{"id":2954,"date":"2024-09-20T13:32:44","date_gmt":"2024-09-20T10:32:44","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2954"},"modified":"2024-10-02T21:10:00","modified_gmt":"2024-10-02T18:10:00","slug":"jurga-dapkeviciene-isgyventi-mirti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/09\/20\/jurga-dapkeviciene-isgyventi-mirti\/","title":{"rendered":"Jurga Dapkevi\u010dien\u0117. I\u0161gyventi mirt\u012f"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2024 m. Nr. II (30)<\/a><\/p>

Esminis \u012fvykis<\/strong><\/p>

Auditorijoje u\u017edavus klausim\u0105, kokie yra svarbiausi \u017emogaus gyvenimo \u012fvykiai, tradici\u0161kai \u012fvardinami: gimimas, vedybos ir mirtis. Vis d\u0117lto akivaizdu, kad kasdienyb\u0117je mirties vis ma\u017eiau, o jei ji ir pasirodo, tai nebent kaip likimo akibrok\u0161tas ar tragi\u0161kas atsitiktinumas.<\/p>

Jaunyst\u0117s ir ne\u017eabotos visas b\u016bties dimensijas apiman\u010dios s\u0117km\u0117s kultas bei am\u017einojo gyvenimo iliuzijos veda prie to, kad i\u0161 gyvenimo i\u0161stumiami ne tik mirusieji, bet ir mir\u0161tantieji, sergantys, su\u017ealoti ar susi\u017eeid\u0119. Apie mirt\u012f kalbama kaip apie pralaim\u0117jim\u0105 ar nes\u0117km\u0119, vos ne atsitiktinai u\u017e kontrol\u0117s rib\u0173 patekus\u012f \u012fvyk\u012f, kurio buvo galima i\u0161vengti. \u017dmogus tarsi nebeturi teis\u0117s tiesiog numirti kad ir koks senas ar ligotas b\u016bt\u0173 \u2013 mir\u010diai b\u016btina ai\u0161ki, konkreti, fizin\u0117 prie\u017eastis.<\/p>

Nepaisant to, tenka pripa\u017einti, kad mirtis \u2013 gyvenimo rezultatas ir galutinis tikslas, kurio link kas akimirksn\u012f art\u0117jame. Ta\u010diau net esant arti mirties \u017emogui neduota \u017einoti, kuris kv\u0117ptel\u0117jimas bus pats paskutinis.<\/p>

Paslaptis pritraukia, \u017eadina smalsum\u0105, neai\u0161ki\u0105 vilt\u012f, kelia baugul\u012f, nerim\u0105 ir baim\u0119.<\/p>

Mirties vaizdiniai<\/strong><\/p>

Tai, su kokiais jausmais, emocijomis ir mintimis \u017evelgiame \u012f mirt\u012f, priklauso nuo to, k\u0105 apie j\u0105 patyr\u0117me, kokius jos vaizdinius susiformavome. Ypa\u010d tai svarbu patyrus mirties realyb\u0119 \u2013 esant prie mir\u0161tan\u010diojo ar laidojant artim\u0105j\u012f.<\/p>

Carlas Gustavas Jungas savo autobiografijoje \u201eAtsiminimai, vizijos, apm\u0105stymai\u201c pabr\u0117\u017eia, kad nors neturime tiksli\u0173 \u017eini\u0173 ir \u012frodym\u0173 apie mirt\u012f bei tolesn\u012f sielos gyvenim\u0105, kiekvienas \u017emogus tur\u0117t\u0173 susikurti sav\u0105j\u012f \u201emirties mit\u0105\u201c. Tinkamas \u201emirties mitas\u201c, apimantis \u0161eimos, gimin\u0117s, tautos patirtis, padeda gyventi visavert\u012f, prasming\u0105 gyvenim\u0105 ir ramiai pasitikti \u017eemi\u0161kosios egzistencijos pabaig\u0105.<\/p>

\u017dymusis psichiatras, analitin\u0117s psichoterapijos pradininkas pateikia daug gyvenimi\u0161k\u0173 istorij\u0173, kaip mirusieji \u201ekalbina\u201c gyvuosius per sapnus, vizijas, keistus poj\u016b\u010dius ir i\u0161gyvenimus, netik\u0117tus ir ne\u012ftik\u0117tinus sutapimus. Gali b\u016bti, kad tokie patyrimai kyla tik i\u0161 gyv\u0173j\u0173 nor\u0173 ir tro\u0161kim\u0173 patirti ry\u0161\u012f su mirusiuoju, ta\u010diau toki\u0173 \u012fvyki\u0173 gausa ir \u012fvairov\u0117 sustiprina prielaid\u0105, kad gyvenimas nesibaigia mirtimi.<\/p>

Pasak Jungo, religing\u0173 \u017emoni\u0173 pad\u0117tis \u0161iuo klausimu palankesn\u0117, nes religija ai\u0161kiai ir i\u0161samiai nurodo pomirtin\u0119 perspektyv\u0105, tod\u0117l tikintieji mirdami \u017eengia pasitikti pomirtinio gyvenimo, o netikin\u010di\u0173j\u0173 laukia j\u0173 pa\u010di\u0173 netik\u0117jimas \u2013 tu\u0161tuma. Ir tie, ir anie nieko tikslaus ne\u017eino, ta\u010diau tikintiesiems lengviau priimti nei\u0161vengiam\u0105, instinktyv\u0173 proces\u0105, kuriam netikintys tu\u0161\u010diai prie\u0161inasi.<\/p>

Kiekvienam pagal tik\u0117jim\u0105<\/strong><\/p>

\u201eKiekvienam bus duota pagal jo tik\u0117jim\u0105\u201c, \u2013 genialiame Michailo Bulgakovo romane \u201eMeistras ir Margarita\u201c sak\u0117 \u0161\u0117tonas su savo svita ateisto Berliozo laidotuv\u0117se skelbdamas tost\u0105 u\u017e neb\u016bt\u012f.<\/p>

\u0160iame romane C. G. Jungo pasteb\u0117jimas apie tik\u0117jimo (konkre\u010diau, mirties mitologijos) svarb\u0105 \u012fgauna galing\u0105 k\u016brybin\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105: mirdami \u017emon\u0117s eina pasitikti to, kuo jie tiki \u2013 kiekvienas gauna pagal tik\u0117jim\u0105. Tai \u012fdomi ir \u012ftaigi prielaida. Be to, atrodo, kad pagal tik\u0117jim\u0105 \u017emogus gauna ne vien po mirties, bet jau dabar \u2013 gyvendamas.<\/p>

Kai \u012f mirt\u012f \u017evelgiame kaip \u012f nelemt\u0105, absoliu\u010di\u0105 pabaig\u0105, kuri naikina, griauna, atima, \u017eudo, i\u0161meta, i\u0161jungia \u2013 apninka nerimas, darosi sunku kv\u0117puoti ir skauda vis\u0105 k\u016bn\u0105. Kai pripa\u017e\u012fstame mirt\u012f kaip paslapt\u012f \u2013 s\u0117kl\u0105, kuri dygsta, auga ir br\u0119sta manyje, visuose, kuriuos mylime, kiekviename i\u0161 m\u016bs\u0173 \u2013 u\u017egimsta atjauta, graudulys, bendryst\u0117s ilgesys, artumas ir iki skausmo smelkianti meil\u0117.<\/p>

Mirtis nei\u0161vengiamai duoda daug vaisi\u0173. Ji nuolat ver\u010dia b\u0117gti, jud\u0117ti arba sustoti, g\u016b\u017etis arba skleistis, atsiverti ir kurti arba u\u017esidaryti ir atsiriboti. Ji suteikia ritm\u0105, i\u0161grynina ir padeda nusistatyti jud\u0117jimo krypt\u012f.<\/p>

Sunku ir tarsi nepadoru b\u016bti draugi\u0161kam mirties at\u017evilgiu, juolab \u017ei\u016br\u0117ti \u012f j\u0105 kaip \u012f i\u0161vaduotoj\u0105 ir i\u0161laisvintoj\u0105. Ir vis d\u0117lto: \u201eAtvargo\u201c, \u201eatkent\u0117jo\u201c \u2013 taip mano kaime b\u016bdavo sakoma apie sunkiai sirgusio ar seno \u017emogaus mirt\u012f.<\/p>

Kai kalbant apie mirt\u012f akcentuojama netektis, tu\u0161tuma auga skausmas, beprasmyb\u0117 ir neviltis. Keista ir skausminga priimti, kad \u017emog\u0173 pergyvena daugyb\u0117 jo daikt\u0173. Kaip jie i\u0161dr\u012fso, kaip gal\u0117jo tapti ka\u017ekuo patvaresniu?.. Galb\u016bt siekiant suma\u017einti \u017emogaus trapum\u0105 ir pa\u017eeid\u017eiamum\u0105 laidojimo tradicijose da\u017enas rei\u0161kinys \u2013 velionio daikt\u0173 i\u0161dalinimas pavarg\u0117liams: kad nebeprimint\u0173, kad prie\u0161 akis nebeb\u016bt\u0173 nieko, kas atrod\u0117 daug menkiau, ma\u017eiau, laikiniau nei tas, kuris juos naudojo\u2026<\/p>

 Tradicijos ir papro\u010diai duoda svarbi\u0173 nuorod\u0173, kaip pad\u0117ti psichikai i\u0161gyventi mirt\u012f. Prie to prisideda ir pasakojimai, i\u0161 kartos \u012f kart\u0105 perduodamos istorijos apie po mirties besit\u0119siant\u012f mirusi\u0173j\u0173 gyvenim\u0105, j\u0173 b\u016bsenas ir veikl\u0105, kuri ne ka\u017ein kiek nutolusi nuo tos, kuri buvo \u012fprasta velioniui esant gyvam.<\/p>

\u201e\u2026kaip danguje, taip ir ant \u017eem\u0117s\u201c \u2013 keistai perfrazuodavo \u201eT\u0117ve m\u016bs\u0173\u201c mald\u0105 mano kaimyn\u0117 nor\u0117dama pabr\u0117\u017eti gyvenimo ir gyvenimo po mirties t\u0119stin\u012f tapatum\u0105.<\/p>

\u201eMirtis pasi\u017eymi baisiu \u017eiaurumu \u2013 d\u0117l to negali kilti jokios abejon\u0117s. Ji brutali ne tik kaip fizinis, bet dar labiau kaip psichinis \u012fvykis: \u017emogus i\u0161pl\u0117\u0161iamas i\u0161 m\u016bs\u0173 tarpo, o jo vietoje lieka tik ledin\u0117, mirtina tyla\u201c, \u2013 ra\u0161\u0117 C. G. Jungas. \u201e\u017dvelgiant kitu po\u017ei\u016briu, mirtis pasirodo kaip d\u017eiaugsmingas \u012fvykis. Am\u017einyb\u0117s po\u017ei\u016briu ji yra ne kas kita kaip vestuv\u0117s. Siela suranda, kaip sakoma, kit\u0105 savo pus\u0119, kurios jai taip tr\u016bko, ji tampa vientisa\u201c (C. G. Jungas).<\/p>

Pastaroji Jungo mintis artima ir krik\u0161\u010dioni\u0161kai tradicijai, kurioje ilgas gyvenimas laikytas palaiminimu, ta\u010diau mirtis \u2013 ne vien bausm\u0117 ir prakeiksmas, bet ir gimimas dangui.<\/p>

O kokiu \u017evilgsniu j\u016bs \u017evelgiate \u012f mirt\u012f?.. Kaip apie j\u0105 kalbama j\u016bs\u0173 aplinkoje?.. K\u0105 esate patyr\u0119s apie j\u0105 i\u0161 t\u0117v\u0173 ir seneli\u0173?.. Ar turite savo \u201emirties mitologij\u0105\u201c?..<\/em><\/p>

\u017dmon\u0117s pasakoja\u2026<\/strong><\/p>

Augdama ma\u017eam miestelyje ne kart\u0105 esu gird\u0117jusi pasakojimus apie \u012fvairius anapusyb\u0117s ir pomirtinio gyvenimo \u017eenklus. \u017dmon\u0117s vienaip ar kitaip i\u0161sapnuodav\u0119 artim\u0173j\u0173, o kartais ir savo pa\u010di\u0173 mirt\u012f, po laidotuvi\u0173 patirdav\u0119 keist\u0173 dalyk\u0173, kurie bylodavo mirus\u012fj\u012f tebesant.<\/p>

Esu gird\u0117jusi pagyvenusius \u017emones pusiau juokais tariantis, kad po mirties jie vienas kit\u0105 persp\u0117s apie pomirtinio gyvenimo buvim\u0105. Kaimynyst\u0117je gyvenusi mo\u010diut\u0117 pasakojo sapn\u0105, kaip ji eidama paupiu pamat\u0117 savo mirusi\u0105 draug\u0119 \u017elugt\u0105 skalbiant. Su ta drauge kaip tik ir buvo tartasi persp\u0117ti viena kit\u0105, kas gi ten \u2013 anapus.<\/p>

\u201eA\u0161 apsid\u017eiaugiau, sakau \u2013 va, dabar tu man ir pasakysi\u201c, \u2013 pasakojo kaimyn\u0117. Draug\u0117 atsako \u2013 \u201ePasakysiu\u201c, nusijuok\u0117 ir nun\u0117r\u0117 vandenin, palikdama pasakotoj\u0105 pa\u010di\u0105 i\u0161siai\u0161kinti josios gest\u0105.<\/p>

Pana\u0161i\u0173 pasakojim\u0173 perduodam\u0173 i\u0161 l\u016bp\u0173 \u012f l\u016bpas turi daugyb\u0117 \u0161eim\u0173, kuriose bent vienas ar keli \u017emon\u0117s, ypa\u010d jautresni, vis i\u0161sapnuoja mirt\u012f ar mirusiuosius.<\/p>

Asmeni\u0161kai<\/strong><\/p>

Mano senelis Jonas mir\u0117 1996 m. rugpj\u016bt\u012f. Tuo metu dalyvaudama kalbos ir kult\u016bros kursuose keliavau po Vokietij\u0105. Mobilieji telefonai tada dar buvo retenyb\u0117. Apie senelio mirt\u012f su\u017einojau tik po laidotuvi\u0173. Pykau, nors jau i\u0161va\u017eiuodama gal\u0117jau numatyti \u2013 senelis kelintus metus sunkiai sirgo v\u0117\u017eiu. Negal\u0117jau patik\u0117ti, kad viskas, kad jo neb\u0117ra. Kaip ir jam sergant, bevilti\u0161kai buvau \u012fsikibusi minties, kad pasveiks, kad jam jau ger\u0117ja\u2026 Gyvenau lyg suakmen\u0117jus, neverkiau. Atgijau per sapn\u0105.<\/p>

Sapnavau, kad s\u0117d\u017eiu ant sofos, o ant mano keli\u0173 pad\u0117j\u0119s galv\u0105 guli senelis. A\u0161 glostau jam plaukus. Mes abu \u017einom, kad jis mir\u0161ta. Senelis \u017ei\u016bri \u012f mane ir sako: \u201eKai \u0161v\u0119sit Jonines ir pinsit vainikus, tai atne\u0161k ir man rugiag\u0117li\u0173 vainik\u0105\u2026\u201c Jau\u010diu, kaip skruostais sr\u016bva a\u0161aros. Pabundu, pagalv\u0117 \u2013 \u0161lapia. Verkiu toliau, ir taip lengva darosi kv\u0117puoti. \u0160ito sapno man gal\u0117t\u0173 u\u017etekti visam gyvenimui.<\/p>

\u017dinoma, \u0161\u012f sapn\u0105 galima paai\u0161kinti mano pa\u010dios poreikiais ir norais, neu\u017ebaigta svarbia situacija ir jos keliamos \u012ftampos i\u0161krova. Ta\u010diau pasakojim\u0173 apie mirusi\u0173j\u0173 dalyvavimo gyvenime patyrimus yra labai daug. Kaip pa\u017eymi C. G. Jungas, b\u016bt\u0173 neteisinga juos laikyti vien tik likusi\u0173j\u0173 gyv\u0173j\u0173 poreiki\u0173 atspind\u017eiais.<\/p>

O k\u0105 j\u016bs esate patyr\u0119? Ar j\u016bs\u0173 gimin\u0117je, \u0161eimoje b\u016bta pasakojim\u0173, kaip mirusieji beld\u017eiasi \u012f gyv\u0173j\u0173 gyvenimus?<\/em><\/p>

\"\"
\u201eLaidotuvi\u0173 procesija\u201c. Broli\u0173 \u010cerniausk\u0173 nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Auginan\u010dios patirtys<\/strong><\/p>

Ant mano miegamojo sienos kabo viena m\u0117gstamiausi\u0173 broli\u0173 \u010cerniausk\u0173 fotografij\u0173 \u2013 \u201eLaidotuv\u0117s\u201c, 1980 m. Po ja ranka u\u017era\u0161yta \u201eLyd\u017eiu \u2013 li\u016bd\u017eiu\u201c \u2013 kokie pana\u0161\u016bs \u017eod\u017eiai\u201c\u2026 Atrodo, kad abu procesai susieti ir neperskiriami savo prasme.<\/p>

Mirtis \u2013 svarbus apibendrinimas, suburiantis \u012fvykis, neatsiejama gyvenimo dalis.<\/p>

\u201eMirus\u012f palaidoti\u201c \u2013 vienas i\u0161 septyni\u0173 gailestingumo darb\u0173 k\u016bnui. Mano vaikyst\u0117je miestelio bendruomen\u0117je \u0161io principo b\u016bdavo \u0161ventai laikomasi. Gimiau ir augau nedideliame miestelyje, kuriame gyvieji patys laidodavo savo mirusiuosius.<\/p>

Kaimynyst\u0117je \u012fsiplieskus gaisrui su namu sudeg\u0117 dvi senyvos moterys. Gimini\u0173 miestelyje jos netur\u0117jo, ta\u010diau mirusi\u0173j\u0173 \u0161arvojimui ir atvykusi\u0173 gedin\u010di\u0173j\u0173 atokv\u0117piui trims paroms savo nam\u0173 duris atv\u0117r\u0117 visi artimiausi kaimynai. Tie u\u017eimti, sovietinio re\u017eimo absurd\u0173 i\u0161varginti \u017emon\u0117s, dirb\u0119 \u201evaldi\u0161kus\u201c darbus, augin\u0119 gyvulius ir dar\u017eus, mirties akivaizdoje dar\u0117 tai, k\u0105 reikia daryti. Jie neklaus\u0117 sav\u0119s, ar jiems bus patogu ir kas jiems i\u0161 to\u2026 Yra dalyk\u0173, kuriuos tiesiog privalai padaryti, kad b\u016btum ir liktum \u017emogumi.<\/p>

Man sunku suskai\u010diuoti, kiek kart\u0173 vaikyst\u0117je dalyvavau \u0161ermenyse ir laidotuv\u0117se. J\u0173 b\u016bta nema\u017eai. Ir vis d\u0117lto susikaupusi gal\u0117\u010diau suskai\u010diuoti, nes mirtis buvo \u012fvykis, vert\u0119s sustoti, stabdyti darbus, nusiimti kepur\u0119 ir nulenkti galv\u0105.<\/p>

\u017dmogui mirus skamb\u0117davo ba\u017eny\u010dios varpai. I\u0161gird\u0119 ne\u012fprastu metu gaud\u017eiant\u012f varp\u0105 \u017emon\u0117s sp\u0117liodavo ir klausdavo vienas kito \u2013 kas?.. \u201eMirtis \u0161\u016bkaudama nevaik\u0161\u010dioja\u201c, \u2013 sakydavo. Lydint velion\u012f nuo nam\u0173 iki ba\u017eny\u010dios, nuo ba\u017eny\u010dios iki kapini\u0173 gatv\u0117mis vingiuodavo ilgos lydin\u010di\u0173j\u0173 procesijos.<\/p>

Mir\u010diai \u017emon\u0117s ruo\u0161davosi: si\u016bdavosi \u012fkapes, duodavo nurodymus, kur, k\u0105 ir kaip. Sirgdami ar i\u0161va\u017eiuodami \u012f miest\u0105 \u017eiemai, vyresni \u017emon\u0117s atsisveikindavo \u2013 \u201eSudie, gal ir nebepasimatysim.\u201c Kartais pajuokaudavo, \u017ead\u0117davo vienas kitam prisisapnuoti, prane\u0161ti, kaip ten \u2013 anapus\u2026<\/p>

Apie mirt\u012f ir mirim\u0105, \u0161arvojim\u0105 ir laidotuves buvo kalbama ramiai, kasdieni\u0161kai ir dalyki\u0161kai, kartais \u2013 pamokan\u010diai ar jautriai, retai kada \u2013 dramati\u0161kai. Dramati\u0161kai kalb\u0117ti apie mirt\u012f buvo ne fasonas, nes tai rei\u0161k\u0117, kad neturi gyvenimo patirties, nematei, nepra\u0117jai, nepatyrei ka\u017eko svarbaus.<\/p>

Mirtis buvo nema\u017eas \u201edarbas\u201c. Ateidavo kaimynai, suva\u017eiuodavo gimin\u0117s, kuopdavo namus, dangstydavo audeklais baldus, apiplaudavo, rengdavo, \u0161arvodavo, pjaudavo kok\u012f gyvul\u012f gedulingiems pietums\u2026 Visi tie b\u016btinieji darbai tarsi patvirtindavo: su mirtimi galima susitvarkyti. Ir \u017emon\u0117s susitvarkydavo.<\/p>

\u017dinoti, kaip elgtis prie mir\u0161tan\u010dio, k\u0105 ir kaip sakyti, daryti \u0161arvojant, laidojant buvo privalu kiekvienam. Neprisimenu, kad b\u016b\u010diau kada nors gird\u0117jusi klausim\u0105 \u201eO kaip vaikai?.. Ar jiems sakyt, kad mir\u0117?.. Ar juos vestis \u012f laidotuves?..\u201c Nekildavo abejoni\u0173: vaikai, netgi k\u016bdikiai dalyvaudavo visuose mirties etapuose. Dalyvaudavo ir suprasdavo tiek, kiek gal\u0117davo. Juk laidoti yra nat\u016bralu, savaime suprantama.<\/p>

Ai\u0161k\u016bs procesai ir ritualai ramindavo, teikdavo kontrol\u0117s, saugaus ir ai\u0161kaus gyvenimo \u012fsp\u016bd\u012f. Atsisveikinimui ir atsiskyrimui buvo negailima laiko. Sunkaus, l\u0117to laiko, i\u0161b\u016bnamo per mald\u0105, giesm\u0119, prislopintus ku\u017edesius ir tyl\u0105. Turb\u016bt taip reikia, kad viso to sunkumo likt\u0173 ma\u017eiau, kai k\u016bnas bus palaidotas ir artimieji tur\u0117s gr\u012f\u017eti prie gyvenimo darb\u0173 ir r\u016bpes\u010di\u0173.<\/p>

Gr\u012f\u017eim\u0105 \u012f gyvenim\u0105 palengvindavo ir nei\u0161vengiami ilg\u0173, l\u0117t\u0173 proces\u0173 palydovai \u2013 nuobodulys ir nuovargis. Nuvargus norisi tiesiog baigti \u2013 pad\u0117ti ta\u0161k\u0105, atsiriboti ir persijungti, prasibla\u0161kyti ir u\u017esimir\u0161ti. T\u0105 reikia ir padaryti. Ta\u010diau jei bent kart\u0105 s\u0105\u017einingai i\u0161buvai mirt\u012f \u2013 \u012fsid\u0117m\u0117si visam gyvenimui, giliai viduje visada \u017einosi ir jau niekada mirtinai nebei\u0161sig\u0105si.<\/p>

Mirtis ir vaikai<\/strong><\/p>

Kai pirm\u0105 kart\u0105 su\u017einojau, kad \u017emon\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 mir\u0161ta, man buvo ketveri. Kaimynyst\u0117je pasimir\u0117 artim\u0173j\u0173 kar\u0161inta senut\u0117. J\u0105 pa\u0161arvojo namuose. Kelias iki atvir\u0173 kaimyn\u0173 nam\u0173 dur\u0173 buvo nubarstytas egli\u0161akiais. Mama, eidama \u012f \u0161ermenis, pasi\u0117m\u0117 ir mane. Tai buvo ai\u0161ku, nat\u016bralu ir paprasta.<\/p>

Ori\u0105 parengt\u012f mir\u010diai atspind\u0117jo tikslus kaimo \u017emoni\u0173 susigaudymas, k\u0105 sakome, kaip elgiam\u0117s, kai kitas mir\u0161ta, kaip b\u016bname per \u0161ermenis ir laidotuves. Vaikams niekas nebuvo paslaptis. Prie\u0161ingai: jei kas nors netoliese mir\u0161ta, visiems, net ma\u017eiems, dera persirengti ir dalyvauti \u0161ermenyse.<\/p>

Da\u017enai sulaukiu t\u0117v\u0173 klausim\u0173: \u201eAr man vestis vaik\u0105 \u012f laidotuves?.. Jis gi nesupras.\u201c Jei nesupras, tai kod\u0117l nesivesti?.. O ir k\u0105 jau tokio mes, suaug\u0119, suprantame apie mirt\u012f, ko vaikas nepaj\u0117gt\u0173?.. Ir kaip bus toliau, ar tik\u0117tis, kad vaikas mirties nepasteb\u0117s?.. Ko ir kod\u0117l jis tur\u0117t\u0173 nepakeliamai i\u0161sig\u0105sti?.. Nebent to, kad j\u012f supantys suaug\u0119 i\u0161sigand\u0119, sutrik\u0119 ir ne\u017eino, kaip elgtis, nemoka to paai\u0161kinti vaikams, nepaj\u0117gia \u0161ia tema laisvai ir atvirai kalb\u0117tis \u2013 patys nesupranta.<\/p>

U\u017euot \u012fd\u0117miai \u012fsiklaus\u0119 \u012f vaiko klausimus ir paband\u0119 \u012fsigilinti, i\u0161siai\u0161kinti, kas ma\u017eajam suk\u0117l\u0117 nerim\u0105 ar nustebino, kod\u0117l jis i\u0161sigando, suaug\u0119 skuba miglotai raminti(s): \u201emo\u010diut\u0117 miega\u201c \u2013 koks siaubas ir koks melas; \u201ei\u0161\u0117jo\u2026\u201c \u2013 kur i\u0161\u0117jo? Tai kada sugr\u012f\u0161? \u2013 kyla nerimas ir abejon\u0117, o vaiki\u0161ka s\u0105mon\u0117 pakimba ties ka\u017ein kur i\u0161\u0117jusios ir negr\u012f\u017etan\u010dios mo\u010diut\u0117s vaizdiniu\u2026<\/p>

Vaikai turi teis\u0119 \u012f gedul\u0105 \u2013 li\u016bdes\u012f, pykt\u012f, a\u0161aras. Jiems priklauso ir u\u017euojauta, ir visa kita to laikotarpio parama ir palaikymas \u2013 tiek, kiek jie gali atsiverti ir priimti. Net jei tai sunkus procesas, jis laiku ir vietoje. Kilus sunkumams ir problemoms, jas bus lengviau pasteb\u0117ti, suprasti ir \u0161alinti.<\/p>

Nei\u0161ged\u0117tas gedulas \u012fstringa \u012f gyvenim\u0105 ilgam ir skaud\u017eiai. Kai mirus artimam \u017emogui suaugusieji bando \u201eapsaugoti\u201c vaik\u0105 ir nesudaro jam s\u0105lyg\u0173 ged\u0117ti, \u0161is procesas vis tiek kada nors turi \u012fvykti. \u012esivaizduokite de\u0161imtme\u010diams atid\u0117t\u0105 \u2013 sustingdyt\u0105 ir u\u017e\u0161aldyt\u0105 \u2013 gedul\u0105. Jis vis tiek ver\u017eiasi kaip nesuprantamas nerimas, keistos baim\u0117s, ateina kaip nepaai\u0161kinamas li\u016bdesys, prisl\u0117gtumas, ko\u0161mari\u0161ki sapnai. Nei\u0161ged\u0117tas gedulas siurbia energij\u0105, tampa \u012ftampos \u0161altiniu.<\/p>

O kaip ir kada j\u016bs su\u017einojote apie mirt\u012f?.. Ar nuo j\u016bs\u0173 niekas nieko nenusl\u0117p\u0117?..<\/em><\/p>

Pavogta mirtis<\/strong><\/p>

Netekties i\u0161gyvenimas \u2013 mirties realumo, jos naikinamos j\u0117gos patyrimas ir gr\u012f\u017eimas \u012f gyvenim\u0105 apsunkinamas d\u0117l \u012fvairi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Psichologini\u0173 problem\u0173 gali i\u0161kilti po netekties, kuri\u0105 patyrus gedului nebuvo vietos: teko visa laidotuvi\u0173 organizavimo na\u0161ta, buvo vartojami raminamieji vaistai, teko guosti ir palaikyti kitus \u2013 \u017emogus neleido sau ged\u0117ti\u2026<\/p>

Baim\u0117s, nerimo reakcijos, psichosomatiniai simptomai ir kitos neadekva\u010dios reakcijos gali formuotis ir tada, kai mirties artumas ir jos naikinanti j\u0117ga pernelyg sukre\u010dia, \u0161okiruoja tam visi\u0161kai nepasiruo\u0161us\u012f \u017emog\u0173. Netekties paliestas \u017emogus gali patirti disociacij\u0105, kai asmenyb\u0117 tarsi suskyla ir jausmai, mintys, poj\u016b\u010diai nebesisieja; gali apimti jausmas \u201e\u017ei\u016briu \u012f save i\u0161 \u0161alies\u201c, \u201ekaip filme\u201c, \u201elyg a\u0161 \u2013 lyg ne a\u0161\u201c. Dar da\u017eniau aptinkama predisociacin\u0117 b\u016bsena, kai \u017emogus tarsi suakmen\u0117ja, apmir\u0161ta, taip prie\u0161indamasis i\u0161siskaidymui, subyr\u0117jimui.<\/p>

Atgyti, juolab v\u0117l save susirinkti, sujungti fakt\u0105, poj\u016bt\u012f, jausm\u0105, mint\u012f yra imlus laikui ir energijai darbas, reikalaujantis jautrios psichologin\u0117s pagalbos ir palaikymo.<\/p>

\u201eN\u0117r kur d\u016b\u0161elei d\u0117cis,<\/p>

N\u0117r kur grie\u0161nykei d\u0117cis\u201c\u2026<\/p>

Tai senos lietuvi\u0173 liaudies dainos eilut\u0117s, kurias taip vykusiai prik\u0117l\u0117 grup\u0117 \u201eSkyl\u0117\u201c. D\u016b\u0161el\u0117s be vietos \u2013 negalime tiksliai \u017einoti, kaip ten su tais, kurie i\u0161\u0117jo, ta\u010diau tai tikra tiesa apie pasiliekan\u010dius. Juk po laidotuvi\u0173 tokia da\u017ena b\u016bsena \u2013 rodos, kad n\u0117ra kur d\u0117tis. Jei gedulo procesas sutrikdomas, \u0161i b\u016bsena gali labai varginti ir u\u017esit\u0119sti. Sunkus ir l\u0117tas, gyvenim\u0105 u\u017egniau\u017eiantis laikas turi b\u016bti i\u0161b\u016btas ir i\u0161gyventas.<\/p>

I\u0161b\u016bti gedul\u0105 \u2013 tarsi \u012fkopti \u012f stiklo kaln\u0105. Pasak sen\u0173j\u0173 pasakojim\u0173, \u012f auk\u0161t\u0105 kaln\u0105 po mirties kopia mirusiojo v\u0117l\u0117. Neatmes\u010diau, kad tokie pasakojimai remiasi gedin\u010di\u0173j\u0173 i\u0161gyvenimais ir patirtimis, projektuojant jas \u012f mirusiuosius. Tai gedintieji kopia \u012f kaln\u0105 ir per \u0161ok\u0105, neigim\u0105, kalt\u0119, pykt\u012f ir li\u016bdes\u012f ie\u0161ko pri\u0117mimo, bando \u012ftraukti mirt\u012f \u012f gyvenim\u0105. Ta\u010diau vis nuslysta. Pasakojama, kad v\u0117l\u0117s \u012f stiklin\u012f kaln\u0105 bando \u012fsikirsti nagais, tod\u0117l nukirpt\u0173 nag\u0173 \u017emon\u0117s nei\u0161mesdav\u0119 \u2013 rinkdav\u0119 juos \u012f mai\u0161el\u012f, kuris \u0161arvojant dedamas po galva. Lietuvi\u0173 liaudies dainose minimos \u201evilko nagos\u201c, kuriomis apkarstoma jaunaved\u017ei\u0173 lova\u2026<\/p>

Nagai \u2013 savi, vilko ar me\u0161kos \u2013 simbolizuoja gyv\u016bni\u0161k\u0105 prigimt\u012f, instinktyvi\u0105 geb\u0105 kabintis \u012f gyvenim\u0105, kad nenuslystum \u012f mirtin\u0105 li\u016bdes\u012f \u2013 apatij\u0105 ir neapmirtum pats, nes netekus artimojo dalis gyvenimo nutr\u016bksta.<\/p>

I\u0161stumdami i\u0161 gyvenimo mirt\u012f, atsisakydami apeig\u0173 ir ritual\u0173, slopindami netekties skausmus raminamaisiais vaistais ar atsiribojimu, pernelyg greitu gr\u012f\u017eimu \u012f kasdienyb\u0119 \u017emon\u0117s siekia lengvumo ir patogumo. Ta\u010diau mirties ne\u012fmanoma nepasteb\u0117ti (\u012fmanoma tik apsimesti, kad nepastebi). Mirtis labai realiai naikina gyvyb\u0119. Tai didel\u0117 j\u0117ga, su kuria b\u016btina skaitytis, skirti jai laiko ir erdv\u0117s.<\/p>

Paradoksalu, bet kai mirtis tampa gyvenimo tikrove, kai ji \u012fleid\u017eia \u0161aknis \u012f kasdien\u0119 b\u016bt\u012f ir buit\u012f, gyvenimo padaug\u0117ja. Mirties akivaizdoje gyvenimas \u012fgyja didesn\u0119 vert\u0119, apmaudas, pyktis, nusivylimas ir kiti sunk\u016bs jausmai susilpn\u0117ja, atrodo lengviau patiriami, santykiai su gyvaisiais prisipildo atjautos ir atlaidumo. Juk m\u016bs\u0173 vis\u0173 likimai tokie susipyn\u0119.<\/p>

Vir\u0161elis: \u201eLaidotuvi\u0173 procesija\u201c. Broli\u0173 \u010cerniausk\u0173 nuotraukos fragmentas.<\/em><\/p>

\"\"<\/figure>

<\/p>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Auditorijoje u\u017edavus klausim\u0105, kokie yra svarbiausi \u017emogaus gyvenimo \u012fvykiai, tradici\u0161kai \u012fvardinami: gimimas, vedybos ir mirtis. Vis d\u0117lto akivaizdu, kad kasdienyb\u0117je mirties vis ma\u017eiau, o jei ji ir pasirodo, tai nebent kaip likimo akibrok\u0161tas ar tragi\u0161kas atsitiktinumas.<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":2955,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"jetpack_post_was_ever_published":false,"_jetpack_newsletter_access":"","_jetpack_dont_email_post_to_subs":false,"_jetpack_newsletter_tier_id":0,"_jetpack_memberships_contains_paywalled_content":false,"_jetpack_memberships_contains_paid_content":false,"footnotes":""},"categories":[344,26],"tags":[322,320,323,321,317,318],"class_list":["post-2954","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-projektas-ikvepimai","category-sielogyda","tag-cerniauskai","tag-gedulas","tag-jurga-dapkeviciene","tag-laidotuves","tag-mirtis","tag-netektis"],"aioseo_notices":[],"jetpack_featured_media_url":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338.jpg","jetpack_sharing_enabled":true,"featured_media_urls":{"thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-150x150.jpg",150,150,true],"medium":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-300x200.jpg",300,200,true],"medium_large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-768x512.jpg",768,512,true],"large":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-1024x682.jpg",950,633,true],"1536x1536":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-1536x1023.jpg",1536,1023,true],"2048x2048":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-2048x1364.jpg",2048,1364,true],"inspiro-featured-image":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-2000x1332.jpg",2000,1332,true],"inspiro-loop":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-950x320.jpg",950,320,true],"inspiro-loop@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-1900x640.jpg",1900,640,true],"menu-24x24":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-24x16.jpg",24,16,true],"menu-36x36":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-36x24.jpg",36,24,true],"menu-48x48":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-48x32.jpg",48,32,true],"woocommerce_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-300x200.jpg",300,200,true],"woocommerce_single":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-600x400.jpg",600,400,true],"woocommerce_gallery_thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-100x100.jpg",100,100,true],"portfolio_item-thumbnail":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-thumbnail@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-1200x800.jpg",1200,800,true],"portfolio_item-masonry":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-600x400.jpg",600,400,true],"portfolio_item-masonry@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-1200x799.jpg",1200,799,true],"portfolio_item-thumbnail_cinema":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-800x335.jpg",800,335,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-600x900.jpg",600,900,true],"portfolio_item-thumbnail_portrait@2x":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-1200x1439.jpg",1200,1439,true],"portfolio_item-thumbnail_square":["https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/09\/foto-broliai-cerniauskai-1-e1726828339338-800x800.jpg",800,800,true]},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2954"}],"collection":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=2954"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2954\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2971,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/2954\/revisions\/2971"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/2955"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=2954"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=2954"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=2954"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}