Mes, Lietuvos TSR NKGB darbuotojai vyr. ltn. KOZLOVSKIS, ltn. KONDIVAS dalyvaujant pil. \u010ceslovui MA\u010cIUI, Juozo, \u0161iandien sura\u0161\u0117me Adelei DIRSYTEI, Antano, gyvenan\u010diai Vilniuje, Trak\u0173 g. 11, b. 8, priklausan\u010dio turto apra\u0161\u0105.<\/em><\/p> Baltos spalvos nikeliuota (gele\u017ein\u0117) lova (viena)<\/em><\/p> Vatin\u0117 antklod\u0117, naudota (viena)<\/em><\/p> Plunksn\u0173 pagalv\u0117 (didel\u0117) (viena)<\/em><\/p> Moteri\u0161kas juodo pliu\u0161o \u017eieminis paltas, naudotas (vienas)<\/em><\/p> \u012evairios moteri\u0161kos suknel\u0117s, naudotos (a\u0161tuonios)<\/em><\/p> Moteri\u0161kos palaidin\u0117s, naudotos (keturios)<\/em><\/p> Rudos spalvos suknel\u0117 (viena)<\/em><\/p> Moteri\u0161ki sijonai, naudoti (trys)<\/em><\/p> Moteri\u0161ka vilnon\u0117 palaidin\u0117 (viena)<\/em><\/p> Med\u017eiaga suknelei (4 metrai)<\/em><\/p> Med\u017eiaga moteri\u0161kai palaidinei (2 metrai)<\/em><\/p> Med\u017eiaga pamu\u0161alui, juodos spalvos (5 metrai)<\/em><\/p> Odiniai moteri\u0161ki bateliai, juodos spalvos, naudoti (trys poros)<\/em><\/p> Moteri\u0161ka \u0161ilkin\u0117 skarel\u0117 (viena)<\/em><\/p> Moteri\u0161kos skryb\u0117l\u0117s, naudotos (penkios)<\/em><\/p> I\u0161 viso penkiolika pavadinim\u0173.<\/em><\/p> Adele, tai visas tavo kraitis? Sura\u0161ytas enkav\u0117dist\u0173\u2026 Vidurnakt\u012f jie netik\u0117tai \u012fsiver\u017e\u0119 \u012f tavo kambar\u012f ir apkaltin\u0119 pogrindine ateitinink\u0173 veikla, privert\u0117 j\u0173 akivaizdoje paskubomis apsirengti ir i\u0161sived\u0117 \u012f savo raudonuosius r\u016bsius. Liko a\u0161tuonios tavo suknel\u0117s, ir \u0161ilkin\u0117s skarel\u0117s nepasi\u0117mei\u2026 Kam ji \u0161altuose KGB po\u017eemiuose? I\u0161 keturi\u0173 metr\u0173 audinio sukneles siuvo kitos sistemos \u017emon\u0117s\u2026 Tavo odinius juodus batelius, kauk\u0161\u0117jusius Vilniaus karo ir pokario Trak\u0173 gatvele, sune\u0161iojo kiti. Jais apsiavus taip netoli nuo Pranci\u0161kon\u0173 iki \u0160v. Mikalojaus ba\u017enyt\u0117l\u0117s. Penkios minut\u0117s ir jau veri girg\u017edan\u010dias senosios gotikin\u0117s ba\u017eny\u010dios duris ryto ir vakaro maldai. \u012e Trak\u0173 gatv\u0117je ponios Stefanijos Ladigien\u0117s, \u017eymios tarpukario veik\u0117jos, pedagog\u0117s, publicist\u0117s, but\u0105 atsikraustei v\u0117lyv\u0105 1944 m. pavasar\u012f. Jus abi siejo ne tik Amat\u0173 mokykla, kur kartu dirbote, bet ir po\u017ei\u016bris \u012f T\u0117vyn\u0119, tik\u0117jim\u0105 ir moter\u012f. Dar Kaune j\u016bs\u0173 keliai persipyn\u0117 darbuojantis \u017eurnale \u201eMoteris\u201c, \u201eNaujoji vaidilut\u0117\u201c, tvarkant Kataliki\u0173 moter\u0173 draugijos reikalus. \u0160iame bute nuolat buvo mintijama kataliki\u0161ka ir rezistencin\u0117 mintis, dr\u0105sinanti neprarasti \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 vertybi\u0173.<\/p> T\u0173 pa\u010di\u0173 1944-\u0173j\u0173 rugs\u0117j\u012f pagaliau tave paskyr\u0117 dirbti \u012f gimnazij\u0105, keturiasde\u0161imt a\u0161tuoni\u0173 mergai\u010di\u0173 klas\u0117s aukl\u0117toja bei vokie\u010di\u0173 kalbos mokytoja. Taip nelengvai baigusi Vytauto Did\u017eiojo universitet\u0105 Kaune visad svajojai dirbti ne paprastoje mokykloje, bet d\u0117styti gimnazijoje ir \u0161tai koki\u0105 didel\u0119 klas\u0119 gavai. Pa\u010diame miesto centre viename i\u0161 benediktini\u0173 vienuolyno ansamblio pastat\u0173 \u012fsik\u016brusi\u0105 Vilniaus II mergai\u010di\u0173 gimnazij\u0105 po met\u0173 sovietin\u0117 \u0161vietimo sistema pervadino poet\u0117s Salom\u0117jos N\u0117ries vardu. Jau pirmosios soviet\u0173 okupacijos metu pagal komunizmo id\u0117jas pertvarkomos mokyklos tvarkara\u0161tyje tikybos pamok\u0173 neliko, o tu negal\u0117jai savo po\u017ei\u016brio \u012f aukl\u0117jim\u0105 atsieti nuo religijos. Pati taip buvai aukl\u0117ta, tave formavo ateitinink\u0173 ideologija, tod\u0117l i\u0161kart pasir\u016bpinai, kad \u0161ios pamokos vykt\u0173 gretimos ba\u017eny\u010dios sal\u0117je. Tik jos t\u0119s\u0117si neilgai. 1946 m. kovo 6-osios nakt\u012f i\u0161vesta nebesugr\u012f\u017eai.<\/p> O k\u0105 gi veikia tavo kraitin\u0117je skrynioje penkios kaprizingos skryb\u0117lait\u0117s? Jos kvepia subtiliu skoniu ir, \u017einoma, socialine emancipuotos inteligent\u0117s moters pad\u0117timi. 1940 m., gavusi paskyrim\u0105 dirbti Vilniaus nepilnojoje vidurin\u0117je suaugusi\u0173j\u0173 mokykloje, tas visas skryb\u0117laites atsive\u017eei i\u0161 Kauno. Laikinosios sostin\u0117s Prezidento gatv\u0117je (dabar Vilniaus g.), dar vadinamoje skryb\u0117li\u0173 al\u0117ja, veik\u0117 apie dvide\u0161imt kepuri\u0173 ir skryb\u0117li\u0173 parduotuvi\u0173. Ten jas ir i\u0161sirinkai. Pasirodo, tarpukariu moterims i\u0161eiti \u012f gatv\u0119 be skryb\u0117lait\u0117s buvo tiesiog nepadoru, \u0161is aksesuaras \u2013 privaloma aprangos detal\u0117. Taip ir \u012fsivaizduoju tave prie\u0161 veidrod\u012f, trimis pir\u0161tukais grak\u0161\u010diai spustelint rusv\u0105 Cloche stiliaus skryb\u0117lait\u0119. \u0160is modelis tur\u0117jo ypa\u010d tikti prie tavo apvalaino veido. Juodi plaukai, per kar\u0105 i\u0161aug\u0119 \u012f kas\u0105, leidosi \u017eemyn per visad tvarking\u0105 klasikinio stiliaus kostium\u0117l\u012f \u2013 kitaip nepavadinsi, kaip tik panele mokytoja. Tave gimnazist\u0117s vadino simpatinga ir net labai gra\u017eia. Tau pavyko sukurti charaktering\u0105 eleganti\u0161kos ir jautrios sielos didmies\u010dio mokytojos \u012fvaizd\u012f.<\/p> \u0160i\u0105 vasar\u0105 paskambinau dabar jau a. a. Irenai Veisaitei. Ji, keturiolikmet\u0117 \u017eydait\u0117, likusi be t\u0117v\u0173, gyveno tame pa\u010diame bute, kur gyvenai ir tu, dar vokie\u010diams nepasitraukus i\u0161 Vilniaus, j\u0105 savo bute priglaud\u0117 ir sl\u0117p\u0117 Stefanija Ladigien\u0117. Pama\u017eu kalbinama devyniasde\u0161imt dvej\u0173 met\u0173 sulaukusi \u017einoma Lietuvos literat\u016brolog\u0117, teatrolog\u0117, visuomen\u0117s veik\u0117ja vis gyviau pie\u0161\u0117 buto, kuriame ji atrado prieglobst\u012f besibaigiant karui, vaizdus. Kai paklausiau profesor\u0117s apie panel\u0119 Adel\u0119 Dirsyt\u0119, ji sak\u0117: \u201etaip, prisimenu tyli\u0105, kukli\u0105 ir tvarking\u0105 mokytoj\u0105, ji gyveno viename i\u0161 gausiai apgyvendinto buto kambari\u0173, bet a\u0161 daugiau gal\u0117\u010diau papasakoti apie Stefanij\u0105 Ladigien\u0119, kaip platesn\u0117s erudicijos, gilesni\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 moter\u012f. Kai mane kadais apie mokytoj\u0105 Adel\u0119 kalbino dabar jau arkivyskupas Gintaras Gru\u0161as, sakiau, kad man abi \u0161ios moterys \u0161ventos. Saky\u010diau, galb\u016bt Adel\u0117s \u0161ventumas labiau i\u0161siskleid\u0117 tremtyje.\u201c<\/p> Tu idealisti\u0161kai tik\u0117jai moters misija, \u012fsim\u0105s\u010diusi \u012f paprastos \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos vaidmen\u012f, kurios vien tik fiat <\/em>(i\u0161 lot. k. teb\u016bnie) atne\u0161\u0117 visai \u017emonijai radikal\u0173 religin\u012f ir pasaul\u0117\u017ei\u016brin\u012f perversm\u0105. Vytauto Did\u017eiojo universitete prof. Stasio \u0160alkauskio paskaitose tau patiko jo feministin\u0117 minties sklaida. Sakei, jog moteris, \u012fsis\u0105moninusi savo vaidmen\u012f, turi gali\u0105 \u012fveikti visuomen\u0117s problemas: i\u0161saugoti tvirt\u0105 \u0161eim\u0105, gimdyti ir aukl\u0117ti stiprius \u017emones, \u012fveikti girtuoklyst\u0119 ir net apsaugoti visuomen\u0119 nuo komunizmo. Dirbdama Moter\u0173 draugijoje tu dr\u0105siai k\u0117lei socialinius ir dvasinius moter\u0173 skaudulius visuomen\u0117je ir tik\u0117jai moter\u0173 \u0161vietimo galia. Tu, Adele, naivuol\u0117, tokia pat i\u0161likai \u012fsukta \u012f negailesting\u0105 represin\u0119 Gulago ma\u0161in\u0105. Tavo naivumas man primena nei\u0161matuojam\u0105 \u017danos d\u2019Ark ir \u0161v. Teres\u0117l\u0117s idealizm\u0105 \u012fveikti prie\u0161\u0105 be jokio karinio pasirengimo ir tik\u0117jim\u0105, jog malda galima i\u0161pra\u0161yti \u017emog\u017eud\u017eio atsivertimo. Bet, \u017einok, tokia pat naivi visa tavo tauta, kurioje i\u0161augai. Pra\u0117jus penkiasde\u0161im\u010diai met\u0173, ji, naivi kaip ir tu, su ta pa\u010dia idealistine dvasia i\u0161\u0117jo dainuodama, beginkl\u0117 prie\u0161 did\u017eiul\u0119 raudon\u0105j\u0105 sistem\u0105 ir\u00a0\u2013 laim\u0117jo, nes tu ir daugyb\u0117 pana\u0161i\u0173 \u012f tave, apdrisk\u0119, i\u0161tv\u0117r\u0119 \u0161alt\u012f ir bad\u0105, fizin\u012f ir psichologin\u012f smurt\u0105, paguld\u0119 galvas\u00a0\u2013 j\u016bs visi, nebyli Gulago armija, prie\u0161akin\u0117se linijose atstov\u0117jote lemiam\u0105 m\u016b\u0161\u012f.<\/p> Dienomis kal\u0117jime neleisdavo miegoti sargybiniai, o naktimis tardydavo. I\u0161tisus a\u0161tuonis m\u0117nesius KGB r\u016bm\u0173 r\u016bsiuose alino pusbad\u017eiu, psichine \u012ftampa, fizin\u0117mis bausm\u0117mis ir kankinimais. Sovietinis teismas neie\u0161kojo tiesyb\u0117s, jis siek\u0117 \u012fvykdyti u\u017esakyt\u0105 u\u017eduot\u012f \u2013 pa\u0161alinti i\u0161 savo kelio visus, kurie prie\u0161inasi arba yra nepatog\u016bs. Ir tu sulaukei sprendimo, pana\u0161iai kaip ir kiti ateitinink\u0173 bylos dalyviai: nuteista de\u0161im\u010diai met\u0173 kal\u0117jimo ir dar penkeriems metams tremties, atimant teis\u0119 gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105.<\/p> Po teismo buvai perkelta \u012f Vilniaus Luki\u0161ki\u0173 kal\u0117jim\u0105, kur dar kelis m\u0117nesius tur\u0117jai laukti etapo \u012f vien\u0105 i\u0161 Gulago sistemos lageri\u0173. Perpildytame kal\u0117jime buvo suvaryta tiek daug moter\u0173, kad kamerose visoms nebuvo vietos net ant grind\u0173 sus\u0117sti. Tu su keliomis vyresn\u0117mis moterimis glaud\u0117te prie sav\u0119s ir dr\u0105sinote jaunesnes kalines, meld\u0117t\u0117s su jomis. Kartu prasimanydavote ir u\u017esi\u0117mim\u0173. Jei duonos pluta pasitaikydavo labai sudegusi, j\u0105 nugramdydavot, ilgai ilgai delnais minkydavot, kol pasidarydavo vientisa tamsi mas\u0117. I\u0161 jos j\u016bs, kalin\u0117s, susukdavot karoliukus ro\u017eant\u0117liams. Taip duon\u0105 perkeisdavot \u012f dvasin\u012f maist\u0105.<\/p> Kaip tik t\u0105 dien\u0105, 1947 m. bir\u017eelio 5-\u0105, ba\u017eny\u010dia \u0161vent\u0117 Kristaus K\u016bno ir Kraujo \u0161vent\u0119. Tave su kitomis kalin\u0117mis i\u0161ved\u0117 i\u0161 tvanki\u0173 Luki\u0161ki\u0173 kal\u0117jimo kamer\u0173 \u012f \u201eprocesij\u0105\u201c. Li\u016bdna k\u016bn\u0173 su mai\u0161eliais ant pe\u010di\u0173 eisena i\u0161tek\u0117jo tarsi up\u0117 \u012f Vilniaus gatves, ir ta t\u0117km\u0117, pl\u016bstanti i\u0161 vienos gatv\u0117s \u012f kit\u0105, banguojanti, suko \u012f skirstom\u0105j\u012f punkt\u0105 u\u017e gele\u017einkelio. Dusliai ir trumpai suskamb\u0117j\u0119s Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 ba\u017eny\u010dios varpas primin\u0117, kad ba\u017eny\u010dia \u0161vent\u0117 Devintines, kai devint\u0105 savait\u0119 nuo Velyk\u0173 i\u0161kilmingos \u017emoni\u0173 procesijos i\u0161 tabernakuli\u0173 i\u0161ne\u0161a Dievo K\u016bn\u0105 \u012f gatves. Kareiviai kimiai bli\u016bvavo keiksmus tai ant u\u017esispoksojusi\u0173 praeivi\u0173, tai ant varom\u0173 ilga kolona moter\u0173. Jei u\u017esispoksosi, automato buo\u017e\u0117 tave pavers l\u0117le, dvoks tau \u012f veid\u0105 \u0161lyk\u0161\u010diais d\u016bmais. Po pirties, \u017eeminan\u010dios kratos, vis\u0105 nakt\u012f susiglaudusios kalin\u0117s prasn\u016bduriavo kieme tarp daikt\u0173. M\u0117nes\u012f persiuntimo punkte prasirgus \u0161iltine, vien\u0105 ryt\u0105 dar nepra\u0161vitus traukinys jas, \u201esukrautas\u201c \u012f prekinius vagonus, ve\u017e\u0117 \u012f tolim\u0105 Sibir\u0105.<\/p> Tu tiesiog gimei b\u016bti mokytoja, tik\u0117jai mokslo galia, i\u0161 ateitinink\u0173 student\u0173 per\u0117musi literat\u016brini\u0173 \u201eteism\u0173\u201c mokymosi form\u0105, j\u0105 ugdymui pritaikydavai ir lageriuose. Sibire tu tapai jaunesni\u0173 mergai\u010di\u0173 glob\u0117ja, \u0161e\u0161iolikmet\u0117s, a\u0161tuoniolikmet\u0117s, be \u0161eim\u0173 i\u0161ve\u017etos \u012f lagerius, glaud\u0117si prie tav\u0119s, o kreipinys \u201eMokytoja\u201c, prigij\u0119s kamerose ir barakuose, rod\u0117 tavo laikysen\u0105, \u012fgimt\u0105 dovan\u0105 b\u016bti gyvenimo mokytoja. I\u0161 tavo apled\u0117jusi\u0173 l\u016bp\u0173 nei\u0161spr\u016bdo pagie\u017eos \u017eodis, tavo kraujagysl\u0117mis tek\u0117jo gailestis visiems ken\u010diantiems ir begalinis noras sugr\u012f\u017eti \u012f T\u0117vyn\u0119. Tavo judesiai ir l\u0117ta, i\u0161laikyta kalba atrod\u0117, visada apm\u0105styta. Kalb\u0117jai skland\u017eiai, ne\u012fterpdama jokio nereikalingo \u017eod\u017eio.<\/p> Vorkutos ar Tai\u0161eto tundrose tiesiant gele\u017einkel\u012f tau, Adele, kartais atrodydavo, kad kojos jau nebei\u0161laikys, bet \u0161irdis taip plazd\u0117davo, \u017ei\u016brint \u012f vakaruose besileid\u017eian\u010di\u0105 saul\u0119, atrodo lyg ne\u0161t\u0173 per Sibiro mi\u0161kus, per Uralo kalnus ir pla\u010dias Rusijos stepes ten, i\u0161 kur i\u0161teka visi toliai, i\u0161 jos Lietuvos, kur viskas taip gra\u017eu ir miela. Ir malda suspurd\u0117davo giliai, tose vietose, kur labiausiai geldavo ir i\u0161tr\u016bkdavo pauk\u0161\u010diu Dievop. Taip tu su kitomis merginomis prad\u0117jai pie\u0161tukais u\u017era\u0161in\u0117ti savo \u0161irdies maldeles ant ber\u017eo to\u0161ies juosteli\u0173, kad nepasimir\u0161t\u0173, kad su kitomis pasidalint\u0173.<\/p> Prie\u0161 plukdant \u012f Magadan\u0105, t\u0105 bais\u0173j\u012f Gulago kra\u0161t\u0105, kalines apgyvendino Ui \u2013 japon\u0173 lageryje. Ten buvo visoms tiesiog poilsis. Tarp vis\u0173 mergin\u0173 tuomet atrodei gerokai vyresn\u0117, bet tokia jaunatvi\u0161ka, mokanti \u012fsijausti \u012f jaun\u0173 mergai\u010di\u0173 draugij\u0105. \u012esimin\u0117 tavo giedras \u0161viesus veidas, visada buvai kukli ir takti\u0161ka. Paskui visas i\u0161skyr\u0117, i\u0161ve\u017e\u0117 \u012f skirtingas stovyklas. Kai po trej\u0173 met\u0173 viena i\u0161 t\u0173 mergin\u0173 atsid\u016br\u0117 19-ame lageryje, pasteb\u0117jo suvargusi\u0105 sen\u0105 moter\u012f, kopian\u010di\u0105 laiptais \u012f Kultumo vospitatelnaja \u010dastj <\/em>(aukl\u0117jam\u0105j\u0105 dal\u012f). \u201eTai panel\u0117 Dirsyt\u0117, \u2013 tar\u0117 viena mergina. \u2013 Dabar ji sunkiai serga.\u201c Toj sulinkusioje, prisl\u0117gtoje ir varganoje b\u016btyb\u0117je tik ve\u0161l\u016bs plaukai, dabar jau visai pra\u017eil\u0119, \u0161iek tiek primin\u0117 mokytoj\u0105.<\/p> Maldaknyg\u0119 lageryje nuolat perra\u0161ydavo ir papildydavo, sl\u0117pdavo ir saugodavo kaip brangiausi\u0105 turt\u0105. Reguliari\u0173 krat\u0173 metu kartais jas atrad\u0119 pri\u017ei\u016br\u0117tojai atimdavo, bet kalin\u0117s v\u0117l jas daugindavo ir platino. Syk\u012f, gr\u012f\u017etant i\u0161 darbo, kaip kasdien prie sargybos b\u016bdel\u0117s kaliniai pra\u0117jo patikr\u0105, bet tave po kratos kareiviai nuved\u0117 \u012f sargybos b\u016bstin\u0119. T\u0105 nakt\u012f barake nebenakvojai. Lagerio administracija susek\u0117 savilaidini\u0173 maldyn\u0173 leid\u0117j\u0105 ir prasid\u0117jo tavo persekiojimas. Da\u017enai pakli\u016bdavai \u012f karcer\u012f \u2013 grie\u017eto re\u017eimo vienut\u0119 kal\u0117jime, i\u0161raust\u0105 am\u017eino \u012f\u0161alo grunte. Prie\u0161 ten u\u017edarant, atimdavo \u0161iltus drabu\u017eius, neduodavo maisto.<\/p> Karceryje tamsa deformuoja erdv\u0119, viskas i\u0161tirpsta, tampa ank\u0161ta, \u0161altis prad\u017eioje kausto k\u016bn\u0105 drebuliu, bet pama\u017eu atl\u0117gsta ir pradedi k\u016bno i\u0161vis nebejausti. Net prie\u0161 kelias valandas skaud\u017eiai sudau\u017eytos k\u016bno vietos u\u017etirpsta: tikrov\u0117 tampa nereik\u0161minga, bet u\u017etat vaizduot\u0117 pradeda kai\u0161ioti visus baugius dienos smurto vaizdus, \u0161iurpius, r\u0117kian\u010dius \u012f veid\u0105 garsus. \u012esiklausai \u012f tams\u0105. Jauti, kad \u010dia pat yra Tas, kuris u\u017e tave didesnis, kuris u\u017epildo vis\u0105 tams\u0105, o kartu ir tave pa\u010di\u0105, kuris \u012f tave \u017ei\u016bri ir mato tavo a\u0161aras: \u201eI\u0161kent\u0117si iki ryto?\u201c \u2013 tarsi Jis \u0161velniai klaust\u0173. \u201eTaip, mylimas Dieve, Tu esi begalin\u0117, berib\u0117 kaip Sibiro step\u0117s mano meil\u0117, ir Tu nesuklydai atsi\u0173sdamas mane \u012f \u0161\u012f nuo\u017em\u0173 ir \u017eiaur\u0173 \u017eem\u0117s pakra\u0161t\u012f. Tu per mane nor\u0117jai \u010dia apsigyventi ir prisiliesti prie t\u0173, kurie Tav\u0119s nepa\u017e\u012fsta. A\u0161 nenuvilsiu Tav\u0119s, mano \u0161velnusis Dieve.\u201c<\/p> Komunistai galvojo, kad i\u0161tr\u0117m\u0119 Diev\u0105 \u012f Sibir\u0105, i\u0161vijo J\u012f i\u0161 \u0161io pasaulio, kad \u010dia J\u012f sunaikins, sutryps Jo paskutines galias. Ta\u010diau pasirod\u0117, jog Dievas pats trok\u0161te tro\u0161ko savo kry\u017eiaus keli\u0105 nutiesti per tolimiausius, tamsiausius Sibiro pakra\u0161\u010dius ir \u010dia prisikelti.<\/p> 1955 m., kai tau buvo leista i\u0161 Magadano srities gr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105, jau buvai mirusi: s\u0117d\u0117davai dienomis ant lovos kra\u0161to nebepajud\u0117dama, \u012f darbus tav\u0119s nebesi\u0173sdavo. Ligotas, i\u0161vargintas sunkaus darbo ir kankinim\u0173, tavo k\u016bnas i\u0161siruo\u0161\u0117 \u012f savo i\u0161sapnuot\u0105, i\u0161godot\u0105, apmelst\u0105 t\u0117vyn\u0119. Ilga kelion\u0117 laivu taip i\u0161sekino, kad jau visi\u0161kai nusilpusi\u0105 paguld\u0117 \u012f ligonin\u0119 Chabarovske. Kartu keliavusiai draugei tu padavei i\u0161 nam\u0173 gautas naujas \u0161lepetes. Taip saugojai jas savo paskutinei kelionei pas Vie\u0161pat\u012f. Papra\u0161ei, kad jomis apaut\u0173 tave mirusi\u0105. Ta\u010diau 1955 m. rugs\u0117jo 26 d. i\u0161keliavai pas Vie\u0161pat\u012f basomis.<\/p> Vir\u0161elis: Grasildos Reinys knygos \u201eAdel\u0117 Dirsyt\u0117\u201c vir\u0161elis, Magnificat leidiniai, 2020<\/em><\/p> <\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Adele, tai visas tavo kraitis? Sura\u0161ytas enkav\u0117dist\u0173\u2026 Vidurnakt\u012f jie netik\u0117tai \u012fsiver\u017e\u0119 \u012f tavo kambar\u012f ir apkaltin\u0119 pogrindine ateitinink\u0173 veikla, privert\u0117 j\u0173 akivaizdoje paskubomis apsirengti ir i\u0161sived\u0117 \u012f savo raudonuosius r\u016bsius. Liko a\u0161tuonios tavo suknel\u0117s, ir \u0161ilkin\u0117s skarel\u0117s nepasi\u0117mei\u2026<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2988,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[27],"tags":[333,336,334,335,337],"class_list":["post-2985","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-atmintis","tag-adele-dirsyte","tag-grasilda-reinys","tag-inesa-vaitkunaite","tag-magnificat-leidiniai","tag-ruta-ona-cigriejute"],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"featured_media_urls":{"thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-768x513.jpg",768,513,true],"large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-1024x683.jpg",950,634,true],"1536x1536":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-1536x1025.jpg",1536,1025,true],"2048x2048":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529.jpg",1873,1250,false],"inspiro-featured-image":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529.jpg",1873,1250,false],"inspiro-loop":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-950x320.jpg",950,320,true],"inspiro-loop@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-1873x640.jpg",1873,640,true],"menu-24x24":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-24x16.jpg",24,16,true],"menu-36x36":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-36x24.jpg",36,24,true],"menu-48x48":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-48x32.jpg",48,32,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-300x200.jpg",300,200,true],"woocommerce_single":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-100x100.jpg",100,100,true],"portfolio_item-thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-thumbnail@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-masonry":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-masonry@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-1200x801.jpg",1200,801,true],"portfolio_item-thumbnail_cinema":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-800x335.jpg",800,335,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-600x900.jpg",600,900,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-1200x1250.jpg",1200,1250,true],"portfolio_item-thumbnail_square":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/1-virselis-scaled-e1727264134529-800x800.jpg",800,800,true]},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2985"}],"collection":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2985"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2985\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2995,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2985\/revisions\/2995"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2988"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2985"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2985"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2985"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/2a-766x1024.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/2-2-1024x716.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/3-1-1024x632.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/4-1-1024x637.jpg\")