{"id":281,"date":"2022-10-02T18:56:34","date_gmt":"2022-10-02T18:56:34","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=281"},"modified":"2024-07-15T22:17:38","modified_gmt":"2024-07-15T19:17:38","slug":"margaret-talbot-ar-mokytis-jau-per-velu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/02\/margaret-talbot-ar-mokytis-jau-per-velu\/","title":{"rendered":"Margaret Talbot. Ar mokytis jau per v\u0117lu?"},"content":{"rendered":"

Pasiekusi vidutinio am\u017eiau rib\u0105 retai kada kur nors besijau\u010diu naujok\u0117. Pra\u0117jo ne vienas de\u0161imtmetis nuo tada, kai sukau galv\u0105 d\u0117l algebros u\u017edavini\u0173 ar lankiau \u0161oki\u0173 u\u017esi\u0117mimus. Jau b\u016bdama suaugusi i\u0161mokau va\u017eiuoti dvira\u010diu, bet tuo mano aktyvesnio mokymosi istorija ir baigiasi.<\/p>

\u017durnalistas ir ra\u0161ytojas, knygos \u201eNaujokai: mokymosi vis\u0105 gyvenim\u0105 d\u017eiaugsmas ir tranformuojanti j\u0117ga\u201c autorius Tomas Vanderbiltas ra\u0161\u0117, kad mes nuolat su\u017einome aib\u0119 nauj\u0173 fakt\u0173, bet labai retai, nebeb\u016bdami vaikai, i\u0161mokstame nauj\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Gal ir perskaitome straipsn\u012f mums nauja tema, bet tai neprilygsta tikram \u012fsigilinimui \u012f nauj\u0105 sfer\u0105, susipa\u017e\u012fstant su jos subtilyb\u0117mis ir specifika. Galb\u016bt tas retkar\u010diais aplankantis noras b\u0117gti maraton\u0105 ar gaminti papuo\u0161alus viduje sukelia smalsumo \u017eie\u017eirb\u0105, bet ji pana\u0161esn\u0117 \u012f greitai \u0161m\u0117stel\u0117jusi\u0105 mint\u012f. Pavyzd\u017eiui, pagalvojame, k\u0105 reik\u0161t\u0173 gyventi tokiame ma\u017eame miestelyje, kol j\u012f prava\u017eiuojame, bet nieko daugiau.<\/p>

Tai neb\u016btinai blogai. Galb\u016bt m\u0117gstame savo darb\u0105 ir jau\u010diam\u0117s visi\u0161kai i\u0161siskleid\u0119 tiek id\u0117ji\u0161kai, tiek intelektualiai, tad poreikio atverti naujus kambariukus galvoje kaip ir n\u0117ra. \u017dinom, kad ten gali sl\u0117ptis ka\u017ekas \u012fdomaus, bet pasirenkame tvarkyti ir puosel\u0117ti tuos kambarius, kurie jau visi\u0161kai \u012frengti ir kuriuose gera b\u016bti.<\/p>

Bet stabdyti gali ir baim\u0117 \u2013 o jei nepavyks? Kartais taip baiminam\u0117s, kad mums nepasiseks, kad susimausime, tad nusprend\u017eiame, jog net m\u0117ginti neverta. Ar prasminga imtis ka\u017ekokios veiklos, net jei \u017einai, kad netapsi profesionalu?<\/p>

\"\"<\/figure>

Pasiek\u0119 vidutin\u012f am\u017ei\u0173, mes tampame emocionaliai stabilesni, mus ma\u017eiau jaudina supanti aplinka. Tai \u2013 ir praradimas, ir didis palengv\u0117jimas. Tiek sunkios, tiek malonios akimirkos neb\u0117ra tokios a\u0161trios ir ver\u010dian\u010dios i\u0161 koj\u0173. Kaip koks susib\u016brimas su draugais, kuris dabar jau tiesiog malonus buvimas kartu, bet ne jaudinanti galimyb\u0117 sutikti k\u0105 nors, kas am\u017eiams pakeis tavo gyvenim\u0105. Taip ir nauja veikla \u2013 skamba visai smagiai, bet jau ma\u017eiau tik\u0117tina, kad ji pakeis pasirinkt\u0105 karjeros krypt\u012f ar suteiks labai ai\u0161kiai ap\u010diuopiamos profesin\u0117s naudos.<\/p>

Prinstono universiteto istorijos profesor\u0117 Nell Painter knygoje \u201eB\u016bti senai dail\u0117s mokykloje: memuarai, kaip prad\u0117ti i\u0161 prad\u017ei\u0173\u201c apra\u0161o savo patirt\u012f, kai b\u016bdama 60-ties \u012fgijo bakalauro ir magistro diplomus meno mokyklose. Jai, kaip istorijos profesorei, tai buvo visi\u0161kai nauja sritis, kuri\u0105 ji tro\u0161ko pa\u017einti.<\/p>

\u201eKaip juodaod\u0117 moteris, buvau \u012fpratusi jaustis kitoni\u0161ka aplinkoje, kur mano gymio \u017emoni\u0173 n\u0117ra daug. D\u0117l savo odos spalvos b\u016bdavau arba i\u0161skirta i\u0161 kit\u0173, arba ignoruojama. Bet mokantis meno mokykloje visus kitus mano bruo\u017eus u\u017ego\u017e\u0117 tai, kad esu tiesiog sena.\u201c<\/p>

Nell Painter nenor\u0117jo b\u016bti diletant\u0117, tad nusprend\u0117, kad tapymas jai taps ne tik savaitgalio hobiu, bet rimtu u\u017esi\u0117mimu. Ir jai pavyko \u2013 Nell kuria men\u0105, veda \u012fvairias paskaitas ir net i\u0161leido knyg\u0105 apie savo patirt\u012f. Tai \u012fkvepia daugyb\u0119 \u017emoni\u0173 prad\u0117ti i\u0161 naujo, nepaisant baim\u0117s, kad gal jau per v\u0117lu.<\/p>

Tiesa, \u201ediletantas\u201c yra toks \u017eodis, kuris neretai ir atgraso suaugusius nuo ry\u017eto imtis ka\u017eko visi\u0161kai naujo. Nerimaujama, kad atrodysime kaip visi\u0161ki m\u0117g\u0117jai, privilegijuoti \u017emogeliai, kurie turi per daug laisvo laiko, tad u\u017esiima niekais. Bet prie\u0161 tokias baimes verta mai\u0161tauti!<\/p>

Juk \u017eodis \u201ediletantas\u201c yra kil\u0119s i\u0161 ital\u0173 kalbos \u017eod\u017eio \u201edilettante\u201c, kuris rei\u0161kia \u201ed\u017eiuginti\u201c (angl. to delight). XVIII am\u017eiuje \u0161\u012f termin\u0105 i\u0161populiarino grup\u0117 angl\u0173 aristokrat\u0173, \u012fk\u016brusi\u0173 Diletant\u0173 draugij\u0105, kuri reng\u0117 keliones po Europ\u0105, propagavo intelektuali\u0173 pokalbi\u0173 men\u0105, kolekcionavo meno k\u016brinius ir finansavo \u012fvairias archeologines ekspedicijas. Pr\u016bsijos imperatorius Frydrichas II diletantus, kurie tikrai buvo turtingi ir tur\u0117jo daug laisvo laiko, vadino \u201emeno ir mokslo m\u0117g\u0117jais, kuri\u0173 \u017einios apie \u0161iuos dalykus t\u0117ra pavir\u0161utini\u0161kos\u201c.<\/p>

\u0160is terminas tapo dar labiau menkinan\u010diu moderniaisiais laikais, kai atsirado licencijuotos ekspertiz\u0117s, diplomuoti sri\u010di\u0173 profesionalai, profesoriai. Ta\u010diau jei \u012f diletantizm\u0105 pa\u017evelgtume kaip \u012f mokym\u0105si d\u0117l \u012fdomumo, smagumo, o ne d\u0117l atlygio ar karjeros pasiekim\u0173, kod\u0117l tai blogai? Gal b\u016btent tai gal\u0117t\u0173 tapti prie\u0161nuod\u017eiu perfekcionizmo manijai, ap\u0117musiai jaun\u0105sias kartas?<\/p>

Thomas Curranas ir Andrew P. Hillas, para\u0161\u0119 studij\u0105 apie perfekcionizm\u0105 tarp JAV, Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s ir Kanados student\u0173 (2019), teig\u0117: \u201eVis daug\u0117ja jaunuoli\u0173, kelian\u010di\u0173 sau iracionaliai auk\u0161tus reikalavimus ir mil\u017eini\u0161kus l\u016bkes\u010dius akademin\u0117je, profesin\u0117je veikloje. Jie jaudinasi, ar yra pakankamai daug pasiek\u0119, palyginus su kitais, o drauge baiminasi, kad, jiems padarius nors ma\u017eiausi\u0105 klaid\u0105, kiti juos pasmerks. Tai tikrai stipriai veikia emocin\u0119 jaunuoli\u0173 gerov\u0119.\u201c<\/p>

Noras, kad ir m\u0117g\u0117ji\u0161kai \u012fsitraukti \u012f ka\u017ek\u0105 naujo, \u012fdomaus ir i\u0161bandyti savo j\u0117gas, eksperimentuoti be didel\u0117s i\u0161orin\u0117s motyvacijos ar reikiamyb\u0117s atrodo kaip nedidel\u0117 pasiprie\u0161inimo prie\u0161 pasaul\u012f, kuriame viskas turi b\u016bti nepriekai\u0161tinga, galimyb\u0117.<\/p>

\u017durnalist\u0105 Tom\u0105 Vanderbilt\u0105 imtis nauj\u0173 veikl\u0173 past\u016bm\u0117jo laikas, kur\u012f jis praleisdavo laukdamas, kol jo ma\u017eoji dukra baigs savo popamokinius u\u017esi\u0117mimus. Tas slegiantis l\u016bkuriavimas tarsi rei\u0161k\u0117, kad mokymasis skirtas jauniems, o kitiems tegalima s\u0117d\u0117ti u\u017e dur\u0173. Tad Tomas nusprend\u0117 imtis keli\u0173 nauj\u0173 veikl\u0173 vienu metu: mokytis \u017eaisti \u0161achmatais, pie\u0161ti, plaukioti su banglente, meistrauti. Dar nusprend\u0117 i\u0161mokti \u017eongliruoti, nes norimo rezultato galima sulaukti greitai, o ir smagu!<\/p>

Vanderbiltas suprato, kad tokie nauji \u012fg\u016bd\u017eiai gal ir nepad\u0117s jam gauti paauk\u0161tinimo darbe ir grei\u010diausiai netaps nauju post\u016bmiu kitokiam karjeros keliui, bet atvers daug i\u0161siilgto jaudulio, su\u017eadins apkerp\u0117jus\u012f smalsum\u0105.<\/p>

Gali atrodyti, kad seno \u0161uns nauj\u0173 triuk\u0173 nei\u0161mokysi d\u0117l susilpn\u0117jusi\u0173 kognityvini\u0173 galimybi\u0173. Tiesa, jos menksta su am\u017eiumi. Beje, pradedant vos nuo 20-ties! Labiausiai kinta m\u016bs\u0173 geb\u0117jimo apdoroti informacij\u0105 greitis, sul\u0117t\u0117ja reakcija. Pasak psichologijos profesoriaus Neilo Charnesso atlikto tyrimo, kuo vyresnis yra \u0161achmatininkas, tuo l\u0117\u010diau jis suvokia galimas gr\u0117smes, nepaisant to, kokius \u012fg\u016bd\u017eius, pasiekimus ar patirt\u012f turi.<\/p>

Vis tik Richas Karlgaardas savo knygoje \u201eV\u0117lai pra\u017eyd\u0119: pasl\u0117ptos mokymosi savu tempu stipryb\u0117s\u201c pa\u017eymi, kad mokymasis v\u0117lesniame am\u017eiuje turi ir privalum\u0173: \u201eM\u016bs\u0173 smegenys nuolat formuoja naujas neurologines jungtis ir tam tikrus atpa\u017e\u012fstamus modelius, tad b\u016bdami senesni j\u0173 turime toki\u0173, koki\u0173 netur\u0117jome jaunyst\u0117je.\u201c<\/p>

Fluidiniu (lanks\u010diuoju) intelektu, kuris apima geb\u0117jim\u0105 apdoroti informacij\u0105 ir spr\u0119sti problemas, yra labiau apdovanoti jauni \u017emon\u0117s. Ta\u010diau kristalizuotas (tvirtasis) intelektas, apimantis geb\u0117jim\u0105 remtis sukauptomis \u017einiomis, patirtimi, da\u017enai vis labiau klesti su am\u017eiumi. N\u0117ra tokios am\u017eiaus ribos, kai \u017emon\u0117s atlieka visus kognityvinius pratimus geriausiai. M\u016bs\u0173 geb\u0117jimai neabejotinai kinta, bet jie ne tik menksta, bet ir pildosi. Tokia mokslinink\u0173 i\u0161vada atremia socialin\u012f spaudim\u0105, kad visk\u0105, k\u0105 tik \u012fmanoma, reikia i\u0161mokti, kol esi jaunas.<\/p>

Kristalizuoto intelekto dovana paai\u0161kina, kod\u0117l kai kurie \u017emon\u0117s tiesiog nuostabiai pra\u017eysta b\u016bdami vyresni \u2013 ypa\u010d literat\u016broje, kur gyvenimo patirtis tikrai pasitarnauja. O net ir kalbant apie mokslininkus \u2013 fizikus, chemikus \u2013 kuri\u0173 b\u016bryje, ypa\u010d tarp Nobelio premijos laureat\u0173, daugum\u0105 sudaro jaunesni tyr\u0117jai, vis tik tyrimai atskleid\u0117, kad pasibaigus XX am\u017eiui, nebesimato ai\u0161ki\u0173 koreliacij\u0173 tarp reik\u0161mingiausi\u0173 mokslo atradim\u0173 ir j\u0173 atrad\u0117j\u0173 am\u017eiaus. Kiekvieno atrad\u0117jo kelias yra unikalus \u2013 jaunas ar senas jis b\u016bt\u0173.<\/p>

Beje, itin \u012fdomu, kalbant apie pie\u0161im\u0105, kad m\u016bs\u0173 geb\u0117jimas pie\u0161ti i\u0161lieka toks pats, kaip vaikyst\u0117je, jei jo nelaviname. Keis\u010diausia, kad penkeri\u0173 met\u0173 vaikas da\u017eniau pie\u0161ia geriau nei tada, kai dar kiek paauga. Tokio am\u017eiaus vaikas pie\u0161ia taip, kaip jam norisi, nepaiso taisykli\u0173 ir ribojim\u0173, vis\u0105 d\u0117mes\u012f skiria savo jausmams ir nuotaikoms. V\u0117liau vaikus paveikia, kaip \u012fvardint\u0173 psichologas Howardas Gardneris, \u201epa\u017eodi\u0161kumo drumzl\u0117s\u201c: jie pie\u0161dami pradeda atkartoti tai, k\u0105 mato aplink save, bet be instrukcij\u0173 ar technini\u0173 \u017eini\u0173 jiems nepavyksta to daryti gerai. Ir mes da\u017enai u\u017estringame \u0161iame etape, jei netobuliname savo pie\u0161imo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Bet \u012fd\u0117j\u0119 pastang\u0173, tikrai galime daug geriau pie\u0161ti, net jei mums atrodo, kad to daryti nemokame. Mes tiesiog u\u017estringame tame etape, kuriame nusprend\u017eiame daugiau nebesistengti.<\/p>

Mokymasis vyresniame am\u017eiuje n\u0117ra bevilti\u0161kas ar beprasmis. Jis atskleid\u017eia m\u016bs\u0173 stiprybes, leid\u017eia patirti i\u0161siilgt\u0105 jaudul\u012f ir padeda treniruoti prot\u0105. Pasak mokslinink\u0173, net ir b\u016bdami vyresni, galime mokytis, taikydami principus, b\u016bdingus vaik\u0173 mokymosi procesui. Pirmiausiai, turime tik\u0117ti, kad dedant pastangas, mums pavyks patobul\u0117ti. Kiekvienas \u201enegaliu\u201c tur\u0117t\u0173 pavirsti \u201edar negaliu\u201c. Taipogi turime pasiry\u017eti nenumesti visko \u012f \u0161on\u0105, jei pasidarys sunku. O ir \u012fgauti naujus \u012fg\u016bd\u017eius m\u016bs\u0173 smegenims geriausiai sekasi tada, kai mokom\u0117s keli\u0173 skirting\u0173 dalyk\u0173 vienu metu \u2013 pavyzd\u017eiui, mokantis ispan\u0173 kalbos ir taip aktyvinant smegenis bei geb\u0117jim\u0105 priimti nauj\u0105 informacij\u0105, lengviau seksis mokytis ir \u0161okti!<\/p>

Gal ir atrodo, kad toks idealistinis mokymasis, tartum gr\u012f\u017etum \u012f vaikyst\u0119, jau skamba nerealisti\u0161kai, bet neurologiniai tyrimai rodo, kad mokytis tikrai niekada n\u0117ra per v\u0117lu. Tereikia atrasti srit\u012f ar u\u017esi\u0117mim\u0105, kuris domina ar jau seniai kelia smalsul\u012f, ir prad\u0117ti mokytis, i\u0161naudojant savo patirties pripildytos atminties privalumus. Kokie gra\u017e\u016bs ir vertingi gali b\u016bti tokie atradimai! Ir visai nesvarbu, kokio am\u017eiaus esi.<\/p>

Pareng\u0117 Dominyka Navickait\u0117<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2022 m. Nr. IV<\/a><\/p>