{"id":238,"date":"2022-10-01T14:13:15","date_gmt":"2022-10-01T14:13:15","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=238"},"modified":"2024-07-15T22:22:26","modified_gmt":"2024-07-15T19:22:26","slug":"paskutinieji-pokalbiai-su-t-zeraru","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/01\/paskutinieji-pokalbiai-su-t-zeraru\/","title":{"rendered":"Paskutinieji pokalbiai su t. \u017deraru"},"content":{"rendered":"

\u2013 Nesu filosofas, negal\u0117\u010diau para\u0161yti n\u0117 vieno traktato \u2013 ne mano talentas, nors filosofij\u0105 labai m\u0117gstu, \u2013 vieno i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 pokalbi\u0173 prad\u017eioje sak\u0117 t\u0117vas \u017deraras (Gerard de Martel, 1940\u20132021), kunigas, vienuolis, kovo 31-osios ryt\u0105 i\u0161keliav\u0119s pirma m\u016bs\u0173 \u012f am\u017einyb\u0117s Galil\u0117j\u0105 (plg. Mt 28, 7). \u2013 Mano pa\u0161aukimas, \u2013 ramiai t\u0119s\u0117 jis, \u2013 pad\u0117ti \u017emon\u0117ms b\u016bti laimingiems ir harmoningai jiems augti.<\/em><\/p>

\"\"
T\u0117vas \u017deraras (Gerard de Martel, 1940-2021). Eugenijaus Barzd\u017eiaus nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u0160itaip sakydamas jis n\u0117 kiek nesuklydo! Drauge su vienuolika kit\u0173 broli\u0173 1998 m. i\u0161 Solemo \u0160v. Petro abatijos (Abbaye Saint-Pierre de Solesmes) atvyk\u0119s steigti Lietuvoje benediktin\u0173 bendruomen\u0119, t\u0117vas \u017deraras ilgus metus \u0117jo Palendri\u0173 \u0161v. Benedikto vienuolyno sve\u010di\u0173 t\u0117vo pareigas ir dar ilgiau pasiliko daugyb\u0117s \u017emoni\u0173 dvasios t\u0117vu. Jo t\u0117vi\u0161kumui nusakyti, ko gero, taikliausiai tinka garsiojo Rembrandto paveikslo \u201eS\u016bnaus palaid\u016bno sugr\u012f\u017eimas\u201c detal\u0117: t\u0117vo fig\u016bra \u010dia vaizduojama turinti vyri\u0161k\u0105 ir moteri\u0161k\u0105 rankas. Toks ir buvo t\u0117vas \u017deraras, t\u0117vi\u0161kai tvirtai laik\u0119s savuosius s\u016bnus bei dukras tiesoje ir motini\u0161kai \u0161velniai guosdav\u0119s, glost\u0119s. Ir kalb\u0117davo jis ne kaip fariziejus ar Ra\u0161to ai\u0161kintojas, bet kaip \u017emogus, turintis gali\u0105. Gali\u0105, kylan\u010di\u0105 i\u0161 jautrios \u0161irdies, i\u0161 skvarbaus \u017evilgsnio, i\u0161 Dievo malon\u0117s. A\u0161 ma\u010diau Vie\u0161pat\u012f, \u2013 jis su manimi kalb\u0117jo vienuolyno slaugomajame, giliai \u012fsmeg\u0119s kr\u0117sle (ligos i\u0161varginto k\u016bno buvo lik\u0119 nedaug), o mudviej\u0173 pa\u0161nekesio laik\u0105, it kokia klepsidra, matavo visuomet lygiu vienodu ritmu la\u0161antys vaistai.<\/em><\/p>

\u2013 Yra kelios prie\u017eastys, kod\u0117l \u012fstojau \u012f vienuolyn\u0105. Ne visas supratau i\u0161 karto, tik metai po met\u0173, \u2013 atsidusdamas ir ma\u017eum\u0117l\u0119 geriau savam kr\u0117sle \u012fsipatogindamas sak\u0117 t\u0117vas \u017deraras. \u2013 Pirmoji prie\u017eastis yra matyt\u0173 vienuoli\u0173 pavyzd\u017eiai. Laiming\u0173 vienuoli\u0173 liudijimas. Supraskite, kad skiriasi jausmo laim\u0117 ir \u0161irdies laim\u0117. Jausmai praeina. Laim\u0117 \u0161irdy pasilieka. Laim\u0117, d\u017eiaugsmas netrukdo susikaupimui. Tikras d\u017eiaugsmas n\u0117ra juokai! Juokavimas yra netoli paniekinimo. O Soleme matyti vienuoli\u0173 veidai spinduliavo tikr\u0105 d\u017eiaugsm\u0105. Kilo klausimas: kaip \u012fmanoma vis\u0105 gyvenim\u0105 b\u016bti u\u017esidariusiam ir b\u016bti laimingam? Atsakymas atved\u0117 prie antrosios prie\u017easties supratimo \u2013 atsitraukimas.<\/em> Tro\u0161kimas atsitraukti. Tai nerei\u0161kia paniekos pasauliui. Tai savo vietos paie\u0161ka ir radimas. Atsitraukimas nuo pasaulio man rei\u0161kia pa\u0161aukim\u0105 gyventi taip, kaip J\u0117zus; tik ne i\u0161 savo poreikio, o per klusnum\u0105 Apvaizdai. Prisiminkime, k\u0105 Reguloje sako \u0161v. Benediktas: \u201eAtsitolinti nuo pasaulio veiklos\u201c (RB IV. 20). Negalima net mintimis gyventi pasaulyje. \u017dinoma, tai \u2013 nuolatin\u0117 kova. J\u0105 galima palyginti su priklausomybe. Pavyzd\u017eiui, nuo mobilaus telefono, nuo interneto. Apskritai tariant, nuo to, kas patraukia \u012f pasaul\u012f. Kai kurie broliai, deja, \u012fkrenta. Taigi b\u016btina atsitraukti nuo pasaulio ne tik veiksmais, bet ir mintimis. Klauskime ir prisiminkime: bi\u010diuli, kod\u0117l esi at\u0117j\u0119s?<\/p>

\u0160v. Benediktas Reguloje taip pat nurodo: \u201eNieko labiau nevertinti u\u017e Kristaus meil\u0119\u201c (RB IV. 21). Esame \u012fstoj\u0119 ne d\u0117l sav\u0119s. Esame pa\u0161aukti. Pa\u0161aukimo kelyje stiprina \u0161vent\u0173j\u0173 pavyzd\u017eiai. Vienuolyne tur\u0117jau prog\u0105 gerai susipa\u017einti su Karolio de Fuko ra\u0161tais, biografija. O, Fuko buvo ugninga siela!.. Jo \u0161\u016bkis: \u201eJ\u0117zus \u2013 Meil\u0117!\u201c Skelbti Evangelij\u0105 ne \u017eod\u017eiais, o gyvenimu \u2013 tai mano atradimas per Fuko. Ir supratau, kad tai bus mano viso gyvenimo pavyzdys. V\u0117liau atradau Faustinos dienora\u0161t\u012f, kuris man taip pat labai pad\u0117jo. Dienora\u0161tyje gausu sakini\u0173, kurie laisvai gali tapti maldel\u0117mis. Galima skaityti ir ie\u0161koti vis nauj\u0173 maldeli\u0173. Beje, tod\u0117l ir \u012f Lietuv\u0105 vykti man buvo didelis d\u017eiaugsmas, nes \u017einojau, kad dalis dienora\u0161\u010dio u\u017era\u0161yta Vilniuje! Karolis de Fuko ir Faustina Kovalska \u2013 mano mylimieji \u0161ventieji. Kiek koj\u0173 turite? \u2013 visi\u0161kai netik\u0117tai \u0161iuo klausimu t\u0117vas \u017deraras pertraukia savo pasakojim\u0105.<\/p>

\u2013 Dvi\u2026 \u2013 nut\u0119siu sutrik\u0119s.<\/p>

\u2013 Labai gerai. Tad \u0161ios dvi kojos teb\u016bna: (1) Atsitolinti nuo pasaulio veiklos <\/em>ir (2) Nieko labiau nevertinti u\u017e Kristaus meil\u0119<\/em>. Kasdien prisiminkite, kad turite dvi kojas!<\/p>

Abu juokiam\u0117s. Tai buvo nuostabus pedagoginis intarpas, po kurio t\u0117vas \u017deraras rami\u0173 ramiausiai kalb\u0117jo toliau:<\/p>

\u2013 Dar viena paskata stoti \u012f vienuolyn\u0105 buvo tro\u0161kimas augti. Jau min\u0117jau: ne i\u0161 karto tai supratau. Kol vaikas yra ma\u017eas, jis nesupranta, kad turi augti. Bet dvasios t\u0117vas labai pad\u0117jo augti netgi to nesuprantant. Trumpai tariant, k\u0105 rei\u0161kia augti? Tai rei\u0161kia u\u017eleisti vis daugiau vietos J\u0117zaus meilei, b\u016bti pripildytam Jo meil\u0117s. Meil\u0117 augina mus.<\/p>

Prisiminiau dar por\u0105 dalyk\u0173 apie d\u017eiaugsm\u0105 ir ramyb\u0119. Jie turi b\u016bti i\u0161 \u0161irdies, i\u0161 dvasios, \u2013 ne i\u0161 kitur. Neie\u0161kokite d\u017eiaugsmo ir ramyb\u0117s \u017eemi\u0161kuose dalykuose. Tai bus nepastovu. Jei d\u017eiaugsmas pastovus \u2013 tai \u017eenklas, kad jis i\u0161 \u0160ventosios Dvasios. O \u017emogi\u0161ki jausmai, emocijos ir \u017eemi\u0161kieji dalykai labai greitai praeina, reik\u0117t\u0173 sakyti \u2013 prab\u0117ga.<\/p>

\u201eVie\u0161patie, i\u0161mokyk mus melstis\u201c (Lk 11, 1)<\/h4>

\u2013 Nesu maldos meistras, \u2013 kit\u0105 pokalb\u012f v\u0117l neiginiu pradeda t\u0117vas \u017deraras. \u2013 A\u0161 pats nemoku melstis, bet \u0160ventoji Dvasia ateina pagalbon m\u016bs\u0173 silpnumui, kaip sak\u0117 apa\u0161talas Paulius (Rom 8, 26). Esame silpni, tod\u0117l turime ie\u0161koti maldos \u0161altinio, o maldos \u0161altinis \u2013 tai J\u0117zus ir jo parodytas pavyzdys. J\u0117zus visada gyveno ir gyvena su savo T\u0117vu. Melstis \u2013 daryti tai, kas patinka T\u0117vui, kas patinka J\u0117zui. Veikdami pagal Dievo vali\u0105 stipriname savo vali\u0105, nes jeigu matome, jog ka\u017ekas prie\u0161tarauja Jo valiai, mes tinkamai ir laiku pasakome \u201ene\u201c.<\/p>

Mes, vienuoliai benediktinai, turime kuo da\u017eniau ir kuo labiau atsitraukti prie J\u0117zaus. Gr\u012f\u017eti \u012f maldos centr\u0105. Nors, kai norime melstis, visada piktoji dvasia ateina atitraukti m\u016bs\u0173 pa\u010diais papras\u010diausiais b\u016bdais; \u010dia nereikia joki\u0173 stebukl\u0173: prisimename neu\u017ebaigtus darbus, mintimis pradedame d\u0117lioti \u012fvairiausius planus, galvoje ima suktis daugyb\u0117 r\u016bpes\u010di\u0173\u2026 Svarbu prisiminti: malda n\u0117ra kova prie\u0161 i\u0161sibla\u0161kym\u0105! Kietas, kovingas pasiprie\u0161inimas \u2013 piktosios dvasios patenkinimas. Kai ateina i\u0161sibla\u0161kymas, reikia su maldele gr\u012f\u017eti pas J\u0117z\u0173. \u017dinau maldel\u0119, daran\u010di\u0105 stebuklus \u2013 \u012fd\u0117miai klausykite, tuojau pasakysiu: J\u0117zau, Tu myli mane! Pasitikiu Tavimi.<\/em> I\u0161sibla\u0161kym\u0173 metu ne\u017ei\u016br\u0117kite \u012f save ir \u012f kylan\u010dias mintis, \u2013 tai visi\u0161kai nepadeda. I\u0161eikite i\u0161 sav\u0119s ir eikite pas J\u0117z\u0173. Su ta pa\u010dia maldele, kurioje n\u0117ra n\u0117 \u017eod\u017eio apie savus sunkumus; t\u0117ra vien meil\u0117 ir pasitik\u0117jimas. Jeigu v\u0117l ateina i\u0161sibla\u0161kymas, v\u0117l kartokime t\u0105 maldel\u0119. J\u0117zaus vardas \u2013 stipriausias ginklas prie\u0161 velni\u0105.<\/p>

\"\"
Eugenijaus Barzd\u017eiaus nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u0160iandien vis labiau suprantu, kad melstis yra paprasta. Melstis \u2013 tai b\u016bti su J\u0117zumi. B\u016bti taip, kaip esu, toks, koks esu. Esu su J\u0117zumi ir su broliais, nes maldoje niekada neb\u016bname vieni. B\u016bname su bendruomene, su Ba\u017eny\u010dia. Darau, k\u0105 galiu, meld\u017eiuosi taip, kaip galiu \u2013 paprastai, kaip \u0161ventoji Faustina: J\u0117zau, prisimink mane <\/em>(plg. Lk 23, 42). Tik, kartoju, labai svarbu ne\u017ei\u016br\u0117ti \u012f save, bet \u017ei\u016br\u0117ti \u012f Diev\u0105! B\u016btina pakelti \u017evilgsn\u012f \u012f J\u0117z\u0173, o ne \u017ei\u016br\u0117ti \u012f savo poreikius. Tik \u017ei\u016br\u0117j\u0119s \u012f J\u0117zaus veid\u0105 Petras gal\u0117jo eiti vandens pavir\u0161iumi, o kai susir\u016bpino d\u0117l savo gyvyb\u0117s, \u0117m\u0117 sk\u0119sti (\u017er. Mt 14, 28\u201333).<\/p>

Dar viena s\u0105lyga \u2013 saikas: nieko per daug! B\u016bkime prie\u0161 prisiri\u0161im\u0105, kuris atima laisv\u0119 \u2013 ne\u012fsipareigokime per daug. \u0160alia maldos dar reikia atlikti ir savo pareigas. Tikslas yra b\u016bti laisviems! \u0160itaip malda kaip derli\u0173 atne\u0161a d\u017eiaugsm\u0105, ramyb\u0119. O kur n\u0117ra ramyb\u0117s ir d\u017eiaugsmo, ten n\u0117ra Dievo valios. Ta\u010diau visais atvejais b\u016btina tartis su dvasios t\u0117vu; niekuomet negalima spr\u0119sti vienam, niekuomet!<\/p>

Liturgin\u0117s maldos tikslas \u2013 vienyb\u0117. Tod\u0117l turime prisiderinti prie visuotinio poreikio. O jeigu kyla koks nors pasiprie\u0161inimas, reikia klausti, i\u0161 kur jis ir kod\u0117l. Turime siekti vienyb\u0117s, o kur yra prie\u0161taravimai, ten neb\u0117ra vienyb\u0117s, ten neb\u0117ra Dievo Dvasios. \u0160iuo atveju labai svarbus yra paklusnumas vyresnybei. Soleme ma\u010diau puikiausi\u0105 to pavyzd\u012f, kai anuomet, po Vatikano II susirinkimo kei\u010diantis liturgijos formai, vienas senas kunigas (jam buvo vir\u0161 90 met\u0173) noriai, be prie\u0161taravim\u0173 mok\u0117si aukoti \u0161v. Mi\u0161ias pagal naujus liturginius nuostatus.<\/p>

Paguoda maldos metu yra kaip grietin\u0117l\u0117 ant pyrago. Kartais pyragas b\u016bna su grietin\u0117le, o kartais be jos. Reikia priimti taip, kaip yra. Paguodos ar nepaguodos momentai maldoje yra susij\u0119 su jausmais, emocijomis. Neder\u0117t\u0173 pasilikti vien su jausmais. Geriau ne\u017ei\u016br\u0117ti t\u0173 sausr\u0173, audr\u0173\u2026 Bet ir nenumoti ranka. Vaistai \u010dionai tie patys: stebuklingoji maldel\u0117 ir pokalbis su dvasios t\u0117vu. Pasitarsite dviese, k\u0105 daryti, kai b\u016bna sunku.<\/p>

Dievas leid\u017eia mums eiti per dykum\u0105, tik svarbu nesustoti dykumoje. Kad ir kokios ma\u017eos b\u016bt\u0173 m\u016bs\u0173 j\u0117gos, visuomet reikia eiti \u012f priek\u012f! <\/em>\u2013 tai citata i\u0161 Platono dialog\u0173. Verta skaityti i\u0161minties tekstus. Verta maitinti savo \u0161ird\u012f ne tik Dievo \u017eod\u017eiais. Kaip kasdien maitiname savo k\u016bn\u0105 \u012fvairiais valgiais, taip ir dvasia tur\u0117t\u0173 gyventi i\u0161 \u012fvairaus maisto. Tik yra pavojus maitintis vien saldainiais, \u2013 saugokit\u0117s to!<\/p>

Be galo svarbus ir pasiruo\u0161imas maldai. Reikia galvoti apie savo laikysen\u0105. B\u016btina padaryti vietos maldai. B\u016btina atsitraukti. Negalime melstis neatsitrauk\u0119. Pasninkas gali b\u016bti kaip atsitraukimas. \u012evairios aukos, aukojimai, ram\u016bs slapti pasi\u017ead\u0117jimai taip pat maitina mald\u0105. Beje, asmenin\u0117je, savais \u017eod\u017eiais d\u0117liojamoje maldoje reikia b\u016bti atsargiam, nes atsiranda pagunda daugia\u017eod\u017eiauti, o malda n\u0117ra plep\u0117jimas!<\/p>

\u201eKad j\u016bs\u0173 d\u017eiaugsmui nieko netr\u016bkt\u0173\u201c (Jn 15, 11)<\/h4>

\u2013 Kaip, gyvenant bendruomen\u0117je, gyventi savo, o ne kit\u0173 gyvenim\u0105? \u2013 klausimu pokalb\u012f pradeda t\u0117vas \u017deraras. \u2013 Pirmiausia reikia priimti save kaip Dievo dovan\u0105, nes gyvenimas yra dovana. Dienos prad\u017eioje galima tarti: J\u0117zau, a\u0161 d\u0117koju tau u\u017e t\u0105 dovan\u0105, kuri\u0105 padovanojai. Ir taip kas ryt\u0105 aukoti save kaip atsakym\u0105 \u012f Dievo dovan\u0105. D\u0117koti u\u017e gyvyb\u0119, mok\u0117ti priimti dovan\u0105 pasakant \u201ea\u010di\u016b\u201c ir tai praktikuoti kasdien.<\/p>

Ne ma\u017eiau svarbu ir kitus priimti taip pat kaip Dievo dovan\u0105: J\u0117zau, a\u0161 d\u0117koju tau, kad man padovanojai mano brolius<\/em>. Turime d\u0117koti u\u017e kiekvien\u0105 \u017emog\u0173 bendruomen\u0117je. Da\u017enai trukdo sunkumas i\u0161eiti i\u0161 sav\u0119s. J\u0117zau, pad\u0117k man i\u0161eiti i\u0161 sav\u0119s<\/em>. Kaip i\u0161eiti i\u0161 sav\u0119s? Ie\u0161koti, kaip galiu kitiems pad\u0117ti. O kaip konkre\u010diai priimti save? Viskam yra \u0161iokios tokios pratybos.<\/p>

Pirmoji praktika \u2013 jausti savo k\u016bno kontakt\u0105 su besilie\u010dian\u010diu pavir\u0161iumi; pavyzd\u017eiui, jausti savo k\u016bno kontakt\u0105 su k\u0117de, ant kurios s\u0117dite. Nurimti ir tris minutes jausti. Ne galvoti, bet tik jausti k\u016bno ir k\u0117d\u0117s kontakt\u0105. Atsipalaiduoti. Su malda: J\u0117zau, priimk mane su mano k\u016bnu;<\/em> J\u0117zau, priimk mane kaip dovan\u0105<\/em>.<\/em> Reikia kartoti \u0161\u012f pratim\u0105 kasdien. O po trij\u0173 minu\u010di\u0173 ir po maldel\u0117s \u2013 viskas, ta\u0161kas: ramiai u\u017ebaigiame ir einame toliau savais reikalais.<\/p>

Kita praktika yra skirta, jog priimtume brolius kaip Dievo dovan\u0105 \u2013 pakelti galv\u0105 ir da\u017eniau \u017ei\u016br\u0117ti \u012f kitus, \u2013 ne simboli\u0161kai, o realiai! Pa\u017ei\u016br\u0117ti ir tarti: J\u0117zau, palaimink j\u012f, palaimink ir mane<\/em>. Taip, ir b\u016btinai visada visada su malda! Antraip pratybos bus tik ka\u017ekoks pagoni\u0161kas dalyk\u0117lis. \u0160irdy tariant \u201eJ\u0117zau, palaimink!\u201c reikia konkre\u010diai per pamaldas pakelti galv\u0105, pakelti akis ir giedrai pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f brolius, \u012f kiekvien\u0105 i\u0161 j\u0173. Jeigu \u0161ito nepraktikuosite, i\u0161kyla kauk\u0117s pavojus \u2013 veidmaini\u0161ka sav\u0119s ir kit\u0173 apgaul\u0117, jog palenkta galva ir nuleistos akys \u017eenklina susikaupim\u0105. Visi manys: \u201eOoo\u2026 jis labai susikaup\u0119s\u2026 tobulas vienuolis\u2026\u201c Ne! Tobulas yra laisvas vienuolis, laisvas \u017emogus! Laisvas pakelti akis, laisvas pa\u017ei\u016br\u0117ti broliui \u012f veid\u0105 ir u\u017etarti j\u012f malda. Vienuoli\u0161kas gyvenimas n\u0117ra teatro spektaklis, vienuolyst\u0117 n\u0117ra vaidinimas scenoje. Taigi da\u017eniau pa\u017ei\u016br\u0117kite \u012f brolius, dairykit\u0117s laisvai. Gyvenkite ne pagal kit\u0173 teism\u0105, bet pagal savo \u0161ird\u012f, per gyvenim\u0105 ramiai eikite savo keliu.<\/p>

\u201eKaip gera ir malonu, kur broliai gyvena vienyb\u0117je\u201c (Ps 133, 1):<\/h4>

\u2013 Kaip rasti savo viet\u0105 bendruomen\u0117je? \u2013 v\u0117l klausimu m\u016bs\u0173 susitikim\u0105 pradeda t\u0117vas \u017deraras. Patraukiu pe\u010diais, o jis nusi\u0161ypsoj\u0119s t\u0119sia:<\/p>

\u2013 Yra trys keliai. Pirmas kelias \u2013 i\u0161 prievartos, per smurtavim\u0105. Vienas j\u0117zuitas darbavosi su jaunuoliais, turin\u010diais psichini\u0173 sutrikim\u0173. Syk\u012f jis surinko juos visus prie vieno stalo socializacijos tikslais \u2013 papietauti ir pabendrauti. Valgio metu vien\u0105 jaun\u0105 vaikin\u0105 i\u0161tiko tam tikras agresijos priepuolis. Jis atsistojo, galingu judesiu apvert\u0117 stal\u0105 ir garsiai pasak\u0117: \u201eA\u0161 egzistuoju!\u201c \u0160tai taip jis tada padar\u0117 sau vietos anoje pietaujan\u010di\u0173j\u0173 kompanijoje \u2013 per smurt\u0105, panaudodamas j\u0117g\u0105. Manau, mudu puikiai suprantame, kad toks b\u016bdas rasti viet\u0105 bendruomen\u0117je n\u0117ra geras.<\/p>

Antr\u0105j\u012f keli\u0105 galima iliustruoti \u0161itaip. Individualiuose namuose, sodybose gyvenantys \u017emon\u0117s paprastai laiko \u0161unis, jog apsaugot\u0173 turt\u0105. \u0160uo garsiai los (jei nebus priri\u0161tas, tai ir skaud\u017eiai \u012fk\u0105s), jeigu svetimas \u017emogus \u012f\u017eengs \u012f kiem\u0105. Kad apie tai persp\u0117t\u0173, \u017emon\u0117s ant vart\u0173 kabina u\u017era\u0161us: \u201ePiktas \u0161uo\u201c. Jie tapo tokie \u012fprasti, kad net nebekreipiame d\u0117mesio. V\u0117liau prad\u0117ta gaminti originalesnius, subtilesnius, humoristinius u\u017era\u0161us. Vienas i\u0161 j\u0173 man patiko: \u201eAtsargiai \u2013 keistas \u0161uo!\u201c Patraukia d\u0117mes\u012f, tiesa? Ir j\u016bs tikrai pa\u017e\u012fstate \u017emoni\u0173, kuriems ant kaklo b\u016bt\u0173 galima pakabinti pana\u0161i\u0105 lentel\u0119: \u201eKeistas \u017emogus\u201c. Ne i\u0161imtis ir \u010dia, vienuolyne \u2013 \u201eKeistas brolis\u201c. Patraukdami d\u0117mes\u012f savo keistumu jie pasidaro vietos aplinkoje, bendruomen\u0117je. Keistumas, ai\u0161ku, yra ma\u017eesn\u0117 blogyb\u0117 u\u017e smurtingum\u0105, bet vis tiek netobulas kelias rasti savo viet\u0105 bendruomen\u0117je.<\/p>

Tobulas kelias \u2013 gr\u012f\u017eti pas Mergel\u0119 Marij\u0105. Ji gyveno tyliai ir ramiai. Nesiek\u0117 i\u0161siskirti nei veiksmais, nei kalbomis. Ji visada ie\u0161kojo b\u016bd\u0173, kaip pad\u0117ti kitiems. Taip Marija rado viet\u0105 visame pasaulyje ir visiems laikams. Ji nem\u0117gino kaip nors u\u017esikariauti savo vietos, ji gavo savo viet\u0105, o gavusi j\u0105 pri\u0117m\u0117. Taigi reikia gr\u012f\u017eti pas Mergel\u0119 Marij\u0105 ir pra\u0161yti jos pagalbos, kad suprastume savo keli\u0105. Pad\u0117ti kitiems \u2013 tai yra raktas, kuris atidaro savo kelio duris. Nuolat klauskime, kaip gal\u0117tume padaryti savo brolius laimingesnius: J\u0117zau, ko tu dabar lauki i\u0161 man\u0119s?<\/em><\/p>

Kaip \u017einoti, kaip atpa\u017einti Dievo vali\u0105? Pirmiausia \u2013 klausytis savo \u0161irdies: ko trok\u0161tu giliai \u0161irdyje? Dievo valios \u017eenklas taip pat yra tro\u0161kim\u0173 pastovumas. Jeigu vien\u0105 savait\u0119 trok\u0161tame vienuolyst\u0117s, o kit\u0105 \u2013 kurti \u0161eim\u0105, \u2013 rei\u0161kia, jog dar nesuradome, jog vis dar ie\u0161kome atsakymo. Atradusi Dievo vali\u0105, siela ilsisi; kol vidus neramus \u2013 geriau palaukti, nedaryti lemting\u0173 sprendim\u0173. Ne ma\u017eiau svarbus yra laisv\u0117s d\u0117muo: atid\u017eiai \u017ei\u016br\u0117kite, ar niekas nevar\u017eo, negundo, nevilioja\u2026 Be to, visuomet kalb\u0117kit\u0117s su dvasios t\u0117vu. Dvasios t\u0117vo patarimai taip pat yra Dievo valios \u017eenklas. Tik atminkite \u2013 dvasios t\u0117vas dalykus si\u016blo, bet reikalo niekuomet nei\u0161sprend\u017eia. Patarimai \u2013 dvasios t\u0117vo, bet sprendimai \u2013 kieno?<\/p>

\u2013 Mano! \u2013 atsakau.<\/p>

\u2013 Bravo! <\/em>\u2013 nusi\u0161ypso t\u0117vas \u017deraras. \u2013 Labai gerai, teisingai!<\/p>

* * *<\/p>

\u2013 T\u0117ve \u017derarai, a\u0161 at\u0117jau atsisveikinti ir jums pad\u0117koti. A\u010di\u016b!<\/p>

\u2013 I\u0161vykstate?<\/p>

\u2013 Taip. Dabar gr\u012f\u017etu \u012f gimtuosius namus, o po to, ko gero, reik\u0117s pasukti \u012f ka\u017ekur\u012f didmiest\u012f, jog ras\u010diau darb\u0105.<\/p>

\u2013 O, d\u017eiaugiuosi\u2026 d\u017eiaugiuosi jumis. J\u016bs augate, j\u016bs darote pa\u017eang\u0105!<\/p>

\u2013 O a\u0161 d\u017eiaugiuosi, kad mudu tur\u0117jome galimyb\u0119 reguliariai kalb\u0117tis, bendrauti. D\u0117koju jums!<\/p>

\u2013 B\u016bkite i\u0161tikimas sau \u2013 taip b\u016bsite i\u0161tikimas autenti\u0161kam Dievo pa\u0161aukimui, kur\u012f Jis tik jums vienam numat\u0119s ir paskyr\u0119s; taip gyvenimas bus nugyventas pagal Vie\u0161paties vali\u0105. U\u017ebaikime kaip visuomet: Sveika, Marija\u2026<\/em><\/p>

Pareng\u0117 Paulius Aleksandravi\u010dius<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. II<\/p>