{"id":2311,"date":"2024-05-11T08:03:11","date_gmt":"2024-05-11T05:03:11","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2311"},"modified":"2024-07-15T21:28:25","modified_gmt":"2024-07-15T18:28:25","slug":"kun-m-malinauskas-sj-kai-buvau-aplankytas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/05\/11\/kun-m-malinauskas-sj-kai-buvau-aplankytas\/","title":{"rendered":"Kun. M. Malinauskas SJ. Kai buvau aplankytas"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2023 m. Nr. III (27)<\/a><\/em><\/p>

Sveiki, Dievo numyl\u0117tiniai! \u010cia a\u0161. Susipa\u017einkime artimiau. Mus, \u017einoma, jau ne kart\u0105 esate sutik\u0119, o dar daugiau gird\u0117j\u0119: dien\u0105, vakar\u0105, ma\u017eiau nakt\u012f, o labiausiai ankst\u0173 ryt\u0105. Paprastai nesame \u012fkyr\u016bs ar tuo labiau piktybi\u0161ki, da\u017enai bauk\u0161t\u016bs, o tiksliau\u00a0\u2013 apdair\u016bs, kaip ir j\u016bs\u00a0\u2013 eiliniai \u0161ios \u017eem\u0117s gyventojai.<\/strong><\/p>

M\u016bs\u0173 kasdienyb\u0117 labai \u012fprasta: jauk\u016bs namai med\u017ei\u0173 \u0161akose, uol\u0173 ply\u0161iuose ar upi\u0173 pakrant\u0117se; vis pagaus\u0117janti \u0161eima, o su ja \u2013 ir didesni r\u016bpes\u010diai; bet svarbiausia: nuolatinis jud\u0117jimas ir keliavimas, nes toks m\u016bs\u0173 gyvenimo b\u016bdas, toks darbas, tiksliau \u2013 pa\u0161aukimas. Diena i\u0161 dienos ka\u017eko ie\u0161kome ir ie\u0161kome, ir, atrodo, randame. Noriai priimame pagalb\u0105, vengiame pavoj\u0173. Jei viskas gerai, galime taip ir sukti \u0161\u012f rat\u0105, o gal trikamp\u012f ar kitoki\u0105 geometrin\u0119 fig\u016br\u0105. Diena i\u0161 dienos, kartais net nesusim\u0105st\u0119, d\u0117l ko visa tai.<\/p>

O jei kartais ka\u017ekas kli\u016bna tame cikle, tai \u2013 \u017eenklas, kad reikia priimti i\u0161\u0161\u016bk\u012f, b\u016bti k\u016brybingiems, ie\u0161koti nauj\u0173 gyvenimo b\u016bd\u0173, viet\u0173 ir i\u0161tekli\u0173. Per daug nenusimename, nes m\u016bs\u0173 dangi\u0161kasis T\u0117vas juk visuomet mumis pasir\u016bpina, nors nei s\u0117jam, nei pjaunam, nei \u012f kluonus kraunam, o vis tiek esame verti gyventi Jo akyse ir pasaulyje.<\/p>

Visgi kit\u0173 d\u0117mes\u012f patraukiam savo nuostabiais ir \u012fvairiais balsais, o kartais ir i\u0161rai\u0161kingomis spalvomis, bet da\u017eiausiai \u2013 stulbinamu sugeb\u0117jimu nardyti ore taip, kaip j\u016bros gyventojai nardo vandenyje. Mums praskridus nelieka jokio \u017eenklo \u2013 skystas oras, u\u017egaunamas sparn\u0173 kir\u010diais ir prapl\u0117\u0161iamas ver\u017elia skryd\u017eio j\u0117ga, plasnojant sparnais tiesiog perskrendamas.<\/p>

Mokame ir suerzinti, ypa\u010d kai pulku apninkame j\u016bs\u0173 k\u0105 tik i\u0161bertas s\u0117jai s\u0117klas, tas, palei keli\u0105. Kartais nety\u010dia, o gal ir ty\u010dia, nutinka, kad nelyg taikliu \u0161\u016bviu pa\u017eenkliname kieno nors pet\u012f nuolankumo ordinu. Kaip ty\u010dia, kai jam nesiseka. Gal tokia m\u016bs\u0173 misija, kad prabust\u0173 gyvenimui? Toks gal\u0117t\u0173 b\u016bti m\u016bs\u0173 moto: gyvenimas \u2013 daugiau nei kasdienin\u0117 rutina, tad \u017evelk \u012f dang\u0173 ir dvasios sparnus i\u0161ties\u0119s kilk auk\u0161tyn, i\u0161laisvink savo bals\u0105 giesmei Dievo garbei.<\/p>

Jei jau u\u017esiminiau apie Diev\u0105, tai \u017einokite, Jis mus ir dar visokiausi\u0173 kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 atstovus suk\u016br\u0117 ketvirt\u0105 dien\u0105 po sutv\u0117rimo \u017eem\u0117s ir vis\u0173 dangaus \u0161viesuli\u0173, kuri\u0173 skliaut\u0105 m\u016bs\u0173 \u017einion atidav\u0117. Tik mums panor\u0117jus, naudodamiesi savo sparnais ir i\u0161tverme, galime skrieti dangaus skliautu ir pasiekti pasaulio pakra\u0161\u010dius, ne\u0161ti \u017eini\u0105 \u017eemei ir \u017emogui nuo Ryt\u0173 iki Vakar\u0173, nuo \u0160iaur\u0117s iki Piet\u0173.<\/p>

Kol \u017emon\u0117s dar nebuvo sukurti (priminsiu, tai \u012fvyko \u0161e\u0161t\u0105 dien\u0105), mes buvome patys dvasingiausi. Ir Dievas mat\u0117, kad tai buvo gera. Jeigu Dievas \u017emog\u0173 k\u016br\u0117 pagal savo paveiksl\u0105 ir pana\u0161um\u0105, tai mus suk\u016br\u0117 pagal savo visur sklandan\u010dios Dvasios pana\u0161um\u0105.<\/p>

\"\"<\/figure>

M\u016bs\u0173 sparnai taip patiko dvasin\u0117ms b\u016btyb\u0117ms, kad \u0161ios juos pasiskolino, nor\u0117damos parodyti savo dvasin\u0119 prigimt\u012f. Ne tik angelai \u2013 nuo papras\u010diausi\u0173 angel\u0173 sarg\u0173 iki sparnuot\u0173 serafim\u0173 ir cherubin\u0173 \u2013 bet ir \u012fvairi\u0173 taut\u0173, ir religij\u0173 dievi\u0161kos b\u016btyb\u0117s mielai m\u016bs\u0173 sparnus pasimatuoja, kai\u2026 reikia apsireik\u0161ti. \u0160tai kod\u0117l graik\u0173 deiv\u0117 Irid\u0117 sparnais pasiekia tolimiausius pakra\u0161\u010dius, o Hermis greitai visur atne\u0161a \u017eini\u0105; Nik\u0117 skuba nugal\u0117ti, o Erosas toks kaprizingas su savo sparnais; Tanato sparn\u0173 \u0161e\u0161\u0117lyje visi numir\u0161ta; \u0161tai Egipte dangaus deiv\u0117 Nuta sparnais juosia dang\u0173, o Izid\u0117 ir Neftid\u0117 tais pa\u010diais sparnais magi\u0161kai saugo; Horas rodo savo dievi\u0161kum\u0105, karali\u0161kum\u0105 ir j\u0117g\u0105. O demonai! Ir tie sparn\u0173 nevengia, kad dvasingai atrodyt\u0173 ir tokiomis klastomis \u017emones suviliot\u0173. Taip kone kiekviename kra\u0161te ir religijoje.<\/p>

Net pa\u010diam m\u016bs\u0173 K\u016br\u0117jui sparnai labai patiko. Jis ne kart\u0105 prasitar\u0117, kad irgi juos turi. Juk savo \u017emones Jis gelb\u0117jo i\u0161skleisdamas sparnus vir\u0161 j\u0173, o po to taip lengvai juos ne\u0161damas ant t\u0173 pa\u010di\u0173 sparn\u0173. Visada Jis yra pasireng\u0119s po savo sparnais \u017emones saugoti, globoti ir ginti, sparn\u0173 plunksnomis u\u017edengti ir suteikti i\u0161tikim\u0105 prieglaud\u0105 kaip savo mylimiems ma\u017eyliams.<\/p>

Po m\u016bs\u0173 suk\u016brimo Dievas pristat\u0117 mus \u017emogui Adomui kaip naujam \u0161eimininkui ir liep\u0117 mus \u012fvertinti ir vardais pavadinti, kad savo galimyb\u0117mis pasidalintume su \u017emogumi, o jis mus valdyt\u0173 kaip geras ganytojas. Taip Dievas mums \u012fsak\u0117 savo nuostabiomis savyb\u0117mis atspind\u0117ti visiems k\u016briniams Jo dvasi\u0105, o u\u017e tai i\u0161kilmingai prisiek\u0117: vien\u0105 dien\u0105 Jis pats asmeni\u0161kai mus aplankys. Nuo tos dienos pasijutome dar vertingesni, stengiam\u0117s grak\u0161\u010diai skraidyti, skard\u017eiai ir i\u0161rai\u0161kingai giedoti, savo plunksnas visaip sklaidyti ir laikas nuo laiko vis dirs\u010dioti \u012f dang\u0173 \u2013 galb\u016bt b\u016btent dabar Jis mus aplankys. O koks bus d\u017eiaugsmas! Tod\u0117l reikia b\u016bti visuomet pasiruo\u0161us.<\/p>

B\u0117gant am\u017eiams m\u016bs\u0173 i\u0161min\u010diai Dievo pa\u017ead\u0105 \u012fskait\u0117 prana\u0161o Izaijo paskelbtoje prana\u0161yst\u0117je: \u201eA\u0161 nuvesiu \u012f savo \u0161vent\u0105j\u012f kaln\u0105 ir savo maldos namuose juos prad\u017eiuginsiu. <\u2026> Nes manieji Namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms.\u201c Sp\u0117kit: ko grieb\u0117si patys gudriausi? Taip! \u0116m\u0117 stengtis \u012fsikurti \u0161ventykloje, Dievo namuose, kuo ar\u010diau altoriaus. Kokie laimingi tie, kurie gyvena Dievo Namuose, visad J\u012f \u0161lovindami giesme!<\/p>

O kai buvo i\u0161kilmingai paskelbta, kad aukos i\u0161 m\u016bs\u0173 neklasting\u0173j\u0173 labai tinkamos varg\u0161\u0173 aukoms, d\u017eiaugsmui nebuvo galo. Mes taip arti viso, kas dievi\u0161ka, ir gyvenimu, ir po jo. Bet kada gi i\u0161sipildys tas Dievo pa\u017eadas?<\/p>

Senoliai pasakojo, kad Jis jau buvo at\u0117j\u0119s \u012f savo \u0161ventykl\u0105, tiksliau, atne\u0161tas, nes buvo ma\u017eas k\u016bdikis. Nors m\u016bsi\u0161kiai \u0161ventyklos sargai Jo sparn\u0173 ne\u012f\u017evelg\u0117, bet ai\u0161kiai mat\u0117 Jo motin\u0105 Marij\u0105 ir t\u0117t\u012f Juozap\u0105, tarsi \u012fskriejan\u010dius \u012f \u0161ventykl\u0105. O ir \u0161ventyklos vidus pakito: senoliai prana\u0161ai Simeonas ir Ona atgijo ir pilni \u0160ventosios Dvasios aplinkui plev\u0117savo tarsi vieno i\u0161 m\u016bsi\u0161ki\u0173 sparnais, o vis\u0173 balsai \u010diulb\u0117jo Dievui d\u017eiaugsm\u0105 ir garb\u0119. Ir savo auk\u0105 b\u016btent i\u0161 m\u016bs\u0173, o ne t\u0173 \u017eol\u0117d\u017ei\u0173 pasirinko.<\/p>

\"\"<\/figure>

Kiti sak\u0117, kad mat\u0117 J\u012f v\u0117liau prie Jordano. Jis ypatingai \u012f dang\u0173 \u017evalg\u0117si ir liudijo apie vis\u0173 T\u0117v\u0105 Danguje ir kreip\u0117 \u017evilgsnius \u012f ten, Auk\u0161tai. \u0160ventoji Dvasia nusileido ant Jo su savo sparnais, o paskui velnias, u\u017eskraidin\u0119s ant \u0161ventyklos, ragino J\u012f skristi. Savo mokymuose Jis pasakojo apie mus su d\u017eiaugsmu ir rod\u0117 kaip sektin\u0105 pavyzd\u012f.<\/p>

Bet gr\u012f\u017ekime prie prana\u0161yst\u0117s pa\u017eado. T\u0105 lemting\u0105 dien\u0105 lyg ka\u017ek\u0105 nujausdamas nenorom ruo\u0161iausi kilti ir vykti savo duonos ie\u0161koti. Kaip \u012fprasta \u0161iuo met\u0173 laiku, ruo\u0161iausi sukurpti ilgok\u0105 keli\u0105, bet vos u\u017e pos\u016bkio, \u017ei\u016b, geltonuoja gr\u016bdai, tarsi ant l\u0117k\u0161tut\u0117s pad\u0117ti, gra\u017eiai ka\u017ekokia virvele apjuosti. Argi ne Dievo duotas \u017eenklas? Tik imk ir valgyk! Na, mano smagumui, pagalvojau, \u0161iandien nereik\u0117s taip toli l\u0117kti. Bet nesp\u0117jau n\u0117 vienu gr\u016bdeliu pasiskon\u0117ti, kai staiga u\u017esin\u0117r\u0117 kilpa \u2013 patekau \u012f med\u017eiotojo \u017eabangus. Pagavo mane nes\u0117km\u0117s, staiga mane u\u017eklupo! Dar akimirka, ir a\u0161 narve. Garsus juokas tarytum d\u017eiaugsmas grob\u012f dalinant. Pasirodo, mano nelaisv\u0117 ka\u017ek\u0105 prad\u017eiugino!<\/p>

Narvas u\u017edengiamas audeklu. Tamsa ir dvasios naktis prasideda. Ilgas kelias \u012f ne\u017eini\u0105. \u0160tai esu jau kitur, saky\u010diau, \u0161ventykloje, bet ne \u0161ventykloje, tiksliau \u2013 turguje. Audeklas atidengiamas: \u0161viesa, smarv\u0117 ir triuk\u0161mas. Pasipila \u012fkyr\u016bs, tiriami \u017evilgsniai, vartymas, kratymas, \u012fvertinimai ir didelis noras kuo pigiau mane nusipirkti\u2026 Ir visa tai kilniam tikslui \u2013 auka Dievui! Negi \u010dia galas? Ar a\u0161 jau pragare? Ar gali kas b\u016bti baisiau? \u201eO, kad tur\u0117\u010diau laisvus sparnus, \u2013 sakau, \u2013 skris\u010diau toli ir ras\u010diau ramyb\u0119!\u201c<\/p>

To dar negana: kit\u0105 akimirk\u0105 pasipila dar ir keiksmai bei klyksmai, \u010dai\u017eantys rimbo sm\u016bgiai, vis\u0173 varymas lauk, pritariantis avi\u0173 ir jau\u010di\u0173 bliovimas, ant grindinio byran\u010di\u0173 pinig\u0173 \u017evang\u0117jimas, stal\u0173 vartymas ir l\u016b\u017eimas, giminai\u010di\u0173 klyksmas. Viskas tik did\u0117ja, auga, art\u0117ja link m\u016bs\u0173. Atrodo, bus galas.<\/p>

Ta\u010diau pasigirsta tvirtas, ry\u017etingas, bet drauge toks \u0161velnus balsas: \u201ePasiimkite savo pauk\u0161\u010dius ir i\u0161 mano T\u0117vo nam\u0173 nedarykite prekybos nam\u0173!\u201c A\u0161aros\u2026 malda\u2026 gailestis\u2026 d\u0117kojimas\u2026 Dar akimirka ir narvo durys atsiveria, saul\u0117 suspindi dar stipriau. Kojos atsispiria, sparnai suplasnoja, v\u0117l esu laisvas.<\/p>

Kas \u010dia buvo? Tik viena jau\u010diu, tiksliau, \u017einau \u2013 esu kitoks. Naujas gyvenimas, nauja prad\u017eia. Viskas, kas vyko \u2013 Dievo dovana. Reik\u0117jo gi man papulti \u012f b\u0117d\u0105. Reik\u0117jo i\u0161gyventi \u0161\u012f siaub\u0105. Reik\u0117jo atsidurti \u0161ventyklos turguje. Kad b\u016b\u010diau Jo aplankytas!<\/p>

<\/p>