{"id":2392,"date":"2024-06-18T12:31:57","date_gmt":"2024-06-18T09:31:57","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2392"},"modified":"2024-07-15T21:25:18","modified_gmt":"2024-07-15T18:25:18","slug":"gabor-mate-normalumo-mitas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/06\/18\/gabor-mate-normalumo-mitas\/","title":{"rendered":"Gabor Mat\u00e9. Normalumo mitas"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2023 m. Nr. III (27)<\/a><\/em><\/p>

Vengrijoje naci\u0173 okupacijos metu gim\u0119s Kanados \u0161eimos gydytojas Gabor Mat\u00e9, \u017einomas knyg\u0173 autorius, itin giliai nagrin\u0117jantis priklausomybi\u0173, traum\u0173 psichologijos, k\u016bno ir dvasios vienov\u0117s temas, savo naujausioje knygoje \u201eNormalumo mitas\u201c aptaria ry\u0161\u012f tarp toksi\u0161kos vartotoji\u0161kos Vakar\u0173 kult\u016bros ir did\u0117jan\u010dio l\u0117tini\u0173 susirgim\u0173 skai\u010diaus. Pasak autoriaus, m\u016bs\u0173 k\u016bnas ir protas yra itin glaud\u017eiai susij\u0119, ir patirt\u0173 traum\u0173 p\u0117dsakai atsispindi m\u016bs\u0173 sveikatos b\u016bkl\u0117je, m\u016bs\u0173 k\u016bnuose. Tik stoj\u0119 akistaton su skaud\u017eiais savo patyrimais, suprat\u0119, kad tai, kas vartotoji\u0161koje visuomen\u0117je laikoma sveikintina ir teisinga, neb\u016btinai yra sveika ir naudinga mums. Dalinam\u0117s Gabor Mat\u00e9 po\u017ei\u016briu \u012f traumas, \u0161iuolaikin\u0119 Vakar\u0173 kult\u016br\u0105 ir galimybes sveikti.<\/em><\/p>

Traumos \u010diuptuvai<\/strong><\/p>

Su trauma da\u017eniausiai siejame katastrofi\u0161kus \u012fvykius, pavyzd\u017eiui, cunam\u012f, kar\u0105, mirt\u012f, seksualin\u0119, fizin\u0119 ar emocin\u0119 prievart\u0105. \u0160ie \u012fvykiai yra traumuojantys, bet ne jie patys yra trauma. Trauma n\u0117ra ka\u017ekas, kas mums nutinka, ji \u012fvyksta m\u016bs\u0173 vidiniuose koridoriuose. Trauma \u2013 psichin\u0117 ir sielos \u017eaizda, daranti poveik\u012f visam likusiam gyvenimui.<\/p>

Trauma gali b\u016bti ir vienas dramati\u0161kas \u012fvykis \u2013 artim\u0173j\u0173 mirtis, did\u017eiul\u0117 netektis, baisus sprogimas. Ta\u010diau daugyb\u0119 \u017emoni\u0173 trauma palie\u010dia kur kas klastingiau ir l\u0117\u010diau. Pavyzd\u017eiui, tam tikros vaik\u0173 aukl\u0117jimo praktikos, teigian\u010dios, kad reikia nekreipti d\u0117mesio, kai vaikas verkia, ar versti vaik\u0105 miegoti, kai jis tam prie\u0161inasi. \u0160ie patyrimai ilgainiui yra taip pat traumuojantys, ta\u010diau juos sunkiau atpa\u017einti, nes jie, rodos, visai \u012fprasti ir neatrodo dramati\u0161ki. Ta\u010diau v\u0117liau gyvenime jie pasirei\u0161kia \u012fvairiais disfunkciniais modeliais.<\/p>

Pirmiausia svarbu pripa\u017einti, kad esame patyr\u0119 m\u016bs\u0173 gyvenimus veikian\u010di\u0173 traum\u0173, ir su u\u017euojauta ir jautrumu sau, gilindamiesi \u012f j\u0173 prie\u017eastis, galime jas atskleisti.<\/p>

Da\u017enai pabundame tik gav\u0119 \u012fsp\u0117jam\u0105j\u012f skambut\u012f\u00a0\u2013 lig\u0105, santyki\u0173 gri\u016bt\u012f ar kit\u0105 i\u0161\u0161\u016bk\u012f. Tik tada atmerk\u0119 akis pradedame ie\u0161koti atsakym\u0173 \u012f klausimus: Kas l\u0117m\u0117 tok\u012f mano elges\u012f? Kod\u0117l visada spausdavau save darbe taip, tarsi nuo to priklausyt\u0173 mano gyvyb\u0117? Kod\u0117l buvau toks grie\u017etas savo vaikams? D\u0117l ko jau\u010diausi tokia \u012fskaudinta, kai draugas man\u0119s nepasitiko oro uoste?<\/em> Nagrin\u0117dami savo gyvenimo istorij\u0105 suprantame, kod\u0117l elgiam\u0117s vienaip ar kitaip ir kaip praeities patyrimai mus veikia \u0161iandien. U\u017e\u010diuopdami savo elgesio modelius, galime su jais dirbti ir galiausiai paleisti. Tyrin\u0117jant save ir keliant klausimus: Kas lemia, kad gyvenu taip, kaip gyvenu? Ir kod\u0117l tai man nepadeda?<\/em>\u00a0\u2013 galima i\u0161 ties\u0173 gyti.<\/p>

Atid\u017eiai ir jautriai analizuojant savo vidinius patyrimus, galima rasti tvari\u0105 i\u0161eit\u012f ir keliauti sveikimo keliu. Trauma n\u0117ra gyvenim\u0105 apibr\u0117\u017eiantis dalykas, bet negalima nuo jos gniau\u017et\u0173 i\u0161sivaduoti j\u0105 ignoruojant ar manant, kad esi atsparus jos poveikiui. Kai patyrusius traumas \u017emones izoliuojame, g\u0117diname, ver\u010diame jaustis kaltais ar silpnais d\u0117l savo ligos ir liepiame \u012fveikti traumas valios pastangomis, dar labiau \u012ftvirtiname traumos \u012fspaud\u0105. \u017dmon\u0117ms reikia saugumo, bendryst\u0117s, u\u017euojautos, supratingumo, idant jie gal\u0117t\u0173 \u012fveikti turimas traumas ir gyventi visaverti\u0161kai.<\/p>

Normalumo mitas<\/strong><\/p>

COVID-19 pandemija atskleid\u0117, kokia nuodinga buvo m\u016bs\u0173 normalumo samprata, parod\u0117, kaip mums visiems reikia \u017emogi\u0161kojo ry\u0161io. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 kult\u016broje jau seniai gaji vieni\u0161umo, atskirties problema. Globali pandemija gal\u0117jo b\u016bti \u0161ios kult\u016bros pabudimo skambutis, bet esame nepaprastai atspar\u016bs ir link\u0119 prie\u0161intis socialinei transformacijai.<\/p>

Tai, k\u0105 \u0161iais laikais vadiname normalumu, jau seniai yra toksi\u0161kas normalumas. Tai, k\u0105 \u0161ioje visuomen\u0117je laikome norma, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 n\u0117ra nei nat\u016bralu, nei sveika. Tai \u2013 daugelio \u017emoni\u0173 psichini\u0173 ir fizini\u0173 patologij\u0173 prie\u017eastis. \u017dmoni\u0173 patologijos, kurias vadiname nenormalumais, nesvarbu, ar tai b\u016bt\u0173 psichin\u0117s, ar fizin\u0117s ligos, i\u0161 ties\u0173 yra normalus atsakas \u012f nenormali\u0105 kult\u016br\u0105.<\/p>

\u0160iuolaikiniame pasaulyje nuolat kartojama, kad j\u016bs\u0173 nepakanka, kad nesate pakankamai geras, kad nepakankamai gerai atrodote, nepakankamai turite, nepakankamai pasiek\u0117te. Tai sukuria begalin\u0117s tu\u0161tumos jausm\u0105, kuris veikia it kuras, skatinantis vartotoji\u0161kum\u0105. Turite tur\u0117ti vis daugiau ir daugiau. Tai kult\u016bra, kuri maitinasi \u017emoni\u0173 priklausomyb\u0117mis, kad gaut\u0173 peln\u0105.<\/p>

M\u016bs\u0173 visuomen\u0117je psichologin\u0117s \u017eaizdos yra labai paplitusios, tod\u0117l manyti, kad vieni \u017emon\u0117s yra traumuoti, o kiti \u2013 visai ne, yra iliuzija. Egzistuoja tam tikras traum\u0173 spektras, kuris apima visus sluoksnius ir visus visuomen\u0117s segmentus. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 visi esame savoti\u0161kai su\u017eeisti, o tai turi didel\u0119 \u012ftak\u0105 m\u016bs\u0173 tarpusavio santykiams ir sveikatai.<\/p>

K\u016bno ir dvasios vienov\u0117<\/strong><\/p>

JAV beveik pus\u0117 gyventoj\u0173 turi l\u0117tini\u0173 sveikatos sutrikim\u0173, pavyzd\u017eiui, auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f ar diabet\u0105. Spar\u010diai auga skai\u010dius jaun\u0173 \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 nerimo sutrikim\u0105. Vis daugiau sergan\u010di\u0173j\u0173 astma, autoimunin\u0117mis ligomis, \u012fvairiomis priklausomyb\u0117mis ir depresija. Daug\u0117ja savi\u017eudybi\u0173 tarp jaun\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>

Dirbdamas medicinos srityje pasteb\u0117jau, kad psichologin\u0117 trauma yra daugelio susirgim\u0173\u2013 autoimunini\u0173 lig\u0173, v\u0117\u017eio ar \u012fvairi\u0173 psichikos sveikatos sutrikim\u0173 \u2013 pagrindas.<\/p>

Pavyzd\u017eiui, tyrimai rodo, kad kuo daugiau rasizmo patiria juodaod\u0117s amerikiet\u0117s, tuo didesn\u0117 rizika joms susirgti astma. Kitaip tariant, kv\u0117pavimo tak\u0173 susiaur\u0117jimas ir kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimas yra fiziologinis socialinio nepritekliaus produktas. Kieno \u010dia patologija? Visuomen\u0117s ar individo? Ar apskritai galime juos atskirti? Socialinis stresas ir trauma atsispindi individo fiziologijoje. Negalima atskirti proto nuo k\u016bno. Negalima atskirti individo nuo aplinkos.<\/p>

Kiekvienas \u017emogus turi tikr\u0105, autenti\u0161k\u0105 savast\u012f. Trauma \u2013 tai atsiskyrimas nuo jos, o i\u0161gijimas \u2013 susijungimas atgal. Patyr\u0119 traum\u0105 mes \u201eatsijungiame\u201c nuo sav\u0119s, nes b\u016bti savimi pasidaro per daug skausminga. \u017dmon\u0117s yra daug vieni\u0161esni ir labiau izoliuoti nei anks\u010diau. Traumin\u0117 patirtis sukelia u\u017edegim\u0105 organizme ir slopina imunin\u0119 sistem\u0105.<\/p>

I\u0161 daugelio tyrim\u0173 \u017einome, kad kuo daugiau traum\u0173 ir prievartos patyr\u0117te vaikyst\u0117je, tuo didesn\u0117 autoimunini\u0173 lig\u0173 ar piktybini\u0173 navik\u0173 rizika laukia v\u0117liau. Taigi, pavyzd\u017eiui, seksualin\u0119 prievart\u0105 patyrusios jaunos mergait\u0117s daug da\u017eniau serga endometrioze, kuri yra gimdos v\u0117\u017eio rizikos veiksnys. I\u0161 neseniai Harvardo universitete atlikto tyrimo paai\u0161k\u0117jo, kad moteris, turinti daugiau potrauminio streso sutrikimo simptom\u0173, patiria didesn\u0119 kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eio rizik\u0105.<\/p>

Neretai visi\u0161kai nepagydom\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173(pvz., reumatoidinio artrito ar i\u0161s\u0117tin\u0117s skleroz\u0117s) atveju ligos eiga \u017eenkliai palengv\u0117ja, kai pacientai atsigr\u0119\u017eia \u012f savo psichologines b\u016bsenas, gyvenimo temp\u0105 ir praeityje patirtas traumas. Ligos n\u0117ra atsitiktinumas, jos to, kas u\u017espausta mumyse, aprai\u0161ka. K\u016bnas ir protas \u2013 ne dvi atskiros, bet labai glaud\u017eiai susijusios m\u016bs\u0173 dalys. Gydant fizin\u0119 lig\u0105, negalima pamir\u0161ti vidinio pasaulio \u017eaizd\u0173.<\/p>

Gijimo galimyb\u0117<\/strong><\/p>

Gijimas yra jud\u0117jimas m\u016bs\u0173 vientisumo link. Jei trauma yra atsiskyrimas nuo sav\u0119s, ry\u0161io praradimas su savo k\u016bnu, tai gijimas yra \u201esusijungimas\u201c su savimi. O tai, kad trauma n\u0117ra bais\u016bs dalykai, kurie mums nutiko, bet veikiau \u017eaizda, kuri\u0105 patyr\u0117me ir ne\u0161iojam\u0117s, yra labai pozityvi \u017einia, nes tai rei\u0161kia, kad t\u0105 \u017eaizd\u0105 galima i\u0161gydyti, nors negalime pakeisti praeities \u012fvyki\u0173.<\/p>

Kelias \u012f pilnatv\u0119 yra gijimo prasm\u0117. Yra daugyb\u0117 skirting\u0173 keli\u0173 ir n\u0117ra vieno tinkamo visiems. Reikia prad\u0117ti nuo pripa\u017einimo, kad tai, kaip gyvename ir kaip bendraujame su savimi ir kitais, n\u0117ra sveika. Galb\u016bt tai yra \u0161ios kult\u016bros norma, bet tai n\u0117ra nei sveika, nei nat\u016bralu.<\/p>

Turime keisti savo gyvenimo kult\u016br\u0105. Turime leisti sau nusivilti vartotoji\u0161kos kult\u016bros idealais. Ar mieliau \u017ei\u016br\u0117tume \u012f pasaul\u012f pro ro\u017einius akinius, nematydami to, kas yra prie\u0161ais mus, ar geriau susidurtume su realybe tokia, kokia ji yra? Tam, kad gal\u0117tume gydyti \u017eaizdas, pirmiausia reikia pripa\u017einti, kad jas turime.<\/p>

Pareng\u0117 Dominyka Navickait\u0117<\/em><\/p>