Dalinam\u0117s i\u0161trauka i\u0161 spaudai rengiamos Petro Plumpos knygos \u201eKelion\u0117 \u012f gyvenim\u0105\u201c (leid\u0117jas \u2013 Krik\u0161\u010dioni\u0161kos pagalbos labdaros ir paramos fondas \u201eDonum\u201c). Tai antroji serijos \u201ePergal\u0117s \u017eenklas\u201c (pirm\u0105j\u0105 \u2013 Felicijos Nijol\u0117s Sad\u016bnait\u0117s \u201eSkub\u0117kime daryti gera\u201c \u2013 galima rasti Lietuvos vie\u0161osiose bibliotekose ir knygynuose) knyga, kurioje autorius pasakoja apie kov\u0105 u\u017e Lietuvos laisv\u0119, savo patirtis tremtyje ir atsivertimo dovan\u0105.<\/em><\/p> \u012e Mordovijos lagerius\u2026<\/strong><\/p> 1958 m. po teismo mus perk\u0117l\u0117 \u012f Luki\u0161ki\u0173 kal\u0117jim\u0105\u00a0\u2013 laukti etapo \u012f matu\u0161k\u0105 <\/em>(rus. motin\u0117l\u0119) Rusij\u0105. Po keli\u0173 savai\u010di\u0173 visi nuteistieji buvo i\u0161ve\u017eti \u012f grie\u017eto re\u017eimo lagerius: vyrai\u00a0\u2013 \u012f Mordovijos, o merginos\u00a0\u2013 \u012f politini\u0173 kalini\u0173 lager\u012f Kemerovo srityje. Teko trumpam pabuvoti Or\u0161os, Viazmos persiuntimo punktuose. Pakeliui \u012f Mordovij\u0105 kur\u012f laik\u0105 praleidome Maskvos Krasnaja Presnia persiuntimo kal\u0117jime.<\/p> \u010cia pirm\u0105 kart\u0105 teko susitikti su ukrainie\u010diais. Tai buvo vakar\u0173 ukrainie\u010diai, subrend\u0119 vyrai, nuteisti kal\u0117ti ne metams, o de\u0161imtme\u010diams. Nuo rus\u0173 jie skyr\u0117si savo pavard\u0117mis\u00a0\u2013 Pavliuk, Stepaniuk<\/em>,\u00a0\u2013 o ypa\u010d savita kalba, kuri\u0105 mums buvo sunku suprasti. Ta\u010diau jie, stengdamiesi i\u0161ai\u0161kinti mums savo, kaip UPA[1]<\/a> dalyvi\u0173, pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105, su mumis kalb\u0117jo rusi\u0161kai (nors ir t\u0105 kalb\u0105 silpnai mok\u0117jome). Pana\u0161iai kaip Lietuvoje po karo apie 10 met\u0173 su sovietiniais okupantais kovojo partizanai, taip Vakar\u0173 Ukrainoje kovojo patriotai, susib\u016br\u0119 \u012f karin\u012f samb\u016br\u012f Voluin\u0117je. UPA buvo \u012fkurta 1942 metais. Ji tapo stipria karine j\u0117ga, kovojan\u010dia tiek prie\u0161 vokie\u010di\u0173 okupantus, tiek prie\u0161 sovietinius Stalino partizanus. Pavieniai kovotojai vykd\u0117 kovos veiksmus iki \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio pabaigos, kol buvo sunaikinti. Ta\u010diau buv\u0119 UPA kovotojai, b\u016bdami soviet\u0173 belaisviais Rusijoje, nepamir\u0161o savo patriotin\u0117s priesaikos, kuri\u0105 dav\u0117 stodami \u012f UPA.<\/p> 1958 m. i\u0161 lageri\u0173 jau buvo paleisti keli milijonai nieko d\u0117t\u0173 \u017emoni\u0173, nuteist\u0173 ne u\u017e koki\u0105 nors antisovietin\u0119 veikl\u0105, bet pagal tam tikr\u0105 stalinin\u0119 gyventoj\u0173 bauginimo ir represavimo program\u0105. Tad lageriuose buvo lik\u0119 real\u016bs tiesioginiai ar netiesioginiai sovietin\u0117s santvarkos prie\u0161ininkai. Tiesioginiai \u2013 tie, kurie ginklu prie\u0161inosi okupantams partizaniniame kare Vakar\u0173 Ukrainoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, taip pat ir vermachto[2]<\/a> kariai belaisviai. \u017dymi\u0105 likusi\u0173 kalini\u0173 dal\u012f sudar\u0117 kult\u016bros darbuotojai: menininkai, ra\u0161ytojai, d\u0117stytojai ir ypa\u010d humanitarin\u0117s srities studentai \u2013 literatai, filosofai, istorikai. Buvo \u012fvairi\u0173 religij\u0173 aktyvist\u0173.<\/p> I\u0161 Maskvos rugpj\u016b\u010dio pabaigoje mus atve\u017e\u0117 \u012f Mordovijos 7-\u0105j\u012f ir 11-\u0105j\u012f lagerius. A\u0161 patekau \u012f 7-\u0105j\u012f lager\u012f, kuriame sutikau savo brol\u012f Albert\u0105, kalinam\u0105 jau antr\u0105 kart\u0105. Jis dirbo med\u017eio apdirbimo ceche \u012frankininku. Mane paskyr\u0117 \u012f avarin\u0119 brigad\u0105, kurioje sunkius avarinius darbus tekdavo atlikti bet kuriuo paros metu.<\/p> 7-ajame lageryje kalinta apie 2000 kalini\u0173 (skai\u010dius nuolat keit\u0117si). Kriminalini\u0173 kalini\u0173 tuo metu buvo vos keletas, specialiai \u201eu\u017esidirbusi\u0173\u201c politin\u012f straipsn\u012f. Kaliniai \u012fvairiausi\u0173 tautybi\u0173, daugiausiai \u2013 vakar\u0173 ukrainie\u010di\u0173, rus\u0173, lietuvi\u0173, latvi\u0173, est\u0173, \u017eyd\u0173.<\/p> Pagal tautybes labiausiai linko vienytis lietuviai, ukrainie\u010diai, estai, \u017eydai, kaukazie\u010diai. Lietuviai ir ukrainie\u010diai laisvalaikiu m\u0117gdavo dainuoti, vasaros dienomis dainuodavo beveik kasdien. Kartais bendrai \u0161v\u0119sdavo religines \u0161ventes\u00a0\u2013 Kal\u0117das ir Velykas. U\u017edaruose rateliuose b\u016bdavo prisimenamos savos valstybin\u0117s \u0161vent\u0117s ar reik\u0161mingesn\u0117s datos. Anks\u010diau, sunkiais stalininiais metais, labiausiai solidar\u016bs buvo lietuviai ir ukrainie\u010diai. Po 1956 m., \u012f lagerius atvykus pokariniam jaunimui, daugiau tarpusavyje bendraudavo lietuviai, latviai ir estai. Lietuvi\u0173 buvo apie 200.<\/p> Teko dirbti \u012fvairius priverstinius darbus: bet kuriuo paros metu i\u0161krauti i\u0161 vagon\u0173 r\u0105stus ar angl\u012f, da\u017eyti baldus, prie stakli\u0173 apdirbti med\u017eio detales. Darbo savait\u0117 buvo \u0161e\u0161i\u0173 dien\u0173, darbo diena \u2013 8\u20139 valand\u0173. I\u0161dirbio normos buvo \u012fvairios, ta\u010diau nepritaikytos konkretaus \u017emogaus j\u0117goms ir sugeb\u0117jimams. Vieni i\u0161dirbio normas \u012fvykdydavo nesunkiai, kiti \u2013 vos paj\u0117gdavo, o dar kiti \u2013 niekada ne\u012fvykdydavo.<\/p> Sunkus darbas ir menkas maistas gerokai nuvargindavo, tod\u0117l, sugr\u012f\u017eus po darbo \u012f barak\u0105, nebeb\u016bdavo noro ir j\u0117g\u0173 u\u017esiimti kokia nors k\u016brybine veikla. Tarp lietuvi\u0173 buvo paplit\u0119s \u201ekolchoz\u0173 steigimas\u201c, t. y. keli bendramin\u010diai kaliniai susitaria bendrai naudotis gautais maisto produktais. Taip nebelieka alkstan\u010di\u0173, pavyd\u017eiai \u017ei\u016brin\u010di\u0173 \u012f sotesnius. Be to, tokios bendros vai\u0161\u0117s kartu rei\u0161k\u0117 ir dalijim\u0105si pana\u0161iomis mintimis ar id\u0117jomis.<\/p> Netik\u0117tumai\u2026<\/strong><\/p> Kai buvome i\u0161 Lietuvos gabenami \u012f Rusij\u0105, galvose ruseno \u0161viesios viltingos mintys, kad lageriuose sutiksime tuos idealius politinius kovotojus, koki\u0173 neb\u0117ra Lietuvoje. Ta\u010diau artimiau pabendravus su kaliniais pasirod\u0117, kad buv\u0119 politiniai kovotojai \u2013 partizanai, kult\u016brininkai ir patriotini\u0173 jaunimo grupi\u0173 nariai \u2013 nebeturi nei id\u0117j\u0173, nei entuziazmo toliau kovoti su komunizmo vergove.<\/p> Sovietai buvo \u012ftikinamai laim\u0117j\u0119 kar\u0105 ir savo \u012ftak\u0105 s\u0117kmingai pl\u0117t\u0117 visame pasaulyje, o \u012fkalinti buv\u0119 politiniai kovotojai ir pador\u016bs \u201emi\u0161ko broliai\u201c nebent tik svajojo apie i\u0161vadavim\u0105, kur\u012f gal\u0117t\u0173 duoti b\u016bsimasis karas prie\u0161 sovietin\u0119 Rusij\u0105. Ta\u010diau jaunimas ir toki\u0173 vil\u010di\u0173 apie galim\u0105 kar\u0105 nepuosel\u0117jo. Prisimindamas dar t\u0117vi\u0161k\u0117s laik\u0173 \u012fprot\u012f ra\u0161yti eiles, tada para\u0161iau kelet\u0105 posmeli\u0173 apie tokias lagerines m\u016bs\u0173 jaunimo nuotaikas:<\/p> SVAJONI\u0172 PAUK\u0160\u010cIAI<\/em><\/p> Svajoni\u0173 pauk\u0161\u010diai skrenda i\u0161 T\u0117vyn\u0117s, Jaunyst\u0119 m\u016bs tie pauk\u0161\u010diai paviliojo\u00a0\u2013 Sparnai svajoni\u0173 auga neu\u017eauga\u00a0\u2013 Nusisteb\u0117jau pamat\u0119s, kad tas eiles jaunuoliai pri\u0117m\u0117 labai teigiamai, nes jos visi\u0161kai atitiko \u012fkalinto jaunimo dvasin\u0119 b\u016bsen\u0105. Ta\u010diau tokios k\u016brybos nesi\u0117miau platinti, nes tai i\u0161 esm\u0117s prie\u0161taravo tiems m\u016bs\u0173 siekiams ir darbams, d\u0117l kuri\u0173 patekome \u012f lagerius. Visa politin\u0117 ir moralin\u0117 aplinka reikalavo rimto apm\u0105stymo ir rimt\u0173 sprendim\u0173.<\/p> Lageriuose buvo ir asmenybi\u0173, turin\u010di\u0173 tvirtus \u012fsitikinimus; jie mielai dalydavosi su jaunimu savo mintimis ir prisiminimais, bet visa patriotin\u0117 veikla tuo ir apsiribodavo.<\/p> Susirink\u0119 grupel\u0117mis kaliniai min\u0117davo religines, o kai kurie ir tautines \u0161ventes. Ta\u010diau daugiausiai patriotin\u0117 ir kovos dvasia pasireik\u0161davo per sport\u0105. Tuose lageriuose, kur buvo daugiau lietuvi\u0173 jaunimo, beveik visada b\u016bdavo \u012frengiamos krep\u0161inio aik\u0161tel\u0117s. Pvz., 7-ajame lageryje buvo net trys lietuvi\u0173 krep\u0161inio komandos, po vien\u0105 tur\u0117jo latviai ir estai. Lageri\u0173 administracija tam neprie\u0161taravo, nes sportas atitraukdavo jaunim\u0105 nuo antisovietin\u0117s politin\u0117s veiklos.<\/p> Ta\u010diau toks gyvenimas ir tokia moralin\u0117 b\u016bsena politinio kalinio gyvenim\u0105 dar\u0117 beprasm\u012f. Tuomet i\u0161ry\u0161k\u0117ja, kad vergas ne tas, kas pan\u010diais surakintas ar u\u017e grot\u0173 pasodintas, bet tas, kuris praranda minties ir s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119. Toks \u017emogus negali b\u016bti s\u0105moningas kovotojas, ypa\u010d jeigu jo gyvenimo tikslu tampa pramogos ir \u017eaidimai.<\/p> Dvasingumo paie\u0161kos<\/strong><\/p> Tuo metu lageryje buvo \u012fvairi\u0173 pakraip\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173, kuriuos tradicini\u0173 religij\u0173 i\u0161pa\u017ein\u0117jai vadino sektantais. Jie burdavosi \u012f savo tik\u0117jimo grupes, tartum bendruomenes. Ypa\u010d i\u0161siskyr\u0117 jehovistai: savo principingumu, aktyvumu, Biblijos studijavimu ir savos literat\u016bros platinimu. Soviet\u0173 vald\u017eia j\u0173 ypa\u010d nem\u0117go d\u0117l gilaus prie\u0161i\u0161kumo \u0161\u0117toni\u0161kai bedievi\u0173 vald\u017eiai: b\u016bdami laisv\u0117je jie nedalyvaudavo rinkimuose, netarnaudavo kariuomen\u0117je, nesimokydavo sovietin\u0117se mokyklose. U\u017e tok\u012f nepaklusnum\u0105 buvo teisiami ir tremiami. Lageriuose verg\u0173 darb\u0105 jie dirbdavo kantriai. Po darbo, jei buvo s\u0105lygos, lauke visi sus\u0117sdavo ratu, melsdavosi ir vai\u0161indavosi. Pagrindin\u0117 Jehovos liudytoj\u0173 laisvalaikio veikla buvo ant lapuk\u0173 perra\u0161in\u0117ti Biblij\u0105 ir tuos tekstus mokytis atmintinai. Galima sakyti, tai buvo j\u0173 dvasin\u0117 duona, kuri palaik\u0117 j\u0173 gyvybingum\u0105 pagal Kristaus pa\u017ead\u0105: \u201e\u017dmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu \u017eod\u017eiu, kuris i\u0161eina i\u0161 Dievo l\u016bp\u0173\u201c (Mt 4, 4).<\/p> Reikia pasakyti, kad \u012f lager\u012f patekau pats silpnai tik\u0117damas \u012f Diev\u0105. Religinius veiksmus atlikti (\u017eegnotis, poterius kalb\u0117ti) buvau mamos i\u0161mokytas gal penkeri\u0173, o apie tai, kad Dievas egzistuoja, su\u017einojau v\u0117liau i\u0161 vyresniojo brolio. Ta\u010diau poterius kalb\u0117davau mechani\u0161kai, nes j\u0173 mintis ir reik\u0161m\u0117 liko nesuprasta, tod\u0117l nesisiejo su gyvuoju Dievu. Tik kai mokykloje perskai\u010diau katekizm\u0105, tarp poteri\u0173 ir tik\u0117jimo atsirado ry\u0161ys, nors dar nelabai ai\u0161kus ir tod\u0117l nelabai gyvas.<\/p> \u201ePrivaloma\u201c pirmoji i\u0161pa\u017eintis ir Komunija i\u0161 esm\u0117s nieko nepakeit\u0117, nes vis\u0105 d\u0117mes\u012f sug\u0117r\u0117 i\u0161orini\u0173 formalum\u0173 atlikimas. Kita vertus, prad\u0117jo kauptis krik\u0161\u010dioni\u0161kos meil\u0117s, nuolankumo, atlaidumo ir kitokie kasdienio gyvenimo, religijos ir prigimties derinimo sunkumai. Vidinis tik\u0117jimas katekizm\u0105 pri\u0117m\u0117 kaip ties\u0105, o kasdienis gyvenimas rod\u0117, kad jo reikalavimai \u201eper daug \u0161venti\u201c. Vienas sau svars\u010diau, kad katekizmo reikalavim\u0173 laikysiuosi kada nors ateityje, kai b\u016bsiu suaug\u0119s.<\/p> Mokantis ateistin\u0117je soviet\u0173 mokykloje atsirado abejoni\u0173 d\u0117l \u017emogaus kilm\u0117s, \u017emonijos am\u017eiaus ir pana\u0161iai. I\u0161sigandau, jog pradeda svyruoti \u0161eimoje \u012fdiegta gyvenimo atrama, tod\u0117l prad\u0117jau kas dien\u0105 melstis, kad Dievas duot\u0173 i\u0161minties pa\u017einti Ties\u0105. Tai t\u0119s\u0117si septynerius metus. Po to jau lageriuose at\u0117jo staigus nu\u0161vitimas ir gyvas tik\u0117jimas.<\/p> Lietuviai lageryje daugiausia buvo katalikai, formaliai \u0161v\u0119sdavo did\u017ei\u0105sias \u0161ventes \u2013 Kal\u0117das ir Velykas, t. y. kartu susirink\u0119 pavalgydavo. Kai kurie prie\u0161 tai sukalb\u0117davo mald\u0105. Kalbantis su lietuviais kaliniais kartais b\u016bdavo palie\u010diami ir religijos klausimai. Nustebino tai, kad daug pa\u0161nekov\u0173 sakydavo pripa\u017e\u012fst\u0105 Diev\u0105, bet kunigais ir Ba\u017eny\u010dia netik\u012f ir nepraktikuoj\u0105. Paprastai nurodydavo prie\u017east\u012f \u2013 blog\u0105, nekrik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 kai kuri\u0173 kunig\u0173 elges\u012f sunkiomis lageri\u0173 s\u0105lygomis.<\/p> Kunigai<\/strong><\/p> 1958 m. lageryje Nr. 7 radau kanaunink\u0105 Petr\u0105 Raud\u0105, kunigus Algird\u0105 Moci\u0173, Alfons\u0105 Svarinsk\u0105 ir Antan\u0105 Bunk\u0173. Pirmieji trys kaip dvasininkai rei\u0161k\u0117si aktyviausiai.<\/p> Sekmadieniais kan. P. Rauda kartais lauke, ant pievel\u0117s, suburdavo apie save b\u016brel\u012f tikin\u010di\u0173j\u0173 ir laikydavo \u0161v. Mi\u0161ias, visiems aplinkui s\u0117dint ratu. Pasakydavo pamoksl\u0105, o po Mi\u0161i\u0173 dar kur\u012f laik\u0105 kalb\u0117davosi su visais \u012fvairiomis temomis, kartu vai\u0161inantis arbata ir d\u017ei\u016bv\u0117siais.<\/p> Kun. A. Svarinskas m\u0117go i\u0161kilmingesnes vai\u0161es pa\u010diame barake. Esant \u0161ventinei progai, viduryje barako esant\u012f stal\u0105 nukraudavo siuntinyje gautais produktais, susikviesdavo lietuvius, palaimindavo stal\u0105 ir visi triuk\u0161mingai vai\u0161indavosi. Tuo metu pri\u017ei\u016br\u0117tojai prie toki\u0173 vie\u0161\u0173 samb\u016bri\u0173 nelabai kibdavo, nes nesuprato, apie k\u0105 tie pribaltai <\/em>(rus. pabaltijie\u010diai) nesislapstydami kalba.<\/p> Barake kunig\u0173 A. Mociaus ir A. Svarinsko gele\u017einiai gultai buvo greta, tod\u0117l tautie\u010diai t\u0105 viet\u0105 juokais vadindavo \u201e\u010cia \u2013 m\u016bs\u0173 \u0161ventenyb\u0117s\u201c. Kun. Alfonsas m\u0117go samb\u016brius, nuolat steb\u0117davo, kaip jaunieji lagerio lietuviai \u017eaid\u017eia krep\u0161in\u012f. \u0160iaip visada vaik\u0161\u010diojo i\u0161 laisv\u0117s atsi\u0173stais juodais r\u016bbais.<\/p> A. Svarinskas labai i\u0161gyveno, kai 1959 m. ruden\u012f gavo i\u0161 Lietuvos lai\u0161k\u0105 su \u017einia, kad Tel\u0161iuose mir\u0117 vyskupas Pranci\u0161kus Ramanauskas, kuris soviet\u0173 lageriuose buvo i\u0161kal\u0117j\u0119s 10 met\u0173, o 1954 m. spalio 3 d. viename i\u0161 Komijos lageri\u0173 Alfons\u0105 \u012f\u0161ventino \u012f kunigus. Gyvenant lageryje, tai retas atvejis, nes ten s\u0105lyg\u0173 nuoseklioms teologijos studijoms nebuvo. Ta\u010diau dar prie\u0161 are\u0161t\u0105 A. Svarinskas studijavo Kauno kunig\u0173 seminarijoje, i\u0161 kurios d\u0117l persekiojimo tur\u0117jo pasitraukti 1946 metais. Tad mokslus u\u017ebaigti teko lageriuose, o kartu ir gauti kunigyst\u0117s \u0161ventimus i\u0161 vyskupo kalinio rank\u0173.<\/p> Kun. A. Mocius \u0161v. Mi\u0161ias laikydavo nakt\u012f ant \u0161alia lovos esan\u010dios spintel\u0117s. Steng\u0117si bendrauti su visais, kurie nors kiek dom\u0117josi religija, dalijo jiems religinius tekstus, m\u0117go diskutuoti. Da\u017enai gaudavo maisto siuntinius, bet visus produktus i\u0161dalydavo kaliniams.<\/p> Pirmieji metai, praleisti tarp sen\u0173 politini\u0173 kalini\u0173, buvusi\u0173 partizan\u0173, tarp kunig\u0173 ir net sektant\u0173, buvo gana \u012fdom\u016bs, naudingi ir daug kuo netik\u0117ti.<\/p> Lageryje pirm\u0105j\u0105 dvasin\u0119 pagalb\u0105 gavau b\u016btent i\u0161 kunigo Algirdo Mociaus. Jis mok\u0117jo prieiti prie \u017emoni\u0173 ir u\u017emegzti pokalbius religin\u0117mis temomis. Svarbiausia, kad buvo gana kriti\u0161kas savo paties, o kartais ir nepavyzding\u0173 kunig\u0173 at\u017evilgiu. Pavyzd\u017eiui, kalb\u0117damas apie savo apsisprendim\u0105 eiti \u012f kunigus, jis pabr\u0117\u017edavo blog\u0105 kunig\u0173 elges\u012f, kur\u012f matydav\u0119s vaikyst\u0117je, kai patarnaudavo ba\u017eny\u010dioje. B\u016btent tod\u0117l jis apsisprend\u0117 stoti \u012f seminarij\u0105 ir tapti geru kunigu. Buvo matyti, kad savo ketinim\u0105 jis \u012fgyvendino \u2013 juk ne veltui antr\u0105 kart\u0105 pateko \u012f lagerius.<\/p> Atrodo, kad buv\u0119 parapijie\u010diai \u0161\u012f kunig\u0105 myl\u0117jo, nes nuolat si\u0173sdavo jam maisto siuntinius. Ir \u010dia jis pasirod\u0117 kaip geras Kristaus mokinys: atsi\u0173stus produktus i\u0161dalydavo kaliniams, o pats eidavo \u012f lagerio valgykl\u0105 sr\u0117bti liesos sriubos, kuri buvo verdama pagal recept\u0105: H\u2082O + sor\u0173 gr\u016bdai \u2013 riebalai = klipatos palaikai\u2026<\/p> Atvirai kalb\u0117damas apie savo ir kit\u0173 kunig\u0173 silpnybes kun. Algirdas pabr\u0117\u017edavo dievi\u0161k\u0105 kunigyst\u0117s \u0161ventim\u0173 svarb\u0105, kuri\u0173 negali panaikinti jokios \u017emogi\u0161kos nuod\u0117m\u0117s. Ta\u010diau daugelis pavir\u0161utini\u0161kai tikin\u010di\u0173 galvojo atvirk\u0161\u010diai\u00a0\u2013 kad kunigo nuod\u0117m\u0117s panaikina jo \u0161ventim\u0173 dievi\u0161kum\u0105. Galb\u016bt kai kam tai yra tik formalus pretekstas pasitraukti nuo Ba\u017eny\u010dios.<\/p> Buvo matyti, kad kai kurie lietuviai ir subrend\u0119 tebetur\u0117jo vaiki\u0161k\u0105 tik\u0117jimo suvokim\u0105. Matyt, nebuvo noro ar s\u0105lyg\u0173 t\u0105 tik\u0117jim\u0105 ugdyti iki evangelinio lygmens. Jiems labai aktuali buvo neteisyb\u0117s ir kan\u010dios problema: kod\u0117l Dievas paken\u010dia toki\u0105 neteisyb\u0119 \u2013 leid\u017eia bedieviams niokoti ir \u017eudyti i\u0161tisas tautas. Vienas tautietis ta tema visai rimtai svarst\u0117: jeigu Dievas ir yra, tai Jis bus labai nusen\u0119s, nes nebegali visko pamatyti ir suvaldyti\u2026 Toki\u0173 katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105 silpnino ne soviet\u0173 ateistin\u0117 propaganda, kuri\u0105 jie niekino, bet sunki gyvenimo tikrov\u0117, kurios ramiai priimti nebuvo dvasi\u0161kai pasireng\u0119.<\/p> Kun. Mocius <\u2026> labai vertino ir platino visokius Dangaus apsirei\u0161kimus, ypa\u010d susietus su \u012fsp\u0117jimais \u017emon\u0117ms \u2013 raginimais keisti savo nuod\u0117ming\u0105 gyvenim\u0105.<\/p> Kart\u0105 jis man atne\u0161\u0117 kelis ranka prira\u0161ytus s\u0105siuvinius, kuriuose buvo \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 i\u0161versta Gonzagos da Fonsekos (Lu\u00eds Gonzaga da Fonseca<\/em>) knyga \u201eMarija kalba pasauliui\u201c\u00a0\u2013 Fatimos apsirei\u0161kim\u0173 ir stebuklo apra\u0161ymas. Toji knyga padar\u0117 did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f ne tik man, bet ir kai kuriems kitiems Dievo buvimu abejojusiems lietuviams. Netik\u0117ti stebuklu, kur\u012f Fatimoje mat\u0117 apie 70 000 \u017emoni\u0173, b\u016bt\u0173 tiesiog kvaila. Tai paskatino kasdien kalb\u0117ti maldas, nors to dar neu\u017eteko tapti s\u0105moningu ir praktikuojan\u010diu kataliku.<\/p> Tik v\u0117liau su\u017einojau, kad t\u0105 knyg\u0105 \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 i\u0161vert\u0117 ir Bostone i\u0161leido kunigas Mykolas J. Vembr\u0117, kuris 1939 m. per Velykas mane pakrik\u0161tijo Suvaini\u0161kio ba\u017eny\u010dioje! Galima sakyti, jo i\u0161leistoji knyga man buvo lyg protinis krik\u0161tas\u2026<\/p> Petro Plumpos asmeninio archyvo nuotraukos<\/p> \u017durnalas \u201eKelion\u0117\u201c 2023 m. Nr. IV<\/a><\/span><\/p>![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/Petras-Plumpa-2023--907x1024.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/5-731x1024.jpg\"){kind=spacer}
\u012f m\u016bs\u0173 sielas g\u0117l\u0105 ne\u0161dami.
Kartu su pauk\u0161\u010diais jausmas rudeninis
skalauja siel\u0105 \u0161al\u010dio vilnimis\u2026<\/em><\/p>
svajones m\u016bs\u0173 ne\u0161\u0117 lig daus\u0173,
o ta jaunyst\u0117, kart\u0105 suplasnojus,
nukrito \u010dia, tarp giri\u0173 svetim\u0173.<\/em><\/p>
svajon\u0117s dingsta rudenio r\u016bkuos;
sena T\u0117vyn\u0117 laukia nesulaukia,
o gal mes patys laukiam\u00a0\u2013 kas paguos\u2026<\/em><\/p>![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/2_LYA_K-1_58_44614-3_T.2_6ap_photo-1024x768.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/20-1024x666.jpg\")