{"id":1547,"date":"2023-06-08T12:09:10","date_gmt":"2023-06-08T12:09:10","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1547"},"modified":"2024-07-15T21:44:45","modified_gmt":"2024-07-15T18:44:45","slug":"ses-ligita-ryliskyte-sje-ar-sodinsime-morkas-saknimis-aukstyn-piktnaudziavimas-dvasiniu-autoritetu-baznycioje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2023\/06\/08\/ses-ligita-ryliskyte-sje-ar-sodinsime-morkas-saknimis-aukstyn-piktnaudziavimas-dvasiniu-autoritetu-baznycioje\/","title":{"rendered":"Ses. Ligita Ryli\u0161kyt\u0117, SJE. Ar sodinsime morkas \u0161aknimis auk\u0161tyn? Piktnaud\u017eiavimas dvasiniu autoritetu Ba\u017eny\u010dioje"},"content":{"rendered":"

Straipsnio autor\u0117 \u2013 Eucharistinio J\u0117zaus kongregacijos sesuo, medik\u0117, profesor\u0117, medicinos ir teologijos moksl\u0173 daktar\u0117. D\u0117sto JAV j\u0117zuit\u0173 universitete (Boston College) bei Vytauto Did\u017eiojo universitete Teologijos fakultete. Yra daugyb\u0117s mokslini\u0173 straipsni\u0173 medicinos ir teologijos srityse autor\u0117<\/strong><\/em>.<\/p>

Turb\u016bt nesuklysiu sakydama, kad daugumai vienuoli\u0173 \u2013 bent jau moter\u0173 \u2013 j\u0173 naujokyno metu (pa\u0161v\u0119stojo gyvenimo pradinio ugdymo etapas) kas nors i\u0161 vyresni\u0173 seser\u0173 yra pasakojusios \u0161tai toki\u0105 ar pana\u0161i\u0105 pamokan\u010di\u0105 istorij\u0105: \u201eKart\u0105 viename vienuolyne gyveno b\u016brelis laiming\u0173 naujoki\u0173. J\u0173 mokytoja \u2013 dar kitaip vadinama naujokyno magistra \u2013 pasiunt\u0117 jaun\u0105sias vienuoles darbui \u012f vienuolyno dar\u017e\u0105. Naujok\u0117ms buvo liepta i\u0161retinti \u0161vie\u017eiai sudygusias morkas ir i\u0161raut\u0105sias persodinti \u012f nauj\u0105 lysv\u0119. Ta\u010diau seseriai vienuolei, \u012fpareigotai vadovauti naujoki\u0173 darbui, buvo pavesta ne tiek r\u016bpintis daigeliais, kiek i\u0161bandyti jaun\u0173j\u0173 seser\u0173 klusnum\u0105. Ji liep\u0117 visus daigelius sodinti \u0161aknimis \u012f vir\u0161\u0173 \u2013 kitaip sakant, pasmerkti juos ankstyvai ir nepelnytai mir\u010diai.\u201c Istorijos klausytojoms, \u017einoma, i\u0161kildavo klausimai: kaip pasielgs naujok\u0117s? Kaip pasielg\u010diau a\u0161?<\/em><\/p>

\u0160io pasakojimo, kuriuo ir pati gird\u0117jau iliustruojant \u201eakl\u0105 klusnum\u0105\u201c vienuoliniame gyvenime, moralas n\u0117ra vienareik\u0161mis. Vieni nedels \u012f\u017evelgti atsaking\u0173j\u0173 piktnaud\u017eiavim\u0105 autoritetu. Kiti sakys, kad neliepta atlikti nieko ai\u0161kiai nuod\u0117mingo ir kad klusnumo aktas, net ir tokiu atveju, yra pats savyje vertingas, jei i\u0161rei\u0161kia \u0161irdies klusnum\u0105 Dievui per vyresni\u0105sias ir ugdo sesers nuolankum\u0105. Jei atmintis nei\u0161duoda, pastaroji interpretacija anuomet paprastai laim\u0117davo. \u0160iandien dauguma klausytoj\u0173 turb\u016bt palaikyt\u0173 pirm\u0105j\u0105 interpretacij\u0105 ir turb\u016bt ne d\u0117l \u016bgtel\u0117jusio ekologinio s\u0105moningumo. \u0160iandien geriau suvokiame, jog nuolankumas, kur\u012f siekiama ugdyti pana\u0161iais veiksmais, yra ma\u017eiau nei \u017emogi\u0161kas, nes kartu neugdo \u017emogaus kaip Dievo paveikslo. Klasikin\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0173 teologijos supratimu, Dievo paveikslas \u017emoguje skleid\u017eiasi atsakingo naudojimosi savo laisve ir protu d\u0117ka. Kaip matysime gilindamiesi \u012f \u0161i\u0105 tem\u0105, toks supratimasir kiekvieno \u017emogaus kaip Dievo atvaizdo vert\u0117s pripa\u017einimas labai svarbus \u0161iuolaikiniuose svarstymuose apie piktnaud\u017eiavim\u0105 autoritetu ba\u017enytin\u0117se strukt\u016brose.<\/em><\/p>

Kuo \u0161i tema mums aktuali?<\/strong><\/p>

Nors piktnaud\u017eiavimas autoritetu gali pasitaikyti visur: \u0161eimoje, darbo vietoje, net bendraam\u017ei\u0173 grupel\u0117je \u2013 jo atvejai ba\u017enytin\u0117se bendruomen\u0117se (vienuolin\u0117se ar kitose) kelia ypa\u010d didel\u012f susir\u016bpinim\u0105 ir nusipelno atidesn\u0117s analiz\u0117s.<\/p>

Jie kelia ypating\u0105 susir\u016bpinim\u0105 pirmiausiai d\u0117l to, kad papiktinimas, ateinantis i\u0161 t\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 siekti \u0161ventumo, ypa\u010d sukre\u010dia. Be to, d\u0117l savo turinio krik\u0161\u010dioni\u0161kas mokymas gali b\u016bti ma\u017eiau atsparus i\u0161kraipymams, susijusiems su piktnaud\u017eiavimu galia. B\u016btent J\u0117zaus sek\u0117jai yra kvie\u010diami \u012f romum\u0105 ir nuolankum\u0105, raginami atleisti skriaudas ir atrasti kan\u010dios, suvienytos su Kristaus kan\u010dia, vert\u0119. B\u016btent krik\u0161\u010dionys suvokia savo pa\u0161aukim\u0105 pirmiausiai kaip kvietim\u0105 visi\u0161kai dovanoti save i\u0161 meil\u0117s \u2013 taip, kaip J\u0117zus.<\/p>

\u0160is kilnus pa\u0161aukimas, deja, gali b\u016bti i\u0161kreiptas, kai su\u017eeista \u017emogaus prigimtis, palaikoma nuod\u0117ming\u0173 galios strukt\u016br\u0173, pasiduoda pagundai pirmiausiai kitiems, o ne sau taikyti evangelinius priesakus, duodamus J\u0117zaus sek\u0117jams. Kai prasilenkdama su tikruoju nuolankumu\u00a0\u2013 sav\u0119s ir kit\u0173 matymu Dievo \u0161viesoje ir tiesoje\u00a0\u2013 tokia su\u017eeista prigimtis patiki savo teisumu ir i\u0161skirtinumu, ji pradeda kitus kalti prie kry\u017eiaus. Drauge asmuo \u012fsijungia \u012f netikr\u0173 prana\u0161\u0173 ir autoritet\u0173 plejad\u0105, de facto <\/em>nustodamas sekti J\u0117zumi ir toliau sekdamas Erodu ir Pilotu. Deja, kaip primena sena lotyni\u0161ka patarl\u0117, corruptio optimi pessima <\/em>(geriausi\u0173j\u0173 sugedimas yra pats blogiausias).<\/p>

Kad \u0161ie pasvarstymai n\u0117ra gryna spekuliacija, rodo skaud\u016bs pastar\u0173j\u0173 keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 piktnaud\u017eiavimo galia Ba\u017eny\u010dioje \u012fvykiai ir j\u0173 atspind\u017eiai lietuvi\u0161koje \u017einiasklaidoje. Tiesa, autoriteto gali\u0105 Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dioje turin\u010di\u0173 asmen\u0173 lytinio piktnaud\u017eiavimo tem\u0105 vis dar gal\u0117tume priskirti prie Lietuvoje nutylim\u0173 tem\u0173. Nors m\u016bs\u0173 vietin\u0117 Ba\u017eny\u010dia jau pajud\u0117jo link Popie\u017eiaus Pranci\u0161kaus nubr\u0117\u017eto nulin\u0117s tolerancijos lytiniam i\u0161naudojimui tikslo, vis dar tenka i\u0161girsti ir nuomon\u0119, kad dvasinink\u0173 kaltinimas tokiu i\u0161naudojimu yra didesn\u0117 problema nei pats i\u0161naudojimo faktas: neva tai pripa\u017einti pirmiausiai reik\u0161t\u0173 palaikyti Ba\u017eny\u010dios prie\u0161\u0173 puolim\u0105.<\/p>

Tokiose \u2013 taip pat ir ba\u017enytin\u0117s galios pozicijoje esan\u010di\u0173 asmen\u0173 \u2013 i\u0161tarose nesunku \u012f\u017evelgti i\u0161samiai literat\u016broje apra\u0161yto ydingo mechanizmo atspind\u012f, kai tiesa apver\u010diama auk\u0161tyn kojomis ir prievartautojas valdo auk\u0105, j\u0105 priversdamas jaustis kalta ir moraliai susitepusia. \u0160is mechanizmas ypa\u010d puikiai veikia tada, kai nusikalt\u0119s asmuo vien d\u0117l savo statuso i\u0161 anksto laikomas moraliniu ar dvasiniu autoritetu. B\u016btent galios disbalanso ir piktnaud\u017eiavimo autoritetu problema, o ne seksualin\u0117 patologija yra daugyb\u0119 tikin\u010di\u0173j\u0173 taip skaud\u017eiai su\u017eeidusio ir papiktinusio lytinio i\u0161naudojimo Ba\u017eny\u010dioje skandalo centre. Svarbu atminti, jog lytinis i\u0161naudojimas vyksta visada, kai asmuo naudojasi savo pareigybiniu statusu ar autoritetu tam, kad lyti\u0161kai pasinaudot\u0173 jam patik\u0117tu r\u016bpintis ar pavald\u017eiu asmeniu (taip pat ir pilname\u010diu).<\/p>

\"\"<\/figure>

Kad ir kaip skaudus, \u0161is Ba\u017eny\u010dios skandalas l\u0117m\u0117, jog piktnaud\u017eiavimo autoritetu ba\u017enytin\u0117se bendruomen\u0117se klausimas jau neb\u0117ra visi\u0161kas tabu. Kaip neseniai tur\u0117jome prog\u0105 \u012fsitikinti, \u0161i\u0105 problem\u0105 pripa\u017e\u012fstan\u010di\u0173 prane\u0161im\u0173 banga rodo, jog tiek pasaulie\u010di\u0173, tiek vienuolin\u0117s bendruomen\u0117s tampa vis ma\u017eiau toleranti\u0161kos piktnaud\u017eiavimui galia. U\u017etenka prisiminti kad ir 2020 m. vasario 22 d. prane\u0161im\u0105, i\u0161platint\u0105 tarptautin\u0117s Arkos bendruomen\u0117s vadovyb\u0117s, pasiekus\u012f ir Lietuv\u0105. Jame buvo pripa\u017einta, kad iki tol vienu dvasini\u0173 mil\u017ein\u0173 laikytas Arkos \u012fk\u016br\u0117jas Jean\u2018as Vanier (1928\u20132019) lyti\u0161kai i\u0161naudojo moteris. \u0160ie i\u0161naudojimo atvejai sieti su Jean\u2018o Vanier dvasios t\u0117vo dominikono Thomas\u2018o Philippe\u2018o (1905\u20131993) \u012ftaka ir jo propaguot\u0173 skandaling\u0173 erotini\u0173 praktik\u0173 dvasiniame palyd\u0117jime pateisinimu. Kaip pla\u010diai \u017einoma, t. Thomas\u2018o Philippe\u2018o kraujo brolis, joanit\u0173 \u012fk\u016br\u0117jas t. Marie-Dominique\u2018as Philippe\u2018as (1912\u20132006) taip pat nusikalto lytinio i\u0161naudojimo, s\u0105\u017ein\u0117s klaidinimo ir piktnaud\u017eiavimo vald\u017eia srityse. 2019 m. Lietuvos spaudoje broliai joanitai pasidalino ry\u017etingu savo generalin\u0117s kapitulos atsaku \u012f \u012fk\u016br\u0117jo nusikaltimus. Neseniai Lietuvos \u017einiasklaidoje pavie\u0161intas kitos vienuolijos, Betliejaus seser\u0173, kapitulos nutarim\u0173 tekstas \u2013 dar vienas krik\u0161\u010dioni\u0161kos bendruomen\u0117s, \u017eengian\u010dios dr\u0105siu atsinaujinimo keliu, vaduojantis i\u0161 skaud\u017ei\u0173 piktnaud\u017eiavimo autoritetu \u017eaizd\u0173, pavyzdys.<\/p>

Svarbu pamin\u0117ti, jog visais \u0161iais atvejais i\u0161 auk\u0173 buvo reikalaujama nusl\u0117pti savo i\u0161naudojimo fakt\u0105, reikalaujant \u201emeil\u0117s tylos\u201c ir pagrind\u017eiant \u0161i\u0105 tyl\u0105 \u012fvairiais pseudoteologiniais motyvais, neva ginan\u010diais bendruomen\u0117s vienyb\u0117s, nuolankumo ir klusnumo autoritetams vertybes ar net mistin\u0117s malon\u0117s paslapties saugojim\u0105, kaip kad t. Thomas\u2018o Philippe\u2018o ir jam prijau\u010dian\u010di\u0173 vykdyto lytinio i\u0161naudojimo atveju. Neatsitiktinai turb\u016bt vie\u0161umas pasirinktas kaip prie\u0161nuodis \u0161iam demoni\u0161kai krik\u0161\u010dioni\u0161kas vertybes i\u0161kreipian\u010diam auk\u0173 nutildymui. Ta\u010diau vie\u0161umo nepakanka, reikalinga ir analiz\u0117, kuri pad\u0117t\u0173 daugiau toki\u0173 baisi\u0173 klaid\u0173 nekartoti. Nors i\u0161sami analiz\u0117 ne\u012fmanoma tokiame trumpame tekste kaip \u0161is, vis tik nor\u0117\u010diau pamin\u0117ti kelet\u0105 galimybi\u0173, kaip krik\u0161\u010dioni\u0161kasis mokymas prie\u0161inasi piktnaud\u017eiavimui autoritetu Ba\u017eny\u010dioje. \u0160ios \u012f\u017evalgos yra daugiau teologin\u0117s nei psichologin\u0117s, ta\u010diau visos jos remiasi prielaida, kad malon\u0117 \u012fprastai gydo ir tobulina, o ne aplenkia m\u016bs\u0173 \u017emogi\u0161k\u0105 prigimt\u012f ar net jos nepaiso.<\/p>

Tikras ir netikras nuolankumas<\/strong><\/p>

Prad\u0117kime nuo trumpo nuolankumo aptarimo. Dar 1536 m. \u0161v. Ignacas Lojola savo lai\u0161ke seseriai Teresei Rejadell ra\u0161\u0117 apie tai, kaip lengva i\u0161kreipti nuolankumo s\u0105vok\u0105 ir praktik\u0105. Remdamasis Koheleto knyga, jis primena, jog nedera nusi\u017eeminti tokiu b\u016bdu, kad nuolankumas baigt\u0173si kvailyste. K\u0105 tur\u0117tume daryti, kad taip neatsitikt\u0173?<\/p>

Kataliki\u0161kos tradicijos \u0161viesoje der\u0117t\u0173 prisiminti, kad, kaip ir kit\u0173 moralini\u0173 dorybi\u0173 atveju, nuolankumo doryb\u0117 yra aukso vidurys tarp dviej\u0173 kra\u0161tutinum\u0173 arba yd\u0173. \u0160is aukso vidurys n\u0117ra visiems vienodas, bet atpa\u017e\u012fstamas esamos situacijos kritinio apm\u0105stymo ir dvasin\u0117s \u012f\u017evalgos d\u0117ka. Dar Aristotelis mok\u0117, kad asmeniui deramas doryb\u0117s vidurys tarp dviej\u0173 kra\u0161tutinum\u0173 pa\u017e\u012fstamas ne atsisakant protauti, bet praktin\u0117s i\u0161minties (phronesis) pagalba. \u0160v. Tomas Akvinietis, kuris i\u0161vyst\u0117 ir sukrik\u0161\u010dionino Aristotelio dorybi\u0173 etik\u0105, taip pat mok\u0117, jog m\u016bs\u0173 prigimtines galias tobulinan\u010di\u0173 dorybi\u0173 aukso vidurys bei priemon\u0117s jam siekti \u012fprastai randamos b\u016btent praktin\u0117s i\u0161minties d\u0117ka. Ta\u010diau, kaip Dievo atvaizdo, m\u016bs\u0173 protas ir valia n\u0117ra atsieti ir nuo antgamtinio veikimo \u2013 malon\u0117s, kurios d\u0117ka jie nu\u0161vie\u010diami paties Dievo \u0161viesa.<\/p>

Taigi, galima daryti dvi svarbias i\u0161vadas. \u017dmogaus kaip laisvos ir protaujan\u010dios b\u016btyb\u0117s dvasin\u0117s galios nekonkuruoja su Dievo malone, bet sudaro Dievo nor\u0117t\u0105 prigimtin\u012f pamat\u0105 \u0161iai malonei veikti. Bent jau Vakar\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161koji tradicija nesi\u016blo atmesti \u012f\u017evalgos ar atsisakyti m\u0105styti, kad taptume tikrai nuolank\u016bs. Gal\u0117tume sakyti, kad yra netgi atvirk\u0161\u010diai: tikras nuolankumas rei\u0161kia su d\u0117kingumu priimti visas Dievo duotas dovanas, ypa\u010d tas, kurios mus labiausiai daro \u017emon\u0117mis (kaip kad geb\u0117jimas m\u0105styti ir laisvai bei atsakingai rinktis meil\u0117je). Antra, tikras nuolankumas yra tarp dviej\u0173 kra\u0161tutinum\u0173: tu\u0161\u010diagarbyst\u0117s ir to, k\u0105 \u0161v. Ignacas vadino netikru nuolankumu. Kaip suprasti \u0161iuos du kra\u0161tutinumus?<\/p>

Tu\u0161\u010diagarbyst\u0117 rei\u0161kia m\u016bs\u0173 absoliu\u010dios priklausomyb\u0117s nuo Dievo atmetim\u0105, da\u017enai lydim\u0105 \u0161irdies u\u017ekietinimo teisuoli\u0161kume. Teisuoli\u0161kumas rei\u0161kiasi sav\u0119s ar savo grup\u0117s pateisinimu. Jis ypa\u010d pavojingas, kai manom\u0117s es\u0105 auk\u0161\u010diau bet kokios kritikos ir kartu u\u017ekertame keli\u0105 atsivertimui, atgailai ir atsiteisimui u\u017e savo nuod\u0117mes. \u0160v. Augustinas bene pirmasis \u0161i\u0105 yd\u0105 i\u0161vie\u0161ino ir pasmerk\u0117 savo veikale \u201eApie \u0160v\u010d. Trejyb\u0119\u201c kalb\u0117damas apie j\u0105 kaip puikyb\u0117s augl\u012f (tumor superbiae<\/em>), o traktate \u201eApie Dievo miest\u0105\u201c atskleid\u0117, kaip \u0161is auglys bujoja per tro\u0161kim\u0105 valdyti kitus (libido dominandi<\/em>). M\u0105stant apie piktnaud\u017eiavim\u0105 autoritetu Ba\u017eny\u010dioje, akivaizdu, kad kitus i\u0161naudojantys papuola b\u016btent \u012f \u0161ios ydos \u017eabangas.<\/p>

Kaip \u0161v. Ignacas ra\u0161\u0117 min\u0117tame lai\u0161ke seseriai Teresei, kai siel\u0173 prie\u0161ui nepavyksta m\u016bs\u0173 sugundyti puikybe, jo taktika yra vesti \u012f netikr\u0105 nuolankum\u0105. Tuomet prie\u0161as mus bando \u012ftikinti nem\u0105styti ir nekalb\u0117ti apie gerus dalykus, kuriuos gavome i\u0161 Vie\u0161paties, ir j\u0173 nenaudoti. Taip tos dovanos padaromos nenaudingomis. Kartu taip paniekinamas ir Dievas, nes nepripa\u017e\u012fstamas Jo gerumas ir i\u0161mintis. \u0160v. Ignacas sako, jog paprastai prisiminimas apie tai, k\u0105 esame gav\u0119, padeda mums siekti didesni\u0173 dalyk\u0173, net jei kalb\u0117jimo apie tai b\u016bdas turi b\u016bti galutinai apspr\u0119stas ir motyvuotas didesnio \u012fgytino g\u0117rio. Taigi, netikras nuolankumas ne tik mus veda \u0161alin nuo to, kas esame sukurti b\u016bti, bet nema\u017eiau nei puikyb\u0117 yra ir Dievo \u012f\u017eeidimas.<\/p>

Nesunku pasteb\u0117ti, kad tiek puikyb\u0117, tiek ir netikras nuolankumas palaiko piktnaud\u017eiavim\u0105 autoritetu. Pastarasis ypa\u010d pavojingas, kai vardan nusi\u017eeminimo atsisakoma m\u0105styti net tada, kai to reikalauja pasiprie\u0161inimas nuod\u0117mei ir sugedusiems papro\u010diams. Toks atsisakymas nutiesia kelius dvasiniam, psichologiniam, lytiniam, ekonominiam ar kitokiam asmen\u0173 i\u0161naudojimui ir d\u0117l tariamo grup\u0117s g\u0117rio joje \u012ftvirtina ydingas strukt\u016bras.<\/p>

Aukojimasis, atleidimas ir susitaikinimas<\/strong><\/p>

Likusi\u0105 \u0161io teksto dal\u012f nor\u0117\u010diau paskirti trumpam keleto glaud\u017eiai su nuolankumo praktika susijusi\u0173 tem\u0173 \u2013 aukojimosi, atleidimo ir susitaikinimo \u2013 aptarimui.<\/p>

Krik\u0161\u010dioni\u0161ko dvasingumo centre yra Velykinis sl\u0117pinys: sav\u0119s dovanojan\u010dios meil\u0117s ir blogio perkeitimo \u012f g\u0117r\u012f. \u0160io sl\u0117pinio pasekm\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kajai mokinystei bene geriausiai i\u0161reik\u0161tos Kalno palaiminimuose. Be to, visose keturiose Evangelijose \u0161is sl\u0117pinys ai\u0161kiai perteiktas J\u0117zaus kvietime imti savo kry\u017ei\u0173 ir sekti Juo. \u0160is kvietimas, kaip ra\u0161o \u0161i\u0173 laik\u0173 katalik\u0173 teologas Michaelis Himes\u2018as, yra daugiau nei kvietimas, tai d\u0117sningumo nusakymas: taip jau yra, kas praranda savo gyvyb\u0119 d\u0117l J\u0117zaus ir Dievo karalyst\u0117s, tas j\u0105 atranda. Eiti iki galo meil\u0117je, net sudegant Dievo garbei kaip \u017evak\u0117 ant altoriaus \u2013 \u0161io sl\u0117pinio ir d\u0117sningumo \u0161viesoje nu\u0161vinta krik\u0161\u010dioni\u0161kos mokinyst\u0117s kelias.<\/p>

\"\"<\/figure>

Ta\u010diau, kaip atsitinka, kad degimas meile ir \u0161ventas uolumas i\u0161krypsta \u012f piktnaud\u017eiavim\u0105 autoritetu? Kaip anks\u010diau min\u0117ta, problema kyla tada, kai kvietimas \u201erikiuotis ir aukotis\u201c i\u0161ver\u010diamas \u012f kvietim\u0105 \u201erikiuoti ir aukoti\u201c kitus. Taip aukojimasis supainiojamas su kit\u0173 pavertimu aukomis. Tai da\u017enai prasideda nuo dvigub\u0173 standart\u0173 taikymo: vien\u0173 sau ar grupei, su kuria intuityviai tapatinam\u0117s, ir kit\u0173 visiems kitiems. Kartais tai nutinka ne visai s\u0105moningai, kaip kad, pavyzd\u017eiui, kai save aukojan\u010dios meil\u0117s idealas pabr\u0117\u017etinai siejamas su moteri\u0161kumu ar nuolankumas ir klusnumas \u2013 su eilini\u0173 tikin\u010di\u0173j\u0173 bendruomen\u0117s nari\u0173 pa\u0161aukimu, sudarant klaidinant\u012f \u012fsp\u016bd\u012f, kad \u0161i\u0173 dorybi\u0173 praktikavimas ma\u017eiau svarbus ar visai nesvarbus kitiems. Dvigub\u0173 standart\u0173 taikymas tuomet racionalizuojamas kaip didesnio Ba\u017eny\u010dios g\u0117rio siekimas, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 jis slepia baim\u0119 prarasti status\u0105, \u012ftak\u0105 ar sprendim\u0173 darymo gali\u0105.<\/p>

Atleidimo ir susitaikinimo suplakimas \u012f vien\u0105 yra dar viena rimta kli\u016btis, siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 piktnaud\u017eiavimui autoritetu. \u0160v. Ra\u0161te skambantis priesakas myl\u0117ti savo prie\u0161us ir atleisti savo skriaud\u0117jams J\u0117zaus, kuris atskleid\u017eia Dangi\u0161kojo T\u0117vo gailestingum\u0105, pavyzd\u017eiu gali b\u016bti lengvai panaudotas prie\u0161 smurto ir i\u0161naudojimo aukas. Aukos psichologinis poreikis i\u0161ged\u0117ti skriaud\u0105 ar vientisumo netekt\u012f tuomet ignoruojamas. Pabr\u0117\u017eiant krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105 auk\u0173 pareig\u0105 atleisti, bet ne kankintoj\u0173 pareig\u0105 atgailauti ir atsiteisti, aukos gali b\u016bti subtiliai paver\u010diamos kaltinamaisiais. \u0160i rizika ypa\u010d didel\u0117, kai pamir\u0161tama, kad \u017emoni\u0173 santykiuose atleidimas ir susitaikinimas yra susij\u0119, bet nesutampa. Net jei auka atleid\u017eia skriaud\u0117jui, susitaikinimas n\u0117ra vienpusis dalykas. Susitaikinimui reikia ne tik, kad auka atleist\u0173, bet ir kad kaltininkas prisiimt\u0173 savo kalt\u0119. Pana\u0161iai kaip ir Susitaikinimo sakramente, toks prisi\u0117mimas rei\u0161kia kalt\u0117s pripa\u017einim\u0105, apgail\u0117jim\u0105 ir atsiteisim\u0105. Net ir m\u016bs\u0173 sutaikinimas su Dievu J\u0117zaus aukos galia nevyksta automati\u0161kai, t. y., be m\u016bs\u0173 laisvo bendradarbiavimo su Dievo malone.<\/p>

Krik\u0161\u010dioni\u0161kos aukos, atleidimo ir sutaikinimo prasm\u0117s i\u0161kreipim\u0105 gilina ir teologi\u0161kai nepriimtinas kan\u010dios sakralizavimas. Kan\u010dia, o ne Dievo ir \u017emoni\u0173 meil\u0117 tuomet tampa g\u0117riu ir tikslu savyje, kas savo ruo\u017etu kuria palanki\u0105 dirv\u0105 piktnaud\u017eiavimui autoritetu. Toks sakralizavimas pamina krik\u0161\u010dioni\u0161kosios tradicijos mokym\u0105, jog i\u0161ganomosios J\u0117zaus kan\u010dios vert\u0117 gl\u016bdi pirmiausiai Jo meil\u0117je T\u0117vui. Kan\u010dia n\u0117ra joks g\u0117ris savaime, ta\u010diau Dievo malon\u0117 J\u0117zuje j\u0105 perkei\u010dia \u012f pasiprie\u0161inimo blogiui \u012frank\u012f.<\/p>

Dar kart\u0105 apie mork\u0173 sodinim\u0105\u2026<\/strong><\/p>

\u0160\u012f pam\u0105stym\u0105 prad\u0117jome istorija apie mork\u0173 daigeli\u0173 sodinim\u0105 auk\u0161tyn kojomis, \u012fvyk\u012f, kada nors grei\u010diausiai nutikus\u012f kokiame nors vienuolyne. Galb\u016bt nuvyliau skaitytoj\u0105, nepasi\u016blydama vienintelio teisingo atsakymo \u012f klausim\u0105, kaip reik\u0117t\u0173 reaguoti gavus toki\u0105 regimai neproting\u0105 u\u017eduot\u012f. Tokio atsakymo neduodu s\u0105moningai, nes jokie receptai nepakeis m\u016bs\u0173 i\u0161mintingo naudojimosi savo protu ir valia bei krik\u0161\u010dioni\u0161kos tradicijos lobiais. J\u0173 \u0161viesoje ir malon\u0117s veikimu turime atsakingai ir protingai spr\u0119sti ir rinktis tai, k\u0105 pa\u017e\u012fstame esant tikrai gera.<\/p>

\u010cia prisimintos skaud\u017eios patirtys liudija, kad nors Dievo atvaizdas jau \u012fspaustas mumyse ir Dievo malon\u0117 duodama veltui, kaip pasteb\u0117jo Dietrichas Bonhoefferis, \u0161i malon\u0117 n\u0117ra pigi. Jos pri\u0117mim\u0105 ir tapim\u0105 vis labiau Dievo atvaizdu \u017eenklina tikras atsivertimas, kur\u012f savyje ir kituose puosel\u0117dami niekada neu\u017emerksime aki\u0173 prie\u0161 blog\u012f. Reikalingas gilus \u012fsi\u0161aknijimas Dievo mums save dovanojan\u010dios meil\u0117s patirtyje ir nuolatin\u0117 dvasin\u0117 \u012f\u017evalga bei bud\u0117jimas, kad m\u016bs\u0173 sav\u0119s dovanojimas i\u0161 meil\u0117s b\u016bt\u0173 ne destruktyvus, o ne\u0161antis gyvenim\u0105. Taip pat ir autenti\u0161kas autoritetas ba\u017enytin\u0117se bendruomen\u0117se yra \u012fmanomas tiek, kiek jis \u012fsi\u0161aknij\u0119s Kristaus ir Jo mistinio k\u016bno nari\u0173 tarpusavio meil\u0117s sl\u0117pinyje. Baigiant nor\u0117t\u0173si pasteb\u0117ti, kad jau Vatikano II susirinkimas band\u0117 u\u017eb\u0117gti u\u017e aki\u0173 piktnaud\u017eiavimo autoritetu Ba\u017eny\u010dioje galimybei, ypa\u010d pabr\u0117\u017edamas kiekvieno asmens kaip Dievo atvaizdo prigimtin\u012f kilnum\u0105, s\u0105\u017ein\u0117s laisv\u0119 ir visos Dievo tautos \u201etik\u0117jimo jausm\u0105\u201c (sensus fidei<\/em>), kur\u012f maitina bendruomenin\u0117 \u012f\u017evalga. Bendruomenin\u0117s \u012f\u017evalgos Ba\u017eny\u010dioje svarb\u0105 ypa\u010d i\u0161kelia ir dabartinis Popie\u017eiaus Pranci\u0161kaus inicijuotas Ba\u017eny\u010dios sinodinis kelias per autenti\u0161k\u0105 \u012fsiklausym\u0105 \u012f vis\u0173 tik\u0117jimo bendruomen\u0117s nari\u0173, taip pat ir Ba\u017eny\u010dios giliai su\u017eeist\u0173 asmen\u0173 patirt\u012f, raudamas piktnaud\u017eiavimo autoritetu \u0161aknis<\/p>

Kelion\u0117<\/em> 2022 m. Nr. I <\/a><\/p>