{"id":2258,"date":"2024-04-19T10:53:15","date_gmt":"2024-04-19T07:53:15","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2258"},"modified":"2024-07-15T21:29:18","modified_gmt":"2024-07-15T18:29:18","slug":"jurate-miceviciute-nebusi-saliskas-nei-vargsui-nei-dievui-teisingumo-dorybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/04\/19\/jurate-miceviciute-nebusi-saliskas-nei-vargsui-nei-dievui-teisingumo-dorybe\/","title":{"rendered":"J\u016brat\u0117 Micevi\u010di\u016bt\u0117. Neb\u016bsi \u0161ali\u0161kas nei varg\u0161ui, nei Dievui\u00a0\u2013 teisingumo doryb\u0117"},"content":{"rendered":"

\u017durnalas Kelion\u0117 2022 m. Nr. III (23)<\/a><\/p>

Ar pasteb\u0117jote, kad j\u016bs\u0173 pokalbiai su tam pa\u010diam id\u0117jiniam \u201eburbului\u201c nepriklausan\u010diais \u017emon\u0117mis vis nusirita \u012f debatus apie tai, kod\u0117l turime vykdyti vyriausyb\u0117s potvarkius, kuriuos laikome kvailais, ir sutikti su eiliniu vald\u017eios priimtu \u012fstatymu, neatitinkan\u010diu m\u016bs\u0173 etini\u0173 \u012fsitikinim\u0173? Dar kar\u0161\u010diau ie\u0161kome argument\u0173, kod\u0117l turime priimti pab\u0117g\u0117lius ir mok\u0117ti jiems didesnes i\u0161mokas ir atlyginimus nei gauname patys. O kur dar klausimai, kod\u0117l brangiau mok\u0117ti u\u017e benzin\u0105, dujas ir elektr\u0105, jei i\u0161 Ryt\u0173 \u0161i\u0173 g\u0117rybi\u0173 prisipumpuotume pigiau? Kam rizikuoti stojant skriaud\u017eiam\u0173 ma\u017e\u0173j\u0173 pus\u0117n\u00a0\u2013 juk jie mums tokie tolimi ir svetimi\u00a0\u2013 ir likti be spalvot\u0173 kini\u0161ko plastiko \u017eaisliuk\u0173? Kalnai sulau\u017eyt\u0173 ie\u010di\u0173 pir\u0161tu priki\u0161amai rodo, jog teisingumas yra svarbiausia m\u016bs\u0173 laik\u0173 tema, nors ma\u017eai kas prisimena, kad senov\u0117s autoriams tai, vis\u0173 pirma, buvo ne vald\u017eios, bet asmens elgesio problema\u00a0\u2013 did\u017eiausia i\u0161 moralini\u0173 dorybi\u0173, veikianti santykyje su kitais (ir Kitu).<\/em><\/p>

Teisingumo samprata: filosofai ir Aprei\u0161kimas<\/strong><\/p>

Kalb\u0117dami apie \u017emog\u0173 vis dar atsispiriame nuo senov\u0117s graik\u0173 filosof\u0173 paveldo: tai jie \u017eeng\u0117 toliausiai, kiek \u017emogaus protas gali pasiekti savo j\u0117gomis.<\/p>

Seniausias mus pasiek\u0119s tekstas apie teisingum\u0105 para\u0161ytas prie\u0161 beveik tris t\u016bkstan\u010dius met\u0173: graik\u0173 m\u0105stytojas Anaksimandras (VII a.) atskyr\u0117 du dalykus, kuriuos mes linkstame suplakti, nes teturime vien\u0105 \u017eod\u012f jiems pa\u017eym\u0117ti. Teisingumu vadiname ir teising\u0105 dalyk\u0173 tvark\u0105, ir teisingumo doryb\u0119\u00a0\u2013 \u017emogaus nuostat\u0105 \u0161ios tvarkos at\u017evilgiu. Graikams daugiau r\u016bp\u0117jo antroji, nes tik j\u0105 \u017emogus gal\u0117jo keisti. O gamtos ir visuomen\u0117s tvarka laike ir erdv\u0117je pranoko \u017emog\u0173, kuriam joje tiesiog priklaus\u0117 tam tikra dalis\u00a0\u2013 dalia. Deiv\u0117 Dik\u0117 simbolizavo \u0161i\u0105 nenumaldom\u0105 beasmen\u0119 tvark\u0105, kuriai tur\u0117jo paklusti net gaus\u016bs graik\u0173 dievai. Tiesa, b\u016bdami \u012f\u017evalgesni ir stipresni u\u017e \u017emones, jie rasdavo b\u016bd\u0173, kaip likim\u0105 apeiti, bet mitai liudija, kad ir jiems tai ne visada pavykdavo\u00a0\u2013 net galingajam Kronui, rydavusiam savo vaikus i\u0161 baim\u0117s, kad vienas j\u0173 nustums j\u012f nuo dangaus sosto.<\/p>

\"\"
Du teisingumo doryb\u0117s kalavijai primena, kad ji\nprivalo \u017eem\u0117je atstatyti i\u0161 dangaus gaut\u0105 tvark\u0105.\nKarali\u0173 antkapis Burgoso kart\u016bz\u0173 vienuolyne.\nCartuja de Miraflores, Gil de Silo\u00e9, 1493 m.\nJ. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuoitrauka<\/figcaption><\/figure>

Graikai tur\u0117jo ir kit\u0105 teisingumo deiv\u0119 \u2013 tai Temid\u0117 (kartais tapatinama su atpildo deive Nemezide), iki \u0161iol ne\u0161ina svarstykl\u0117mis ir kalaviju, \u017evelgianti nuo teism\u0173 r\u016bm\u0173 stogo ar pasitinkanti ant tribunol\u0173 laipt\u0173. Senov\u0117s i\u0161min\u010diai suprato, kad kintan\u010diame pasaulyje tvarka vis taikosi suirti ir turi b\u016bti nuolat atstatoma \u2013 nors atstatym\u0105 ir vadino Nemezid\u0117s vardu, graikai man\u0117, kad jis vyksta automati\u0161kai, kaip ind\u0173 karma. Esama tikrov\u0117 yra g\u0117ris, o jos sulau\u017eymas \u2013 blogis. \u017dmogus laisvas pasirinkti tvark\u0105 lau\u017eyti, bet \u017eino, kad pasekmi\u0173 nei\u0161vengs: jei pritars tvarkai (g\u0117riui) \u2013 jis automati\u0161kai gyvens, jei i\u0161 paikumo ar i\u0161didumo elgsis atvirk\u0161\u010diai \u2013 bus pasiglem\u017etas Nemezid\u0117s. Graikams tokie pat nepakei\u010diami atrod\u0117 ir gamtos, ir \u017emoni\u0173 \u012fstatymai \u2013 juos vadino tuo pa\u010diu \u017eod\u017eiu, kitaip nei mes, tokiais laikantys tik fizinio pasaulio d\u0117snius.<\/p>

\u012ekv\u0117ptieji Senojo Testamento autoriai taip pat man\u0117, kad (gamtos) d\u0117sniai ir (\u017emoni\u0173) \u012fstatymai sudaro vien\u0105 tvark\u0105, bet su Aprei\u0161kimu gavo revoliucing\u0105, \u017emogaus protui tiesiogiai nepasiekiam\u0105 mint\u012f: \u0161i vienintel\u0117 tvarka turi Autori\u0173. Biblijos Dievas, kitaip nei pagoni\u0173 dievyb\u0117s, yra vir\u0161 tikrov\u0117s tvarkos ir ne pakl\u016bsta likimui, bet yra jo \u0161eimininkas. Vie\u0161pats taip ir prisistato atsiliepdamas \u012f Jobo kaltinimus: \u201eKur buvai, kai d\u0117jau \u017eem\u0117s pamatus? (\u2026) Kas nustat\u0117 jos matmenis?\u201c (Job 38, 1. 4\u20135). Nuostabiausia, kad Jobui to visi\u0161kai pakanka: \u201eBuvau gird\u0117j\u0119s gandus apie tave, bet dabar mano akys regi tave; tod\u0117l a\u0161 g\u0117dinuos visko, k\u0105 esu pasak\u0119s, ir atgailauju dulk\u0117se ir pelenuose\u201c (Job 42, 5\u20136). Dabar Jobas \u017eino: jo kan\u010dios turi prasm\u0119 \u2013 juk jis gyvena Dievo valdomame pasaulyje. Kitaip nei man\u0117 uolieji jo bi\u010diuliai, \u017emog\u0173 i\u0161tinkan\u010dios nelaim\u0117s neb\u016btinai yra atpildas u\u017e nusi\u017eengimus tvarkai (\u012fstatymui) \u2013 jas leid\u017eia Dievas, o visa, kas ateina i\u0161 Jo rank\u0173, yra \u012f naud\u0105 \u017emogui, nors i\u0161 prana\u0161\u0173 ir psalmininko l\u016bp\u0173 ne kart\u0105 i\u0161siver\u017eia skundas d\u0117l Dievo rankos sunkumo. Po baisios holokausto patirties \u0161\u012f paradoks\u0105 giliai apm\u0105st\u0117 tre\u010diosios psichoterapijos mokyklos k\u016br\u0117jas Viktoras Franklis: kan\u010dia \u201ei\u0161gydoma\u201c, kai \u017emogus sau atranda jos prasm\u0119. \u0160imtais leidim\u0173 tebeleid\u017eiamoje pusantro \u0161imto puslapi\u0173 knygel\u0117je \u201e\u017dmogus ie\u0161ko prasm\u0117s\u201c (Katalik\u0173 pasaulio leidiniai, 2016) jis net triskart cituoja Friedricho Nietzsch\u0117s \u017eod\u017eius: \u201eTas, kas gyvenime \u017eino kod\u0117l, pakelia bet kok\u012f kaip.\u201c<\/p>

Vis d\u0117lto pakelti akis \u012f tok\u012f Diev\u0105 ir net mesti Jam kaltinimus \u017emogus ry\u017etasi tik tada, kai jau\u010diasi teisus\u00a0\u2013 \u017eino padar\u0119s visk\u0105, k\u0105 gali gerbdamas Jo \u012fstatymus. Ir \u0161i\u0173 \u012fsakym\u0173 nereikia ie\u0161koti apgraibomis, kaip pagonims: Biblijos tauta yra gavusi Aprei\u0161kim\u0105 i\u0161 paties visos tikrov\u0117s Autoriaus\u00a0\u2013 tikslias instrukcijas, k\u0105 ir kaip daryti, kad gyvent\u0173. \u0160tai kod\u0117l \u201eteisingumas\u201c ir \u201eteisumas\u201c Senajame Testamente tokie svarb\u016bs\u00a0\u2013 minimi daugiau nei 800 kart\u0173, o \u012fstatym\u0105 geriausiai vykdantis \u017emogus, kur\u012f mes vadintume \u201e\u0161ventuoju\u201c, Biblijoje vadinamas \u201eteisiuoju\u201c.<\/p>

\"\"
Teisingumo vie\u0161patija. Freska Medi\u010di\u0173 r\u016bmuose Florencijoje. Luca Giordano, 1686. Wikimedia commons nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Naujausias \u017emogaus atradimas: d\u0117sni\u0173 ir \u012fstatym\u0173 atskyrimas<\/strong><\/p>

Paskelb\u0119s, kad Dievo n\u0117ra, \u017emogus liko stov\u0117ti akis \u012f ak\u012f prie\u0161ais tikrov\u0119, kuri ir toliau j\u012f pranoko ir gniu\u017ed\u0117 nepakeliamu svoriu. Vartai \u012f senosios pagoni\u0173 i\u0161minties roj\u0173 liko negr\u012f\u017etamai u\u017edaryti: paragav\u0119 laisv\u0117s mes jau nenor\u0117jome tik\u0117ti Nemezide. Sutikome, kad, atsitiktin\u0117s evoliucijos b\u016bdu susiformav\u0119 ir autoriaus neturintys gamtos d\u0117sniai yra nepakei\u010diami \u2013 tiesa, viliam\u0117s, kad mokslas ir technika pad\u0117s mums tuos d\u0117snius kaip nors apeiti \u2013 kaip darydavo senov\u0117s graik\u0173 dievai.<\/p>

Daug labiau susvyravo \u017emoni\u0173 \u012fstatymai: j\u0173 nenustat\u0117 nei gamta (kaip man\u0117 graikai), nei Dievas \u2013 juos i\u0161leido tokie pat \u017emon\u0117s kaip mes, vadinasi, galime juos keisti. T\u0105 padaryti maga da\u017enai, nes \u012fstatymai paprastai reikalauja \u017emogui nemaloni\u0173 dalyk\u0173: suvar\u017eyti savo norus, atiduoti dal\u012f pajam\u0173 kitiems ar net rizikuoti gyvybe ginant savo kra\u0161t\u0105. Kuo remdamasis \u012fstatymas tiesia nagus \u012f tai, kas mums brangiausia? Paprastai jis tai daro mojuodamas valstyb\u0117s autoritetu, o tiksliau \u2013 Konstitucijoje u\u017era\u0161yta tautos valia: tauta tikrai pranoksta \u017emog\u0173 laike ir erdv\u0117je ne k\u0105 menkiau nei graik\u0173 Dik\u0117. Ta\u010diau k\u0105 daryti, jei tauta paver\u010diama v\u0117liava, kuria savo \u012fnorius dengia vald\u017ei\u0105 pasiglem\u017e\u0119s tironas ar saujel\u0117 savanaud\u017ei\u0173, siekian\u010di\u0173 bais\u0173 \u012fstatym\u0173 ma\u0161inos svor\u012f panaudoti saviems tikslams? Kur pab\u0117gti nuo neteising\u0173 \u012fstatym\u0173, kokiam auk\u0161tesniam teismui juos apsk\u0173sti?<\/p>

Tikintieji neteisingus \u012fstatymus apsk\u0173sdavo prie\u0161 dievus \u2013 kaip graik\u0173 tragedijos Antigon\u0117, ry\u017eusis nepaklusti tironui, kad \u012fvykdyt\u0173 \u0161vent\u0105 priesak\u0105 palaidoti brol\u012f, \u2013 ar prie\u0161 Diev\u0105 \u2013 kaip krik\u0161\u010dionys, atsisak\u0119 kaip dievus pagerbti rom\u0117n\u0173 imperatorius. Per visus krik\u0161\u010dionyb\u0117s am\u017eius valdovams buvo nuolat primenamas J\u0117zaus Kristaus persp\u0117jimas savavaliui, jeigu jis tars \u201esau: \u201aMano \u0161eimininkas neskuba gr\u012f\u017eti\u2018 ir ims mu\u0161ti tarnus bei tarnaites, valgyti, gerti ir girtuokliauti, tai to tarno \u0161eimininkas sugr\u012f\u0161 vien\u0105 gra\u017ei\u0105 dien\u0105, kai jis nelaukia, ir toki\u0105 valand\u0105, kuri\u0105 jis n\u0117 manyti nemano. Jis \u017eiauriai nubaus j\u012f\u201c (Lk 12, 45\u201346).<\/p>

\u0160vietimo am\u017eiui \u201enuk\u0117lus\u201c \u0161\u012f autoritet\u0105 Europos valstyb\u0117se prasiver\u017e\u0117 nereg\u0117ta \u017eiaurum\u0173 banga: jei Dievo n\u0117ra, tai viskas galima, kaip po pusantro \u0161imto met\u0173 u\u017era\u0161\u0117 F. Dostojevskis. Netrukus jo \u0161alyje prasid\u0117jo s\u0105moninga ir ver\u017eli ateizacijos kampanija. Lietuvoje ji \u201etetruko\u201c 50 met\u0173, ir seneliai sp\u0117jo perduoti tik\u0117jimo estafet\u0119 vaikai\u010diams. Sovietijoje perdavimas nutr\u016bko prie\u0161 dvi ar tris \u017emoni\u0173 kartas, tai ko stebim\u0117s, kad i\u0161laisvintas nuo \u201ereligijos pan\u010di\u0173\u201c \u017emogus, u\u017euot k\u016br\u0119s nauj\u0105 gra\u017e\u0173 pasaul\u012f (kaip tik\u0117tasi), dav\u0117 vali\u0105 savo godumui ryti visus ir visk\u0105.<\/p>

Vakaruose \u012fstatymams pagr\u012fsti ir apriboti \u201ei\u0161rasti\u201c du b\u016bdai: pirmiausia, tai \u017emogaus teis\u0117s, i\u0161rutuliotos i\u0161 seno krik\u0161\u010dionyb\u0117s mokymo apie prigimtin\u012f \u012fstatym\u0105 \u017emoguje. Tiesa, nesiseka susitarti, kokios yra tos konkre\u010dios kiekvieno \u017emogaus teis\u0117s ir kiek toli jos siekia. Antrasis, naujesnis b\u016bdas yra XX a. antros pus\u0117s i\u0161radimas: vadinamosios diskursyvin\u0117s arba minimum\u0173 etikos, teigian\u010dios, kad darn\u0173 bendrab\u016bv\u012f reikia gr\u012fsti skirting\u0173 visuomen\u0117s grupi\u0173 susitarimu. Deja, \u201epamir\u0161tama\u201c, jog gra\u017ei susitarimo id\u0117ja ims veikti tik tada, kai\u2026 i\u0161moksime gra\u017eiai ir pagarbiai tartis, tai yra gerbti visuomen\u0117je tebegyvuojan\u010dias tradicines etikas \u2013 juk i\u0161kilus tikrai rimtai problemai tik anos nepatogios \u201emaksimum\u0173 etikos\u201c turi pakankamai galios pareikalauti i\u0161 \u017emogaus aukos \u2013 net gyvyb\u0117s.<\/p>

Beje, ir visiems atvejams \u201egelb\u0117jimosi ratu\u201c paverstos \u017emogaus teis\u0117s ne ma\u017eiau priklauso nuo sen\u0173j\u0173 tik\u0117jim\u0173, kuriuos mums taip norisi apipilti naftalinu ir nuki\u0161ti \u012f pal\u0117p\u0119. Teisingumas nei\u0161vengiamai turi vadovautis kokia nors \u201esamprata, kas yra \u017emogus ir kokia yra jo prigimtis\u201c (Josef Pieper. Las virtudes fundamentales. Madrid: 2007, p. 62). Pavyzd\u017eiui, tyrin\u0117tojai, netikintys, kad \u017emogus be med\u017eiagini\u0173 smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 dar turi ir kokybi\u0161kai nuo j\u0173 skirting\u0105 siel\u0105, geban\u010di\u0105 susisieti su pasauliu kaip visuma, imasi perkelti m\u016bs\u0173 prisiminimus ir jausmus \u012f dirbtinio intelekto erdves, o kai kurie net visai rimtai kalba apie kompiuteri\u0173 (dirbtinio intelekto) teis\u0119 paveld\u0117ti pasaul\u012f\u00a0\u2013 es\u0105, tada jis tapsi\u0105s racionalesnis, geriau sutvarkytas. Manantiems, kad \u017emogui pasaulyje priklauso ypatinga vieta, belieka \u0161lietis prie tradicijos\u00a0\u2013 rinktis \u201e\u017eaisti u\u017e \u017emoni\u0173 komand\u0105\u201c, kaip li\u016bdnai pasteb\u0117jo Douglasas Rushkoffas (Team human. Norton, 2019).<\/p>

\"\"
Teisingumas vaizduojamas su kardu ir knyga. Tarptautinio Hagos tribunolo vartai. Wikimedia commons nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Adomo pagunda: sukurti geriau sutvarkyt\u0105 pasaul\u012f<\/strong><\/p>

Net ir tvirto tik\u0117jimo krik\u0161\u010dion\u012f i\u0161 \u012fvairaus dyd\u017eio ekran\u0173 pl\u016bstan\u010dios naujienos skatina pareik\u0161ti, kad Dievas blogai surikiavo \u0161\u012f pasaul\u012f, ir nie\u017eti nagai j\u012f sutvarkyti geriau. S\u0117dint fotelyje ar prie ra\u0161omojo stalo tas tobulas tvarkas \u012fsivaizduoti yra gundan\u010diai lengva: vardan gra\u017eaus idealo galima vienu pir\u0161to judesiu paaukoti netobulus dalykus ir \u017emones \u2013 nors \u0161ie, kitaip nei tas idealas, i\u0161 ties\u0173 egzistuoja. Padaryti pasaul\u012f geresn\u012f siek\u0117 ir tobul\u0105 ras\u0119 k\u016br\u0119 naciai, ir tobul\u0105 visuomen\u0119 be i\u0161naudojimo k\u016br\u0119 komunistai, tobulo teisingumo siek\u0119 maoistai, raudonieji khmerai\u2026<\/p>

Vakar\u0173 visuomen\u0117se tapo madinga tai daryti pasitelkiant light <\/em>versij\u0105, kuri\u0105 vadiname pozityvi\u0105ja diskriminacija: sukuriame dirbtines kvotas \u012f geid\u017eiamiausias vietas ar studijas socialiai atstumt\u0173 grupi\u0173 atstovams. Taip siekiame pramu\u0161ti neteisingo pasaulio jiems primestas \u201estiklines lubas\u201c, kliudan\u010dias siekti platesni\u0173 galimybi\u0173. Tik, regis, tuo pat metu pramu\u0161ame ir medines grindis, ant kuri\u0173 visi stovime: sugriauname pamatin\u012f pilie\u010dio pasitik\u0117jim\u0105 visuomen\u0117s tvarka. Kaipgi pasitik\u0117ti, kad gyvenu protingai sutvarkytoje visuomen\u0117je, jei negaliu b\u016bti tikra, jog mane pjaustysianti chirurg\u0117 gavo \u012f rankas skalpel\u012f ne d\u0117l lyties, bet \u012frod\u017eiusi i\u0161manym\u0105, ar kad l\u0117ktuvu vadinamoje skardin\u0117je de\u0161imties kilometr\u0173 auk\u0161tyje mane skraidinantis lak\u016bnas pateko \u012f piloto kabin\u0105 per\u0117j\u0119s grie\u017et\u0105 patikr\u0105, o ne \u201epamojav\u0119s\u201c odos spalva?<\/p>

Romantinis teisingumas pasiduoda pagundai pats kurti g\u0117r\u012f (lot. agere<\/em>), nors i\u0161 ties\u0173 viso labo paj\u0117gia \u012fgyvendinti, \u012fvykdyti jau egzistuojant\u012f g\u0117r\u012f (lot. facere<\/em>). \u0160tai kod\u0117l I\u0161\u0117jimo knygoje Dievas grie\u017etai persp\u0117ja nebandyti gerinti Jo nustatyto teisingumo, o tiesiog j\u012f \u012fvykdyti: \u201eNeb\u016bsi byloje \u0161ali\u0161kas nei varg\u0161ui\u201c (I\u0161 23, 3). Kaip pasikeist\u0173 pasaulis, jei mes liautum\u0117s i\u0161radin\u0117ti dvirat\u012f ir papras\u010diausiai \u012fgyvendintume Dievo \u012fsakymus neskirstydami \u017emoni\u0173. Deja, tai ir yra sunkiausioji dalis\u00a0\u2013 nesiekti b\u016bti \u201eteisingesniais u\u017e Diev\u0105\u201c, kaip anie fariziejai, piktin\u0119si, kai J\u0117zus gelb\u0117jo ne tik varguolius, bet ir tur\u010dius, kolaborantus ir net okupantus rom\u0117nus. Nereikia Dievui ir m\u016bs\u0173 advokat\u0173 paslaug\u0173, kurias taip ver\u017e\u0117si atlikti jaunasis Elihuas, sak\u0119s Jobui: \u201ePamokysiu tave (\u2026), pateisinsiu savo K\u016br\u0117j\u0105\u201c (Job 37, 24). Pastarasis pasielg\u0117 daug s\u0105\u017einingiau, primindamas, kad k\u016brinys toki\u0173 kompetencij\u0173 i\u0161 K\u016br\u0117jo n\u0117ra gav\u0119s: \u201eJis [Vie\u0161pats] tikrai jus i\u0161bars, jeigu savo \u0161irdyje esate jam \u0161ali\u0161ki\u201c (Job 13, 10). Taip ir nutiko\u00a0\u2013 Dievas grie\u017etai i\u0161bar\u0117 gudruolius: \u201eMane ap\u0117m\u0117 pyktis ant tav\u0119s ir tavo dviej\u0173 bi\u010diuli\u0173, nes nekalb\u0117jote apie mane teisingai, kaip dar\u0117 mano tarnas Jobas\u201c (Job 42, 7). \u017dingsniuodamas \u0161ia \u017eeme, k\u016brinys ka\u017ekuriuo metu visada atsitrenkia \u012f savo ribotum\u0105: turi pripa\u017einti iki galo nesuprant\u0105s, k\u0105 su juo daro K\u016br\u0117jas. \u0160v. Teres\u0117 Aviliet\u0117 tok\u012f proto nuolankum\u0105 vadino gyvenimu tiesoje\u00a0\u2013 pastar\u0105j\u012f \u017eod\u012f ji parinko anaiptol ne d\u0117l gra\u017eaus skambesio.<\/p>

Geb\u0117jimas pripa\u017einti K\u016br\u0117jo didyb\u0119 ir k\u016brinio skol\u0105 Jam turi toki\u0105 didel\u0119 praktin\u0119 reik\u0161m\u0119 gyvenant \u0161iame pasaulyje, kad net yra vadinamas atskira teisingumo r\u016b\u0161imi\u00a0\u2013 tai religingumas, a\u0161tuntoji doryb\u0117 (KBK 1807), kuri, kaip ir kitos pagrindin\u0117s doryb\u0117s, gali ir turi b\u016bti ugdoma.<\/p>

\"\"
Dievas kuria tvarking\u0105 pasaul\u012f \u2013 gamt\u0105 ir \u017emoni\u0173 visuomen\u0119 \u2013 nuo pat prad\u017ei\u0173 valdom\u0105 Jo visiems laikams\nnustatyt\u0173 d\u0117sni\u0173 ir \u012fstatym\u0173. Tudelos katedros Paskutiniojo teismo durys. Tudela, apie 1240 m. J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Krik\u0161\u010dionyb\u0117s mokymas: trys teisingumo r\u016b\u0161ys<\/strong><\/p>

\u0160v. Tomas Akvinietis, apm\u0105st\u0119s tarp \u017emoni\u0173 veikian\u010di\u0105 Dievo sukurt\u0105 tvark\u0105, sutiko su Aristoteliu, kad ji yra \u201enetobula\u201c ir nuolat kinta: teisingas teisi\u0173 ir pareig\u0173, g\u0117rybi\u0173 ir na\u0161t\u0173 padalijimas vis taikosi sugri\u016bti, tad teis\u0117s sistema privalo j\u012f atstatyti. Aprei\u0161kimas patvirtino ir kit\u0105 senov\u0117s graik\u0173 \u012f\u017evalg\u0105 \u2013 teisingumo lau\u017eytojas patiria didesn\u0119 \u017eal\u0105 nei jo auka.<\/p>

Ta\u010diau krik\u0161\u010dioni\u0161koji mintis \u012fne\u0161\u0117 svarbi\u0173 patais\u0173: netgi tuomet, kai \u017emog\u0173 visu svoriu u\u017egri\u016bva, regis, beasmeniai \u012fstatymai, galutinis teisingumo agentas (veik\u0117jas, vykdytojas) visada yra \u017emogus, nors kartais jis veikia kaip vald\u017eios aparato atstovas.<\/p>

Be to, nuo Senojo Testamento laik\u0173 buvo akivaizdu, kad Dievas (tik Jis vienas) lieka \u201evir\u0161\u201c teisingumo sistemos, nes, kaip pasteb\u0117jo Jobas, \u201ekas gali pa\u0161aukti J\u012f stot \u012f teism\u0105?\u201c (Job 9, 19).<\/p>

\u017dmoni\u0173 santykiuose \u0161v. Tomas Akvinietis i\u0161skyr\u0117 tris teisingumo formas:<\/p>

\u2013 komutatyvus (atitaisomasis), veikiantis \u201ehorizontaliai\u201c \u2013 santykiuose tarp asmen\u0173,<\/p>

\u2013 distributyvus (skirstomasis), veikiantis \u201evertikaliai\u201c \u2013 visumos (grup\u0117s) santykyje su jos dalimi,<\/p>

\u2013 bendrasis (teisinis), irgi veikiantis \u201evertikaliai\u201c \u2013 dalies santykyje su visuma.<\/p>

Tik visos trys veikdamos drauge paj\u0117gia sukurti visavert\u0119 tvark\u0105 \u017emoni\u0173 visuomen\u0117je. Tai nepatinka individualistams, pripa\u017e\u012fstantiems tik horizontalius santykius, kuriuos \u017emon\u0117s sukuria tarpusavio susitarimais; nepatinka ir kolektyvistams, \u201ematantiems\u201c \u017emog\u0173 tik kaip visuomen\u0117s \u2013 kolektyvo \u2013 sraigtel\u012f.<\/p>

Kiekviena i\u0161 \u0161i\u0173 trij\u0173 form\u0173 teisingum\u0105 \u012fgyvendina savitai. Kai t\u0105 pamir\u0161\u0119 purk\u0161taujame d\u0117l kokios nors \u201eneteisyb\u0117s\u201c, da\u017enai i\u0161 ties\u0173 reikalaujame, kad obelis vest\u0173 kriau\u0161es. Teisingumas visada rei\u0161kia \u201eatiduoti kitam kas priklauso\u201c, bet kiekvienoje i\u0161 trij\u0173 jo form\u0173 skiriasi ir tasai \u201ekitas\u201c, ir principas, pagal kur\u012f toji \u201epriklausanti dalis\u201c atr\u0117\u017eiama.<\/p>

Horizontalusis teisingumas<\/strong><\/em> svarsto santykius tarp lygi\u0173, tad jame geriausiai veikia matematinis lygyb\u0117s principas. Ta\u010diau d\u0117l to u\u017eduotis netampa \u201elengvesn\u0117\u201c: lygyb\u0117s pusiausvyra vis taikosi i\u0161siderinti ir turi b\u016bti atitaisyta (lot. restitutio<\/em>). \u0160v. Tomas Akvinietis \u010dia pavartojo reiklesn\u012f \u017eod\u012f nei senov\u0117s graikai: ne tiesiog atiduoti <\/em>kitam kas priklauso, bet atstatyti prie\u0161 tai egzistavusi\u0105 jo teis\u0119. Pavyzd\u017eiui, kalbant apie karo pab\u0117g\u0117lius, teisingumas reikalauja \u201eatstatyti\u201c daug daugiau dalyk\u0173, prie kuri\u0173 vietinis yra taip priprat\u0119s, kad n\u0117 nesuvokia, kiek \u201eapsaugini\u0173 tinkl\u0173\u201c sergsti jo \u017eingsnius: juk i\u0161bad\u0117jusiajam duonos paduos net vien i\u0161 matymo pa\u017e\u012fstamas laiptin\u0117s kaimynas, o k\u0105 jau kalb\u0117ti apie penktos eil\u0117s tet\u0105 ir tai, kad jis pa\u017e\u012fsta viet\u0105 (\u017eino, kur nueiti) ir moka kalb\u0105, kuria gali tos duonos papra\u0161yti\u2026 Horizontalusis teisingumas reikalauja pirmiausia i\u0161lyginti santyk\u012f\u00a0\u2013 pakyl\u0117ti kit\u0105 iki sav\u0119s. Dievas rodo pavyzd\u012f, kai si\u0173sdamas savo Tarn\u0105 vykdyti teisingumo pasaulyje, liepia \u017emones ne teisti, bausti ar smerkti, bet \u012fgalinti: \u201eApgaubiau j\u012f savo dvasia, kad ne\u0161t\u0173 tautoms teisingum\u0105. (\u2026) Net palau\u017etos nendr\u0117s nelau\u0161 nei bl\u0117stan\u010dio dag\u010dio negesins. Jis tikr\u0105 ne\u0161 teisingum\u0105. (\u2026) tave padariau (\u2026), kad neregi\u0173 akis atvertum, belaisvius i\u0161 kal\u0117jimo i\u0161vestum\u2026\u201c (Iz 42, 1\u20133).<\/p>

<\/p>

\"\"
Vie\u0161pats, Auk\u0161\u010diausiasis teis\u0117jas, supamas tetramorf\u0173 (evangelist\u0173 simboliai, \u012fkv\u0117pti Ez 1, 10 ir Apr 4, 1\u20139\napra\u0161yt\u0173 reg\u0117jim\u0173). \u0160v. Jok\u016bbo ba\u017eny\u010dios portikas. Carri\u00f3n de los Condes, 1160 m. J. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

D\u0117l vertikaliojo\u00a0\u2013 skirstomojo teisingumo<\/em><\/strong> i\u0161lietos dar gausesn\u0117s marios ra\u0161alo ir kraujo. Jis daug keblesnis, nes \u010dia susidurian\u010dios pus\u0117s visuomet nelygios: atskiras asmuo\u00a0\u2013 g\u0117rybi\u0173 ir na\u0161t\u0173 (mokes\u010di\u0173, prievoli\u0173) gav\u0117jas ir j\u012f pranokstanti organizuota \u017emoni\u0173 grup\u0117\u00a0\u2013 j\u0173 skirstytojas. Asmeniui priklauso dalis tame, kas priklauso visiems, ta\u010diau kokia bus toji dalis, sprend\u017eia ne jis, bet t\u0105 visum\u0105 atstovaujantis valdytojas. Tik \u0161is\u00a0\u2013 o ne atskiras gav\u0117jas, protestuojantis d\u0117l gaunamos i\u0161mokos ar u\u017ededamo mokes\u010dio dyd\u017eio\u00a0\u2013 mato vis\u0105 pyrag\u0105 ir kiek ir koki\u0173 valgytoj\u0173 s\u0117di prie stalo, tad paj\u0117gia nuspr\u0119sti, \u012f kokio dyd\u017eio gabalus t\u0105 esam\u0105 pyrag\u0105 supjaustyti, o dar anks\u010diau\u00a0\u2013 kaip i\u0161kepti j\u012f tokio didumo, kad pakakt\u0173 visiems, \u0161auk\u0161tais dau\u017eantiems stal\u0105. Dar daugiau: skirstytojas privalo atsi\u017evelgti, kokiam asmeniui atpjauna dal\u012f, ir silpnesniam atr\u0117\u017eti daugiau\u00a0\u2013 kad i\u0161lygint\u0173 pusiausvyr\u0105 tarp dali\u0173.<\/p>

Nors sprendimai \u201enusileid\u017eia\u201c i\u0161 miglot\u0173 vald\u017eios vir\u0161\u016bni\u0173, atsakomyb\u0117 u\u017e juos galiausiai vis tiek tenka konkre\u010diam \u017emogui \u2013 valdovui, valdytojui, ministrui (ar dar prisimename, kad \u0161is \u017eodis rei\u0161kia \u201etarn\u0105\u201c?). Ta\u010diau kur baigiasi valdan\u010diojo atsakomyb\u0117 ir prasideda asmenin\u0117? Jau ne vien\u0105 \u0161imtmet\u012f svarstoma, kiek kaltas tironas, liep\u0119s kariui \u0161auti, ir pats karys, nuspaud\u0119s gaiduk\u0105. M\u016bs\u0173 laikais atsakyti dar sunkiau: \u017eudantis da\u017eniausiai n\u0117 nepa\u017evelgia \u012f aukos akis \u2013 \u201etik\u201c paspaud\u017eia sistemos mygtuk\u0105. \u017dinoma, net ir u\u017espeistas \u012f kamp\u0105 \u017emogus gali pasirinkti nepaspausti gaiduko ir galb\u016bt pats u\u017eimti aukos viet\u0105. Tik ar galime smerkti pasirinkusius gelb\u0117ti savo gyvyb\u0119 mes, nepatyr\u0119 tokio i\u0161bandymo: kaip patys elgtum\u0117m\u0117s jo vietoje?<\/p>

Tai \u2013 tik vienas i\u0161 daugyb\u0117s klausim\u0173, kuriuos svarsto \u0161i teisingumo r\u016b\u0161is, ir da\u017eniausiai neegzistuoja vienas akivaizd\u017eiai teisingas sprendimas. Ne veltui psalm\u0117se taip da\u017enai pra\u0161oma Dievo i\u0161minties valdovui, turin\u010diam priimti tokius sprendimus, o \u0161v. Tomas Akvinietis tiesiai parei\u0161kia, kad neteisingas valdovas yra did\u017eiausia nelaim\u0117, galinti i\u0161tikti visuomen\u0119. Papras\u010diausiai ne\u012fmanoma sukurti teisini\u0173 priemoni\u0173, galin\u010di\u0173 priversti valdov\u0105 elgtis teisingai \u2013 pavaldiniai gali tik nepaklusti ir narsiai rizikuoti savo galva apsk\u0173sdami valdov\u0105\u2026 jam pa\u010diam.<\/p>

Demokratija apribojo valdan\u010di\u0173j\u0173 gali\u0105, bet problemos nepa\u0161alino \u2013 tik nuk\u0117l\u0117 toliau ir pasl\u0117p\u0117 po \u012fmantria skirting\u0173 gali\u0173 sampyna. Be to, atstovaujamoji demokratija turi sav\u0173 b\u0117d\u0173, i\u0161 kuri\u0173 did\u017eiausia yra \u0161i: rinkimuose var\u017eosi partij\u0173 keliami kandidatai, tad ir at\u0117j\u0119 prie vald\u017eios jie toliau atstovauja ne visumai, bet partijai \u2013 taigi, \u201edaliai\u201c, kaip nurodo pats \u017eodis \u201epartija\u201c. Kokiu b\u016bdu dalis (partija), privalanti atsiskaityti savo rink\u0117jams, \u012fgyvendins visiems bendr\u0105 g\u0117r\u012f?<\/p>

Ta\u010diau kas yra tas bendrasis g\u0117ris? \u017dinome tik bendr\u0105j\u012f nacionalin\u012f produkt\u0105, kuriuo matuojama, kiek kyla ar smunka skirting\u0173 kra\u0161t\u0173 gerov\u0117, ta\u010diau\u2026 \u0160is burta\u017eodis, gra\u017eiai veikiantis popieriuje, pastatytas ant \u017eem\u0117s subyra it kort\u0173 namelis\u00a0\u2013 dalinant t\u0105 \u201eprodukt\u0105\u201c tikrov\u0117je kyla visa puok\u0161t\u0117 problem\u0173, ir ne vien skirstytoj\u0173, bet ir gav\u0117j\u0173 pus\u0117je. \u0160ie klausimai priklauso tre\u010diajai teisingumo r\u016b\u0161iai\u00a0\u2013 vertikaliam bendrajam teisingumui<\/em><\/strong>. Jis tarp m\u016bs\u0173 yra toks sunyk\u0119s, kad \u0161v. Pauliaus priesakas gerbti \u017eemi\u0161k\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105 mums ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai sukelia alergij\u0105. Tad apie j\u012f pla\u010diau pasvarstysime kitame numeryje.<\/p>

\"\"
J\u0117zaus atsakymas turtingam jaunuoliui: \u201eJei nori \u012feiti\n\u012f gyvenim\u0105, laikykis \u012fsakym\u0173\u201c (Mt 19, 17). Mozaika\n\u0160v. Ignaco \u0161ventov\u0117je Manresoje. Ivan Rupnik, 2021 m.\nJ. Micevi\u010di\u016bt\u0117s nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Teisingumo ribos<\/strong><\/p>

Dievo teisusis pripa\u017e\u012fsta, kad gyvena neteisingame pasaulyje ir kad pats yra prie tos neteisyb\u0117s prisid\u0117j\u0119s kaip \u017emonijos dalis. Svarbiausias skirtumas: jis \u201e\u012fsis\u0105monina neteisyb\u0119\u00a0\u2013 svetim\u0105 ir sav\u0105\u00a0\u2013 ir j\u0105 \u0161luoja i\u0161 pasaulio\u201c (J. Pieper, op. cit.<\/em>, p. 90). Tai ypa\u010d aktualu m\u016bs\u0173 laikais, kai vis painesnis darbo pasidalijimas \u201epaslepia\u201c, kiek savo rank\u0173 darbu, vartojimo \u012fpro\u010diais ar net id\u0117jomis esame prisid\u0117j\u0119 prie siaubing\u0173 neteisybi\u0173: kiek ma\u017eyt\u0119 mikroschem\u0105 gaminantis \u017emogus atsako u\u017e mirtis, kurias atne\u0161 jos vedama raketa? Kiek prisidedame prie Konge vykstan\u010di\u0173 \u017eudyni\u0173, kai perkame mobil\u0173 telefon\u0105 su afrikieti\u0161ko li\u010dio baterija? Kiek niokojame ind\u017ei\u0173 ir kini\u0173 sveikat\u0105, kai perkame vis naujus pigius d\u017einsus ar mar\u0161kin\u0117lius?.. Regis, \u017eod\u017eiai, kad visi esame kalti d\u0117l kiekvienos tragedijos, \u0161iandien jau n\u0117ra tik abstraktus metafizinis teiginys.<\/p>

Teisingumas\u00a0\u2013 grie\u017eta doryb\u0117, kurios nereik\u0117t\u0173 painioti su meile: jis reikalauja kitam duoti ne ma\u017eiau, bet ir ne daugiau nei priklauso. Kaip persp\u0117jo viduram\u017ei\u0173 i\u0161min\u010dius, \u201eda\u017enai pamaldumas suklysta, nes vadovaujasi netvarkingu gailestingumu ir galb\u016bt i\u0161 tingumo dovanoja tai, ko netur\u0117t\u0173 dovanoti. <\u2026> Netvarkingas pamaldumas, atleisdamas laike, veda \u012f ugn\u012f am\u017einyb\u0117je. Tod\u0117l tam, kad pamaldumas b\u016bt\u0173 teisingas ir tvarkingas, reikia duoti jam mokslo, kad jis \u017einot\u0173, k\u0105 turi taisyti ir bausti pasiremdamas teisingumu, o k\u0105\u00a0\u2013 gailestingai atleisti\u201c (Beatas Liebanietis, cit. J. Micevi\u010di\u016bt\u0117. 4 keliai prie Gyvyb\u0117s med\u017eio. <\/em>A\u0161tuntoji diena, 2021, p. 63). Kaip primin\u0117 \u0161v. Tomas Akvinietis, \u201eteisingumas be gailestingumo yra \u017eiaurus, o gailestingumas be teisingumo\u00a0\u2013 palaidumo motina\u201c (In Matth., 5, 2, cit. J. Pieper, op. cit.<\/em>, p. 116). Teisingumas yra pirmesnis, ir gailestingumas gali b\u016bti tvirtai pastatytas tik ant jo: krik\u0161\u010dioni\u0161kai atleisti \u012fmanoma tik tada, kai suvokiama, u\u017e k\u0105 atleid\u017eiama, o dosni meil\u0117 i\u0161 ties\u0173 praturtina, o ne prislegia ar i\u0161paikina tik tuomet, kai pa\u017e\u012fsta ir gerbia teising\u0105 dalyk\u0173 tvark\u0105. J\u0117zus persp\u0117jo: \u201eJei nori \u012feiti \u012f gyvenim\u0105, laikykis \u012fsakym\u0173\u201c (Mt 19, 17). I\u0161 \u017emogaus to reikalaujama, nes jis sukurtas paj\u0117gus tai daryti\u00a0\u2013 ypa\u010d J\u0117zui Kristui nu\u0117mus nuopuolio jam u\u017emestus pan\u010dius. O \u017eengti dar vien\u0105 \u017eingsn\u012f toliau ir parodyti gailestingum\u0105 \u017emogus gali tik gav\u0119s i\u0161 Dievo \u0161i\u0105 doryb\u0119 kaip dovan\u0105.<\/p>

Kol gyvename \u0161itame netobulame pasaulyje, pasiry\u017eimas nuolat atstatin\u0117ti Dievo tvark\u0105\u00a0\u2013 teisingumo doryb\u0117\u00a0\u2013 yra b\u016btinas. Psalm\u0117je pripa\u017e\u012fstame \u0161ios tvarkos svarb\u0105: \u201eTeisumas ir teisingumas tavo sosto pamatas\u201c, ir tik po to priduriame: \u201egerumas ir tiesa tau tarnauja\u201c (Ps 89, 15). Tuo pasakoma, kad pasaul\u012f tvarko ne beasmen\u0117 nepermaldaujama dalia (graik\u0173 Dik\u0117), bet Autorius\u00a0\u2013 tai yra geroji Senosios sandoros naujiena. Ta\u010diau Naujosios sandoros atne\u0161toji \u017einia j\u0105 pralenk\u0117, kai atskleid\u0117, kad tasai Autorius yra mums palankus\u00a0\u2013 \u0161ali\u0161kas. Kitaip tariant, teisingumas yra viena i\u0161 Dievo savybi\u0173, bet ne Jo titulas: \u201eDievas yra meil\u0117\u201c (1 Jn 4, 8). Ne atsitiktinai XX ir XXI a. sand\u016broje steb\u0117damas nepaprastai i\u0161ve\u0161\u0117jus\u012f susir\u016bpinim\u0105 teisingumu \u0161v. Jonas Paulius II pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u201evisas tre\u010diasis t\u016bkstantmetis turi eiti Gailestingumo keliu, (\u2026) kad gailestingumas yra paskutin\u0117 atrama prie\u0161 vis\u0105 pasaulio blog\u012f (\u2026), tai meil\u0117 ir gailestingumas parodo, kaip mes, krik\u0161\u010dionys, ties\u0105 \u012fgyvendiname\u201c (cit. kard. Audrys Ba\u010dkis. Taip, laimingas<\/em>. Aidai, 2016, p. 440, 519).<\/p>