{"id":2898,"date":"2024-09-09T07:12:25","date_gmt":"2024-09-09T04:12:25","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2898"},"modified":"2024-10-02T22:43:50","modified_gmt":"2024-10-02T19:43:50","slug":"laura-sintija-cerniauskaite-atiduoti-savo-saule","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/09\/09\/laura-sintija-cerniauskaite-atiduoti-savo-saule\/","title":{"rendered":"Laura Sintija \u010cerniauskait\u0117. Atiduoti savo saul\u0119"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2024 m. Nr. II (30)<\/a><\/p>

\u0160\u012f pavasar\u012f saul\u0117 \u0117m\u0117 \u017evilg\u010dioti \u012f mus anksti.<\/p>

Kasmet nuo pat pirm\u0173j\u0173 saul\u0117s pa\u017evelgim\u0173 dr\u0105siai atki\u0161u jai veid\u0105, nebodama<\/em> joki\u0173 persp\u0117jim\u0173 apie pavojus. Iki \u0161iol nieko blogo ji man nepadar\u0117; laukiu jos ir pasitikiu ja; juntu, kad mudvi pana\u0161esn\u0117s negu pasakoja mokslas.<\/p>

Ir \u0161\u012f pavasar\u012f stov\u0117jau stotel\u0117je laukdama autobuso atki\u0161usi saulei veid\u0105, per jos spindulius nieko aplinkui nematydama. O aplinkui vir\u0117 gyvenimas: pro \u0161al\u012f l\u0117k\u0117 ma\u0161inos, dund\u0117jo traukiniai, si\u016bravo v\u0117jyje dar pliki ber\u017eeliai. Staiga per vis\u0105 t\u0105 akinam\u0105 \u0161vies\u0105 ir triuk\u0161m\u0105 tiesiai man \u012f de\u0161in\u0119 aus\u012f atplauk\u0117 \u017eod\u017eiai:<\/p>

\u2013 Aha, \u0161ildot\u0117s\u2026<\/p>

Balsas buvo gyvas ir draugi\u0161kas, truput\u012f vali\u016bki\u0161kas; atsimerkus i\u0161vydau ma\u017e\u0105 seneliuk\u0105 su languota kepure ir lazdele. Jis \u017evelg\u0117 \u012f mane i\u0161 apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173 smagiai susidom\u0117j\u0119s.<\/p>

\u2013 Aha, \u2013 atsakiau, \u2013 \u0161ildausi\u2026<\/p>

Ir mudu ka\u017ekod\u0117l nusijuok\u0117m.<\/p>

Seneliukas ai\u0161kiai nor\u0117jo pasikalb\u0117ti, nes niekur nesitraukdamas i\u0161k\u0117l\u0117 laib\u0105 pir\u0161t\u0105 ir pasak\u0117:<\/p>

\u2013 Ir a\u0161 nor\u0117\u010diau pasi\u0161ildyti, bet gydytojai u\u017edraud\u0117\u2026<\/p>

\u2013 Kod\u0117l? \u2013 nudaviau susidom\u0117jusi\u0105, nors nutuokiau, k\u0105 atsakys.<\/p>

\u2013 Negalima, sukelia v\u0117\u017e\u012f\u2026<\/p>

Aha, gird\u0117ta daina. Nor\u0117jau paklausti, ar seneliukas su tuo v\u0117\u017eiu jau yra susid\u016br\u0119s, bet susilaikiau.<\/p>

Pirm\u0105 kart\u0105 apie \u0161i\u0105 lig\u0105 i\u0161girdau dar\u017eelyje. Aukl\u0117toja Ada, \u0161iaip grie\u017eta ir nenusp\u0117jama, vis\u0173 vaik\u0173 siaubas, tur\u0117jo ilgus juodus plaukus. I\u0161vedusi grup\u0119 \u012f kiem\u0105 ji \u012fduodavo man \u012f rankas \u0161epet\u012f, kad j\u0105 \u0161ukuo\u010diau, ir vis atsidusdavo, kokios \u0161velnios mano rankos. Jos plaukus iki \u0161iol atsimenu, panor\u0117jusi galiu net justi juos tarp pir\u0161t\u0173 \u2013 jie buvo da\u017eyti, stori, sausi ir \u0161iurk\u0161t\u016bs kaip vielut\u0117s, jie i\u0161siskirdavo mano delne, nenor\u0117dami laikytis vienoje sruogoje.<\/p>

Vaikai \u017eaisdavo, aukl\u0117tojos sus\u0117dusios pav\u0117sin\u0117je plep\u0117davo, o a\u0161 stov\u0117davau \u0161alia su \u0161epe\u010diu ir \u0161ukuodama Ad\u0105 klausydavausi t\u0173 plepal\u0173 i\u0161tempusi ausis. Jie b\u016bdavo be galo \u012fdom\u016bs, pilni nesuprantam\u0173 dalyk\u0173, nutyl\u0117jim\u0173 ir reik\u0161mingo prunk\u0161timo.<\/p>

Taip did\u017eiai steb\u0117damasi i\u0161girdau, kad vienos aukl\u0117tojos skrandyje gydytojai aptik\u0119 v\u0117\u017e\u012f\u2026 Virp\u0117dama i\u0161 siaubo ir pasi\u0161lyk\u0161t\u0117jimo \u012fsivaizdavau, kaip jis savo bjauriomis \u017enypl\u0117mis po t\u0105 skrand\u012f r\u0117plioja, ir pa\u010diai nor\u0117josi vemti, tarsi vien nuo tokio \u012fsivaizdavimo v\u0117\u017eys b\u016bt\u0173 atsirad\u0119s ir mano pilve.<\/p>

Netrukus tame pa\u010diame dar\u017eelio kieme gavau skaud\u017ei\u0105 pamok\u0105 apie artimo meil\u0119, kuri\u0105 jau\u010diuosi i\u0161mokusi. \u0160\u012f kart\u0105 \u017eaid\u017eiau su kitais vaikais. Mano bi\u010diul\u0117 nusiskyn\u0117 pien\u0119, gelton\u0105 kaip \u017eaislin\u0117 saul\u0117, ir visiems kai\u0161iodama po nosimi i\u0161did\u017eiai ne\u0161iojosi po aik\u0161tel\u0119. Atne\u0161\u0117 parodyti ir man, bet mane netik\u0117tai pagavo \u0161i\u0161as, i\u0161pl\u0117\u0161iau pien\u0119 draugei i\u0161 rank\u0173 ir erzindama pasileidau b\u0117gti. Ji, \u017einoma, vijosi, o man tik \u0161ito ir reik\u0117jo. Viskas baig\u0117si taip pamokan\u010diai, kaip b\u016bna tik bloguose filmuose \u2013 l\u0117kdama u\u017ekliuvau u\u017e med\u017eio \u0161aknies, t\u0117\u0161kiausi kaip ilga su visa ne savo<\/em> piene ir stipriai pasitempiau \u010diurnos rai\u0161\u010dius. Taip stipriai, kad nebegal\u0117jau atsistoti.<\/p>

Aukl\u0117toja Ada, vis\u0173 vaik\u0173 siaubas, pa\u0117musi ant rank\u0173 lauk\u0117 su manimi greitosios, lipo \u012f j\u0105, ne\u0161\u0117 \u012f traumatologin\u012f, stat\u0117<\/em> visas pakeliui sutiktas seseles \u012f viet\u0105 kietai<\/em> reikalaudama, kad jos vaikas b\u016bt\u0173 tu\u010dtuojau ap\u017ei\u016br\u0117tas, nepaleido man\u0119s net tada, kai gydytojas vyniojo man ant kojos gips\u0105. Tvirtose Ados rankose jau\u010diausi saugi, \u017einojau \u2013 manimi pasir\u016bpinta. O g\u0117da d\u0117l nutikimo su piene i\u0161mok\u0117 visam gyvenimui \u2013 ne\u010diupk, kas ne tavo. Tavo dalykai ramiai tav\u0119s i\u0161lauks.<\/p>

Oi, bet gr\u012f\u017ekime prie seneliuko.<\/p>

Nei\u0161dr\u012fsau paklausti jo apie v\u0117\u017e\u012f, nes klausti toki\u0173 dalyk\u0173 ir dar taip tiesmukai kaip ruo\u0161iausi yra netinkama. Ta\u010diau seneliukas, jau pasitraukdamas \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f laukti autobuso, staiga atsigr\u0119\u017e\u0117 ir vaiki\u0161kai mestel\u0117jo:<\/p>

\u2013 O, bet jums a\u0161 atiduo\u010diau ir savo saul\u0119! \u2013 ir i\u0161ties\u0117 \u012f mane rankas vaizduodamas, kaip j\u0105 atiduoda.<\/p>

Mudu v\u0117l nusijuok\u0117m, ir tada atva\u017eiavo autobusas.<\/p>

Seneliukas \u012f j\u012f ne\u012flipo, lauk\u0117 kito. O a\u0161 va\u017eiavau siauromis gatvel\u0117mis per sodus it kok\u012f sald\u0173 aromat\u0105 saugodama viduje \u0161veln\u0173, skaidr\u0173 d\u017eiuges\u012f, kad nepa\u017e\u012fstamas \u017emogus man panor\u0117jo atiduoti savo<\/em> saul\u0119<\/em>. Kod\u0117l? U\u017e k\u0105? Kas privert\u0117 j\u012f tai pasakyti? Geros nuotaikos pli\u016bpsnis, sukeltas pavasario gaivumos? Ar tas spontani\u0161kas, vaiki\u0161kai nuo\u0161irdus gestas nebuvo ma\u017eytis meil\u0117s pasirei\u0161kimas \u2013 visi\u0161kai nesuinteresuotos, tod\u0117l tokios paveikios?.. \u017dinoma, taip pajuokauti \u2013 joks \u017eygdarbis, ta\u010diau iki vakaro ne\u0161iojausi \u0161ilt\u0105 ir sald\u017ei\u0105 seneliuko saul\u0119<\/em>, d\u0117kodama u\u017e taip netik\u0117tai gaut\u0105 jos kv\u0117psn\u012f.<\/p>

O dabar v\u0117l trumpam gr\u012f\u017ekime \u012f vaikyst\u0119, \u012f t\u0105 jos skyrel\u012f, apie kur\u012f sakoma, kad \u201evaikai myli gyv\u016bn\u0117lius\u201c\u2026 Ir a\u0161 vaikyst\u0117je labai nor\u0117jau ma\u017eo ka\u010diuko, ma\u017eo \u0161uniuko, ma\u017eo vi\u0161\u010diuko, ma\u017eo peliuko\u2026 Gyv\u016bn\u0173 jaunikliai k\u0117l\u0117 virpul\u012f ir nie\u017eul\u012f, nor\u0105 juos savintis, niurkyti ir tur\u0117ti visi\u0161kai sau. Kai senelis, neapsikent\u0119s mano kaulijim\u0173, atne\u0161\u0117 d\u0117\u017e\u0119 su penkiais geltonais vi\u0161\u010diukais, nusi\u010diupau vien\u0105 ir taip j\u012f vis\u0105 dien\u0105 \u201emyl\u0117jau\u201c nepaleisdama i\u0161 rank\u0173, kad \u012f pavakar\u0119 vi\u0161\u010diukas jau nebekv\u0117pavo\u2026 Tai buvo \u0161iurpi vaikyst\u0117s tragedija: visi\u0161kai to nenor\u0117dama padariau ka\u017ek\u0105 neatitaisomai bloga. Ar tai rei\u0161k\u0117, kad meil\u0117 yra \u017eudik\u0117?..<\/p>

Gerokai v\u0117liau, paskutin\u0117se klas\u0117se, \u012fsimyl\u0117jusi vien\u0105 vaikinuk\u0105 garbindavau tu\u0161\u010di\u0105 k\u0117d\u0119, ant kurios jis s\u0117d\u0117davo per pamokas. Bet kart\u0105 pama\u010diau, kaip mokyklos kieme jis i\u0161sip\u016bt\u0117 \u017eali\u0105 snargl\u012f ir galvodamas, kad niekas nemato \u012fsid\u0117jo \u012f burn\u0105. Mano garbinimas neatlaik\u0117 tokio sm\u016bgio! Jis virto juodu nusivylimu iki nenoro gyventi, koks i\u0161tinka tik paauglyst\u0117je. Ar tai rei\u0161k\u0117, kad meil\u0117 yra reikli, neatlaidi jokiems tr\u016bkumams?.. Tada nuo\u0161ird\u017eiai nesupratau, kad tobulo \u017emogaus, tobulos laim\u0117s, tobul\u0173 santyki\u0173 ilgesys yra kamuojanti aistra, visko trok\u0161tanti sau, bet neturinti nieko bendra su meile\u2026 Tik skaud\u017eiai i\u0161gyvenau savo pa\u010dios draskant\u012f aist-rin-gum\u0105, nesuprasdama, kod\u0117l kankinuosi.<\/p>

Dar po gero de\u0161imtme\u010dio \u0117jau palei gele\u017einkelio b\u0117gius, su virpuliu skaitydama k\u016bryb\u0105 \u017emogaus, kuriam buvo lemta tapti mano sakramentiniu vyru. Mudu to dar n\u0117 ne\u012ftar\u0117m; per daug ne\u012fveikiam\u0173 kli\u016b\u010di\u0173 mus skyr\u0117. Ta\u010diau skaitydama jo tekstus jutau, kad man tai gyvenimo \u012fvykis \u2013 atsiveria visi\u0161kai naujas, iki \u0161iol nesutiktas, \u012f niek\u0105 nepana\u0161us pasaulis. Toks autenti\u0161kas, prie\u0161taringas ir keistas, kad net netur\u0117jau su kuo j\u012f palyginti\u2026 Ne, tur\u0117jau. Su savimi. Nes giliai viduje pana\u0161iai i\u0161gyvenau save pa\u010di\u0105 \u2013 autenti\u0161k\u0105, prie\u0161taring\u0105 ir keist\u0105. Ir kai i\u0161dr\u012fsau atverti save toki\u0105 tam \u012f niek\u0105 nepana\u0161iam<\/em> \u017emogui, pama\u017eu i\u0161tiko atradimas: meil\u0117 \u2013 tai daug daug deguonies b\u016bti kartu. Tai ka\u017ekas visi\u0161kai prie\u0161inga vi\u0161\u010diuko dusinimui. Ka\u017ekas visi\u0161kai prie\u0161inga baimei pamatyti kito asmens tr\u016bkumus. Tai pla\u010diai atmerkta \u0161irdis, pasiruo\u0161usi priimti ir atlaikyti vis\u0105 tikrov\u0119, pl\u016bstan\u010di\u0105 \u012f j\u0105 i\u0161 kito \u017emogaus, kad ir koks jis b\u016bt\u0173. Narsi, pa\u017eeid\u017eiama, i\u0161tikima \u0161irdis, pilna laisv\u0117s b\u016bti savimi ir leisti kitam b\u016bti absoliu\u010diai tokiam, koks jis yra. Net jeigu \u017ealias snarglys ar kitokie menki negra\u017eumai netik\u0117tai nut\u012fst\u0173 vienam ar kitam iki dir\u017eo!..<\/p>

Kai m\u016bs\u0173 dukra persik\u0117l\u0117 gyventi \u012f bendrabut\u012f, namuose labai padaug\u0117jo vietos ir stipriai suma\u017e\u0117jo eil\u0117s prie vonios. Ta\u010diau padaug\u0117jo atvirumo: dabar ji skambina kas kelet\u0105 dien\u0173 ir pasipasakoja tai, ko gyvendama po vienu stogu ka\u017ekod\u0117l nepasipasakodavo. Bet matom\u0117s tik sekmadieniais.Vien\u0105 tok\u012f sekmadien\u012f, kartu pasimeld\u0119 Mi\u0161iose ir papietav\u0119 mieste, va\u017eiuojame pasivaik\u0161\u010dioti prie tvenkini\u0173. Oras toks \u0161velnus ir mylintis, kad man n\u0117 u\u017e k\u0105 nesinori namo, sakau: prisiri\u0161iu prie \u0161ito med\u017eio ir taip miegosiu. Dukra nesiklauso, nesileid\u017eia \u012f pokalbius, susira\u0161in\u0117ja su draugais planuodama artimiausius savo gyvenimo \u012fvykius. Paskui \u012fsiki\u0161a \u012f ausis ausinukus ir \u017eingsniuoja \u0161alia visi\u0161kai tyli.<\/p>

\u2013 Klausyk\u2026<\/p>

\u2013 Mama, ne dabar, gerai? A\u0161 pavargus, noriu pails\u0117ti.<\/p>

Taigi einame aplinkui tvenkinius skai\u010diuodami su s\u016bnumi varnas, atsimindami, kuris i\u0161 vaik\u0173, b\u016bdamas ma\u017eas, kuriame krante ir kokiomis aplinkyb\u0117mis buvo \u012fkrit\u0119s \u012f vanden\u012f, popie\u010dio saul\u0117 spindi meiliai, dukra tyli, vyras (tas pats, kurio k\u016bryb\u0105 prie\u0161 dvide\u0161imt met\u0173 skai\u010diau prie gele\u017einkelio), am\u017einai atsilikdamas, mus fotografuoja. Vakare atve\u017eame dukr\u0105 \u012f bendrabut\u012f, palaikau duris, kol vyras padeda jai susine\u0161ti daiktus. I\u0161 jos sklinda sunkiai valdomas nekantrumas, laukia, kada pagaliau atsisveikinsim ir i\u0161va\u017eiuosim ir pradingsta u\u017e stiklini\u0173 bendrabu\u010dio dur\u0173 lengviau atsikv\u0117pusi.<\/p>

\u012es\u0117du \u012f ma\u0161in\u0105 ir juntu, kad noriu verkti. Kad pasiilgau savo mamos, kuri jau \u017evelgia \u012f mus i\u0161 am\u017einyb\u0117s.<\/p>

\u2013 Juk toks jos elgesys visai nerei\u0161kia, kad mes jai nesvarb\u016bs?.. \u2013 klausiu vyro su a\u0161ara aky (visai kaip Gediminas Girdvainis toje garsioje Algimanto Aleksandravi\u010diaus nuotraukoje).<\/p>

\u2013 Palauk, greitai paskambins, \u2013 atlaid\u017eiai nusijuokia vyras.<\/p>

Ir kai pajudame i\u0161 vietos, kai jau lekiame per temstant\u012f miest\u0105 ir savaime \u012fsi\u017eiebian\u010dius \u017eibintus, pajuntu viduje t\u0105 pa\u017e\u012fstam\u0105 mylint\u012f bals\u0105: Ko nuli\u016bdai, vaikeli? Nejau nematai, kaip da\u017enai pati su manimi taip elgiesi?..<\/em><\/p>

Po keleto valand\u0173 dukra lyg niekur nieko paskambino papasakoti apie tai, k\u0105 gal\u0117jo papasakoti dien\u0105 prie tvenkini\u0173, jei tik b\u016bt\u0173 nor\u0117jusi (ar gal\u0117jusi). Tur\u0117jau atsiliepti, nors viena ranka viriau sriub\u0105, kita \u2013 pad\u0117jau jaun\u0117liui ruo\u0161ti nam\u0173 darbus. \u017dinojau, kad jeigu atid\u0117sime \u0161\u012f skambut\u012f, kito \u0161\u012f vakar\u0105 jau galiu ir nesulaukti, nes jai pasikeis nuotaika arba v\u0117l atsiras svarbesni\u0173 reikal\u0173.<\/p>

\u0160ventasis Jonas savo evangelijoje apra\u0161o, kaip prisik\u0117l\u0119s J\u0117zus pra\u0161o Marijos Magdaliet\u0117s: \u201eNelaikyk man\u0119s! A\u0161 dar ne\u012f\u017eengiau pas T\u0117v\u0105\u201c (Jn 20, 17). \u0160i scena mane tiesiog i\u0161kerta<\/em>. Sukre\u010dia Vie\u0161paties \u0161velnumas, Jo priklausomyb\u0117 nuo mylin\u010dios moters, jos galia J\u012f sulaikyti. Ne\u012ftik\u0117tina Am\u017eino ir Visagalio Dievo \u017einia: jei mane myli, \u017emogau, tu turi galios paveikti mane, savo Diev\u0105. Turi galios mane sulaikyti.<\/em> Vienintel\u0117 s\u0105lyga yra meil\u0117. Ir jeigu \u017emones dar gali apgauti, vietoj meil\u0117s \u012fsi\u016blydamas jos pakaitalus, tai Dievo neapgausi niekaip. Jis reaguoja tik \u012f tai, kas Jis pats ir yra \u2013 geriausiai u\u017e visus \u017einodamas, kad joks \u017emogus negimsta myl\u0117damas ir kad mokosi \u0161ito pa\u010diais skausmingiausiais b\u016bdais.<\/p>

Ir kai toks \u017emogus visomis \u0161aknel\u0117mis \u012fsikimba \u012f savo Diev\u0105, jis gali i\u0161pra\u0161yti visko, o visko, nes Dievas tiesiog neatsilaiko prie\u0161 \u017emogaus molinuko meil\u0119\u2026 T\u0105 mums dosniai liudija \u0161ventieji, i\u0161melsdav\u0119 stebukl\u0173 ir ne\u012ftik\u0117tin\u0173 atsivertim\u0173. Bet did\u017eiausias stebuklas man vis d\u0117lto atrodo pati Meil\u0117 \u2013 pats veiksmingiausias visatos sl\u0117pinys, visus ir visk\u0105 pasiekiantis, einantis kiaurai, i\u0161laikantis vienyje ne tik \u017emones, tautas, valstybes, bet, ko gero, net smulkiausias materijos dalelytes\u2026 O mes, molinukai, vis dar neturime Jai apibr\u0117\u017eimo\u2026<\/p>

Ir a\u010di\u016b Tau u\u017e tai, Vie\u0161patie!..<\/p>

\"\"<\/figure>