, neretai linkusiam u\u017esiskl\u0119sti vien mokslinio argumentavimo diskurse. Juk b\u016btent teologams tenka atsakomyb\u0117 atrasti b\u016bd\u0173, kaip \u0161iandien kalbi\u0161kai atverti tokias tik\u0117jimo s\u0105vokas kaip prisik\u0117limas, asmuo, tik\u0117jimas, nuod\u0117m\u0117, atpirkimas, sakramentai, kad jos nelikt\u0173 vien u\u017edaro pa\u0161v\u0119st\u0173j\u0173 rato \u017eod\u017eiais, bet tapt\u0173 did\u017eiuoju lobiu visiems.<\/p>

\u0160ie svarstymai siejasi su garsaus \u010dek\u0173 m\u0105stytojo kunigo Tom\u00e1\u0161o Hal\u00edko raginimu pripa\u017einti, kad iki \u0161iol \u012fprastas krik\u0161\u010dionyb\u0117s, Ba\u017eny\u010dios, tik\u0117jimo, teologijos pavidalas nesulaikomai grimzta \u012f praeit\u012f. Sekdami jo mint\u012f, galime apibendrinti, kad ir ba\u017enytin\u0117s kalbos nei\u0161gelb\u0117s nei jos u\u017ekonservavimas tame pasaulyje, kurio jau neb\u0117ra, nei m\u0117ginimas paversti j\u0105 ma\u017eiau reiklia, savoti\u0161kai terapine ir pataikaujan\u010dia dabarties pramog\u0173 visuomenei.<\/p>

T. Hal\u00edkas vienoje i\u0161 naujausi\u0173 savo knyg\u0173 \u201eKrik\u0161\u010dionyb\u0117s popiet\u0117\u201c dabartin\u0119 Ba\u017eny\u010di\u0105 lygina su sk\u0119stan\u010diu laivu, nepamir\u0161damas pridurti, kad, nepaisant visko, \u0161iame laive ir toliau gl\u016bdi mil\u017eini\u0161ki lobiai, kuriuos b\u016btina i\u0161gelb\u0117ti ir perkrauti\u00a0\u2013 tik ne \u012f kit\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105, bet \u012f kitokio pavidalo Ba\u017eny\u010di\u0105, pana\u0161iai kaip jau ne kart\u0105 buvo nutik\u0119 per vis\u0105 istorij\u0105. Jis primena, kad i\u0161tikimyb\u0117 Ba\u017eny\u010diai \u012fpareigoja mus b\u016bti lojalius tiek dabartiniam jos pavidalui, tiek ir prana\u0161i\u0161kam atvirumui naujam, ateinan\u010diam pavidalui, tiek ir galutiniam Ba\u017eny\u010dios pavidalui Kristaus gl\u0117byje laik\u0173 pabaigoje. Visame \u0161iame \u012ftampos lauke naujai skleid\u017eiasi ir senoji m\u016bs\u0173 tik\u0117jimo kalba.<\/p>

Vir\u0161elio pie\u0161inio autorius Andreas Bloch, 1907 m., Wikimedia Commons.<\/em><\/p>

\"\"<\/figure>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kadangi religij\u0105 ir toliau \u012fprasta laikyti priva\u010diu, intymiu reikalu, atviras liudijimas apie tik\u0117jimo patirtis vis dar gali skamb\u0117ti kaip ka\u017ekas nepadoraus, nebent b\u016bt\u0173 kalbama apie \u201edvasingum\u0105\u201c ar tik\u0117jim\u0105, \u201ekad yra ka\u017ekas auk\u0161\u010diau\u201c. <\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3147,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[344],"tags":[99,370,144,372,369,371],"class_list":["post-3146","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-projektas-ikvepimai","tag-baznycia","tag-donald-bisset","tag-giedrius-tamasevicius","tag-krikscionybe","tag-mediju-remimo-fondas","tag-tomasas-halikas"],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"featured_media_urls":{"thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-1024x683.jpg",950,634,true],"1536x1536":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-1536x1025.jpg",1536,1025,true],"2048x2048":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-2048x1366.jpg",2048,1366,true],"inspiro-featured-image":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-2000x1334.jpg",2000,1334,true],"inspiro-loop":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-950x320.jpg",950,320,true],"inspiro-loop@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-1900x640.jpg",1900,640,true],"menu-24x24":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-24x16.jpg",24,16,true],"menu-36x36":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-36x24.jpg",36,24,true],"menu-48x48":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-48x32.jpg",48,32,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-300x200.jpg",300,200,true],"woocommerce_single":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-100x100.jpg",100,100,true],"portfolio_item-thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-thumbnail@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-masonry":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-masonry@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-1200x801.jpg",1200,801,true],"portfolio_item-thumbnail_cinema":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-800x335.jpg",800,335,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-600x900.jpg",600,900,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-1200x1668.jpg",1200,1668,true],"portfolio_item-thumbnail_square":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/10\/St_Martins_goose_November_dream_Bloch-e1728367147395-800x800.jpg",800,800,true]},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3146"}],"collection":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3146"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3146\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3149,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3146\/revisions\/3149"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3147"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3146"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3146"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3146"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}