{"id":2730,"date":"2024-08-13T08:50:51","date_gmt":"2024-08-13T05:50:51","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2730"},"modified":"2024-08-13T09:03:12","modified_gmt":"2024-08-13T06:03:12","slug":"ligita-ryliskyte-sje-ar-dievas-tikrai-mato-ir-girdi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/08\/13\/ligita-ryliskyte-sje-ar-dievas-tikrai-mato-ir-girdi\/","title":{"rendered":"Ligita Ryli\u0161kyt\u0117, SJE. Ar Dievas tikrai mato ir girdi?"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2023 m. Nr. III (27)<\/a><\/p>

Turb\u016bt ne kart\u0105 esame gird\u0117j\u0119 sakant, kad Dievas mus visada mato ir girdi m\u016bs\u0173 maldas. Smalsesni galb\u016bt esame pam\u0105st\u0119 ir kaip tai suprasti\u00a0\u2013 argi neregimasis ir visagalis Dievas turi k\u016bn\u0105, kad gal\u0117t\u0173 mus reg\u0117ti k\u016bni\u0161komis akimis ar gird\u0117ti ausimis? \u0160is pam\u0105stymas skirtas tiems smalsiesiems.<\/em><\/p>

Kadangi smalsieji da\u017enai b\u016bna ir nekantr\u016bs, u\u017eb\u0117gsiu u\u017e aki\u0173 ir pasidalinsiu savo atsakymo santrauka\u00a0\u2013 m\u016bs\u0173 kalba apie Diev\u0105 savo esme visada yra analogin\u0117, ji netaikoma Dievui lygiai ta pa\u010dia prasme kaip k\u016briniams.<\/em><\/p>

Mintis, jog m\u016bs\u0173 kalba apie Diev\u0105 visuomet yra analogin\u0117, nerei\u0161kia, kad mes nepasakome apie J\u012f nieko tikra ar kad \u0160ventasis Ra\u0161tas mums meluoja, sakydamas, jog \u201eVIE\u0160PATS \u017evelgia i\u0161 dangaus, \u2013 jis mato vis\u0105 \u017emonij\u0105\u201c (Ps 33, 13) ar kad \u201eDievo akys yra visur, jos stebi blogus ir gerus \u017emones\u201c (Pat 15, 3). Tai nerei\u0161kia, kad Biblija apsirinka, kai prana\u0161o Jeremijo l\u016bpomis mus u\u017etikrina: \u201eKai j\u016bs \u0161auksit\u0117s man\u0119s, kai ateisite ir kreipsit\u0117s \u012f mane malda, a\u0161 jus i\u0161klausysiu\u201c (Jer 29, 12). \u0160ventasis Ra\u0161tas mums nemeluoja.<\/p>

Vis d\u0117lto Biblijos kalba n\u0117ra matematin\u0117 \u2013 ji da\u017eniausiai naudoja pasakojim\u0105 ir \u012fvaizd\u017eius, kurie padeda suprasti Dievo tikrov\u0119 per m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161kos patirties prizm\u0119. O m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161koji patirtis visada yra \u012fk\u016bnyta. \u012eprastai mes kito asmens ir pasaulio nepa\u017e\u012fstame kitaip, kaip penki\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 pagalba. \u0160iuolaikin\u0117 kognityvin\u0117 lingvistika atskleid\u017eia, kad net ir m\u016bs\u0173 mokslin\u0117s ar abstrak\u010dios kategorijos visada suponuoja erdvines patirtis. Tarkime, oro temperat\u016bra \u201ekyla\u201c ar \u201ekrinta,\u201c filosofin\u0117s kategorijos \u201eapima\u201c tam tikras sritis ir pana\u0161iai.<\/p>

\u0160iame kontekste nenuostabu, kad kai norime pasakyti, jog Dievas yra visur ir visada mums esamas, mus intymiai pa\u017e\u012fsta ir myli, tai i\u0161rei\u0161kiame kalb\u0117dami apie vis\u0105 matan\u010di\u0105 Dievo ak\u012f ar \u012fd\u0117m\u0173 \u012fsiklausym\u0105 \u012f m\u016bs\u0173 \u0161auksm\u0105.<\/p>

Vis tik gal\u0117tume toliau klausti: jei Dievo \u201ematymas\u201c ar \u201ereg\u0117jimas\u201c yra metaforos, kuriomis nusakomas Dievo esamumas, pa\u017einimas ir meil\u0117, k\u0105 tuomet rei\u0161kia sakyti, kad Dievas yra esamas, mus pa\u017e\u012fsta ar myli?<\/p>

\u0160v. Augustinas: Dievas ir k\u016bni\u0161kumas<\/strong><\/p>

Sunerimusius, kad toki\u0173 klausim\u0173 k\u0117limas yra \u0161ventvagi\u0161ko Ap\u0161vietos racionalizacijoms pasidavusio proto negalios simptomas, noriu nuraminti primindama \u0161v. Augustino patirt\u012f. \u201eI\u0161pa\u017einimuose\u201c \u0161ventasis dalinasi, koki\u0105 lemiam\u0105 reik\u0161m\u0119 jo tik\u0117jimo kelionei tur\u0117jo proto nu\u0161vitimas, kai suprato, kad Dievas \u2013 savo dievyst\u0117je \u2013 n\u0117ra nei k\u016bnas, nei materija, nei ka\u017ekokia erdv\u0117je begaliniai i\u0161plitusi substancija, lyg kokios i\u0161retintos dujos.<\/p>

Iki \u0161io nu\u0161vitimo \u0161v. Augustinas sakosi m\u0105st\u0119s apie Diev\u0105 kaip apie koki\u0105 \u201ek\u016bno mas\u0119,\u201c klaidingai manydamas, kad tai, kas neturi k\u016bno, yra niekas. Jis \u0161itok\u012f m\u0105stym\u0105 \u012fvardina kaip \u201edid\u017eiausi\u0105 ir beveik vienintel\u0119\u201c savo klaidos prie\u017east\u012f (conf. V, x.19), kuri\u0105 susiejo su manich\u0117j\u0173 jam padaryta \u012ftaka. Ta\u010diau beskaitant Platono pasek\u0117j\u0173 ra\u0161tus, Augustinui staiga nu\u0161vito, kad Dievas savyje n\u0117ra nei materialus, nei apribotas erdv\u0117s ar laiko. D\u0117l \u0161io \u201eintelektinio atsivertimo\u201c staiga krik\u0161\u010dionyb\u0117s mokymas jam tapo tik\u0117tinas:<\/p>

[Paai\u0161k\u0117jo, kad Ba\u017eny\u010dia] neskelb\u0117 to, kuo a\u0161 j\u0105 grie\u017etai kaltinau. Tad sumi\u0161au i\u0161 g\u0117dos, atsiver\u010diau ir d\u017eiaugiausi, mano Dieve, kad ta vienintel\u0117 ba\u017eny\u010dia, Tavo viengimio k\u016bnas, kuriame man, k\u016bdikiui, buvo duotas Kristaus vardas, nesilaiko k\u016bdiki\u0161k\u0173 kvailys\u010di\u0173, ir sveikas jos mokslas nespraud\u017eia Tav\u0119s, viso ko K\u016br\u0117jo, \u012f erdv\u0117s tarp\u0105, kad ir kok\u012f didel\u012f, ir nuostab\u0173, ta\u010diau i\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 ribojam\u0105 \u017emogaus k\u016bno pavidalo (conf. VI, iv.5, \u010dia ir kitur vert\u0117 L. R.)<\/em><\/p>

\u017dinoma, \u0161v. Augustinas lygiai taip kar\u0161tai i\u0161pa\u017eino, kad Dievas prisitaiko prie m\u016bs\u0173 k\u016bni\u0161kumo ir b\u016btent \u012esik\u016bnijimo sl\u0117pinyje, per J\u0117zaus \u017emogyst\u0119, tampa m\u016bs\u0173 tarpininku ir keliu pas begalin\u012f ir \u017emogaus protu neapr\u0117piam\u0105 Diev\u0105. Ta\u010diau, pabr\u0117\u017edamas Dievo sl\u0117pinio gelm\u0119, \u0161v. Augustinas atskleid\u017eia, kad Dievas (savo dievyst\u0117je) darbuojasi, ilsisi ar myli kitaip nei \u017emogus:<\/p>

Tu visada veiklus, visada besiilsintis, telkiantis prie sav\u0119s, bet ne stokojantis, palaikantis, pripildantis ir saugantis, kuriantis, puosel\u0117jantis ir brandinantis, ie\u0161kantis, nors Tau nieko netr\u016bksta: Tu myli be u\u017esidegimo, Tu pavydi be nerimo, Tu \u201egailiesi\u201c (Pr 6, 6) be gailes\u010dio skausmo, esi r\u016bstus i\u0161likdamas ramus. Tu nori permain\u0173 be jokio savo sumanymo pakeitimo (conf. I, iv.4).<\/em><\/p>

Kaip mums liudija \u0161v. Augustinas, Dievo kitoni\u0161kumas sl\u0117piningai dera su Dievo artumu mums, Dievo meil\u0117 kartu ir primena m\u016bs\u0173 meil\u0119, ir j\u0105 begaliniai pranoksta. \u0160v. Tomas Akvinietis \u0161i\u0105 mint\u012f v\u0117liau i\u0161pl\u0117tojo savo mokyme apie b\u016bties analogij\u0105.<\/p>

\"\"<\/figure>

\u0160v. Tomas: b\u016bties analogija<\/strong><\/p>

\u0160v. Tomo Akvinie\u010dio mokymo padedami galime priart\u0117ti prie atsakymo \u012f anks\u010diau i\u0161kelt\u0105 klausim\u0105: k\u0105 rei\u0161kia sakyti, kad Dievas yra esamas, mus pa\u017e\u012fsta ar myli? I\u0161 esm\u0117s \u0161v. Tomas susistemina tai, k\u0105 \u0161v. Augustinas i\u0161sak\u0117 poetine ir bibline kalba, kaip antai, su\u0161ukdamas: \u201eMano Dieve, netur\u0117\u010diau jokios b\u016bties, netur\u0117\u010diau jokios egzistencijos, jei Tu neb\u016btum manyje. Arba, tiksliau tariant, netur\u0117\u010diau jokios b\u016bties, jei neb\u016b\u010diau Tavyje, i\u0161 kurio yra visa, per kur\u012f yra visa, kuriam yra visa <\/em>(Rom 11, 36)\u201c (conf<\/em>. I, ii.2).<\/p>

Pana\u0161iai svarsto ir \u0161v. Tomas. Remdamasis krik\u0161\u010dioni\u0161ku paveldu, ypa\u010d \u0161v. Augustinu, kur\u012f savo teologijos veikaluose jis vadina tiesiog Teologu, Akvinietis kalba apie Diev\u0105 kaip m\u016bs\u0173 b\u016bties \u0161altin\u012f. Anot jo, Dievas n\u0117ra viena i\u0161 b\u016btybi\u0173 (net ir pati auk\u0161\u010diausia), bet joki\u0173 s\u0105lyg\u0173, erdv\u0117s ar laiko neapribota, save palaikanti ir visa kildinanti B\u016btis, ipsum esse susbistens<\/em> (Summa theologiae<\/em>, I, 3.4). \u0160i\u0105 B\u016bt\u012f, kaip \u0161v. Tomo lotyni\u0161kasis esse atskleid\u017eia, puikiai perteikia veiksma\u017eodis \u201eb\u016bti\u201c: Dievas yra begalinis buvimo aktas, \u012fgalinantis b\u016bti visa, kas egzistuoja. Kadangi Jame n\u0117ra jokio pasidalinimo ar prie\u0161taros, drauge Dievas yra ir begalinis meil\u0117s, ir i\u0161minties aktas.<\/p>

Visi sukurti dalykai yra Dievo ne tik intymiai pa\u017e\u012fstami, bet ir \u201ei\u0161mylimi\u201c b\u016bti kiekvien\u0105 akimirk\u0105. Jei Dievas j\u0173 nemyl\u0117t\u0173, j\u0173 tiesiog neb\u016bt\u0173. Kadangi j\u0173 b\u016btis kyla i\u0161 Dievo, visi dalykai savo b\u016bdu \u2013 tai yra kiekvienas analogi\u0161kai savo prigim\u010diai \u2013 dalyvauja Dievo b\u016btyje kaip savo egzistencijos \u0161altinyje. \u201eDievas yra\u201c ir \u201emes esame\u201c sakoma analogine prasme: Dievas yra kaip pats begalinis \u201eB\u016bti\u201c, o mes \u2013 kaip ribotos, ta\u010diau i\u0161 Dievo \u201eB\u016bti\u201c kylan\u010dios b\u016btyb\u0117s.<\/p>

M\u016bs\u0173 kalba apie Diev\u0105 yra analogin\u0117<\/strong><\/p>

Auk\u0161\u010diau trumpai nusakyta \u201eb\u016bties analogija\u201c rei\u0161kia, kad sukurtojo pasaulio vaizdiniai ir m\u016bs\u0173 giliai \u012fk\u016bnyta kalba gali pasakyti ka\u017ek\u0105 tikra apie Diev\u0105. Kadangi visa dalyvauja Dievo b\u016btyje kaip savo b\u016bties \u0161altinyje, nors ir ribotu savo b\u016bdu, kiekvienas k\u016brinijoje egzistuojantis g\u0117ris yra Dievo begalinio g\u0117rio atspindys. Sukurtasis g\u0117ris pasirei\u0161kia proporcingai k\u016brinio prigim\u010diai, o m\u0105stan\u010diose b\u016btyb\u0117se \u2013 laisvos valios pritarimui ir pasirinkimui (m\u016bs\u0173 laisva valia, be abejo, yra su\u017eeista nuod\u0117m\u0117s, bet apie tai \u2013 ne \u0161\u012f kart\u0105).<\/p>

Taigi, kai sakome, kad Dievas yra, pa\u017e\u012fsta ar myli, turime galvoje, kad Dievas tai daro vienam Dievui tinkamu b\u016bdu \u2013 begaliniai, neapribotai nei laiko, nei erdv\u0117s, nei \u017emogi\u0161k\u0173 aistr\u0173, i\u0161ankstini\u0173 nusistatym\u0173 ar stokojimo. Ta\u010diau lygiai taip, kaip Dievo buvimas, nors ir begaliniai skirtingas, n\u0117ra atribotas nuo m\u016bs\u0173 buvimo, Dievo pa\u017einimas ar meil\u0117 n\u0117ra atriboti nuo k\u016briniams b\u016bdingo pa\u017einimo ar meil\u0117s: tarp j\u0173 egzistuoja pana\u0161umas skirtingume.<\/p>

Pam\u0105stykime apie tris sakinius: \u201eDievas mane pa\u017e\u012fsta. Mama mane pa\u017e\u012fsta. \u0160itas \u0161uo mane pa\u017e\u012fsta.\u201c \u0160v. Tomas Akvinietis sakyt\u0173, kad \u017eodis \u201epa\u017e\u012fsta\u201c kiekviename yra pavartotas analogine prasme. \u0160i analogija nurodo \u012f tam tikr\u0105 proporcij\u0105: Dievas mane pa\u017e\u012fsta proporcingai Dievo prigim\u010diai (save palaikanti B\u016btis), mano mama mane pa\u017e\u012fsta proporcingai \u017emogaus prigim\u010diai, mano sesers \u0161uo mane pa\u017e\u012fsta proporcingai \u0161uns prigim\u010diai. Taigi, Dievas mane pa\u017e\u012fsta be rib\u0173, mama \u2013 \u017emogi\u0161kai ir taip, kaip tik mamos geba, na, o mielas sesers augintinis, \u017einoma, mane pa\u017e\u012fsta tik tiek, kiek leid\u017eia jo \u0161uni\u0161kos galios ir aplinkyb\u0117s.<\/p>

Taigi, anot \u0161v. Tomo, kai sakome, kad Dievas mus pa\u017e\u012fsta ar myli, mes vartojame analogin\u0119 kalb\u0105. \u0160i kalba mums padeda dviem aspektais. Pirma, kad d\u0117l k\u016brinijos dalyvavimo Dieve kaip savo b\u016bties \u0161altinyje m\u016bs\u0173 vartojama kalba, nors ir s\u0105lygota m\u016bs\u0173 \u012fk\u016bnytos patirties, vis tik pasako apie Diev\u0105 ka\u017ek\u0105 tikra. Antra, \u0161is tikrumas visada pa\u017eenklintas pana\u0161umo nepana\u0161ume, nes Dievo sl\u0117pinys visa pranoksta savo tobulumu.<\/p>

Tad nors metaforine kalba mes ir sakome, kad Dievas mus mato ir girdi, tai nerei\u0161kia, kad Dievas mato k\u016bno akimis ar girdi k\u016bno ausimis. Analogine kalba tai rei\u0161kia, kad Dievas mus pa\u017e\u012fsta ir myli. Bet Dievas \u0161itai daro taip, kaip paj\u0117gia tik vienas Dievas. Dievas mus pa\u017e\u012fsta kaip tas, kuris yra ar\u010diau m\u016bs\u0173 nei mes patys, bes\u0105lygi\u0161kai, be rib\u0173, tobuloje meil\u0117je ir gailestingume \u2013 be smerkimo, be kaltinimo, be nuoskaud\u0173 apna\u0161o. Vienas gra\u017eiausi\u0173 \u0161io sl\u0117pinio nusakym\u0173 skamba 139 psalm\u0117je:<\/p>

VIE\u0160PATIE, i\u0161tyrei mane ir pa\u017e\u012fsti.<\/em>
\u017dinai, kada atsis\u0117du ir kada atsistoju,\u00a0\u2013
i\u0161 tolo supranti mano mintis.
Stebi mano \u017eingsnius ir mano poils\u012f,\u00a0\u2013
pa\u017e\u012fsti visus mano kelius.
Net nesp\u0117jus mano lie\u017euviui \u017eod\u017eio i\u0161tarti,
\u0161tai, VIE\u0160PATIE, tu j\u012f vis\u0105 \u017einai.
I\u0161 vis\u0173 pusi\u0173 apsiauti mane,
lieti mane savo ranka.
Tavo \u017einojimas man per nuostabus,\u00a0\u2013
man per gilus, negaliu jo pasiekti<\/em> (Ps 139, 1\u20136).<\/p>

Psalmininkas toliau mums primena tai, k\u0105 neseniai svarst\u0117me \u0161v. Tomo teologijos \u0161viesoje. Dievi\u0161kasis m\u016bs\u0173 pa\u017einimas pagrind\u017eiamas nuoroda \u012f Dievo kaip m\u016bs\u0173 b\u016bties \u0161altinio sl\u0117pin\u012f: \u201eJuk tu mano \u0161ird\u012f suk\u016brei, u\u017emezgei mane motinos \u012fs\u010diose. (\u2026) Mano i\u0161vaizda tau buvo \u017einoma, kai buvau slapta kuriamas, r\u016bpestingai sud\u0117tas \u017eem\u0117s gelm\u0117se \u2013 tavo akys mat\u0117 mane dar negimus\u012f\u201c (Ps 139, 13\u201316).<\/p>

M\u016bs\u0173 \u017eod\u017eiai ir \u012esik\u016bnij\u0119s \u017dodis<\/strong><\/p>

Tikiuosi, kad \u0161i trumpa ekskursija \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161kosios tradicijos praeit\u012f leido geriau suprasti, kad nei m\u016bs\u0173 protas, nei m\u016bs\u0173 kalba niekada nei\u0161sems Dievo sl\u0117pinio. Dievas yra visada daugiau, k\u0105 begal\u0117tume apie J\u012f pasakyti: Dievas n\u0117ra apribotas m\u016bs\u0173 \u012fvaizd\u017ei\u0173, metafor\u0173, simboli\u0173, nors mes be j\u0173 ir negalime apsieiti. Net ir tiksliausia kalba apie Diev\u0105 visada liks analogin\u0117.<\/p>

Taigi, psalmininkas yra savaip teisus sakydamas, kad Dievas yra m\u016bs\u0173 uola ir tvirtov\u0117 (Ps 18, 2). Dievas mus sustiprina, gina, saugo. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad uola ar tvirtov\u0117 yra Dievas. Lygiai taip \u0160ventasis Ra\u0161tas ir tradicija m\u016bs\u0173 neklaidina, kai skelbia Diev\u0105 esant m\u016bs\u0173 T\u0117vu. Ta\u010diau atvirk\u0161\u010diai sakyti neb\u016bt\u0173 teisinga: t\u0117vas n\u0117ra Dievas. Be to, kaip mums jautriai liudija Julijona i\u0161 Norid\u017eo, tiek t\u0117vyst\u0117, tiek ir motinyst\u0117 kyla i\u0161 to paties Dievo, ta\u010diau Dievas begaliniai pranoksta tiek vien\u0105, tiek ir kit\u0105. Dievas n\u0117ra nei akmuo, nei vyras, nei moteris, nors naudodami visus \u0161iuos \u017eod\u017eius galime apie Diev\u0105 pasakyti ka\u017ek\u0105 tikro ir svarbaus.<\/p>

Paradoksalu, ta\u010diau nors Dievas savyje ir n\u0117ra k\u016bni\u0161kas, galutinis matas ir kriterijus, kuriuo kaip krik\u0161\u010dionys pasitikriname m\u016bs\u0173 i\u0161tar\u0173 atitikim\u0105 apreik\u0161tajai Dievo tikrovei, yra \u012fk\u016bnytas. \u0160is matas ir kriterijus \u2013 pats J\u0117zus Kristus, kurio \u017emogi\u0161kume Dievas save apriboja, kad pasilenkt\u0173 prie m\u016bs\u0173 ir prakalb\u0117t\u0173 \u012f mus m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161ka kalba. Dievo S\u016bnus, \u012fsik\u016bnij\u0119s J\u0117zuje i\u0161 Nazareto \u2013 mums tebesamas Kristaus mistiniame k\u016bne \u2013 yra vis\u0105 m\u016bs\u0173 supratim\u0105 ir kalb\u0105 apie Diev\u0105 formuojantis ir u\u017eantspauduojantis \u017dodis.<\/p>

Kas Dievas yra, mes regime ir girdime J\u0117zaus asmenyje, \u017eod\u017eiuose ir veiksmuose, per kuriuos skleid\u017eiasi Dievo karalyst\u0117s tikrov\u0117. \u0160i J\u0117zuje mums atverta karalyst\u0117\u00a0\u2013 pasaulis pagal Dievo svajon\u0119\u00a0\u2013 strukt\u016bruoja krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 patirt\u012f ir yra pagrindinis horizontas, kuriame suvokiama visa kita. Kaip ra\u0161\u0117 evangelistas Jonas, \u201eDievo niekas niekada n\u0117ra mat\u0119s, tiktai viengimis S\u016bnus\u00a0\u2013 Dievas, T\u0117vo prieglobstyje esantis, mums j\u012f atskleid\u0117\u201c (Jn 1, 18).<\/p>