Dvasios t\u0117vo reikalingumas<\/strong><\/p> Vis\u0173 pirma, svarbu suvokti, kad dvasios t\u0117vas n\u0117ra asmeninis orakulas, kuris turi nusp\u0117ti ateit\u012f ir tur\u0117ti visus atsakymus \u012f m\u016bs\u0173 klausimus bei nurodyti, kaip mums elgtis konkre\u010diomis aplinkyb\u0117mis. Jis yra bendrakeleivis, padedantis mums artintis prie Dievo. O svarbiausia \u2013 prisiminti, jog tikrasis m\u016bs\u0173 T\u0117vas ir Vadovas yra Dievas.<\/p> Nelengva prad\u0117ti kalb\u0117ti apie dvasios t\u0117vyst\u0119 po J\u0117zaus \u017eod\u017ei\u0173, pasakyt\u0173 Evangelijoje pagal Mat\u0105: \u201eIr n\u0117 vieno i\u0161 sav\u0173j\u0173 nevadinkite t\u0117vu, nes turite vienintel\u012f T\u0117v\u0105 danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes j\u016bs\u0173 vienintelis Mokytojas yra Kristus\u201c (Mt 23, 9\u201310). Vis d\u0117lto, nor\u0117dami suprasti \u0161iuos \u017eod\u017eius teisingai, turime i\u0161girsti \u0161veln\u0173 apa\u0161talo Pauliaus prisipa\u017einim\u0105 korintie\u010di\u0173 bendruomenei: \u201eA\u0161 tai ra\u0161au ne nor\u0117damas jus g\u0117dinti, bet \u012fsp\u0117damas kaip mylimus savo vaikus. Nors tur\u0117tum\u0117te t\u016bkstan\u010dius aukl\u0117toj\u0173 Kristuje, bet nebus keli\u0173 t\u0117v\u0173, nes, paskelbdamas Evangelij\u0105, a\u0161 esu tap\u0119s j\u016bs\u0173 t\u0117vu Kristuje J\u0117zuje\u201c (1 Kor 4, 14\u201315).<\/p> Taigi, visa m\u016bs\u0173 t\u0117vyst\u0117 kyla i\u0161 dar kilnesn\u0117s t\u0117vyst\u0117s \u2013 T\u0117vo, esan\u010dio danguje, kuris r\u016bpindamasis savo k\u016briniais, dalinasi savo malon\u0117mis, d\u0117l kuri\u0173 vieni tampa t\u0117vais biologine prasme, o kiti dvasiniu b\u016bdu prisideda prie Vie\u0161paties malon\u0117s augimo kit\u0173 \u017emoni\u0173 sielose. Jautr\u016bs apa\u0161talo Pauliaus \u017eod\u017eiai korintie\u010di\u0173 bendruomenei primena m\u016bs\u0173 atsakomyb\u0119 prie\u0161 savo bendruomenes. Vieni Ba\u017eny\u010dios suteiktu mandatu ir \u012fpareigojimu, o kiti \u2013 savo \u0161eimos ir artim\u0173j\u0173 akivaizdoje, prisiimame tos karali\u0161kos kunigyst\u0117s \u012fgaliojimus \u2013 pad\u0117ti vieni kitiems labiau pa\u017einti Diev\u0105 ir J\u012f \u0161lovinti visu savo gyvenimu. Tai tikintiesiems dar kart\u0105 primena kiti \u0160v. Ra\u0161to \u017eod\u017eiai: \u201e O j\u016bs esate i\u0161rinktoji gimin\u0117, karali\u0161koji kunigyst\u0117, \u0161ventoji tauta, \u012fsigytoji liaudis, pa\u0161aukta i\u0161garsinti \u0161lovingus darbus to, kuris pa\u0161auk\u0117 jus i\u0161 tamsybi\u0173 \u012f savo nuostabi\u0105 \u0161vies\u0105\u201c (1 Pt 2, 9).<\/p> Tod\u0117l kiekvienam svarbu atpa\u017einti savyje Dievo jam suteiktas charizmas, kuriomis jis gali prisid\u0117ti prie bendro g\u0117rio. O dvasin\u0117 t\u0117vyst\u0117 yra ta dovana, kuri mums padeda savyje ir kituose atpa\u017einti \u0160ventosios Dvasios veikim\u0105 per kasdienius gyvenimo \u012fvykius.<\/p> Kartais \u0161iandieniam \u017emogui nelengva priimti t\u0117vo ar vadovo autoritet\u0105, norisi ka\u017eko ma\u017eiau \u012fpareigojan\u010dio, tod\u0117l neretai m\u0117gstama \u0161\u012f dvasinio vadovavimo proces\u0105 pavadinti vien ne\u012fpareigojan\u010diu palyd\u0117jimu ar patarimu. Ta\u010diau svarbu atminti paprast\u0105 dalyk\u0105: autenti\u0161koje dvasin\u0117je t\u0117vyst\u0117je niekas neuzurpuoja m\u016bs\u0173 valios, bet padeda patiems atrasti teising\u0105 krypt\u012f. Galutin\u012f sprendim\u0105 turi priimti pats \u017emogus. Tam Vie\u0161pats mums duoda laisv\u0105 vali\u0105, kuri\u0105 itin gerbia, o mes kartais nei\u0161tveriame ir, matydami plintant\u012f blog\u012f, patys skubame daryti intervencij\u0105. Ta\u010diau Dievo Apvaizdos planuose daug dalyk\u0173 n\u0117ra lengvai suprantami \u017emon\u0117ms, tod\u0117l turime i\u0161mokti kantriai pasitik\u0117ti Jo valia.<\/p> Dvasinis vadovavimas padeda atskleisti tai, kas reikalinga m\u016bs\u0173 gyvenime. Svarbiausias jo tikslas\u00a0\u2013 pad\u0117ti atkurti nuod\u0117m\u0117s su\u017eeist\u0105 m\u016bs\u0173 sielos paveiksl\u0105, kad pana\u0161\u0117t\u0173 \u012f t\u0105 original\u0105, kur\u012f Dievas suk\u016br\u0117, ir visi per meil\u0117s ry\u0161\u012f b\u016btume suvienyti \u012f Kristaus K\u016bn\u0105. Tod\u0117l dvasinio vadovavimo procese reikalingas supratingas tiek patarian\u010diojo, tiek \u012fsiklausan\u010diojo ry\u0161ys. Dvasios t\u0117vui be \u012f\u017evalgumo, sugeb\u0117jimo suprasti, konfidencialumo, mok\u0117jimo atpa\u017einti dovanas, reikia b\u016bti ypa\u010d glaud\u017eioje vienyb\u0117je su Dievo malone, kuri perkei\u010dia ir padeda tik\u0117jimo daigeliui pama\u017eu skleistis \u017emogaus sieloje. Tod\u0117l itin reikalingas intensyvus maldos gyvenimas, tik\u0117jimo mokymo grynumas ir nuo\u0161irdumas. O tas, kuriam vadovaujama, pirmiausia turi i\u0161mokti b\u016bti nuolankus, atviras ir noriai \u017eengti \u012f priek\u012f dvasios augimo keliu. Ai\u0161ku, be viso to reikalinga malda ir sakramentinis gyvenimas, ta\u010diau svarbu neu\u017emir\u0161ti, jog melstis reikia ne tik u\u017e save, bet ir u\u017e savo dvasios vadov\u0105.<\/p> Visi esame pa\u0161aukti \u012f \u0161ventum\u0105<\/strong><\/p> Esame pa\u0161aukti \u012f \u0161ventum\u0105, tai rei\u0161kia ver\u017eim\u0105si auk\u0161tyn, o ne pasyv\u0173 likim\u0105 toje vietoje, kur man dabar atrodo gera. Krik\u0161\u010dionis yra kvie\u010diamas sekti savo Mokytoju, tod\u0117l svarbu atmesti drungnum\u0105 ir nuolat lavintis dvasin\u0117se pratybose taip, kaip tai daro atletas, besiruo\u0161iantis var\u017eyboms. Paprastai sportininkai turi savo trener\u012f, kuris jiems padeda patarimais ir pastabomis. Be pagalbos i\u0161 \u0161alies b\u016bt\u0173 sunku pasiekti auk\u0161tesni\u0173 rezultat\u0173. I\u0161 prad\u017ei\u0173 tos treniruot\u0117s mums gali atrodyti patrauklios, bet kaskart vis kartojant tuos pa\u010dius veiksmus, jos tampa monotoni\u0161kos ir nebe\u012fdomios. Bet jos b\u016btinos, kad i\u0161lavintume savo k\u016bno judesius. Pana\u0161iai yra ir su m\u016bs\u0173 dvasiniu gyvenimu. Nuolat turime treniruoti savo dvasinius \u012fg\u016bd\u017eius, kad tam tikroje situacijoje, ypa\u010d i\u0161bandym\u0173 metu, gal\u0117tume pasielgti tinkamai. Patys vieni negalime \u017einoti ir suprasti, ko mums labiausiai reikia, tod\u0117l svarbus treneris, kuris i\u0161 \u0161alies geriau mato m\u016bs\u0173 judesius ir pa\u017eang\u0105. Tas, kuris gali patarti ir pamokyti.<\/p> Visi didieji krik\u0161\u010dioni\u0161kos tradicijos dvasios mokytojai vieningai sutaria, jog dvasiniame gyvenime yra sunku tobul\u0117ti, neturint dvasios t\u0117vo. Ta\u010diau \u0161iandien da\u017enai matyti ir kitoks po\u017ei\u016bris. Atsiranda tikin\u010di\u0173j\u0173, kurie \u0161i\u0105 tradicij\u0105 laiko praeities atgyvena, kiti dvasin\u0117s t\u0117vyst\u0117s tarnyst\u0119 susiaurina iki i\u0161pa\u017einties ar vienkartinio susitikimo su nuod\u0117mklausiu asmeniniam pokalbiui.<\/p> Svarbu atskleisti, kok\u012f lob\u012f mums si\u016blo krik\u0161\u010dioni\u0161ka tradicija. Ka\u017ekada buvo pasakyta garsi i\u0161tara, kurios autoryst\u0117 priskiriama tiek K. Rahneriui, tiek R. Panikkarui: \u201eTre\u010diojo t\u016bks\u00adtant\u00adme\u00ad\u010dio krik\u0161\u010dionis arba bus mistikas, arba jo tiesiog neliks.\u201c \u0160is pasakymas primena, jog kiekvienas krik\u0161\u010dionis turi, kaip toji vynmed\u017eio \u0161akel\u0117, nuolat maitinti savo siel\u0105 syvais, atitekan\u010diais i\u0161 dvasinio gyvenimo Kristuje. Ne tik krik\u0161\u010dionys, bet ir kit\u0173 religij\u0173 atstovai kalba apie egzistencin\u012f meditacijos poreik\u012f, kuris daro \u017emones mistikais. Tod\u0117l negalime nesiremti \u012f prie\u0161 mus gyvenusi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 tradicij\u0105. Kiekvienas prie\u0161 mus gyven\u0119s tikintysis savo dvasiniame gyvenime gal\u0117jo atpa\u017einti savit\u0105 Dievo malon\u0117s veikim\u0105, ir \u0161i patirtis gali b\u016bti i\u0161 naujo perteikta tiems, kurie \u017eengia kit\u0173 jau pramintu dvasin\u0117s patirties keliu. Tai svarbu, kad nereikt\u0173 i\u0161 naujo i\u0161radin\u0117ti dvira\u010dio, bet kad mok\u0117tume ried\u0117ti tolyn per naujas dvasines patirtis, praturtindami jomis ir kitus.<\/p> Dvasios t\u0117vo reik\u0161m\u0117 \u0161vent\u0173j\u0173 gyvenime<\/strong><\/p> \u0160ventoji ses. Faustina savo \u201eDienora\u0161tyje\u201c paai\u0161kina dvasinio vadovo svarb\u0105 tikin\u010diojo gyvenime: \u201eJei nuo pat prad\u017ei\u0173 b\u016b\u010diau tur\u0117jusi dvasios vadov\u0105, neb\u016b\u010diau be naudos i\u0161eikvojusi tiek Dievo maloni\u0173\u201c (\u201eDienora\u0161tis\u201c, 35). Kitoje vietoje ji t\u0119sia: \u201eO, kokia did\u017eiul\u0117 malon\u0117 yra tur\u0117ti sielos vadov\u0105. Grei\u010diau daroma pa\u017eanga doryb\u0117se, ai\u0161kiau pa\u017e\u012fstama Dievo valia, i\u0161tikimiau ji vykdoma, einama tikru ir saugiu keliu. Vadovas moka aplenkti uolas, \u012f kurias galima atsitrenkti. Dievas dav\u0117 man \u0161i\u0105 malon\u0119 pakankamai v\u0117lai, bet labai ja d\u017eiaugiuosi matydama, kaip Dievas pasilenkia prie vadovo nor\u0173\u201c (ten pat, 331).<\/p> I\u0161 ties\u0173, m\u016bs\u0173 pamokos tampa efektyvesn\u0117s, jei mokom\u0117s ne vieni, bet turime kas mums padeda geriau pa\u017einti save. Be to, vieni daugiau, kiti ma\u017eiau, bet visi patiriame stip\u00adri\u0173 emocini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, tod\u0117l svarbu, kad kas nors i\u0161 \u0161alies pad\u0117t\u0173 mums susivokti ir atskirti, kada pagava yra tik emocin\u0117, o kada \u2013 kylanti i\u0161 Dvasios.<\/p> Ne vienas mistikas yra ra\u0161\u0119s, jog velnias m\u0117gsta apsimetin\u0117ti \u201e\u0161viesos angelu\u201c, kuris teikia paguod\u0105, si\u016blydamas \u201e\u0161ventas\u201c iniciatyvas. Kartais nor\u0117tume daugiau melstis ar daryti kitus pamald\u017eius darbus, ta\u010diau tuomet galime apleisti tiesiogines savo pareigas. Dvasios vadovas gali pad\u0117ti mums suprasti, kur i\u0161 ties\u0173 turime kreipti savo \u017evilgsn\u012f.<\/p> Dvasiniame gyvenime norisi pasid\u017eiaugti ma\u017eais laim\u0117jimais, bet tai gali mus \u201epriri\u0161ti\u201c prie tam tikro rezultato siekimo ir galime tapti priklausomi nuo tokio \u201edvasinio sporto\u201c, o nes\u0117km\u0117s atveju galime greitai pasinerti \u012f apatij\u0105 ir nerim\u0105. Ta\u010diau, padedami dvasios vadovo, labiau pa\u017einsime ties\u0105 apie save ir leisime m\u016bs\u0173 \u017eaizdas gydyti dievi\u0161kajam Gydytojui.<\/p> Trys dvasios t\u0117vo modeliai<\/strong><\/p> Koks turi b\u016bti geras dvasios t\u0117vas? Kaip j\u012f rasti ir pasirinkti? Kokias savybes jis turi tur\u0117ti? Paties dvasinio vadovavimo proceso \u0161iame straipsnyje nesiimu konkretizuoti, nes tai priklauso nuo skirting\u0173 dvasini\u0173 mokykl\u0173, vadovo charakterio ir kit\u0173 savybi\u0173. Galima tik apibendrintai apib\u016bdinti kelet\u0105 modeli\u0173. Vis d\u0117lto svarbu pa\u017eym\u0117ti, jog susitikimai su dvasios t\u0117vu turi tur\u0117ti reguliarumo ir tam tikros disciplinos \u017eym\u0119. Ne\u012fpareigojantis dvasinio vadovavimo pob\u016bdis neleid\u017eia tapti dvasin\u0117s kelion\u0117s bendrakeleiviais, o tik atsitiktiniais nepa\u017e\u012fstamaisiais, kurie keliauja kartu tik tam tikr\u0105 etap\u0105.<\/p> Pirmasis modelis. Dvasios t\u0117vas patar\u0117jas. <\/strong>Tai dykum\u0173 t\u0117vas, kuris savo asmenin\u0119 patirt\u012f, subrandint\u0105 dykumoje, perteikia kiekvienam, pra\u0161an\u010diam patarimo. Ba\u017eny\u010dios t\u0117vas Atanazas Didysis, savo ra\u0161tuose kaip krik\u0161\u010dionio vienuolio pavyzd\u012f mums pateikia dykum\u0173 t\u0117v\u0105 \u0161v. Antan\u0105, kuris savo patarimais gali pad\u0117ti kitiems j\u0173 dvasiniame gyvenime.<\/p> Dykumos t\u0117vai buvo IV\u2013V a. gyven\u0119 vienuoliai mistikai ir asketai, kurie savo asmenin\u0117s k\u016bni\u0161kos savitvardos i\u0161tverme liudijo kitiems, kaip sekti Krist\u0173. Dykumos t\u0117vai nuo kit\u0173 vienuoli\u0173 skyr\u0117si tuo, kad gyvendavo vieni dykumos gilumoje; o kiti vienuoliai \u2013 ar\u010diau miest\u0173 ir gyvenvie\u010di\u0173. Be to, \u017emon\u0117s, ateidami patarimo pas dykumos t\u0117vus, kuriuos laik\u0117 labiausiai pasi\u0161ventusiais, pagarbiai kreipdavosi \u012f juos \u017eod\u017eiu \u201eabba\u201c<\/em> (hebr. \u2013 \u201et\u0117vas\u201c). Tai atspind\u0117davo at\u0117jusiojo ir to vienuolio, kuriuo \u017emogus pasitik\u0117davo taip bes\u0105lygi\u0161kai, kaip vaikas pasitiki savo t\u0117vu, ry\u0161\u012f.<\/p> Paprastai ilgas vienuoli\u0161ko gyvenimo \u201esta\u017eas\u201c neb\u016bdavo kriterijus, d\u0117l kurio \u017emogus b\u016bt\u0173 vertinamas kaip geras dvasios t\u0117vas. Akivaizdus gero dvasios t\u0117vo \u017eenklas \u2013 jo sugeb\u0117jimas rasti i\u0161minting\u0105 \u017eod\u012f kitam, tai buvo laikoma \u0160ventosios Dvasios malone. Dar ir dabar Ryt\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0173 vienuolynuose yra i\u0161lik\u0119s \u201esenolio\u201c arba i\u0161mintingo dvasios t\u0117vo, pas kur\u012f \u017emon\u0117s eina klausti patarimo, statusas.<\/p> Neretai b\u016bdavo, jog toks vienuolis nei\u0161tardavo savo mokiniui n\u0117 \u017eod\u017eio, o tik atlikdavo tam tikr\u0105 veiksm\u0105, kuris b\u016bdavo kur kas i\u0161kalbingesnis u\u017e \u017eod\u017eius. Taigi, ne tik \u017eod\u017eiu, bet ir savo tyla, savo veiksmais ir malda dykumos t\u0117vai aukl\u0117jo savuosius mokinius.<\/p> Tokiam \u201eDievo \u017emogui\u201c svarbu melsti nuolatinio \u0160ventosios Dvasios vedimo ne tik sau pa\u010diam, bet ir tiems, kurie \u012f j\u012f kreipsis. Ta\u010diau toks vienuolis, kad gal\u0117t\u0173 b\u016bti kitiems t\u0117vas, vis\u0173 pirma, turi b\u016bti pats kaip Kristus i\u0161bandytas dykumoje. Tolesn\u0117je vienuoli\u0161koje tradicijoje jau buvo privalu visiems, norintiems vadintis vienuolio vardu, kelet\u0105 met\u0173 praleisti dykumos vienumoje, vadovaujamiems kito i\u0161mintingo vienuolio.<\/p> Antras modelis. Dvasios vadovas, kuris gyvena su bendruomene. <\/strong>\u0160io modelio pavyzdys yra \u0161v. Benediktas, kuris buvo ir vadovas, ir t\u0117vas savo vienuoli\u0161ko gyvenimo bendruomenei. Su juo vienuoli\u0161ka tradicija keit\u0117si taip, jog abatas, kurio vardas ir yra kil\u0119s i\u0161 hebraji\u0161ko \u017eod\u017eio abb\u00e0<\/em>, tur\u0117jo subr\u0119sti bendruomen\u0117je ir toliau vadovauti broliams, gyvendamas maldos ir bendruomeni\u0161kumo dvasia paremt\u0105 gyvenim\u0105. Tod\u0117l abatas pirmiausia buvo jam paskirtos bendruomen\u0117s t\u0117vas. \u0160ioje perspektyvoje neu\u017eteko vien tik pa\u017einti dvasinius sl\u0117pinius, bet ir mok\u0117ti \u0161ia patirtimi dalintis bendruomen\u0117je. Toks gyvenimas tapo sav\u0119s atskleidimo kitiems krik\u0161\u010dioni\u0161kose praktikose ir asmeniniame dvasiniame augime pavyzdys. Norintys eiti kartu, keliauja su mokytoju, kurio p\u0117domis bando sekti. Nuolat bendraudami su abatu, kiti vienuoliai pa\u017e\u012fsta dvasin\u012f gyvenim\u0105 ne vien tik i\u0161 jo l\u016bp\u0173, bet ir matydami, kaip gyvena tas \u201eDievo \u017emogus\u201c.<\/p> Tre\u010dias modelis. Dvasios t\u0117vas \u2013 \u012f\u017evalgus ir apsiskait\u0119s teologas. <\/strong>\u0160iuolaikin\u0117 m\u016bs\u0173 dvasinio vadovavimo samprata radikaliai pasikeit\u0117 d\u0117l did\u017eiul\u0117s \u0161v. Ignaco Lojolos ir jo dvasini\u0173 pratyb\u0173 \u012ftakos. Dvasines pratybas galima apibr\u0117\u017eti kaip ypating\u0105 vidin\u0117s \u012f\u017evalgos mechanizm\u0105, kurios pagrindinis tikslas \u2013 i\u0161mokti \u012f\u017evelgti Dievo vali\u0105 konkre\u010dioje m\u016bs\u0173 gyvenimo aplinkoje. Pratyb\u0173 metu ie\u0161koma ne tik kaip atpa\u017einti m\u016bs\u0173 motyvacijas ir ketinimus, bet ir kaip suprasti, kuris \u012fkv\u0117pimas kyla i\u0161 Dievo, kuris \u2013 i\u0161 piktojo, o kuris t\u0117ra m\u016bs\u0173 psichologini\u0173 ypatum\u0173 vaisius.<\/p> \u0160iame dvasingume ypa\u010d reikalingas dvasios vadovas, kuris, b\u016bdamas \u012fvairiapusi\u0161kai i\u0161silavin\u0119s, \u0161altu protu ir objektyviai m\u0105stydamas, gali mums patarti, kaip labiau pa\u017einti save. Dievo valios atpa\u017einimas savo gyvenime yra svarbiausias viso m\u016bs\u0173 dvasinio gyvenimo kelrodis.<\/p> \u0160ioje perspektyvoje ge\u00adriau suprantama, kod\u0117l svarbu ne vien tik dvasios t\u0117vo \u0161ventumas, bet ir jo kompetencijos bei teologinis i\u0161prusimas. \u0160v. Teres\u0117 Aviliet\u0117 rekomenduodavo savo seserims pasirinkti labiau i\u0161silavinus\u012f dvasios t\u0117v\u0105, o ne vien tik \u0161ventu ar asketiniu gyvenimu gars\u0117jant\u012f kunig\u0105.<\/p> Koks tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u0161i\u0173 dien\u0173 dvasios t\u0117vas?<\/strong><\/p> Turb\u016bt tas, kuris sugeba integruoti savyje kuo daugiau skirting\u0173 dvasini\u0173 mokykl\u0173 patirties ir suprasti savo ribotumus. Tai\u00a0\u2013 dvasios t\u0117vas, kuris savo gyvenimo \u0161ventumu ir pavyzd\u017eiu tampa paskata ir pavyzd\u017eiu, rodan\u010diu, kaip sekti J\u0117zumi. Tai\u00a0\u2013 \u017emogus, kuris galb\u016bt neturi tokio bendruomeninio ry\u0161io su savo ganomaisiais kaip benediktin\u0173 abatas, bet sugeba profesionaliu \u017evilgsniu pagal ignaci\u0161k\u0105 model\u012f \u201ei\u0161 \u0161alies\u201c labiau suprasti ir pamatyti tikr\u0105sias ganom\u0173j\u0173 motyvacijas. Kuris geba ne tik duoti patarimus, bet ir nuolat palyd\u0117ti dvasin\u0117je kelion\u0117je. Gal\u0117tume t\u0119sti \u0161\u012f s\u0105ra\u0161\u0105 toliau\u2026 Bet ar tuomet rastume tobul\u0105 dvasios t\u0117v\u0105? Turb\u016bt reik\u0117t\u0173 ilgai jo ie\u0161koti.<\/p> Ar dvasios t\u0117vas turi b\u016bti psichologas?<\/strong><\/p> Kas geriausiai gali mus pa\u017einti: kunigas, psichologas ar terapeutas? Svarbu nesupainioti kompetencij\u0173 rib\u0173. Ten, kur kalbame apie dvasinius dalykus, klausiame kunigo patarimo, o kur jau psichologiniai ar sveikatos dalykai\u00a0\u2013 kreipiam\u0117s \u012f kitus specialistus. Tod\u0117l nereikia kelti kunigui perd\u0117t\u0173 reikalavim\u0173, kad jis suprast\u0173 visk\u0105 ir atsakyt\u0173 mums \u012f visus klausimus. Dvasios t\u0117vas neturi b\u016bti psichologas, nors ir gali tur\u0117ti psichologo kompetencij\u0173.<\/p> Dvasinio vadovavimo kriterijus neturi b\u016bti klaidingai painiojamas su psichologija: dvasios t\u0117vo tikslas n\u0117ra vien atpa\u017einti m\u016bs\u0173 tikr\u0105j\u0105 vali\u0105, kas yra psichologo interes\u0173 ribos. Jo tikslas\u00a0\u2013 pad\u0117ti mums atpa\u017einti savo gyvenime Dievo vali\u0105. Ai\u0161ku, psichologini\u0173 \u017eini\u0173 tur\u0117jimas padeda dvasiniame vadovavime, nes yra svarbu atskirti dvasinius dalykus nuo psichologini\u0173 problem\u0173, ta\u010diau, jei psichologija imt\u0173si dvasinio vadovavimo grie\u017et\u0105ja prasme, b\u016bt\u0173 per\u017eengtos kompetencij\u0173 ribos. M\u016bs\u0173 aptariamoje srityje psichologija yra tik pagalbinis mokslas. Dvasiame palyd\u0117jime ir psichologijoje skiriasi tiek tikslas, tiek metodologija. Psichologo tikslas\u00a0\u2013 r\u016bpintis psichine asmens sveikata, o dvasios vadovo\u00a0\u2013 pad\u0117ti siekti \u0161ventumo. Pirmasis domisi paciento Dail. praeities dalykais, o antrasis\u00a0\u2013 kreipia vadovaujamojo veiksmus \u012f ateit\u012f. Psichologas domisi pas\u0105mon\u0117s dalykais, o dvasios vadovas\u00a0\u2013 dvasiniais.<\/p> Dvasios vadovas ne visada turi b\u016bti kunigas<\/strong><\/p> Kuo skiriasi dvasios t\u0117vas nuo dvasios vadovo? Nors \u0161iandien da\u017enai dedamas lygyb\u0117s \u017eenklas tarp \u0161i\u0173 dviej\u0173 tarnys\u010di\u0173, ta\u010diau, mano manymu, dvasios t\u0117vyst\u0117s prasm\u0117 \u012fgauna giliausi\u0105 savo prasm\u0119 kunigi\u0161koje tarnyst\u0117je. Celibatinis kunigo \u012fsipareigojimas suteikia prasm\u0119 vis\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 dvasinei sielovadai, neskirstant j\u0173 pagal tam tikrus kriterijus. Visi yra patik\u0117ti kunigo t\u0117vystei, kuri tampa vaisinga pagal tai, kiek jis savo veikla ir pasiaukojimu stengiasi pad\u0117ti kitiems savo gyvenime atrasti Diev\u0105.<\/p> Dvasios t\u0117vas \u2013 kunigas, kuris pa\u010dia Kunigyst\u0117s sakramento galia yra \u012fpareigotas pad\u0117ti \u017emogui jo krik\u0161\u010dioni\u0161kame gyvenime, palyd\u0117damas j\u012f, pad\u0117damas atpa\u017einti dvasias ir Dievo \u012fkv\u0117pimus ir teikdamas jam sakramentus, ypa\u010d \u2013 Atgailos.<\/p> Pa\u010dia Kunigyst\u0117s sak\u00adra\u00admen\u00adto galia ir suteikta malone kunigas ir vyskupas yra \u012fgaliotas b\u016bti dvasios t\u0117vu jam paskirtiems tikintiesiems. Kaip biologinis t\u0117vas padeda vaikui augti gyvenime, taip dvasininkas pa\u010dia savo \u0161ventim\u0173 malon\u0117s prigimtimi yra pa\u0161auktas auginti tikin\u010diuosius dvasiniu b\u016bdu. Krik\u0161to sakramento suteikimas yra to \u201egimdymo\u201c krik\u0161\u010dioni\u0161kam gyvenimui momentas. Ta\u010diau dvasininkas tai daro ne i\u0161 sav\u0119s, bet jam pavesta galia ir teise. Jis yra tik Dievo \u012frankis Jo malonei veikti. Toliau skelbdamas Dievo \u017eod\u012f, mokydamas ir teikdamas kitus sakramentus, kunigas t\u0119sia dvasin\u0117s t\u0117vyst\u0117s darb\u0105. Ta\u010diau norint labiau pa\u017einti \u017emog\u0173 ir pad\u0117ti jam labiau augti dvasioje, reikalingas asmeninis palyd\u0117jimas, kuris ir suprantamas ta konkre\u010dia, o ne abstrak\u010dia dvasin\u0117s t\u0117vyst\u0117s forma. Tada dvasininkas kaip t\u0117vas arba kaip vyresnysis brolis gali pad\u0117ti broliui ar sesei Kristuje augti savo dvasiniame gyvenime.<\/p> O dvasios vadovas gali b\u016bti ir ne kunigas. Tai \u017emogus, kuris turi sukaup\u0119s pakankamos dvasin\u0117s patirties, gyvenantis intensyv\u0173 sakramentin\u012f gyvenim\u0105 ir galintis vadovauti pra\u0161an\u010diam jo patarimo.<\/p> \u010cia turime skirti nuod\u0117mklausio u\u017eduot\u012f. Nuod\u0117mklausys i\u0161klauso penitento i\u0161pa\u017eint\u012f ir suteikia jam i\u0161ri\u0161im\u0105, prie\u0161 tai dav\u0119s pamokym\u0105. O dvasios t\u0117vas geriau pa\u017e\u012fsta \u017emog\u0173 ir j\u0173 susitikimai n\u0117ra atsitiktiniai, kaip da\u017enai susitinkama su nuod\u0117mklausiu, kurio pirmin\u0117 pareiga \u2013 pad\u0117ti \u017emogui susitaikyti su Dievu sakramentin\u0117je plotm\u0117je. Dvasios t\u0117vas, geriau pa\u017einodamas \u017emog\u0173 ir jo dvasin\u012f keli\u0105, gali efektyviau padr\u0105sinti ir pad\u0117ti \u017eengti tvirtesnius \u017eingsnius dvasiniame gyvenime. O nuod\u0117mklausys padeda atverti praeities \u017eaizdas Vie\u0161paties gydymui, Jo paguodai ir Dievo vardu suteikia nuod\u0117mi\u0173 atleidim\u0105. \u017dmogus turi teis\u0119 laisvai pasirinkti tiek nuod\u0117mklaus\u012f, tiek dvasios t\u0117v\u0105, nes tik gal\u0117damas atsiverti pa\u017eins savo \u0161irdies \u017eaizdas. Tam reikalinga empatija, ta\u010diau visada reikia bud\u0117ti, jog dvasinis vadovavimas neb\u016bt\u0173 persmelktas \u017emogi\u0161kos draugyst\u0117s jausm\u0173, turime atsiminti, jog dvasios t\u0117vo tikslas \u2013 leisti, kad kuo labiau veikt\u0173 Dievo malon\u0117, o ne vien bi\u010diuli\u0161kas patarimas.<\/p> Da\u017eniausiai dvasios t\u0117vas lydi jam patik\u0117tus tikin\u010diuosius tik tam tikr\u0105 laikotarp\u012f. Paprastai m\u016bs\u0173 gyvenime pasitaiko pakilim\u0173 ir praradim\u0173, sunkum\u0173, i\u0161gyvenim\u0173, apsisprendimo ar pasiruo\u0161imo moment\u0173. Tuo metu ypa\u010d reikia artimesnio palyd\u0117jimo, ta\u010diau retai nutinka, jog \u0161is palyd\u0117jimas t\u0119siasi vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p> Vis d\u0117lto dvasinio vadovavimo pastovumas reikalingas, kad \u017emogus gal\u0117t\u0173 \u012fleisti pasitik\u0117jimo \u0161aknis. \u010cia galima pasitelkti augalo persodinimo analogij\u0105: jei nuolat persodinsime augal\u0105 ir neduosime jam \u012fleisti \u0161akn\u0173, jis tiesiog neprigis ir nud\u017eius.<\/p> Labai svarbus dalykas, kurio svarbu neu\u017emir\u0161ti tam, kuriam vadovaujama: u\u017e savo dvasios t\u0117v\u0105 ar vadov\u0105 reikia melstis. Kod\u0117l? Kad jis b\u016bt\u0173 tikras mokytojas ir pad\u0117j\u0117jas. Kad Vie\u0161pats j\u012f apdovanot\u0173 savo i\u0161mintimi ir kitomis dvasin\u0117mis malon\u0117mis, reikalingomis \u0161iame palyd\u0117jime. Neu\u017etenka tur\u0117ti \u012fgimt\u0173 talent\u0173 ar \u012fgyt\u0173 \u017eini\u0173, visada reikia Dievo malon\u0117s, leid\u017eian\u010dios patarimams, kuriuos duoda dvasios t\u0117vas, \u012fsi\u0161aknyti m\u016bs\u0173 \u0161irdyse.<\/p> Penkios dvasios t\u0117vo savyb\u0117s pagal Popie\u017ei\u0173 Pranci\u0161k\u0173<\/strong><\/p> Kadaise skai\u010diau apie popie\u017eiaus Pranci\u0161kaus dvasios t\u0117v\u0105. Popie\u017eius savo dvasiniame kelyje buvo stiprinamas \u012fvairi\u0173 dvasios vadov\u0173, ta\u010diau viename i\u0161 interviu jis itin geru \u017eod\u017eiu atsiliep\u0117 apie savo dvasios t\u0117v\u0105 Miguel\u012f \u00c1ngel Fiorito (1916\u20132005), palikus\u012f jam ne\u012fkainojamus patarimus, kuriuos prisimena dar ir \u0161iandien.<\/p> O svarbiausia Popie\u017eiaus dvasios t\u0117vo savyb\u0117, kuri apjung\u0117 visas kitas, buvo tai, kad jis, pasak pop. Pranci\u0161kaus, tur\u0117jo \u201ea\u0161ar\u0173 dovan\u0105\u201c. Popie\u017eius min\u0117jo, jog jam \u012fstrigo atmintyje, kai paskutin\u012f kart\u0105 aplank\u0117 Fiorito ligonin\u0117je 2005 m. Jis jau kelet\u0105 met\u0173 nekalb\u0117jo, tik \u012fd\u0117miai pa\u017evelg\u0117 \u012f kardinol\u0105 Bergoglio ir pravirko. Tos a\u0161aros pasak\u0117 daugiau nei \u017eod\u017eiai.<\/p> Dvasinis palyd\u0117jimas<\/strong><\/p> \u0160iandieninis gyvenimo ritmas ir i\u0161\u0161\u016bkis rasti tinkam\u0105 dvasios vadov\u0105, kvie\u010dia ie\u0161koti paprastesni\u0173 dvasinio vadovavimo form\u0173. Viena i\u0161 populiariausi\u0173 yra dvasinis palyd\u0117jimas, kurio metu brandesnis tikintysis kitam tampa dvasin\u0117s kelion\u0117s bendrakeleiviu.<\/p> Turb\u016bt pavyzdin\u0117 dvasinio palyd\u0117jimo ikona yra Emauso mokini\u0173 kelion\u0117 su J\u0117zumi. Kristus keliauja kartu su savo mokiniais, kurie i\u0161gyvena prisl\u0117gtum\u0105 ir nevilt\u012f, ir pasilieka su jais tol, kol jie patys supranta tik\u0117jimo sl\u0117pinius. Tada Jis dingsta, o mokiniai, jau apsigr\u0119\u017e\u0119, skuba dr\u0105sinti kitus savo brolius.<\/p> Dvasiname palyd\u0117jime svarbu, jog palyd\u0117tojas pats b\u016bt\u0173 brandus ir sugeb\u0117t\u0173 eiti \u0161alia lydimojo, pad\u0117damas pa\u010diam atrasti jam reikalingas tiesas. Tod\u0117l palyd\u0117tojui reikia ne vien empatijos bei d\u0117mesingumo, bet ir krik\u0161\u010dioni\u0161kojo gyvenimo pagrind\u0173, emocin\u0117s brandos, maldos \u0161akn\u0173, bendravimo \u012fg\u016bd\u017ei\u0173. Tiems, kurie pra\u0161o dvasinio palyd\u0117jimo, b\u016btinas noras siekti \u0161ventumo ir aktyvus maldos gyvenimas. Jei lydimasis asmuo nesimeld\u017eia, ne\u012fmanoma su juo keliauti kartu gilesnio Dievo pa\u017einimo link, tada palyd\u0117tojas tampa tik paprastas dvasini\u0173 dalyk\u0173 konsultantas. Tod\u0117l palyd\u0117jimo procese b\u016btinos \u0161ios esmin\u0117s s\u0105lygos: nuolatin\u0117 kasdien\u0117 malda ir sakramentinis gyvenimas, atvirumas bei susitikim\u0173 reguliarumas.<\/p> Dvasiniame palyd\u0117jime yra formuojama \u201eklausanti \u0161irdis\u201c. Labai gra\u017eiai apie tai kalba Saliamonas, pra\u0161ydamas i\u0161 Dievo tos malon\u0117s: \u201eTod\u0117l suteik savo tarnui imli\u0105 \u0161ird\u012f, kad gal\u0117t\u0173 valdyti tavo taut\u0105 ir suprast\u0173, kas gera ir kas pikta\u201c (1 Kar 3, 9). Pana\u0161iai Vie\u0161paties atsivertimo metu klausia Saulius: \u201eK\u0105 man daryti, Vie\u0161patie?\u201c <\u2026> \u201eKelkis, eik \u012f Damask\u0105, tenai tau bus pasakyta visa, k\u0105 tau reikia daryti\u201c (Apd 22, 10).<\/p> Klasikinis palyd\u0117jimo modelis numato dialogo santyk\u012f, pripa\u017eint\u0105 hierarchij\u0105 tarp palydimojo ir palydovo bei sugeb\u0117jim\u0105 ne tik klausytis, bet ir steb\u0117ti savo vadov\u0105. \u0160is modelis pasi\u017eymi trimis etapais \u2013 informacija, formacija ir transformacija. Informavimo etape lydintis asmuo atsako \u012f \u012fvairius klausimus, nurodydamas, patikslindamas, paai\u0161kindamas ir pataisydamas. Formavimo etapas pasi\u017eymi palaikymu, paguoda, raginimu melstis, praktikuojant dorybes ir sakramentin\u012f gyvenim\u0105, kuris skatina mus duoti dvasini\u0173 vaisi\u0173. Transformacijos procese vyksta nuolatinis dvasinis augimas, kuris leid\u017eia mums vis labiau \u012fsi\u0161aknyti Kristuje ir atrasti savo tarnyst\u0117s viet\u0105 Ba\u017eny\u010dioje.<\/p> Baigiant norisi, perfrazuojant Origen\u0105, visiems link\u0117ti tapti brand\u017eiais krik\u0161\u010dionims, padedan\u010diais sau ir kitiems i\u0161kasti gilius dvasios \u0161ulinius, kurie neleist\u0173 trok\u0161ti m\u016bs\u0173 sielai, u\u017e\u0117jus net did\u017eiausiai sausrai.<\/p>![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/jean-baptiste-d-4S6rSTikaDw-unsplash-1024x682.jpg\")
<\/figure>![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/jean-baptiste-d-Iavg0mhgJZA-unsplash-1-1024x681.jpg\")
<\/figure>![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/jean-baptiste-d-X2dnWxP5c6Q-unsplash-1024x681.jpg\")
<\/figure>![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/cosmin-gurau-H9pOaHJT0_E-unsplash-1024x683.jpg\")
<\/figure>![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/05\/dylan-freedom-yNX_YosthaY-unsplash-1024x683.jpg\")
<\/figure>