{"id":2618,"date":"2024-07-23T06:02:09","date_gmt":"2024-07-23T03:02:09","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2618"},"modified":"2024-07-23T06:35:11","modified_gmt":"2024-07-23T03:35:11","slug":"vaikams-svarbus-ne-dinozaurai-pokalbis-su-dr-milda-bredikyte","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/07\/23\/vaikams-svarbus-ne-dinozaurai-pokalbis-su-dr-milda-bredikyte\/","title":{"rendered":"Vaikams svarb\u016bs ne dinozaurai? Pokalbis su dr. Milda Br\u0117dikyte"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2022 m. Nr. I (21)<\/a><\/p>

\u017daidimas turi gali\u0105 \u012ftraukti \u012f naujus pasaulius, netik\u0117tas situacijas, leid\u017eia i\u0161bandyti \u012fvairius vaidmenis ir pozicijas. Jis, rodos, toks kasdieni\u0161kas ir \u012fprastas vaik\u0173 aplinkoje, kad kartais ne\u012fvertinama, kiek daug svarbi\u0173 proces\u0173 vyksta \u017eaidimo dalyvi\u0173 viduje. Apie vaiko \u017eaidimo tyrimus ir i\u0161 t\u0173 tyrim\u0173 kylan\u010dias \u012f\u017evalgas susitikome pasikalb\u0117ti su dr. Milda Br\u0117dikyte. <\/em><\/p>

Mokslinink\u0117, baigusi Dramos ir l\u0117li\u0173 teatro re\u017eis\u016bros studijas Sankt Peterburge, toliau savo tyrimus t\u0119s\u0117 edukologijos srityje: 2001 m. apsigyn\u0117 Socialini\u0173 moksl\u0173 srities edukologijos krypties daktaro laipsn\u012f Lietuvos edukologijos universitete, 2002\u20132010 m. dirbo Suomijos Oulu universitete, kur 2011 m. apsigyn\u0117 Filosofijos moksl\u0173 srities edukologijos krypties moksl\u0173 daktaro laipsn\u012f. Nuo 2012 m. mokslin\u0119 veikl\u0105 vykdo Lietuvos edukologijos universiteto \u017daidim\u0173 tyrim\u0173 laboratorijoje, nuo 2018 m. yra Vytauto Did\u017eiojo universiteto, \u0160vietimo akademijos docent\u0117, vyresnioji mokslo darbuotoja. Nors dr. M. Br\u0117dikyt\u0117 publikuoja straipsnius tarptautin\u0117je mokslin\u0117je spaudoje, dalyvauja tarptautin\u0117se konferencijose, skaito paskaitas pedagogikos studentams, bet \u017daidimo tyrim\u0173 laboratorij\u0105 lankantiems vaikams ji \u2013 tiesiog \u017emogus, su kuriuo smagu \u017eaisti.<\/em><\/p>

Papasakokite, kaip prad\u0117jote tyrin\u0117ti vaiko \u017eaidim\u0105?<\/strong><\/p>

Baigiau Dramos ir l\u0117li\u0173 teatro re\u017eis\u016bros studijas, esu vaidinusi vaikams ir tuomet pama\u010diau, kad patiems ma\u017eiausiems teatras n\u0117ra toks prasmingas, kai didel\u0117je sal\u0117je susirenka daug vaik\u0173. Vaikams geriau kamerin\u0117 aplinka, ma\u017eesn\u0117 sal\u0117, l\u0117tesnis tempas, kai aktoriai gali sureaguoti \u012f \u017ei\u016brov\u0173 emocijas.<\/p>

D\u0117l to buvau \u012fk\u016brusi ma\u017eiuk\u0105 \u201eTarpdurio teatr\u0105\u201c: eidavom \u012f dar\u017eelio grupes ir vaidindavom su l\u0117l\u0117mis. Vaikai labai susidom\u0117davo, patys prad\u0117davo \u017eaisti tas pasakas ar siu\u017eetus. Pasteb\u0117jau, kad \u0161ita patirtis praturtino vaik\u0173 \u017eaidimus. Svarbu, kad pedagogas mok\u0117t\u0173 tikslingai pad\u0117ti ir toliau paskatint\u0173 \u017eaidim\u0105 pagal tuos siu\u017eetus. Visai nereikia tiksliai atkartoti pasak\u0173: pirm\u0105 kart\u0105 papasakojus vien\u0105 pasak\u0105, kokia ji yra, vaikai pradeda \u012fsiki\u0161ti, keisti \u012fvykius, drauge kurti. Man tai buvo did\u017eiausias atradimas.<\/p>

Filmuodama tas veiklas, pama\u010diau, kad vaikai interpretuoja pasakos siu\u017eet\u0105, kei\u010dia taip, kaip jiems svarbu ir reik\u0161minga, ir taip pasakoja savo istorij\u0105. Jie dar nemoka pasakyti \u017eod\u017eiais, bet su\u017eaid\u017eia \u012fvykius. Vaikai m\u0117gina nagrin\u0117ti tokias temas, kurios jiems asmeni\u0161kai svarbios, \u012fdomios ar labai neai\u0161kios, truput\u012f bauginan\u010dios. Suaugusiam \u017emogui svarbu paskatinti vaikus, kad jie patys \u017eaist\u0173: pasi\u016blyti \u012fvairi\u0173 \u017eaidimo variant\u0173, o po to atsitraukti ir steb\u0117ti, kaip jiems sekasi. \u017daisti su vaikais reikia ne tam, kad u\u017eimtume j\u0173 laik\u0105, bet kad mes geriau juos pa\u017eintume ir prapl\u0117stume j\u0173 pa\u010di\u0173 galimybes.<\/p>

Labai \u012fdomu, kokia \u017eaidim\u0173 laboratorijos atsiradimo istorija?<\/strong><\/p>

\u017daidim\u0173 tyrim\u0173 laboratorijos id\u0117ja 2001 m. kilo prof. Pentti Hakkarainen Suomijoje, Oulu universiteto, esan\u010diame Kajaani mieste, nedideliame mokytoj\u0173 rengimo filiale. Buvusiame universiteto sodininko namelyje buvo sukurta erdv\u0117, kur ateidavo vaikai su vienu i\u0161 t\u0117v\u0173 ir kur studentai vykd\u0117 \u012fvairius projektus kartu su jais. Tai tur\u0117jo b\u016bti ir student\u0173 mokymosi, ir universiteto mokslinink\u0173 tyrim\u0173 erdv\u0117, kuri\u0105 pavadinome \u201ePlayLab Silmu\u201c. Kai atvykau \u012f Suomij\u0105, galvojome, kad studentams reik\u0117t\u0173 teorinius kursus apie \u017eaidim\u0105 sieti su praktika, kad jie i\u0161bandyt\u0173, k\u0105 rei\u0161kia patiems \u017eaisti su vaikais.<\/p>

Silmu \u017eaidimo tyrim\u0173 laboratorijos id\u0117j\u0105 \u012fkv\u0117p\u0117 tuo metu Kalifornijoje San Diego universitete prof. Micheal Cole iniciatyva vykdytas projektas \u201ePenktoji dimensija\u201c (\u201eThe fith dimension\u201c), kurio metu universiteto studentai skirtingose erdv\u0117se \u012fkurtose \u017eaidimo grup\u0117se susitikdavo su vaikais, turin\u010diais mokymosi sunkum\u0173, drauge su jais \u017eaisdavo, taip pat ir specialiai atrinktus mokomuosius video \u017eaidimus, kurdavo \u017eaidim\u0173 labirintus, siekdami susidraugauti su vaikais ir pad\u0117ti jiems \u012fveikti sunkumus.<\/p>

2012 m. man ir P. Hakkarainen atva\u017eiavus gyventi ir dirbti \u012f Lietuv\u0105, \u017eaidimo tyrim\u0173 laboratorija buvo sukurta ir Vilniuje (LEU), siekiant, kad studentai, dar besimokydami universitete, gal\u0117t\u0173 \u012fgyti \u017eaidybin\u0117s patirties su vaikais. Vaikus priimdavome nuo keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 iki septyneri\u0173 met\u0173. Vienu metu \u017eaisti ateidavo penkiolika, septyniolika, kartais ir dvide\u0161imt keli vaikai. Ir student\u0173 b\u016bdavo nema\u017eai, vieni filmuodavo, kiti ra\u0161ydavo steb\u0117jimus, kiti \u017eaisdavo su vaikais, po to keisdavosi u\u017eduotimis. \u017daidimo tyrim\u0173 laboratorija buvo reikalinga tiek student\u0173 mokymuisi, tiek m\u016bs\u0173 tyrimams, kad gal\u0117tume nuolat steb\u0117ti \u017eaidim\u0105. Nuolatinis filmavimas padeda sukaupti daug autenti\u0161k\u0173 duomen\u0173, kuriuos galime analizuoti.<\/p>

Ma\u017e\u0173 vaik\u0173 raida prad\u0117ta ypa\u010d intensyviai tyrin\u0117ti atsiradus paprastesn\u0117ms vaizdo kameroms. Ilg\u0105 laik\u0105 ma\u017e\u0173 vaik\u0173 raidos tyrimuose buvo jau\u010diama stagnacija, tarsi viskas jau b\u016bt\u0173 \u017einoma nuo J. Piaget laik\u0173. Kai prad\u0117jau tyrin\u0117ti \u017eaidim\u0105, labai nedaug mokslinink\u0173 dirbo \u0161ioje srityje, buvo ma\u017eai nauj\u0173 straipsni\u0173, kuriais b\u016bt\u0173 galima pasiremti. Dabar j\u0173 yra \u0161imtai \u2013 reikia atsirinkti, kurie i\u0161 tikr\u0173j\u0173 verti d\u0117mesio. Vis geriau suprantama, kad \u017eaidimas \u2013 svarbi veikla, nes, kalbant apie ikimokyklin\u012f am\u017ei\u0173, reik\u0161mingiausi raidos ir mokymosi procesai vyksta vaikui \u017eaid\u017eiant.<\/p>

Laboratorija reikalinga ir \u0161eimoms, t\u0117vams, kurie taip mokosi daugelio dalyk\u0173 steb\u0117dami, kaip \u017eaid\u017eia j\u0173 vaikai. Mes j\u0173 specialiai nemokome, bet kalbam\u0117s, pasakojame, jie gali pasi\u017ei\u016br\u0117ti vaik\u0173 \u017eaidimo \u012fra\u0161us, pamatyti savo vaikus \u012fvairiose situacijose. T\u0117vai mokosi patys matydami savo ir kitus vaikus, steb\u0117dami, kaip jie \u017eaid\u017eia su studentais ir tarpusavyje. Kartais t\u0117vai taip pat \u012fsitraukia \u012f \u017eaidimus.<\/p>

Kai ateina nauji t\u0117vai, nustemba, kad laboratorijoje tiek daug suaugusi\u0173j\u0173 \u2013 kaip vaikui \u010dia reik\u0117s b\u016bti. Bet vaikas tame chaos\u0117lyje mokosi susiorientuoti, nepasimesti. D\u017eiaugiam\u0117s, jeigu vaikas at\u0117j\u0119s pasisveikina ir lekia \u017eaisti, jeigu jam netrukdo stovintys su kameromis studentai ar vir\u0161 galv\u0173 besi\u0161nekan\u010dios mamos. Jei vaikas susiranda patinkant\u012f \u017eaisl\u0105, susiorganizuoja sau vietel\u0119 ir pradeda \u017eaisti, tai ma\u017eyliui \u2013 nepaprastai didelis pasiekimas, kalbantis apie jo motyvacij\u0105, ger\u0105 savireguliacij\u0105, geb\u0117jim\u0105 atsiriboti ir nekreipti d\u0117mesio \u012f triuk\u0161m\u0105, jaukiai jaustis tarp \u012fvairi\u0173 \u017emoni\u0173, mok\u0117ti su jais bendrauti. Vaikams smagu, kad suaugusieji \u017eaid\u017eia drauge su jais, matytum\u0117te, kaip \u017eiba j\u0173 akys, kai pamato, kad at\u0117jo j\u0173 \u017eaidim\u0173 \u201edraugas\u201c!<\/p>

\"\"
Milda Br\u0117dikyt\u0117. Evgenios Levin nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

O kas yra \u017eaidimas? Kas vyksta, kai \u017emogus \u017eaid\u017eia?<\/strong><\/p>

Remiantis J. Huizingos knyga \u201eHomo Ludens\u201c (i\u0161leista 1938 m., \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 vert\u0117 A. Gailius, 2019 m. \u2013 A. S.<\/em>), \u017eaidimas pla\u010di\u0105ja prasme yra visos \u017emonijos kult\u016bros i\u0161takos. \u017daidimo principu sukurta visa \u017emonijos kult\u016bra. \u017daidimas suteikia \u017emogui laisv\u0119 svajoti, \u012fsivaizduoti b\u016btus ir neb\u016btus dalykus, apm\u0105styti savo praeit\u012f, savo gyvenimo \u012fvykius ir \u012f juos atsi\u017evelgus planuoti ateit\u012f, apgalvoti, kaip kas gal\u0117t\u0173 b\u016bti.<\/p>

Jeigu kalbame apie vaiko \u017eaidim\u0105, saky\u010diau, jog vaikams ma\u017edaug iki septyneri\u0173 met\u0173 \u017eaidimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti pagrindin\u0117 veikla. Raidos po\u017ei\u016briu ji yra pati optimaliausia ir efektyviausia, nes vaikas panaudoja daugiausia savo gali\u0173 ir jas pl\u0117toja b\u016btent \u017eaidimo metu. \u017daisdamas vaikas turi atlikti labai daug u\u017eduo\u010di\u0173 bei jas suderinti, tod\u0117l formuoja bazinius geb\u0117jimus, kurie reikalingi visam likusiam gyvenimui: k\u016brybi\u0161kum\u0105, motyvacij\u0105, vali\u0105, vaizduot\u0119, kuri yra abstraktaus m\u0105stymo pagrindas. Taip pat labai svarbus kit\u0173 \u017emoni\u0173 b\u016bsen\u0173 supratimas: kad yra ne tik \u201ekaip a\u0161 jau\u010diu, kaip man atrodo\u201c, bet ir \u201eO! Jam viskas matosi kitaip!\u201c Taip \u017eaidimo metu vaikas ugdosi savireguliacij\u0105 \u2013 mokosi derinti savo norus su kit\u0173 vaik\u0173 norais. Tai labai svarb\u016bs psichikos geb\u0117jimai, be kuri\u0173 \u017emogui v\u0117liau vis\u0105 gyvenim\u0105 kyla daug problem\u0173.<\/p>

\u017daidimas vaikui suteikia vidin\u0119 laisv\u0119, nes tuo metu, kai jis \u017eaid\u017eia, jeigu yra \u012fsijaut\u0119s, visas kitas pasaulis savoti\u0161kai atsitraukia. Ir nors vaikas \u017eaid\u017eia pasaulio dalykus, juos konstruoja taip, kaip jam svarbu ir kaip juos sugeba \u012fsivaizduoti. Tai kartu ir tam tikra terapija, nes vaikas \u017eaid\u017eia tai, kas jam r\u016bpi, kas galb\u016bt kelia nerim\u0105 ar labai domina. Vaikas \u017eaisdamas yra labai motyvuotas, bet kartu ir atsipalaiduoja nuo reikalavim\u0173, u\u017esimir\u0161ta laike, tod\u0117l tai \u2013 itin sveikas u\u017esi\u0117mimas.<\/p>

\u017daidimas taip pat veikia ir suaugusiuosius. Kai \u017eaid\u017eiu su vaikais, man atsitinka tas pats \u2013 u\u017esimir\u0161tu laike. B\u016bna, kad studentai sako: \u201eO, kaip pavargome\u201c, \u2013 bet tai \u2013 labai geras nuovargis, nes tuo pat metu jau\u010diamas didelis psichologinis pasitenkinimas.<\/p>

\u017daidimas yra sud\u0117tinga veikla, nes tuo pat metu reikia bendrauti su kitais \u017eaid\u0117jais, esan\u010diais vaidmenyse, ir pl\u0117toti bendr\u0105 siu\u017eet\u0105. Tai reikalauja labai daug d\u0117mesio sutelkimo. \u017daisti n\u0117ra paprasta.<\/p>

Raidos po\u017ei\u016briu ikimokyklinio am\u017eiaus vaikai labai daug mokosi per \u017eaidim\u0105, bet jie mokosi to, kas jiems svarbu, ir tai tikrai n\u0117ra kokie nors akademiniai dalykai. Tyrimai rodo, kad tokio am\u017eiaus vaikus pavojinga mokyti akademi\u0161kai ir labai disciplinuotai: \u201eS\u0117dam, dabar pasimokysim\u201c ar \u201eS\u0117dam, skaitysim.\u201c Eksperimentai rodo, kad jeigu suaug\u0119s moko ikimokyklinuk\u0105, vaikas mokosi t\u0173 dviej\u0173\u2013trij\u0173 dalyk\u0173, o visa kita lieka netyrin\u0117ta. Taip nutinka tod\u0117l, kad suaug\u0119s vaikui yra autoritetas, tod\u0117l jis seka suaugusiojo vadovavim\u0105, apleisdamas, kas jam pa\u010diam \u012fdomu. D\u0117l to akademinio mokymo rezultatas kartais yra atvirk\u0161tinis: vaikas i\u0161moksta laukti suaugusiojo nurodym\u0173. Ta\u010diau, jeigu suaug\u0119s sudaro s\u0105lygas ir pateikia situacij\u0173 bei priemoni\u0173 vaikams ie\u0161koti, atrasti per \u017eaidim\u0105 \u2013 vaikai i\u0161moksta penkiolikos\u2013dvide\u0161imt ar net \u0161imto dalyk\u0173.<\/p>

Kaip sudaryti tinkamas s\u0105lygas vaiko \u017eaidimui?<\/strong><\/p>

Turim instrukcijas studentams, pedagogams profesionalams, bet t\u0117vams ir kitiems \u017emon\u0117ms jos taip pat tinka. Pirmiausia stengiam\u0117s steb\u0117ti vaik\u0105, matyti, kas jam r\u016bpi. Reikalingas supratimas, kad vaikas nuo pat gimimo vis\u0105 laik\u0105 tyrin\u0117ja ir mokosi. Atpa\u017einus vaiko interesus, reikia pasi\u017ei\u016br\u0117ti giliau, kur link krypsta tas jo dom\u0117jimasis, ir tada galima sugalvoti, k\u0105 ta tema b\u016bt\u0173 galima pa\u017eaisti.<\/p>

Atsi\u017evelgiant \u012f vaiko am\u017ei\u0173, galima paskaityti pasak\u0105 r\u016bpima tema, o kartais tiesiog pavartyti vaiki\u0161k\u0105 enciklopedij\u0105 \u2013 reikia ka\u017eko, kur vaikas gal\u0117t\u0173 daugiau i\u0161girsti apie jam r\u016bpimus dalykus, o j\u016bs \u2013 ap\u010diuopti, kas gi vaikui taip r\u016bpi. Paprastai tai nebus vien tik pats objektas. Net jeigu vaikui \u012fdomu dinozaurai, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jam grei\u010diausiai \u012fdomu ka\u017ekas labai konkretaus apie juos, o ne pats dinozauro atvaizdas. Svarbu pad\u0117ti t\u0105 \u201eka\u017ek\u0105\u201c i\u0161sinagrin\u0117ti. Galb\u016bt vaikui svarbu, k\u0105 tie dinozaurai veik\u0117? Kariavo? Nekariavo? Kaip su \u017emon\u0117mis elg\u0117si? K\u0105 valg\u0117, kiek valg\u0117, kokie buvo j\u0173 namai ar kiti labai konkret\u016bs, o mums kartais labai keisti dalykai.<\/p>

Tam tikru raidos etapu, ma\u017edaug dvej\u0173 met\u0173 vaikams tampa \u012fdomu \u017eaisti su kalad\u0117mis (jeigu j\u0173 yra vaiko aplinkoje). Da\u017eniausiai, kai vaikas pradeda ka\u017ek\u0105 d\u0117lioti i\u0161 j\u0173, suaug\u0119s puola jam rodyti, kaip statyti, ir vaikas atsitraukia. Mums atrodo, kad vaikams \u012fdomu statyti, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jiems da\u017eniausiai labai \u012fdomu griauti ir steb\u0117ti, kaip ka\u017ekas krenta. Vienas studentas \u017eaidimo tyrim\u0173 laboratorijoje \u012fd\u0117miai steb\u0117jo ma\u017eo berniuko \u017eaidim\u0105 su kalad\u0117mis, o paskui pastat\u0117 tam vaikui auk\u0161t\u0105 bok\u0161t\u0105 ir leido nugriauti. Vaikas buvo su\u017eav\u0117tas. Tada studentas prad\u0117jo padavin\u0117ti kalad\u0117les vaikui sakydamas: \u201eO tu pastatyk auk\u0161t\u0105 bok\u0161t\u0105 ir pamatysi, kaip jis grius.\u201c Tas statymo ir griovimo \u017eaidimas t\u0119s\u0117si 30 minu\u010di\u0173 ir tik studento i\u0161\u0117jimas sustabd\u0117 vaiko \u017eaidim\u0105. Steb\u0117dami vaizdo \u012fra\u0161\u0105 supratome, kad vaikas tyrin\u0117ja kritim\u0105. Ir tai nenuostabu, juk vaikas iki dvej\u0173 met\u0173 pats nuolat krenta. Pamatyti, kaip u\u017e j\u012f didesnis bok\u0161tas taip pat nukrenta ir neverkia, jam gali b\u016bti labai \u012fsp\u016bdinga. Visi vaikai tam tikru savo raidos etapu nori nugriauti auk\u0161tus bok\u0161tus ir to nereik\u0117t\u0173 vertinti kaip netinkamo poelgio, o kaip vaikui labai artimos ir pa\u017e\u012fstamos patirties atkartojim\u0105.<\/p>

Stebint vaizdo \u012fra\u0161\u0105 matyti, kaip vaikas nori, kad krist\u0173 kalad\u0117li\u0173 bok\u0161tas, bet neturi kantryb\u0117s pastatyti auk\u0161t\u0105 bok\u0161t\u0105. Pirmas \u2013 tik \u0161e\u0161i\u0173 kalad\u017ei\u0173, ir vaikas sugriauna t\u0105 bok\u0161t\u0105 neatlaik\u0119s susijaudinimo, o suaug\u0119s jam sako: \u201ePalauk, pamatysi, kaip didesnis bok\u0161tas kris!\u201c Tuomet vaikas net kvap\u0105 u\u017egniau\u017e\u0119s laikosi i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 kum\u0161tukus sur\u0117m\u0119s. Tai emocin\u0117 savireguliacija ir kartu k\u016bno suvaldymas \u2013 vaikas turi susilaikyti, kad nenugriaut\u0173 bok\u0161to. Susilaikyti reikia tam, kad patirtum dar didesn\u012f pasitenkinim\u0105. Ilgainiui tas pasitenkinimas tampa dvigubas: ne tik d\u0117l to, kad bok\u0161tas auk\u0161tas ir ilgai krenta, bet ir kad i\u0161laukiau, kol bok\u0161tas bus pastatytas. Vaikams labai sunku suvaldyti savo norus ir labai svarbu, kad vaikai susiformuot\u0173 \u0161\u012f geb\u0117jim\u0105 iki mokyklos.<\/p>

Daugelis suaugusi\u0173j\u0173 nesame labai geros savireguliacijos. Savireguliacij\u0105 suprantame, kaip geb\u0117jim\u0105 s\u0105moningai \u012fvykdyti tai, k\u0105 pats nusprend\u017eiau pasiekti. Kitais \u017eod\u017eiais, siekti savo i\u0161sikelt\u0173 tiksl\u0173. Tyrimai atskleid\u017eia ry\u0161\u012f tarp \u012fvairi\u0173 priklausomybi\u0173, antsvorio, sveikatos, mokymosi bei kit\u0173 suaugusi\u0173j\u0173 problem\u0173 ir savireguliacijos. O ji pradeda formuotis b\u016btent ankstyv\u0173j\u0173 vaik\u0173 \u017eaidim\u0173 metu. Mes vaikams da\u017enai sakom: \u201eNeliesk\u201c, \u201eNedaryk to\u201c, \u201eAtsargiai\u2026\u201c, \u2013 siekdami apsaugoti vaikus ir neleisdami jiems patirti savo elgesio pasekmi\u0173. Tai nepadeda savireguliacijos formavimuisi, nes vaikas bijo bausm\u0117s ir klauso suaugusiojo, \u012fpranta b\u016bti reguliuojamas, ta\u010diau nei\u0161moksta pats reguliuoti savo elgesio ir nor\u0173.<\/p>

O \u017eaidime vaikai kontroliuoja vienas kit\u0105, kad kiekvienas elgt\u0173si pagal \u017eaidimo taisykles. Vaikas nemato sav\u0119s i\u0161 \u0161alies, bet mato kit\u0105 vaik\u0105 ir tai, kokios yra vienokio ar kitokio elgesio pasekm\u0117s. Tarp bendraam\u017ei\u0173 vaikas i\u0161bando, kaip veikia suaugusi\u0173j\u0173 reguliavimas \u2013 kaip vaik\u0105 kontroliuoja suaugusysis, taip vaikas kontroliuoja kitus vaikus. Tik palaipsniui pereina prie to, kad tuo pa\u010diu b\u016bdu pradeda reguliuoti ir savo elges\u012f.<\/p>

Savireguliacija labai siejasi ir su vaiko laisvu pasirinkimu, bet kuo jaunesnis vaikas, tuo pasirinkim\u0173 skai\u010dius tur\u0117t\u0173 b\u016bti ma\u017eesnis. Juk jis visk\u0105 mato ir visko nori, tod\u0117l prad\u017eioje, pavyzd\u017eiui, ant stalo turi b\u016bti vienas m\u0117gstamas patiekalas. Kai vaikui jau daugiau nei metai, galima klausti: \u201e\u0160iandien valgysi ko\u0161yt\u0119 ar kiau\u0161inuk\u0105?\u201c<\/p>

\"\"
Milda Br\u0117dikyt\u0117. Evgenios Levin nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Kitaip tariant, mes padedam vaikui, suma\u017eindami pasirinkim\u0173 skai\u010di\u0173?<\/strong><\/p>

Taip. Kitu atveju jam sukuriam stresin\u0119 situacij\u0105, kurios jis dar n\u0117ra paj\u0117gus i\u0161spr\u0119sti. Tod\u0117l ma\u017e\u0173 vaik\u0173 \u012f \u017eaisl\u0173 parduotuv\u0119 ar prekybos centr\u0105 geriau nesivesti. Vaikas nori paliesti, pa\u010diupin\u0117ti \u2013 jis tyrin\u0117ja, eksperimentuoja. Ir tai nat\u016bralu, jis to turi nor\u0117ti, bet kai aplinkui per daug dirgikli\u0173, vaikui labai sunku. \u0160itiek pasirinkim\u0173 jam \u2013 per sunki u\u017eduotis, jis dar nepaj\u0117gus su ja susidoroti.<\/p>

Kartais suaugusiesiems kyla pagunda kontroliuoti vaik\u0173 \u017eaidim\u0105, kai girdi, jog \u017eaidime vyksta kovos, pe\u0161tyn\u0117s, mirtis, susiduriama su \u012fvairiomis baisiomis b\u016btyb\u0117mis. Kaip \u012f tai reaguoti?<\/strong><\/p>

Suaugusieji link\u0119 kontroliuoti vaik\u0173 elges\u012f galvodami, kad vaikas taip i\u0161moks savikontrol\u0117s. Ta\u010diau nuolat kontroliuojami vaikai patiria didel\u0119 \u012ftamp\u0105 ir stres\u0105, o kontroliuoti vaiko \u017eaidim\u0105, rei\u0161kia j\u012f griauti. Vaikai negali laisvai kv\u0117puoti, jiems kaupiasi pyktis ir nepasitenkinimas. Kai kurie vaikai pradeda mik\u010dioti, jauti, kaip \u012fsitempia raumenys, balselis dreba arba jie kalba paauk\u0161tintu tonu. Kontroliuojami vaikai \u012fprat\u0119, kad turi ka\u017ekaip \u201epataikyti\u201c \u2013 taip pasakyti, padaryti, kaip nori suaug\u0119. Vaikai, kurie artimoje aplinkoje patiria nuolatin\u012f reguliavim\u0105, gali tur\u0117ti \u0161lapimo nelaikymo, tiko ir kit\u0173 problem\u0173. U\u017etenka pamatyti vaiko veido i\u0161rai\u0161k\u0105, i\u0161girsti bals\u0105 ir ai\u0161ku, kada jis atsipalaidav\u0119s, ramus, o kada \u012fsitemp\u0119s. Dirbdami su vaikais pastebime: kai \u012feina \u017emogus, kuris vaik\u0105 labai reguliuoja, kartais, deja, tai b\u016bna t\u0117vai, vaikas staiga visas persimaino, \u012fsitempia. Taip gali nutikti ir tuomet, kai ateina nepa\u017e\u012fstamas \u017emogus \u2013 kai kuriems vaikams nepa\u017e\u012fstami siejasi su tam tikra gr\u0117sme ar nesaugumu.<\/p>

Mums visiems nat\u016bralu, kad \u0161iek tiek susimobilizuojame, kiek labiau \u012fsitempiame, kai atsiduriam nepa\u017e\u012fstamoje aplinkoje ar su nepa\u017e\u012fstamais \u017emon\u0117mis, bet suaugusieji paprastai jau moka suma\u017einti atsiradusi\u0105 \u012ftamp\u0105. Ma\u017eam vaikui reikia pad\u0117ti to i\u0161mokti. Aplinka netur\u0117t\u0173 kelti perd\u0117tos \u012ftampos vaikui, nes ji nat\u016braliai neskriaud\u017eia ma\u017eo vaiko, o juo d\u017eiaugiasi. Per didel\u0117s \u012ftampos gali b\u016bti kokios nors vaiko patirties rezultatas. Labai da\u017enai taip elgiasi vaikai, kuriuos t\u0117vai labai saugo, globoja ir laiko prie sav\u0119s, tokiu elgesiu si\u0173sdami \u017einut\u0119: \u201eTik mes tave mylime, saugome, nes aplinka yra nesaugi, pavojinga ar gr\u0117sminga.\u201c Nors t\u0117vai to nesako ir taip negalvoja, bet vaikas taip gali suprasti perd\u0117t\u0105 glob\u0105 ir saugojim\u0105. Arba, pavyzd\u017eiui, kai vaikai vie\u0161ose vietose rei\u0161kiasi spontani\u0161kai ir kartais sukelia t\u0117vams nepatogum\u0173, \u0161ie nuolat stabdo vaikus arba paima ir i\u0161sine\u0161a \u2013 taip irgi siun\u010diamas signalas, kad aplinka nesaugi, pavojinga.<\/p>

Kalbant apie konfliktus \u017eaidime, svarbu pamin\u0117ti, kad \u017emogaus raida be konfliktin\u0117s situacijos ne\u012fmanoma. Kitas klausimas \u2013 kaip tie konfliktai pasirei\u0161kia ir kaip jie sprend\u017eiami? Bet kokie kivir\u010dai, pasitaikantys tarp vaik\u0173, rei\u0161kia, kad jie ne\u017eino, kaip spr\u0119sti t\u0105 situacij\u0105. Labai da\u017enai tai b\u016bna tod\u0117l, kad su tokia situacija susid\u016br\u0117 pirm\u0105kart ir tiesiog neturi patirties, niekad nemat\u0117, kaip toki\u0105 problem\u0105 sprend\u017eia kiti. \u010cia suaugusiojo vaid\u00admuo b\u016bt\u0173 steb\u0117ti ir \u017ei\u016br\u0117ti \u2013 o gal vaikams pavyks rasti ka\u017ekoki\u0105 i\u0161eit\u012f. Jeigu situacija n\u0117ra pavojinga, tada geriau leisti tam konfliktui vystytis pa\u010diam, steb\u0117ti, kaip vaikai patys bando susidoroti su situacija.<\/p>

Tyrimai rodo, kad jeigu suaug\u0119s susilaiko ir nepradeda spr\u0119sti vaik\u0173 kivir\u010do per pirmas kelias minutes, vaikai patys randa sprendim\u0105. Jei suaug\u0119s tuoj pat imasi spr\u0119sti, tai vaikams \u017eenklas: \u201eTu nemoki spr\u0119sti konflikt\u0173.\u201c Vaikai tokiu atveju nebeprisiima atsakomyb\u0117s u\u017e savo elgesio reguliavim\u0105, tod\u0117l, kai suaug\u0119s nemato, gali kilti ir tikrai neger\u0173 situacij\u0173, pvz.: vaikas gali ir trinktel\u0117ti kitam vaikui, net j\u012f su\u017eeisti ar pan. Jei situacija tikrai pavojinga, \u012fsiki\u0161ti b\u016btina.<\/p>

Geriausia b\u016bt\u0173 vaikus \u012fvesti \u012f naujas situacijas, savoti\u0161kai parengti galimiems netik\u0117tumams tuo metu, kai suaug\u0119s \u017eaid\u017eia su vaikais. Dar\u017eelyje labai si\u016bly\u010diau, kad pedagogai da\u017eniau pa\u017eaist\u0173 su vaikais ir nevengt\u0173 sud\u0117ting\u0173, sunki\u0173 situacij\u0173 \u017eaidime. Pavyzd\u017eiui, du dvime\u010diai ar trime\u010diai jau pradeda bendrauti ir \u017eaid\u017eia su ka\u017ekokiu \u017eaisliuku, ir aukl\u0117toja mato, kad art\u0117ja tre\u010dias vaikas ir vaik\u0173 \u010dia jau bus per daug, gali \u012fvykti konfliktas. B\u016btent tokiu momentu reik\u0117t\u0173 \u012fsitraukti pedagogui: \u201eMatau, kad Onut\u0117 labai nori \u017eaisti kartu.\u201c Taip vaikas bus sustabdytas ir prad\u0117s bendrauti su aukl\u0117toja. Sulaukus vaiko reakcijos, galima u\u017eduoti klausim\u0105: \u201eKaip gal\u0117tum \u010dia \u017eaisti? Gal i\u0161verdam tam me\u0161ku\u010diui ko\u0161yt\u0117s?\u201c Tre\u010diajam vaikui reikia sugalvoti funkcij\u0105, kuri\u0105 atlikdamas jis ne i\u0161ardyt\u0173 vykstant\u012f \u017eaidim\u0105, o papildyt\u0173. Taip suaugusysis praple\u010dia pirm\u0173j\u0173 dviej\u0173 vaik\u0173 \u017eaidimo ribas, parodo Onutei strategij\u0105, pasi\u016blo vaidmen\u012f ir gali kartu eiti ie\u0161koti puodo, virti ko\u0161\u0119. \u0160itaip galima u\u017eb\u0117gti u\u017e aki\u0173 netinkamam vaik\u0173 elgesiui ir situacij\u0105 panaudoti vaik\u0173 patir\u010di\u0173 prapl\u0117timui.<\/p>

Tokios situacijos nutinka da\u017enai, kai susitinka vienas kito nepa\u017e\u012fstantys vaikai. Pavyzd\u017eiui, sve\u010diuose, kavin\u0117je ar kitose vie\u0161ose erdv\u0117se. T\u0117vai tur\u0117t\u0173 eiti kartu su vaiku ir \u012fvesti j\u012f \u012f t\u0105 erdv\u0119, \u012f t\u0105 veikl\u0105, kuri jau vyksta. Pavyzd\u017eiui, aik\u0161tel\u0117je prekybos centre yra mink\u0161t\u0173 kalad\u017ei\u0173. T\u0117vai, vaikui \u017eaid\u017eiant su jomis, yra \u0161alia. Jei matote, kad ateina kita \u0161eima, galima sakyti savo vaikui: \u201ePa\u017ei\u016br\u0117k, tas vaikas irgi nori pa\u017eaisti.\u201c J\u016bs\u0173 vaikas gali susiraukti, bet taip paruo\u0161iate savo vaik\u0105, kad ateina dar vienas \u017emogus ir jis turi teis\u0119 \u010dia \u017eaisti. Galb\u016bt jie \u017eais atskirai skirtinguose aik\u0161tel\u0117s kra\u0161tuose \u2013 paralelinis \u017eaidimas netrukdo vienas kitam, bet jeigu vaikai domisi vienas kitu, reikt\u0173 klausti: \u201eAr duosim t\u0105 \u017eaisliuk\u0105? Tu parodyk, kaip \u010dia galima \u017eaisti, gal ir tam vaikui bus \u012fdomu\u2026.\u201c Svarbu parodyti, kaip pozityviai galima reaguoti \u012f kitus vaikus ir numatyti, kas gali atsitikti, nes vaikai, kurie yra patyr\u0119 gr\u0117sm\u0119 ar per didel\u0119 t\u0117v\u0173 glob\u0105, gali net spontani\u0161kai trenkti kitam vaikui, nors jis ir nieko nepadar\u0117. Kai \u017eaidimas u\u017esimezga, galima po truput\u012f atsitraukti. Taigi, pirmieji vaik\u0173 pasibuvimai naujose, jiems nepa\u017e\u012fstamose erdv\u0117se su naujais vaikais n\u0117ra j\u016bs\u0173 kalb\u0117jimo telefonu ar \u017einu\u010di\u0173 skaitymo laikas \u2013 tai laikas, kai stebite, kaip j\u016bs\u0173 vaikas jau\u010diasi ir elgiasi vie\u0161oje erdv\u0117je, kaip jis m\u0117gina bendrauti su kitais vaikais ir kaip jam sekasi.<\/p>

Taip pat negerai, kai i\u0161kilus konfliktinei situacijai, vaikas visada nusileid\u017eia. Jam \u0161irdel\u0117je kaupsis nuoskauda ir pyktis. Toks vaikas, kai niekas nemato, gali nuskriausti ma\u017eesn\u012f, nes bus pilnas neteisyb\u0117s jausmo ir manys, kad tokia strategija geriausia siekiant savo tiksl\u0173. Kita vertus, svarbu, kad vaikai i\u0161 suaugusi\u0173j\u0173 nei\u0161mokt\u0173, jog reikia b\u016bti stipresniam, atimti i\u0161 kito, kit\u0105 valdyti.<\/p>

\"\"
Evgenios Levin nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

O kaip vaikams parinkti \u017eaislus?<\/strong><\/p>

Rinkti reik\u0117t\u0173 pagal am\u017ei\u0173 ir raidos poreikius. Vaiku\u010diui iki met\u0173 reikalingos priemon\u0117s, kurios padeda lavinti stambi\u0105j\u0105 ir smulki\u0105j\u0105 motorik\u0105 bei pl\u0117sti matymo lauk\u0105. \u010cia pad\u0117s \u017eaislai, kuriuos galima pagauti, paimti, \u012fsiki\u0161ti \u012f burn\u0105, kurie skleid\u017eia garsus. Taip pat \u012fvairios med\u017eiagos, kurias saugu d\u0117ti \u012f burn\u0105. Kai vaikas pradeda vaik\u0161\u010dioti, tinka stumdomi ir traukiami \u017eaislai.<\/p>

Labai netinkami \u017eaislai ir priemon\u0117s, kur vaikas tik paspaud\u017eia mygtuk\u0105 ir tos priemon\u0117s ka\u017ek\u0105 daro. Tai neskatina d\u0117mesio koncentravimo, o prie\u0161ingai \u2013 j\u012f i\u0161skaido. Vaikams reikia \u017eaisl\u0173, kurie padeda sutelkti d\u0117mes\u012f \u2013 ka\u017ek\u0105 u\u017enerti, \u012fd\u0117ti, i\u0161imti. Ma\u017eiems vaikams skirti \u017eaislai tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti tik kelet\u0105 funkcij\u0173.<\/p>

Prad\u0117jusiems vaik\u0161\u010dioti vaikams labai tinkami stambi\u0105j\u0105 motorik\u0105 lavinantys \u017eaislai: stambios mink\u0161tos kalad\u0117s, visokie \u010diu\u017einukai, kur reikia u\u017elipti, nu\u010diuo\u017eti. Labai gerai ve\u017eimukai, kuriuos vaikas gali ne tik stumti ar tempti, bet ir pats telpa \u012fs\u0117sti pasiva\u017ein\u0117ti, vienas kit\u0105 pave\u017eioti, gali sukrauti ir i\u0161krauti \u017eaislus, ar stambios ma\u0161inos, \u012f kurias galima \u012fd\u0117ti ar i\u0161imti \u017eaisliukus.<\/p>

Vyresniam vaikui reikalingi \u017eaislai, padedantys kurti skirtingus \u017eaidim\u0173 siu\u017eetus \u2013 l\u0117lyt\u0117s, gyv\u016bnai, nameliai\u2026 Tokie, kuriuos galima i\u0161sid\u0117lioti ir statyti miestus bei kurti \u012fvykius su \u012fvairiais persona\u017eais. Tokie \u017eaidimai yra fantasti\u0161ka proga \u012fsijungti suaugusiesiems. Vaikai itin m\u0117gsta priemones vaidmenims. \u017daidimo tyrim\u0173 laboratorijoje visada turime \u012fvairi\u0173 \u0161alm\u0173: kai kurie vaikai u\u017esideda kur\u012f nors ir vis\u0105 dien\u0105 b\u016bna policininkais ar ugniagesiais, ne\u0161iojasi menam\u0105 telefon\u0105 ir pra\u0161o prane\u0161ti apie gaisrus ar nusikaltimus. Trej\u0173\u2013ketveri\u0173 met\u0173 vaikai jau pradeda \u017eaisti tokias sud\u0117tingas situacijas.<\/p>

Nesu visoki\u0173 transformeri\u0173 ar monstr\u0173 \u0161alinink\u0117. Vis d\u0117lto vaikai visada m\u0117gdavo \u017eaisti pabaisas, juk kova su blogiu yra klasikinis siu\u017eetas. Blogio atstovai anks\u010diau b\u016bdavo menami, o dabar juos materializavome \u2013 \u017eaisl\u0173 parduotuv\u0117se daugyb\u0117 antgamtini\u0173 b\u016btybi\u0173. Manau, kad t\u0173 baisiuk\u0173 materializuoti nereik\u0117t\u0173, nes vaikai gali ir i\u0161sig\u0105sti arba pernelyg priprasti. Ta\u010diau negalima sakyti, kad blogis neegzistuoja, ir vaikams lengviau suprasti, kad blogis yra konkretus \u2013 kaip pabaisa \u2013 o ne ka\u017ekoks neapibr\u0117\u017etas. Vaikai \u017eino, kad vyksta karas, \u017e\u016bsta \u017emon\u0117s, nes apie tai kalba suaugusieji, skelbiama per visus ekranus, tod\u0117l ma\u017eieji jau\u010dia pavoj\u0173 ir nori su tuo blogiu kovoti. \u0160ios kovos siu\u017eetas egzistavo visada, bet lieka klausimas, kokios jo formos yra geresn\u0117s. Saky\u010diau, kad reikt\u0173 labiau akcentuoti teigiamus persona\u017eus ir teigiamoms galioms suteikti autoritet\u0105.<\/p>

Kokie persona\u017eai beb\u016bt\u0173, si\u016bly\u010diau kurti gerus siu\u017eetus ir persona\u017eus, padedan\u010dius kitiems. Juk i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gerus darbus gali atlikti visi, net ir mums nepatinkantys persona\u017eai.<\/p>

Esate gyvenusi Suomijoje, dalyvaujate \u012fvairiose tarptautin\u0117se konferencijose, projektuose. Kuo \u0161iame kontekste i\u0161siskiria Lietuvos vaikai, j\u0173 santykiai su suaugusiaisiais ir tarpusavio santykiai?<\/strong><\/p>

Saky\u010diau, kad skiriasi ne vaikai, bet suaugusieji. Kiekvienoje \u0161alyje skirtingai istori\u0161kai klostosi kult\u016bra, religija, net ir gamtin\u0117 aplinka, o tai formuoja \u017emoni\u0173 veiklas, vaik\u0173 aukl\u0117jimo b\u016bdus ir formas.<\/p>

Manau, kad Lietuvoje t\u0117vai labai pastebimai, net perd\u0117tai r\u016bpinasi savo vaikais. Tas turi ir plius\u0173, ir minus\u0173. Bendra tendencija \u2013 per daug r\u016bpintis savo vaikais, j\u0173 ateitimi, numatyti ateit\u012f u\u017e juos, o da\u017enai \u2013 net ir gyventi u\u017e vaikus. Lietuvoje t\u0117vai nori, kad vaikai nuo ma\u017eum\u0117s lankyt\u0173 labai daug b\u016breli\u0173, stipriai ugdyt\u0173si, visur dalyvaut\u0173. Vis d\u0117lto manau, kad tai daryti reik\u0117t\u0173 labai atsargiai.<\/p>

Suomiai t\u0117vai taip pat labai r\u016bpinasi savo vaikais, bet jie tai daro ramiai. Did\u017eiausias skirtumas: Suomijoje t\u0117vai pasitiki savo vaikais, o lietuviai ne visi\u0161kai pasitiki, kad jiems gerai seksis, kad jie gerai vystosi, auga, mokosi. I\u0161 kur tai kyla? Ar t\u0117vai nepasitiki savimi, ar tok\u012f po\u017ei\u016br\u012f formuoja aplinka, ar turi ka\u017ekok\u012f vaizdin\u012f, koks tur\u0117t\u0173 vaikas b\u016bti?\u2026<\/p>

Suomiai stebi savo vaik\u0105 ir juo d\u017eiaugiasi. Jie labai ilgai \u017ei\u016bri, k\u0105 veikia vaikas, prie\u0161 patardami ar \u012fsiki\u0161dami. Vaikai turi daug laisv\u0117s ir erdv\u0117s daryti taip, kaip jiems atrodo. T\u0117vai neskuba taisyti, kai vaikas rengiasi ne taip, atvirk\u0161\u010diai ar ilgai. Net ir pedagogai pirmiausiai stebi vaikus, kaip jie tepa, klijuoja ne ta puse, i\u0161sitepa pir\u0161tus, bet nepuola taisyti. Mano pirma reakcija b\u016bdavo \u2013 reikia pad\u0117ti, pataisyti, bet juk vaikas klysdamas mokosi pats. Jam reikia duoti laiko ir erdv\u0117s neskub\u0117ti. Vaiko skubinimas, mano manymu, yra nepagarba.<\/p>

Be to, pati kult\u016brin\u0117 aplinka abiejose \u0161alyse skiriasi. Suomi\u0173 gyvenimas ramesnis, nuosaikesnis. Jiems labai svarbus asmeninis \u0161eimos gyvenimas ir jie stengiasi jo neaukoti d\u0117l darbo reikal\u0173. Jie nesistengia visur dalyvauti, pasirodyti, ta\u010diau labai daug laiko su vaikais praleid\u017eia gamtoje vaik\u0161\u010diodami, va\u017ein\u0117dami dvira\u010diais, slidin\u0117dami. Labai pavydu to atsitraukimo, leidimo vystytis, pasitik\u0117jimo. M\u016bs\u0173 t\u0117vams nor\u0117t\u0173si link\u0117ti atsipalaiduoti. Taip, jie yra atsakingi u\u017e savo vaikus, bet negali u\u017e juos augti ir mokytis \u2013 reikia tiesiog leisti tai daryti patiems, daugiau pasitik\u0117ti ir pasid\u017eiaugti savo vaikais.<\/p>

Suomijoje daugelyje \u0161eim\u0173 viena diena per savait\u0119, da\u017eniausiai \u0161e\u0161tadienis, b\u016bna t\u0117\u010di\u0173 diena. T\u0105 dien\u0105 t\u0117\u010diai su savo vaikais eina \u012f gamt\u0105, sportuoja ar u\u017esiima dar kokia kita veikla kartu, o mamos susitinka su draug\u0117mis, pasivaik\u0161\u010dioja, pasportuoja, i\u0161geria kavos, skiria laiko sau. T\u0105 esu pasteb\u0117jusi ir Danijoje.<\/p>

Dar pasteb\u0117jau, kad Lietuvoje t\u0117\u010diai da\u017enai turi labai ger\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 apie vaikus, bet neturi laiko tas \u012f\u017evalgas suformuluoti, \u012fvardinti, nes tiesiog per ma\u017eai b\u016bna vieni su vaikais. M\u016bs\u0173 tyrimai rodo, kad net ir Lietuvoje b\u016btent t\u0117\u010diai da\u017eniau \u017eaid\u017eia su vaikais, o mamos daugiau r\u016bpinasi vaikais, kad b\u016bt\u0173 pavalg\u0119, nuprausti, aprengti ir\u2026 nelieka laiko \u017eaisti. T\u0117\u010diai su vaikais daugiau \u017eaid\u017eia, ir j\u0173 \u017eaidimai b\u016bna \u012fdomesni. Kartais tie \u017eaidimai gali atrodyti net pavojingi, bet vaikams tai labai sveika. Be to, da\u017enai t\u0117\u010diai turi daugiau kantryb\u0117s nei mamos.<\/p>

M\u016bs\u0173 pokalbiai su studentais parod\u0117, kad labai svarb\u016bs j\u0173 atsiminimai apie \u017eaidimus su t\u0117\u010diais. Taip pat, kad t\u0117\u010di\u0173 talentai ir galios da\u017enai lieka neatskleisti net jiems patiems.<\/p>

Pirmas dalykas, kur\u012f a\u0161 patiriu ir kur\u012f patiria \u017emon\u0117s \u017eaisdami, yra d\u017eiaugsmas. Tu nemaitini, nereguliuoji vaiko, o \u017eaidi su juo, ir tai yra smagu, i\u0161gyveni d\u017eiaugsm\u0105. \u0160ito apskritai labai tr\u016bksta suaugusiems \u017emon\u0117ms. Tai patirti su savo vaiku, yra nepaprastai vertinga. Tok\u012f d\u017eiaugsm\u0105 patiriu \u017eaisdama su svetimais vaikais ir esu labai d\u0117kinga u\u017e tai. Su koleg\u0117mis mokslinink\u0117mis \u017eaidimo tyrim\u0173 laboratorijoje net band\u0117me suprasti, kod\u0117l mums taip svarbu \u017eaisti, bet atsakymo neradome. \u017dinau tik tai, kad kai pavyksta u\u017emegzti artim\u0105 ry\u0161\u012f su vaiku, kai jis tave priima ir nori kartu \u017eaisti, apima labai geras jausmas, ir man jis labai svarbus.<\/p>

A\u0161 manau, kad mes, kaip t\u0117vai, daugelis nesam patyr\u0119 to jausmo su savo vaikais, nes nesam atrad\u0119 laiko su jais tiesiog \u017eaisti. Manau, kad seneliai turi kitok\u012f santyk\u012f su an\u016bkais, nes jau \u017evelgia i\u0161 kitos perspektyvos, o jei dar pavyksta kartu pa\u017eaisti ar tiesiog steb\u0117ti vaiko \u017eaidim\u0105, jie i\u0161gyvena kur kas didesn\u012f d\u017eiaugsm\u0105 nei t\u0117vai. <\/p>

Kalbino Aist\u0117 Stremaityt\u0117<\/em><\/p>

<\/p>