{"id":2340,"date":"2024-05-30T17:11:47","date_gmt":"2024-05-30T14:11:47","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2340"},"modified":"2024-07-15T21:26:25","modified_gmt":"2024-07-15T18:26:25","slug":"indre-gruodiene-tiesiog-zaidziu-gyvenima-kaime","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/05\/30\/indre-gruodiene-tiesiog-zaidziu-gyvenima-kaime\/","title":{"rendered":"Indr\u0117 Gruodien\u0117. \u201eTiesiog \u017eaid\u017eiu gyvenim\u0105 kaime\u201c"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2023 m. Nr. III (27)<\/a><\/em><\/p>

Saul\u0117lydis. \u012evairiomis spalvomis mirguliuoja Raibenio e\u017eero pavir\u0161ius, prie lieptelio priri\u0161ta savo kelion\u0117s ramiai laukia valtis, o pakrant\u0117je tarsi pasak\u0173 namelis stovi \u017ealiai raudona sodyba, pavadinimu \u201eToli\u201c. Dar einant keliu pasitinka Indr\u0117s Gruodien\u0117s pasodintas vis\u0173 Lietuvoje augan\u010di\u0173 med\u017ei\u0173 parkas, kuriame ji ketina vesti edukacijas vaikams, o \u012f\u0117jus \u012f namus\u00a0\u2013 laikrodis besikei\u010dian\u010dias valandas prane\u0161a skirting\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 balsais.<\/em><\/p>

Indr\u0117 Gruodien\u0117 (g. 1963 m.)\u00a0\u2013 Ignalinos mero patar\u0117ja, \u201eEurope Direct Visaginas\u201c vadov\u0117, Naujojo Daug\u0117li\u0161kio (Ignalinos r.) bendruomen\u0117s pirminink\u0117, ekolog\u0117, poet\u0117, dain\u0173 k\u016br\u0117ja, pedagog\u0117, \u017eurnalist\u0117, mama\u2026 Nenusakomos gyvenimo ir k\u016brybin\u0117s energijos \u017emogus, kaip niekas kitas primenantis Juozo Tumo-Vai\u017eganto i\u0161sakytas mintis apie deiman\u010diuk\u0173 ie\u0161kojim\u0105, gyvenim\u0105 visada tekinom ir niekada \u017eingsniu ir savo laim\u0117s atradim\u0105, jos trok\u0161tant kitiems.<\/em><\/p>

I. Gruodien\u0117 \u012f Ignalinos rajon\u0105 atvyko ankstyvoje jaunyst\u0117je, devintojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje, kuomet did\u017eioji dalis Lietuvos gyventoj\u0173 dar intensyviai jud\u0117jo prie\u0161inga kryptimi\u00a0\u2013 i\u0161 kaimo \u012f miest\u0105. Vaikyst\u0117je pamilusi gyvenimo gamtoje id\u0117j\u0105, Indr\u0117 niekuomet nesigail\u0117jo savo pasirinkimo. Ji tvirtina, jog gyvenim\u0105 visada jaut\u0117 kaip tam tikr\u0105 \u017eaidim\u0105 arba meno k\u016brin\u012f. \u0160iuo metu I. Gruodien\u0117 buria aplink save ir \u012fkvepia vietos bendruomen\u0119, daro begal\u0119 dalyk\u0173\u00a0\u2013 nuo gamtos, darbo ar architekt\u016bros paveldo puosel\u0117jimo iki vietos muziejaus \u012fk\u016brimo, muzikos festivali\u0173 organizavimo, namin\u0117s duonos kepimo, edukacij\u0173 mokiniams, dain\u0173 ir poezijos ra\u0161ymo\u2026<\/em><\/p>

Naujojo Daug\u0117li\u0161kio bendruomen\u0117s nariai puosel\u0117ja Onini\u0173 \u0161vent\u0117s tradicijas, renka kra\u0161totyrin\u0119 informacij\u0105, kuri\u0105 pristato tiek leidiniuose, tiek per \u012fvairius renginius. Bendruomen\u0117s iniciatyva restauruotas XIX a. namas miestelio centre, kuriame \u012fkurtas kra\u0161to muziejus, bendruomen\u0117s centras.<\/em><\/p>

Pokalbio metu Indr\u0117 dalijasi tiek savo ne\u012ftik\u0117tinai turtingo gyvenimo istorija, tiek gvildena tam tikras Lietuvos region\u0173 problemas.<\/em><\/p>

Nor\u0117\u010diau prad\u0117ti nuo neeilin\u0117s J\u016bs\u0173 gyvenimo istorijos ir netipi\u0161k\u0173 pasirinkim\u0173. \u0160iandien i\u0161 miesto keltis \u012f kaim\u0105 tampa gan madingu rei\u0161kiniu, bet tada, kai i\u0161vykote J\u016bs, kaip pati esate min\u0117jusi, daugumai tai buvo absoliu\u010diai nesuprantama. Gal gal\u0117tum\u0117te papasakoti, kas l\u0117m\u0117 \u0161\u012f nor\u0105 ir pasirinkim\u0105?<\/strong><\/p>

Manau, kad u\u017euomazgos gim\u0117 vaikyst\u0117je \u2013 d\u0117l pirmos kaimo patirties. Teko beveik penkerius metus d\u0117l ligos b\u016bti visi\u0161kai u\u017edarytai ligonin\u0117je, sanatorijoje. Po to mane atve\u017e\u0117 \u012f kaim\u0105. \u017dvelgiant \u0161i\u0173 dien\u0173 akimis, tai buvo visi\u0161ka egzotika: name jokios elektros, asla, tvarte knib\u017eda pauk\u0161\u010diai, par\u0161ai, karv\u0117s, ve\u0161i sodai, esi visi\u0161kai laisvas steb\u0117ti gamt\u0105. Dabar tai vadiname tvariu gyvenimu.<\/p>

Tikriausiai \u0161is kontrastas \u2013 i\u0161 palatos \u012f kaim\u0105 \u2013 prilygo pirmos meil\u0117s potyriui. Atvira \u0161irdimi \u012fsimyl\u0117jau \u0161\u012f gyvenim\u0105 \u2013 tai buvo mano pasaulis, fantazijos, \u017eaidimai. V\u0117liau kaimas pama\u017eu \u0117m\u0117 pana\u0161\u0117ti \u012f miestel\u012f, jame radosi civilizacijos element\u0173.<\/p>

Labai dom\u0117jausi gamtos pasauliu, rinkau drugeli\u0173, plunksn\u0173 kolekcijas, k\u016briau gamtinius \u017eodynus, skai\u010diau knygas. Gyvenimas tek\u0117jo savo vaga, bet \u0161ios vaikyst\u0117s svajon\u0117s viena po kitos \u0117m\u0117 tiesiog nat\u016braliai pildytis.<\/p>

Baigiau biologijos mokslus, septynerius metus dirbau tuometiniame Zoologijos ir parazitologijos institute. Tyrin\u0117jau pelinius grau\u017eikus, buvau laborante, dirbau \u0161alia mokslinink\u0173. V\u0117liau i\u0161sipild\u0117 ir antroji svajon\u0117 \u2013 apsigyventi kaime. Tapau meil\u0117s emigrante, sutikau i\u0161 \u0161i\u0173 kra\u0161t\u0173 kilus\u012f \u017emog\u0173. Tuomet buvau laiminga, nes jau\u010diau, kad i\u0161sipildys visas mano vaikyst\u0117s svajoni\u0173 paveikslas.<\/p>

I\u0161 t\u0173 met\u0173 liko labai gil\u016bs \u012fg\u016bd\u017eiai\u00a0\u2013 su\u017einojau, kaip mel\u017eiamos karv\u0117s, gaminamos de\u0161ros, pjaunama kiaul\u0117, kaip spaud\u017eiami s\u016briai. Galiu pasakyti, kad tiesiog \u017eaid\u017eiau gyvenim\u0105 kaime, jau\u010diau pasim\u0117gavim\u0105. B\u016bdavo keista, kad kaimo \u017emon\u0117s, gyvenantys \u016bkininkavimo rutinoje, bet kokia kaina nori vaikus i\u0161leisti \u012f miest\u0105, kad tik \u0161ie nematyt\u0173 vargo. Bet a\u0161 atva\u017eiavau visai ne vargti, o d\u017eiaugtis.<\/p>

\"\"
Indr\u0117 Gruodien\u0117. I. Gruodien\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Ar vis\u0105 laik\u0105 jaut\u0117te d\u017eiuges\u012f, ar sunkesniais momentais imdavo ir kiek kitaip atrodyti?<\/strong><\/p>

D\u017eiugesio jausmas lyd\u0117jo visada. Pats procesas ir buvo tikslas, nesitik\u0117jau jokio galutinio rezultato. Suvokiau, kad b\u016bna ir negand\u0173, ir nes\u0117kmi\u0173, ka\u017ekas neu\u017eauga, numir\u0161ta, suserga, bet visk\u0105 pavykdavo i\u0161spr\u0119sti. Neigiamos emocijos ar prisiminimai niekuomet manyje giliai ne\u012fsi\u0161aknija. \u017dinau juos kaip faktus, bet emocinio i\u0161gyvenimo nesine\u0161u \u012f ateit\u012f. Jis b\u016bna tik momentinis. Net patyrusi tam tikr\u0173 nes\u0117kmi\u0173 \u016bkyje, visuomet b\u016bdavau labai laiminga, jog mano vaikai gali basi b\u0117gioti per pievas. \u0160\u012fmet, kai dukra sveikino su Motinos diena, pad\u0117kojo u\u017e tai, kad suteikiau galimyb\u0119 augti gamtoje.<\/p>

Tiesa, vienu metu, dar pirmaisiais gyvenimo kaime metais, beauginant vaikus, buvau \u0161iek tiek \u012fsukta \u012f rutin\u0105. Tuomet nusprend\u017eiau ie\u0161kotis kokio darbelio. Besiimdama atsitiktini\u0173 darb\u0173, susipa\u017einau su viena moterimi, kuri tuo metu dirbo Seimo nario K\u0119stu\u010dio Trapiko pad\u0117j\u0117ja. Ji man paskambino po savait\u0117s ir paklaus\u0117, ar noriu dirbti vietoje jos. I\u0161 nuostabos nutilau ir po akimirkos sakau: \u201eNoriu.\u201c Ji atsak\u0117: \u201eGerai, jis po penkiolikos minu\u010di\u0173 atva\u017eiuos, susitarsite.\u201c Tesp\u0117jau tvirtai pasakyti, kad jis neva\u017eiuot\u0173, buvau visi\u0161kai nepasiruo\u0161usi, nor\u0117jau susitarti telefonu.<\/p>

Tada vaikams sakiau: \u201eRamiai, tylos, s\u0117d\u0117kite prie telefono.\u201c Pati i\u0161\u0117jau rav\u0117ti bra\u0161ki\u0173. Kai galiausiai susitar\u0117me susitikti Vilniuje, atsidariau spint\u0105 \u2013 visi drabu\u017eiai persismelk\u0119 pel\u0117si\u0173 kvapu. Ne\u012fsivaizduoju, k\u0105 rengtis. Nuva\u017eiavau pas mam\u0105 \u012f Vilni\u0173, \u012f \u017dv\u0117ryno mikrorajon\u0105. Pasakiau, kad atvykau darbintis, b\u016bsiu Seimo nario pad\u0117j\u0117ja. Ji manimi nepatik\u0117jo. Paprastai, kai atva\u017eiuodavau, mama visada liepdavo t\u0105 pa\u010di\u0105 sekund\u0119 nusirengti ir mesti visus r\u016bbus \u012f skalbimo ma\u0161in\u0105.<\/p>

Taigi, susitikome prie Seimo. Be proto jaudinausi. K. Trapikas ateina ir sako: \u201eLabas. Einame formintis. K\u0105 tu baigusi? O kas tavo runkelius rav\u0117s?\u201c Dreban\u010diu balsu i\u0161lemenu: \u201eV-v-yyy-rr-a-ss.\u201c Mane \u012fsiveda \u012f Seim\u0105. Jau\u010diuosi kaip visai kitame pasaulyje. Jis su visais sveikinasi, visk\u0105 rodo, o man tiesiog sukasi galva.<\/p>

Pad\u0117j\u0117ja dirbau 1996\u20132000 m., du kartus per savait\u0119 priimin\u0117davau \u017emones. Jie kreipdavosi \u012fvairiais klausimais. Skambindavau \u012f visokias institucijas, prisistatydavau, keldavau klausimus. I\u0161 karto sulaukdavau atsakymo maloniu balsu: \u201eGerai, tegu ateina, visk\u0105 padarysime.\u201c Taip pama\u010diau i\u0161virk\u0161\u010di\u0105 realyb\u0117s pus\u0119: nor\u0117damas gauti pat\u012f papras\u010diausi\u0105 dalyk\u0105, turi tur\u0117ti status\u0105.<\/p>

Taigi, jau\u010diau did\u017eiul\u012f kontrast\u0105: vos pakilusi i\u0161 bra\u0161ki\u0173 lysv\u0117s staiga v\u0117l integravausi \u012f visuomen\u0119 ir tapau reikalinga.<\/p>

Labai \u012fsimin\u0117 J\u016bs\u0173 fraz\u0117, kad svarbu nepasiduoti pesimistams, galb\u016bt net neprisileisti j\u0173, kai ruo\u0161iesi kokiai nors avanti\u016brai. Jei gyvenime susid\u016br\u0117te su aplinkos skepsiu, kaip pavyko j\u012f \u012fveikti?<\/strong><\/p>

Mano optimizmas kai kam gali atrodyti perd\u0117tas, su tam tikru naivumo pot\u0117piu. Net ir draugai pastebi, kad man\u0119s klausantis, viskas atrodo ypatinga \u2013 sutikti \u017emon\u0117s, gyv\u016bnai, aplinka. Kurdavausi visokias istorijas ir viskuo g\u0117r\u0117davausi, gro\u017e\u0117davausi. Jau\u010diausi tarsi meninink\u0117, kurianti savo gyvenim\u0105, \u012fsileid\u017eianti \u012f j\u012f \u012fvairiausius atspalvius. \u0116miau sau sakyti: \u201eNiekada neik prie\u0161 save, daryk taip, kaip jauti.\u201c Net ir mano kardinalus i\u0161vykimas \u012f kaim\u0105 jaunyst\u0117je, ilgai augintas, brandintas vaikyst\u0117je, paskui prislopintas, gl\u016bd\u0117j\u0119s pas\u0105mon\u0117je.<\/p>

V\u0117liau staiga tarsi augalui man atsirado palanki dirva, \u0117miau augti, stiebtis, tapo nesunku tarsi nu\u0161luoti kit\u0173 primestas moralines normas. \u012evairi\u0173 \u017emoni\u0173 moralus atsimenu tik kaip faktus. Man jie atrod\u0117 nereik\u0161mingi, nes b\u016btent a\u0161 gyvenu, \u017einau, jau\u010diu. Visada tur\u0117jau stipri\u0105 intuicij\u0105, savaranki\u0161kum\u0105, tik\u0117jim\u0105.<\/p>

Gyvenimas yra tarsi sistema nesistemoje. \u012evairios svajon\u0117s, veiklos, norai, \u012fgyvendinimai, nelaim\u0117s, kai joms ateina laikas, sueina \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105 ir viskas savaime i\u0161sisprend\u017eia. Jau\u010diuosi tarsi s\u0117d\u0117\u010diau prie konvejerio, o ant jo viskas pad\u0117ta: karv\u0117, ma\u0161ina, vaikai, d\u017eiaugsmas, kelion\u0117, nelaim\u0117, mirtis\u2026 Visa, k\u0105 turiu. O a\u0161 s\u0117d\u017eiu ir \u017ei\u016briu: dabar dar ma\u0161inos nenoriu, dar neu\u017esidirbau, ateis laikas. Matau vaikus, namel\u012f. Intuityviai u\u017esinoriu kokio daikto, ir jis atsiranda. Daug ko negaliu savo m\u0105stymo d\u0117\u017eut\u0117je pati paai\u0161kinti.<\/p>

\"\"
Indr\u0117 Gruodien\u0117. I. Gruodien\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Labai stebina ir J\u016bs\u0173 k\u016brybin\u0117, gyvenimo energija, ugnis. Pati esate bendruomen\u0117s pirminink\u0117, generuojate id\u0117jas, kaip tur\u0117t\u0173 vystytis vietos gyvenimas, gebate \u012fkv\u0117pti \u017emones. Ar nuo pat prad\u017ei\u0173 J\u016bs\u0173 id\u0117jos b\u016bdavo sutinkamos palankiai?<\/strong><\/p>

Nesakau, kad ir dabar jos sutinkamos palankiai. Id\u0117jos gimsta i\u0161 mano asmens, tuomet tarsi nenoromis imu jas diktuoti. Kartais pavyksta u\u017edegti, sudominti \u017emones, o kartais tenka tapti savoti\u0161ku \u201ediktatoriumi\u201c, \u012fgyvendinti id\u0117jas vienai, jei tikiu, kad tai svarbu. Nat\u016bralu, jog visi \u017emon\u0117s yra skirtingo m\u0105stymo, turi skirtingas vertybes. Jau\u010diu, kad kartais ne visi sp\u0117ja su mano id\u0117jomis, kartais jau\u010diu grau\u017eat\u012f, kad viena darau, tarsi to reik\u0117t\u0173 tik man. Ne visada pavyksta kiekvienam \u017emogui jo kalba i\u0161ai\u0161kinti, kod\u0117l vienas ar kitas dalykas svarbus. Tikiu, kad geriausias id\u0117j\u0173 atpildas ir vertintojas yra laikas.<\/p>

A\u0161 dalinuosi savo mintimis, \u017emon\u0117s tiki, bet kartais d\u0117l minties grei\u010dio ne visk\u0105 sugebu paai\u0161kinti, pateikti, kaip kiti \u012fprat\u0119. Dabar toleruojame l\u0117t\u0105 gyvenim\u0105, kaime juo m\u0117gaujam\u0117s, bet kaip sustabdyti minties l\u0117kim\u0105?<\/p>

Kiek teko va\u017ein\u0117ti po tolimesnius Lietuvos regionus, gyvenimas \u0161iame kra\u0161te yra vienas labiau d\u017eiuginan\u010di\u0173. Tiek i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, kai matai, kaip dirbami laukai, pri\u017ei\u016brimos sodybos, tiek pa\u017e\u012fstant \u0161iek tiek giliau, matant, kad vyksta \u012fvairios iniciatyvos, r\u016bpinamasi \u017emon\u0117mis. Kitur esu ma\u010diusi daug daugiau nam\u0173, u\u017ekaltais langais, li\u016bdn\u0173 \u017emoni\u0173 veid\u0173, daug daugiau pesimizmo, nusivylimo gyvenimu. Ko, j\u016bs\u0173 manymu, reikia regionams, kad juose virt\u0173 gyvenimas?<\/strong><\/p>

Aplink save buriame pana\u0161ius \u017emones. Net ir atvyk\u0119 \u012f nauj\u0105 viet\u0105, nat\u016braliai juos pritraukiame. Tuomet ir atrodo, kad viskas \u0161aunu, nes sutampa vertyb\u0117s, u\u017esikreti pozityvumu: visi ka\u017eko siekia, ka\u017ek\u0105 daro.<\/p>

Ko tr\u016bksta regionuose? Gal nuskamb\u0117s keistai, bet \u2013 lyderi\u0173, kaimo \u0161viesuoli\u0173. Ne kiekvienas \u017emogus apdovanotas iniciatyviu \u012f\u017evalgiu protu, autoritetu. Ne aklu tro\u0161kimu pakeisti sen\u0173 sodyb\u0173 langus plastikiniais, ne siekiu visk\u0105 u\u017ekloti trinkel\u0117mis. Va\u017eiuodami da\u017enai pamatysit senas trobas, kuri\u0173 akys tarsi i\u0161\u0161audytos. M\u0105stant apie ateit\u012f, reikia lyderyst\u0117s, dr\u0105sos koncentruotis \u012f tvarius dalykus, kuri\u0173 rezultato i\u0161 karto nepamatysi.<\/p>

\u0160iuo metu man labai r\u016bpi senieji sodai. Da\u017enai miesto \u017emon\u0117s svajoja gr\u012f\u017eti \u012f gamt\u0105, nusiperka sodyb\u0105 kaime, bet labai myli \u201etvark\u0105\u201c, bijo erki\u0173, tad be gailes\u010dio i\u0161pjauna obelis, nors tie med\u017eiai gal\u0117t\u0173 gyventi dar penkiasde\u0161imt ar \u0161e\u0161iasde\u0161imt met\u0173. I\u0161pjauna vis\u0105 buvus\u012f gyvenim\u0105.<\/p>

Nor\u0117\u010diau aktualizuoti sen\u0173j\u0173 sod\u0173 saugojim\u0105, \u0161viesti \u017emones \u0161ia tema, sutelkti tam param\u0105. Lietuvoje yra net kelios nacionalin\u0117s obel\u0173 veisl\u0117s: antaniniai, renetai, pepinai, rudens dry\u017euotieji. Kokios galingos senosios obelys!<\/p>

Socialiniuose tinkluose esu sub\u016brusi grup\u0119 \u201eMed\u017eio \u0161irdis\u201c. Siekiame saugoti pavienius, galingus med\u017eius, u\u017e kuri\u0173 slypi \u017emoni\u0173 istorijos, tarsi Grainio liepa. Nor\u0117t\u0173si juos suinventorinti, tas istorijas u\u017efiksuoti. Nor\u0117t\u0173si prie j\u0173 \u012fsmeigti informacinius kuoliukus, kad at\u0117j\u0119s pasigro\u017e\u0117ti \u017emogus tur\u0117t\u0173 galimyb\u0119 susipa\u017einti su med\u017eio istorija. Kai \u012fk\u016briau \u0161i\u0105 grup\u0119, tiek sulaukiau \u012fdomi\u0173, jautri\u0173 pasakojim\u0173, kad net gim\u0117 mintis i\u0161leisti knyg\u0105. Per med\u012f skleid\u017eiasi \u017emogaus ir gamtos ry\u0161ys, istorija, prisiminimai.<\/p>

\"\"
Indr\u0117 Gruodien\u0117. I. Gruodien\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Ta\u010diau \u0161nekant tiek apie gamtos, tiek apie architekt\u016bros ar darbo tradicij\u0173 paveld\u0105, atrodo, jog pagrindin\u0117 problema, kad did\u017eiajai m\u016bs\u0173 visuomen\u0117s daliai tr\u016bksta s\u0105moningumo. Ka\u017ekuriuo metu liov\u0117m\u0117s nat\u016braliai i\u0161 vyresn\u0117s kartos perimti \u017einias, tradicijas. Gal tai susij\u0119 su sovietme\u010diu?<\/strong><\/p>

Da\u017enai tiesiog nebenorime to, kas buvo. Tiesa, jog anks\u010diau \u017emogus buvo gerokai ma\u017eiau mobilus, nebuvo toki\u0173 technologij\u0173. I\u0161 ties\u0173, visi esame kil\u0119 nuo \u017eagr\u0117s. Protai, i\u0161\u0117j\u0119 i\u0161 kaimo, kuriuos i\u0161leisdavo ugdytis, kilti auk\u0161\u010diau, k\u016br\u0117 technikos am\u017ei\u0173, steng\u0117si, kad b\u016bt\u0173 patogiau kaime vargstantiems artimiesiems.<\/p>

Taip gim\u0117 tam tikras paradoksas: fizini\u0173, mechanini\u0173 technologij\u0173 am\u017eius praeina, naujos kartos gr\u0119\u017eiasi \u012f tvarum\u0105, gr\u012f\u017eta \u012f kaim\u0105. Be abejo, dar ne\u017einome, k\u0105 mums atne\u0161 skaitmenin\u0117s technologijos, dirbtinis intelektas. Vis d\u0117lto soviet\u0173 i\u0161auginta karta labai ver\u017e\u0117si \u012f miest\u0105, \u012f civilizacij\u0105, nebenor\u0117jo to, kas buvo. A\u0161 irgi nenor\u0117jau gyventi mieste, nes jame buvau praleidusi vis\u0105 gyvenim\u0105, ta\u010diau tuo metu toki\u0173 buvo vienetai, mano pasirinkimas nebuvo madingas. Gal esame link\u0119 b\u0117gti nuo rutinos? Vargti reikia visur, niekur nei\u0161vengsi r\u016bpes\u010dio. Grei\u010diausiai \u017emogus i\u0161 esm\u0117s trok\u0161ta poky\u010dio.<\/p>

Vis d\u0117lto tiek t\u016bkstantme\u010di\u0173 \u017emogui buvo nat\u016bralu tur\u0117ti savo erdv\u0119, \u017eem\u0117s lopin\u0117l\u012f, o sugr\u016bdimas \u012f miestus, \u012f daugiabu\u010dius, kur \u017emogus prisispaud\u0119s prie \u017emogaus, palyginti nesenas, turb\u016bt siekiantis Pramon\u0117s perversm\u0105. Gal tai, kaip gyvename \u0161iandien, \u017emogui n\u0117ra nat\u016bralu?<\/strong><\/p>

I\u0161 kaimo i\u0161\u0117jusi\u0105 kart\u0105 stulbino daugiabu\u010diai, juose veikiantis vandentiekis, centrinis \u0161ildymas. Jie visa tai mat\u0117 kaip geresn\u012f gyvenim\u0105 \u2013 \u017eav\u0117josi, jog dien\u0105 atidirb\u0119 fabrike, vakare gali tiesiog ils\u0117tis, gauti talon\u0173 baldams, automobiliui. Ta\u010diau \u017emon\u0117s labai greitai v\u0117l \u0117m\u0117 va\u017ein\u0117ti \u012f kaim\u0105 \u2013 net ir maisto atsive\u017eti. Kaime i\u0161liko geneti\u0161kai stipr\u016bs \u017emon\u0117s, pas kuriuos visi gr\u012f\u017eta.<\/p>

Ne\u017einau, koks likimas laukia dabartin\u0117s miest\u0173 strukt\u016bros. Net ir renovuoti daugiabu\u010diai gyvuos ne ilgiau kaip dvide\u0161imt met\u0173. Manau, kad \u017emon\u0117s, laikui b\u0117gant, paliks miestus ir keliaus \u012f kaim\u0105. Miestas pama\u017eu tampa tam tikra pramogos erdve\u00a0\u2013 ten daug menin\u0117s, k\u016brybin\u0117s visiems skoniams tinkamos pasi\u016blos.<\/p>

\"\"
Indr\u0117 Gruodien\u0117. I. Gruodien\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Nor\u0117\u010diau gr\u012f\u017eti prie J\u016bs\u0173 min\u010di\u0173 apie lyderyst\u0119 ir jos tr\u016bkum\u0105. Man kilo klausimas, kaip nat\u016braliai \u0161\u012f reikal\u0105 spr\u0119sti. Manau, kad \u017emon\u0117ms priimtina tik i\u0161 vidaus, i\u0161 j\u0173 pa\u010di\u0173 terp\u0117s kylanti lyderyst\u0117. Turb\u016bt i\u0161 \u0161alies at\u0117j\u0119s \u017emogus vargiai gal\u0117t\u0173 tapti lyderiu, galb\u016bt tam reik\u0117t\u0173 labai daug laiko\u2026<\/strong><\/p>

Taip, ir a\u0161, atvykusi i\u0161 Vilniaus, tarmi\u0161kai esu vadinama at\u0117juoniu. Tur\u0117jau u\u017eauginti vaik\u0173 kart\u0105, kad gal\u0117\u010diau dalintis savo id\u0117jomis ir jomis b\u016bt\u0173 tikima. Ta\u010diau tuo pat metu pasteb\u0117jau, jog daugiausiai kaimuose pozityvi\u0173 poky\u010di\u0173 atne\u0161a b\u016btent atvyk\u0119 \u017emon\u0117s. Vietos gyventojai galb\u016bt verda savo sultyse ir nustoja matyti galim\u0105 potencial\u0105. Atrodo, kad jie m\u0105sto logi\u0161kai, ta\u010diau tuo pat metu tai gan primityvu. Kai siek\u0117me \u012frengti tinklinio aik\u0161tel\u0119 jaunimui, visi \u0117m\u0117 argumentuoti, jog tuoj u\u017edarys mokykl\u0105, greitai nebeliks jaunimo, neverta \u0161vaistyti pinig\u0173. Tokiomis akimirkomis mane ima pyktis, nes jei nieko nedarysi d\u0117l jaunimo, jis dar labiau manys, kad yra nevertinamas.<\/p>

Kalbant apie lyderyst\u0119, vienas man artimiausi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 Vai\u017egantas, vadinamas deiman\u010diuk\u0173 ie\u0161kotoju. Jis rasdavo, past\u016bm\u0117davo vadinamuosius kaimo lyderius. Pati stengiuosi ir manau, kad kartais pavyksta rasti t\u0173 deiman\u010diuk\u0173. Man kiekvienas \u017emogus yra \u012fdomus, pasineriu \u012f jo pasaul\u012f. Kiekvienas ka\u017ek\u0105 daro, bet pats negeba to vie\u0161inti, dr\u0105siai apie tai kalb\u0117ti. \u012esivaizduoja, jog tai niekam ne\u012fdomu.<\/p>

Manau, kad tur\u0117t\u0173 b\u016bti rengiami lyderyst\u0117s mokymai, ypa\u010d reikia skatinti jaunim\u0105. Pati daug i\u0161mokau per kadaise \u0161ved\u0173 \u016bkinink\u0173 organizuotus mokymus. V\u0117liau \u0161i\u0105 patirt\u012f pasi\u016bliau dar keliams \u016bkininkams i\u0161 savo kra\u0161to \u2013 visi ka\u017ek\u0105 \u012fdomaus padar\u0119, pasiek\u0119, u\u017ekr\u0117t\u0119 savo pavyzd\u017eiu kitus.<\/p>

Vis d\u0117lto dabar \u017emon\u0117s ma\u017eiau nori mokytis. Paradoksas\u00a0\u2013 pinig\u0173 yra, bet tr\u016bksta nat\u016braliai motyvuot\u0173 \u017emoni\u0173.<\/p>

Man labai didel\u012f \u012fsp\u016bd\u012f paliko ma\u017eyt\u0117s \u0161io regiono bibliotekos, kurios visi\u0161kai kitokios nei miest\u0173 ar labiau prakutusi\u0173 miesteli\u0173. Pasidalinsiu kontroversi\u0161ka patirtimi: \u012f vieno miestelio puikiai renovuot\u0105 bibliotek\u0105 su kolega buvome pakviesti diskusijai su vietos gyventojais. Sumi\u0161usi bibliotekinink\u0117 sako: \u201eNa, tai kalb\u0117kite.\u201c Mes sutrik\u0119\u00a0\u2013 k\u0105 kalb\u0117ti? Kolega susiorientavo, spontani\u0161kai prad\u0117jo kalbinti \u017emones ir susitikimas visai neblogai pavyko. \u0160tai \u010dia pama\u010diau kontrast\u0105: Gryb\u0117n\u0173 bibliotek\u0117l\u0117 labai kukli, \u0161ildoma kokline krosnimi, neturi vandentiekio, bet ten vyksta vietos dailininko paroda, \u017emon\u0117s nuo\u0161ird\u017eiai apie tai diskutuoja, bibliotekinink\u0117 paruo\u0161usi rimtus klausimus. Kilo mintis, kad kol tokios bibliotek\u0117l\u0117s gyvos, tol gyvas ir vietos dvasinis gyvenimas, identitetas.<\/strong><\/p>

I\u0161girdau patvirtinim\u0105, kad pinigai gadina \u017emones. Be abejo, j\u0173 reikia, ta\u010diau jie tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriami tai grand\u017eiai, kuri geb\u0117t\u0173 spr\u0119sti ilgalaikes problemas. Lyderiams sugalvojus gra\u017ei\u0105 id\u0117j\u0105, \u0161i tarsi u\u017estringa, nes tolimesn\u0117s grandys negeba jos i\u0161pildyti. \u017dmon\u0117s nesupranta, kad tai neturi b\u016bti trumpalaikis dalykas. Lietuvoje rastume daug pavyzd\u017ei\u0173, kaip \u017emon\u0117s, gav\u0119 nurodym\u0105 \u012fsisavinti l\u0117\u0161as, tiesiog u\u017esideda pliusus.<\/p>

Gryb\u0117n\u0173 bibliotek\u0117l\u0117 ir kitos \u2013 bendruomeniniai \u017eidiniai, kurie tur\u0117t\u0173 i\u0161likti. Jie gyvens, kol bus ginami vietos bendruomen\u0117s. \u012evairiose seni\u016bnijose gyvenimas vyksta skirtingai, bet da\u017enai biblioteka kartu b\u016bna ir kult\u016bros namai. Ten vyksta \u012fvairios veiklos, kiekvienas \u017emogus turi galimyb\u0119 pasirinkti, kas jam labiausiai tinkama. Tik \u0161iek tiek gaila, kad tikrojo bendruomeni\u0161kumo, o ne priedangos tik \u012fsisavinti pinigus, pas mus labai ma\u017e\u0117ja.<\/p>

V\u0117lgi manau, kad tr\u016bksta tinkam\u0173 lyderi\u0173. O koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti lyderis? Jis tur\u0117t\u0173 pasi\u017eym\u0117ti \u017emogi\u0161kosiomis savyb\u0117mis, traukti kitus, u\u017edegti. B\u016bti tarsi mama\u00a0\u2013 globojanti ir puosel\u0117janti.<\/p>

\"\"
I. Gruodien\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Reikia labai daug universali\u0173 geb\u0117jim\u0173. Buvo tiesiog ne\u012ftik\u0117tina, kai pokalbio prad\u017eioje pamin\u0117jote Vai\u017egant\u0105, nes eidama pas Jus, apie j\u012f m\u0105s\u010diau. Prisiminiau du svarbius jo sakinius: \u201eVisada tekinom, niekada \u017eingsniu\u201c; \u201eKitiems ie\u0161kojau laim\u0117s, sau radau\u201c. Fenomenalu, kad save dalindamas kitiems\u00a0\u2013 tarnaudamas kaip kunigas, b\u016bdamas bendruomen\u0117s \u017emogus, visada l\u0117kdamas b\u0117gte ir d\u0117l vis\u0173\u00a0\u2013 sugeb\u0117jo save realizuoti ir kaip talentingas ra\u0161ytojas. Nor\u0117\u010diau pakalb\u0117ti apie J\u016bs\u0173 asmenin\u0119 k\u016bryb\u0105\u00a0\u2013 eil\u0117ra\u0161\u010dius, dainas\u2026 \u012esivaizduoju, kad tam stabtel\u0117jimui b\u016bna skirtos tik akimirkos. Turb\u016bt, kai esi labai veiklus \u017emogus, k\u016bryba yra tarsi nuo ka\u017eko kito atpl\u0117\u0161tas laikas, kai pagaliau turi galimyb\u0119 pab\u016bti su savimi.<\/strong><\/p>

Man\u0119s da\u017enai klausdavo, kod\u0117l tai darai\u2026 Kiekvienas \u017emogus turi sau i\u0161sigryninti, k\u0105 jis geba. Moku si\u016bti, bendrauti su \u017emon\u0117mis, groti, dainuoti, i\u0161kepti pyrag\u0105\u2026 Tuo reikia dalintis. Gyvensime, mirsime ir nusine\u0161ime savo geb\u0117jim\u0105, tad svarbu i\u0161dr\u012fsti dalintis. Jei matau, kad galiu, tiesiog dalinuosi.<\/p>

Mano k\u016bryba spontani\u0161ka, net ne\u017einau, ar da\u017eniau gimsta d\u0117l \u0161viesi\u0173, ar d\u0117l skaud\u017ei\u0173 emocij\u0173. Tai \u2013 sielos i\u0161sisakymas. Gyvenime i\u0161 viso gal tik vien\u0105 \u017eaisming\u0105 tekst\u0105 esu para\u0161iusi, visa kita ateina per nelengvus i\u0161gyvenimus ir yra tikras atsiv\u0117rimas. Atrodau esanti stipruol\u0117, kovojanti su negandomis, visk\u0105 sp\u0117janti, o mano dainos li\u016bdnos, i\u0161m\u0105stytos \u2013 apie meil\u0119, apie jausmus kalbama per gamt\u0105.<\/p>

Gal per k\u016bryb\u0105 lengviau i\u0161sisakyti ir netgi sau pa\u010diam pasakyti ka\u017ek\u0105, ko nesinori \u012fvardyti\u2026<\/strong><\/p>

Taip, tu apsinuogini. \u0160i forma tam labai patogi. Apsinuogini, tampi pa\u017eeid\u017eiamas, tarsi atlieki i\u0161pa\u017eint\u012f. Juk i\u0161 tikr\u0173j\u0173 i\u0161sakai vis\u0105 savo siel\u0105, o gal gyvenime kitiems rodaisi kitoks.<\/p>

Kart\u0105, kai man buvo a\u0161tuoniolika, jau\u010diausi suk\u016brusi brand\u0173 eil\u0117ra\u0161t\u012f. Tuo metu dirbau Ekologijos institute, kur mokslininkas Jonas Tauginas labai \u012fdomiai organizuodavo Jonines laukin\u0117je gamtoje. Mano pirmuosius poetinius bandymus \u012fkv\u0117p\u0117 \u0161ie potyriai. Pas t\u0117vus kartais lankydavosi ra\u0161ytoja Vidmant\u0117 Jasukaityt\u0117 ir jai nusprend\u017eiau parodyti \u0161\u012f tekst\u0105. Ra\u0161ytoja \u012f mano darb\u0105 pasi\u017ei\u016br\u0117jo skepti\u0161kai, po to labai ilgai nebek\u016briau.<\/p>

V\u0117l paband\u017eiau ra\u0161yti jau apsigyvenusi kaime, augindama keturis vaikus. Pamenu, buvo \u017eiemos pabaiga, tuoj tur\u0117jo prad\u0117ti tirpti varvekliai. Para\u0161iusi eil\u0117ra\u0161t\u012f, slapta nuve\u017eiau \u012f pa\u0161t\u0105, i\u0161siun\u010diau vietos laikra\u0161\u010diui. Man tada buvo apie trisde\u0161imt. Prenumeravau laikra\u0161t\u012f, praver\u010diau nauj\u0105 jo numer\u012f ir i\u0161vydau savo tekst\u0105. Tiesiog \u0161iurpas per\u0117jo per k\u016bn\u0105. Tai man tada dav\u0117 tokius sparnus, prad\u0117jau v\u0117l kurti.<\/p>

Baigiant m\u016bs\u0173 pokalb\u012f, nor\u0117\u010diau paklausti apie J\u016bs\u0173 sodybos pavadinim\u0105 \u201eToli\u201c. Jis atrodo gan paradoksalus, nes visas J\u016bs\u0173 gyvenimas, veikla labiau kalba apie \u017eod\u012f Arti. Esate arti \u017emoni\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, \u012fvairi\u0173 savo miestelio reikal\u0173, problem\u0173, save dalinate. Ar gal\u0117tum\u0117te pasakyti, k\u0105 rei\u0161kia \u0161is \u201eToli\u201c?<\/strong><\/p>

Kiekvienas \u017emogus turi tur\u0117ti ma\u017e\u0105 savo erdvel\u0119, kurioje pasikrauna gyvenimui, darbams, id\u0117j\u0173 \u012fgyvendinimui, tampa paj\u0117gus b\u016bti stiprus \u0161alia kit\u0173 \u017emoni\u0173. \u017dodis \u201eToli\u201c neturi rib\u0173. Jis nenusako jokio atstumo, tai labai individualu. \u201eToli\u201c daugiau rei\u0161kia pabuvim\u0105 su savimi.<\/p>

Tiesa, \u0161is pavadinimas gim\u0117 labai \u012fdomiai. Kai \u010dia dar nieko nebuvo, kvie\u010diausi profesional\u0105 konsultuotis d\u0117l statyb\u0173. \u0160is, sulauk\u0119s telefono skambu\u010dio, \u012f klausim\u0105 \u201eKur esi?\u201c atsak\u0117: \u201eNe\u017einau, ka\u017ekur toli.\u201c Taip ir sve\u010diai, vos atva\u017eiav\u0119, da\u017enai i\u0161taria: \u201eO Dieve, kaip tu toli\u2026\u201c Pamaniau, kad tai b\u016bt\u0173 puikus pavadinimas.<\/p>

Kas gyvenime toli, visada gali virsti arti. Ir neai\u0161ku, kas yra pirmas, kaip vi\u0161ta ir kiau\u0161inis. Ar tu pirma esi arti \u017emoni\u0173, arti savo id\u0117j\u0173, o paskui toli va\u017eiuoji pasisemti j\u0117g\u0173, o gal pirma turi \u0161vie\u017ei\u0173 j\u0117g\u0173 ir va\u017eiuoji b\u016bti arti \u017emoni\u0173. Ir mano valties pavadinimas \u2013 \u201eToli\u2026 Arti\u2026\u201c Da\u017enai sakau, kad tai, kas yra toli, visada gali tapti arti.<\/p>

Kalbino Vaiva Monika Lanskoronskyt\u0117<\/em><\/p>