{"id":2320,"date":"2024-05-16T09:33:31","date_gmt":"2024-05-16T06:33:31","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2320"},"modified":"2024-07-15T21:27:01","modified_gmt":"2024-07-15T18:27:01","slug":"l-ryliskyte-sje-negesinkite-dvasios","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/05\/16\/l-ryliskyte-sje-negesinkite-dvasios\/","title":{"rendered":"Ligita Ryli\u0161kyt\u0117, SJE. Negesinkite Dvasios!"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2023 m. Nr. II (26)<\/a><\/em><\/p>

Visuomet d\u017eiaukit\u0117s, be paliovos melskit\u0117s! U\u017e visk\u0105 d\u0117kokite, nes to Dievas nori i\u0161 j\u016bs\u0173 Kristuje J\u0117zuje. Negesinkite dvasios! Neniekinkite prana\u0161avim\u0173! Visa i\u0161tirkite ir, kas gera, palaikykite! Susilaikykite nuo visokio blogio! (1 Tes 5, 16\u201319)<\/em><\/p>

Vien\u0105 pavasario nakt\u012f beatgimstan\u010dioje Lietuvoje teko praleisti Kry\u017ekalnio autobus\u0173 stotyje. Tuo metu buvau dvyliktok\u0117. Kartu su pana\u0161aus am\u017eiaus drauge kiek neapdairiai susiplanavome kelion\u0119 \u012f pirm\u0105j\u0105 Moksleivi\u0173 ateitinink\u0173 pavasario akademij\u0105 Kaltin\u0117nuose. Pa\u017ei\u016br\u0117jusios \u012f anuomet m\u016bs\u0173 gimtojo miesto Panev\u0117\u017eio autobus\u0173 stotyje kabojus\u012f medin\u012f Lietuvos \u017eem\u0117lap\u012f nutar\u0117me, kad Kry\u017ekalnis yra pakankamai arti Kaltin\u0117n\u0173 ir ten nuvykusios tikrai rasime \u012f reikiam\u0105 viet\u0105 mus nuve\u0161iant\u012f autobus\u0105. Deja, atvykus paai\u0161k\u0117jo, kad kitas autobusas \u012f Kaltin\u0117nus Kry\u017ekalnyje sustos tik ryte.<\/p>

Kaip jaunimui b\u016bdinga, per daug nem\u0105st\u0117me, k\u0105 galvoja m\u016bs\u0173 t\u0117vai ir ateitinink\u0173 stovyklos vadovai, nesulaukdami jokios \u017einios, kur esame. Paai\u0161k\u0117jus, kad Kry\u017ekalnio stotis i\u0161 esm\u0117s yra laukuose, d\u017eiaug\u0117m\u0117s tyla, deklamavome eil\u0117ra\u0161\u010dius, klaus\u0117m\u0117s ankstyv\u0173j\u0173 vyturi\u0173 giesm\u0117s ir pa\u010dios band\u0117me jiems pritarti i\u0161 \u0161irdies kylan\u010dia \u0161lovinimo giesme.<\/p>

Pary\u010diais sustojus autobusui, vykstan\u010diam \u012f Klaip\u0117d\u0105, viena keleiv\u0117 \u2013 mokytoja (kaip v\u0117liau paai\u0161k\u0117jo) negal\u0117jo m\u016bs\u0173 palikti ten, kur esame, tad parsive\u017e\u0117 \u012f savo namus Klaip\u0117doje ir apnakvindino. Ryte \u012fsodino \u012f autobus\u0105, vykstant\u012f \u012f Kaltin\u0117nus. Atgailauti prad\u0117jome tik i\u0161vyd\u0119 vadov\u0173, kurie nakt\u012f ie\u0161kojo m\u016bs\u0173 po visas apylinkes, raudonas akis\u2026<\/p>

\u0160is prisiminimas i\u0161kilo neatsitiktinai. T\u0105 atmintin\u0105 nakt\u012f vykau \u012f pavasario akademij\u0105 skaityti prane\u0161imo tema \u201eNegesinkite dvasios!\u201c Tuo metu \u0161ie \u017eod\u017eiai puikiai i\u0161rei\u0161k\u0117 m\u016bs\u0173 kartos katalik\u0173 Lietuvoje u\u017esidegim\u0105 ne tik klausytis \u0160ventosios Dvasios, bet ir paklusti jos raginimams \u2013 dr\u0105siai (ir, kaip tuo metu atrod\u0117, beatodairi\u0161kai), bes\u0105lygi\u0161kai, nepaisant kainos. \u0160iandien gr\u012f\u017etu prie \u017eod\u017ei\u0173 \u201eNegesinkite dvasios!\u201c su viltimi, kad jie tebekalba mums su ta pa\u010dia j\u0117ga, nors ir kitoje ba\u017enytin\u0117je ir politin\u0117je situacijoje, da\u017enai pa\u017eenklintoje ambivalenti\u0161kumo, nuovargio, nusivylim\u0173. Nepaisant de\u0161imtme\u010di\u0173, kurie skiria an\u0105 nakt\u012f nuo \u0161ios nakties \u2013 did\u0117jan\u010dio Ba\u017eny\u010dios ir visuomen\u0117s susiskaldymo nakties, pandemijos ir jos palikt\u0173 pa\u00adsek\u00admi\u0173 nakties, karo Ukrainoje nakties \u2013 vis dar girdisi ir vyturio giesm\u0117, ir \u012f Diev\u0105 pakelt\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 giesm\u0117s. \u0160is pam\u0105stymas \u2013 tai bandymas giliau \u012fsiklausyti \u012f \u0161v. Pauliaus \u017eod\u017ei\u0173 reik\u0161m\u0119 mums \u0161iandien.<\/p>

Krik\u0161\u010dionio tapatyb\u0117s rodikliai<\/strong><\/p>

Pirmojo lai\u0161ko tesalonikie\u010diams skyrelis, kuriame randame \u0161v. Pauliaus kvietim\u0105 negesinti dvasios (Tes 5, 14\u201322) kartais biblist\u0173 apib\u016bdinamas kaip krik\u0161\u010dionio tapatyb\u0117s rodikli\u0173 sujungimas. Jame randame svarbius etinius paraginimus: gerbti ir branginti bendruomen\u0117s vadovus, taikiai sugyventi, \u012fsp\u0117ti nedrausminguosius, padr\u0105sinti silpnuosius, b\u016bti kantriems su visais ir niekam neatsimok\u0117ti blogu u\u017e bloga, bet daryti gera vieni kitiems ir visiems. Ta\u010diau greta \u0161i\u0173 etini\u0173 norm\u0173 yra ir kiti paraginimai, kuriuos gal\u0117tume pavadinti dvasin\u0117mis normomis ar pareigomis: visuomet d\u017eiaugtis, melstis ir d\u0117koti Dievui. Tai esminiai Kristaus sek\u0117j\u0173 tapatyb\u0117s aspektai, kurie neatsiejami nuo raginimo \u201enegesinti dvasios\u201c. Nors pirmiausiai \u0161v. Pauliui r\u016bpi, kad krik\u0161\u010dionys puosel\u0117t\u0173 charizmines dovanas, kylan\u010dias i\u0161 \u0160ventosios Dvasios, toks raginimas turi platesn\u0119 reik\u0161m\u0119. Jis i\u0161ry\u0161kina pagrindin\u012f skiriam\u0105j\u012f krik\u0161\u010dioni\u0173 jud\u0117jimo bruo\u017e\u0105 \u2013 atvirum\u0105 \u0160ventosios Dvasios vadovavimui sekant Kristumi.<\/p>

Ypa\u010d svarbu, kad raginim\u0105 negesinti dvasios \u0161v. Paulius susieja su grupinio ir asmeninio antagonizmo per\u017eengimu. \u0160v. Paulius konkre\u010diai i\u0161ple\u010dia krik\u0161\u010dioni\u0173 g\u0117rio darymo apimt\u012f nuo bendruomen\u0117s nari\u0173 iki vis\u0173: \u201e\u017di\u016br\u0117kite, kad kas neatsimok\u0117t\u0173 kam nors blogu u\u017e bloga, bet visuomet skatinkite daryti gera vieni kitiems ir visiems\u201c (1 Tes 5, 15; pary\u0161kinta L. R.). Negesinti dvasios rei\u0161kia tarnauti bendrajam g\u0117riui.<\/p>

Negesinti dvasios taip pat rei\u0161kia per\u017eengti krik\u0161\u010dioni\u0173 tarpusavio antagonizm\u0105, da\u017enai susijus\u012f su galios ir garb\u0117s tro\u0161kimu. \u0160v. Paulius pra\u0161o tesalonikie\u010di\u0173 gerbti meil\u0117je tuos, kurie \u201edarbuojasi j\u0173 tarpe, vadovauja Vie\u0161patyje ir teikia jiems pamokym\u0173,\u201c ir \u201etaikiai sugyventi tarpusavyje\u201c (Tes 5, 12\u201313). Tai, kad \u201evadovai\u201c \u0161ioje ankstyvoje krik\u0161\u010dioni\u0173 bendruomen\u0117je apib\u016bdinami pagal j\u0173 veikl\u0105, o ne pagal titulus, leid\u017eia manyti, jog jie titul\u0173 neturi. \u0160v. Paulius tarsi sako, kad vadovavimas pirmiausiai yra tarnyst\u0117 ir kad visos tarnyst\u0117s i\u0161 esm\u0117s priklauso Ba\u017eny\u010diai kaip Kristaus k\u016bnui: \u201eKiekvienam duota Dvasios aprai\u0161ka bendram labui\u201c (1 Kor 12, 7).<\/p>

Konkre\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kaip Ba\u017eny\u010dia gyvena raginimu negesinti dvasios \u0161iais laikais, toli ie\u0161koti nereikia. Tro\u0161kimas kurti bendr\u0105j\u012f g\u0117r\u012f ir nepasiduoti galios \u017eaidim\u0173 pagundai ypa\u010d akivaizdus Popie\u017eiaus Pranci\u0161kaus mokyme, simboliniuose veiksmuose ir jo inicijuotame sinodiniame kelyje. U\u017etenka prisiminti Popie\u017eiaus Pranci\u0161kaus enciklik\u0105 Fratelli Tutti, kvie\u010dian\u010di\u0105 visus apiman\u010diai \u017emoni\u0173 tarpusavio draugystei, jo pasirinkim\u0105 plauti kojas \u012fkalintam jaunimui \u2013 vyrams, moterims, krik\u0161\u010dionims ir nekrik\u0161\u010dionims \u2013 per Did\u017eiojo ketvirtadienio apeigas, ir nesen\u0105 nutarim\u0105 d\u0117l didesnio pasaulie\u010di\u0173 dalyvavimo priimant sprendimus Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dioje. Kaip daugelis gird\u0117jome, numatoma, kad spalio 4\u201329 d. Vatikane vyksian\u010diame Sinodo susirinkime dalyvaus 70 nari\u0173 ne vyskup\u0173 (pus\u0117 \u0161i\u0173 nari\u0173 b\u016bt\u0173 moterys) ir tikimasi, kad \u0161is skai\u010dius sudarys apie 25% vis\u0173 Sinodo nari\u0173.<\/p>

Kaip mes gesiname Dvasi\u0105?<\/strong><\/p>

\u0160v. Pauliaus raginimas negesinti dvasios mus taip pat kvie\u010dia paklausti, kokiais b\u016bdais j\u0105 gesiname savo kasdieniame gyvenime. Kaip, perfrazuojant gars\u0173j\u012f Ny\u010d\u0117s skelbim\u0105 apie Dievo mirt\u012f, mes i\u0161geriame j\u016br\u0105? Kas mums duoda kempin\u0119 i\u0161trinti vis\u0105 horizont\u0105? Kaip atskiriame \u0161i\u0105 \u017eem\u0119 nuo jos saul\u0117s?<\/p>

Be abejon\u0117s, n\u0117ra vieno atsakymo \u012f \u0161ituos klausimus. Ta\u010diau \u0161v. Pauliaus \u017eod\u017eiai mus kvie\u010dia manyti, jog \u0160ventoji Dvasia visada yra \u201egesinama\u201c, kai vietoj d\u017eiaugsmo gyvename neviltyje, kai u\u017euot k\u0117l\u0119 \u0161ird\u012f \u012f Dievo \u0161lovinim\u0105, keliame j\u0105 \u012f sav\u0119s auk\u0161tinim\u0105 ir vietoj d\u0117kojimo gyvename nerimu d\u0117l ateities. \u0160ie trys dalykai, kaip \u012f\u017evalgiai pasi\u016blo dan\u0173 teologas ir filosofas S\u00f8renas Kierkegaardas, mus \u012fkalina per atsisakym\u0105 b\u016bti tuo, kuo esame, nuolat lyginant save su kitais, nuolat siekiant b\u016bti ka\u017ekuo kitu. M\u016bs\u0173 nerimas, neviltis ir nuobodulys atskleid\u017eia akistat\u0105 su \u0161ia pagunda.<\/p>

Kierkegaardas \u0161i\u0105 mint\u012f perteikia \u012fvairiuose k\u016briniuose, bet, ko gero, i\u0161kalbingiausiai evangelijos komentare apie \u201elauk\u0173 lelijas\u201c (Mt 6, 25\u201334). \u0160iame komentare jis atskleid\u017eia, kad d\u017eiaugsmas (kaip ir d\u0117kojimas) yra ne tiek patirtis, kiek u\u017eduotis. Tai nerei\u0161kia, kad d\u017eiaugsmas ar d\u0117kojimas atsiranda tik pasiekus tiksl\u0105. D\u017eiaugsmas ar d\u0117kojimas veikiau ateina mokantis d\u017eiaugtis ar d\u0117koti. Mokytis d\u017eiaugsmo ar d\u0117kojimo rei\u0161kia mokytis kreipti d\u0117mes\u012f \u012f dabart\u012f kaip Dievo paskirt\u0105j\u012f laik\u0105 (kairos), o ne vien laik\u0105, kuriame prisimename praeit\u012f arba laukiame ateities. Kaip da\u017enai \u0161iuose prisiminimuose ir l\u016bkes\u010diuose susitelkdami \u012f praeities \u017eaizdas ir nerim\u0105 d\u0117l ateities pra\u017ei\u016brime dabartyje dovanojamas prie\u017eastis vil\u010diai ir d\u017eiaugsmui!<\/p>

Anot Kierkegaardo, lelijos ir pauk\u0161\u010diai mus moko, kad \u201erytojus\u201c kaip tai, k\u0105 \u012fsivaizduojame arba projektuojame b\u016bsiant, yra ne k\u0105 daugiau nei m\u016bs\u0173 iliuzija. Rytojus priklauso Dievui ir niekam kitam. Trumpas jo papasakotas palyginimas apie lelij\u0105 puikiai iliustruoja \u0161i\u0105 mint\u012f.<\/p>

Pasakojama, kad kart\u0105 gyveno laiminga ir gra\u017ei lelija. Vien\u0105syk su ja susidraugavo \u0161nekus pauk\u0161tis. Tas pauk\u0161tis (gundytojo simbolis palyginime) nuolat pasakodavo lelijai apie jo aplankytas vietas, kur lelijos yra nenusakomai nuostabios, linksmos ir d\u017eiugios, kvepian\u010dios ir spalvingos. Palaipsniui, vis stipriau jausdama nepasitenkinim\u0105 savo pad\u0117timi, lelija \u012ftikino pauk\u0161t\u012f j\u0105 i\u0161rauti ir nusine\u0161ti \u012f t\u0105 viet\u0105, kur lelijos atrod\u0117 es\u0105 i\u0161 ties\u0173 laimingos. \u017dinoma, pakeliui ji nud\u017ei\u016bvo ir nusibaig\u0117\u2026<\/p>

Kitaip sakant, sav\u0119s lyginimas su kitais ar var\u017eymasis yra ne tik sielos nuodai, bet ir praradimo kelias. Prie\u0161ingai, mokytis d\u017eiaugtis, ypa\u010d per d\u0117kojim\u0105 dabar \u2013 tai yra atpa\u017einti ir pripa\u017einti Dievo dovanojam\u0105 meil\u0119. Ne veltui sakoma, kad per daug kart\u0173 pakartot\u0105 d\u0117kojimo akt\u0105 Dievo meil\u0117s dovana tampa esama mums \u010dia ir dabar, ir \u0161irdyje gimsta d\u0117kingumas ir d\u017eiaugsmas.<\/p>

Nuolatin\u0117 malda<\/strong><\/p>

K\u0105 tuomet rei\u0161kia nuolat melstis? Pirmiausia, tai rei\u0161kia nuolat palaikyti d\u017eiugi\u0105 ir d\u0117king\u0105 \u0161ird\u012f. Bet ar absoliutus d\u017eiaugsmas yra nepaliestas kan\u010dios? Kierkegaardas su pastar\u0105ja mintimi nesutikt\u0173. Jo manymu, bes\u0105lyginis d\u017eiaugsmas sutampa su begaliniai giliu li\u016bdesiu. Lelij\u0173 ir pauk\u0161\u010di\u0173 d\u017eiaugsmas yra absoliutus ne d\u0117l to, kad jis yra u\u017e kan\u010dios rib\u0173, bet d\u0117l to, kad kyla kan\u010dios apsuptyje. Jis netgi neatsiejamas nuo kan\u010dios, bent jau tiek, kiek \u201eb\u016bti\u201c visada rei\u0161kia \u201ekent\u0117ti b\u016bt\u012f\u201c. Ir nors m\u0105stan\u010dia s\u0105mone apdovanoti k\u016briniai \u2013 \u017emon\u0117s \u2013 yra paj\u0117g\u016bs jausti nerim\u0105 ir nevilt\u012f, nerimas ir neviltis taip pat tampa privilegijuota vieta, kur \u00e1m\u017eina ir laikina nuolat susitinka. \u0160is susitikimas, be abejo, yra vaisingas tiek, kiek pasirinkame priklausyti nuo Dievo, ne nuo savo ateities iliuzij\u0173 ir l\u016bkes\u010di\u0173.<\/p>

Ma\u017edaug \u0161imtu met\u0173 v\u0117liau nei Kierkegaardas katalik\u0173 teologas Johannas Baptistas Metzas pasi\u016blys mint\u012f, kad tikroji viltis ir d\u017eiaugsmas slypi ne kan\u010dios nebuvime, bet \u201ekent\u0117jime \u012f Diev\u0105\u201c (vok., leiden an Gott<\/em>). Bent dalinai \u0161i\u0105 mint\u012f jis skolingas savo mokytojui Karlui Rahneriui, giliai atskleidusiam d\u017eiaugsm\u0105 \u0160ventojoje Dvasioje kaip dalyvavim\u0105 Velykiniame sl\u0117pinyje.<\/p>

\u0160iame kontekste nuolat melstis rei\u0161kia b\u016bti ir vis labiau tapti Dievo paveikslu. Kaip primena Kierkegaardas, paradoksaliai \u017emon\u0117s yra Dievo paveikslas ne tiesiogin\u0117s, bet atvirk\u0161tin\u0117s koreliacijos b\u016bdu: tik tada, kai Dievas yra tas, kuris absoliu\u010diai ir am\u017einai garbinamas, o \u017emogus yra absoliutus ir am\u017einas garbintojas, jie pana\u0161\u016bs vienas \u012f kit\u0105: nors ir radikaliai asimetri\u0161kai abu yra \u201edvasia\u201c.<\/p>

Tad \u201enegesinkite dvasios\u201c rei\u0161kia ne tik neniekinti prana\u0161avim\u0173 \u2013 prana\u0161i\u0161ko mokymo, simbolini\u0173 gest\u0173 ir pasirinkim\u0173, kuri\u0173 pavyzd\u017eius min\u0117jau, kalb\u0117dama apie popie\u017ei\u0173 Pranci\u0161k\u0173. Tai taip pat rei\u0161kia priimti m\u016bs\u0173 nerimo, nevilties, gal net nuobodulio atskleid\u017eiam\u0105 egzistencin\u0119 tu\u0161tum\u0105, jai nepasiduodant ir neduodant jai tarti paskutinio \u017eod\u017eio. D\u0117kojimas, r\u016bpinimasis kitais, visada linkint jiems gero, kant\u00adry\u00adb\u0117 sunkumuose, nuolatin\u0117 malda yra tie ginklai, kuriems padedant b\u016bties ir neb\u016bties arba vilties ir nevilties poliari\u0161kumas tampa pa\u017eado vieta. Tuomet d\u017eiaugsmas skleid\u017eiasi pats.<\/p>