{"id":2185,"date":"2024-03-15T10:54:04","date_gmt":"2024-03-15T07:54:04","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=2185"},"modified":"2024-07-15T21:31:17","modified_gmt":"2024-07-15T18:31:17","slug":"menininkai-andrejus-ir-olena-lietuvoje-nejuntame-skaudziai-geliancio-kontrasto","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2024\/03\/15\/menininkai-andrejus-ir-olena-lietuvoje-nejuntame-skaudziai-geliancio-kontrasto\/","title":{"rendered":"Menininkai Andrejus ir Olena: \u201eLietuvoje nejuntame skaud\u017eiai gelian\u010dio kontrasto\u201c"},"content":{"rendered":"

Andrejus Iljinskis (1949) ir Olena Sagayda (1969) \u2013 meninink\u0173 i\u0161 Ukrainos pora, ma\u017edaug prie\u0161 metus \u012f Lietuv\u0105 pasitraukusi nuo j\u0173 \u0161alyje rusijos vykdomo karo. Vos atvyk\u0119 abu menininkai aktyviai \u012fsiliejo \u012f Lietuvos kult\u016brin\u012f lauk\u0105 ir tapo jo dalimi.<\/em><\/p>

Andrejus Iljinskis, \u017eymus ukrainie\u010di\u0173 skulptorius, Lietuvoje per metus sureng\u0119s net tris personalines parodas. Jo rankose molis atgyja \u2013 virsta senovines civilizacijas menan\u010di\u0173 mitologini\u0173 b\u016btybi\u0173 atvaizdais, kartais prabyla apie \u0161iandienes aktualijas. A. Iljinskis taip pat autorin\u0117mis technikomis kuria grafikos darbus, jaunyst\u0117je yra i\u0161leid\u0119s eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 knyg\u0105. Menininkas \u012fvardija, jog viena labiausiai j\u012f dominan\u010di\u0173 tem\u0173 \u2013 moters pasaulis visais jo pavidalais.<\/em><\/p>

Olena Sagayda vos atvykusi, kaip puiki specialist\u0117, buvo pakviesta dirbi restauratore Lietuvos mokslo akademijos Vrublevski\u0173 bibliotekoje. Jai patikimi vieni seniausi\u0173 ir vertingiausi\u0173 m\u016bs\u0173 \u0161alies istorini\u0173 rankra\u0161\u010di\u0173. Net stebina, kaip ji, visai trumpai pabuvusi Lietuvoje, vaik\u0161\u010diodama po Vilniaus senamiest\u012f, taip gyvai jau\u010dia daugyb\u0119 jame gl\u016bdin\u010di\u0173 istorini\u0173 sluoksni\u0173, u\u017emezga su jais asmenin\u012f santyk\u012f.<\/em><\/p>

O. Sagayda \u2013 taip pat \u012fdomios istorin\u0117s apysakos ra\u0161ytoja, netrukus Lietuvoje pasirodys jos knyga \u201eRoberas\u201c, iliustruota jos pa\u010dios pie\u0161iniais.<\/em><\/p>

\"\"
Olena ir Andrejus. Evgenios Levin nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Andrejau ir Olena, vos atvyk\u0119 \u012f Lietuv\u0105, visus \u0117m\u0117te stebinti k\u016brybiniu aktyvumu, nenuilstamu produktyvumu \u2013 Andrejus sureng\u0117 ne vien\u0105 skulpt\u016br\u0173 parod\u0105, netrukus bus i\u0161leista Olenos knyga. Suprantu, jog tai labai jautri tema, bet gal gal\u0117tum\u0117te pasidalyti savo atvykimo \u012f Lietuv\u0105 aplinkyb\u0117mis? Kas suteikia stipryb\u0117s nepaliaujamai kurti?<\/strong><\/p>

Andrejus:<\/strong> Lietuvoje esame d\u0117kingi sve\u010diai. Tai tiesa. Mums malonu t\u0105 sakyti. Nors i\u0161 ties\u0173, kaip ir daugelis kit\u0173 Ukrainos gyventoj\u0173, esame pab\u0117g\u0117liai nuo rusijos agresijos sukelto beprasmi\u0161ko ir nusikalstamo karo. Galb\u016bt b\u016bti pab\u0117g\u0117liu b\u016btent j\u016bs\u0173 \u0161alyje yra komforti\u0161kiau ir lengviau nei kitur\u2026 M\u016bs\u0173 kra\u0161t\u0173 kasdienis gyvenimas, apranga, \u012fpro\u010diai labai pana\u0161\u016bs, kone sutampa. Bendraudami su \u017emon\u0117mis, nejuntame jokio skaud\u017eiai gelian\u010dio kontrasto. Prie\u0161ingai, Lietuva mus pasitiko su Ukrainos v\u0117liavomis, pagalba ir r\u016bpes\u010diu. \u010cia gal\u0117jome t\u0119sti prakeikto karo nutraukt\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>

Tai pasakytina ir apie Olen\u0105, kuri, priimta \u012f Vrublevski\u0173 bibliotek\u0105, gal\u0117jo ir toliau dirbti senovini\u0173 manuskript\u0173 restaurator\u0117s darb\u0105. A\u0161 taip pat galiu toliau kurti skulpt\u016br\u0105. Mudu abu galime lipdyti, pie\u0161ti, eksponuoti savo darbus. Suprantame, jog toli gra\u017eu ne visiems karo pab\u0117g\u0117liams taip pasisek\u0117.<\/p>

Olena:<\/strong> Net darbo erdv\u0117 ir s\u0105lygos Vrublevski\u0173 bibliotekos restauravimo dirbtuv\u0117se pasirod\u0117 visai kaip mano darbo vieta Kyjive \u2013 tas pats atpa\u017e\u012fstamas pusr\u016bsis su langu \u012f gatv\u0119, tie patys kvapai. Nauj\u0173 koleg\u0173 r\u016bpes\u010diai, problemos ir \u012fpro\u010diai kaip buvusi\u0173 bendradarbi\u0173. Net ir j\u0173 charakteriai ka\u017ekuo sutampa. Viskas \u010dia atrodo sava, atpa\u017e\u012fstama, artima.<\/p>

I\u0161 Kyjivo su drauge nedideliu automobiliu i\u0161va\u017eiavome antr\u0105j\u0105 karo dien\u0105. Ypa\u010d \u012fsir\u0117\u017e\u0117 vaizdas, kaip vieni\u0161a m\u016bs\u0173 ma\u0161inyt\u0117 lekia Hostomelio plentu, kuriuo prie\u0161prie\u0161ais rieda rus\u0173 tank\u0173 kolona.<\/p>

\"\"
\u201eMergina su ausin\u0117mis\u201c. Skulpt\u016bra, \u0161amoto keramika,\nglaz\u016bra, angobas. 2022 m.<\/figcaption><\/figure>\n\n
\"\"
\u201eBarbora\u201c. Skulpt\u016bra, \u0161amoto keramika, glaz\u016bra,\nangobas. 2022 m.<\/figcaption><\/figure><\/figure>

<\/p>

Andrejus:<\/strong> I\u0161 Kyjivo i\u0161va\u017eiavau pra\u0117jus de\u0161im\u010diai dien\u0173 nuo karo prad\u017eios. Miestas buvo pilkas, i\u0161tu\u0161t\u0117j\u0119s, sulauk\u0117j\u0119s. Retsykiais nudelb\u0119 akis pra\u0161m\u0117\u017euodavo skubantys praeiviai. Tarsi tolimas griaustinis dund\u0117jo nuolatiniai sprogimai\u2026<\/p>

Pirm\u0105 kart\u0105 atvyk\u0119s \u012f Lenkij\u0105, gavau galimyb\u0119 gyventi ir dirbti \u0160iuolaikin\u0117s lenk\u0173 skulpt\u016bros centre Oronske. Ten kelis m\u0117nesius k\u016briau keramikos darb\u0105 apie kar\u0105 \u201ePavasaris 2022\u201c. Nor\u0117jau ka\u017ek\u0105 sukurti skulpt\u016br\u0173 parkui. Olena ir jos draug\u0117 man pasi\u016bl\u0117 lipdyti arkangel\u0105 Mykol\u0105, nes jis yra archistrategas, besikaunantis su tamsiosiomis j\u0117gomis, karys gyn\u0117jas ir Kyjivo glob\u0117jas. Mano draugai i\u0161 Lietuvos, pamat\u0119 \u0161i\u0105 skulpt\u016br\u0105, pasi\u016bl\u0117 nulipdyti tris arkangelus Mykolus \u2013 vien\u0105 Lenkijoje, kit\u0105 Vilniuje, o tre\u010di\u0105 \u2013 Kyjive. Tuomet, anot j\u0173, karas tur\u0117t\u0173 baigtis. Dabar pabaigiau vilnieti\u0161k\u0105j\u012f angel\u0105.<\/p>

Pas Olen\u0105 \u012f Vilni\u0173 atvykau praeit\u0105 vasar\u0105. Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, pajau\u010diau stebuklingai \u0161ilt\u0105 santyk\u012f. \u010cia sutikti \u017emon\u0117s, kuri\u0173 anks\u010diau nepa\u017einojau, pad\u0117jo rasti viet\u0105 mano keramikos darbams, galimybes i\u0161degti, gauti nedidel\u0119 param\u0105 prad\u017eiai.<\/p>

Andrejau, \u012fsimin\u0117 J\u016bs\u0173 pasakojimas apie t\u0117vus archeologus, kaip ankstyvoje vaikyst\u0117je \u017eaisdavote su i\u0161kasenomis, v\u0117liau tapusiomis ne\u012fkainojamomis muziej\u0173 vertyb\u0117mis. Ar gal\u0117tum\u0117te pasidalinti \u0161ia istorija? Kaip toks s\u0105lytis v\u0117liau veik\u0117 J\u016bs\u0173 k\u016bryb\u0105?<\/strong><\/p>

Andrejus:<\/strong> Kyjivo centre, \u012f de\u0161in\u0119 nuo Taraso \u0160ev\u010denkos paminklo, veik\u0117 pirmoji berniuk\u0173 gimnazija, kurioje mok\u0117si daug garsi\u0173 \u017emoni\u0173 \u2013 M. Bulgakovas, K. Paustovskis ir kiti. O mano vaikyst\u0117je tame pastate jau buvo \u012fsik\u016br\u0119s Archeologijos institutas. Vis\u0105 \u0161lam\u0161t\u0105, kur\u012f tik i\u0161kasdavo Ukrainos teritorijoje, archeologai tempdavo tais ilgais, tamsiais koridoriais, kur stov\u0117jo daugyb\u0117 spint\u0173 su begale stal\u010di\u0173. Jie buvo pritutinti kaul\u0173, puod\u0173 nuolau\u017e\u0173, o pakeliui \u012f tualet\u0105 netgi kabojo skeletas. Tame pastate buvo \u012frengta keletas tarnybini\u0173 but\u0173, kuriuose gyveno instituto bendradarbiai. Kadangi mano t\u0117tis buvo Skit\u0173 ir antikos skyriaus ved\u0117jas, ten tur\u0117jome kambariuk\u0105. Nebuvo \u0161ildymo, k\u016brenome krosnis. Na, ir i\u0161 vis\u0173 miest\u0173 atvyk\u0119 archeologai tiesiu taikymu eidavo pas t\u0117t\u012f ir mam\u0105. Jie ten s\u0117d\u0117davo, diskutuodavo. Tad archeologini\u0173 kasin\u0117jim\u0173 objektai buvo nat\u016brali mano vaikyst\u0117s aplinkos dalis.<\/p>

T\u0117\u010dio darbo stalo stal\u010diuje, tarp kr\u016bvos brangenybi\u0173, gul\u0117jo auksinis \u0161erniukas. Tai buvo mano mylimiausias \u017eaislas. Nesuprantu, kod\u0117l tuomet nei\u0161mainiau jo \u012f pa\u0161to \u017eenkl\u0105. Matyt, tur\u0117jau ka\u017ekoki\u0105 \u012fgimt\u0105 pagarb\u0105 auksui. Pats i\u0161 vieno berniuko auksin\u0119 monet\u0105 i\u0161kaulijau.<\/p>

Tuomet \u0161i fig\u016br\u0117l\u0117 visi\u0161kai neatrod\u0117 sureik\u0161minta, gal\u0117jau laisvai su ja \u017eaisti, o dabar ji fig\u016bruoja visuose leidiniuose apie senovin\u012f Ukrainos auks\u0105.<\/p>

Pamenu, kai buvau \u0161e\u0161eri\u0173, darbininkai \u012f m\u016bs\u0173 kambar\u012f atne\u0161\u0117 didel\u0119 sunki\u0105 medin\u0119 d\u0117\u017e\u0119, kurioje gul\u0117jo su \u017eem\u0117s monolitu drauge i\u0161kastas str\u0117lin\u0119 juos\u0119s didelis auksinis papuo\u0161alas.<\/p>

Taip, tai buvo nuostabus gyvenimas. T\u0117vai nuolat gin\u010dydavosi ir diskutuodavo mokslin\u0117mis temomis, bandydami vienas kitam ka\u017ek\u0105 \u012frodyti. Toks fantastinis, gera\u0161irdis mokslinink\u0173 pasaulis. Net nesuvokiama, kad tuomet tas keistas butas, prikrautas aksomu aptraukt\u0173 plan\u0161e\u010di\u0173, ant kuri\u0173 gul\u0117jo per pora t\u016bkstan\u010di\u0173 aukso dirbini\u0173, niekaip nebuvo saugomas. Dabar visa tai, a\u010di\u016b Dievui, laikoma Lavros aukso fonduose, kur ne taip paprasta patekti.<\/p>

\"\"
Andrejus Iljinskis dirbtuv\u0117je. Aleksandro Dirdovskio\nnuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Andrejau, stebint J\u016bs\u0173 k\u016brybos proces\u0105 labai \u012fkvepia juntama meil\u0117 moliui, santykis su \u0161ia med\u017eiaga. Ar gal\u0117tum\u0117te papasakoti, kaip molis atsirado J\u016bs\u0173 gyvenime? K\u0105 jis Jums rei\u0161kia?<\/strong><\/p>

Andrejus:<\/strong> Negaliu gyventi be savo darbo. Liesti mol\u012f man b\u016btina. \u0160iuo metu i\u0161gyvenu labai daug nerimo. Tad galimyb\u0117 ka\u017ek\u0105 daryti rankomis mane gelbsti. Per vienerius Vilniuje praleistus metus surengiau tris skulpt\u016br\u0173 parodas: pirm\u0105j\u0105 eksponavau Vilniaus senajame teatre, antr\u0105j\u0105 \u2013 Vrublevski\u0173 bibliotekoje, kur dirba Olena, o tre\u010di\u0105j\u0105 \u2013 \u0161iltai mane pri\u0117musiuose Marijos ir Jurgio \u0160lapeli\u0173 namuose-muziejuje.<\/p>

\u012e mano vaikyst\u0117s but\u0105 vedan\u010di\u0173 koridori\u0173 pasieniuose buvo sukrauta galyb\u0117 d\u0117\u017ei\u0173, o jose \u2013 kalnai senovin\u0117s keramikos, pagamintos per pastaruosius penkis t\u016bkstan\u010dius met\u0173. B\u016btent tuomet \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jau degt\u0105 senovin\u012f mol\u012f. Be to, mano susidom\u0117jim\u0105 keramika, ko gero, nul\u0117m\u0117 ir vaikyst\u0117s pom\u0117gis kapstytis bei ka\u017ek\u0105 statyti bulvi\u0173 lysv\u0117s kampe i\u0161kastoje duob\u0117je, kur, mano pra\u0161ymu, b\u016bdavo i\u0161pilamas po ind\u0173 plovimo lik\u0119s vanduo.<\/p>

J\u016bs\u0173 skulpt\u016brose matomas archain\u0117s, mitologin\u0117s temos i\u0161gyvenimas, ta\u010diau kartais tos archetipin\u0117s formos ima kalb\u0117ti ir apie laiko aktualijas. Kaip J\u016bs\u0173 k\u016bryboje dera \u0161ie du aspektai?<\/strong><\/p>

Andrejus: <\/strong>I\u0161aug\u0119s archeolog\u0173 aplinkoje, susidurdamas su sen\u0173j\u0173 civilizacij\u0173 darbais, labai \u017eav\u0117jausi vaiki\u0161ku nuo\u0161irdumu ir tuo meni\u0161ku formos abstrahavimu. Vaik\u0173 darbai nuperka savo tikrumu. Tad nat\u016bralu, kad man tai patinka. O kaip jie mane veikia? Negaliu pasakyti. Tiesiog viskas, k\u0105 matome, su kuo susiduriame, vienaip ar kitaip mus veikia, bet ne\u017einau, kaip tas vyksta. Juk net ir Pablas Pikasas sintetino visas savo patirtis bei j\u012f pasiekus\u012f kult\u016brin\u012f kontekst\u0105. Bestudijuodamas politechnikos institute, atkreipiau d\u0117mes\u012f, kad plastin\u0117mis savyb\u0117mis antikos ir \u0161iuolaikinio meno k\u016briniai labai artimi.<\/p>

Pirmaisiais karo m\u0117nesiais buvo nat\u016bralu savo darbuose kalb\u0117ti tik apie kar\u0105. V\u0117liau su tuo susijusi\u0173 jausm\u0173 a\u0161trumas kiek nuslopo. V\u0117l leidau sau pra\u0161nekti d\u017eiaugsmingesn\u0117mis temomis. Labiausiai mane traukianti tema \u2013 visi moteri\u0161kumo pavidalai.<\/p>

\"\"
Andrejus Iljinskis \u201eMoterys\u201c, gravi\u016bra, 2022 m.<\/figcaption><\/figure>\n\n
\"\"
Andrejus Iljinskis. \u201eMoters portretas\u201c, gravi\u016bra, 2023 m.<\/figcaption><\/figure><\/figure>

<\/p>

Greta skulpt\u016bros kuriate ir grafikos darbus, da\u017enai tai darote savo paties autorin\u0117mis technikomis. Taip pat esate i\u0161leid\u0119s eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 knyg\u0105. Kaip skirting\u0173 sri\u010di\u0173 k\u016bryba papildo viena kit\u0105? O gal ka\u017ek\u0105 galima i\u0161reik\u0161ti vien skulpt\u016bra, paveikslu arba tekstu?<\/strong><\/p>

Andrejus:<\/strong> Mane siutina, kai menininkas ima sakyti frazes \u201emano k\u016bryba\u201c, \u201emano menas\u201c.<\/p>

O kod\u0117l?<\/strong><\/p>

Andrejus:<\/strong> \u0160iuos \u017eod\u017eius galima min\u0117ti tik kalbant apie kit\u0105 \u017emog\u0173. O taikyti sau \u2013 nusikaltimas. Turiu labai daug pavyzd\u017ei\u0173, kad vos prisiliet\u0119 prie vaizduojamojo meno \u017emon\u0117s pirmuosius \u017eingsnius leid\u017eia sau \u012fvardyti kaip \u201edid\u012f men\u0105\u201c. Manau, reikia prie\u0161intis \u0161iai tendencijai. Tavo darbus turi vertinti kiti. Tai \u2013 etinis momentas.<\/p>

Bet gr\u012f\u017etant prie ankstesnio klausimo, skirtingus procesus m\u0117gstu lyginti su naftos i\u0161gavimu. Kai i\u0161 \u0161ios \u017ealiavos imama gaminti \u012fvairius produktus, ji paskirstoma \u012f skirtingas frakcijas: nuo pa\u010di\u0173 lengviausi\u0173 iki mazuto.<\/p>

Negali nuspr\u0119sti, jog septint\u0105 valand\u0105 ryto arba vakaro tiesiog imsi kurti poezij\u0105. Ta\u010diau gali bet kuri\u0105 valand\u0105 ateiti ir atsis\u0117sti prie \u017eiedimo rato arba lipdyti. Tai \u2013 grubi frakcija. Dirbti gali visada, ne tiek svarbu, ar to nori. Lipdymas yra mano darbas.<\/p>

Labai gaila, kad \u0161i jautrioji, plonoji, lengvoji eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 frakcija kur\u012f laik\u0105 pabuvusi dingo. T\u0105kart man tai kilo nat\u016braliai, o paskui tiesiog i\u0161\u0117jo. Dabar persijungiau \u012f grubesnes, darbines frakcijas, kurias galiu valdyti. Pats papras\u010diausias darbas \u2013 \u017eiedimas, o pie\u0161imas, grafika, kai kompozicija kuriama plok\u0161tumoje, man gerokai sud\u0117tingesnis procesas. Manau, kad poezijos ne\u012fmanoma \u012fvaldyti. Da\u017eniausiai poetai atlieka, kas jiems i\u0161transliuojama. Ne\u012fmanoma valios pastangomis \u012feiti \u012f \u0161i\u0105 b\u016bsen\u0105.<\/p>

Olena, esate labai universali asmenyb\u0117 \u2013 ra\u0161ote knygas, kuriate paveikslus, instaliacijas, taip pat esate knyg\u0173 restaurator\u0117, Vrublevski\u0173 bibliotekoje dirbate prie vien\u0173 seniausi\u0173 leidini\u0173. Skaitant J\u016bs\u0173 tekstus ir \u017evelgiant \u012f J\u016bs\u0173 kuriamus vaizdus stebina, kaip giliai ir gyvai gebate pajausti kitos epochos gyvenim\u0105 \u2013 nuo \u012fvairiausi\u0173 kasdienyb\u0117s detali\u0173 iki ore virpan\u010di\u0173 kvap\u0173. Neabejotina, kad Jums, kaip menininkei ir ra\u0161ytojai, labai daug duoda laikas, praleid\u017eiamas tarp sen\u0173 knyg\u0173. Ar gal\u0117tum\u0117te papasakoti apie pa\u010dius \u012fdomiausius savo atradimus? Kaip tai veikia J\u016bs\u0173 k\u016bryb\u0105?<\/strong><\/p>

Olena:<\/strong> Prasid\u0117jus karui, Vrublevski\u0173 bibliotekos restauravimo skyriaus ved\u0117ja Edita Ker\u0161ulyt\u0117 pakviet\u0117 mane dirbti rankra\u0161\u010di\u0173 restauratore. Pats restauracijos procesas man yra didelis malonumas \u2013 tarsi laiko ma\u0161ina. Dabar man kliuvo didelis sen\u0173, 1630\u20131633 met\u0173 dokument\u0173 segtuvas. Tai \u2013 Zigmanto Vazos laik\u0173 rankra\u0161\u010diai su antspaudais, baltais kustodais[1]<\/sup><\/a>, vandens \u017eenklais. Kai imi \u012f rankas tok\u012f dokument\u0105, prisilieti prie jo, neju\u010diomis persikeli \u012f kit\u0105 laik\u0105. \u012esivaizduoji \u012fvairiausias epochos detales. \u0160iuo metu gyvenu pirmojoje XVII a. pus\u0117je. Gavau daugyb\u0119 \u012f knyg\u0105 suri\u0161t\u0173 dokument\u0173. Juos atidarius, nu\u0117mus vir\u0161el\u012f, atskyrus lapus, jau\u010diu, kaip kiekvienas t\u0173 dokument\u0173 ima gyventi savo gyvenim\u0105.<\/p>

Neseniai vienai parodai val\u0117me pergamentus su labai \u012fdomiais antspaudais. I\u0161 prad\u017ei\u0173 beveik nesimato reljefo detali\u0173, bet, valant vien\u0105 sluoksn\u012f po kito, ima ry\u0161k\u0117ti fig\u016bros, ornament\u0173 elementai. Taip palaipsniui viskas atsiveria.<\/p>

\"\"
Olena Sagayda muziejuje<\/figcaption><\/figure>

O kokius svarbiausius lietuvi\u0161kus dokumentus teko restauruoti pastaruoju metu?<\/strong><\/p>

Olena:<\/strong> Prie\u0161 tai min\u0117t\u0105 kolekcij\u0105 ir kai kuriuos dalykinius Leono Sapiegos lai\u0161kus. J\u0173 bibliotekoje yra labai daug, visi suskirstyti pagal metus. Pernai man teko prie j\u0173 prisiliesti.<\/p>

Karaliaujant Zigmantui Vazai, vyko m\u016b\u0161is su \u0161vedais, kuris lietuviams baig\u0117si nes\u0117kmingai. Ta\u010diau kol karaliaus dar nebuvo pasiekusi informacija apie karo baigt\u012f, L. Sapiega sp\u0117jo duoti jam pasira\u0161yti Lietuvos Statut\u0105 ir u\u017etikrinti Lietuvai jame numatytas privilegijas. Skaitydama lai\u0161kus \u012fsivaizduoju vis\u0105 XVII a. gyvenim\u0105.<\/p>

J\u016bs labai daug su\u017einojote apie Lietuvos istorij\u0105 ir labai gyvai j\u0105 jau\u010diate. Beskaitant J\u016bs\u0173 knygas, apima jausmas, jog praeities istorija labai gyva.<\/strong><\/p>

Olena:<\/strong> Ji gyva, tai niekur nedingo ir egzistuoja m\u016bs\u0173 gyvenime. U\u017e lango \u016b\u017eia autobusai, troleibusai, bet kai stabteli ir prisilieti prie \u012fvairiausi\u0173 dokument\u0173, istorija pakyla ir \u012feina \u012f m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105. Toks jausmas, kad visos epochos gyvena lygiagre\u010diai. Niekas niekur nedingsta.<\/p>

Da\u017enai apie vien\u0105 ar kit\u0105 \u017emog\u0173 pasakoma, jog jis tarsi at\u0117j\u0119s i\u0161 kito laiko. \u017dvelgiant \u012f Jus atrodo, jog jo apskritai n\u0117ra.<\/strong><\/p>

Olena: <\/strong>Taip, laiko tikrai n\u0117ra. Dabar su Andrejumi gyvename Antakalnyje, kiekvien\u0105 kart\u0105 troleibusu prava\u017eiuodama Leono Sapiegos stotel\u0119 galvoju apie jo lai\u0161kus. \u012esivaizduoju, kad \u0161alia man\u0119s s\u0117di pats L. Sapiega ir keliauja drauge. Rytais, ma\u017edaug be penki\u0173 septynios, atsiduriu Karaliaus Mindaugo stotel\u0117je. \u017dvelgiu \u012f up\u0119, matau, kaip antis kei\u010dia \u017euv\u0117dros, o jas \u2013 baland\u017eiai. Visi poruojasi, myli vieni kitus. Taip buvo visais am\u017eiais, kiekvien\u0105 pavasar\u012f. \u0160ios jausenos \u012fkv\u0117pta netgi nutapiau paveiksl\u0105.<\/p>

Tiesiog ne\u012ftik\u0117tina gird\u0117ti J\u016bs\u0173 \u017eod\u017eius. Mes, lietuviai, kasdien vaik\u0161tantys po svarbias istorines vietas, pro jas tarsi prab\u0117game, per kasdienyb\u0117s triuk\u0161m\u0105 da\u017enai negirdime daugyb\u0117s skirting\u0173 epoch\u0173 sluoksni\u0173. Kai buvau jauna student\u0117, \u0117jau \u012f Vilniaus universiteto Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje vykus\u012f atsisveikinim\u0105 su m\u016bs\u0173 poetu Jonu Strielk\u016bnu. Ba\u017eny\u010dioje, kur buvo pa\u0161arvotas poetas, tvyrojo tyla, s\u0117d\u0117jo keletas susim\u0105s\u010diusi\u0173 vyresn\u0117s kartos \u017emoni\u0173. O kieme b\u016briavosi saul\u0117s nutvieksta spalvinga jaun\u0173 \u017emoni\u0173 minia, kasdien einanti \u012f universitet\u0105, gyvenanti jo ritmu, bet n\u0117 nenutuokianti apie gilesnius jo sluoksnius, kitok\u012f vyksm\u0105. Stebina, kad J\u016bs, dar taip neseniai gyvenanti m\u016bs\u0173 \u0161alyje, gebate visa tai jausti. Ne vien profesionaliai atliekate savo darb\u0105, bet ir jo suteikiam\u0105 patirt\u012f perkeliate \u012f savo k\u016bryb\u0105.<\/strong><\/p>

Olena:<\/strong> Man labai patinka Lietuva. Kai atvykome, vos prasid\u0117jus karui, vaik\u0161tin\u0117jau po Vilni\u0173 tarsi akla, nieko nema\u010diau, o dabar prad\u0117jo vertis \u2013 mano Vilnius tiesiog knib\u017eda pasaki\u0161k\u0173 b\u016btybi\u0173. Nutapiau pavasar\u012f, skrendant\u012f ant \u017euvies vir\u0161 Mindaugo tilto. Kitame paveiksle angelas s\u0117di ant m\u016bs\u0173 bibliotekos parapeto.<\/p>

Labai m\u0117gstu vien\u0105 kavinuk\u0119 Pilies gatv\u0117je, niekur nesu valgiusi skanesni\u0173 kibin\u0173, ir \u017ei\u016br\u0117dama \u012f gatv\u0119 jau\u010diuosi tarsi maty\u010diau tarp \u017emoni\u0173 vaik\u0161tan\u010dius kentaurus. Apie undines net nepasakosiu. Mane labai \u012fkvepia Vilnius, jo istoriniai siu\u017eetai, susipyn\u0119 su mitologija.<\/p>

\"\"
Olena Sagayda. \u201eSaul\u0117gr\u0105\u017ea\u201c, drob\u0117, akrilas, 2022 m.<\/figcaption><\/figure>\n\n
\"\"
Olena Sagayda. \u201eMergait\u0117 maitina \u0161un\u012f\u201c, popierius, gua\u0161as, 2019 m<\/figcaption><\/figure><\/figure>

<\/p>

Olena, knygoje \u201eRoberas\u201c ra\u0161ote apie Tre\u010diojo kry\u017eiaus \u017eygio dalyvi\u0173 i\u0161gyvenimus. \u012esib\u0117g\u0117jant pasakojimui matyti bekintanti veik\u0117j\u0173 vidin\u0117 laikysena \u2013 kariauti \u012fkvepian\u010di\u0105 id\u0117j\u0105 pama\u017eu vis labiau ima keisti gilesnis \u017emoni\u0173, i\u0161 skirting\u0173 stovykl\u0173, vienas kito pa\u017einimas. Taip pat esate min\u0117jusi, kad \u0161ios knygos siu\u017eet\u0105 ar bent jos u\u017euomazgas, vis\u0173 pirma, i\u0161vydote sapnuose. Ar gal\u0117tum\u0117te apie tai pla\u010diau papasakoti m\u016bs\u0173 skaitytojams?<\/strong><\/p>

Olena: <\/strong>Turiu ne\u012fprast\u0105 keistyb\u0119 \u2013 kartais jau\u010diuosi tarsi pati b\u016b\u010diau gyvenusi ankstesn\u0117se epochose, taip ai\u0161kiai jas jau\u010diu. Netgi ima atrodyti, jog realiai i\u0161gyvenu tam tikrus tuomet ore tvyrojusius kvapus, \u017emoni\u0173 bendravimo akimirkas. Pasakojimai kuriasi per tam tikrus juslinius dalykus \u2013 aromat\u0105, \u012fkaitus\u012f metal\u0105, v\u0117jo pustom\u0105 sm\u0117l\u012f ir kita. Remdamasi \u0161ia pajauta, vaizduote ir kai kuriais istorijos faktais, suk\u016briau keturis gro\u017einius tekstus. Tre\u010dioji apysaka \u2013 tai pasakojimas apie kry\u017eiuo\u010di\u0173 riter\u012f Rober\u0105, kurio likim\u0105, kad ir kaip b\u016bt\u0173 keista, i\u0161gyvenu it sav\u0105j\u012f. Nors tekstas buvo para\u0161ytas gerokai prie\u0161 baisiuosius \u012fvykius, karo sukeltos mintys sutampa su tuo, apie k\u0105 ra\u0161iau knygoje.<\/p>

Man karas ir riteriai niekaip nesisieja su romantika. Tai yra sunkus, alinantis vargas. Jie priversti kasdien \u017eudyti, nuolat susidurti su krauju ir mirtimi.<\/p>

I\u0161gelb\u0117jimo id\u0117jos vedamas persona\u017eas yra priverstas griebtis smurto, \u012fsivaizduodamas, kad vaduoja pasaul\u012f nuo blogio, ta\u010diau susitinka su ypatinga, net gerokai prana\u0161esne kult\u016bra. Taip pat supranta, kad jo \u017einios apie gyvenim\u0105 ribotos. Susiduria su labai giliu ir rafinuotu pasauliu, kurio negeba \u012fsis\u0105moninti, bet gali pajausti. J\u012f tas \u0161okiruoja.<\/p>

\u0160iam pasakojimui suk\u016briau iliustracijas ir pra\u0117jus\u012f ruden\u012f A. Pu\u0161kino muziejuje Marku\u010diuose vyko mano \u201eRobero\u201c knygai skirt\u0173 pie\u0161ini\u0173 paroda. Tikiuosi, kad knyga netrukus bus i\u0161leista Lietuvoje.<\/p>

Olena, kad ir kaip giliai jau\u010diate kitos epochos dvasi\u0105, joje gyvenan\u010dio \u017emogaus psichologij\u0105, skaitant J\u016bs\u0173 knyg\u0105, matyti daugiau pana\u0161um\u0173 su \u0161iandiena nei skirtum\u0173. Ar da\u017enai tai pajuntate tyrin\u0117dama kitus am\u017eius? K\u0105 Jums duoda tokie atradimai?<\/strong><\/p>

Olena:<\/strong> Da\u017enai atrandu, kad praeities epoch\u0173 \u017emon\u0117s n\u0117ra labai kitokie nei mes. Mus skiria tik i\u0161orinis labai plonas socialini\u0173, kult\u016brini\u0173 pavidal\u0173 sluoksnis. O dabar vykstantis karas parod\u0117, kad vidinis \u017emogaus pasaulis, jo psichologija, strukt\u016bra per tuos \u0161imtus, t\u016bkstan\u010dius met\u0173 menkai tepasikeit\u0117. Vidin\u0117 \u017emogaus evoliucija vyksta labai l\u0117tai. Net jei skaitytume bet kurios kult\u016bros sen\u0105j\u0105 literat\u016br\u0105, atmet\u0119 formos archaji\u0161kum\u0105 bei s\u0105lygi\u0161kum\u0105, suprastume, kad tie \u017emon\u0117s gyveno ir jaut\u0117 kaip mes, dar\u0117 tas pa\u010dias klaidas.<\/p>

Netgi daug artimesnis mums am\u017eius \u2013 Tre\u010diojo kry\u017eiaus \u017eygio laikas \u2013 atveria t\u0105 pat\u012f. \u0160iandien vykstantis karas parodo, kad niekas nepakito. \u017dmon\u0117s, kaip ir vadinamaisiais necivilizuotais am\u017eiais, taip pat pjausto vienas kit\u0105 \u012f gabalus. Kry\u017eiuo\u010diai, manydami, jog yra krik\u0161\u010dionys ir ne\u0161a pasauliui \u0161vies\u0105, susid\u016br\u0117 su auk\u0161\u010diausios prabos skirting\u0173 kult\u016br\u0173 menu ir mokslu. T\u0105 pat\u012f matome ir dabar Ukrainoje. \u017dmon\u0117s, manantys, jog \u017eino, kaip reikia gyventi, jau\u010diasi tarsi tur\u0117t\u0173 teis\u0119 mus mokyti, ai\u0161kinti, kad esame neteisingi, kalbame netinkama kalba.<\/p>

\u017dmonijos istorija \u2013 kar\u0173 istorija. \u0160i knyga para\u0161yta gerokai anks\u010diau nei prasid\u0117jo karas. Ra\u0161ydama dar tur\u0117jau ka\u017ekoki\u0105 vilt\u012f, kad mes, kaip \u017emon\u0117s, \u017eeng\u0117me \u017eingsn\u012f tobul\u0117jimo link. Tuomet maniau, kad \u0161iandien tokie dalykai nebe\u012fmanomi, bet pasi\u017ei\u016br\u0117jus \u012f bombarduojam\u0105 Alep\u0105, jo istorini\u0173 vertybi\u0173 naikinim\u0105, i\u0161\u017eudytus \u017emones, nebe\u017einai, k\u0105 galvoti. O dabar Europos viduryje, Ukrainoje, vyksta tas pats. Kaip tai \u012fmanoma? Po vis\u0173 \u0161i\u0173 patyrim\u0173 knyga apie Rober\u0105 man tapo ypatingai svarbi, tod\u0117l nor\u0117jau, kad ji b\u016bt\u0173 i\u0161versta \u012f kelias kalbas.<\/p>

Andrejau ir Olena, esate meninink\u0173 pora, giliai jau\u010diate vienas kito k\u016bryb\u0105, ta\u010diau kartu kiekvienas turite ir stipr\u0173 individual\u0173 brai\u017e\u0105. Ar gal\u0117tum\u0117te papasakoti, kaip atrodo dviej\u0173 kartu kurian\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 kasdienyb\u0117? Kaip du menininkai \u012fkvepia, palaiko vienas kit\u0105?<\/strong><\/p>

Kai paklaus\u0117te, kaip mums pavyksta beveik niekada nesipykti, staiga nustebome suvok\u0119, jog esame pa\u017e\u012fstami jau gana seniai. M\u016bs\u0173 abiej\u0173 temperamentai \u012fgalint\u0173 kivir\u010dytis kur kas da\u017eniau. Ta\u010diau tam trukdo viena rimta aplinkyb\u0117: daugeliu klausim\u0173, d\u0117l kuri\u0173 paprastai kyla nesutarimai, m\u016bs\u0173 nuomon\u0117s sutampa. Taip yra ne d\u0117l vienos ar kitos pus\u0117s daromos \u012ftakos, o d\u0117l to, kad m\u016bs\u0173 vertyb\u0117s yra tos pa\u010dios. Tai pasakytina ir apie m\u016bs\u0173 menin\u012f skon\u012f, po\u017ei\u016br\u012f \u012f socialines problemas ir pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105. Tod\u0117l mums nat\u016bralu ir lengva palaikyti vienas kit\u0105.<\/p>

[1]<\/sup><\/a>\u2003Kustodas (Lot. Custos, kilm. Custodis\u00a0\u2013 sargas saugotojas)\u00a0\u2013 rankra\u0161tini\u0173 ir sen\u0173j\u0173 spausdini\u0173 knyg\u0173 puslapi\u0173 pabaigoje esantis kito puslapio pirmasis \u017eodis arba skiemuo (Visuotin\u0117 lietuvi\u0173 enciklopedija).<\/p>

Kalbino Irma Balakauskait\u0117 ir Vaiva Lanskoronskyt\u0117<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2023 m. Nr. II <\/a><\/p>