{"id":2902,"date":"2024-09-11T05:40:27","date_gmt":"2024-09-11T02:40:27","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2902"},"modified":"2024-10-02T22:45:42","modified_gmt":"2024-10-02T19:45:42","slug":"jurate-miceviciute-dovanu-dovana-dosnioji-meile","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/09\/11\/jurate-miceviciute-dovanu-dovana-dosnioji-meile\/","title":{"rendered":"J\u016brat\u0117 Micevi\u010di\u016bt\u0117. Dovan\u0173 dovana: dosnioji meil\u0117"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2024 m. Nr. II (30)<\/a><\/p>

Apie k\u0105 gi dar kalb\u0117ti k\u0105 tik prasiautus pavasariui? Taip, \u017einoma: apie meil\u0119. Nesiliaujame apie j\u0105 kalb\u0117j\u0119, nors tenka sutikti su popie\u017eiumi Benediktu XVI: tai \u2013 labiausiai nud\u0117v\u0117tas \u017emonijos \u017eodis, ir \u010dia neabejotinai rank\u0105 bus prid\u0117jusi krik\u0161\u010dionyb\u0117. Tiesa, dar Aristotelis \u0161lovino meil\u0119 (tiksliau, draugyst\u0119), o juslingasis Saliamonas giedojo su\u017ead\u0117tini\u0173 meil\u0119 (ir geism\u0105), ta\u010diau tik Kristus duodamas dvigub\u0105 meil\u0117s \u012fsakym\u0105 \u012f\u017eodino j\u0173 nuojaut\u0105, kad Dievo, artimo ir sav\u0119s meil\u0117 turi b\u016bti v\u00edena. Tada \u0161v. Jonas evangelistas u\u017era\u0161\u0117 svarbiausi\u0105 biblinio A\u0161 Esu apib\u016bdinim\u0105: Dievas yra meil\u0117.<\/em><\/p>

Meil\u0117 atrodo suprantama ir \u012fprasta kaip oras, kuriuo kv\u0117puojame, tad kiekvienas \u201e\u017einome\u201c, kas tai yra, o kur dar \u012fmantr\u016bs filosof\u0173, teolog\u0173 ir poet\u0173 apibr\u0117\u017eimai, u\u017eimantys kilometrus knyg\u0173 lentyn\u0173. Tiesa, G\u0117li\u0173 vaik\u0173 meil\u0117s revoliucija \u0161\u012f \u017eod\u012f pavojingai priartino prie \u017eod\u017eio \u201eseksas\u201c, ir tada jis \u0117m\u0117 bli\u016bk\u0161ti kaip prastai u\u017eri\u0161tas oro balionas. Ta\u010diau kaip \u0161alta ir nyku gyventi be meil\u0117s! Tad tuoj puol\u0117me ie\u0161koti, kuo t\u0105 balion\u0117l\u012f pakeisti. Pam\u0117ginome j\u012f daryti trikamp\u012f ar penkiakamp\u012f, dvikoj\u012f ar keturkoj\u012f, da\u017eyti visomis vaivoryk\u0161t\u0117s spalvomis\u2026 G\u0119stan\u010di\u0105 vaizduot\u0119 ugningiausiais vaizdais kurst\u0117 filmai, dainos ir reklamos. T\u0173 \u201emeili\u0173\u201c ir \u201emeiliuki\u0173\u201c aplinkui priviso tiek, kad, anot sociolog\u0173 tyrim\u0173, net paaugliai jau vis ma\u017eiau ie\u0161ko poros ir \/ ar poruojasi.<\/em><\/p>

Esame pirmoji \u017emonijos karta, nutarusi apsieiti be meil\u0117s? O gal \u0161is sutrikimas yra senas kaip pati \u017emonija? Ne veltui prie\u0161 pus\u0119 t\u016bkstan\u010dio met\u0173 \u0161v. Teres\u0117 Aviliet\u0117 atsid\u016bs\u0117jo: \u201eGal ne\u017einome, k\u0105 rei\u0161kia myl\u0117ti, ir tuo labai nesistebiu.\u201c Tai k\u0105 gi rei\u0161kia tas krik\u0161\u010dioni\u0173 taip pamiltas \u017eodis \u201emeil\u0117\u201c?<\/em><\/p>

\"\"
\u201eSuri\u0161ti Eros\u0105\u201c, tai yra aistras \u2013 renesanso i\u0161min\u010di\u0173 idealas.\n\u201ePa\u017einimo laipt\u0173\u201c detal\u0117, Salamankos universitetas, XVI a.<\/figcaption><\/figure>

Erosas AR agap\u0117?<\/strong><\/p>

Pagal \u201eDabartin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos \u017eodyn\u0105\u201c internete meil\u0117 pirmiausia yra \u201eprisiri\u0161imo, atsidavimo jausmas (motinos, t\u0117vyn\u0117s, broli\u0161ka meil\u0117)\u201c, antroje vietoje nurodomas \u201estipraus traukimo prie kitos lyties asmens jausmas (kar\u0161ta, i\u0161tikima, akla, slapta, nelaiminga meil\u0117)\u201c (taigi 2024-\u0173j\u0173 prad\u017eioje, kai ra\u0161omas \u0161is tekstas, paai\u0161kinimas \u017eodyne teb\u0117ra \u017eaviai tradicinis). Galiausiai minimas \u201epatraukimas, linkimas (meil\u0117 darbui, tiesai)\u201c. Koks erdvus \u0161is \u017eodis: mylime save pa\u010dius, kitus \u017emones, taip pat gyv\u016bnus, augalus, daiktus, abstraktybes, veiksmus\u2026 Norisi \u0161\u016bktelti su \u0161v. Pauliumi, kad meil\u0117 esti visame kame ir vir\u0161um visko lyg visum\u0105 kr\u016bvoje laikantis tobulumo rai\u0161tis (plg. Kol 3, 14).<\/p>

Nenuostabu, kad tokiai meili\u0173 \u012fvairovei suvaldyti prik\u016br\u0117me gausyb\u0119 papildom\u0173 pavadinim\u0173. Kaip pa\u017eymi Josefas Pieperis, rom\u0117nai tur\u0117jo ma\u017eiausiai 12 \u017eod\u017ei\u0173 meilei nurodyti ir vartojo juos visus. Tai kam krik\u0161\u010dionys nusikaldino dar vien\u0105 s\u0105vok\u0105? Tai caritas <\/em>(graik\u0173 kalbos \u201eagap\u0117\u201c), tiksliausiai i\u0161ver\u010diama kaip \u201edosnioji, save dovanojan\u010dioji meil\u0117\u201c. Taip \u012fvardinama savidava, kuri\u0105 nukreipiame \u012f menkesn\u012f, silpnesn\u012f, ma\u017eesn\u012f, kad j\u012f papildytume ir \u012fgalintume, pakyl\u0117tume iki sav\u0119s \u2013 juk meil\u0117 siekia sulyginti mylin\u010di\u0173j\u0173 b\u016bvius, kaip pabr\u0117\u017e\u0117 \u0161v. Kry\u017eiaus Jonas.<\/p>

Dabar mums tokia \u012fprasta s\u0105voka prie\u0161 du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 tiesiog apvert\u0117 auk\u0161tyn kojomis ligtolin\u012f pasaulio supratim\u0105. Agap\u0117 <\/em>ir yra ta geroji naujiena: \u012ftik\u0117j\u0119s mylint\u012f Diev\u0105 \u017emogus suvokia, kad Dievas j\u012f myli asmeni\u0161kai, nes jo nor\u0117jo \u2013 kitaip neb\u016bt\u0173 jo pa\u0161auk\u0119s b\u016bti. Dabar, pa\u017evelg\u0119s \u012f save ir kitus Dievo meil\u0117s \u0161viesoje, \u017emogus ima gyventi kitaip, nes pats tampa \u0161ios dievi\u0161kos meil\u0117s perdav\u0117ju.<\/p>

Toki\u0105 did\u017ei\u0105 naujien\u0105 pavadinti agape <\/em>Naujojo testamento autoriai pasirinko kaip tik d\u0117l to, kad graik\u0173 kult\u016broje \u0161i s\u0105voka buvo pilka, neturinti apibr\u0117\u017etos prasm\u0117s \u2013 kaip angl\u0173 kalbos like<\/em>, pa\u017eym\u0117jo Karlas Barthas. K\u00ectos, tiksl\u00e8sn\u0117s meil\u0117s s\u0105vokos jiems netiko, nes jau buvo pripildytos ligtolinio \u017einojimo \u2013 Antikos m\u0105stytojai i\u0161m\u0105st\u0117 daugiausia, kiek \u012fmanu pasiekti \u017emogaus protui stebint save ir pasaul\u012f. Taip jie \u201eatrado\u201c Eros\u0105: potrauk\u012f, kuris u\u017esiliepsnoja susid\u016brus su regimu gro\u017eiu, kone dievi\u0161k\u0105 beprotyb\u0119, religin\u0119 paskat\u0105 myl\u0117ti \u2013 apr\u0117pti visa, kas pasaulyje ir egzistencijoje gera, gra\u017eu, teisinga, didu ir netgi bandyti kilti iki auk\u0161\u010diausio dievi\u0161kojo gro\u017eio kontempliacijos. Senieji i\u0161min\u010diai suprato, kaip nat\u016bralu ir instinktyvu \u017emogui kelti \u017evilgsn\u012f (o i\u0161 paskos ir \u0161ird\u012f) prie to, kas j\u012f pranoksta: kaip vijoklis vejasi aplink med\u017eio kamien\u0105 traukiamas saul\u0117s \u0161viesos. D\u0117l tokio \u201emoralinio neutralumo\u201c erosas n\u0117 nelaikytas dorybe \u2013 koks nuopelnas sekti instinktu? O seksas, \u0161iandien m\u016bs\u0173 laikomas beveik meil\u0117s sinonimu, graikams viso labo \u012fvardino k\u016bno poreikio patenkinim\u0105 \u2013 kaip valgymas ar kv\u0117pavimas, tad apskritai nenusipeln\u0117 filosof\u0173 d\u0117mesio. Tik vien\u0105 meil\u0117s form\u0105 \u2013 draugyst\u0119 Aristotelis laik\u0117 pusiau dorybe, nes ji nusak\u0117 elges\u012f tarp lygi\u0173.<\/p>

Pagoni\u0173 dievai pakluso tam pa\u010diam d\u0117sniui: nors jie buvo tobulesni u\u017e \u017emones, automati\u0161kai stiep\u0117si ir \u0161liejosi prie didesnio, gra\u017eesnio, stipresnio\u2026 \u017dinoma, jie n\u0117 nepagalvojo nukreipti \u017evilgsnio \u017eemyn, \u012f \u017eem\u0117s purv\u0105 braidan\u010dius \u017emonelius, o pastariesiems beliko stengtis \u012fsiteikti nesuskai\u010diuojamoms dievyb\u0117ms aukomis ir apskritai kuo ma\u017eiau joms painiotis po kojomis.<\/p>

Daugiausia k\u0105 paj\u0117g\u0117me i\u0161m\u0105styti savo j\u0117gomis \u2013 tai miglotai nujausti, kaip neapsakomai mus pranoksta b\u016btis ir ka\u017ekur begaliniai toli ir auk\u0161tai esantis Dievas \u2013 visos b\u016bties laikytojas. Mes patys skendime \u0161ioje b\u016btyje, tad mums ne\u012fmanu bent \u017eingsnel\u012f atsitraukti, kad \u012f j\u0105 pa\u017evelgtume i\u0161 \u0161alies. Tik pats Dievas gali atskleisti savo berib\u0119 mint\u012f \u2013 pasilenkti prie m\u016bs\u0173 ir j\u0105 pasakyti ribota m\u016bs\u0173, \u017emoni\u0173, kalba.<\/p>

Dievas pasilenkia?! Kokia tai kvailys\u010di\u0173 kvailyst\u0117 kiekvienam pagoniui. Dievas nusi\u017eemina iki menko k\u016bno ribotumo ir kry\u017eiaus?! Koks nepakeliamas papiktinimas kiekvienam \u017eydui (plg. 1 Kor 1, 18\u201325). Tarsi liepsna, kaip \u017einome, visada kylanti \u012f vir\u0161\u0173, dabar lyg i\u0161prot\u0117jusi imt\u0173 ver\u017etis \u017eemyn. Protas bej\u0117gis nutyla, tad tok\u012f meil\u0117s apibr\u0117\u017eim\u0105 tegalima priimti tik\u0117jimu. Tada \u012fsijungia ir tre\u010dioji dievi\u0161ka doryb\u0117: viltis, kai \u017emogus apgr\u0119\u017eia savo gyvenim\u0105 nusikreipdamas \u012f tik\u0117jimo rodom\u0105 tiksl\u0105.<\/p>

Anot Anderso Nygreno, J\u0117zaus Kristaus atskleista meil\u0117 \u2013 tikra revoliucija: \u017emogi\u0161ka meil\u0117 (erosas) ie\u0161ko to, kas jau verta myl\u0117ti, o Dievo meil\u0117 (agap\u0117) sukuria savo objekt\u0105 ir padaro j\u012f vert\u0105 myl\u0117ti. \u201eKai \u012f mane \u017evelgei, Tavo akys many \u012fspaud\u0117 savo gro\u017e\u012f\u201c, \u2013 giedojo \u012fsimyl\u0117j\u0119s poetas \u0161v. Kry\u017eiaus Jonas \u201eDvasin\u0117je giesm\u0117je\u201c (Nr. 32). Tai Dievo \u017evilgsnis padaro \u017emog\u0173 gra\u017e\u0173 (Iain Matthew). Tod\u0117l teisinga sakyti, kad kiekvienas \u017emogus yra savaip gra\u017eus, ta\u010diau nepamir\u0161kime, kad \u201esavaip\u201c netapatu \u201esavaime\u201c: gra\u017eiu \u017emogus ne yra, bet tampa<\/em>, kai \u012f j\u012f mylin\u010diu \u017evilgsniu pa\u017evelgia kitas, o dar tiksliau, t\u0105 jau padar\u0117 Kitas \u2013 pa\u0161auk\u0119s j\u012f \u012f gyvenim\u0105 K\u016br\u0117jas.<\/p>

Iki J\u0117zaus Kristaus meil\u0117 tapatinta su nor\u0117jimu, ir pasaulyje, kur\u012f mes po nuopuolio \u0117m\u0117me skirstyti \u012f gerus ir blogus dalykus, meil\u0117 laikyta gera arba bloga priklausomai nuo to, ko siek\u0117 \u2013 g\u0117rio ar blogio. Dabar s\u0105vokos susikeit\u0117 vietomis ir meil\u0117 tapo visa ko matu: jei Dievas yra meil\u0117, tai kiekvienas gerumas \u201ematuojamas\u201c tuo, kiek jame meil\u0117s.<\/p>

Tad caritas<\/em> toli gra\u017eu n\u0117ra vien varg\u0161eliais besir\u016bpinantis Ba\u017eny\u010dios padalinys. Artimo meil\u0117s darbai \u0161v. Augustino laikais apskritai vadinti kitu \u017eod\u017eiu: pietas <\/em>(liet. \u201eatsidavimas, pamaldumas\u201c). Kitaip tariant, darbai yra ne pati meil\u0117, bet jos\u2026 spinduliavimas \u012f i\u0161or\u0119, leid\u017eiantis pasitikrinti, ar t\u0105 meil\u0119 tikrai turime.<\/p>

Tik kaip \u201esusirgti\u201c tokia \u017emogui neb\u016bdinga dosni\u0105ja meile? Juk mums n\u0117ra nat\u016bralu myl\u0117ti negra\u017e\u0173, subjaurot\u0105, sudarkyt\u0105, smirdant\u012f, agresyv\u0173\u2026 Tiek \u012fstengia tik \u0161ventieji, nes juose gyvena J\u0117zus Kristus (kaip sak\u0117 \u0161v. Paulius \u2013 Gal 2, 20). Vadinasi, protestantas A. Nygrenas buvo teisus: turime i\u0161mesti i\u0161 sav\u0119s \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 meil\u0119, idant taptume neutraliu kanalu dievi\u0161kajai meilei tek\u0117ti?<\/p>

\"\"
Dosniosios meil\u0117s simboliai \u2013 liepsnojanti \u0161irdis ir tu\u0161\u010dios rankos (juk ji dalina ne savo lob\u012f);\npo kojomis pamintas drie\u017eas simbolizuoja meilei prie\u0161ing\u0105 pavydo yd\u0105. \u201eDorybi\u0173 durys\u201c,\ndetal\u0117. Dom\u00e9nech i Montaner, Did\u017eioji seminarija, Comillas, 1892 m.<\/figcaption><\/figure>

Erosas IR agap\u0117<\/strong><\/p>

C. S. Lewisas, 1960 m. \u0117m\u0119sis ra\u0161yti es\u0117 apie meil\u0119, ketino \u0161lovinti j\u0105 kaip dovan\u0105 (agap\u0119, gift-love<\/em>) ir kritikuoti meil\u0119 kaip poreik\u012f (eros\u0105, need-love<\/em>), ta\u010diau ra\u0161ydamas suprato tikrov\u0119 esant daug sud\u0117tingesn\u0119. \u017dmogi\u0161koji m\u016bs\u0173 meil\u0117 pirmiausia yra poreikis, nes patys, kaip sukurtos b\u016btyb\u0117s, teturime stok\u0105 \u2013 esame am\u017eini pra\u0161ytojai ir elgetos, tai ir mylime egocentri\u0161kai, siekdami tur\u0117ti, u\u017epildyti savo tu\u0161tum\u0105, kaip \u012f\u017evalgiai pabr\u0117\u017e\u0117 M. Liuteris.<\/p>

Kai sakome, kad trok\u0161tame laim\u0117s, i\u0161 ties\u0173 ilgim\u0117s\u2026 pilnatv\u0117s. Ir \u0161is tro\u0161kulys visais laikais ir visuose pasaulio kampeliuose buvo ir yra tikras: jo akstinami sufij\u0173 poetai k\u016br\u0117 meil\u0117s eiles, Viduram\u017ei\u0173 riteriai meld\u0117si \u0161irdies damai, nusi\u017eud\u0117 nelaimingasis J. V. Goethe\u2018s Verteris, romantikai u\u017esi\u017eaid\u0117 juod\u017eiausiame geismo dumble, G\u0117li\u0173 vaikai<\/em> sukilo prie\u0161 paveld\u0117t\u0105 pasaul\u012f, o mes, nors nusivyl\u0119 meile, j\u0105 vis dar laikome gana galingu masalu pardavin\u0117jant automobilius, vasarnamius ar atostogas prie \u017eydrut\u0117l\u0117s j\u016bros. Vadinasi, ir trys t\u016bkstan\u010diai met\u0173 po Jeremijo vis dar trok\u0161tame ir tro\u0161kuliui numal\u0161inti vis dar kasame \u201ekiauras talpyklas, nelaikan\u010dias vandens\u201c (plg. Jer 2, 13).<\/p>

\u0160is nema\u017e\u0117jantis tro\u0161kulio tikrumas kaip tik ir ver\u010dia tarp eroso ir agap\u0117s s\u0105vok\u0173 \u012fra\u0161yti ne \u201earba\u201c, bet \u201eir\u201c: \u010dia savo enciklika Benediktas XVI prat\u0119s\u0117 ilg\u0105 katalik\u0173 minties tradicij\u0105, kuri teigia, kad agap\u0117 \u012fima eros\u0105, nusileid\u017eia \u012f \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 meil\u0119 lyg \u012f sost\u0105. Juk visos meil\u0117s \u2013 netgi dievi\u0161ka dosnioji \u2013 turi bend-r\u0105 \u201e\u0161eimos bruo\u017e\u0105\u201c, kur\u012f, anot J. Pieperio, perteikia banalusis \u201em\u0117gti\u201c, \u201ebranginti\u201c (angl\u0173 kalbos like <\/em>ar ispan\u0173 querer<\/em>, rei\u0161kiantis ir meil\u0119, ir nor\u0117jim\u0105). \u201eVisais meil\u0117s atvejais, kokius galime \u012fsivaizduoti, myl\u0117ti rei\u0161kia patvirtinti. T\u0105 reikia suprasti grie\u017et\u0105ja prasme, paraid\u017eiui: myl\u0117ti kok\u012f dalyk\u0105 ar asmen\u012f rei\u0161kia teigti, kad jis \u2013 geras. <\u2026> Visos [meil\u0117s] formos i\u0161rei\u0161kia nor\u0117jimo veiksm\u0105. Vis\u0173 j\u0173 prasm\u0117 yra perteikti klausan\u010diam t\u0173 \u017eod\u017ei\u0173: \u201eNoriu, kad b\u016btum\u201c (J. Pieper).<\/p>

Poetai teis\u016bs: Meil\u0117 ir yra did\u017eiausia galia. Juk Meil\u0117, tai yra \u201eDievas, u\u017eb\u0117gdamas u\u017e aki\u0173 visokiai \u017emogi\u0161kai meilei, koki\u0105 tik galime \u012fsivaizduoti, i\u0161tar\u0117: \u201eNoriu, kad b\u016btum; tai gera, tai labai gera, kad esi\u201c (plg. Pr 1, 31; J. Pieper). Ir taip suk\u016br\u0117 pasaul\u012f, nes, skirtingai nei bej\u0117gis \u017emogaus nor\u0117jimas, Dievo nor\u0117jimas kartu yra ir gal\u0117jimas. Nuostabiausia, kad \u0161ia savo galia K\u016br\u0117jas pasidalino su molio gabalu, kai \u012fkv\u0117p\u0117 jam gyvyb\u0119. Tod\u0117l \u017emogus \u2013 Mergel\u0117 Marija, i\u0161tarusi angelui t\u0105 pat\u012f kuriam\u0105j\u012f \u017eod\u012f \u201eTeb\u016bna\u201c \u2013 drauge su Dievu atk\u016br\u0117 pasaul\u012f: \u012f j\u012f \u012f\u017eeng\u0117 dosnioji meil\u0117.<\/p>

Ne menkesn\u012f kuriam\u0105j\u012f veiksm\u0105 atlieka ir kiekviena su\u017ead\u0117tini\u0173 pora, kai tar\u0119 vienas kitam \u201eImu tave\u201c, sukuria nauj\u0105, iki tol neegzistavus\u012f dalyk\u0105 \u2013 \u0161eim\u0105 \u2013 tok\u012f tikr\u0105 ir ap\u010diuopiam\u0105, kad j\u012f pripa\u017e\u012fsta net Mokes\u010di\u0173 inspekcija. Ir ka\u017ekod\u0117l niekas nesistebi, kai toje meil\u0117s beprotyb\u0117je jie per kelet\u0105 sekund\u017ei\u0173 pri\u017eada vienas kitam tiek, kiek nepaj\u0117gt\u0173 \u012fvykdyti niekas\u2026 i\u0161skyrus Diev\u0105. Tik meil\u0117 gali taip \u012f\u017e\u016bliai \u012fsipareigoti am\u017einybei: juk ji m\u0117gd\u017eioja Meil\u0119.<\/p>

\u0160tai kod\u0117l \u201emums neu\u017etenka vien egzistuoti \u2013 trok\u0161tame gauti savo buvimo patvirtinim\u0105: \u201eGerai, kad esi, kaip nuostabu, kad esi \u010dia!\u201c Kitaip tariant, mums reikia ne tik b\u016bti, bet ir b\u016bti mylimiems kito \u017emogaus. <\u2026> Atrodo, nepakanka vien b\u016bti sukurtiems Dievo \u2013 regis, mums reikalingas t\u0119sinys, \u012fvykdymas\u2026 pasitelkus kurian\u010di\u0105 \u017emogaus meil\u0119\u201c (J. Pieper). Kitaip tariant, \u017emogus n\u0117ra niekas, nes K\u016br\u0117jas jam suteik\u0117 b\u016bv\u012f, tad k\u016brinys-\u017emogus gali ta savastimi dalintis, pats kurdamas b\u016bt\u012f (anot katalik\u0173 teolog\u0173, prigimt\u012f pa\u017eeid\u0119s nuopuolis nesunaikino \u012f j\u0105 sud\u0117tos dovanos).<\/p>

Kai tariame kitam \u201ea\u0161 tave myliu\u201c, i\u0161 ties\u0173 pakartojame Dievo kuriam\u0105j\u012f \u201enoriu, kad b\u016btum\u201c, \u201emano akyse esi geras\u201c. \u0160itaip Dievo savidava \u017emon\u0117ms \u012fk\u016bnijama \u0161iame pasaulyje ir tampa dabarti\u0161ka\u2026 per kitus \u017emones \u2013 esame taip pat ir k\u016bnas, tod\u0117l mums reikalinga jausti kito k\u016bno \u0161ilum\u0105.<\/p>

Ar tik ne d\u0117l to taip \u201eaplipome\u201c augintiniais? Kai kiekvienas prisilietimas nepriklausomai nuo lyties ar am\u017eiaus ima atrodyti \u012ftartinas ir darosi pavojinga apkabinti net nuosav\u0105 vaik\u0105, belieka \u010di\u016b\u010diuoti ir drabu\u017e\u0117liais rengti \u0161unis ir katinus.<\/p>

\"\"
Mergel\u0117s Marijos ir \u0161v. Juozapo su\u017ead\u0117tuv\u0117s. \u0160v. Egidijaus ba\u017eny\u010dia, Burgos, 1573 m.<\/figcaption><\/figure>

Dosniosios meil\u0117s estafet\u0117<\/strong><\/p>

Tik jei dievi\u0161koji meil\u0117 visada mums duodama kaip niekaip nepelnyta dovana, tai kaipgi, po galais, j\u0105\u2026 priimti?! Taip apipilti dovanomis tuoj pasijuntame skolingi ir, \u017einoma, menkesni u\u017e duodant\u012fj\u012f. Dar Platonas pasteb\u0117jo, kad pasijut\u0119s mylimas \u017emogus susig\u0117sta. \u201eNorime, kad mus myl\u0117t\u0173 u\u017e m\u016bs\u0173 prot\u0105, u\u017e m\u016bs\u0173 gro\u017e\u012f, u\u017e m\u016bs\u0173 laisvum\u0105, simpatij\u0105 ir puikius talentus\u201c (C. S. Lewis). Santykyje su \u017emon\u0117mis dar galime \u0161iaip taip t\u0105 pasiekti (ar bent apsimesti pasiek\u0119), ta\u010diau k\u0105 daryti su Dievo meile? Pirmasis Myl\u0117tojas mumyse tegali myl\u0117ti\u2026 niek\u0105. Patys nei\u0161spinduliuojame n\u0117 menkiausio \u0161lov\u0117s pluo\u0161telio \u2013 lotyn\u0173 kalbos gloria rei\u0161kia spindes\u012f, kuriuo mus apgaubia Dievas, kai priima ir pripa\u017e\u012fsta kit\u0173 akivaizdoje. Nenuostabu, kad da\u017enai patyliukais trok\u0161tame, jog \u201eDievas b\u016bt\u0173 mums paruo\u0161\u0119s ma\u017eiau \u0161loving\u0105, bet lengviau pakeliam\u0105 lemt\u012f\u201c (J. Pieper), tai ir yra did\u017eiosios akedijos ydos esm\u0117.<\/p>

Lyg dar ma\u017eai b\u0117dos tur\u0117tume, Kristus kuo ai\u0161kiausiai \u012fsak\u0117: \u201eMyl\u0117k savo artim\u0105 kaip save pat\u012f<\/em>\u201c (Mk 12, 31; kursyvas J. M.). Ta\u010diau net vaikai \u017eino, kad myl\u0117ti save yra negra\u017eu \u2013 taip daro egoistai. Regis, \u017emon\u0117ms \u201edaug lengviau galvoti, kad yra pa\u0161aukti myl\u0117ti visus \u017emones, i\u0161skyrus vien\u0105\u201c [save pat\u012f], sako Jean-Marie Gueullette: \u201eD\u0117stau kurs\u0105 apie artimo meil\u0119 Teologijos fakultete Lione ir jei per egzamin\u0105 duodu rinktis i\u0161 dviej\u0173 tem\u0173, kuri\u0173 viena yra apie meil\u0119 sau, galiu b\u016bti tikras, kad dauguma student\u0173 griebs antr\u0105j\u0105, ir tai nuolat kartojasi jau penkiolika met\u0173!\u201c<\/p>

Nutinka nei\u0161vengiamas dalykas: \u0161itaip atmet\u0119 pus\u0119 Kristaus priesako jau negebame \u012fvykdyti \u201etauriosios\u201c jo dalies \u2013 myl\u0117ti kitus. Ir tampame tokie nelaimingi, kad F. Nietzsche pagr\u012fstai kaltino krik\u0161\u010dionis tuo, jog apnuodija visus, netgi teis\u0117tus gyvenimo d\u017eiaugsmus \u2013 \u201esuri\u0161a eros\u0105\u201c. Juk atsisakydami myl\u0117ti save mes nutraukiame paties Dievo nustatyt\u0105 meil\u0117s perdavimo estafet\u0119.<\/p>

Nepamir\u0161kime, kad pati meil\u0117 yra neutrali \u2013 tiesiog valios veiksmas, kai ko nors norime ar k\u0105 branginame, laikome geru. Tod\u0117l myl\u0117dami tvarkingai (nor\u0117dami to, ko nori Dievas), darome ger\u0105, o jei m\u016bs\u0173 meil\u0117 netvarkinga \u2013 darome, kas bloga, kaip sak\u0117 \u0161v. Tomas Akvinietis. Vadinasi, ir myl\u0117ti save taip, kaip myli Dievas \u2013 nor\u0117ti tapti vis geresne savo paties versija \u2013 buvo gerai. Meil\u0117 tapdavo bloga tik tada, kai \u017emogus sujaukdavo k\u016brinijos tvark\u0105 ir \u012f K\u016br\u0117jo sost\u0105 pasodindavo kok\u012f nors k\u016brin\u012f, apakintas jo gro\u017eio (plg. I\u0161m 13, 7).<\/p>

Egoizmo s\u0105vok\u0105 \u201ei\u0161rado\u201c Renesanso m\u0105stytojai, kai \u0117m\u0117 skelbti atskir\u0105 nuo Dievo pasaul\u012f \u2013 \u201ei\u0161laisvino\u201c \u017emog\u0173, pastatydami j\u012f \u012f visatos centr\u0105. Dabar, kai nebeliko visus savyje ne\u0161iojan\u010dio T\u0117vo, jau nebegal\u0117jai tuo pat metu myl\u0117ti sav\u0119s ir kito. M. Liuteris dar pagilino praraj\u0105 paskelb\u0119s, kad nuod\u0117m\u0117 visi\u0161kai sunaikino \u017emogaus prigimt\u012f, tod\u0117l ir \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 sulau\u017eyt\u0105 meil\u0119 belieka mesti \u012f \u0161iuk\u0161lyn\u0105, o tok\u012f sugadint\u0105 save myl\u0117ti \u2013 blogis.<\/p>

Mes tebem\u0105stome kaip Renesanso i\u0161min\u010diai ir kaip\u2026 C. S. Lewiso senasis Kip\u0161as: \u201eMano nauda yra mano nauda, tavo nauda yra tavo nauda. K\u0105 vienas \u012fgyja, t\u0105 kitas praranda. (\u2026) O \u0161tai Prie\u0161o filosofija yra vien nesiliaujantis bandymas apeiti \u0161i\u0105 akivaizd\u017ei\u0105 ties\u0105. Yra daug visko, ta\u010diau ka\u017ekokiu b\u016bdu tai tampa vienu. Vieno subjekto nauda turi b\u016bti kito subjekto nauda. \u0160\u012f nepasiekiam\u0105 dalyk\u0105 jis vadina Meile. <\u2026> Tod\u0117l jam nepakanka, kad net Jis Pats b\u016bt\u0173 tiesiog aritmetinis vienetas; Jis tvirtina es\u0105s vienas, bet trijuose asmenyse, tam, kad \u0161i nes\u0105mon\u0117 apie Meil\u0119 rast\u0173 atramos ta\u0161k\u0105.\u201c<\/p>

Mokydami apie \u0160v\u010d. Trejyb\u0119 katalikai teigia (kaip ir protestantai), kad savyje meil\u0117s neturime, ta\u010diau visgi paj\u0117giame myl\u0117ti\u2026 jei meil\u0119 kaip dovan\u0105 gauname i\u0161 Dievo. \u010cia svarbus eili\u0161kumas: \u201eDiev\u0105 mylime labiau u\u017e visk\u0105 vien d\u0117l Jo paties, o savo artim\u0105 d\u0117l Dievo meil\u0117s \u2013 kaip save pa\u010dius\u201c (KBK 1822). Kitaip tariant, pirmiausia turime vis\u0105 save \u2013 tu\u0161tum\u0105, tro\u0161kul\u012f, stok\u0105, tai yra eros\u0105 \u2013 nukreipti \u012f Diev\u0105: \u201eM\u016bs\u0173 meil\u0117 Dievui yra <\u2026> elgeti\u0161ka ir sveikai egoisti\u0161ka meil\u0117 (need-love<\/em>)\u201c, nes \u201e\u017emogus, kaip ir angelas, savo prigimtimi yra traukiamas savojo g\u0117rio ir tobulumo link, kas rei\u0161kia myl\u0117ti save\u201c (\u0161v. Tomas Akvinietis, I, 60, 3, cit. J. Pieper).<\/p>

Myl\u0117dami save apskritai i\u0161mokstame myl\u0117ti \u2013 i\u0161gyventi vienyb\u0119. Be to, Dievas daug geriau nei mes patys mato, kad nesame bek\u016bniai angelai, tod\u0117l mums \u201ene dvasinis [\u017emogus] esti pirmiau, bet juslinis, ir tik paskui dvasinis\u201c (1 Kor 15, 46).<\/p>

K\u016br\u0117jas atsi\u017evelgia \u012f m\u016bs\u0173 stok\u0105, tod\u0117l m\u016bs\u0173 ribas (taip pat ir k\u016bni\u0161kas) paver\u010dia meil\u0117s mokykla. Kaip tik m\u016bs\u0173 ribotumai \u201eyra akstinas myl\u0117ti, nes jie \u0161aukia mums, kad privalome anapus sav\u0119s ie\u0161koti to, ko trok\u0161ta m\u016bs\u0173 \u0161irdis. <\u2026> Dievo meil\u0117 n\u0117ra tokia kaip m\u016bs\u0173, varg\u0161\u0117 ir beturt\u0117 (plg. Ps 109, 22), mylimajame ie\u0161kanti to, ko mums patiems tr\u016bksta. Ne, Dievo meil\u0117 yra begalin\u0117s pilnatv\u0117s, ir ji neie\u0161ko nieko, tik tu\u0161tumos \u2013 kad \u0161i\u0105 u\u017epildyt\u0173, ie\u0161ko varg\u0161\u0173 esybi\u0173 \u2013 kad padaryt\u0173 laimingas, ie\u0161ko kan\u010di\u0173 \u2212 kad numaldyt\u0173, nes Dievas yra begalinis G\u0117ris ir beribis Gailestingumas. Kaip vandenynas ie\u0161ko guolio, kur i\u0161lieti savo pilnyb\u0119, taip begalinis Dievas ie\u0161ko m\u016bs\u0173 menkumo bekra\u0161tyb\u0117s, kad j\u0105 u\u017epildyt\u0173\u201c (L. Martinez). \u201eTai kas gi u\u017etveria Dievui vartus? Jam, besiver\u017eian\u010diam \u012feiti, didesn\u0117 kli\u016btis yra \u017emogaus nusistatymas, o ne tai, koks jis yra\u201c (I. Matthew).<\/p>

\u0160tai kod\u0117l taip svarbu prad\u0117ti estafet\u0119 nuo prad\u017ei\u0173: myl\u0117ti Diev\u0105 visu savimi (plg. Mt 22, 37), po to dievi\u0161ka meile pabandyti pamilti save ir tik tada j\u0105 i\u0161spinduliuoti kitiems, net prie\u0161ams ir jos visi\u0161kai nevertiems blogiesiems (plg. Mt 5, 45). \u201eTod\u0117l ir kiekvienam i\u0161 m\u016bs\u0173, ir pasauliui gyvybi\u0161kai svarbu, kad atsirast\u0173 \u017emoni\u0173, kurie pasi\u0161v\u0119st\u0173 priimti dovan\u0105. Meil\u0117 tai padaro. Tereikia tik paliesti nuo lietaus permirkus\u012f palapin\u0117s brezent\u0105, kad vanduo persisunkt\u0173. Pana\u0161iai ir Dvasios i\u0161siliejimu permirkusiai visatai tereikia prisilietimo (bet jo reikia), kad gydanti Dvasia prasiskverbt\u0173\u201c (I. Matthew). Anot Mistikos mokytojo, \u201etyros meil\u0117s truputis Dievo ir sielos akyse, net jei atrodo, kad nieko nenuveikia, yra brangesnis ir duoda daugiau naudos Ba\u017eny\u010diai u\u017e visus anuos darbus drauge sud\u0117jus\u201c (\u0161v. Kry\u017eiaus Jonas).<\/p>

K\u0105 rei\u0161kia taip myl\u0117ti? Viskas kasdieni\u0161kai paprasta, sako \u0161v. Teres\u0117 Aviliet\u0117, prisiminusi i\u0161 Dievo i\u0161girstus \u017eod\u017eius: \u201e\u017dinai, k\u0105 rei\u0161kia mane myl\u0117ti tiesoje? Suvokti, kad visa, kas man nemalonu, yra melas\u201c (G 40, 1). Kitaip tariant, dosniosios meil\u0117s vandenynas pradeda ver\u017etis \u012f \u017emog\u0173, kai jis stengiasi gyventi taip, kaip nor\u0117jo Dievas \u2013 vykdyti Jo duotus \u012fsakymus, Gamintojo instrukcijas laimingam gyvenimui pasiekti. \u010cia galioja D. Bonhoefferio patarimas su\u017ead\u0117tiniams: \u201e\u0160iandien j\u016bs esate jauni, nepaprastai \u012fsimyl\u0117j\u0119, ir manote, kad j\u016bs\u0173 meil\u0117 i\u0161laikys j\u016bs\u0173 santuok\u0105. Ji negali to padaryti. Bet j\u016bs\u0173 santuoka gali i\u0161saugoti j\u016bs\u0173 meil\u0119.\u201c<\/p>

\"\"<\/figure>

<\/p>