{"id":2607,"date":"2024-07-18T12:39:26","date_gmt":"2024-07-18T09:39:26","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2607"},"modified":"2024-07-23T06:31:02","modified_gmt":"2024-07-23T03:31:02","slug":"krize-kvietimas-susitikti-su-savimi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/07\/18\/krize-kvietimas-susitikti-su-savimi\/","title":{"rendered":"Kriz\u0117 \u2013 kvietimas susitikti su savimi"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2022 m. Nr. IV (24)<\/a><\/p>

Laima Jan\u010dauskyt\u0117 \u2013 mokytoja ir psicholog\u0117, savanoriaujanti Krizi\u0173 \u012fveikimo centre Vilniuje. Su ja kalbam\u0117s apie krizes, apie tai, kaip b\u016bti \u0161alia kriz\u0119 i\u0161gyvenan\u010dio \u017emogaus ir k\u0105 daryti, kai mus pa\u010dius aplanko kriz\u0117. O tai, pasak Laimos, yra visi\u0161kai nat\u016bralus procesas ir n\u0117ra n\u0117 vieno, kurio kriz\u0117s nepalie\u010dia. Kitas klausimas \u2013 kaip mokame pad\u0117ti sau ir ar turime pakankamai dr\u0105sos, esant poreikiui, pra\u0161yti pagalbos.<\/em><\/p>

Savanoriaujate Krizi\u0173 \u012fveikimo centre, tad norisi kalb\u0117tis apie krizes ir j\u0173 i\u0161gyvenim\u0105. Prad\u0117kime nuo labai paprasto klausimo: kas yra kriz\u0117?<\/strong><\/p>

Psichologai apibr\u0117\u017eia, kad kriz\u0117 \u2013 tai sveiko \u017emogaus, t. y. nesergan\u010dio sunkiomis psichin\u0117mis ligomis, reakcija \u012f jam sunk\u0173 emocin\u012f i\u0161gyvenim\u0105, reikalaujant\u012f nauj\u0173 \u012fveikimo b\u016bd\u0173. Tad kalbame apie labai subjektyv\u0173 dalyk\u0105: kas vienam yra kriz\u0117, kitam \u2013 ne, vienas su i\u0161\u0161\u016bkiu susitvarko lengvai, kitas \u2013 ne. Taigi, kiekviena kriz\u0117 yra labai individualus i\u0161gyvenimas.<\/p>

Da\u017eniausiai kriz\u0117s byloja apie sunkiai atlaikomus dalykus: praradimus, netektis, pradedant pa\u010diomis skaud\u017eiausiomis \u2013 mirtys, skyrybos, i\u0161davyst\u0117s, santyki\u0173 netektis, darbo ar prasm\u0117s darbe netektis, galiausiai \u2013 dalies savo tapatyb\u0117s, \u012fsivaizdavimo apie save netektis, am\u017eiaus kriz\u0117s\u2026 Kitaip tariant, tos situacijos, kai nebelieka anks\u010diau buvusi\u0173 atram\u0173, i\u0161gyvenamas psichologinis diskomfortas \u2013 bej\u0117gi\u0161kumas, neviltis, nerimas. Tuomet ir kyla klausimas, kaip dabar gyventi: kas \u012fprasta, netinka, o nauj\u0173 b\u016bd\u0173 dar n\u0117ra.<\/p>

Kiekvienas i\u0161gyvena krizes, tikriausiai n\u0117ra \u017emogaus, kuriam sunkumai \u2013 lyg nuo \u017e\u0105sies vanduo. Klausimas, kaip \u017emon\u0117s su tuo tvarkosi, koki\u0173 \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 turi, kiek link\u0119 \u012fvardinti, kiek sl\u0117pti. Apskritai, svarbu, ar \u017emogus leid\u017eia sau b\u016bti silpnam, geba suvokti ir pripa\u017einti savo silpnum\u0105. Pripa\u017einimas padeda sveikti, i\u0161gyventi virsm\u0105 ir kait\u0105, i\u0161eiti i\u0161 kriz\u0117s. Tad leidimas sau b\u016bti silpnam tam tikru gyvenimo laikotarpiu byloja apie \u017emogaus stipryb\u0119. Toks \u017emogus grei\u010diau susitiks su realybe ir priims pagalb\u0105.<\/p>

I\u0161 ties\u0173, kartais krize vadinam bet kok\u012f i\u0161\u0161\u016bk\u012f, su kuriuo susiduriam, o kartais net i\u0161ties gilioje kriz\u0117je esantis \u017emogus, kuriam tikrai reikalinga pagalba, jos neie\u0161ko, atsisako ir kartoja: man viskas gerai\u2026 O ar krizes galima ka\u017ekaip klasifikuoti, r\u016b\u0161iuoti?<\/strong><\/p>

Viena i\u0161 krizi\u0173 grupi\u0173 \u2013 tai situacin\u0117s kriz\u0117s. Jos da\u017eniausiai susijusios su \u012fvairiomis netektimis, tokiomis kaip jau min\u0117ti praradimai, santyki\u0173 netektys, artim\u0173j\u0173 ar paties \u017emogaus ligos, mirtys.<\/p>

Kita grup\u0117 \u2013 tai raidos kriz\u0117s. Jos taip pat i\u0161gyvenamos labai skirtingai. Pirmoji \u2013 trej\u0173 met\u0173 kriz\u0117, kai vaikas atsiskiria nuo mamos, ir galime gird\u0117ti daug \u201ea\u0161\u201c, \u201ene\u201c ir \u201enoriu\u201c. Tai laikas, kai vaikas ima suvokti save kaip atskir\u0105 asmen\u012f, pradeda jausti savo ir kito ribas. Labai svarbu, kad t\u0117vai leist\u0173 vaikui t\u0105 kriz\u0119 patirti ir saugiai i\u0161gyventi.<\/p>

Kita mums \u017einoma kriz\u0117 \u2013 paauglyst\u0117s. Dar vienas atsiskyrimo etapas, jau \u017eengiant \u012f suaugusi\u0173j\u0173 pasaul\u012f. \u010cia taip pat labai svarbus i\u0161mintingo suaugusiojo buvimas \u0161alia, \u0161iek tiek paleid\u017eiant ribas, ta\u010diau ne visi\u0161kai, nes paauglys dar n\u0117ra suaug\u0119s asmuo. Didelis i\u0161bandymas \u2013 b\u016bti \u0161alia ir atlaikyti paauglio pykt\u012f, nesusierzinti patiems, kai mus nuvertina, prie\u0161tarauja. Juk paaugliai parodo \u0161e\u0161\u0117lin\u0119 m\u016bs\u0173, suaugusi\u0173j\u0173, pus\u0119: patys sau da\u017enai atrodom labai teisingi, pador\u016bs, moral\u016bs, ir kartais nematom savo tamsiosios pus\u0117s.<\/p>

V\u0117liau \u2013 am\u017eiaus vidurio kriz\u0117, kuri, sakoma, statisti\u0161kai t\u0119siasi nuo 35 iki 45 met\u0173. Tai laikas, kai kei\u010diasi gyvenimo prasm\u0117s, atskaitos ta\u0161kai. B\u016bna, kad gyveni, darai karjer\u0105, statai namus, sodini med\u017eius, ir vienu metu ateina beprasmyb\u0117s, tu\u0161tumos, nuvert\u0117jimo jausmas. Ateina laikas pamatyti tas savo asmenyb\u0117s dalis, kurios buvo i\u0161stumtos, nepatogios\u2026<\/p>

Paskutin\u0117 am\u017eiaus kriz\u0117 \u2013 tai senatv\u0117s kriz\u0117, kai \u017emogus, jau daug gyvenime patyr\u0119s ir veikiausiai daug ko netek\u0119s, turi perm\u0105styti, kokias prasmes susid\u0117lios paskutiniame gyvenimo etape.<\/p>

Taigi, \u017evelgiant i\u0161 raidos perspektyvos, \u017emogus nuolat kei\u010diasi ir patiria krizes, tarsi naujus r\u016bbus vis matuojasi savo tapatum\u0105. Be ged\u0117jimo, be atsisveikinimo su prarasta savo dalimi gyventi tiesiog ne\u012fmanoma.<\/p>

Kasdienyb\u0117 da\u017enai \u012ftraukia \u012f pasaulio s\u016bkur\u012f, darbus ir, nor\u0117dami susitikti su savimi, turime s\u0105moningai ie\u0161koti tam skirt\u0173 b\u016bd\u0173. Susitikti su tikraisiais savo jausmais, poreikiais, vidiniais poky\u010diais n\u0117ra nei paprasta, nei malonu, nei lengva\u2026 Kriz\u0117s \u012f tok\u012f susitikim\u0105 mus ir kvie\u010dia.<\/p>

\"\"
Laima Jan\u010dauskyt\u0117. Asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Kaip galime pad\u0117ti patys sau, kai atpa\u017e\u012fstame, jog i\u0161gyvename kriz\u0119? Ar visuomet reikalinga kito \u017emogaus ar net specialisto pagalba?<\/strong><\/p>

Tam tikras situacijas, i\u0161\u0161\u016bkius, kurie potencialiai gali tapti kriz\u0117mis, \u017emogus gali i\u0161gyventi pats. Tai priklauso nuo to, kokia jo psichologin\u0117 situacija, kiek jis turi vidini\u0173 resurs\u0173, \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 \u012fveikti i\u0161\u0161\u016bkius.<\/p>

Kiekvienas \u017emogus turi labai autenti\u0161kus buvimo su savimi b\u016bdus. Manau, kad kertinis b\u016bdas \u2013 tai artumas ir ry\u0161ys su kitais. Jei savo aplinkoje turim \u017emoni\u0173, su kuriais jau\u010diam\u0117s saug\u016bs, nesig\u0117dijam b\u016bti silpni, pa\u017eeid\u017eiami, ken\u010diantys, galim kalb\u0117tis apie visk\u0105, \u2013 mums labai pasisek\u0117. Tai pirmoji galimyb\u0117, leid\u017eianti nesudu\u017eti: patirti save per kito artum\u0105 \u2013 b\u016bti i\u0161girstam, priimtam, paliudytam. Gal\u0117ti sukurti ir i\u0161laikyti tok\u012f santyk\u012f su kitu \u2013 did\u017eiul\u0117 Dievo malon\u0117 ir dovana \u017emogui. Svarbu, kad tas pri\u0117mimas neb\u016bt\u0173 nupigintas, kai kartojama: \u201e\u010dia nieko tokio, b\u016bna ir blogiau\u201c, \u201eviskas praeis, ne tu pirmas\u201c\u2026 Be to, i\u0161gyvenant sunk\u0173 moment\u0105, labai naudinga rasti toki\u0105 erdv\u0119, kurioje galime ma\u017eiau dirbti, ma\u017eiau apsikrauti \u012fvairiomis pareigomis, kur galime atjausti save. Kartais to u\u017etenka. \u017dmogus pats pajunta, kad atsiranda j\u0117g\u0173 gyventi toliau, kad sunki patirtis integruojasi, \u012fsilieja, i\u0161mokstama su ja tvarkytis.<\/p>

Paprastai du m\u0117nesiai nuo kriz\u0117s prad\u017eios yra laikomi tvarkymosi etapu, kai \u017emogus savo j\u0117gomis bando spr\u0119sti problem\u0105. Jei pavyksta tinkamai tvarkytis, kriz\u0119 lydintys i\u0161gyvenimai \u2013 stiprus nerimas, bej\u0117gi\u0161kumas, \u012ftampa, prastas miegas, negal\u0117jimas susikaupti dirbant ar mokantis \u2013 pama\u017eu slopsta ir \u017emogus gr\u012f\u017eta prie \u012fprasto gyvenimo ritmo. Jei min\u0117ti nusiskundimai stipr\u0117ja, kriz\u0117 tampa chroni\u0161ka: atsiranda skrand\u017eio, galvos skausm\u0173, vargina \u012fkyrios mintys, verksmingumas, nemiga, panikos atakos. Tampa akivaizdu, kad savo j\u0117gomis susidoroti nepavyks. Tuomet tikrai rekomenduojama ir verta ie\u0161koti pagalbos kreipiantis \u012f specialistus.<\/p>

O kaip pagelb\u0117ti artimajam, kai matome, kad jis i\u0161gyvena kriz\u0119?<\/strong><\/p>

Svarbu j\u012f pamatyti, pakalbinti, skirti laiko \u2013 reikalingas toks empati\u0161kas sureagavimas. Kartais b\u016bti pamatytam u\u017etenka, kad \u017emogus atsivert\u0173, pasidalint\u0173.<\/p>

\u017dinoma, pad\u0117ti nerei\u0161kia likti su kito \u017emogaus kan\u010dia \u2013 kartais tiesiog ne\u012fmanoma to atlaikyti vienam. Stengiantis pad\u0117ti kitam, labai svarbus ir nuolatinis savo rib\u0173 \u012fsis\u0105moninimas.<\/p>

Jei matome, kad \u017emogui reikia specialist\u0173 pagalbos, tur\u0117tume paskatinti jos ie\u0161koti ir padr\u0105sinti t\u0105 pagalb\u0105 priimti. O kra\u0161tutiniu atveju \u2013 ir hospitalizuoti, palyd\u0117ti \u012f ligonin\u0119.<\/p>

Kai dirbame su krizinius \u012fvykius patirian\u010diais \u017emon\u0117mis, kartais matyti, jog \u017emogus taip sutrik\u0119s, kad psichoterapin\u0117s, psichologin\u0117s pagalbos gali nebeu\u017etekti. Tad kartais rekomenduojame pasitarti ir su psichiatru. O \u017emon\u0117s da\u017enai apsilankym\u0105 pas psichiatr\u0105 stigmatizuoja, to bijo\u2026 Ta\u010diau pokalbis su juo, situacijos \u012fvertinimas, net medikamentini\u0173 priemoni\u0173 skyrimas i\u0161 ties\u0173 gali pad\u0117ti. Tuomet ir psichoterapin\u0117 pagalba tampa veiksmingesn\u0117, efektyvesn\u0117. Da\u017enai psichiatrijos ir psichoterapijos bendradarbiavimas b\u016bna labai s\u0117kmingas.<\/p>

Vis d\u0117lto \u012fprastiniu atveju pirmoji i\u0161eitis \u2013 susitikimas su savimi per kit\u0105\u2026<\/strong><\/p>

Taip, tikras kito artumas yra gydantis. Santykiai, kuriuos kuriame, \u2013 nepaprastai svarbi gyvenimo dalis, mus gydanti, guod\u017eianti, gaubianti. Tikin\u010diam \u017emogui tai gali b\u016bti ir gyvo santykio su Dievu ie\u0161kojimas, k\u016brimas. Taigi, sav\u0119s pa\u017einimo kelion\u0117 nei\u0161vengiamai vyksta santykyje. Per atsiv\u0117rim\u0105, nusi\u017eeminim\u0105, pripa\u017einim\u0105 sau, kitam ir Dievui, kad dabar man n\u0117ra gerai arba nesuprantu, kaip yra. Taip i\u0161gyvenama nuolankaus buvimo patirtis.<\/p>

Be mano pamin\u0117t\u0173, kiekvienas turim ir daugyb\u0119 savipagalbos b\u016bd\u0173: tai gali b\u016bti pom\u0117giai, laisvalaikio u\u017esi\u0117mimai, buvimas gamtoje, dalyvavimas kult\u016briniame gyvenime, sportas \u2013 visa, kas atliepia m\u016bs\u0173 vidin\u012f pasaul\u012f.<\/p>

Tenka i\u0161gyventi ir toki\u0173 situacij\u0173, kai nesupranti, ko i\u0161 ties\u0173 nori. Kartais verta sau leisti ir padykin\u0117ti, panuobod\u017eiauti, ne\u017einoti. I\u0161 to gali rastis netik\u0117t\u0173 dalyk\u0173. Kartais nustebina, kad gr\u012f\u017eti \u012f save galima labai paprastai \u2013 iki soties i\u0161simiegant, b\u016bnant gamtoje, tykiai ir taikiai \u2013 niekur sav\u0119s neskubinant, nevejant, nelyginant su kitais.<\/p>

Juk kaip greit\u0105 maist\u0105 mums da\u017enai norisi vartoti ir laisvalaik\u012f, matuotis kit\u0173 m\u0117gstamus dalykus \u2013 pramogas, keliones. Masinis vartojimas retai atitinka m\u016bs\u0173 tikruosius poreikius. Tik \u012fsiklaus\u0119s \u012f save, ir su kitu galiu b\u016bti priiman\u010diame santykyje.<\/p>

Kai priimu save, priimu kit\u0105. Kad leis\u010diau kitam b\u016bti saugiai \u0161alia man\u0119s, turiu sau suteikti to paties saugumo\u2026<\/strong><\/p>

Tikrai taip. Kaip ir Didysis Dievo \u012fsakymas \u2013 myl\u0117ti artim\u0105 kaip save pat\u012f. Giluminiame buvime kitam gali duoti tiek, kiek esi dav\u0119s sau, prisijaukin\u0119s save. Kaip su savimi, taip ir su kitu.<\/p>

\"\"<\/figure>

Veikiausiai saugumo jausmas labai svarbus ir palydint \u017emones, esan\u010dius kriz\u0117je.<\/strong><\/p>

\u017dmogui, kuris ateina pokalbio, itin svarbus saugumas. Norisi j\u012f pakviesti \u012f m\u016bs\u0173 santyk\u012f tarsi \u012f namus. Juk \u017emogus ateina \u012f Krizi\u0173 \u012fveikimo centr\u0105 b\u016btent tada, kai pamato, kad santykyje su savimi ir su kitu jam nepavyksta b\u016bti kaip namuose. \u017dmogus ateina i\u0161 nesaugumo, nevilties.<\/p>

Labai svarbu b\u016bti atviram, klausytis, i\u0161girsti, su kuo jis at\u0117jo. Da\u017enai \u017emon\u0117s ateina su tais i\u0161gyvenimais, kuri\u0173 negali atlaikyti, tai ir yra kriz\u0117. Kreipiamasi tada, kai situacija, kurioje atsid\u016br\u0117, nebetelpa \u012f \u012fprastin\u012f kasdienyb\u0117s lauk\u0105, \u012f tai, kaip anks\u010diau gyveno, tvark\u0117si, kokias gynybas tur\u0117jo \u2013 kai visa tai i\u0161yra ir nebetenka prasm\u0117s, \u017emogus patiria kriz\u0119. Tuomet svarbiausia leisti i\u0161sakyti ir i\u0161klausyti tuos krizinius jausmus: bej\u0117gi\u0161kum\u0105, nevilt\u012f, pykt\u012f\u2026 Svarbu juos i\u0161girsti ir, kaip mes sakome, atspind\u0117ti, \u012fvardinti. Suteikti palaikym\u0105, primenant, kad patiriami jausmai \u2013 normali reakcija \u012f sud\u0117ting\u0105 situacij\u0105.<\/p>

B\u016bnant \u0161alia \u017emogaus, kuris yra kan\u010dioje, ged\u0117jime, sud\u0117tingoje b\u016bsenoje, svarbu liudyti gyvenim\u0105, leid\u017eiant jausti visk\u0105, k\u0105 dabar jau\u010dia. Juk kan\u010dia da\u017eniausiai kyla i\u0161 to, kad arba \u017emogus nesupranta, k\u0105 jau\u010dia, arba d\u0117l t\u0173 jausm\u0173 smerkia save, kaltina, mano, kad tai nelegalu, neteis\u0117ta \u2013 negali i\u0161b\u016bti su jais. O saugioje erdv\u0117je su kitu \u017emogumi galima prad\u0117ti leistis \u012f t\u0173 jausm\u0173 i\u0161gyvenim\u0105, pri\u0117mim\u0105. Tuomet ir atsiranda vilties, kad tai, kas nepakeliama, nesuvokiama, tampa \u012fmanoma atlaikyti, pakelti, i\u0161tverti.<\/p>

Turb\u016bt viena i\u0161 giliausi\u0173 krizi\u0173 \u2013 tuomet, kai \u017emogus galvoja apie savi\u017eudyb\u0119. Tai gali atrodyti tarsi i\u0161eitis, b\u016bdas baigti kan\u010di\u0105. Kaip atpa\u017einti ir b\u016bti \u0161alia tokioje neviltyje esan\u010dio \u017emogaus, kaip jam paliudyti gyvenim\u0105?<\/strong><\/p>

I\u0161 ties\u0173, kartais besi\u0161nekant su \u017emogumi, kuris patiria kriz\u0119, \u0161m\u0117steli jausmas, kad jis yra itin gilioje neviltyje, nors atvirai apie tai ir nepasako. Tokiu atveju labai svarbu i\u0161dr\u012fsti paklausti, k\u0105 rei\u0161kia tokios mintys, ar jis turi min\u010di\u0173 apie savi\u017eudyb\u0119. Jei \u017emogus t\u0105 patvirtina, svarbu kalb\u0117tis apie tai, leisti i\u0161sakyti, kaip jau\u010diasi, k\u0105 galvoja. Taigi, pirmiausia svarbu klausti. Tikrai nereikia bijoti, kad klausdamas paskatinsi \u2013 jei \u017emogus negalvoja apie savi\u017eudyb\u0119, \u0161is klausimas jo nei\u0161provokuos tokiam veiksmui.<\/p>

Da\u017enai \u017emon\u0117s, kuriuos aplanko mintys apie savi\u017eudyb\u0119, neturi erdv\u0117s kalb\u0117tis apie tai, k\u0105 jau\u010dia. Kalbantis labai svarbu suvokti, kiek stipriai \u017emogus apie tai galvoja, koks yra rizikos laipsnis. Klausyti, i\u0161girsti problemas, suvokiant, kad jos daugiasluoksn\u0117s, u\u017eaugusios ne per vien\u0105 dien\u0105. Kartu ie\u0161koti, kas laiko gyvenime, d\u0117l ko \u017emogui verta gyventi. Reikalui esant \u2013 drauge kuriame savisaugos plan\u0105.<\/p>

Da\u017eniausiai mintys apie savi\u017eudyb\u0119 ateina, kai \u017emogus ne\u017eino, kaip \u012fveikti savo kriz\u0119. Tuomet mintys apie mirt\u012f yra tarsi pagalbos \u0161auksmas, parodantis, kad \u017emogus nemato i\u0161eities, yra u\u017estrig\u0119s tuneliniame <\/em>m\u0105styme, kur matyti tik viena i\u0161eitis arba nematyti jokios. Kalb\u0117jimasis, ai\u0161kinimasis, kabinimasis u\u017e svarbi\u0173 jam gyvenime dalyk\u0173, jausm\u0173 \u012fsivardinimas pama\u017eu prapl\u0117\u0161ia t\u0105 tunelin\u012f <\/em>m\u0105stym\u0105 ir ima rastis daugiau i\u0161ei\u010di\u0173, \u0161viesos\u2026<\/p>

Tunelinis <\/em>m\u0105stymas da\u017enai \u012fsijungia <\/em>ir kriz\u0117s metu. Bevilti\u0161kumas, bej\u0117gi\u0161kumas, manymas, kad i\u0161eities n\u0117ra \u2013 visa tai kelia kan\u010di\u0105. Ta\u010diau leidimas i\u0161gyventi tikruosius jausmus atveria ir \u017emogaus poreikius. O kai \u012fsivardijami poreikiai, pama\u017eu ai\u0161k\u0117ja, ir kaip situacij\u0105 spr\u0119sti. Paprastai pats \u017emogus geriausiai supranta ir giliai viduje \u017eino, kokios galimos i\u0161eitys.<\/p>

Psichologas n\u0117ra tas, kuris dalija receptus, \u017eino atsakymus. Jis daugiau liudytojas, atspind\u0117tojas, tarpininkas, sukuriantis saugi\u0105 erdv\u0119 \u017emogui susitikti su savimi. O matyti, kaip \u017emogus susitinka su savo savastimi, mano manymu, yra labai brangi, gal net sakrali patirtis.<\/p>

Matyti kito vidin\u0119 kelion\u0119, jo susitikim\u0105 su savimi, pokyt\u012f, kaip sakote, yra sakrali patirtis. \u010cia galime prisiminti I\u0161\u0117jimo knygos moment\u0105, kur Vie\u0161pats liepia Mozei nusiauti sandalus, nes ta \u017eem\u0117, ant kurios jis stovi, yra \u0161venta. Tokia \u0161venta \u017eem\u0117 yra ir \u017emogus, jo savastis, kaip J\u016bs \u012fvardinat.<\/strong><\/p>

Sakralumas ir slypi tame, kad \u017emogus \u012fsileid\u017eia tave, atsiveria. Liekam dviese su juo ir visu jo gyvenimo skausmu. Tai labai \u0161venta. O kai matai, kaip asmuo kei\u010diasi, juda, tiesiasi, matai prasm\u0119 ir i\u0161gyveni d\u0117kingum\u0105\u2026<\/p>

\"\"<\/figure>

Dar vienas dalykas, kasdienyb\u0117je esame link\u0119 ne eiti \u0161alia ar i\u0161 paskos, g\u0117rintis ta \u0161venta \u017eeme, bet b\u0117gti \u012f priek\u012f su savo patarimais, vertinimais, sprendimais. Kai bandom pasakyti savo artimiesiems, kaip jau\u010diam\u0117s, gaunam daug patarim\u0173, ir patys mielai tuos patarimus dalijame. Tas veikiausiai kyla i\u0161 m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 nesaugumo, ne\u017einom, kaip b\u016bti \u0161alia to, kuris i\u0161gyvena nelengvus jausmus\u2026<\/strong><\/p>

Taip, tai randasi i\u0161 nesaugumo, i\u0161 \u012fsivaizdavimo, kad esu prana\u0161esnis u\u017e kit\u0105. Kartais sakome: \u201eA\u0161 \u017einau, juk tai jau patyriau\u2026\u201c Bet patyriau savo gyvenime, o kitas keliauja savo kelion\u0119. I\u0161b\u016bti neskubinant kito \u017emogaus, einant paskui j\u012f, yra sunku. Terapiniame konsultavime ypa\u010d svarbu sekti paskui \u017emog\u0173 ir b\u016bti tuo veidrod\u017eiu, kuris atspindi, palikti erdv\u0117s i\u0161b\u016bti jausmus, leisti patyl\u0117ti, paverkti. \u017dinoma, \u0161iuos metodus taikyti gyvenime kur kas sunkiau nei konsultacij\u0173 kabinete.<\/p>

Kalbantis vis suskamba mintis, kad per sunkumus esame brandinami, ugdomi, mokomi pra\u0161yti pagalbos, skatinami i\u0161sigryninti vertybes. Da\u017enai kriz\u0117 gali tapti ir i\u0161\u0117jimu i\u0161 u\u017esit\u0119susios nelengvos situacijos. Ar kriz\u0119 galime priimti kaip dovan\u0105?<\/strong><\/p>

Augti visuomet skauda. Kriz\u0117 yra nat\u016brali gyvenimo dalis, kuri duoda nauj\u0105 kokyb\u0119 ir veda \u012f didesn\u0119 laisv\u0119 pamatyti naujas savo galimybes ir galias, padeda skleistis naujoms tapatyb\u0117s dalims. S\u0117kmingai \u012fveikta kriz\u0117 mums leid\u017eia priart\u0117ti prie savasties, b\u016bti labiau savimi.<\/p>

Ar galima sakyti, kad dabartinis laikas i\u0161 esm\u0117s yra krizinis? Turiu mintyje netoliese vykstan\u010dio karo situacij\u0105, ekonomin\u0119 kriz\u0119\u2026 Tarsi i\u0161judinti pamatai, prarastas tam tikras saugumo jausmas\u2026<\/strong><\/p>

Pastaraisiais metais pasaulyje i\u0161ties daug krizini\u0173 \u012fvyki\u0173. Akistatoje su savimi galim i\u0161sigryninti, kas svarbiausia. Suprasti, kas yra tie dalykai, d\u0117l ko verta aukotis, k\u0105 ginti. Tokiose situacijose labai padeda \u012fsivardinimas, kas mano gyvenime stabilu, kas nepriklauso nuo ekonomin\u0117s kriz\u0117s ar karantino. Tai \u2013 laikas i\u0161sigryninti savo vertybes.<\/p>

Dar daugiau, kai atsiduri nesaugumo ar gr\u0117smi\u0173 akivaizdoje, imiesi tam tikros veiklos \u2013 darai, k\u0105 gali geriausio: vieni aukoja pinigus, kiti savanoriauja, imasi kitokios veiklos. Labai svarbu daryti tai, k\u0105 gali, u\u017euot atsidavus baimei, nesaugumui ir ne\u017einiai.<\/p>

Prasid\u0117jus karui, labai greitai Krizi\u0173 \u012fveikimo centras paskelb\u0117, kad \u012f Lietuv\u0105 atvykusiems ukrainie\u010diams teikia nemokamas psichologines konsultacijas. Kuo ukrainie\u010di\u0173 i\u0161gyvenama kriz\u0117 skiriasi nuo Lietuvoje gyvenan\u010di\u0173j\u0173?<\/strong><\/p>

Karas n\u0117ra paprasta kriz\u0117, tai \u2013 traumin\u0117 patirtis. Kaip jau min\u0117jau, kriz\u0117 \u2013 labai subjektyviai i\u0161gyvenamas vidinis procesas, o trauma palie\u010dia visus \u017emones. Pirmiausiai tuomet, kai susiduriama su gr\u0117sme gyvybei arba sveikatai. Tai \u2013 psichik\u0105 \u017ealojantis dalykas, kurio ne\u012fmanoma taip paprastai integruoti gyvenime. Kitas traumin\u0117s patirties bruo\u017eas \u2013 \u017emogus patiria visi\u0161k\u0105 savo bej\u0117gi\u0161kum\u0105. Tai labai giliai sukre\u010dia. Traumin\u0117 patirtis negali praeiti be pasekmi\u0173, kurios priklauso nuo to, kaip arti, kaip ilgai \u017emogus tame patyrime buvo. Tod\u0117l traumin\u0119 patirt\u012f i\u0161gyvenusiems \u017emon\u0117ms b\u016btina pirmoji psichologin\u0117 pagalba.<\/p>

Baigiant m\u016bs\u0173 pokalb\u012f, gal galite \u0161iek tiek daugiau papasakoti apie Krizi\u0173 \u012fveikimo centr\u0105 ir galimybes \u010dia ie\u0161koti pagalbos?<\/strong><\/p>

\u017dmogus, kuris kreipiasi \u012f Krizi\u0173 \u012fveikimo centr\u0105, gali gauti greit\u0105, nemokam\u0105 ir anonimi\u0161k\u0105 psichologo konsultacij\u0105 gyvai, kai atvykstama pas mus \u012f centr\u0105 Vilniuje (Antakalnio g. 97), arba paskambinus per Skype <\/em>arba Messenger<\/em>. Registruotis i\u0161 anksto nereikia, o tai labai patogu ie\u0161kantiems skubios pagalbos. \u010cia galima gauti labai patraukl\u0173 konsultacij\u0173 paket\u0105: pirmoji konsultacija nemokama, o dar septynios \u2013 u\u017e nedidel\u0119 kain\u0105.<\/p>

Pirmojo susitikimo metu \u012fsivardijam, kokioje situacijoje \u017emogus yra, kiek giliai i\u0161gyvena kriz\u0119, kokios pagalbos reikia. \u012esivertinam konsultacij\u0173 poreik\u012f, apsibr\u0117\u017eiame tikslus, k\u0105 per tas konsultacijas galim nuveikti. Kartais ir min\u0117t\u0173 8 konsultacij\u0173 neu\u017etenka, tuomet ie\u0161kome kit\u0173 galimybi\u0173 t\u0119sti susitikimus, o kartais \u017emogui u\u017etenka 2\u20133 susitikim\u0173.<\/p>

Taip pat m\u016bs\u0173 centre dirba psichologai, priklausantys Mobiliosioms psichologini\u0173 krizini\u0173 \u012fvyki\u0173 \u012fveikimo komandoms, kurios padeda organizacij\u0173 kolektyvams, bendruomen\u0117ms ir \u0161eimoms \u2013 \u017emoni\u0173 grup\u0117ms, paveiktoms krizini\u0173 \u012fvyki\u0173, pavyzd\u017eiui, netik\u0117tos kolegos mirties, savi\u017eudyb\u0117s, gaisro ir pana\u0161iai. Tokiu atveju, \u012fvertinus krizinio \u012fvykio poveik\u012f kolektyvui, telefonu, o jei reikia, ir gyvai suteikiama konsultacija vadovams, individuali ir grupin\u0117 psichologin\u0117 pagalba labiausiai paveiktiems darbuotojams.<\/p>

Kalbino Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/em><\/p>