{"id":2654,"date":"2024-08-01T21:39:46","date_gmt":"2024-08-01T18:39:46","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2654"},"modified":"2024-08-02T10:49:30","modified_gmt":"2024-08-02T07:49:30","slug":"juozas-gaizauskas-augink-savo-asiliuka-ir-buk-dievui-po-ranka","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/08\/01\/juozas-gaizauskas-augink-savo-asiliuka-ir-buk-dievui-po-ranka\/","title":{"rendered":"Juozas Gai\u017eauskas: \u201eAugink savo asiliuk\u0105 ir b\u016bk Dievui po ranka\u201c"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2023 m. Nr. IV (28)<\/a><\/p>

\u201eTikiu \u017einia, kuri\u0105 ne\u0161a mano knygos. Man atrodo, kad perskait\u0119 jas \u017emon\u0117s gali tapti vienu milimetru geresni\u201c, \u2013 sako Juozas Gai\u017eauskas (g. 1968). \u017dinomas teatro ir kino aktorius, TV laid\u0173 ir rengini\u0173 ved\u0117jas, prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 nu\u0117j\u0119s portugali\u0161k\u0105j\u012f camino, \u0160v. Jok\u016bbo kelio \u012fkv\u0117ptas para\u0161\u0117 pirm\u0105j\u0105 savo knyg\u0105 \u201eDievas su \u0161lepet\u0117mis\u201c, po to \u2013 antr\u0105j\u0105, tre\u010di\u0105j\u0105\u2026 \u0160iemet skaitytojams pristato jau penkt\u0105j\u0105 \u2013 \u201eAntarktidos ind\u0117nus\u201c \u2013 regis, skirt\u0105 vaikams, ta\u010diau prakalbinan\u010di\u0105 ir suaugusius.<\/em><\/p>

Su \u201eKelion\u0117s\u201c skaitytojais Juozas dalijasi sav\u0105ja kelione, prasid\u0117jusia gimtojoje Taurag\u0117je ir per mo\u010diut\u0117s sod\u0105, neaplenkiant did\u017eiuli\u0173 juod\u0173j\u0173 serbent\u0173 kr\u016bm\u0173, vedusi\u0105 iki \u0161ios dienos, kai aktoryst\u0117, muzika ir ra\u0161ymas susijungia \u012f viena ir leid\u017eia daryti tai, kuo i\u0161 ties\u0173 tiki. Pasak jo, svarbu tiesiog b\u016bti po ranka Dievui, kuris \u201eat\u0117jus laikui tave kaip drusk\u0105 panaudos pagal paskirt\u012f\u201c.<\/em><\/p>

Juozai, vienas ry\u0161kiausi\u0173 J\u016bs\u0173 prisiminim\u0173, kuriuos pasakojat kalb\u0117damas apie vaikyst\u0119 \u2013 serbent\u0173 kr\u016bmai mo\u010diut\u0117s sode. Papasakokit apie tuos kr\u016bmus \u2013 k\u0105 jie Jums rei\u0161k\u0117 vaikyst\u0117je ir k\u0105 mena \u0161iandien? Apskritai, kokioje aplinkoje augote, kaip klojosi J\u016bs\u0173 gyvenimo pamatai?<\/strong><\/p>

M\u016bs\u0173 \u0161eimoje augo penki vaikai, buvau ketvirtas, taigi, beveik niekada netur\u0117jau nauj\u0173 \u017eaisl\u0173 ir nauj\u0173 drabu\u017ei\u0173. Mama buvo mokytoja, o t\u0117tis \u017eurnalistas. Gyvenom Taurag\u0117je.<\/p>

Vasarai mane nuve\u017edavo pas mo\u010diut\u0119, kuri tur\u0117jo mil\u017eini\u0161k\u0105 sod\u0105. Kartais likdavau pas mo\u010diut\u0119 vis\u0105 m\u0117nes\u012f. I\u0161eidavau \u012f kiem\u0105, \u012f did\u017eiul\u012f sod\u0105 ir gyvenau ten savo gyvenim\u0105: lank\u0105 pasidarai, ind\u0117nais \u017eaidi\u2026 Ten buvo mano d\u017eiungl\u0117s, mano Antarktida. Jei kas nors ateidavo \u012f sve\u010dius, tik laukdavau, kad i\u0161eit\u0173. \u017dinoma, buvau socialus, su kitais vaikais \u017eaisdavau futbol\u0105, bet ir vienam b\u016bdavo gerai.<\/p>

Galb\u016bt tod\u0117l save vadinu intravertu, paverstu \u012f ekstravert\u0105. Mano profesija \u2013 aktoryst\u0117 \u2013 i\u0161mok\u0117 ekstraverti\u0161kumo. Veikiausiai d\u0117l to ekstraverto \u012fvaizd\u017eio visi labai nustebo, kai pasirod\u0117 mano knygos. Juk niekada niekam nepasakojau, kad ra\u0161au, ir labai retai dalindavausi, kuo i\u0161 ties\u0173 gyvenu. Tai ir atrod\u0117: dar vienas aktorius knyg\u0105 para\u0161\u0117\u2026<\/p>

Gr\u012f\u017etant prie mo\u010diut\u0117s sodo, kai ateidavo serbent\u0173 metas, tie kr\u016bmai mane atitraukdavo nuo kiemo gyvenimo: vaikai \u017eaid\u017eia, o tu serbentus skini. \u0160ie nesibaigia \u2013 kibir\u0105 priskini ir dar pilnas kr\u016bmas. Pana\u0161iai b\u016bdavo, kai t\u0117vai ve\u017edavosi \u012f mi\u0161k\u0105 rinkti laukini\u0173 avie\u010di\u0173. Duoda kanik\u0119 ir kai j\u0105 prirenki beveik piln\u0105, tos aviet\u0117s susmenga. Tiesiog ne\u012fmanoma priskinti \u2013 kiek meti, tiek susmenga. Tikras ko\u0161maras vaikui! O kai \u0161eimoje penki vaikai, tai ir uog\u0173 daug reik\u0117davo.<\/p>

B\u016bdavo laikas, kai mama pietums virdavo \u0161imt\u0105 cepelin\u0173! Tai ta vasara, kai per atostogas paaugi 14 cm.<\/p>

\u017dinoma, serbentai mo\u010diut\u0117s sode yra tam tikra metafora: s\u0117di, skini tas neken\u010diamas uogas, o mintyse \u010diupin\u0117ji pasaulio ribas \u2013 tarsi durys, langai, kur toliau tave nuves\u2026<\/p>

\"\"
Vasaros stovykloje (kair\u0117je), apie 1981 m. J. Gai\u017eausko asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Drauge ugdomas atkaklumas ir begalin\u0117 kantryb\u0117 skinant uogas. Kokias dar dovanas atsine\u0161\u0117t i\u0161 savo \u0161eimos?<\/strong><\/p>

M\u016bs\u0173 \u0161eimoje, matyt, yra u\u017ekoduotas ir prigimtinis teisyb\u0117s jausmas. Ne veltui abiem mano seneliams suteiktas Pasaulio taut\u0173 teisuoli\u0173 vardas. Jie gelb\u0117jo \u017eydus ir sl\u0117p\u0117 juos, rizikuodami savo gyvyb\u0117mis. T\u0117\u010diui tuo metu buvo \u0161e\u0161iolika, jis taip pat prisid\u0117jo prie \u017eyd\u0173 slapstymo ir yra apdovanotas \u017d\u016bvan\u010di\u0173j\u0173 gelb\u0117jimo kry\u017eiumi. Matyt, i\u0161 \u010dia ir manyje \u012fra\u0161ytas prigimtinis tiesos jausmas, kai \u017einai, kad negali apgauti \u017emogaus. Negal\u0117\u010diau ka\u017eko paimti i\u0161 kito, s\u0105moningai gudrauti \u2013 neu\u017emig\u010diau nakt\u012f. Mus taip augino, taip i\u0161mok\u0117.<\/p>

Be to, nuo vaikyst\u0117s buvo ugdomi ir J\u016bs\u0173 talentai: lank\u0117t muzikos mokykl\u0105, sportavot. Kas trauk\u0117 labiausiai? Ar jau tuomet ateidavo min\u010di\u0173 apie aktoryst\u0119?<\/strong><\/p>

Baigiau vaik\u0173 muzikos mokykl\u0105, septynerius metus mokiausi groti fortepijonu. B\u016bdamas penkiolikos \u012fstojau \u012f Juozo Tallat-Kelp\u0161os auk\u0161tesni\u0105j\u0105 muzikos mokykl\u0105 ir atva\u017eiavau gyventi \u012f Vilni\u0173. Nebuvo lengva. Po met\u0173 nei\u0161laikiau egzamin\u0173, nes\u2026 Vilnius didelis ir \u010dia man\u0119s lauk\u0117 daug pagund\u0173 (juokiasi).<\/p>

I\u0161met\u0117. Kur d\u0117tis? Kadangi visada sportavau, ypa\u010d sek\u0117si \u017eaisti rankin\u012f, nusprend\u017eiau va\u017eiuoti \u012f \u0160iauli\u0173 sporto mokykl\u0105. \u017dinoma, tai rinkausi ne d\u0117l rankininko karjeros, bet kad nereikt\u0173 g\u0117dingai gr\u012f\u017eti \u012f Taurag\u0119.<\/p>

O kaip sugalvojau stoti \u012f aktorin\u012f, net neturiu atsakymo. Tiesiog jaunas \u017emogus nusprend\u017eia, kad nori, ir bando. Taigi, atva\u017eiavau \u012f stojimus, ir mane pri\u0117m\u0117, nors konkursas buvo didelis: i\u0161 300 \u012fstojo tik de\u0161imt.<\/p>

Kai mokiausi mokykloje, klas\u0117je buvo sustiprinta dail\u0117 \u2013 tur\u0117davom 5 dail\u0117s pamokas per savait\u0119. Visai mielai pie\u0161iau, bet netur\u0117jau noro tapti dailininku, kaip ir susieti savo gyvenimo su klasikine muzika. \u012estoj\u0119s \u012f aktorin\u012f supratau: sportas, muzika, dail\u0117 \u2013 viskas \u010dia reikalinga. Tobuliau ir b\u016bti negali. Visi tie \u012fg\u016bd\u017eiai man tarnavo ir tarnauja iki \u0161iandien. Supratau, kad atsid\u016briau savo rog\u0117se.<\/p>

\"\"
Milijonieriaus Donato persona\u017eas spektaklyje \u201eBuvusi milijonieriaus \u017emona\u201c. Re\u017e. Balys Lat\u0117nas. 2022 m. J. Gai\u017eausko asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Aktoryst\u0117 \u2013 irgi gana plati sritis. Daugiausiai esate \u017einomas kaip komedijos \u017eanro aktorius. Kaip pakliuvot \u012f \u0161\u012f lauk\u0105?<\/strong><\/p>

Nei studijuodamas, nei baig\u0119s studijas nebuvau ir, ties\u0105 sakant, nesu komedijinis aktorius, bet daug met\u0173 vaidinu komedijose. Kaip tai nutiko?<\/p>

Aktorystei mus ruo\u0161\u0117 geniali teatro pedagog\u0117, re\u017eisier\u0117, Jaunimo teatro vadov\u0117 a. a. Dalia Tamulevi\u010di\u016bt\u0117. Pirmoje jos ugdyt\u0173 aktori\u0173 laidoje buvo tokie aktoriai kaip Kostas Smoriginas, Algirdas Lat\u0117nas, Remigijus Vilkaitis, re\u017eisierius Eimuntas Nekro\u0161ius. Mano kursas \u2013 antrasis de\u0161imtukas.<\/p>

Mano manymu, Dalia Tamulevi\u010di\u016bt\u0117, pasaulinio lygio pedagog\u0117, susirinko sau tinkam\u0105 mol\u012f \u2013 grynus, skirtingus studentus, anks\u010diau nelankiusius joki\u0173 teatro b\u016breli\u0173 \u2013 ir i\u0161mink\u0117 i\u0161 to molio aktorius.<\/p>

Kai 1990 m. E. Nekro\u0161ius su savo spektakliais nuva\u017eiavo \u012f Amerik\u0105, ten suk\u0117l\u0117 tikr\u0105 furor\u0105. Tuomet D\u017eiulijardo meno mokyklos (The Juilliard Art School \u2013 red. past.), kuri yra kone presti\u017ei\u0161kiausia muzikos ir teatro mokykla pasaulyje, pedagogai susiek\u0117 su Lietuva ir patys pasi\u016bl\u0117 student\u0173 apsikeitim\u0105 su Lietuvos teatro akademija. Mat pamat\u0119, kaip vaidinam \u010cechov\u0105 ar Dostojevsk\u012f, suprato, kad nor\u0117t\u0173 taip i\u0161mokti.<\/p>

Jie atva\u017eiavo \u012f Lietuv\u0105 ir \u010dia mok\u0117si pusantro m\u0117nesio, o mes su visu kursu skridom \u012f Niujork\u0105. Ten susitikom su auk\u0161\u010diausios klas\u0117s autoriais, mok\u0117m\u0117s \u0161okti, lank\u0117m Brodv\u0117jaus teatrus. Tiesiog siurb\u0117m \u012f save vis\u0105 kult\u016br\u0105.<\/p>

Taigi, m\u016bs\u0173 pedagog\u0117 Dalia Tamulevi\u010di\u016bt\u0117, i\u0161 kurios \u012f Lietuv\u0105 mokytis va\u017eiavo Amerikos teatro grandai, i\u0161mok\u0117 mus visko, taip pat ir komedijos \u017eanro.<\/p>

Buvom ruo\u0161iami vienam teatrui, kurio vyriausioji re\u017eisier\u0117 ir tur\u0117jo b\u016bti m\u016bs\u0173 mokytoja. Tad ir mok\u0117m\u0117s \u017einodami, kad turim u\u017etikrint\u0105 darbo viet\u0105. Staiga \u2013 S\u0105j\u016bdis, Nepriklausomyb\u0117. Juokiuosi, sakydamas, kad kiek per anksti \u2013 dar treji metai ir b\u016btum\u0117m senamiesty gav\u0119 butus. Dabar baig\u0119 i\u0161\u0117jom \u012f niekur.<\/p>

Subyr\u0117jo saugi\u00f5s ir u\u017etikrintos ateities vizija. K\u0105 tuomet dar\u0117t, ko \u0117m\u0117t\u0117s?<\/strong><\/p>

Su Algirdu Lat\u0117nu suk\u016br\u0117m \u201e\u0160iaur\u0117s At\u0117n\u0173\u201c teatr\u0105, bet ir \u0161is projektas nebuvo s\u0117kmingas: tuo metu buvo mil\u017eini\u0161ka infliacija, pinigai nuvert\u0117davo per dien\u0105, taigi, greitai baig\u0117si ir m\u016bs\u0173 teatras.<\/p>

Tada mes, keturi vyrukai: Rolandas Kazlas, Ram\u016bnas Rudokas, K\u0119stutis Jak\u0161tas ir a\u0161 \u2013 1993 m. suk\u016br\u0117m muzikin\u0119 grup\u0119 \u201eViengungi\u0173 melodijos\u201c. Jos esm\u0117 \u2013 dainos ir bajeriai. Nuo to ir prasid\u0117jo komedinis kelias \u2013 juk taip lengviausia u\u017edirbti.<\/p>

Tuo metu m\u016bs\u0173 grup\u0117 buvo nerealiai populiari: koncertavom Kauno sporto hal\u0117je, Vilniaus sporto r\u016bmuose, \u017dalgirio stadione, Vingio parke. Kur beatva\u017eiuodavom \u2013 parduoti visi bilietai. Pasirodydavom vienoje scenoje su tokiomis legendin\u0117mis grup\u0117mis kaip \u201eFoj\u0117\u201c, \u201eAntis\u201c, \u201eHiperbol\u0117\u201c. \u201eViengungi\u0173 melodijos\u201c gyvavo ketverius metus, kol nutar\u0117m, kad geriau veikti po vien\u0105, ir i\u0161sivaik\u0161\u010diojom.<\/p>

Taip nutiko, kad tuo metu negavau jokio pasi\u016blymo dirbti teatre. Pats visur \u0117jau, pra\u0161iausi \u2013 nieko. O jau buvau ved\u0119s, mums gim\u0117 dukra. Ne\u017einojau, k\u0105 daryti: vaikas ma\u017eas, pinig\u0173 n\u0117ra. Tuomet, pats to nenor\u0117damas, sudalyvavau konkurse vesti LNK televizijos laid\u0105 \u201eRyto ratas\u201c ir laim\u0117jau.<\/p>

Staiga \u2013 televizija, dideli pinigai. Atsirado ir kiti TV projektai, film\u0173 garsinimai. Prad\u0117jau kurti dainas televizijai. Vienu metu buvau tikra super\u017evaig\u017ed\u0117 (juokiasi). Bet viskas turi pabaig\u0105. Po keleto met\u0173 \u201eRyto rat\u0105\u201c u\u017edar\u0117, tada toliau ved\u017eiau renginius, dalyvavau projektuose. Ta\u010diau nieko konkretaus, o laikas \u0117jo, teatras tolo\u2026<\/p>

Visad jaut\u0117t ilges\u012f teatrui?<\/strong><\/p>

Taip, bet po \u201eRyto rato\u201c visi prad\u0117jo \u012f mane \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f komercin\u012f TV \u017emog\u0173. \u017dinoma, k\u0105 rodai, t\u0105 ir mato. Ir \u0161tai vien\u0105 dien\u0105 sulaukiu skambu\u010dio i\u0161 k\u0105 tik atsidariusio komercinio \u201eDomino\u201c teatro. Pirm\u0105 kart\u0105 per de\u0161imt met\u0173 mane pakviet\u0117 \u012f teatr\u0105!.. T\u0105 akimirk\u0105 buvau toks laimingas!<\/p>

Atsiun\u010dia pjes\u0119. Perskaitau pavadinim\u0105 \u2013 \u201eStriptizo ereliai\u201c. Kaaaip?.. Su siaubu suvokiau, kad bus labai blogai. Bet baisu buvo tik tol, kol neperskai\u010diau pjes\u0117s. Perskait\u0119s supratau \u2013 \u010dia gi nuostabi komedija.<\/p>

Per pirmus metus \u201eStriptizo erelius\u201c suvaidinom \u0161imt\u0105 kart\u0173, per antrus \u2013 dar \u0161imt\u0105. Absoliutus an\u0161laginis spektaklis. Vaidinau j\u012f keturiolika met\u0173. Per t\u0105 laik\u0105 suvaidinau dar trylikoje kit\u0173 \u201eDomino\u201c teatro spektakli\u0173.<\/p>

Toliau dirbau komedijos teatruose. Mane prad\u0117jo kviesti \u012f humoro \u0161ou, juokingus projektus.<\/p>

Faktas, kad tapau pakankamai \u017einomu komedijos \u017eanro aktoriumi, daug sako apie tai, kokia geniali pedagog\u0117 mus mok\u0117. Juk komedija \u2013 ne mano arkliukas, bet i\u0161 to valgiau duon\u0105 penkiolika met\u0173. Prad\u017eioje buvau visai kitoks aktorius ir dabar, ra\u0161ydamas knygas, jau\u010diu, kad tiesiog ramiai gr\u012f\u017eau \u012f save.<\/p>

\"\"
Knygos \u201eTigras, glostantis p\u0117das\u201c pristatymas. J. Gai\u017eausko asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

I\u0161 ties\u0173 atrodo, kad \u0161uolis i\u0161 komedijos \u017eanro \u012f literat\u016br\u0105, \u012f knyg\u0173 ra\u0161ym\u0105, kuriose u\u017ekabinami tokie gil\u016bs dalykai, i\u0161ties nemenkas. Kaip tai priima aplinkiniai?<\/strong><\/p>

\u0160iandien \u017emon\u0117s \u017ei\u016bri \u012f mane ir ne\u017eino, \u012f koki\u0105 d\u0117\u017eut\u0119 \u012fd\u0117ti. Dabar mane bara mo\u010diut\u0117s bibliotekose: \u201eVaikeli, jau nebevaidinkit tam seriale Rimti reikalai<\/em>. Toks gilus prasmingas ra\u0161ytojas tokiam niekale vaidinat.\u201c \u0160ypsausi ir sakau: \u201eSuprantu, bet a\u0161 irgi gaunu s\u0105skaitas u\u017e elektr\u0105 ir jas reikia apmok\u0117ti.\u201c<\/p>

Vis d\u0117lto veikiausiai ir tas kelias, kur\u012f nu\u0117jot, spektakliai, kuriuose vaidinot, re\u017eis\u016bros i\u0161manymas pasitarnauja ra\u0161ant knygas. J\u0173 pasakojimas koncentruotas, gyvas ir itin vaizdingas. Ne veltui pagal knyg\u0105 \u201eDievas su \u0161lepet\u0117mis\u201c ruo\u0161iamasi statyti film\u0105, o J\u016bs\u0173 knygos buvo \u012fvertintos kaip kinematografi\u0161kiausios.<\/strong><\/p>

Jei darai su galva<\/em>, net vaidindamas paprastose komedijose, i\u0161moksti tam tikr\u0173 dalyk\u0173, \u012fgauni patirties, kurios niekur kitur negausi. Ra\u0161ant man labai pasitarnavo tie komerciniai projektai, nes ten privalai justi veiksmo dinamik\u0105 kiekvien\u0105 akimirk\u0105.<\/p>

Vienas pa\u017e\u012fstamas ra\u0161ytojas apie mano knyg\u0105 \u201ePasibaid\u0119s Dievo \u017eirgas\u201c sak\u0117: \u201eNegaliu \u012fsivaizduoti, kaip \u012f \u0161it\u0105 ma\u017e\u0105 knygut\u0119 sudedi tokio didumo istorij\u0105.\u201c Besidarbuodamas teatre, scenoje, i\u0161moksti, kaip vesti ir skaitytoj\u0105. Kaip suspausti tekst\u0105, nepara\u0161yti n\u0117 vienu \u017eod\u017eiu daugiau negu reikia.<\/p>

Be to, svarbiausias dalykas, k\u0105 privalo mok\u0117ti aktorius \u2013 \u012fl\u012fsti \u012f kito kail\u012f, kad sukurt\u0173 persona\u017e\u0105. Kai ra\u0161au, darau lygiai t\u0105 pat\u012f \u2013 \u012flendu \u012f persona\u017e\u0173 vid\u0173. Gal d\u0117l to jie tokie gyvi ir tikri.<\/p>

\"\"
Prie Santjago de Kompostelos katedros. 2023 m. J. Gai\u017eausko asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Knygas prad\u0117jot ra\u0161yti po piligrimin\u0117s kelion\u0117s \u012f Santjago de Kompostel\u0105. Pirmojoje \u2013 \u201eDievas su \u0161lepet\u0117mis\u201c \u2013 pasakojat b\u016btent apie \u0161ios piligrimyst\u0117s patirtis. Po to nu\u0117jot kelet\u0105 kit\u0173 keli\u0173 ir planuojat eiti dar, tarytum kas kviest\u0173, \u0161aukt\u0173. Kyla klausimas: kada pirm\u0105kart i\u0161girdote \u0161auksm\u0105 leistis \u012f \u0161i\u0105 piligrimyst\u0119?<\/strong><\/p>

Dabar \u0161\u012f bals\u0105 jau gird\u017eiu visada, o kai i\u0161girdau pirm\u0105 kart\u0105, net nesuvokiau, kad mane kvie\u010dia Kelias. Tuo metu tai pri\u0117miau kaip savo svajon\u0119, nor\u0105 ir nek\u0117liau klausimo, kaip ir i\u0161 kur jis atsirado. Bet tik pra\u0117jus ketveriems metams man pavyko pajud\u0117ti\u2026<\/p>

Ketverius metus galvojot ir ruo\u0161\u0117t\u0117s?<\/strong><\/p>

\u0160i\u0105 istorij\u0105 v\u0117liau pasakojau vienam kunigui, jis sako: \u201eDievas leido, bet yra kitas, kuris band\u0117 sustabdyti, manydamas, kad tavo ry\u017etas i\u0161bl\u0117s.\u201c Draugai net juokdavosi i\u0161 man\u0119s: \u201eAi, tai tu dar vis \u012f t\u0105 keli\u0105 eini\u2026\u201c A\u0161 juk visiems ugningai pasakodavau, kaip noriu i\u0161eiti.<\/p>

Ketverius metus band\u017eiau i\u0161eiti. Galiu eiti tik pavasar\u012f: \u017eiem\u0105 piligriminiai keliai u\u017edaryti, vasar\u0105 \u2013 per kar\u0161ta, o ruden\u012f \u2013 pats darb\u0173 sezonas. Pirmais metais \u012fsigijau bilietus ir\u2026 gavau sunki\u0105 peties traum\u0105. Aktoriams kartais taip nutinka. Metus laiko petys gijo, bet noras i\u0161eiti nedingo. Antrais metais pavasar\u012f gavau p\u0117dos traum\u0105. Kokia dar kelion\u0117? Tre\u010diais \u2013 kito peties trauma. Tada jau \u017ei\u016br\u0117jau \u012f dang\u0173 ir klausiau: \u201eKas yra? Kod\u0117l kvieti, bet neleidi?\u201c<\/p>

Taigi, ketvirtais metais nusipirkau biliet\u0105 ir galiausiai i\u0161keliavau, bet net tada nesupratau, kad mane kvie\u010dia. Vis maniau, kad tai mano, Juozo, atkaklumas. Tik pa\u017evelg\u0119s atgal supratau, kad tro\u0161kimas eiti buvo beveik antgamtinis: kuo daugiau neleid\u017eia, tuo labiau noriu.<\/p>

\"\"
Camino del Norte. 2023 m. J. Gai\u017eausko asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Kelias, \u012f kur\u012f galiausiai i\u0161\u0117jot, nebuvo lengvas\u2026<\/strong><\/p>

Maniau, kad bus \u017eymiai lengviau. Nesitik\u0117jau, kad Kelias gali nubausti u\u017e tavo puikyb\u0119 ir i\u0161didum\u0105. Jis mane pakirto gal ketvirt\u0105 dien\u0105. Stov\u0117jau suprasdamas, kad kelion\u0117 baig\u0117si. Fizi\u0161kai buvau tarsi sulau\u017eytas. Koja \u2013 arti gangrenos.<\/p>

Kaip tai nutiko? Netinkama avalyn\u0117? Menkas pasiruo\u0161imas?<\/strong><\/p>

Avalyn\u0117 padar\u0117 pirm\u0105j\u012f darb\u0105. Nusipirkau gerus batus, bet, pasirodo, netinkamus tokiems atstumams. O klaida viena nevaik\u0161to. Tur\u0117jau ribot\u0105 dien\u0173 skai\u010di\u0173 ir nutariau 25\u201327 dien\u0173 keli\u0105 nueiti per 20. Mano kuprin\u0117 sv\u0117r\u0117 16 kg, nors, atrod\u0117, jog \u0117miau tik tai, kas reikalinga. Pavyzd\u017eiui, ne\u0161iausi ir nedidel\u0119 keptuv\u0117l\u0119, galvojau, kad tai b\u016btina\u2026 Po keli\u0173 dien\u0173 tris kilogramus daikt\u0173 i\u0161siun\u010diau namo, bet vis tiek buvo sunku. Taigi, visi \u0161ie veiksniai susid\u0117jo \u012f viena.<\/p>

Kadangi tr\u016bko laiko, o a\u0161 \u2013 \u201ekietas ir stiprus\u201c, nusprend\u017eiau, kad i\u0161 prad\u017ei\u0173, kol turiu j\u0117g\u0173, pavarysiu<\/em>. Kaip ty\u010dia, nors \u0117jau pavasar\u012f, u\u017e\u0117jo did\u017eiuliai kar\u0161\u010diai \u2013 40 laipsni\u0173. Tad su 16 kg sverian\u010dia kuprine did\u017eiuliame kar\u0161tyje per pirmas tris dienas nu\u0117jau 150 km. Tuomet man l\u016b\u017eo nagas, susmigo \u012f p\u0117d\u0105, u\u017ep\u016bliavo\u2026 B\u016bdavo akimirk\u0173, kai \u017eengdamas \u017eingsn\u012f i\u0161 skausmo akimirkai netekdavau s\u0105mon\u0117s.<\/p>

Tre\u010di\u0105 ar ketvirt\u0105 dien\u0105, kai visi tie \u201enekieti\u201c piligrimai, kuriuos buvau aplenk\u0119s, seniausiai nu\u0117jo \u012f priek\u012f, a\u0161, pats \u201ekie\u010diausias\u201c, s\u0117d\u0117jau ant kelmelio ir verkiau. Aplink kalnai, n\u0117ra kur nakvoti, \u017eengi \u017eingsn\u012f, smingi\u2026 Verkiau 15 minu\u010di\u0173, tada dar penkias. Nieko. Kai atsistojau ir prad\u0117jau eiti, supratau \u2013 mano kelias baigtas. Padariau visas \u012fmanomas klaidas: per daug pasitik\u0117jau savimi, per daug lengvai galvojau prasisukti. \u0160tai tada ir \u012fvyksta gra\u017eiausi dalykai. \u0160tai tada ir sutinki Diev\u0105 su \u0161lepet\u0117mis.<\/p>

\"\"
Camino del Norte, Ispanija. 2023 m. J. Gai\u017eausko asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Ilajaus \u2013 \u201eDievo su \u0161lepet\u0117mis\u201c \u2013 veik\u0117jas yra kertinis pirmojoje po piligrimyst\u0117s para\u0161ytoje J\u016bs\u0173 knygoje. Papasakokit, kokios Kelio patirtys \u012fkv\u0117p\u0117 \u0161\u012f pasakojim\u0105.<\/strong><\/p>

Dievas su \u0161lepet\u0117mis i\u0161nyra i\u0161 u\u017e kampo, kai eini prarad\u0119s bet koki\u0105 vilt\u012f. Pama\u010diau J\u012f alberge (piligrim\u0173 nakvyn\u0117s namai \u2013 red. past.), \u012f kur\u012f at\u0117jau pasiek\u0119s tam tikr\u0105 nuovargio rib\u0105. Kar\u0161ta, aplink tarakonai b\u0117gioja, vidin\u0117 klaikuma\u2026 U\u017eeini \u012f t\u0105 alberg\u0117l\u012f, randi lovel\u0119. Apsigyveni, i\u0161simaudai, lauki, kol ateis \u0161eimininkai\u2026<\/p>

I\u0161\u0117jau pavalgyti, gr\u012f\u017eau: kiemelyje \u010diau\u0161ka keli pranc\u016bzai ir\u2026 s\u0117di Jis. \u017di\u016bri \u012f mane ir \u0161ypsosi. \u012e plastikin\u012f duben\u012f prisipyl\u0119s vandens ir pamerk\u0119s kojas. O p\u0117dos \u2013 gal 52 dyd\u017eio. Galvoju: \u201eMat kaip \u2013 p\u0117das \u012f vanden\u012f\u2026\u201c Jis man sako: \u201e\u010cia vanduo su druska, labai gydo p\u0117das.\u201c Per k\u016bn\u0105 ka\u017ekod\u0117l per\u0117jo \u0161iurpas.<\/p>

Tame alberg\u0117lyje buvo tik 12 viet\u0173, vienintel\u0117 laisva vieta \u2013 \u0161alia man\u0119s. Dar prie\u0161 J\u012f sutikdamas galvojau: \u201eKaip b\u016bt\u0173 gerai, kad daugiau niekas nebeateit\u0173.\u201c Vakare i\u0161\u0117jau \u012f kiemel\u012f, matau \u2013 Jis stovi ir \u017ei\u016bri \u012f dang\u0173. Nu\u0117jau miegoti ir laukiu, kada ateis \u2013 juk kitos vietos n\u0117ra. Neat\u0117jo. Tuo metu tik d\u017eiaugiausi. Ryte sutikau J\u012f kepykl\u0117l\u0117j: valg\u0117 duon\u0105 j\u0105 lau\u017eydamas. Kai paklausiau, kur miegojo, \u0161ypsojosi\u2026 T\u0105 dien\u0105 kartu nu\u0117jom iki Porto.<\/p>

Daug \u0161nek\u0117jom\u0117s kelyje. Man vis kirb\u0117jo klausimas: kod\u0117l \u017eydas eina \u0160v. Jok\u016bbo keliu? Kai at\u0117jom \u012f Porto katedr\u0105, kartu su viena vokiete piligrime \u0117jom u\u017esid\u0117ti antspaudo \u012f piligrim\u0173 pasus, o jis sako: \u201eMan tai nereikia antspaud\u0173, palauksiu.\u201c<\/p>

Po to visi trys sus\u0117dom Porto senamiesty lauko kavinuk\u0117je. G\u0117riau kol\u0105. Jis sako: \u201eKol\u0105 geri? Esu g\u0117r\u0119s\u2026\u201c Pri\u0117miau kaip juok\u0105. S\u0117dim. Tada i\u0161sitraukia i\u0161 kuprin\u0117s mai\u0161el\u012f su ta duona, kuri\u0105 valg\u0117 ryte. Lau\u017eo. Dalija. Tylim. Ne\u0161nekam. Valgom duon\u0105 su kokakola.<\/p>

Paskui, kai vokiet\u0117 pasuko vienu keliuku, a\u0161 ruo\u0161iausi sukti kitu, Jis man sako: \u201ePalyd\u0117siu tave dar truput\u012f. Paskui \u010dia dar liksiu: yra viena pa\u017e\u012fstama piligrim\u0117, kuriai turiu pad\u0117ti.\u201c Prie\u0161 i\u0161siskiriant persp\u0117jo: \u201ePasaugok koj\u0105. Nevaryk tiek daug.\u201c Tada tik pagalvojau: \u201eBet a\u0161 tau nieko nesakiau apie tai\u2026\u201c<\/p>

Atsisveikinom. Pa\u0117jau kokius tris kilometrus ir, nesuprantu kod\u0117l, prad\u0117jau verkti \u2013 upeliais. U\u017epl\u016bdo toks begalinis gerumas, tokia meil\u0117, ko gyvenime nebuvau patyr\u0119s. Tai buvo pirmasis susitikimas.<\/p>

\"\"
Fistera, Ispanija. 2022 m. J. Gai\u017eausko asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Knygoje dar pasakojat apie antr\u0105j\u012f ir tre\u010di\u0105j\u012f\u2026<\/strong><\/p>

I\u0161 ties\u0173 buvo du susitikimai. Tre\u010diojo, apra\u0161yto knygoje, nebuvo. \u017dinoma, vien\u0105 kart\u0105 dar gali ka\u017ekaip paai\u0161kint, kaip tas mirgan\u010dias \u017evaig\u017edes Santjage, bet kai Jis i\u0161niro antr\u0105j\u012f\u2026<\/p>

Man einant iki tikslo liko apie 100 km. S\u0117d\u0117jau ir jau\u010diausi visai pal\u016b\u017e\u0119s. Supratau, kad mano kelias baigtas, sakiau sau: \u201eJuozai, viskas.\u201c Kai kojos nebepaeina, o \u0161irdies raumuo tave veda, tu eini. Bet kai ir \u0161is atsisako vesti, supranti, kad protu nepriversi sav\u0119s jud\u0117ti.<\/p>

Man s\u0117dint tokioje neviltyje Jis staiga i\u0161niro i\u0161 u\u017e kampo ir sako: \u201eKelkis. Einam.\u201c Paklusau be klausim\u0173. Jis eina prieky ir mesteli: \u201eIzraelis savo kari\u0173 nepalieka.\u201c Tada nuleid\u017eiu akis ir pamatau \u2013 apsiav\u0119s \u0161lepet\u0117mis. Pasirodo, batai sul\u016b\u017eo, o 52 dyd\u017eio bat\u0173 pirkti nebuvo. O a\u0161\u2026 gi su batais! Kaip galiu nepaeiti?..<\/p>

Ne\u012ftik\u0117tinas pasakojimas!<\/strong><\/p>

Kai gr\u012f\u017eti i\u0161 Kelio su tokia istorija galvoje, tuomet atsiranda knygos. Visi galvojo, kad suk\u016briau Ilajo persona\u017e\u0105. Man\u0119s da\u017enai klausdavo apie knygos veik\u0117jus: ar \u0161is tikras, ar kitas, bet niekas neklaus\u0117 apie Ilaj\u0173 \u2013 visiems buvo ai\u0161ku, kad j\u012f sugalvojau. O buvo atvirk\u0161\u010diai \u2013 daugel\u012f kit\u0173 sugalvojau, bet Ilaj\u0173 a\u0161 sutikau.<\/p>

Paskutin\u0119 dien\u0105, \u0161iaip taip ropodamas \u012f Santjago de Kompostel\u0105, galvojau, kad tai \u2013 pirmas ir pas\u00adku\u00adti\u00adnis mano \u017eygis. Bet kai kit\u0105 dien\u0105 at\u0117jau prie \u0161v. Jok\u016bbo kapo, akimirksniu supratau, koks bus kitas kelias. O toliau \u2013 \u0117jau ir eisiu, kol kojos ne\u0161.<\/p>

Ai\u0161ku, kiekvien\u0105kart eidamas ilgiesi to pirmojo susitikimo, dairaisi, ie\u0161kai. Ir supranti: Juozai, juk yra \u017emoni\u0173, kurie niekada n\u0117ra to patyr\u0119, o tu nor\u0117tum kiekvien\u0105 kart\u0105 \u2013 tai neteisinga. Bet eini tokiam ilgesy ir dairaisi. Bandai atpa\u017einti\u2026<\/p>

Bet juk galima pa\u017einti Jo buvim\u0105 ir per ma\u017eesnius dalykus\u2026<\/strong><\/p>

\u017dinoma. Kelyje nuolat vyksta stebuklai. Vien\u0105 tok\u012f nutikim\u0105 patyriau pra\u0117jusi\u0105 vasar\u0105 keliaudamas \u0160iauriniu \u0160v. Jok\u016bbo keliu Ispanijoje.<\/p>

Kai prie\u0161 metus keliavau Primitivo kelyje, mano draugas Martynas papra\u0161\u0117 parve\u017eti jam \u0161v. Martyno pakabuk\u0105. Pasirodo, \u0160v. Martyno vienuolijos centras yra Santjage de Komposteloje, tik ma\u017eai kas tai \u017eino. M\u0117gstu vykdyti pa\u017eadus: at\u0117j\u0119s visur ie\u0161kau pakabuko. Nieko. Galiausiai radau t\u0105 vienuolyn\u0105 vos u\u017e 100 metr\u0173 nuo Katedros. Su\u017einojau, kad tame autenti\u0161kame vienuolyne \u012fkurtas ir vie\u0161butis. Pagalvojau \u2013 kitais metais, kai ateisiu, nor\u0117\u010diau \u010dia gyventi.<\/p>

Registrat\u016broje sakau: \u201eKitais metais nor\u0117siu \u010dia gyventi.\u201c \u201eKitais metais? Jau pav\u0117lavot. Metams \u012f priek\u012f u\u017esakytos visos vietos.\u201c Bet a\u0161 atkaklus. Visus metus \u0161imtus kart\u0173 band\u017eiau u\u017esisakyti viet\u0105 tame vienuolyne. Atkakliai beld\u017eiau, tai prarasdamas vilt\u012f, tai v\u0117l u\u017esidegdamas.<\/p>

I\u0161\u0117jau \u012f keli\u0105. Nu\u0117jau a\u0161tuoniom dienom grei\u010diau, nei buvo planuota. Eidamas vis dar bandau u\u017esisakyti t\u0105 viet\u0105. Nieko. Liko trys dienos. Supratau, kad ne\u017einau, kur gyvensiu at\u0117j\u0119s \u012f Santjago de Kompostel\u0105. Bet ai\u0161ku, jog sutaupiau laiko ir po to dar bandysiu nueiti trumpesn\u012f Ingles keli\u0105. Taip nor\u0117\u010diau gauti t\u0105 nakvyn\u0119\u2026<\/p>

Einu keliu vienas. Pakeliu akis \u012f dang\u0173 ir sakau: \u201eA\u0161 jau pernai nor\u0117jau. Visus metus svajojau. Kiek kart\u0173 band\u017eiau u\u017esisakyti?.. Man reikia tik vienos nakties.\u201c Tada pasiimu telefon\u0105, \u012fsijungiu booking.com ir u\u017esisakau kambar\u012f \u0160v. Martyno vienuolyne. Paeinu ir staiga sustoju suvok\u0119s, kas k\u0105 tik \u012fvyko. \u201eA\u010di\u016b\u201c, \u2013 sakau. (Juokiasi.)<\/p>

Baigdamas Ingles keli\u0105 paband\u017eiau pakartoti: \u201eO kiek nueina du kelius? Dar vien\u0105 naktel\u0119\u2026\u201c Turb\u016bt \u017ei\u016br\u0117jo \u012f mane i\u0161 vir\u0161aus ir sak\u0117: \u201eNa, bet tu ir naglas\u2026\u201c Nepyko, bet nedav\u0117.<\/p>

\"\"
Jonavos \u0160v. apa\u0161talo Jok\u016bbo ba\u017eny\u010dioje. 2022 m. J. Gai\u017eausko asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Kelias moko, ugdo ir veda.<\/strong><\/p>

Pirmiausiai moko nuolankumo. Mano pirmoji profesija \u2013 aktoryst\u0117 \u2013 yra visi\u0161kos puikyb\u0117s teritorija. Aktoriai labai ambicingi, charizmati\u0161ki, egocentri\u0161ki. Jie ir privalo tokie b\u016bti, nes kitaip ne\u012fvyks tas burtas scenoje. O piligrimyst\u0117je yra atvirk\u0161\u010diai, \u010dia reikalingas visi\u0161kas nuolankumas ir atsidavimas Dievo valiai.<\/p>

Knygoje \u201eTigras, glostantis p\u0117das\u201c ra\u0161au, kad doryb\u0117 i\u0161 esm\u0117s yra nuobodi: \u0161tai vienuol\u0117 pasir\u016bpino nuo skard\u017eio nukritusiu piligrimu, apgyvendino, i\u0161skalb\u0117, kaimietis atne\u0161\u0117 cigare\u010di\u0173. Doryb\u0117 yra nuobodi, paprasta, ji n\u0117ra \u0161ou. Kaip tie nokstantys obuoliai u\u017e lango. Bet ant dorybi\u0173 laikosi pasaulis.<\/p>

Esat pasakoj\u0119s, kad po pirmojo \u017eygio, kuriame ir sutikote Diev\u0105 su \u0161lepet\u0117mis, i\u0161 prad\u017ei\u0173 galvojot apie spektakl\u012f Kelio tema. Vis d\u0117lto galiausiai para\u0161\u0117t knyg\u0105, su ja J\u016bs\u0173 gyvenime tarytum prasid\u0117jo naujas etapas \u2013 jau kaip ra\u0161an\u010diojo.<\/strong><\/p>

Kai ra\u0161iau knyg\u0105 \u201eDievas su \u0161lepet\u0117mis\u201c, galvojau, kad mane u\u017em\u0117tys akmenimis \u2013 juk atviriau para\u0161yti nemoku. Laukiau, kol mane mu\u0161, o prad\u0117jo glostyti\u2026 Galb\u016bt visi pri\u0117m\u0117, kad \u0161i istorija tiesiog i\u0161galvota.<\/p>

\u017dinoma, buvo, kad daug kas \u012f mano knygos pasirodym\u0105, dar jos neskait\u0119, \u017evelg\u0117 su skepsiu \u2013 na, k\u0105 tas aktorius\u2026 Bet, laimei, su \u0161ia knyga pasisek\u0117 sausam perbristi t\u0105 skepsio j\u016br\u0105 ir sulaukti skaitytoj\u0173 \u012fvertinimo \u2013 \u201eDievas su \u0161lepet\u0117mis\u201c akimirksniu tapo bestseleriu.<\/p>

Kai jau ra\u0161iau \u201eTigr\u0105, glostant\u012f p\u0117das\u201c, kilo klausimas: ar galiu para\u0161yti tik tada, kai mane i\u0161tinka tokio dyd\u017eio istorija?<\/p>

\u0160is klausimas buvo noras save patikrinti? I\u0161\u0161\u016bkis sau?<\/strong><\/p>

Taip, nors nebuvo, kad nutariau ra\u0161yti, atsis\u0117dau ir prad\u0117jau. \u201eTigro, glostan\u010dio p\u0117das\u201c istorija man smog\u0117 staiga \u2013 per vien\u0105 akimirk\u0105 tarsi pama\u010diau vis\u0105 knyg\u0105.<\/p>

Veiksmas vyksta Ispanijoje, Camino Primitivo kelyje ir Etiopijos mieste Lalibeloje. Ra\u0161iau knyg\u0105 nei ten, nei ten nenuvyk\u0119s. Vis d\u0117lto turiu draug\u0173, kurie yra buv\u0119 Lalibeloje. Perskait\u0119 \u201eTigr\u0105, glostant\u012f p\u0117das\u201c jie man sak\u0117: \u201eMeluoji, Juozai, ne\u012fmanoma taip para\u0161yti nebuvus Etiopijoje.\u201c O a\u0161 tikrai nebuvau! Nor\u0117jau, bet tuo metu ten prasid\u0117jo pilietinis karas, buvo su\u0161audytas kanadie\u010di\u0173 autobusas\u00a0\u2013 keliasde\u0161imt auk\u0173, tada nusprend\u017eiau pabandyti para\u0161yti ten nekeliavus. Bet para\u0161yti taip, lyg i\u0161 tikr\u0173j\u0173 b\u016btum ten buv\u0119s, kainuoja nepaprastai daug pastang\u0173.<\/p>

O kai tenka \u012fl\u012fsti \u012f persona\u017eo i\u0161 knygos \u201ePasibaid\u0119s Dievo \u017eirgas\u201c kail\u012f (\u017emogaus, sergan\u010dio demencija \u2013 red. past.), tai kainuoja beveik antgamtini\u0173 j\u0117g\u0173. Ypa\u010d tos vietos, kur vyksta herojaus susitikimai su Kristumi. Juokais sakau, kad persikelti mintimis du t\u016bkstan\u010dius met\u0173 atgal kainuoja daugiau ir trunka ilgiau nei kur nors \u0161alia. Kartais n\u0117 puslapio nepara\u0161ai, o dingsta naktis\u2026<\/p>

\u0160ioje knygoje pasakoju ir apie Joatam\u0105, apie jo asiliuk\u0105, ant kurio jojo Kristus. Apie drusk\u0105, kuri yra po ranka kiekvienuose namuose. Mintis paprasta: gyvenk, augink savo asiliuk\u0105 ir b\u016bk po ranka Dievui. Gal pats nieko gero nepadarysi, nesukursi, bet b\u016bk po ranka Jam, ir at\u0117jus laikui Jis tave kaip drusk\u0105 panaudos pagal paskirt\u012f.<\/p>

\"\"
Knygos \u201eAntarktidos ind\u0117nai\u201c pristatymas. 2023 m. J. Gai\u017eausko asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Knyga  \u201ePasibaid\u0119s Dievo \u017eirgas\u201c  gim\u0117 jautriu sumai\u0161ties metu: dar neatsitiesta po ilgai besit\u0119susios pandemijos, tada karas Ukrainoje\u2026<\/strong><\/p>

Ra\u0161ant \u0161i\u0105 knyg\u0105 neapleido jausmas, kad gyvenimas ritasi \u012f paribius. Kaip tas pasibaid\u0119s Dievo \u017eirgas. Ra\u0161ydamas dar buvau nesugalvoj\u0119s pavadinimo. Prasid\u0117jo karas Ukrainoje. Tuo metu veikiausiai kiekvienas pajuto, kaip nusvyra rankos. Atsimenu, \u0117jau gatve ir pasakiau: \u201eTas pasaulis kaip pasibaid\u0119s Dievo \u017eirgas.\u201c<\/p>

Reik\u0117jo daug valios pastang\u0173, kad v\u0117l s\u0117s\u010diau prie teksto. Juk \u017emon\u0117ms vis tiek reikia vilties, vis tiek reikia gyventi \u2013 kas bus, jeigu niekas nieko nedarys, tik s\u0117d\u0117s nusvirusiomis rankomis?.. O ateis diena, i\u0161eis knyga. Nors ma\u017eut\u0119 \u017earij\u0117l\u0119 galiu duoti kitam. Ir t\u0105 kruopelyt\u0119, kuri\u0105 turiu, atiduoti yra prasminga.<\/p>

\u201eAntarktidos ind\u0117nai\u201c \u2013 naujausia J\u016bs\u0173 knyga, skirta ir vaikams. Kaip kilo mintis para\u0161yti toki\u0105 knyg\u0105?<\/strong><\/p>

Vis u\u017eeidavau \u012f knygyn\u0105 ir su apmaudu nulyd\u0117davau vaiki\u0161k\u0173 knyg\u0173 lentyn\u0105. Visos knygos spalvingos, brangios, gra\u017eiai i\u0161leistos, bet\u2026 apie niek\u0105. Jokios atsvaros. D\u0117l to atsirado didelis noras bent savo dal\u012f \u012fd\u0117ti.<\/p>

\u201eAntarktidos ind\u0117nai\u201c kalba apie tai, kad pasaulis nebegirdi m\u016bs\u0173, mes nebegirdim vieni kit\u0173. V\u00edena galvojam, antra sakom, o tre\u010dia darom. Antarktidoje yra taip, kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasaulyje\u2026<\/p>

\u0160iandien ne tik ra\u0161ote, bet ir labai aktyviai pristatin\u0117jat savo knygas. Pasakodamas apie knygas, nei\u0161vengiamai dalinat\u0117s ir tik\u0117jimo liudijimu. Ar b\u016btent po pirmojo nueito Kelio, gavot dr\u0105sos garsiai liudyti savo tik\u0117jim\u0105?<\/strong><\/p>

Mano tik\u0117jimas atsirado pra\u0117jus visas jauno \u017emogaus klajones: dom\u0117jausi viskuo \u2013 nuo Kri\u0161nos iki islamo. O kol viskuo dom\u0117jausi, tik\u0117jimas ramiai subrendo manyje. Su juo ir gyvenau, tik neskub\u0117davau garsiai apie tai kalb\u0117ti.<\/p>

\u017dvelgiant \u012f savo draugus ir pa\u017e\u012fstamus b\u016bdavo taip li\u016bdna \u2013 devyni i\u0161 de\u0161imties sako: \u201eKoks dar Dievas XXI am\u017eiuje?\u201c Taigi, po pirmojo Kelio, prasid\u0117jus pandemijai, \u0117miau galvoti: \u201eGal at\u0117jo ta diena, kai reikia kalb\u0117ti garsiai? Jei stov\u0117siu tvirtai ir ne\u0161iu tik\u0117jim\u0105, gal ka\u017ekam tapsiu bent kokia atrama \u012fsikibti? U\u017e kit\u0105 nepatik\u0117si, bet kitas tavyje gali t\u0105 atram\u0105 rasti.<\/p>

Pirm\u0105 syk\u012f nebuvo labai dr\u0105su per televizij\u0105, kai tave mato koks milijonas, sakyti: \u201eTaip, a\u0161 katalikas ir esu tikintis.\u201c \u201eFormaliai tikintis?\u201c \u201eNe, i\u0161 tikr\u0173j\u0173.\u201c Por\u0105 sekund\u017ei\u0173 \u2013 nuostaba. Supranti, kad tai sakai nebe saujelei \u017emoni\u0173, o daugybei. V\u0117l pasirengiau kuokoms. Neprireik\u0117.<\/p>

\"\"
Juozas Gai\u017eauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Liudijimas prasid\u0117jo nuo televizijos, o dabar atrodo, kad J\u016bs\u0173 veikla \u2013 pasakojimai apie piligrimyst\u0119, knyg\u0173 pristatymai ne tik bibliotekose, knygynuose, bet ir parapijose, kur mielai va\u017eiuojat, pana\u0161esni \u012f evangelizacines misijas\u2026<\/strong><\/p>

Re\u017eisierius, kuris \u012fsigijo teises pagal mano knyg\u0105 \u201eDievas su \u0161lepet\u0117mis\u201c kurti film\u0105, man pasak\u0117: \u201e\u017dinai, k\u0105 mes darom? Mes abu reklamuojam Diev\u0105.\u201c Jei b\u016bt\u0173 kas be m\u016bs\u0173 tai daro, galb\u016bt to ir nereik\u0117t\u0173.<\/p>

Per knygos \u201eDievas su \u0161lepet\u0117mis\u201c pristatym\u0105 Ramintojos ba\u017eny\u010dioje vienas kunigas sak\u0117: \u201eJei mes, kunigai, taip kalb\u0117tume, kaip ra\u0161oma \u0161ioje knygoje, ba\u017eny\u010dioje \u017emoni\u0173 b\u016bt\u0173 de\u0161imt kart\u0173 daugiau.\u201c Tuomet pagalvojau: kad ir nedaug galiu, turiu \u012fne\u0161ti savo gr\u016bd\u0105.<\/p>

\u017dinoma, visuomet svarbu kalb\u0117ti atsargiai, nes niekad ne\u017einai, kas i\u0161 tav\u0119s mokosi. Vis d\u0117lto nebesu jaunas, moku pamatuotai sakyti tai, k\u0105 galvoju, o visu kitu pasir\u016bpins Ten.<\/p>

Norisi klausti ir apie gr\u012f\u017etam\u0105j\u012f ry\u0161\u012f: kaip da\u017enai sulaukiat atsiliepim\u0173, reakcij\u0173 i\u0161 \u017emoni\u0173, kuriuos paliet\u0117 J\u016bs\u0173 knygos, susitikimai? Ar da\u017enai i\u0161girstat, kad J\u016bs\u0173 istorija padr\u0105sino kitus leistis \u012f piligrimyst\u0119?<\/strong><\/p>

Esu beveik tikras, kad daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, gal net 1000, i\u0161\u0117jo \u012f keli\u0105, perskait\u0119 kuri\u0105 nors mano knyg\u0105 ar dalyvav\u0119 susitikime. Tiesa, galb\u016bt jie jau seniai svajojo apie piligrimyst\u0119 ir tr\u016bko tik paskutinio la\u0161o. Su tokiais liudijimais susiduriu kiekvien\u0105 dien\u0105: man siun\u010dia nuotraukas, pasidalinimus.<\/p>

\u0160tai \u0161iandien vienas piligrimas atsiunt\u0117 nuotrauk\u0105 i\u0161 Santjago de Kompostelos su mano knyga. \u012e Keli\u0105 ne\u0161asi knyg\u0105 \u201eDievas su \u0161lepet\u0117mis\u201c! Kitas \u017emogus para\u0161\u0117, kad \u0117jo portugali\u0161k\u0105 keli\u0105 ir \u012fsivaizdavo, kad a\u0161 einu prieky, o jis mane vejasi\u2026 B\u016bna, sutinka ir d\u0117koja, kad i\u0161\u0117jo \u012f Keli\u0105. Arba pris\u0117da \u0161alia oro uoste, sako: \u201eA\u0161 dabar keliauju, nes perskai\u010diau j\u016bs\u0173 knyg\u0105.\u201c<\/p>

Kasdien gaunu lai\u0161k\u0173, kuriuose \u017emon\u0117s ra\u0161o apie mano knygas, dalinasi savo patyrimais. Perskaitau, pad\u0117koju, stengiuosi \u0161iltai atsakyti. Branginu tuos \u017emones. J\u0173 pasidalijimai d\u017eiugina ir \u012fkvepia.<\/p>

Tikiu ta \u017einia, kuri\u0105 ne\u0161a mano knygos. Man atrodo, kad perskait\u0119 jas \u017emon\u0117s gali tapti vienu milimetru geresni, per vien\u0105 nematom\u0105 gr\u016bdel\u012f. Jo neu\u017e\u010diuopsi, bet kai \u017emon\u0117s ra\u0161o man lai\u0161kus, jau\u010diu, kad jis yra. Tod\u0117l ir einu, va\u017eiuoju, kalbu, neskai\u010diuoju savo j\u0117g\u0173 ir laiko, kartoju t\u0105 pat\u012f \u0161imt\u0105 kart\u0173. Lengva daryti tai, kuo tiki.<\/p>

D\u017eiaugiuosi, kad turiu t\u0105 dovan\u0105, kuri\u0105 man duoda pirmoji profesija, ir galiu j\u0105 naudoti pagal toki\u0105 gra\u017ei\u0105 dievi\u0161k\u0105 paskirt\u012f. Dabar visi mano \u012fg\u016bd\u017eiai, kurie anks\u010diau atrod\u0117 atskiri: groji, dainuoji, vaidini, kalbi, ra\u0161ai \u2013 yra pajungti \u017einios skleidimui, tarsi mane b\u016bt\u0173 kas ruo\u0161\u0119s. Atskiros dalys susijung\u0117 \u012f vien\u0105. O gal \u010dia irgi tik dalis? Niekad nesi tikras\u2026<\/p>

Niekad ne\u017einai, kur nuves Kelias\u2026 O kokiais keliais pats dar nor\u0117tum\u0117t pakeliauti?<\/strong><\/p>

Dabar planuoju nueiti \u0160v. Pranci\u0161kaus keli\u0105 Italijoje. O ir be jo noriu leistis \u012f daugyb\u0119 piligrimyst\u0117s keli\u0173, bet turiu ir \u017eemi\u0161k\u0173 \u012fsipareigojim\u0173: \u0161eima, darbas, k\u016brybiniai projektai. Vis d\u0117lto buvimas Kelyje vis\u0105 laik\u0105 traukia. Man patinka daugyb\u0117 dalyk\u0173, bet Kelias rado ypating\u0105 viet\u0105 mano gyvenime, \u010dia jis privalomas.<\/p>

Kalbino Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/em><\/p>