{"id":2374,"date":"2024-06-07T08:50:42","date_gmt":"2024-06-07T05:50:42","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2374"},"modified":"2024-07-15T21:25:52","modified_gmt":"2024-07-15T18:25:52","slug":"valdas-mackela-dievybes-pilnatve-ir-tikrojo-gralio-paslaptis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/06\/07\/valdas-mackela-dievybes-pilnatve-ir-tikrojo-gralio-paslaptis\/","title":{"rendered":"Valdas Mackela. Dievyb\u0117s pilnatv\u0117 ir tikrojo Gralio paslaptis"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2022 m. Nr. II (22)<\/a><\/p>

Rubrikoje \u201e\u012e gilum\u0105\u201c toliau dalinam\u0117s teologo dr. Valdo Mackelos (1972\u20132017) dvasiniu paveldu. \u0160\u012f kart\u0105 kvie\u010diame drauge su juo \u012fsi\u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u0160v\u010d. J\u0117zaus \u0160irdies sl\u0117pin\u012f. Straipsnis parengtas pagal 2010 m. Pa\u0161tuvos Basosioms karmelit\u0117ms skaityt\u0105 paskait\u0105.<\/em><\/p>

Liaudies pamaldume daug d\u0117mesio skiriama J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai: bir\u017eel\u012f, ypa\u010d kaimuose, m\u0117gstama rengti bir\u017eelines pamaldas. Liturgijoje gerai \u017einoma J\u0117zaus \u0160irdies litanija, kurioje gerai skleid\u017eiasi liaudi\u0161ka teologija, \u0160v\u010d. J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai dedikuotos gra\u017eiausios \u0161ventov\u0117s, pavyzd\u017eiui, geriausiai \u017einoma J\u0117zaus \u0160irdies katedra Pary\u017eiuje, kuri, galima sakyti, yra dvasin\u0117 Pranc\u016bzijos \u0161irdis. Be to, veikiausiai kiekvienas i\u0161 vaikyst\u0117s prisimename J\u0117zaus \u0160irdies paveiksl\u0105. Ties\u0105 pasakius, anuomet net su baime \u017evelgdavau \u012f paveiksl\u0117l\u012f, kuriame buvo pavaizduota er\u0161k\u0117\u010diais vainikuota J\u0117zaus \u0160irdis, ta\u010diau kartu \u017evelgdamas \u012f j\u012f patirdavau ir Dievo artum\u0105. Taigi, i\u0161 kur kyla pamaldumas \u0160v\u010d. J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai?<\/p>

Jau Ba\u017eny\u010dios T\u0117v\u0173 ra\u0161tuose galima rasti u\u017euomin\u0173 apie \u0161\u012f pamaldum\u0105, ypa\u010d Kristaus nukry\u017eiavimo scenos i\u0161 Evangelijos pagal Jon\u0105 komentaruose. Veikiausiai Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai ir pad\u0117jo pagrindus viduram\u017eiuose i\u0161populiar\u0117jusiam pamaldumui. Svarbu pamin\u0117ti, kad ma\u017edaug XII a. kilo maldingumas J\u0117zaus \u017daizdoms. Be abejo, \u0161\u012f pamaldum\u0105 \u012fkv\u0117p\u0117 ir \u0161ventieji, gav\u0119 stigmas: \u0161v. Pranci\u0161kus Asy\u017eietis ir \u0161v. Kotryna Sieniet\u0117, kuri, beje, nema\u017eai prisid\u0117jo prie maldingumo J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai. Dar viena \u0161ventoji, tur\u0117jusi stigmas \u2013 \u0161v. Gertr\u016bda, gyvenusi Vokietijoje. Ji apra\u0161\u0117 moment\u0105, kai atsiv\u0117rus stigmoms, ji pajaut\u0117, kaip \u0161ird\u012f perveria i\u0161 Kristaus \u0160irdies sklindanti \u0161viesa.<\/p>

Pamaldumas J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai taip pat susij\u0119s su viduram\u017eiais paplitusiu Kristaus Kan\u010dios kultu, tai yra d\u0117mesiu ken\u010dian\u010diam Kristui. Iki XII a. kataliki\u0161ka tradicija buvo labai pana\u0161i \u012f bizanti\u0161k\u0105, kai netgi ant kry\u017eiaus da\u017eniausiai b\u016bdavo vaizduojamas \u0161lovingas prisik\u0117l\u0119s Kristus. Tik nuo XII a. lotyni\u0161koji Vakar\u0173 tradicija prad\u0117jo labiau akcentuoti ken\u010diant\u012f Krist\u0173, tuomet keit\u0117si ir J\u0117zaus vaizdavimas bei maldingumo praktikos. I\u0161 \u010dia kyla ir kataliki\u0161kos bei Ryt\u0173 mistikos skirtumas: jei Ryt\u0173 mistika yra Taboro kalno \u0161viesos mistika, Kristaus dievi\u0161kumo i\u0161gyvenimas ir Jo \u0161lov\u0117s patyrimas dar \u0161iame pasaulyje, tai Vakaruose dauguma mistik\u0173 ypatingai i\u0161gyveno Kristaus kan\u010di\u0105.<\/p>

Viduram\u017eiais buvo itin pabr\u0117\u017eiamas pervertos Kristaus \u0160irdies vaidmuo, ir daugelis \u0161vent\u0173j\u0173 mistik\u0173 medituodavo \u0161\u012f vaizdin\u012f kaip pasaulio nuod\u0117m\u0117s, su\u017eeid\u017eian\u010dios Dievo S\u016bn\u0173, simbol\u012f. Be to, \u0161i \u0160irdis yra gailestingumo \u0161altinis. Drauge su pamaldumu J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai i\u0161plito ir tam tikras J\u0117zaus vaizdavimas. Jeigu nuvyksime \u012f \u017demai\u010di\u0173 Kalvarijos atlaidus, pamatysime prekiautoj\u0173 paveiksliukais, kuriuose da\u017enai vaizduojama b\u016btent J\u0117zaus \u0160irdis \u2013 veikiausiai toks Kristaus vaizdavimo b\u016bdas atlaiduose yra da\u017eniausiai sutinkamas.<\/p>

Taigi, \u0161is maldingumas labai liaudi\u0161kas, ta\u010diau yra ir mistinis jo matmuo. Galima kelti klausim\u0105: kod\u0117l susitelkiama b\u016btent \u012f J\u0117zaus \u0160ird\u012f, kod\u0117l negalima melstis tiesiog J\u0117zui? Galiausiai kyla klausimas: o k\u0105 rei\u0161kia \u017eodis \u201e\u0161irdis\u201c?<\/p>

Nuo \u0160irdies prie Asmens<\/strong><\/p>

Da\u017enai vartojame \u017eod\u012f \u201e\u0161irdis\u201c visai ne k\u016bni\u0161ka prasme. Pavyzd\u017eiui, pasakymas \u201eskauda \u0161ird\u012f\u201c paprastai rei\u0161kia ne su\u0161lubavusi\u0105 sveikat\u0105, bet emocinius i\u0161gyvenimus ar dvasinius sukr\u0117timus. Drauge \u0161irdis simbolizuoja meil\u0119, ir pats maldingumas J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai yra Kristaus meil\u0117s, kuri myli netgi kent\u0117dama d\u0117l nevertinan\u010di\u0173 jos kan\u010dios, akcentavimas. Toks motyvas labai da\u017enai pasitaiko tarp mistik\u0173, kurie kalb\u0117jo apie Kristaus \u0160ird\u012f, sakydami, kad \u017emon\u0117s n\u0117ra paj\u0117g\u016bs atsakyti \u012f dievi\u0161k\u0105 meil\u0119, ir \u0161is netolygumas tarp to, kaip myli Dievas ir kaip myli \u017emogus, atsispindi pervertoje Kristaus \u0160irdyje: \u017emogus nuolatos \u017eeid\u017eia, o Dievas vis viena j\u012f myli. \u0160v. Pranci\u0161kus yra pasak\u0119s, kad meil\u0117 n\u0117ra mylima. Tas pasakymas paskui atsikartojo daugelio \u0161vent\u0173j\u0173 i\u0161gyvenimuose, reg\u0117jimuose. Veikiausiai mistinis suvokimas, kokie esame menki, neverti ir nesugebantys myl\u0117ti dievi\u0161kos meil\u0117s akivaizdoje, ir yra tikras Dievo meil\u0117s patyrimas.<\/p>

Taigi, \u0161is pamaldumas, jeigu yra ne pavir\u0161utini\u0161kas, o tikras ir gilus, nuo mylin\u010dios \u0160irdies veda prie artimesnio J\u0117zaus atradimo \u2013 nuo mylin\u010dios \u0160irdies prie Jo meil\u0117s. Lietuvi\u0173 kalboje medis turi \u0161erd\u012f, o \u017emogus \u2013 \u0161ird\u012f. Tai, kas yra centre, rei\u0161kia pa\u010di\u0105 esm\u0119, tod\u0117l, jeigu art\u0117jame prie J\u0117zaus \u0160irdies, art\u0117jame ir prie suvokimo, kas Jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 yra, art\u0117jame prie pa\u010dios esm\u0117s. Be to, lietuvi\u0173 kalboje pana\u0161iai skamba \u017eod\u017eiai \u201easmuo\u201c ir \u201eesm\u0117\u201c. Taigi, J\u0117zaus \u0160irdis atskleid\u017eia dievi\u0161k\u0105j\u012f J\u0117zaus asmen\u012f. Pagal katalik\u0173 teologij\u0105 J\u0117zus turi \u017emogi\u0161k\u0105 ir dievi\u0161k\u0105 prigimtis, bet asmuo yra vienas \u2013 dievi\u0161kas. Nors d\u0117l J\u0117zaus \u017emogi\u0161kumo dievi\u0161kasis asmuo n\u0117ra regimas, J\u0117zaus \u0160irdis yra tas dievi\u0161kasis asmuo, prie kurio galime bent truput\u0117l\u012f priart\u0117ti.<\/p>

\u201eTaip myl\u0117jo \u017emones\u201c<\/strong><\/p>

Prie maldingumo J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai puosel\u0117jimo labiausiai prisid\u0117jo vienuol\u0117 \u0161v. Marija Margarita Alakok, gyvenusi Pranc\u016bzijoje XVII a. Tuo barokiniu laikotarpiu buvo vertinamas ap\u010diuopiamas dvasingumas, o katalikai buvo itin link\u0119 \u012f toki\u0105 mistik\u0105. Mistik\u0105, kuriai b\u016bdingas ne tu\u0161tumos ir \u0161viesos pajautimas, kuri yra neap\u010diuopiama ar nesuvokiama, bet prie\u0161ingai: baroko metu mistika tur\u0117jo b\u016bti konkreti, susijusi su daiktais, \u0161vent\u0173j\u0173 relikvijomis bei tam tikrais vaizdiniais. Visa tai atsispindi \u0161v. Margaritos M. Alakok reg\u0117jimuose ir pamaldume J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai, kuris v\u0117liau i\u0161plito po vis\u0105 kataliki\u0161k\u0105 pasaul\u012f.<\/p>

Pagrindin\u0117 \u017einia, kuria pasidalino \u0161i \u0161ventoji, buvo i\u0161gyvenimas, kad mes teikiame J\u0117zui skausm\u0105, kad Jo perverta \u0160irdis ken\u010dia d\u0117l m\u016bs\u0173, o ne d\u0117l to, kad J\u0105 perv\u0117r\u0117 rom\u0117n\u0173 kareivis, nor\u0117damas patikrinti, ar J\u0117zus jau mir\u0119s. J\u0117zaus \u0160irdis nuolatos perveriama m\u016bs\u0173 nuod\u0117mi\u0173, netobulum\u0173, \u0161irdies kietumo\u2026<\/p>

Vis d\u0117lto 1674 m., per aprei\u0161kim\u0105 Marijai Margaritai, \u0160v\u010d. \u0160irdis buvo parodyta liepsnose, akinanti labiau u\u017e saul\u0119 ir skaidri kaip kri\u0161tolas, su garbinama \u017eaizda. \u0160ird\u012f juos\u0117 er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainikas, simbolizav\u0119s \u017emoni\u0173 nuod\u0117mi\u0173 sukeltas kan\u010dias, o ant \u0160irdies u\u017ed\u0117tas kry\u017eius rei\u0161k\u0117, jog nuo pat pirmosios \u012esik\u016bnijimo akimirkos, nuo tos akimirkos, kai susiformavo \u0160v\u010d. \u0160irdis, ant jos buvo u\u017ed\u0117tas Kry\u017eius. \u0160is Kry\u017eius \u017eymi, kad J\u0117zaus kan\u010dia yra ne paprasta kan\u010dia, kylanti d\u0117l to, kad mes skaudiname J\u0117z\u0173, bet atperkamoji kan\u010dia. Juk kry\u017eius simbolizuoja vertikal\u0119 ir horizontal\u0119, kry\u017eius sujungia Diev\u0105 su \u017emon\u0117mis ir \u017emones tarpusavyje. Pagal \u0161i\u0105 vizij\u0105 Marija Margarita nupie\u0161\u0117 atvaizd\u0105, kur\u012f Ba\u017eny\u010dia kanonizavo ir naudoja \u0161iandien \u2013 liepsn\u0105, er\u0161k\u0117\u010di\u0173 vainik\u0105 ir Kry\u017ei\u0173.<\/p>

Nors pamaldumas J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai, rod\u0117si, yra skirtas tik tam laikotarpiui, jis buvo toliau pl\u0117tojamas: pra\u0117jus keliems \u0161imtams met\u0173 \u017emon\u0117s vienaip ar kitaip vis dar atranda \u0160v\u010d. J\u0117zaus \u0160ird\u012f, kuri, anot Marijos Margaritos, \u201etaip myl\u0117jo \u017emones\u201c.<\/p>

Be abejo, \u0161v. Faustinos reg\u0117jimai ir pagal juos nutapytas paveikslas priklauso tai pa\u010diai pamaldumo tradicijai. Tai \u2013 maldingumas atvertai J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai kaip tyram \u0161altiniui, i\u0161 kurio plaukia paguoda palau\u017etai sielai, o drauge ir gailestingumo patyrimas.<\/p>

\u0160v. Faustina reg\u0117jimuose mat\u0117 \u0161vies\u0105, sklindan\u010di\u0105 i\u0161 J\u0117zaus \u0160irdies, spindulius, simbolizuojan\u010dius krauj\u0105 ir vanden\u012f, bet ji nebuvo pirmoji su tuo susid\u016brusi. Pana\u0161u, kad mistiniam \u0161v. Faustinos patyrimui \u012ftak\u0105 padar\u0117 jau kelis \u0161imtus met\u0173 besit\u0119sian\u010dios maldingumo praktikos \u2013 tai nebuvo apsirei\u0161kimas \u201etu\u0161\u010dioje vietoje\u201c. Reikia pasteb\u0117ti, kad \u0161vent\u0173j\u0173 reg\u0117jimuose yra ir \u017emogi\u0161kumo dalis, kuri atspindi j\u0173 gyvenimo laikmet\u012f, tad kai kurie \u0161iandien ne\u012fprasti dalykai gali mus stebinti.<\/p>

Kalbant apie maldingumo tradicijas, Ba\u017eny\u010diai b\u016bdingas dvejopas jud\u0117jimas: i\u0161 vir\u0161aus \u012f apa\u010di\u0105 \u2013 kai Ba\u017eny\u010dia moko, ai\u0161kina \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, skelbia dogmas, ir i\u0161 apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173 \u2013 kai tik\u0117jimo praktikos atsiranda tarp paprast\u0173 \u017emoni\u0173, vienuolyno cel\u0117se, kaimo bendruomen\u0117se ir tik v\u0117liau pasiekia Rom\u0105. B\u016btent taip nutiko su maldingumu J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai: i\u0161 prad\u017ei\u0173 tai buvo liaudi\u0161kas pamaldumas, kuris tik po keli\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173 pasiek\u0117 Rom\u0105. XVIII a. oficialiai patvirtinta speciali liturgija bei J\u0117zaus \u0160irdies Mi\u0161ios. Reikia pamin\u0117ti, kad \u0161i tradicija labiausiai paplito Pranc\u016bzijoje ir Lenkijoje. Lietuvoje ji taip pat itin stipri d\u0117l kaimyn\u0117s Lenkijos \u012ftakos \u2013 m\u016bs\u0173 tradicijos labai pana\u0161ios.<\/p>

Taigi, 1833 m. buvo pirm\u0105 kart\u0105 \u0161ven\u010diamas \u0160v\u010d. J\u0117zaus \u0160irdies m\u0117nuo, v\u0117liau popie\u017eiai paskelb\u0117 J\u0117zaus \u0160irdies \u0161vent\u0119 auk\u0161tesnio rango \u0161vente, o popie\u017eius Pijus IX paragino katalikus pasi\u0161v\u0119sti J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai. Dar daugiau: popie\u017eius Leonas XIII vis\u0105 bir\u017eel\u012f paskatino skirti \u0161iam maldingumui ir vis\u0105 pasaul\u012f pa\u0161v\u0119sti J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai. \u0160is popie\u017eius labai r\u016bpinosi pasauliu, kuris, rod\u0117si, ritasi \u012f pra\u017e\u016bt\u012f. XIX a. pabaigoje Leonas XIII jau atpa\u017eino tendencijas, kurios XX a. \u017emonij\u0105 atved\u0117 prie dviej\u0173 Pasaulini\u0173 kar\u0173 ir daugyb\u0117s prarast\u0173 gyvybi\u0173. Tai suprasdamas, jis ragino visus katalikus aukoti pasaul\u012f \u0160v\u010d. J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai. Be to, \u0161\u012f kasmetin\u012f paaukojim\u0105 atnaujino popie\u017eius Pijus X, o Pijus XI nurod\u0117 tai atlikti per Kristaus Karaliaus \u0161vent\u0119.<\/p>

Bedugn\u0117 \u0161irdis<\/strong><\/p>

Kalbant apie maldingum\u0105 J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai, svarbu aptarti, k\u0105 \u0161irdis rei\u0161kia Biblijoje, dvasin\u0117je kelion\u0117je ir dvasin\u0117je patirtyje. Graik\u0173 kalboje \u0161irdis yra kardia<\/em>, i\u0161 \u010dia mums \u017einomi \u017eod\u017eiai: \u201ekardiologija\u201c, \u201emiokardas\u201c, \u201ekardiograma\u201c. Ma\u017eiau \u017einomas hebraji\u0161kas \u017eodis, rei\u0161kiantis \u0161ird\u012f,\u00a0\u2013 leb<\/em>. Ta\u010diau graiki\u0161ka Naujojo Testamento \u201e\u0161irdies\u201c samprata yra paremta b\u016btent hebraji\u0161k\u0105ja leb <\/em>samprata, ir \u0161iuo atveju \u201e\u0161irdis\u201c rei\u0161kia labai daug.<\/p>

Da\u017enai \u0161ird\u012f siejame tik su jausmais, populiariojoje kult\u016broje \u201e\u0161irdis\u201c da\u017eniausiai simbolizuoja jausmingum\u0105 arba \u017emogaus emocin\u0119 pus\u0119 ir yra da\u017enai suprie\u0161inama m\u0105stymui, intelektualumui. Biblijoje to n\u0117ra \u2013 valia, jausmai ir suvokimas sudaro visum\u0105. \u0160irdis rei\u0161kia ir jausmus bei emocijas, pavyzd\u017eiui, li\u016bdes\u012f (Ps 34, 19: \u201e\u0161irdis l\u016b\u017eta\u201c, 1 Sam 1, 8: \u201e\u0161irdis nerimsta\u201c), d\u017eiaugsm\u0105 (1 Sam 2, 1: \u201emano \u0161irdis d\u017eiaugiasi\u201c), ry\u017et\u0105, i\u0161tikimyb\u0119, neapykant\u0105 (Kun 19, 17: \u201etu neturi nek\u0119sti\u201c, \u017eodis \u201e\u0161irdis\u201c \u010dia nei\u0161verstas \u012f liet. k.). \u0160irdis yra sprendim\u0173 \u0161altinis, be to, ji nurodo viet\u0105, kur slypi \u017emogaus i\u0161mintis: kai protas nusileid\u017eia \u012f \u0161ird\u012f, \u017emogus \u012fgyja i\u0161mint\u012f. Nuostabu, kad \u017emogus Senajame Testamente, jei yra tikrai i\u0161mintingas, m\u0105sto \u0161irdimi ir sprendimus priima \u0161irdyje.<\/p>

\u017dmogus yra vientisas, d\u0117l to kalb\u0117dami apie \u0161ird\u012f, kalbame apie vis\u0105 \u017emog\u0173 ir apie pa\u010di\u0105 \u017emogaus esm\u0119\u00a0\u2013 vis\u0105 esyb\u0119, kuri yra jo protin\u0117s ir emocin\u0117s veiklos centras. Taigi, nors \u0161iandien \u0161irdis prie\u0161inama protui, Senojo Testamento \u0161irdies samprata rei\u0161kia, kad \u017emogus yra vientisas ir pati \u017emogaus esm\u0117 yra vientisa. Kitaip tariant, \u017emogus n\u0117ra padalintas tarp proto ir jausm\u0173, bet turi esm\u0119, pranokstan\u010di\u0105 tiek prot\u0105, tiek jausmus. Tai, galima numanyti, yra dvasin\u0117 \u017emogaus esm\u0117, kuri priima Dievo \u017eod\u012f, o jis palie\u010dia b\u016btent \u017emogaus \u0161ird\u012f ir joje \u012fvyksta pasikeitimas, atsivertimas\u00a0\u2013 gr.\u00a0metanoia<\/em>. \u017dinoma, \u017emogus gali \u201eu\u017ekietinti\u201c \u0161ird\u012f (\u201eBet a\u0161 u\u017ekietinsiu jo \u0161ird\u012f, ir jis neleis tautai i\u0161eiti\u201c,\u00a0\u2013 I\u0161 4, 21), gali nutolti nuo Dievo (\u201eKadangi \u0161i tauta tik lie\u017euviu tesiartina prie man\u0119s, vien tik l\u016bpomis tegarbina mane,\u00a0\u2013 jos \u0161irdis yra nutolusi nuo man\u0119s\u201c,\u00a0\u2013 Iz 29, 13), bet Dievas savo \u017eod\u017eiu siekia atverti, atnaujinti \u017emogaus \u0161ird\u012f, kaip sakoma 51 psalm\u0117je (12\u00a0eil.): \u201ePadaryk manyje, o Dieve, skais\u010di\u0105 \u0161ird\u012f\u201c. Taigi, \u0161irdis yra m\u016bs\u0173 santykio su Dievu \u201eorganas\u201c. Dievas kreipiasi \u012f m\u016bs\u0173 \u0161ird\u012f ir j\u0105 atveria.<\/p>

Be to, galima sakyti, kad \u0161irdis yra vidinis \u017emogus. Ji n\u0117ra paprastai matoma, perregima. Tik J\u0117zus tur\u0117jo dovan\u0105 matyti, kas yra \u017emogaus \u0161irdyje, jam dar neprabilus. Toje \u0161irdyje: mintys, tro\u0161kimai ir atmintis\u2026 \u017dmogus mato tik i\u0161orinius dalykus, d\u0117l to yra link\u0119s spr\u0119sti pagal i\u0161or\u0119, ta\u010diau tik Dievas gali b\u016bti teis\u0117jas \u2013 Jis vienintelis mato \u017emogaus \u0161ird\u012f. J\u0117zus sako: \u201eNeteiskite, kad neb\u016btum\u0117te teisiami\u201c (Lk 6, 37). Daugyb\u0117 \u0161vent\u0173j\u0173, Ba\u017eny\u010dios T\u0117v\u0173, dykumos T\u0117v\u0173 primena, jog negalima spr\u0119sti apie \u017emog\u0173 i\u0161 i\u0161or\u0117s, nes galime suklysti. M\u016bs\u0173 vertinimas visuomet yra labai ribotas.<\/p>

\u017dmogaus \u0161irdis yra begalinis pasaulis, kaip sako Biblija: \u201e\u017dmogus \u2013 gelm\u0117, o \u0161irdis jo \u2013 bedugn\u0117\u201c (plg. Ps 64, 7). Ta\u010diau tuo nenorima pasakyti, kad \u017emogus yra labai gilus, nes bedugn\u0117 i\u0161 ties\u0173 yra chaosas, kuris buvo pa\u010dioje Prad\u017eioje, ir Dievo Dvasia skrajojo vir\u0161 jo. Chaosas \u2013 tai mumyse esanti g\u016bduma: geismai, sumanymai, siekiai, apgailestavimai, kurie vienas kitam prie\u0161tarauja ir kovoja tarpusavyje. \u0160ioje gelm\u0117je, bedugn\u0117je yra labai daug galimybi\u0173: chaosas gali taip ir likti chaosu, kai m\u016bs\u0173 tro\u0161kimai, mintys, begal\u0117 visokiausi\u0173 nor\u0173, tro\u0161kim\u0173 lieka nesuvaldyti. Ta\u010diau Dievo Dvasia gali nukreipti t\u0105 chaos\u0105 \u012f kosmos\u0105 ir tai, kas pinasi \u017emoguje, sutvarkyti.<\/p>

Chaosas, ta gelm\u0117 arba bedugn\u0117, n\u0117ra blogis, nes tai yra med\u017eiaga, i\u0161 kurios Dievas kuria, pana\u0161iai kaip i\u0161 molio. Vaikyst\u0117je buvau pami\u0161\u0119s d\u0117l lipdymo i\u0161 molio ir \u017eiedimo: kadangi mano mama dirbo Taikomosios dail\u0117s mokykloje, b\u016bdamas de\u0161imties pripra\u0161iau, kad mane pasodint\u0173 prie \u017eiedimo rato, ir tada \u017eied\u017eiau pirm\u0105 savo puodyn\u0119. Ai\u0161ku, pirm\u0105kart molis visi\u0161kai nepakluso, bet i\u0161 antro tre\u010dio karto pavyko visai neblogai. Molis, i\u0161 kurio \u017eied\u017eiama, i\u0161 prad\u017ei\u0173 b\u016bna netvarkingas, pana\u0161iai ir \u017emogaus \u0161irdis\u00a0\u2013 kaip tas molio gabalas, kur\u012f Dievas paima \u012f savo rankas ir i\u0161 jo padaro k\u016brin\u012f. Juk at\u0117j\u0119s \u012f dirbtuves matai, kiek ten visokiausi\u0173 nuostabi\u0173 puodyni\u0173, bet kiekviena j\u0173 prad\u017eioje buvo tik \u017eem\u0117s gabalas. Pasirodo, i\u0161 to \u017eem\u0117s gabalo galima padaryti labai daug k\u0105. Tad ir visi dalykai, kurie yra \u017emoguje: mintys, norai, tro\u0161kimai\u00a0\u2013 n\u0117ra blogai, tiesiog tai turi b\u016bti atiduota \u012f Dievo rankas ir nukreipta tinkama linkme, kitaip viduje susipjaus kat\u0117s<\/em> ir \u012fvair\u016bs norai ims draskytis tarpusavyje, o \u017emogus taip ir liks toje tu\u0161tumoje ir bedugn\u0117je.<\/p>

Dvasinis viduram\u017ei\u0173 ra\u0161ytojas vienuolis kart\u016bzas Gvigonas, savo dvasin\u0119 \u0161irdies b\u016bkl\u0119 lygina su \u017eeme, kuri\u0105 Dievas gali prikelti gyvenimui. Savo siel\u0105 jis nusako kaip tamsyb\u0117se skendin\u010di\u0105 bedugn\u0119: \u201eTokia yra mano siela, Dieve mano, tokia mano siela. Dyka ir tu\u0161\u010dia \u017eem\u0117, ne\u012f\u017evelgiama ir padrika, ir tamsyb\u0117s vir\u0161 bedugn\u0117s. Bet mano dvasios bedugn\u0117 Tav\u0119s \u0161aukiasi, Vie\u0161patie, kad Tu ir i\u0161 man\u0119s sukurtum nauj\u0105 dang\u0173 ir nauj\u0105 \u017eem\u0119\u201c (Gvigonas II. Meditacijos<\/em>, V). Taigi, naujas dangus ir nauja \u017eem\u0117, apie kuriuos kalbama Aprei\u0161kime Jonui, n\u0117ra kur nors toli, kitose planetose, bet pa\u010dioje \u017emogaus \u0161irdyje. Naujas dangus yra nauja dvasin\u0117 ir fizin\u0117 tikrov\u0117.<\/p>

\u201eTad myl\u0117k Vie\u0161pat\u012f savo Diev\u0105 visa \u0161irdimi, visa siela, visu protu ir visomis j\u0117gomis\u201c (Mk 12, 30). \u0160is \u012fsakymas yra labai svarbus tekstas, kalbantis apie \u0161ird\u012f, randamas ir Senajame, ir Naujajame Testamente. \u010cia paminimos svarbiausios \u017emogaus galios: \u0161irdis, siela, protas ir visos j\u0117gos. \u0160is i\u0161vardijimas yra stilistin\u0117 priemon\u0117, kuria norima nedviprasmi\u0161kai paai\u0161kinti: visas \u017emogus kvie\u010diamas myl\u0117ti Diev\u0105 \u2013 viskuo, kas yra su juo susij\u0119, be joki\u0173 i\u0161im\u010di\u0173, absoliu\u010diai. Esame link\u0119 skirstyti \u017emog\u0173 ir galvoti, kad jis yra kaip tortas: sluoksnis proto, sluoksnis jausm\u0173, dar koki\u0173 razin\u0173 arba vaisi\u0173 prid\u0117ta\u2026 Vis d\u0117lto, pagal Biblijos samprat\u0105, nors \u017emogus turi daug \u012fvairi\u0173 geb\u0117jim\u0173, \u0161irdis nusako geb\u0117jim\u0105 atsiliepti, sakyti Dievui \u201etaip\u201c. \u0160irdis yra \u017emogaus centras: \u0161irdimi \u017emogus tiki, \u0161irdimi myli, ne emocine, bet gili\u0105ja prasme, \u0161irdyje \u017emogus gali b\u016bti i\u0161tikimas.<\/p>

Tikrasis Gralis<\/strong><\/p>

Viena i\u0161 pirm\u0173j\u0173 Naujojo Testamento u\u017euomin\u0173 \u012f maldingum\u0105 J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai, yra eilut\u0117 i\u0161 Evangelijos pagal Jon\u0105: \u201eVienas mokinys, kur\u012f J\u0117zus myl\u0117jo, buvo prisiglaud\u0119s prie J\u0117zaus kr\u016btin\u0117s\u201c (Jn 13, 23). Nors \u0160ventajame Ra\u0161te \u0161irdis ne visuomet \u012fvardijama kaip \u0161irdis \u2013 kartais kalbama apie kr\u016btin\u0119 ar net \u017emogaus vidurius, \u2013 bet visuomet suvokiama, kad tokiais atvejais kalbama ne apie fizin\u0119 \u0161ird\u012f, bet apie vidin\u012f \u017emog\u0173, vidin\u012f m\u016bs\u0173 \u201ea\u0161\u201c \u2013 t\u0105, kuris i\u0161 vidaus \u017evelgia \u012f pasaul\u012f.<\/p>

Labai svarbi ir kita Evangelijos vieta: \u201eKareivis ietimi perd\u016br\u0117 jam \u0161on\u0105, ir tuojau i\u0161tek\u0117jo kraujo ir vandens\u201c (Jn 19, 34). Jonas \u010dia stabteli ir skliausteliuose para\u0161o, kad mat\u0119s tai liudija ir jo liudijimas yra tikras: tai rei\u0161kia, kad jis ne tik pasakoja \u012fvykius, bet drauge pabr\u0117\u017eia, kad \u012fvyko kai kas labai svarbaus. Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai ir teologai pasteb\u0117jo, kad tai n\u0117ra paprastas pasakojimas, bet buvo labai reik\u0161minga u\u017euomina \u2013 juk kraujas ir vanduo, \u017eymintys Krik\u0161t\u0105 ir Eucharistij\u0105, yra tai, i\u0161 ko gimsta Ba\u017eny\u010dia. Pasak Ba\u017eny\u010dios T\u0117v\u0173, kaip Ieva gim\u0117 i\u0161 Adomo \u0161onkaulio, taip Ba\u017eny\u010dia gimsta i\u0161 Kristaus \u0161ono \u2013 i\u0161 kraujo ir vandens.<\/p>

V\u0117lesniais laikais, kai suintensyv\u0117jo relikvij\u0173 garbinimas, pasirod\u0117, kad \u017emon\u0117s yra link\u0119 nukrypti nuo esm\u0117s, nuo \u0161irdies prie i\u0161orini\u0173 dalyk\u0173. V\u0117liau pasidar\u0117 labai svarbu, kuris kareivis perd\u016br\u0117 J\u0117zaus \u0161ird\u012f (pagal tradicij\u0105 sakoma, kad tai Lionginas, kuris v\u0117liau atsivert\u0117, pasak\u0119s: \u201eTikrai tas buvo Dievo S\u016bnus\u201c), pasidar\u0117 svarbi ir J\u0117zaus \u0160ird\u012f perv\u0117rusi ietis, ir taur\u0117, \u012f kuri\u0105 pagal tradicij\u0105 buvo surinktas Kristaus kraujas. \u0160i taur\u0117 laikoma \u0160ventuoju Graliu, kurio paie\u0161komis pa\u017eym\u0117ti visi viduram\u017eiai. Nors \u0161iuolaikiniai psichologai sako, kad i\u0161 riteri\u0173 roman\u0173 at\u0117j\u0119s Gralio ie\u0161kojimas rei\u0161kia \u0161irdies ie\u0161kojim\u0105, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 Gralis esame mes patys, nes priimame i\u0161 J\u0117zaus \u0160irdies i\u0161b\u0117gus\u012f krauj\u0105. J\u0117zaus kraujas yra ne tik Kraujas, kuris mus atperka, jis yra dvasin\u0117 gyvyb\u0117, dvasin\u0117 tikrov\u0117. Mes esame tie indai, kurie priima J\u0117zaus krauj\u0105, ir mumyse per t\u0105 krauj\u0105 apsigyvena Jo dvasin\u0117 tikrov\u0117, Jo gyvyb\u0117. Taigi, istorija apie Gral\u012f i\u0161 ties\u0173 yra giliai simbolin\u0117, nors da\u017enai suvokiama labai i\u0161ori\u0161kai \u2013 kaip konkre\u010dios relikvin\u0117s taur\u0117s paie\u0161kos.<\/p>

Svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f dar vien\u0105 Biblijos eilut\u0119: \u201eKas mane tiki i\u0161 jo vidaus pl\u016bs gyvojo vandens srov\u0117s\u201c (Jn 7, 38). \u010cia, kalbant apie \u0160vent\u0105j\u0105 Dvasi\u0105, kuri\u0105 gaus mokiniai, \u017eodis \u201evidus\u201c yra netiesiogin\u0117 nuoroda \u012f \u0161ird\u012f. Vidus, i\u0161 kurio pl\u016bs gyvo vandens srov\u0117s, nurodo \u012f \u0161ird\u012f, pri\u0117musi\u0105 t\u0105 dvasin\u0119 tikrov\u0119, dvasin\u0119 gyvyb\u0119. Pl\u016bstantis vanduo grei\u010diausiai yra Dvasios simbolis.<\/p>

\u0160irdis, dvasia ir siela<\/strong><\/p>

Siela yra viena svarbiausi\u0173 ir da\u017eniausiai vartojam\u0173 s\u0105vok\u0173 Biblijoje; ji apib\u016bdina vis\u0105 \u017emog\u0173. Hebraj\u0173 kalba \u017eodis \u201esiela\u201c (nefe\u0161<\/em>) Senajame Testamente aptinkamas ma\u017edaug 800 kart\u0173, j\u012f atitinkantis graik\u0173 kalbos \u017eodis psyche <\/em>Naujajame Testamente\u00a0\u2013 apie 100. Abiej\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 pagrindin\u0117 reik\u0161m\u0117 yra: gerkl\u0117, kv\u0117pavimas, oro dvelktel\u0117jimas, dvelksmas, gyvyb\u0117s alsavimas.<\/p>

Senajame Testamente \u017eodis \u201esiela\u201c pirmiausiai apib\u016bdina vis\u0105 \u017emog\u0173 kaip gyv\u0105 b\u016btyb\u0119. \u010cia pastebime glaud\u0173 ry\u0161\u012f su pagrindine hebraji\u0161kojo \u017eod\u017eio reik\u0161me. Gyvyb\u0117 tiesiogiai siejasi su kv\u0117pavimu\u00a0\u2013 kas nekv\u0117puoja, tas mir\u0161ta. Jeigu i\u0161 k\u016bno nebei\u0161eina joks oro dvelktel\u0117jimas, \u017emogus daugiau neb\u0117ra gyva siela. Be to, siela visuomet \u012fvardija ne gyvyb\u0119 apskritai, o atskiro <\/em>\u017emogaus gyvyb\u0119.<\/p>

Yra \u012fvairi\u0173 bandym\u0173 kalb\u0117ti apie tai, kaip \u0161irdis siejasi su siela ir dvasia, ta\u010diau tai galime suvokti tik atsigr\u0119\u017e\u0119 \u012f save. Skirtumas tarp sielos ir dvasios nusako vien\u0105 i\u0161 esmini\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo suvokim\u0173. Siela ir kraujas \u017eymi fizin\u0119 gyvyb\u0119. Psalm\u0117se da\u017enai skamba labai asmeni\u0161ki \u017eod\u017eiai: \u201emano <\/em>siela yra labai nusigandusi\u201c (Ps 6, 4) arba \u201ed\u017ei\u016bgaudavo mano <\/em>siela\u201c (Ps 16, 9). Taigi, tiek \u0161irdis, tiek siela gali b\u016bti i\u0161sigandusi, gali d\u017eiaugtis, vis d\u0117lto \u017emogus, be to, kad yra siela, yra ka\u017ekas daugiau<\/em>. Tas virsmas \u012f ka\u017ek\u0105 daugiau<\/em> \u017eymi \u0161irdies pasikeitim\u0105, tapim\u0105 gyva, dvasine, tai per\u0117jimas i\u0161 sielos \u012f dvasin\u012f lygmen\u012f.<\/p>

Kartais sakoma, kad Biblijoje \u0161irdis yra sinonimas dvasiai: kalbant apie Diev\u0105 vartojamas \u017eodis \u201edvasia\u201c, o kalbant apie \u017emog\u0173 \u2013 \u201e\u0161irdis\u201c. B\u016btent dvasioje arba \u0161irdyje yra \u012fmanomas santykis, ry\u0161ys su Dievu.<\/p>

Apa\u0161talas Paulius steb\u0117tinai grie\u017etai atskiria dvasi\u0105 ir siel\u0105, sakydamas, kad Dvasinis <\/em>\u017emogus Diev\u0105 pa\u017e\u012fsta, juslinis <\/em>\u017emogus\u00a0\u2013 ne (plg. 1 Kor 2, 14\u201315). Juslinis \u017emogus graik\u0173 kalboje rei\u0161kia vidin\u012f (sielos) \u017emog\u0173. Gal Paulius i\u0161kart paver\u010dia siel\u0105 neigiamu dalyku? Ne, jis tik i\u0161ple\u010dia \u017einom\u0105 \u201evaizd\u0105\u201c: dvasia\u00a0<\/em>\u2013 kai kalbama apie \u017emog\u0173, turint\u012f ry\u0161\u012f su Dievu, siela\u00a0\u2013 kai turima galvoje atskiras \u017emogus, juslinis asmuo. Paulius dar papildo: asmuo, neturintis <\/em>ry\u0161io su Dievu, savaranki\u0161kas, orientuotas \u012f tai, kas \u017eemi\u0161ka, nuod\u0117minga ir t. t. Apa\u0161talas kalba nor\u0117damas parodyti, jog siekiant ry\u0161io su Dievu neb\u016bna neutralios pozicijos. Jeigu nesivadovausime Dievo Dvasia, vadovausim\u0117s \u201epasaulio dvasia\u201c. Arba gyvename dvasi\u0161kai ir orientuojam\u0117s \u012f Diev\u0105, arba gyvename \u201esielos gyvenim\u0105\u201c ir orientuojam\u0117s tik \u012f \u0161\u012f pasaul\u012f.<\/p>

Taigi, sieli\u0161kas <\/em>\u017emogus yra u\u017esidar\u0119s savo \u017emogi\u0161koje tikrov\u0117je ir neturi santykio su Dievu, n\u0117ra \u012fsileid\u0119s Dievo ir d\u0117l to patiria pavoj\u0173 sutapatinti savo mintis ir jausmus su dvasia arba \u0161irdimi. \u010cia i\u0161ry\u0161k\u0117ja skirtumas tarp emocin\u0117s \u0161irdies, tai yra jausm\u0173 plotm\u0117s, ir dvasin\u0117s prigimties. Labai da\u017enai \u0161ie dalykai yra sumi\u0161\u0119, bet dvasin\u0117je brandoje jie ima ry\u0161k\u0117ti: nuskaidr\u0117ja m\u016bs\u0173 jausmai, norai, tro\u0161kimai ir tuomet ai\u0161kiau suvokiame, kas kyla nebe i\u0161 juslinio \u017emogaus, bet i\u0161 gelm\u0117s\u00a0\u2013 dvasinio \u017emogaus. Kei\u010diantis m\u016bs\u0173 suvokimui ir juslinis arba sielos \u017emogus ima pama\u017eu tirpti. Anks\u010diau tapatindavom\u0117s su savo mintimis, prisiminimais, pasaulio suvokimu ir galvodavome, kad esame tai, k\u0105 m\u0105stom ir jau\u010diam. Vis d\u0117lto po kiek laiko ima ry\u0161k\u0117ti: a\u0161 esu ka\u017ekas daugiau, ka\u017ekas, kas slypi u\u017e viso to. Net jeigu nelikt\u0173 mano min\u010di\u0173, tro\u0161kim\u0173, netgi jausm\u0173, a\u0161 tebeb\u016b\u010diau a\u0161. \u017dinoma daugyb\u0117 istorij\u0173 apie \u017emones, praradusius atmint\u012f: nors nieko neprisimena, nebepa\u017e\u012fsta, nebeturi visos buvusios patirties ir yra tarsi tabula rasa<\/em>, jie vis dar teb\u0117ra jie.<\/p>

Taigi, m\u016bs\u0173 dvasin\u0117 esm\u0117 yra giliau negu m\u016bs\u0173 mintys ar tro\u0161kimai. Dvasin\u0117 tikrov\u0117, vis\u0173 pirma, yra meil\u0117. Galima d\u0117ti lygyb\u0117s \u017eenkl\u0105 tarp: \u201eDievas yra dvasia\u201c ir \u201eDievas yra meil\u0117\u201c. Labai lengva atpa\u017einti, kad Dievas savo dvasia yra m\u016bs\u0173 \u0161irdyje: Jo buvimas nepasirei\u0161kia niekaip kitaip, kaip tik meile: kiek myliu, tiek ir gyvenu su Dievu. \u017dinoma, did\u017eiausia problema \u2013 suvokti, k\u0105 rei\u0161kia myl\u0117ti taip, kaip Dievas. Pamaldumas J\u0117zaus \u0160ird\u017eiai gali pad\u0117ti, leisti, kad Dievas mumyse myl\u0117t\u0173 taip, kaip Jis myli J\u0117zuje Kristuje. Taip m\u016bs\u0173 \u0161irdis gali darytis pana\u0161i \u012f J\u0117zaus \u0160ird\u012f. Kaip sakoma toje trumpoje maldoje: \u201eJ\u0117zau, padaryk mano \u0161ird\u012f pana\u0161i\u0105 \u012f savo \u0160ird\u012f.\u201c<\/p>

Uragano ramyb\u0117<\/strong><\/p>

Kalbant apie J\u0117zaus \u0160ird\u012f, svarbu pamin\u0117ti \u201e\u0161irdies mald\u0105\u201c, kuri taip pat labai daug pasako apie tai, kas yra m\u016bs\u0173 \u0161irdis. Vienas pirm\u0173j\u0173 mano vertim\u0173 (tiesa, taip ir nebaigiau versti) yra Jeano Lafrance\u2018o knyga \u201e\u0160irdies malda\u201c apie hesichastin\u0119 tradicij\u0105. Autorius savo knyg\u0105 pradeda tokiais \u017eod\u017eiais: \u201eAr jau esate u\u017eklup\u0119 besimeld\u017eian\u010di\u0105 savo \u0161ird\u012f?\u201c Paradoksalu: nors \u0161irdis esame mes, bet m\u016bs\u0173 \u0161irdis gali melstis be m\u016bs\u0173.<\/p>

Pati m\u016bs\u0173 dvasin\u0117 esm\u0117 \u0161aukiasi Dievo, nes pana\u0161us traukia pana\u0161\u0173: \u0161irdies gelm\u0117je yra Dievo Dvasia, kuri \u0161aukiasi Dievo. Tik ar mes girdime, kaip m\u016bs\u0173 \u0161irdis nori melstis? Ar leid\u017eiame, kad m\u016bs\u0173 \u0161irdis i\u0161siliet\u0173 Dievui? Be abejo, tai padaryti n\u0117ra taip paprasta, d\u0117l to yra daugyb\u0117 \u012fvairi\u0173 maldos, meditacijos praktik\u0173, kurios skirtos i\u0161laisvinti \u017emogaus \u0161ird\u012f. Mes turime ne prisiversti melstis, bet netrukdyti savo \u0161ird\u017eiai melstis.<\/p>

J. Lafrance\u2018as sako: \u201ePalaipsniui pasiek\u0119s \u0161ird\u012f, kurioje gyvena dievi\u0161koji energija [\u0161io \u017eod\u017eio nereikia i\u0161sig\u0105sti\u00a0\u2013 Rytuose energijomis vadinami Dievo veikimai, tai yra Dievas, kuris veikia \u017emoguje, pasaulyje yra vadinamas energeia <\/em>(gr.)\u00a0\u2013 V. M.], \u017emogus pasiekia ir savo vienov\u0119.\u201c Pasak autoriaus, kartodamas J\u0117zaus mald\u0105, o \u0161irdies malda yra susijusi su J\u0117zaus malda, asmuo nusileid\u017eia \u012f savo esyb\u0117s gelmes. Tod\u0117l kartojamosios maldos esm\u0117 yra nusileisti \u012f savo esyb\u0117s gelm\u0119, \u012f savo \u0161ird\u012f. Kaip sako J. Lafrance\u2018as, \u201eJ\u0117zaus vardas i\u0161laisvina ten \u012fkalint\u0105 Dvasios dinamizm\u0105\u201c,\u00a0\u2013 Dvasia tiesiog i\u0161siver\u017eia.<\/p>

Taigi, l\u016bp\u0173 maldos (brevijorius, ro\u017einis ir kt.) skirtos tam, kad b\u016bt\u0173 i\u0161sprogdinti kapo akmenys ir Kristus gal\u0117t\u0173 prisikelti, o mes nusileistume \u012f savo \u0161irdies gelm\u0119. Kaip sakoma knygoje \u201e\u0160irdies malda\u201c, \u201ePrisik\u0117lusiojo \u0160lov\u0117 gali u\u017elieti vis\u0105 b\u016btyb\u0119 ir ap\u0161viesti j\u0105 iki pat k\u016bno gelmi\u0173.\u201c Tas pasikeitimas, prasiver\u017eimas yra labai \u012fsp\u016bdingas: Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai apie tai kalba, naudodami \u201e\u0161viesos\u201c, \u201e\u0161ilumos\u201c, \u201eugnies\u201c, \u201e\u0161velnumo\u201c terminus \u2013 ne veltui J\u0117zaus \u0160irdis vaizduojama liepsnojanti.<\/p>

Pana\u0161iai atsitinka ir su \u0161ventaisiais: pavyzd\u017eiui, kai \u0161v. Serafimas buvo papra\u0161ytas parodyti krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo tiksl\u0105, jo paklaus\u0119s i\u0161girdo ne \u017eod\u017eius, bet pajuto \u0161vies\u0105, \u0161ilum\u0105, ugn\u012f \u2013 t\u0105 Dievo prisilietim\u0105, kuris i\u0161sprogdina m\u016bs\u0173 \u0161ird\u012f ir ji atsiveria kaip Kristaus kapas. O ten ir yra Kristus. \u201e\u017dmogus, perkeistas Prisik\u0117lusiojo \u0161lov\u0117s, \u2013 kaip sako \u0161v. Izaokas Siras, \u2013 pasaulyje ir savo broli\u0173 \u0161irdyse \u012f\u017evelgia degan\u010dio kr\u016bmo prasm\u0119.\u201c Tas, kuris atranda savo \u0161ird\u012f ir Krist\u0173 savyje, atranda J\u012f ir kitame: jis mato, kad Kristus ir Prisik\u0117lusiojo \u0161lov\u0117 yra kiekviename, netgi tame, kuris labiausiai u\u017ekietin\u0119s savo \u0161ird\u012f, atpa\u017e\u012fsta Dvasios buvim\u0105 ir sugeba j\u012f pa\u017eadinti, prisibelsti i\u0161 i\u0161or\u0117s. Dykumos T\u0117vai, asketai vadina tai degan\u010dio kr\u016bmo patirtimi: Moz\u0117 Dievo ugn\u012f sutiko i\u0161or\u0117je, bet ta ugnis yra ir kiekviename i\u0161 m\u016bs\u0173. Ne veltui Mergel\u0117 Marija taip pat tituluojama degan\u010diu kr\u016bmu: joje, kaip krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo pavyzdyje, apsirei\u0161k\u0117 dievi\u0161koji ugnis.<\/p>

\u017dmogus yra tarp dviej\u0173 pasauli\u0173: tarp k\u016bno ir dvasios, tarp to, kas regima, ir to, kas neregima, \u017emogus yra ir sieli\u0161kas<\/em>, ir dvasi\u0161kas. Netgi triuk\u0161muose, sumai\u0161tyje \u017emogaus \u0161irdis turi galimyb\u0119\u2026 \u0160v. Izaokas Siras sako: \u201eKurdamas \u017emog\u0173, Dievas \u012fd\u0117jo \u012f j\u012f ka\u017ek\u0105 dievi\u0161ka\u00a0\u2013 tarsi \u0161viesi\u0105 ir \u0161ilt\u0105 kibirk\u0161t\u012f, mint\u012f, kuri ap\u0161vie\u010dia prot\u0105 ir parodo, kas yra gera, o kas bloga. Tai vadinama s\u0105\u017eine, ir tai yra prigimtinis \u012fstatymas <\u2026>. Ta\u010diau, kai per nuopuol\u012f \u017emogus u\u017edeng\u0117 ir pamyn\u0117 s\u0105\u017ein\u0119, atsirado b\u016btinyb\u0117 naujai \u012f\u017eiebti \u0161i\u0105 palaidot\u0105 kibirk\u0161t\u012f.\u201c<\/p>

\u0160irdies malda veda \u012f \u0161irdies tyl\u0105, o \u0161irdies tyla rei\u0161kia, kad chaosas tampa Naujuoju dangumi ir Nauj\u0105ja \u017eeme. \u012erankis, kuriuo naujai u\u017edegama kibirk\u0161tis, yra d\u0117mesingumas. Jis leid\u017eia i\u0161laisvinti prot\u0105 nuo mus bla\u0161kan\u010di\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 ir daugyb\u0117s j\u0173 sukeliam\u0173 min\u010di\u0173. O kai jos nurimsta ir ateina tyla, ramyb\u0117 (tai galima vadinti ir Dievo reg\u0117jimu, ir beaistri\u0161kumu), patiriamas nu\u0161\u010diuvimas, tarytum b\u016btum uragano centre. Kart\u0105 ma\u010diau laid\u0105 apie uraganus: jie griauna visk\u0105 aplink, bet pa\u010diam s\u016bkurio viduje, jo \u0161irdyje, yra visi\u0161ka ramyb\u0117. I\u0161 esm\u0117s \u0161irdies tyla yra patekimas \u012f t\u0105 uragano centr\u0105. Ne veltui Atono kalno vienuoliai \u017evelgia \u012f banguojan\u010di\u0105 j\u016br\u0105: pasaulis aplink mus yra tarsi nerami j\u016bra, bet m\u016bs\u0173 tikslas \u2013 atsidurti uragano centre, kur m\u016bs\u0173 ramyb\u0117s niekas negali sudrumsti. Kas beatsitikt\u0173, jeigu esame \u0161irdies centre, i\u0161liksime toje ramyb\u0117je. Niekas, jokia kan\u010dia ar nelaim\u0117s, negal\u0117s jos sudrumsti. Be abejo, mes toliau m\u0105stome, jau\u010diame, ken\u010diame ir d\u017eiaugiam\u0117s, bet giliai \u0161irdyje yra tyla.<\/p>

Medituojant J\u0117zaus \u0160ird\u012f, kartojant litanijos \u017eod\u017eius, galime art\u0117ti link \u0161irdies tylos centro\u00a0\u2013 turb\u016bt tai ir yra vis\u0173 maldingum\u0173 prasm\u0117.<\/p>

Pareng\u0117 Dalia Mackelien\u0117 ir Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/em><\/p>