{"id":1586,"date":"2023-06-21T07:06:54","date_gmt":"2023-06-21T07:06:54","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1586"},"modified":"2024-07-15T21:44:00","modified_gmt":"2024-07-15T18:44:00","slug":"giles-fraser-ar-blogio-problema-tera-teorinis-klausimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2023\/06\/21\/giles-fraser-ar-blogio-problema-tera-teorinis-klausimas\/","title":{"rendered":"Giles Fraser. Ar \u201eblogio problema\u201c t\u0117ra teorinis klausimas?"},"content":{"rendered":"

\u017durnalas \u201eKelion\u0117\u201c, 2022 m. Nr. III (23)<\/a><\/p>

Anglikon\u0173 kunigas, \u017eurnalistas bei laid\u0173 ved\u0117jas Giles Fraser dalinasi savo pasteb\u0117jimais apie tai, kaip sekuliarus pasaulis kalba apie \u017emogaus kan\u010di\u0173 prasm\u0119. Tik\u0117jimo epochoje vykstan\u010dias nelaimes \u017emon\u0117s matydavo kaip Dievo ryk\u0161t\u0119 u\u017e padarytas nuod\u0117mes arba reikalingas pamokas, o sunkiai suprantamos \u017eiaurumo aprai\u0161kos, nekalt\u0173 \u017emoni\u0173 mirtys neretai vert\u0117 prad\u0117ti abejoti Dievo gerumu, galybe ar net egzistavimu. Giles Fraser kelia klausim\u0105: ar atmetus Diev\u0105, humanistai, kuriems \u017emogus yra visa ko centras, dideli\u0173 nelaimi\u0173 akivaizdoje pradeda abejoti savo pasaul\u0117\u017ei\u016bros teisingumu?<\/em><\/p>

\u201eJ\u0117zus \u012fvykd\u0117 did\u017eiosios paleistuv\u0117s teism\u0105.\u201c Taip grie\u017etai tuometinis brit\u0173 metodist\u0173 jud\u0117jimo lyderis Charlesas Wesley reagavo \u012f 1755 m. Lisabonos \u017eem\u0117s dreb\u0117jim\u0105. Tai buvo siaubinga nelaim\u0117, nematyta per vis\u0105 XVIII am\u017ei\u0173. \u017dem\u0117s dreb\u0117jimas ir jo sukeltas cunamis nu\u017eud\u0117 de\u0161imtis t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Wesley tvirtino, kad tai \u2013 Dievo bausm\u0117 \u017emon\u0117ms u\u017e inkvizicij\u0105.<\/p>

Kiti to meto m\u0105stytojai skelb\u0117 kitokius paai\u0161kinimus. Pranc\u016bz\u0173 filosofas, ra\u0161ytojas ir vienas garsiausi\u0173 Ap\u0161vietos epochos atstov\u0173 Volteras ironizavo, kad tai \u2013 dar vienas \u012frodymas, kad pasaul\u012f tobulai sutvark\u0117 geranori\u0161ka Dievyb\u0117. O matematikas bei filosofas Gottfriedas Wilhelmas Leibnizas, siekdamas apginti Diev\u0105 \u017emoni\u0173 kan\u010di\u0173 akivaizdoje, atkakliai teig\u0117, kad, nepaisant visko, tai \u201egeriausias i\u0161 vis\u0173 \u012fmanom\u0173 pasauli\u0173\u201c. Kitaip tariant, i\u0161 vis\u0173 galim\u0173 pasauli\u0173, kuriuos Dievas gal\u0117jo sukurti, \u0161is, su visu jo skausmu ir kan\u010dia, vis tiek geriausias. Tai buvo sunkiai \u012ftikinamas argumentas, ir Volterui atsirado proga ironizuoti toliau. Jis, pa\u0161iepdamas, pasak jo, naivius religingus \u017emones, suk\u016br\u0117 persona\u017e\u0105, kuris \u012f visas nelaimes reaguoja teigiant, kad i\u0161 ties\u0173 viskas tik \u012f gera.<\/p>

Lisabonos \u017eem\u0117s dreb\u0117jimas suk\u0117l\u0117 did\u017eiul\u0119 Europos intelektual\u0173 tik\u0117jimo Dievu susvyravimo kriz\u0119. Ateizmas \u012f Ap\u0161viet\u0105 \u012fsiver\u017e\u0117 jos \u012fsitvirtinimo laikotarpiu. Protas ir Dievas nebebuvo suderinami.<\/p>

Vis d\u0117lto kan\u010dia ir skausmas teb\u0117ra su mumis. Mariupolio gyventojai Ukrainoje buvo okupant\u0173 marinami badu ir \u017eudomi, prievartaujami bei kankinami, tarsi b\u016btume sugr\u012f\u017e\u0119 \u012f viduram\u017eius. Nekalti \u017emon\u0117s \u017e\u016bsta savo lovose nuo bomb\u0173 sm\u016bgi\u0173, net \u012f gimdymo namus nukreipiamos moderniausios raketos. Gr\u012f\u017eo ni\u016brios kalbos apie branduolin\u012f kar\u0105 ir ko\u0161marai apie Tre\u010di\u0105j\u012f pasaulin\u012f. Ar i\u0161 ties\u0173 proto am\u017eius mums pasitarnavo geriau nei tik\u0117jimo epocha?<\/p>

\"\"
Fotoreserg nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Kai Oksforde d\u0117s\u010diau religijos filosofij\u0105, daugyb\u0119 valand\u0173 praleidau konsultuodamas bakalauro studentus, diskutuojant apie \u201eblogio problem\u0105\u201c. Jei Dievas yra Visagalis ir tobulai geras, kod\u0117l pasaulyje egzistuoja did\u017eiul\u0117s kan\u010dios?<\/p>

\u017dinoma, galima diskutuoti apie skirtum\u0105 tarp prigimtin\u0117s tvarkos ir \u017emogaus sukelto blogio, apie tai, kas yra tikroji jo prie\u017eastis. Ta\u010diau, kad ir kokia ji beb\u016bt\u0173, didel\u0117 kan\u010dia da\u017enai pateikiama kaip argumentas ateizmo naudai. \u012edomu, ar dabar, kai manoma, kad Dievas mir\u0117, o kan\u010dia i\u0161lieka, galima sakyti, kad ir sekuliarus humanizmas susiduria su blogio problema? Tai ne visai ta pati problema, bet ji pana\u0161i: jei \u017emon\u0117s yra geri ir vis galingesni, tai kod\u0117l pasaulyje tiek daug kan\u010di\u0173?<\/p>

\u012edomu, kad nar\u0161ant po humanistinio pob\u016bd\u017eio interneto svetaines, kuriose ra\u0161oma apie kar\u0105 Ukrainoje, galima pasteb\u0117ti \u017emonijos gynimo \u017emogi\u0161kojo blogio akivaizdoje \u0161ablon\u0105, kuris primena t\u0105, kur\u012f kartais naudoja krik\u0161\u010dionys, gr\u012fsdami Dievo egzistavim\u0105 \u017emogi\u0161kojo blogio akivaizdoje.<\/p>

Pavyzd\u017eiui, vienoje svetain\u0117je ra\u0161oma: \u201eVis d\u0117lto pro griuv\u0117sius ir sunaikinim\u0105 mes matome \u017emogi\u0161kum\u0105. \u017dmoni\u0161kum\u0105 didvyriuose, gelbstin\u010diuose nukent\u0117jusi\u0173j\u0173 sveikat\u0105, jie vengia artilerijos ir nenuilstamai dirba konflikto fronte. \u017dmoni\u0161kum\u0105 tuose, kurie kyla ginti savo nam\u0173, savo \u0161alies ir visos de\u00admok\u00adra\u00adti\u00adjos. \u017dmoni\u0161kum\u0105 aukojant ir solidarizuojantis, veikiant kartu.\u201c<\/p>

Palyginkite tai su anglikon\u0173 vyskupo, teologo Rowano Williamso atsakymu \u012f laid\u0173 ved\u0117jo, \u017eurnalisto Johno Humphryso klausim\u0105 \u201eKur tuo metu buvo Dievas?\u201c, u\u017eduot\u0105 kit\u0105 ryt\u0105 po Beslano \u017eudyni\u0173 2004 metais, kai Beslano mieste, Rusijoje, grup\u0117 karo su \u010ce\u010d\u0117nija nutraukimo reikalavusi\u0173 kovotoj\u0173 \u012fkaitais pa\u0117m\u0117 vienos mokyklos mokinius, j\u0173 t\u0117vus, mokytojus, o po trij\u0173 dien\u0173 \u012fkalinimo sprogimo metu daugelis j\u0173 buvo tragi\u0161kai nu\u017eudyti. \u201eTrumpas atsakymas yra toks: Dievas yra ten, kur visada yra \u2013 su tais, kurie stengiasi paguosti ir atne\u0161ti \u0161viesos bet kokioje situacijoje. (\u2026) Many\u010diau, kad ten tur\u0117jo b\u016bti vyresni\u0173 vaik\u0173, kurie apkabina jaunesniuosius. Gal\u0117jote ir ten pamatyti Diev\u0105.\u201c<\/p>

Tai nepaprastai pana\u0161\u016bs atsakymai, teisinantys Diev\u0105 arba \u017emogi\u0161kum\u0105. Ta\u010diau akivaizdu, kad blogis ir kan\u010dia pergyveno tik\u0117jimo praradim\u0105. Kadaise gal\u0117jome d\u0117l vis\u0173 blogybi\u0173 kaltinti Diev\u0105. Bet dabar, kai Dievas i\u0161stumtas ir \u017emonija nusprend\u0117, jog turi geresni\u0173 atsakym\u0173, nebeliko k\u0105 kaltinti, tik pa\u010dius save. Jei ne d\u0117l kurio nors didelio \u017eem\u0117s dreb\u0117jimo, tai bent d\u0117l karo siaubo. Dabar blogio problema priklauso sekuliariems humanistams. Tai kod\u0117l nesigirdi garsi\u0173 parei\u0161kim\u0173, kad \u017emon\u0117s prarado pasitik\u0117jim\u0105 ateizmo argumentais? Kod\u0117l negirdime apie humanist\u0173 egzistencin\u0119 kriz\u0119? Gal ir klystu, bet neteko vie\u0161umoje matyti atgailaujan\u010di\u0173 humanizmo teoretik\u0173.<\/p>

Sekuliar\u016bs humanistai gin\u010dijasi tarpusavyje, kiek \u017emon\u0117s yra savaime geri. Kai kurie turi daug abejoni\u0173. Ta\u010diau, nepaisant to, visa ko centru jie laiko \u017emog\u0173. Beje, man tikrai \u012fdomu, ar su sekuliariu humanizmu suderinamas, kad ir adaptuotas, mokymas apie prigimtin\u0119 nuod\u0117m\u0119, vadinam\u0105 \u201ed\u0117m\u0119\u201c \u017emoguje?<\/p>

Esu \u012fsitikin\u0119s, kad Ap\u0161vietos epochos m\u0105stytojai \u017emogaus kan\u010di\u0173 fakt\u0105 pernelyg da\u017enai ir lengvai naudojo kaip patog\u0173 argument\u0105 prie\u0161 visagalio ir geranori\u0161ko Dievo egzistavim\u0105. Ties\u0105 sakant, jie taip nor\u0117jo suduoti Dievui antaus\u012f, kad tik apsimet\u0117, jog juos domina pats \u017emogaus kan\u010dios faktas. Kan\u010dia jiems buvo tik silogizmo prie\u0161 Dievo egzistavim\u0105 elementas. Deja, \u0161ie m\u0105stytojai buvo egzistenci\u0161kai inerti\u0161ki ir ignoravo tuos klausimus, kuriuos kan\u010dios faktas sukelia tikin\u010diam \u017emogui. Sekuliari\u0173 humanist\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f kan\u010di\u0105 da\u017eniausiai labai filosofi\u0161kas ir nuasmenintas. Jie sugeba \u201ebrolio problem\u0105\u201c paversti abstrakcija, atsiedami nuo konkre\u010di\u0173 situacij\u0173.<\/p>

\"\"
Kyjivas. Fotoreserg nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

\u0160iandien sekuliariai humanistinei kult\u016brai n\u0117ra paprasta suprasti krik\u0161\u010dioni\u0173 tez\u0119, kad tinkamiausias atsakas \u012f kan\u010di\u0105 yra kry\u017eius. Tai n\u0117ra teorinis atsakymas, kuris pla\u010diai svarstomas religijos filosofijos paskaitose, bet tikin\u010dio \u017emogaus apsisprendimas. Kai krik\u0161\u010dionys kalba apie kan\u010di\u0105 i\u0161 savojo tik\u0117jimo pozicij\u0173, jiems paprastai nekyla klausimas, kaip suderinti Dievo visagalyb\u0119 ir gerum\u0105 bei kan\u010dios egzistavim\u0105 teoriniame lygmenyje. Okupant\u0173 bomb\u0173 \u017eudomi ukrainie\u010diai jiems n\u0117ra \u201eintelektualin\u0117\u201c problema. Tai \u2013 kriz\u0117, \u017elugimas, apleistumas, kuris n\u0117ra racionalizuojamas, paai\u0161kinamas, bet veikiau pakeliamas ant kry\u017eiaus kaip vietos, kurioje net i\u0161 nevilties gali gimti gyvenimas. Ateistas pa\u0161aipiai pasakys, kad tai n\u0117ra joks atsakymas \u012f \u201eblogio problem\u0105\u201c. Jis teisus, ta\u010diau jam sunku suprasti, kad kitaip net ir nebus, nes krik\u0161\u010dioniui blogis negali b\u016bti teorin\u0117 problema.<\/p>

\u017dinau, kad daugyb\u0117 sekuliari\u0173 ateist\u0173 labai jaut\u00adriai ir dosniai reagavo \u012f kar\u0105 Ukrainoje. Tikrai tuo d\u017eiaugiuosi. Ta\u010diau, prisipa\u017e\u012fstu, man labai smalsu, ar sekuliar\u016bs humanistai ir ateistai patiria ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus \u012f tik\u0117jimo kriz\u0119? Ar jie kada nors susim\u0105sto, kad \u017emon\u0117s yra bais\u016bs padarai ir kad n\u0117ra prasm\u0117s vadovautis j\u0173 garbei pavadinta filosofija? O jei ne, tuomet man atrodo, kad humanizmas d\u0117l to dar labiau nuskurdo. Tai, k\u0105 matome savo televizori\u0173 ekranuose, tur\u0117t\u0173 mus sukr\u0117sti iki \u0161irdies gelmi\u0173. Tai tur\u0117t\u0173 priversti mus suabejoti savo giliausiais \u012fsipareigojimais, tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti tamsi sielos naktis.<\/p>

Brit\u0173 humanist\u0173 asociacija si\u016blo atsisi\u0173sti prad\u017eiamoksl\u012f apie humanizm\u0105 ir kan\u010di\u0105. Jie daro i\u0161vad\u0105: \u201eTaigi, humanistai \u012f klausim\u0105, kod\u0117l atsitinka blogi dalykai, atsako: Taip atsitinka, nes taip jau yra: pasaulis yra toks, koks yra.\u201c Kitaip tariant, nelaimi\u0173 tiesiog pasitaiko.<\/p>

Man labiausiai nepriimtina ne pati ateistin\u0117 kosmologija, kiek j\u0105 lydintis emoci\u0161kai atsainus g\u016b\u017e\u010diojimas pe\u010diais. Tod\u0117l ir manau, kad pasaul\u0117\u017ei\u016bra, kuri intelektualiai jau\u010diasi \u012fveikusi religij\u0105 ir atmeta tik\u0117jimo kriz\u0117s galimyb\u0119, praranda galimyb\u0119 i\u0161 ties\u0173 giliau pa\u017evelgti \u012f siaubingus dalykus, kurie nutinka pasaulyje.<\/p>

Pareng\u0117 Dominyka Navickait\u0117<\/p>