{"id":1663,"date":"2023-09-03T14:45:00","date_gmt":"2023-09-03T11:45:00","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1663"},"modified":"2024-07-15T21:42:29","modified_gmt":"2024-07-15T18:42:29","slug":"renata-serelyte-zaizda-kuri-neuzsitrauks","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2023\/09\/03\/renata-serelyte-zaizda-kuri-neuzsitrauks\/","title":{"rendered":"Renata \u0160erelyt\u0117. \u017daizda, kuri neu\u017esitrauks"},"content":{"rendered":"

Kelion\u0117<\/em> 2022 m. Nr. I <\/a><\/p>

Tvirtumas, kaip teigia Josefas Pieperis, neatsiejamas nuo kit\u0173 trij\u0173 did\u017ei\u0173j\u0173 dorybi\u0173 \u2013 protingumo, teisingumo ir susivaldymo (Josef Pieper, Apie dorybes<\/em>, Katalik\u0173 pasaulio leidiniai, 2018). Ta\u010diau, pasak autoriaus, tvirtumas n\u0117ra pirmutin\u0117 ir did\u017eiausia i\u0161 vis\u0173 dorybi\u0173: protingumas ir teisingumas eina pirma tvirtumo, nes papras\u010diausiai ne\u012fmanoma b\u016bti dr\u0105siam, jei nesi protingas ir teisingas.<\/p>

Ta\u010diau \u0161iandienos pasaulis, toldamas nuo pirmin\u0117s (pamatin\u0117s) \u017eod\u017ei\u0173 ir s\u0105vok\u0173 reik\u0161m\u0117s, link\u0119s ne i\u0161gryninti ir pagr\u012fsti \u0161ias reik\u0161mes, o supainioti jas ir tokias supainiotas pateikti pirmini\u0173 prasmi\u0173 nebeie\u0161kan\u010diam \u017emogui. Ir apskritai \u2013 \u017eodis doryb\u0117s<\/em>, \u012fk\u016bnijantis \u017emogi\u0161kosios b\u016bties stabilumo ir orumo pagrind\u0105, \u0161iandien suvokiamas kaip anachronizmas ar netgi progresyvumo ir pa\u017eangos stabdis. Taigi nenuostabu, kad visos \u0161ios keturios s\u0105vokos, \u012fskaitant ir tvirtum\u0105<\/em>, yra netekusios savo pirmin\u0117s (pamatin\u0117s) reik\u0161m\u0117s, o daugeliu atvej\u0173 netgi \u012fgavusios sarkasti\u0161k\u0105, pajuokiam\u0105 arba esm\u0117s neatitinkant\u012f pavidal\u0105.<\/p>

I\u0161sipl\u0117tus vie\u0161ajai erdvei ir galimyb\u0117ms eksponuoti ir demonstruoti k\u0105 tik nori, atsirado mada b\u016bti \u0161auniam: ypa\u010d tai pastebima socialini\u0173 tinkl\u0173 burbuluose. Tai smagus u\u017esi\u0117mimas, negana to, brav\u016bra u\u017ekre\u010diama\u00a0\u2013 b\u016bti jos v\u0117liavne\u0161iu kur kas naudingiau nei mosikuoti suvytusiu mizantropo kum\u0161teliu. \u0160iaip su tvirtumo dorybe toji vie\u0161umai i\u0161metama dr\u0105sa lyg ir neturi nieko bendro: nei didesn\u0117s \u012ftakos, nei svorio, tik \u0161iok\u012f tok\u012f verbalin\u012f pas\u016bkuriavim\u0105. Socialini\u0173 tinkl\u0173 brav\u016br\u0105 neretai lydi papras\u010diausias nesuvokimas, nenoras (ir negeb\u0117jimas) gilintis \u012f kontekst\u0105, baim\u0117 prarasti saugias ideologines ir pasaul\u0117\u017ei\u016brines ribas ir, \u017einoma, \u017emogi\u0161koji tu\u0161tyb\u0117, be kurios neapsieiname n\u0117 vienas.<\/p>

Visai kas kita yra tai, k\u0105 Pieperis vadina konvulsyviuoju aktyvizmu<\/em>, o Jean-Charles Nault \u2013 bereikalingu pozityvizmu<\/em>, vienu i\u0161 akedijos bruo\u017e\u0173 (J. Ch. Nault OSB, Vidudienio demonas<\/em>, Katalik\u0173 pasaulio leidiniai, 2019), kuris atliepia vie\u0161osios nuomon\u0117s ir ideologijos tendencijas, persunkusias tai, k\u0105 \u017emogus suvokia kaip savo vidines vertybes. Konvulsyvus aktyvizmas n\u0117ra naujas rei\u0161kinys, ta\u010diau m\u016bs\u0173 laikmetyje v\u0117l atgij\u0119s ir prisitaik\u0119s prie politini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 proces\u0173. \u012evairias jo aprai\u0161kas tyrin\u0117ti b\u016bt\u0173 tikrai \u012fdomu, bet jeigu reik\u0117t\u0173 trumpai apib\u016bdinti jo esm\u0119, tai labiausiai tikt\u0173 J.W. Goethes eilut\u0117s i\u0161 \u201eFausto\u201c: dalel\u0117 tos j\u0117gos, kuri, darydama vien gera, pikto linki.<\/em><\/p>

Vis\u0173 ger\u0173 darb\u0173 kvintescencija, be abejo, yra pasaulio gelb\u0117jimas (keitimas); ir pageidautina, kad tai vykt\u0173 kit\u0173 rankomis, o \u012f posak\u012f \u201eNori pakeisti pasaul\u012f \u2013 prad\u0117k nuo sav\u0119s\u201c \u017ei\u016brima kaip \u012f login\u012f nesusipratim\u0105. Ta\u010diau nerim\u0105 kur kas labiau kelia s\u0105vok\u0173 gelb\u0117jimas <\/em>ir keitimas <\/em>sand\u016bra. Ties\u0105 pasakius, gal ir ne sand\u016bra (nes tai viena kitai prie\u0161taraujan\u010dios s\u0105vokos), o eksplikacija (gelb\u0117jimas <\/em>ai\u0161kintinas kaip keitimas<\/em>). O juk keitimas, i\u0161 esm\u0117s tarsi ir susij\u0119s su pa\u017eanga, visi\u0161kai nerei\u0161kia (i\u0161)gelb\u0117jimo; pakeistas<\/em> pasaulis gali b\u016bti toks, kad nelikt\u0173 kitos i\u0161eities, kaip tik j\u012f sunaikinti. Konvulsyvusis aktyvizmas (pozityvizmas)<\/em> vengia \u017eod\u017eio atkurti<\/em>, nes pastarasis tiesogiai veda prie k\u016brimo<\/em>, prie K\u016br\u0117jo, prie pamatini\u0173 prasmi\u0173 atk\u016brimo, prie dorybi\u0173 reabilitavimo ir netgi \u2013 baisu pasakyti \u2013 prie \u017emogaus ir pasaulio \u0161ventumo sugr\u0105\u017einimo.<\/p>

\"\"
Unsplash nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Bet juk b\u016btent atk\u016brimas<\/em>, o ne keitimas <\/em>ir yra svarbiausia. Keitimas <\/em>vyksta garsiai, pompasti\u0161kai, ry\u0161kioje s\u0105mokslo teorij\u0173 ir \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 aistr\u0173 \u0161viesoje, greitai ir brutaliai, atk\u016brimas <\/em>\u2013 tyliai, l\u0117tai, netgi, saky\u010diau, nepastebimai. Juk visa tai, kas tylu, \u0161iandien nepastebima. Nei kuklumas, nei drovumas \u0161iandien neb\u0117ra vertyb\u0117s \u2013 nei marketingui, nei verslui, nei politikai, nei kult\u016brai. Bet ar drovieji ir kuklieji tikrai yra ne\u0161iuolaiki\u0161ki, o j\u0173 tyla \u2013 silpnumas, bej\u0117gyst\u0117? Juk Dievas mato tvirtuosius<\/em>, o \u017emon\u0117s \u2013 da\u017eniau tuos, kurie tokiais dedasi. B\u016bti u\u017enugaryje, tyloje, maldoje, kontempliacijoje, tekste, kontekste, savosios b\u016bties sunkyje tada, kai visas pasaulis verpetuoja socialini\u0173 tinkl\u0173 pavir\u0161iuje \u2013 ar tai tvirtyb\u0117, ar silpnumas?<\/p>

Nekuklumas, pagyr\u016bni\u0161kumas, tegu ir su savoti\u0161ka naivumo kauke (o kas \u010dia blogo reklamuoti ir reklamuotis) naikina ketvirt\u0105j\u0105 doryb\u0119 \u2013 susivaldym\u0105<\/em>, be kurios protingas, teisingas ir tvirtas \u017emogus atrodo (ir yra) nei\u0161baigtas. Sant\u016brumas \u2013 karali\u0161kas bruo\u017eas, kur\u012f \u0161iandien praryti baigia tai, k\u0105 pavadintume kvaili\u0173 nuo\u0161irdumu<\/em> (nuo\u0161irdu yra netvardyti emocij\u0173, nepaisyti etiketo, nepasverti \u017eod\u017ei\u0173, pigiai juokauti, lengvab\u016bdi\u0161kai vertinti, negird\u0117ti ir nesiklausyti kito, nesistengti suprasti).<\/p>

Tvirtumo dorybei lyg ir artimas b\u016bt\u0173 bebaimi\u0161kumas<\/em>, ta\u010diau jo suvokimas n\u0117ra toks jau paprastas ir ai\u0161kus. \u017dmogus \u2013 ne tik dvasin\u0117, bet ir biologin\u0117 b\u016btyb\u0117, klausanti savo instinkt\u0173. Neretai atsitinka taip, kad pa\u017eabojus (\u012fveikus) instinkt\u0105, tarsi i\u0161jungiamas saugiklis. Tod\u0117l ir bebaimi\u0161kumas <\/em>ne visada \u012fk\u016bnija tikr\u0105j\u0105 nars\u0105: juk, pasak Pieperio, kas nebenori gyventi, tas nebijo mirties. Tai pavargusio, nusivylusio, abejingo, u\u017egesusio, nieko nebebranginan\u010dio ir nebesu\u017eeid\u017eiamo <\/em>\u017emogaus b\u016bsena. O juk, kaip teigia Pieperis, mes esame tvirti tod\u0117l, kad esame su\u017eeid\u017eiami <\/em>\u2013 tvirtumas neatsiejamas nuo mirties, bet koks tvirtumas stovi mirties akivaizdoje.<\/p>

Kita vertus, kartais tvirtumu klaidingai palaikomas fanatizmas; bet, kaip teigia Pieperis, tvirtumas be teisingumo yra blogio svertas. Ideologinis fanatizmas paprastai prasilenkia su svarbiausiuoju \u2013 protingumo kriterijumi, taigi, galima sakyti, kad yra ne tik blogio, bet ir kvailumo svertas. O kvailumas (ypa\u010d susiliej\u0119s su puikybe) \u2013 nemenka \u017emogi\u0161koji kliauda, kad ir kaip stengtum\u0117m\u0117s rasti jam \u0161velninan\u010di\u0173 sinonim\u0173 ir pateisinim\u0173. Ironi\u0161ka tai, kad \u0161ioji kliauda neaplenkia n\u0117 vieno visuomen\u0117s sluoksnio \u2013 nei pleb\u0117j\u0173, nei aristokrat\u0173, nei ma\u017eara\u0161\u010di\u0173, nei intelektual\u0173. Vienintelis guod\u017eiantis dalykas, anot vieno i\u0161min\u010diaus \u2013 suprasti savo kvailum\u0105 gali tik protingas \u017emogus. Bet kai vie\u0161oji erdv\u0117 transliuoja nuolatinius konvulsyvaus aktyvizmo<\/em>, vie\u0161osios <\/em>dr\u0105sos ir kvaili\u0173 nuo\u0161irdumo seansus<\/em>, protingas \u017emogus tampa nepasigendamu rara avis<\/em>; gali b\u016bti, kad greit\u0117jant gyvenimo tempui, vartojimui ir funkcionalumui, nebepasigesime ir paties protingumo<\/em>. O k\u0105 jau bekalb\u0117ti apie m\u0105stym\u0105<\/em>, kuris niekados nebuvo nei greitas, nei funkcionalus procesas.<\/p>

Tod\u0117l b\u016bti tvirtam \u0161iuolaikyb\u0117je veikiausiai reik\u0161t\u0173 ir buvim\u0105 savimi \u2013 ne sav\u0119s ie\u0161kojim\u0105, matym\u0105 ar atradim\u0105, o buvim\u0105. B\u016bt\u012f. Esim\u0105. Ry\u0161\u012f su pra\u0117jusiomis kartomis, epochomis, asmenyb\u0117mis, kult\u016bra, metafizika. Tur\u0117ti ne pa\u017eangi\u0105 ir u\u017emar\u0161i\u0105, o sen\u0105 ir atsimenan\u010di\u0105 siel\u0105.<\/p>

Kita vertus, kaip pabr\u0117\u017eia ir Pieperis, tvirtam reikia b\u016bti d\u0117l to, kad neprarastum auk\u0161tesni\u0173 g\u0117rybi\u0173, kad suvoktumei, d\u0117l ko turi eiti \u012f tamsi\u0105j\u0105 nakt\u012f ir bais\u012f, nuo kurio \u0161iurpsta galb\u016bt ne tik \u017emon\u0117s, bet ir angelai. D\u0117l ko turi atsilaikyti prie\u0161 tai, prie\u0161 k\u0105 atsilaikyti ne\u012fmanoma. Toks atsilaikymas \u2013 jau nebe \u017emogi\u0161kas, o ant\u017emogi\u0161kas. Toks tvirtumas \u2013 ne m\u016bs\u0173 k\u016bno ar dvasios nuosavyb\u0117; tai dovana, tai malon\u0117.<\/p>

Malon\u0117, kuri tiesiog i\u0161liejama, dovanojama, kurios nei\u0161siugdysi ir nesusikursi, kuri yra tarsi be prie\u017easties<\/em>. Pasaulyje, kuriame bene viskas pasiekiama paties<\/em> \u017emogaus (bent jau kuriama tokia iliuzija), tai nelabai suprantama. Tai gali netgi sugluminti ir papiktinti, nes malon\u0117 suteikiama nevertam <\/em>(negarsiam, negarbingam, nekokios reputacijos, etc.). Nepasv\u0117rus galimybi\u0173 ir nenuma\u010dius pasekmi\u0173. Neatsi\u017evelgus \u012f politin\u0119 situacij\u0105. Ignoruojant \u0161alies elito nuotaikas. O baisiausia, kad jos ne\u012fmanoma kontroliuoti, skirti, suteikti kam reikia ir atimti i\u0161 t\u0173, kurie nenusipeln\u0117.<\/p>

Ties\u0105 pasakius, ir malon\u0117, ir doryb\u0117s (tarp j\u0173 \u2013 ir tvirtumas) n\u0117ra paskiriami ar nusipelnomi dalykai; taip pat jie n\u0117ra ir atsitiktiniai. Tai Dievo ir \u017emogaus paslaptis, gyvas si\u016blelis, laum\u017eirgio sparno vitra\u017eas tamsoj, ap\u0161armojusi \u017evaig\u017edyno kek\u0117, palinkusi nakt\u012f prie miegan\u010dio lango. Karys, \u0161altame apkase ginantis savo \u0161al\u012f, moteris, maitinanti griuv\u0117siuose paliktus \u0161unis, vaikai, kuriuos i\u0161 nam\u0173 pagrob\u0117 ir i\u0161ve\u017e\u0117 pabaisos, i\u0161niekinta \u017eem\u0117, apnuodyti vandenys, u\u017eges\u0119 sodai, pritemusios \u017evaig\u017ed\u0117s ir laikas, kuris teka per vis\u0105 \u0161it\u0105 ne\u017emogi\u0161ko baisio nakt\u012f, liudija, kad tvirtumas yra atsilaikymas; ir atsilaikyti reikia tada, kai esi mirtinai su\u017eeistas.<\/p>

Mes irgi esame su\u017eeisti. Iki \u0161irdies gilumos, iki pa\u010dios sielos. Gali b\u016bti, kad \u0161ita \u017eaizda niekados neu\u017esitrauks, tod\u0117l liudyti tvirtumo doryb\u0119 kas kart\u0105 bus vis sunkiau. <\/p>

Kelion\u0117<\/em> 2022 m. Nr. I <\/a><\/p>