{"id":2293,"date":"2024-05-02T20:10:55","date_gmt":"2024-05-02T17:10:55","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2293"},"modified":"2024-07-15T21:28:09","modified_gmt":"2024-07-15T18:28:09","slug":"laura-sintija-cerniauskaite-esu-buvimo-zmogus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/05\/02\/laura-sintija-cerniauskaite-esu-buvimo-zmogus\/","title":{"rendered":"Laura Sintija \u010cerniauskait\u0117: \u201eEsu buvimo \u017emogus\u201c"},"content":{"rendered":"

\u201eKelion\u0117\u201c 2023 m. Nr. II (26)<\/a><\/em><\/p>

Laura Sintija \u010cerniauskait\u0117 (g. 1976) mums pa\u017e\u012fstama kaip ra\u0161ytoja, prozinink\u0117, o drauge\u00a0\u2013 savo tik\u0117jim\u0105 liudijanti Kristaus tikin\u010dioji. \u201eDaugyb\u0119 met\u0173 tai buvo pasl\u0117pta mano misija, o dabar t\u0105 galiu daryti atvirai!\u201c\u00a0\u2013 sako ra\u0161ytoja, kalb\u0117dama apie naujausi\u0105 savo knyg\u0105 \u201eD\u017eiaugsmynas\u201c, kurios bent dal\u012f autoryst\u0117s ji priskiria\u2026 \u0160ventajai Dvasiai.<\/em><\/p>

Kvie\u010diame drauge su Laura Sintija pakeliauti jos keliais, prisiliesti prie vaikyst\u0117s \u201ed\u0117\u017eut\u0117s\u201c sovietiniame bute, laisv\u0117s atradimo knygose ir prat\u0119siamose istorijose, prie pirmosios pamokos apie autorines teises, sunkaus ir mai\u0161tingo etapo mokykloje, bene dvide\u0161imt met\u0173 besit\u0119susio filologijos studij\u0173 laiko, meninink\u0117s pasaulio, visuomet besiilgin\u010dio erdv\u0117s ir laisv\u0117s, o svarbiausia\u00a0\u2013 stabtel\u0117ti prie Dievo Dvasios dvelktel\u0117jim\u0173, kurie nuveda pa\u010diomis netik\u0117\u010diausiomis kryptimis.<\/em><\/p>

Laura Sintija, m\u016bs\u0173 pokalb\u012f norisi prad\u0117ti nuo klausimo apie laisv\u0119. Augote Vilniuje, esat miesto vaikas, ta\u010diau J\u016bs\u0173 tekstai tiesiog pulsuoja laisv\u0117s pajautimu. Laisv\u0117s, kuri man primena manojo kaimo laukus\u00a0\u2013 beribius, pla\u010dius\u2026 Nat\u016braliai kyla klausimas\u00a0\u2013 \u0161is skonis k\u016bryboje yra laisv\u0117s patyrimo vaikyst\u0117je ar kaip tik jos ilgesio atspindys?<\/strong><\/p>

I\u0161 ties\u0173, kaip dabar atrodo, augau nelaisv\u0117j. Keturiese gyvenom sovietiniam dviej\u0173 kambari\u0173 bute. Mama i\u0161eidavo \u012f darb\u0105, o t\u0117tis dirbo namie. Tam, kad jis gal\u0117t\u0173 mus auginti ir dirbti, namuose buvo laikomasi grie\u017etos dienotvark\u0117s. Be to, kiekvienas tur\u0117jom savo pareigas, pavyzd\u017eiui, a\u0161 kasdien, gr\u012f\u017eusi i\u0161 mokyklos, po piet\u0173 tur\u0117jau suplauti indus, i\u0161vesti jaunesn\u0119 ses\u0119 \u012f lauk\u0105, kai tuo metu mano draug\u0117s linksmai d\u016bkdavo kieme, nueiti \u012f parduotuv\u0119, priduoti tu\u0161\u010di\u0105 tar\u0105 ir nupirkti vakarini\u0173 naujien\u0173 laikra\u0161t\u012f t\u0117\u010diui. U\u017e tai i\u0161 jo gaudavau pinig\u0173 ledams.<\/p>

Gyvenamosios erdv\u0117s suspaustumas, grie\u017et\u0173 pareig\u0173 tur\u0117jimas, gan grie\u017etas aukl\u0117jimas, kai tave pastebi tik tada, kai padarai k\u0105 nors blogai, o kas gera\u00a0\u2013 atrodydavo savaime suprantama, tai buvo mano nelaisv\u0117. Bet kai mane i\u0161leisdavo \u012f lauk\u0105 jau be sesut\u0117s, patirdavau laisv\u0119.<\/p>

\"\"
Su jaunesne sese Linute pas senelius. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Sovietme\u010diu kiemuose knib\u017ed\u0117te knib\u017ed\u0117jo vaik\u0173, o ma\u0161in\u0173 tais laikais dar b\u016bdavo ma\u017eai, taigi, jausdavom\u0117s saug\u016bs. Eidavom kaip tarakonai per tuos kiemus. Ten kunkuliuodavo gyvenimas! Draugyst\u0117s, \u017eaidimai ir kovos. Prisimenu, did\u017eiausia bausm\u0117 b\u016bdavo, jei t\u0117vai nei\u0161leisdavo \u012f kiem\u0105. Matyt, \u017emogaus prigim\u010diai n\u0117ra nat\u016bralu gyventi d\u0117\u017eut\u0117je. Jam reikia erdv\u0117s, gamtos, \u017eaidim\u0173 ir darb\u0173 gryname ore. Juk mes kil\u0119 i\u0161 Rojaus sodo, kuriame gyvenome po atviru dangumi! Esu tikra, kad stogo vir\u0161 galvos ir saugan\u010di\u0173 sien\u0173 poreikis \u017emogui atsirado jau po nuopuolio, kaip jo pasekm\u0117 \u2013 i\u0161gyvenant nuolatin\u012f egzistencin\u012f nesaugum\u0105.<\/p>

O vasar\u0105 mane i\u0161ve\u017edavo pas senelius \u012f Gaid\u0117s kaim\u0105, kur\u012f paskui i\u0161 naujo atradau sulaukusi ma\u017edaug trisde\u0161imties met\u0173 am\u017eiaus ir jau pa\u017einodama savo vyr\u0105 Regimant\u0105. Vaikyst\u0117je mo\u010diut\u0117 i\u0161leisdavo mane \u017eaisti su draug\u0117mis kad ir vis\u0105 dien\u0105, gal\u0117davau sugr\u012f\u017eti tik pavalgyti. Bet tur\u0117jau nesived\u017eioti draugi\u0173 \u012f namus, kad neprine\u0161t\u0173 purvo \u2013 taip ji sakydavo. Buvo bibliotekinink\u0117, inteligent\u0117, kukli ir romi, kaime su niekuo per daug artimai nedraugavo ir, matyt, bod\u0117josi kaimieti\u0161ka buitimi, nors laik\u0117 gyvulius, pri\u017ei\u016br\u0117jo dar\u017eus. Tad ir \u0161vara jai buvo labai svarbi.<\/p>

Atsimenu ten savo draug\u0119 latviuk\u0119, ji buvo ilg\u0173 \u0161viesi\u0173 plauk\u0173, strazdanotos odos, riesta nosyte, \u0161viesi\u0173 aki\u0173 \u2013 visiems atrod\u0117 labai gra\u017ei. Pas j\u0105 \u017eaisdavom tvarte, prie nutrij\u0173, prie par\u0161\u0173, ant \u0161ieno. Tikra oaz\u0117!<\/p>

Laisv\u0117 yra tai, ko man tr\u016bko ir vis\u0105 gyvenim\u0105 tr\u016bksta. Laisv\u0117s ir erdv\u0117s.<\/p>

Tarytum lik\u0119s tas d\u0117\u017eut\u0117s <\/em>jausmas?<\/strong><\/p>

Taip, jis yra. Namuose man da\u017enai tr\u016bksta oro. Seniau manydavau, kad tai fiziologinis dalykas, dabar jau galvoju, kad psichosomatinis. Jei negaliu i\u0161eiti pasivaik\u0161\u010dioti, vis atsidarau lang\u0105 ir pakv\u0117puoju. Vis\u0105 laik\u0105 tr\u016bksta erdv\u0117s, gryno oro, gamtos, man bloga mieste. Be to, labai svarbus vaizdas pro lang\u0105. B\u016btent jis yra vienas i\u0161 gyvenimo vietos pasirinkimo kriterij\u0173, d\u0117l kurio galima aukoti erdv\u0119 viduje.<\/p>

\"\"
Lauros Sintijos \u010cerniauskait\u0117s senelio Kirilo Iradionovi\u010diaus Kiseliovo sentiki\u0173 gimin\u0117, nuo XVIII a. gyvenusi\nZaras\u0173 rajone. B\u016bsimasis Lauros Sintijos senelis, mamos t\u0117vas \u2013 antroje eil\u0117je, antras i\u0161 de\u0161in\u0117s. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

U\u017esimin\u0117t apie Gaid\u0117s atradim\u0105 po trisde\u0161imties met\u0173. Ar gal\u0117tum\u0117t papasakoti, kaip \u012fvyko tas sugr\u012f\u017eimas \u012f vaikyst\u0117s laisv\u0117s erdv\u0119? Kaip suprantu, ir dabar Gaid\u0117 yra daugiau buvimo, dvasinio poilsio, o ne pomidor\u0173 auginimo vieta.<\/strong><\/p>

\u012e Gaid\u0119 sugr\u012f\u017eau per sutuoktin\u012f Regimant\u0105. Seneliai jau buvo mir\u0119, sodyba niekas nesir\u016bpino. \u0160vies\u0173 vaikyst\u0117s laik\u0105 ten jau buvau pamir\u0161us, o paauglyst\u0117je, kai \u012f Gaid\u0119 mane tiesiog i\u0161tremdavo, nebenor\u0117jau ten b\u016bti. Mano draug\u0117s \u010dia nebeatva\u017eiuodavo, likau tarp kaimo mo\u010diu\u010di\u0173, nuolat skaitydavau ir laukdavau, kol mane pasiims \u012f Vilni\u0173. Be to, ma\u010diau, kad seneliai nebuvo laimingi. Manau, kad mo\u010diut\u0117 sirgo depresija, bet tais laikais tokios ligos juk nebuvo. Jausdavau, kaip persiimu jos b\u016bsenomis. Paauglyst\u0117je Gaid\u0117 man liov\u0117si b\u016bti rojumi ir \u0117m\u0117 atrodyti kaip pasaulio pakra\u0161tys, pelkynas\u2026<\/p>

Vien\u0105 kar\u0161t\u0105 vasaros dien\u0105 papasakojau Regimantui apie kaim\u0105 su tokia neigiama konotacija. O jis pasi\u016bl\u0117 nuva\u017eiuoti pasi\u017ei\u016br\u0117ti. Pasi\u0117m\u0117m mano s\u016bnel\u012f Herk\u0173 ir nuva\u017eiavom. Regimantui ten i\u0161 karto patiko, veikiausiai tod\u0117l, kad Gaid\u0117 jam primin\u0117 prarast\u0105 jo paties t\u0117vi\u0161k\u0119 \u017demaitijoje \u2013 net ir reljefas j\u0173 pana\u0161us, banguojantis. I\u0161 ties\u0173 kaimas gra\u017eus, anks\u010diau buvo laikomas etnografiniu, su ilga istorija, nukeliaujan\u010dia iki Vytauto Did\u017eiojo.<\/p>

Taigi, Regimantas susirado dalg\u012f ir nu\u0161ienavo kiem\u0105. Prad\u0117jom \u010dia va\u017ein\u0117ti. Tiesa, u\u017etruko, kol ta vieta tapo m\u016bs\u0173 vasaros namais, i\u0161 prad\u017ei\u0173 ji dar atrod\u0117 slogi, prisig\u0117rusi seneli\u0173 nelaimingumo. Bet dabar ten tikrai gera. B\u016bdama Gaid\u0117je jau\u010diu palaiminim\u0105 i\u0161 dangaus ir ypating\u0105 Motinos Marijos buvim\u0105. Did\u017eiul\u0119 laisv\u0119. Kaip juokaudama sakau: kasmet atva\u017eiuojame \u012f Gaid\u0119 dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 vasaros rekolekcijoms.<\/p>

Galima sakyti, kad nukeliauta visa dvasin\u0117 kelion\u0117. Neu\u017etenka atva\u017eiuoti ir susitvarkyti tam tikros vietos, u\u017etrunka, kol namai tampa namais.<\/strong><\/p>

Taip, turi \u012fsisunkti, \u012fsigerti, \u012fsi\u0161aknyti. Tai \u2013 procesas. Bet kuri\u0105 viet\u0105 reikia apgyvendinti, prisijaukinti.<\/p>

Min\u0117jot, kad vasaromis b\u016bdama pas mo\u010diut\u0119 nuolat skaitydavot. Ar tuomet ir \u012fvyko pirminis susitikimas su literat\u016bros pasauliu, ar skait\u0117t jau t\u0117v\u0173 namuose?<\/strong><\/p>

Pirmiausia namuose. T\u0117tis tur\u0117jo bibliotek\u0105, buvo skaitantis, prijau\u010diantis <\/em>menui ir labai gabus \u017emogus, turintis auksines rankas ir auksin\u0119 galv\u0105. Jaunyst\u0117je nor\u0117jo tapti l\u0117ktuvo pilotu, bet negal\u0117jo to padaryti d\u0117l sveikatos. Dar besimokydamas vidurin\u0117je pats savo rankomis pasigamino vandens dvirat\u012f ir juo plaukiojo e\u017eere. Be to, nuo jaunyst\u0117s mezg\u0117, verp\u0117, n\u0117r\u0117 v\u0105\u0161eliu, siuvo. T\u0117tis daugyb\u0119 met\u0173 i\u0161laik\u0117 \u0161eim\u0105 si\u016bdamas pagal u\u017esakymus, nors tur\u0117jo ekonomisto i\u0161silavinim\u0105.<\/p>

Taigi, mano t\u0117tis\u00a0\u2013 inteligentas, mylintis men\u0105, jaunyst\u0117je draugav\u0119s su dailininkais, muzikantais, aktoriais, re\u017eisieriais\u2026 Jo klientai, at\u0117j\u0119 pas mus, steb\u0117davosi pamat\u0119 bibliotek\u0105. Sovietme\u010diu gal\u0117jome nusipirkti kone vis\u0105 gro\u017ein\u0119 literat\u016br\u0105. T\u0117tis visk\u0105 pirko, o a\u0161 skai\u010diau. Mo\u010diut\u0117, kaip jau min\u0117jau, buvo kaimo bibliotekinink\u0117. Tad knygos mane supo nuo vaikyst\u0117s.<\/p>

\"\"
\u0160e\u0161eri\u0173. Gaid\u0117je, mo\u010diut\u0117s g\u0117li\u0173 dar\u017eelyje, kur\u012f\ndabar Laura Sintija toliau puosel\u0117ja. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Nuo ma\u017eens ne tik skait\u0117t, bet ir pati prad\u0117jot kurti, ra\u0161yti. Tiesa, istorija apie pirm\u0105j\u012f bandym\u0105 kiek komi\u0161ka. Ar gal\u0117tum\u0117t papasakoti apie savo pirm\u0105 eil\u0117ra\u0161t\u012f, kur\u012f i\u0161 ties\u0173\u2026 pavog\u0117t?<\/strong><\/p>

Tikrai pavogiau, rodos, i\u0161 Salom\u0117jos N\u0117ries. (Juokiasi.)<\/em> Tai buvo eil\u0117ra\u0161tis i\u0161 pirmos klas\u0117s elementoriaus, susigund\u017eiau prie jo prira\u0161yti dar vien\u0105 posm\u0105 ir pateikti kaip savo.<\/p>

Susirinkom \u012f \u0161vent\u0119 pas mo\u010diut\u0119, mano t\u0117\u010dio mam\u0105, Vievyje. T\u0117tis ar mama i\u0161kilmingai perskait\u0117 t\u0105 mano sukurt\u0105<\/em> eil\u0117ra\u0161t\u012f, visi ploja\u2026 O pusseser\u0117, mano bendraam\u017e\u0117, pasi\u017ei\u016br\u0117jo \u012f mane ir sako: \u201eEinam pakalb\u0117t.\u201c Nusived\u0117 \u012f \u0161alt\u0105j\u012f kambar\u0117l\u012f<\/em> (taip mo\u010diut\u0117 vadino atok\u0173 ne\u0161ildom\u0105 kambar\u012f, kuriame laik\u0117 si\u016blus ir \u0161vari\u0105 patalyn\u0119), atsine\u0161\u0117 t\u0105 elementori\u0173, atvert\u0117 eil\u0117ra\u0161t\u012f ir klausia: \u201eKas \u010dia?\u201c Ji niekam nesak\u0117 apie mano vagyst\u0119, bet po to nuolat mane \u0161anta\u017euodavo! O a\u0161 visiems laikams gavau pamok\u0105 apie autorines teises! (Juokiasi.)<\/em><\/p>

Paskui \u017ei\u016br\u0117davau multikus <\/em>ir s\u0105siuvinyje tiesiog prat\u0119sin\u0117davau siu\u017eetus. Matyta istorija tave tarsi su\u017eadina, yra veik\u0117jai, su kuriais norisi gyventi toliau, o filmukas jau pasibaig\u0117\u2026 Tad tiesiog prat\u0119sdavau istorijas. Paskui pati prad\u0117jau fantazuoti, u\u017esira\u0161in\u0117ti. Manau, kad \u0161i\u0105 k\u016bryb\u0105 <\/em>skatino u\u017esidarymas, fizin\u0117 nelaisv\u0117.<\/p>

Ra\u0161ymas buvo mano noras i\u0161tr\u016bkti i\u0161 d\u0117\u017eut\u0117s<\/em>. Juk ra\u0161ydamas esi absoliu\u010diai vienvaldis, gali prisikurti, ko tik \u0161irdis geid\u017eia. Vaizduotei n\u0117ra rib\u0173, ji yra tas langelis, per kur\u012f gali i\u0161tr\u016bkti \u012f begalyb\u0119. T\u0105 labai anksti supratau.<\/p>

Beje, pirm\u0105j\u0105 savo knyg\u0105 para\u0161\u0117t irgi nepaprastai anksti\u00a0\u2013 dar mokykloje.<\/strong><\/p>

Pirmoji knygel\u0117 \u2013 keturi ma\u017ei apsakymukai, para\u0161yti vienuoliktoje klas\u0117je. Dvyliktos klas\u0117s pavasar\u012f su jais dalyvavau Jaun\u0173j\u0173 filolog\u0173 konkurse ir tuo pa\u010diu metu \u2013 Pirmosios knygos konkurse. Apie tuos konkursus man papasakojo lietuvi\u0173 kalbos mokytoja Rima Mackevi\u010dien\u0117 ir paakino juose dalyvauti. Laim\u0117jau ir vien\u0105, ir kit\u0105, be to, tuomet dar gavau ir Mariaus Katili\u0161kio premij\u0105.<\/p>

A\u0161 visuomet buvau ra\u0161an\u010dioji, tai\u00a0\u2013 ne klausimas, ne pasirinkimas, o prigimtin\u0117 mano savastis. Dabar kartais, kai nuva\u017eiuoju \u012f susitikimus su mokiniais, koks penktok\u0117lis u\u017eduoda klausim\u0105: \u201eO k\u0105 j\u016bs patartum\u0117t norin\u010diam daryti ra\u0161ytojo karjer\u0105?\u201c (Juokiasi.) <\/em>Kaip paai\u0161kinti, kad tai\u00a0\u2013 visai neteisingas po\u017ei\u016bris \u012f ra\u0161ym\u0105, o karjer\u0105 reikt\u0173 daryti ten, kur ji darosi\u2026 Net ir d\u0117l to, kad i\u0161 ra\u0161ymo juk nepragyvensi\u2026<\/p>

Dvylikta klas\u0117, kurioje laim\u0117jau tuos konkursus, man buvo sunki. Reik\u0117jo galvoti, kur stosiu, o tuomet dar nebuvo supratimo, kaip dabar, kad baig\u0119s mokykl\u0105 \u017emogus gali padirb\u0117ti, pakeliauti, pasavanoriauti, susivokti, kur jo tikroji vieta. Tai man b\u016bt\u0173 buv\u0119 sveika, juk baigiau mokykl\u0105 vos septyniolikos. Ta\u010diau anais laikais buvo priimta \u2013 po mokyklos i\u0161 karto stoji studijuoti, ir tai apsprend\u017eia vis\u0105 likus\u012f tavo gyvenim\u0105. Mane tas g\u0105sdino, atrod\u0117 kaip prievartavimas. Nuo vaikyst\u0117s \u017einojau tik viena \u2013 kad ra\u0161au ir ra\u0161ysiu. Bet ar tai \u2013 profesija? Ar i\u0161 to \u012fmanoma pragyventi? Ne.<\/p>

\u012e pirm\u0105 klas\u0119 nu\u0117jau \u0161e\u0161eri\u0173. Dabar manau, kad nebuvau subrendusi mokyklai, ir tai sutraumavo. Vis\u0105 gyvenim\u0105 neken\u010diau mokytis. Tik dabar, kai brand\u017eia galva galiu pasirinkti, ko ir kam man mokytis, atrandu mokymosi d\u017eiaugsm\u0105. Anks\u010diau jis man siejosi tik su klaikia prievarta, kai tave vis guldo ir guldo \u012f Prokrusto lovel\u0119, o tu, bezliepy\u010dia<\/em>, vis nei\u0161sitenki ir nei\u0161sitenki. Tuomet pradedi mai\u0161tauti ir visiems tampi it dagys po uodega\u2026<\/p>

\"\"
Ankstyvoji paauglyst\u0117. Apie 1989 m. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

\u012e universitet\u0105, baigusi dvylika klasi\u0173, nu\u0117jot b\u016btent su tokia patirtimi?<\/strong><\/p>

Paskutin\u0117se klas\u0117se buvau visi\u0161kai nusiva\u017eiavusi<\/em>. Tur\u0117jau vien\u0105 s\u0105siuvin\u012f, \u012f kur\u012f paprastai k\u0105 nors pie\u0161davau ir ra\u0161in\u0117davau. Kalbant apie tiksliuosius mokslus, trimestro pabaigoje man vis i\u0161eidavo dvejet\u0173\u00a0\u2013 kiekvienais metais. Bet lietuvi\u0173 kalbos mokytoja Rima buvo mane pasteb\u0117jusi ir kovodavo u\u017e mane. Tik baigus mokykl\u0105 pasak\u0117: \u201eKiekvieno trimestro pabaigoje eidavau pas fizik\u0119, matematik\u0119, chemik\u0119 ir melsdavau, kad leist\u0173 \u010cerniauskaitei baigti dvylika klasi\u0173. Sakiau\u00a0\u2013 pamatysit, i\u0161 jos ka\u017ekas bus.\u201c (Juokiasi.)<\/em> Buvau visi\u0161kai nemotyvuota mokin\u0117.<\/p>

Mano paauglyst\u0117 buvo sunki. Nenor\u0117\u010diau \u012f j\u0105 sugr\u012f\u017eti ir dabar nuo\u0161ird\u017eiai u\u017ejau\u010diu visus paauglius \u2013 kiekvienas laikas pasi\u016blo jiems savo i\u0161\u0161\u016bki\u0173, o kiekvienas, i\u0161gyven\u0119s paauglyst\u0119 ir nesu\u017elug\u0119s, tur\u0117t\u0173 gauti medal\u012f! Visais laikais buvo ir yra nat\u016br\u0173, kurioms tiesiog sunkiau prisitaikyti prie sistemos. \u0160iandien man labai gaila mano vaik\u0173, kuriems reikia eiti \u012f mokykl\u0105. Jei dabar tur\u0117\u010diau kasdien i\u0161s\u0117d\u0117ti penkiose\u2013septyniose pamokose, kas 45 min. kei\u010diant profil\u012f, pertraukas leid\u017eiant triuk\u0161minguose koridoriuose, kuriuose galioja d\u017eiungli\u0173 \u012fstatymai \u2013 kai kurios mokyklos net nei\u0161leid\u017eia vaik\u0173 \u012f kiem\u0105, \u2013 o gr\u012f\u017eus dar ruo\u0161ti pamokas kitai dienai, eiti \u012f b\u016brelius, \u012f muzikos mokykl\u0105 \u2013 ne\u017einau, kaip sekt\u0173si. Tai \u2013 \u017eiaurus kr\u016bvis. Ir nelaisv\u0117. Vaikus i\u0161gelbsti tik tai, kad jie jauni ir turi daug energijos.<\/p>

Be to, mokslai \u2013 tik viena dalis. Vaikams kelia \u012ftamp\u0105 ir buvimas mokyklos, klas\u0117s sociume su jo ra\u0161ytomis ir nera\u0161ytomis taisykl\u0117mis, kuriame turi pritapti, susirasti bendramin\u010di\u0173, susikurti reputacij\u0105, konkuruoti ar net kovoti su \u201eprie\u0161ininkais\u201c, \u012ftikti ar ne\u012ftikti mokytojams ir t.t. Matau, kaip mano vaikai pavargsta nuo t\u0173 socialini\u0173 vaidmen\u0173.<\/p>

Baigusi pirmiausia stojot \u012f re\u017eis\u016br\u0105, bet ir \u010dia ilgai neu\u017esibuvot. Kod\u0117l?<\/strong><\/p>

Scena man\u0119s netrauk\u0117, bet mano baigimo vidurkis buvo gerokai per \u017eemas, kad \u012fsto\u010diau net \u012f filologij\u0105. Nors, kaip laim\u0117jusi i\u0161 karto du literat\u016bros konkursus, u\u017e lietuvi\u0173 kalbos egzamin\u0105 automati\u0161kai gavau de\u0161imtuk\u0105. Ir a\u010di\u016b Dievui, nes neb\u016b\u010diau jo i\u0161laikiusi, juk neskai\u010diau privalom\u0173 lietuvi\u0173 autori\u0173 knyg\u0173, vietoje j\u0173 skai\u010diau M. Proust\u0105, V. Foulkner\u012f, F. Dostoj\u00adevsk\u012f ir daugel\u012f kit\u0173 u\u017esienio klasikos autori\u0173 i\u0161 t\u0117\u010dio bib\u00adlio\u00adte\u00adkos. Ir n\u0117 nesivargindavau ra\u0161yti ra\u0161inius. Vietoje j\u0173 ra\u0161ydavau \u012f s\u0105siuvinius mokytojai lai\u0161kus\u2026 Ir gaudavau jos atsakymus\u2026<\/p>

Taigi, \u012f re\u017eis\u016br\u0105 stojau ant durniaus<\/em>\u00a0\u2013 ten buvo svarbu stojamieji egzaminai, o ne mokyklos pa\u017eymiai. \u012estojau. O kas toliau? Buvau septyniolikos, visai nebrandi\u2026 \u017dinojau, kad ra\u0161ysiu, bet tai negali b\u016bti mano profesija. Kuo man b\u016bti? I\u0161 ko pragyventi? \u0160ie klausimai siaubingai sl\u0117g\u0117.<\/p>

Taip, re\u017eis\u016bros studijose susirinko puikus kursas, puik\u016bs d\u0117stytojai, praleidau su jais vienus mokslo metus, nors jau po m\u0117nesio supratau, kad re\u017eisiere neb\u016bsiu. Nor\u0117jau \u0161eimos, o scena \u2013 pavydi konkurent\u0117, laiko ir j\u0117g\u0173 \u0161eimai ji beveik nepalieka.<\/p>

\u0116m\u0117 tr\u016bkti oro nuo nuolatini\u0173 repeticij\u0173 dulk\u0117tose auditorijose ir trynimosi su tais pa\u010diais keliolika \u017emoni\u0173. Supratau, kad penkerius studij\u0173 metus, o paskui\u00a0\u2013 vis\u0105 likus\u012f gyvenim\u0105\u00a0\u2013 taip nei\u0161tversiu\u2026 Nemyliu teatro, jis man\u00a0\u2013 kal\u0117jimas, d\u0117\u017eut\u0117<\/em>.<\/p>

Be to, studijuodama re\u017eis\u016br\u0105 galutinai supratau, kad kurti galiu tik viena, tuomet veikia visos mano k\u016brybin\u0117s sistemos. O jei dirbu su kitais, nusileid\u017eiu, pasiduodu ir tampu p\u0117stinink\u0117, vykdytoja, mano k\u016brybi\u0161kumas u\u017esiveria.<\/p>

\"\"
Student\u0117. Apie 1995 m. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Supratot, kad esat vieni\u0161a k\u016br\u0117ja ir teatras\u00a0\u2013 ne J\u016bs\u0173 kelias. Po to labai greitai perstojot \u012f lietuvi\u0173 kalbos filologij\u0105.<\/strong><\/p>

Taip, i\u0161\u0117jusi stojau \u012f filologij\u0105, bet tuomet ne\u012fstojau. U\u017e pirm\u0105 egzamin\u0105 gavau prast\u0105 pa\u017eym\u012f, labai nusivyliau ir su drauge nuva\u017eiavau prie j\u016bros skandintis. Tai buvo ant rimtumo ribos! Bet nusprend\u017eiau: \u0161iemet dar nesiskandinsiu (juokiasi)<\/em>. Paskui paai\u0161k\u0117jo, kad tais metais \u012f filologijos studijas pri\u0117m\u0117 visus, net su pras\u010diausiais pa\u017eymiais. Man tereik\u0117jo nueiti \u012f antr\u0105 egzamin\u0105. (Juokiasi.)<\/em><\/p>

\u012estojau dar kitais metais, bet tada prasid\u0117jo \u0161eimos gyvenimas, pagimd\u017eiau pirm\u0105 vaik\u0105. Tiesa, su jo t\u0117vu greit i\u0161siskirst\u0117m, tad man reik\u0117jo nuomotis but\u0105 ir i\u0161laikyti vaik\u0105, \u0117miau akademines atostogas, dirbau. Turiu pasakyti, kad filologij\u0105 su did\u017eiul\u0117m akademin\u0117m pertraukom studijavau bema\u017e 20 met\u0173. Gr\u012f\u017edavau kokiam pusme\u010diui, o paskui v\u0117l dingdavau keleriems metams \u2013 gimd\u017eiau vaikus, ra\u0161iau knygas\u2026<\/p>

Bestudijuodama susitikot ir Regimant\u0105 Tamo\u0161ait\u012f, su kuriuo suk\u016br\u0117t \u0161eim\u0105?<\/strong><\/p>

Regimantas man d\u0117st\u0117 vien\u0105 pusmet\u012f, tada j\u012f \u012fsid\u0117m\u0117jau, buvau net lengvai \u012fsimyl\u0117jusi. Paskui susitikom po keleto met\u0173, kai \u012f \u017eurnalo \u201eMetai\u201c redakcij\u0105 atne\u0161iau savo apsakymus. Tada Regimantas i\u0161\u0117jo man\u0119s nufotografuoti, nes reik\u0117jo nuotraukos prie publikacijos. Nufotografavo ir eina kartu. Pakviet\u0117 arbatos. Gerai. Apsikeit\u0117m telefono numeriais. V\u0117l kvie\u010dia arbatos. Taip ir prisiarbatavom<\/em>. Atrodo, gra\u017eu, bet tuo metu jis buvo ved\u0119s\u00a0\u2013 d\u0117l man\u0119s paliko \u0161eim\u0105. Taigi, visai nekrik\u0161\u010dioni\u0161ka\u2026 O ir atsivertim\u0105 patyr\u0117m jau gyvendami kartu.<\/p>

\"\"
Su vyru Regimantu. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Suprantu, kad iki atsivertimo \u012f Krist\u0173, j\u016bs\u0173 abiej\u0173 istorijose buvo \u012fvairi\u0173 ie\u0161kojim\u0173 kitose religijose, ypa\u010d Ryt\u0173. Kaip kartu beie\u0161kodami susitikot Krist\u0173?<\/strong><\/p>

Kristus visuomet buvo su mumis, juk mes krik\u0161tyti\u2026 Tiesa, mane pakrik\u0161tijo jau penkiolikmet\u0119, kartu su jaunesnesniais pusbroliais ir pusseser\u0117m, atve\u017e\u0117 ba\u017enyt\u0117l\u0117n pulkel\u012f gimin\u0117s vaik\u0173 ir vienu ypu \u201esutvark\u0117\u201c. A\u010di\u016b Dievui, kad prigrieb\u0117 ir mane! (Juokiasi.)<\/em> Bet a\u0161 vis\u0105 gyvenim\u0105 ie\u0161kojau Dievo, nuo pat ankstyvos paauglyst\u0117s prasm\u0117s klausimas man buvo pats svarbiausias, jis mane tiesiog kamuodavo: kod\u0117l a\u0161 esu? Kod\u0117l turiu gyventi taip, kaip liepia t\u0117vai? Kur yra mano vieta? Kaip man b\u016bti? Skaitydama knygas supratau, kad kelti tuos klausimus yra \u017emogi\u0161ka.<\/p>

Be to, tas tikrumo, erdv\u0117s ir laisv\u0117s ilgesys. Kas gi tai? Dievo Dvasios komponentai, kurie mane trauk\u0117. Kaip ir Regimant\u0105, kuris taip pat turi daug m\u0105stymo laisv\u0117s.<\/p>

O iki Kristaus ie\u0161kojim\u0173 buvo. Visoki\u0173 praktik\u0173, kv\u0117pavim\u0173. Per Ryt\u0173 praktikas, skaitymus s\u0105moningai stengiausi apmarinti savo ego. Kod\u0117l? Nes jei \u017emogus apskritai yra egocentri\u0161kas, tai menininkas \u2013 egocentri\u0161kas kvadratu, kaip niekad neu\u017eaugantis vaikas. Tai \u012fra\u0161yta m\u016bs\u0173 prigimtyje, ir ne\u017einau, kod\u0117l Vie\u0161pats tai dav\u0117. Su tuo savo egocentri\u0161kumu turi kvadratu ir kovoti. \u010cia ypa\u010d padeda visokie sunk\u016bs i\u0161bandymai.<\/p>

Toks ir i\u0161tiko, kai vyriausiajam s\u016bnui Herkui gydytojai \u012ftar\u0117 onkologin\u0119 lig\u0105. Tada at\u0117jau \u012f ba\u017eny\u010di\u0105 ie\u0161koti paguodos ir nusiraminimo \u2013 nebe\u017einojau, kur daugiau eiti. Jau buvau i\u0161mank\u0161tinta, tarsi suminkytas molis Jo rankose. At\u0117jusi \u010dia su viskuo sutikau.<\/p>

Tokia mai\u0161tinga, ne\u012fspraud\u017eiama \u012f r\u0117mus asmenyb\u0117, at\u0117jot \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 ir su viskuo sutikot?<\/strong><\/p>

\u010cia gavau taisykles, kuri\u0173 man reik\u0117jo. Juk pasaulio s\u0105ranga laikosi ant tvarkos, tiesos. Geros, \u017emogui pritaikytos taisykl\u0117s yra g\u0117ris. Vienas dalykas \u2013 ateiti \u012f mokyklos sistem\u0105, kuri\u0105 kuria \u017emogus, ir kitas \u2013 ateiti \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105, kuri turi \u0161imtme\u010di\u0173, t\u016bkstantme\u010di\u0173 mokym\u0105 ir dogmas, pritaikytas \u017emogui \u201ei\u0161 vir\u0161aus\u201c. Dabar galvoju, kad j\u0173 laikytis yra sveika, o tada nesupratau, tik pajutau ir sug\u0117riau \u012f save.<\/p>

Tuomet i\u0161 kun. Ar\u016bno Pe\u0161kai\u010dio gavom nuostabiai \u012fdomi\u0105, intelektuali\u0105 katechez\u0119, ko v\u0117liau Ba\u017eny\u010dioje man labai tr\u016bko. Buvo nepaprastai \u012fdomu, gavau atsakymus \u012f kirb\u0117jusius klausimus\u2026<\/p>

A\u0161 nesu u\u017eaugusi krik\u0161\u010dioni\u0161ko i\u0161pa\u017einimo tradicijoje. Ties\u0105 sakant, net ne\u017einau, kaip b\u016bt\u0173 buv\u0119, jei vaikyst\u0117je mane b\u016bt\u0173 vert\u0119 eiti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105. Gal\u0117jau taip stipriai sumai\u0161tauti, kad per am\u017eius neb\u016b\u010diau \u010dia at\u0117jusi, o dabar at\u0117jau kaip baltas popieriaus lapas, be joki\u0173 vaikyst\u0117s nuoskaud\u0173.<\/p>

O Dievo Dvasi\u0105 jau\u010diau nuo pat vaikyst\u0117s\u00a0\u2013 Jis visuomet buvo su manim. Dar kai nemok\u0117jau \u0161nek\u0117ti ir niekas nesak\u0117, kad tai, k\u0105 jau\u010diu, yra Dievas. Maniau, kad visi jau\u010dia J\u012f, Jo glob\u0105, Jo buvim\u0105. Net tai, kad pri\u0117jus prie sankry\u017eos i\u0161 karto u\u017esidega \u017ealia \u0161viesa, man buvo Jo buvimo \u012frodymas. Visuomet matydavau tas smulkmenas ir jausdavau, kad mane globoja. Gal d\u0117l to, kad esu labai trapi, man buvo tartum leista gyventi palengvintomis s\u0105lygomis: nepaisant patiriam\u0173 sunkum\u0173, vis\u0105 laik\u0105 jau\u010diausi globojama.<\/p>

\"\"
Su vaikais stebi, kaip meistrai pjauna tuj\u0173 vir\u0161\u016bnes. Gaid\u0117. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Visuomet jaut\u0117t Vie\u0161pat\u012f kaip T\u0117v\u0105, jaut\u0117t Jo Dvasi\u0105, bet nuo atsivertimo \u0117m\u0117 ry\u0161k\u0117ti ir Kristaus paveikslas?<\/strong><\/p>

Dar iki atsivertimo daugyb\u0119 met\u0173 eidavau pas\u0117d\u0117ti \u012f cerkv\u0119. Atrod\u0117, kad ten b\u016bnant visas mano vidus maitindavosi, jausdavau \u0160ventosios Dvasios dvelksm\u0105.<\/p>

O Kristaus veidas mano s\u0105mon\u0117je ir maldose ry\u0161k\u0117jo labai pama\u017eu. Nors ir anks\u010diau Diev\u0105 tik\u0117jau, iki atsivertimo Jis man dar nebuvo Kristus, nepa\u017einojau ir Mamos Marijos \u2013 j\u0105 pri\u0117miau paskutin\u0119, nors esu tikra, kad ji mane lydi vis\u0105 gyvenim\u0105. Dabar mano malda da\u017enai yra buvimas su Marija, \u017einau, kad per j\u0105 esu su Kristumi.<\/p>

Naujausia J\u016bs\u0173 knyga \u201eD\u017eiaugsmynas\u201c, galima sakyti, yra ir tam tikras tik\u0117jimo liudijimas. Pa\u0117m\u0119s j\u0105 \u012f rankas gali skaityti nuostabias patirtis, pasakojan\u010dias apie gyvenimo kasdienyb\u0117je esant\u012f ir veikiant\u012f Diev\u0105. Puikus dvasinis skaitinys!<\/strong><\/p>

Liudijimas\u00a0\u2013 mano \u017eanras, nieko daugiau nemoku (juokiasi). <\/em>D\u0117l to dr\u0105siau kalbu apie \u0161i\u0105 knyg\u0105 nei apie ankstesnes. D\u0117l Jo\u00a0\u2013 ne d\u0117l sav\u0119s. D\u0117l kit\u0173 savo knyg\u0173 reklamos stengdavausi nenoriai, nors, \u017einoma, po atsivertimo kiekvien\u0105 kart\u0105 kalb\u0117dama apie k\u016bryb\u0105, liudydavau. Sakydavau: \u201eVie\u0161patie, a\u0161 va\u017eiuoju su Tavo Dvasia, ve\u017eu Tavo Dvasi\u0105, tad ir spind\u0117k per mane, dvelk taip, kaip nori.\u201c Daugyb\u0119 met\u0173 tai buvo pasl\u0117pta mano misija, o dabar t\u0105 galiu daryti atvirai! Tai man didelis d\u017eiaugsmas!<\/p>

\"\"
Pristatant knyg\u0105 \u201eD\u017eiaugsmynas\u201c. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Norisi klausti, kaip priimama \u0161i J\u016bs\u0173 knyga? Juk ji n\u0117ra skirta tik giliai tikintiems, ba\u017enytinei bendruomenei priklausantiems \u017emon\u0117ms.<\/strong><\/p>

Prie\u0161 leisdama \u201eD\u017eiaugsmyn\u0105\u201c klausiau sav\u0119s, ar pakelsiu t\u0105 pasiprie\u0161inim\u0105, nepasitenkinim\u0105, kuris gali kilti. Juk ir anks\u010diau gird\u0117davau toki\u0173 atsiliepim\u0173: \u201eV\u0117l ta \u010cerniauskait\u0117 apie savo Diev\u0105\u2026\u201c (Juokiasi.)<\/em> Bet supratau, kad \u201eD\u017eiaugsmynas\u201c yra liudijimas ir juo reikia dalintis.<\/p>

Kita vertus, dabar \u012f susitikimus ateina arba tie, kurie pa\u017e\u012fsta mane kaip ra\u0161ytoj\u0105 ir \u201eatleid\u017eia\u201c man mano tik\u0117jim\u0105, arba nauji, tikintys \u017emon\u0117s, taigi, prasipl\u0117t\u0117 ir skaitytoj\u0173 ratas.<\/p>

\u201eD\u017eiaugsmynas\u201c surinktas i\u0161 vadinam\u0173j\u0173 J\u016bs\u0173 esuk\u0173<\/em>, trump\u0173 pasakojim\u0173, kur kalbate savo balsu\u2026<\/strong><\/p>

Anks\u010diau labai nem\u0117gau kalb\u0117ti savo balsu, daug \u012fdomiau buvo i\u0161galvoti persona\u017eus, siu\u017eet\u0105. Mane net erzindavo, kai kas nors klausdavo: \u201eAr tikrai taip gyvenime buvo? Gal yra gyv\u0173 prototip\u0173?\u201c To nesuprasdavau. Jei norit, kad b\u016bt\u0173 kaip gyvenime, tai skaitykit Delfi<\/em>! O kalb\u0117ti savo balsu anks\u010diau atrod\u0117 ne\u012fdomu.<\/p>

Papra\u0161yta Juliaus Sasnausko, daug met\u0173 labai nenoromis ra\u0161ydavau esukus <\/em>\u201eMa\u017eajai studijai\u201c. Taip pama\u017eu atsirado \u012fg\u016bdis ra\u0161yti savo balsu, ir tai netgi prad\u0117jo patikti. Vienu metu \u0117miau ra\u0161yti esukus jau ne Juliui, o tiesiog tod\u0117l, kad u\u017eeina \u012fkv\u0117pimo banga. Kaip ir ra\u0161ant eil\u0117ra\u0161\u010dius\u00a0\u2013 tave tiesiog \u201eprarauna\u201c. U\u017esira\u0161ai ir pamir\u0161ti. Vien\u0105 akimirk\u0105 supratau\u00a0\u2013 yra knyga.<\/p>

Jau ra\u0161ydama roman\u0105 \u201e\u0160ulinys\u201c \u017einojau, kad i\u0161sira\u0161iau kaip beletrist\u0117. Nebe\u012fdomu skaityti ir ra\u0161yti i\u0161galvotas istorijas. Norisi tikrumo. Ra\u0161ydama \u201e\u0160ulin\u012f\u201c galvojau, kad tai apskritai paskutin\u0117 mano knyga. Jutau, jog noriu keisti profil\u012f, daryti k\u0105 nors prasmingesnio. Pagalvojau: u\u017eteks ra\u0161in\u0117ti tas knygeles! \u0160itiek ra\u0161ytoj\u0173, tiek knyg\u0173. Kam to reikia? Ir kai supratau, kad man\u0119s niekas never\u010dia ra\u0161yti, taip palengv\u0117jo\u2026 Viskas. I\u0161leisiu \u201e\u0160ulin\u012f\u201c, atsisveikinsiu\u2026 O po to pama\u017eu at\u0117jo \u201eD\u017eiaugsmynas\u201c.<\/p>

Kartais galvoju, kad visos vienuolika ankstesni\u0173 mano knyg\u0173 iki \u0161ios yra lyg ma\u017eieji manevrai, kad atsirast\u0173 \u201eD\u017eiaugsmynas\u201c ir visos knygos po jo. Kol kas atrodo, kad nuo \u0161iol, jei apskritai ra\u0161ysiu, tai ra\u0161ysiu tik tokio \u017eanro\u00a0\u2013 liudijimo\u00a0\u2013 knygas.<\/p>

\"\"
Knyg\u0173 mug\u0117je su vyru ir dukra Elena Gelmine. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Suprantu, kad \u017eanrai \u017eymi tam tikrus gyvenimo etapus: apsakymai, romanai, esukai<\/em>\u2026 O koki\u0105 viet\u0105 u\u017eima poezija? Ar eil\u0117ra\u0161\u010diai ka\u017ekaip i\u0161spr\u016bsta?<\/strong><\/p>

Eil\u0117ra\u0161\u010diai\u2026 jie tiesiog pasira\u0161o. Visi\u0161kai \u012fkv\u0117piminiai. J\u0173 nesureik\u0161minu. Eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 knygut\u0117 i\u0161\u0117jo d\u0117l to, kad tekst\u0173 tiesiog prisikaup\u0117. Kaup\u0117si, kaup\u0117si, galvoju, reikt\u0173 i\u0161leisti. Bet ar tai\u00a0\u2013 tikrai poezija? Viktoras Rud\u017eianskas pasak\u0117, kad taip. Nors, ties\u0105 pasakius, jo atsakymas buvo: \u201eA\u0161 leisiu.\u201c Joki\u0173 refleksij\u0173! (Juokiasi.)<\/em><\/p>

Esate naujame etape\u00a0\u2013 su esukais<\/em>, \u201eD\u017eiaugsmynu\u201c. U\u017esimin\u0117t, kad ir tik\u0117jimo kelion\u0117je, santykyje su Ba\u017eny\u010dia i\u0161gyvenate nauj\u0105 laik\u0105. Kuo jis kitoks, ypatingas?<\/strong><\/p>

Kaip ir sakiau, tuos penkiolika met\u0173 po atsivertimo daug k\u0105 pri\u0117miau patikliai kaip vaikas, kuris n\u0117 neabejoja savo t\u0117v\u0173 autoritetu. Nat\u016bralu, kad po penkiolikos met\u0173 Ba\u017eny\u010dioje man prasid\u0117jo tik\u0117jimo \u201epaauglyst\u0117\u201c. \u012e daug k\u0105 imu \u017ei\u016br\u0117ti laisviau ir papras\u010diau, su kai kuo nesutinku, bet nedarau i\u0161 to problem\u0173. Dievas pats nusileid\u017eia \u012f materijos \u201er\u0117mel\u012f\u201c, vien kai pagalvoju, kas yra Jo at\u0117jimas \u012f Ostijos paplot\u0117l\u012f, stog\u0105 rauna, nes Jis\u00a0\u2013 Visagalis\u00a0\u2013 ir nusi\u017eemina iki m\u016bs\u0173 kaip Visagalis. Dabar \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 ateinu tik tod\u0117l<\/em>, kad \u012f j\u0105 ateina Vie\u0161pats. Nebeturiu joki\u0173 \u0161alutini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Jeigu Jis, b\u016bdamas Beribis ir Visagalis, mato reikal\u0105 sutilpti \u012f kreiv\u0105 \u0161leiv\u0105 \u017emogaus jam sur\u0119st\u0105 buvein\u0119\u00a0\u2013 kas a\u0161 tokia, kad j\u0105 atmes\u010diau? Mokausi i\u0161 Jo \u0161ito dievi\u0161ko nuolankumo, jis jaudina mane iki sukr\u0117timo\u2026<\/p>

Su kiekvienais savo gyvenimo metais vis giliau \u012faugu \u012f Vie\u0161paties gyvenim\u0105 ir vis labiau Juo vienu tepasitikiu, o \u017emogumi\u00a0\u2013 ir savimi, \u017emogeliuke,\u00a0\u2013 vis ma\u017eiau ir ma\u017eiau. Savimi ir kitais gal net visi\u0161kai nepasitikiu. Ir jei \u017ei\u016br\u0117\u010diau \u012f kitus tik i\u0161 pavir\u0161iaus, tai \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 turb\u016bt n\u0117 nebevaik\u0161\u010dio\u010diau. Fizin\u0117 Ba\u017eny\u010dia su visa apeig\u0173 ir liturgijos tradicija\u00a0\u2013 tai i\u0161or\u0117, karkasas, pilnas \u017emogi\u0161k\u0173 gro\u017eybi\u0173 ir ribotum\u0173, kuri\u0173 nei\u0161vengsi. Ta\u010diau kitos neturime ir netur\u0117sime.<\/p>

\"\"
L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Pa\u010di\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105 dabar suvokiu labiausiai kaip neregim\u0105 mistin\u012f Kristaus k\u016bn\u0105, kuriame gyvename dvasiniu b\u016bdu. Ji yra tikroji ir svarbiausia, tai j\u0105 \u012fsteig\u0117 Kristus. Ir a\u0161 tokia laiminga, kad Jis pa\u0161auk\u0117 mane vardu ir i\u0161sived\u0117 \u012f savo T\u0117vo ganyklas kartu su kitomis savo avel\u0117mis, sudaran\u010diomis Jo mistin\u012f k\u016bn\u0105 ir keliaujan\u010diomis tamsiais \u017eem\u0117s sl\u0117niais \u012f Dangi\u0161kuosius T\u0117vo namus. Pati da\u017enai pamir\u0161tu, kad \u010dia, \u017eem\u0117je, egzistuoja tik Keliaujan\u010dioji<\/em> Ba\u017eny\u010dia\u00a0\u2013 taigi nuolat judanti, nuolat procese, nepritekliuje, nes kelion\u0117\u00a0\u2013 visada \u0161ioks toks apsimarinimas, joje visada i\u0161gyveni tr\u016bkum\u0105, joje tr\u016bksta nam\u0173 pilnatv\u0117s. Ir \u0160ventoji \u0160eima, ir pats J\u0117zus Kristus daug keliavo savo \u017eemi\u0161kojo gyvenimo laikotarpiu. I\u0161bandym\u0173 metu stengiuosi apie tai galvoti\u2026<\/p>

\u012e tai, kas priklauso nuo \u017emogaus, kartais sunku \u017ei\u016br\u0117ti rimtai, ta\u010diau matai, kad Dievo Dvasia \u0161vilpia vir\u0161 Ba\u017eny\u010dios \u201emodeliuko\u201c ir padeda jam i\u0161silaikyti, tam sm\u0117lio nameliui, kuris to net nesupranta\u2026 Anks\u010diau labai stengdavausi pataikyti \u012f r\u0117mus, o dabar jau\u010diu didesn\u0119 laisv\u0119 apm\u0105styti tradicij\u0105, j\u0105 kvestionuoti, abejoti. Kod\u0117l gi ne? Tai\u00a0\u2013 naujas Kry\u017eiaus atspalvis. Kry\u017eius\u00a0\u2013 matyti savo Ba\u017enyt\u0117l\u0119 kreiv\u0105 \u0161leiv\u0105 ir b\u016bti jos dalimi, ir, kai reikia, ginti j\u0105 nuo cini\u0161ko sekuliaraus pasaulio.<\/p>

Kalbant apie laisv\u0119 Ba\u017eny\u010dioje, man labai imponuoja \u0161veicar\u0173 mistikas Maurice\u2018as Zundelis. Jis man pana\u0161iausias \u012f \u0161iuolaikin\u012f \u0161vent\u0105j\u012f. Tas plotis ir gylis, kurie matyti jo \u012f\u017evalgose, yra gyvybi\u0161kai reikalingi Ba\u017eny\u010diai, antraip kyla gr\u0117sm\u0117 atstumti paskutinius galin\u010dius \u010dia ateiti\u2026 Reikalingas ne liberalumas, o m\u0105stymo platumas, Dievo laisv\u0117, Jo veikimo gelm\u0117. O tai pasiekiama ne tik per raid\u0119, o per kiekvieno krik\u0161\u010dionies asmenin\u012f santyk\u012f su Vie\u0161pa\u010diu ir Jo Dvasios \u012fsileidim\u0105, kad Ji pagaliau gaut\u0173 laisv\u0119 mumyse veikti maksimaliai<\/em>, o ne tik po truput\u012f, po la\u0161el\u012f\u2026 Be \u0161ito maksimalumo<\/em>, bijau, viskas eis tik sekuliaryn ir sekuliaryn\u2026 Pasaulis i\u0161gyvena labai radikali\u0173 poky\u010di\u0173 laik\u0105, vidudienio demonas klesti, jis \u012fsisuk\u0119s ir u\u017eleid\u0119s letarg\u0105 daugelyje m\u016bs\u0173 gyvenimo sri\u010di\u0173, o tai i\u0161 Kristaus \u017emogaus reikalauja dvasinio radikalumo. \u0160iems laikams kaip niekad reikia \u0161vent\u0173j\u0173<\/em>, \u0160ventoji Dvasia tik laukia, kad gal\u0117t\u0173 mus \u0161ventinti, \u0161ventinti, \u0161ventinti\u2026 Tik kur mes?<\/p>

Dievas manyje gali daryti visk\u0105, jeigu Jam leid\u017eiu. Antraip Jis sustos, nes gerbia mano laisv\u0119. Tad problema slypi mumyse pa\u010diuose.<\/p>

A\u0161 irgi, regis, galiu tik g\u0117r\u0117tis, \u017eav\u0117tis, bet priimu, kad manasis indelis yra kitokios talpos\u2026<\/strong><\/p>

Bet tuos indelius svarbu realizuoti maksimaliai! Ba\u017eny\u010diai labai reikia laisv\u0117s. Ta\u010diau problema\u00a0\u2013 laisv\u0117s s\u0105vokoje. \u0160is laikmetis i\u0161prievartauja s\u0105vokas pagal savo sugedimo laipsn\u012f. Laisv\u0117 kyla i\u0161 Dievo ir Jo pa\u017einimo. Kuo daugiau pa\u017e\u012fsti, tuo daugiau laisv\u0117s tavyje. Kai ma\u017eai pa\u017e\u012fsti, lieka tik taisykl\u0117l\u0117s.<\/p>

\"\"
Gaid\u0117s ba\u017enytkaimis prie\u0161 audr\u0105. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Esat min\u0117jusi, kad \u201eD\u017eiaugsmyno\u201c bendraautor\u0117 yra \u0160ventoji Dvasia. Ar gal\u0117tum\u0117t papasakoti, kaip pa\u017einote \u0161\u012f \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s asmen\u012f? Kaip \u012fvyko tas susitikimas?<\/strong><\/p>

Esu i\u0161gyvenusi labai stipr\u0173 \u0160ventosios Dvasios krik\u0161t\u0105. T\u0105 patirt\u012f galiu palyginti nebent tik su pirmuoju gimdymu.<\/p>

Visas mano k\u016bnas deg\u0117 kaip naujametin\u0117 liepsnel\u0117. Atrod\u0117, kad kiekviena l\u0105stel\u0117 apsivalo. Pajutau, kad nebenustov\u0117siu ant koj\u0173, pa\u0117jau toliau ir atsiguliau ant \u017eol\u0117s. \u201eVie\u0161patie, daryk su manim k\u0105 nori. Jei nori, kad mir\u010diau, gerai, jei nori, kad i\u0161ei\u010diau i\u0161 proto \u2013 teb\u016bnie, tik noriu likti Tavo akivaizdoje.\u201c<\/p>

Manau, kad tuomet patyriau Dievo T\u0117vo \u017evilgsn\u012f \u012f mane, tiksliau \u2013 Jo b\u016bties nukreiptum\u0105 \u012f mane. Nuo to Jo \u017evilgsnio manyje viskas deg\u0117. Savo \u017evilgsniu Jis mane apval\u0117. V\u0117liau supratau, kad J\u0117zus mus u\u017edengia nuo \u0161ito T\u0117vo \u017evilgsnio, antraip jo nepakeltume, sudegtume, neatlaikytume. Tai tokia tyra b\u016btis, kad negali joje i\u0161b\u016bti. Dabar suprantu, kod\u0117l \u017eydai negal\u0117jo atlaikyti Dievo akivaizdos. O mes galim \u2013 per J\u0117z\u0173. Nes Jis mums ir duotas tam, kad su mumis, murziais, terliot\u0173si, mums \u201esauskelnes keist\u0173\u201c, kad b\u016btume Jo d\u0117ka ir su Jo nuolatine pagalba nutyrinti ir po mirties gal\u0117tume egzistuoti vienoje tikrov\u0117je su tyriausia Trejyb\u0117s B\u016btimi. Kitaip tiesiog nepraeisime dievi\u0161kosios \u0161varos standart\u0173 ir mums nebus Dangaus. T\u0105 pama\u017eu supratau po \u0160ventosios Dvasios Krik\u0161to.<\/p>

Tuomet buvau pripildyta Dievo baim\u0117s. Ir dabar, kai i\u0161girstu \u017emones sakant \u201eDievuliukas\u201c, \u201eDievulis\u201c, suprantu, kad jie visi\u0161kai nesuvokia, su kuo turi reikal\u0105\u2026 Jis n\u0117ra Dievuliukas<\/em>, toli gra\u017eu\u2026<\/p>

Neseniai baig\u0117te Religinio \u0161vietimo magistrant\u016bros studijas. Sakykit, kaip filolog\u0117, ra\u0161ytoja atsid\u016br\u0117 Katalik\u0173 teologijos fakultete?<\/strong><\/p>

Turb\u016bt v\u0117l \u012f galv\u0105 driokstel\u0117jo \u0160ventoji Dvasia! Manyje, visai nemylin\u010dioje mokyklin\u0117s sistemos, atrodo, sukirb\u0117jo tikybos mokytojos pa\u0161aukimas. Ir k\u0105 su tuo daryti? (Juokiasi.)<\/em> Mane, mai\u0161tinink\u0119, vos baigusi\u0105 mokykl\u0105, veda pas vaikus\u2026 Vis\u0105 gyvenim\u0105 kovoju su tuo, k\u0105 primeta pasaulis: su nerimastingumu, perfekcionizmu, visokiais i\u0161 pir\u0161to lau\u017etais reikalavimais, kuriuos norisi savo kailiu patikrinti\u00a0\u2013 ar tikrai jie visi taip svarb\u016bs? Esu buvimo \u017emogus, man norisi pamatyti \u0161iuolaikinius vaikus ir labiausiai b\u016bti su jais Dievo Dvasioje taip, kaip b\u016bnasi. Gal net neb\u016btinai daug apie J\u012f kalbant\u2026 Ne\u017einau. Kol kas niekur neskubu, tas pa\u0161aukimas manyje tik atsiranda, ka\u017eko dar laukiu.<\/p>

O studij\u0173 laikas buvo be galo palaimintas, bet sunkus, nes vos prad\u0117jus studijuoti m\u016bs\u0173 \u0161eim\u0105 u\u017egriuvo netik\u0117ti ir rimti sunkumai, tarytum atitraukiantys mane nuo \u0161io kelio. Ta\u010diau patys mokslai slydo lengvai, \u0161viesiai ir \u012fdomiai, jie buvo man tiesiog atgaiva nuo to, k\u0105 tuo metu teko i\u0161gyventi. Regis, esi parklupdyta visose gyvenimo srityse, bet kai reikia, pavyksta susikaupti ir mokytis. I\u0161 to suprantu, kad \u0161ios studijos\u00a0\u2013 Jo vedimas.<\/p>

\"\"
Su kurso bi\u010diul\u0117mis ir arkivysk. K\u0119stu\u010diu K\u0117valu magistro diplom\u0173 \u012fteikimo \u0161vent\u0117je Vytauto Did\u017eiojo\nuniversitete Kaune. 2023 m. sausis. L. S. \u010cerniauskait\u0117s asmeninio archyvo nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Kan\u010dios ir d\u017eiaugsmo temos nei\u0161vengiamai reflektuojamos tiek \u201eD\u017eiaugsmyne\u201c, tiek J\u016bs\u0173 magistro darbe, kur pasirinkote kalb\u0117ti apie krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 d\u017eiaugsm\u0105 ir jo praktikavim\u0105 kasdienyb\u0117je. Kaip pati i\u0161gyvenate \u0161i\u0173 dviej\u0173 prie\u0161ybi\u0173\u00a0\u2013 d\u017eiaugsmo ir kan\u010dios\u00a0\u2013 brolyst\u0119, bendrakeleivyst\u0119?<\/strong><\/p>

I\u0161 prad\u017ei\u0173 galvojau, kad baigiam\u0105j\u012f darb\u0105 ra\u0161ysiu apie motinyst\u0119, bet vien\u0105 dien\u0105 va\u017eiuojant autobusu staiga at\u0117jo mintis: \u201eTuri ra\u0161yti apie d\u017eiaugsm\u0105.\u201c I\u0161 karto tuo patik\u0117jau ir \u0117miau ie\u0161koti \u0161altini\u0173, kuri\u0173 n\u0117ra daug.<\/p>

Krik\u0161\u010dioni\u0161kas d\u017eiaugsmas neatsiejamas nuo Kristaus. O kas yra kristi\u0161kas <\/em>d\u017eiaugsmas? Paskutin\u0117s Vakarien\u0117s metu J\u0117zus sak\u0117, jog i\u0161eina, kad m\u016bs\u0173 d\u017eiaugsmui nieko netr\u016bkt\u0173. B\u016btent d\u017eiaugsmui.<\/p>

O \u017emogaus gyvenime daug kas susij\u0119 su kan\u010dia. Kitaip \u2013 n\u0117 \u017eingsnio. Pradedant nuo to, kad ryte sunku keltis i\u0161 lovos. Tad pla\u010di\u0105ja prasme gyvenimas \u2013 nuolatinis galyn\u0117jimasis su \u012fvairiausiomis kan\u010dios formomis! Vis d\u0117lto dar iki gimtosios nuod\u0117m\u0117s buvom sukurti b\u016bti tobuloje vienyb\u0117je vienas su kitu ir su Dievu. K\u0105 tai rei\u0161kia? Kad \u017emogaus b\u016bsena iki nuopuolio buvo nuolatinis \u0161lovinimas. Mes paveld\u0117jom ne tik gimt\u0105j\u0105 nuod\u0117m\u0119 ir jos pasekmes, nors paprastai susikoncentruojame \u012f tai, nes kasdien\u0117 kan\u010dia tiesiog traukia \u012f tai koncentruotis. Bet mumyse yra ir d\u017eiaugsmo genas.<\/p>

Kod\u0117l taip norim b\u016bti laimingi? D\u0117l to, kad d\u017eiaugsmo genas mumyse reikalauja laim\u0117s. O kas ta prarasta laim\u0117? Tai buvimo su Vie\u0161pa\u010diu, vienyb\u0117s su Juo laim\u0117. \u017dmogus, kuris neturi tik\u0117jimo, to ne\u017eino, tod\u0117l ie\u0161ko laim\u0117s pakaitaluose. Bet mes, Kristaus \u017emon\u0117s, t\u0105 \u017einom! Ir jeigu siekiu jungties su Dievu, d\u017eiaugsmas sugr\u012f\u017eta. Mano kan\u010del\u0117 niekur nedingsta, nes mes vis dar \u017eem\u0117je, bet gyvenant su Kristumi ir did\u017eiausiuose suspaudimuose galima patirti d\u017eiaugsm\u0105.<\/p>

Galima klausti: koks tu \u2013 laimingas ar nelaimingas? Viskas vienu metu! D\u0117l to ra\u0161ant magistro darb\u0105 man buvo labai \u012fdomu, o kaip \u0161ventieji i\u0161gyveno d\u017eiaugsm\u0105? \u0160v. Kry\u017eiaus Jonui bekalint kone i\u0161viet\u0117j ateina nuostabiosios poemos \u012fkv\u0117pimas. \u0160v. Pranci\u0161kus Asy\u017eietis, gul\u0117damas l\u016b\u0161nel\u0117j, apniktas peli\u0173, pusaklis, su\u0161al\u0119s, su trukdan\u010diomis jud\u0117ti stig\u00admo\u00admis para\u0161o \u201eSaul\u0117s giesm\u0119\u201c, kuri iki \u0161iol yra m\u016bs\u0173 malda. \u0160tai apie k\u0105 yra d\u017eiaugsmas! Sl\u0117pinys. Apie d\u017eiaugsm\u0105 ma\u017eai k\u0105 galima pasakyti, juo reikt\u0173 gyventi ir spinduliuoti. Tai ir b\u016bt\u0173 geriausias liudijimas.<\/p>

Kalbino Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/em><\/p>