{"id":153,"date":"2022-10-20T13:20:54","date_gmt":"2022-10-20T13:20:54","guid":{"rendered":"https:\/\/kelias.programuoki.lt\/?p=153"},"modified":"2024-07-15T22:06:31","modified_gmt":"2024-07-15T19:06:31","slug":"kelione-kita","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/10\/20\/kelione-kita\/","title":{"rendered":"Laisv\u0117, ribos ir meil\u0117 aukl\u0117jant vaikus"},"content":{"rendered":"

Ar ka\u017ekuris vienas aukl\u0117jimo, santyki\u0173 su vaikais elementas gali b\u016bti svarbiausias? Kod\u0117l t\u0117vai yra link\u0119 abejoti, ar pakankamai myli savo vaikus? O susid\u016brus su elgesio problemomis, nori nenori mintyse pradeda kirb\u0117ti \u2013 gal savo vaikui leid\u017eiu per daug? Dar sunkiau pripa\u017einti, kad aukl\u0117ju per grie\u017etai\u2026 Kita vertus, ar vien bes\u0105lygi\u0161kos t\u0117v\u0173 meil\u0117s vaikui pakanka, kad jis u\u017eaugt\u0173 brand\u017eia, save ir pasaul\u012f mylin\u010dia asmenybe?<\/em><\/p>

Prad\u0117kime nuo elementariausio (bet tikrai ne papras\u010diausio) dalyko \u2013 meil\u0117s. Kiekvienam \u017emogui, nepriklausomai nuo to, kokio jis am\u017eiaus, b\u016btina jaustis mylimam, suprastam, pripa\u017eintam, gerbiamam, reikalingam. Ta\u010diau vaikui tai ypatingai reik\u0161minga \u2013 be meil\u0117s jis tiesiog negali u\u017eaugti. Ir tai, kaip vaikas ateityje save priims \u2013 jo savivert\u0117 \u2013 daugiausia priklauso nuo to, kiek bus patenkintas jo meil\u0117s poreikis.<\/p>

Ma\u017eas vaikas dar nieko ne\u017eino apie save, jis mato save tok\u012f, kok\u012f j\u012f mato artimieji. Kiekvienu bendravimo su vaiku b\u016bdu \u2013 \u017eod\u017eiais, intonacija, gestais, netgi tyla \u2013 mes pasakome jam ka\u017ek\u0105 naujo apie j\u012f pat\u012f. I\u0161 pasikartojan\u010di\u0173 pagyrim\u0173, meil\u0117s ir apkabinim\u0173 vaikui formuojasi poj\u016btis \u201ea\u0161 geras\u201c. Ta\u010diau bausm\u0119, ypa\u010d ma\u017ei vaikai, yra link\u0119 suprasti kaip pasakym\u0105 \u201etu blogas\u201c, kritik\u0105 \u2013 kaip \u201etu negali\u201c, d\u0117mesio stok\u0105 \u2013 kaip \u201eturiu svarbesni\u0173 reikal\u0173 nei tu\u201c ar net \u201ea\u0161 tav\u0119s nemyliu\u201c. Tod\u0117l bendraujant su vaikais ir aukl\u0117jant, t\u0117vams labai svarbu nuolatos reflektuoti \u2013 koki\u0105 \u017einut\u0119 savo \u017eod\u017eiais ir elgesiu a\u0161 siun\u010diu vaikui? \u017dinoma, kuo vaikas ma\u017eesnis, tuo informacija, kuri\u0105 jis gauna i\u0161 t\u0117v\u0173, yra svarbesn\u0117. Beje, psichologai pastebi, kad ma\u017eiems vaikams t\u0117vai paprastai skiria pakankamai d\u0117mesio ir \u0161ilumos, ta\u010diau kuo vaikas darosi didesnis, tuo labiau t\u0117vai yra link\u0119 j\u012f \u201eaukl\u0117ti\u201c net nesusim\u0105stydami, kaip labai tam m\u016bs\u0173 paaugliui svarbu \u0161iluma, d\u0117mesys, pri\u0117mimas, pagyrimas. Tam tikru vaiko augimo metu t\u0117vai da\u017enai tiesiog nebefokusuoja savo d\u0117mesio \u012f tai, kaip jie elgiasi su savo vaiku. O vaikai t\u0117vus visada supranta tiesiogiai \u2013 ir tonas, kuriuo ka\u017ekas pasakoma, yra daugiau svarbiau nei pati prasm\u0117.<\/p>

\"\"
Evgenios Levin nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Tod\u0117l viena svarbiausi\u0173 t\u0117v\u0173 u\u017eduo\u010di\u0173 \u2013 nepamir\u0161ti rodyti savo vaikams meil\u0117s \u201e\u017eenklus\u201c: kalb\u0117kite palaikan\u010dius \u017eod\u017eius, nepamir\u0161kite apkabinti, prisiliesti, \u017ei\u016br\u0117kite \u012f akis. Tai galb\u016bt viena sud\u0117tingiausi\u0173 pamok\u0173 apskritai \u2013 myl\u0117ti savo vaik\u0105 ne d\u0117lto, \u201ekad jis\u2026\u201c arba ne d\u0117l to \u201ejeigu jis\u2026\u201c, o vien d\u0117l to, kad jis yra.<\/p>

Pakalb\u0117kime apie laisv\u0119 ir ribas.<\/p>

\u010cia, deja, psichologai pastebi, jog labai daug t\u0117v\u0173 \u012fsitikin\u0119, kad svarbiausia (jei ne vienintel\u0117) aukl\u0117jimo priemon\u0117 \u2013 tai paskatinimai ir bausm\u0117s. Bet juk aukl\u0117jimas \u2013 tai ne dres\u016bra, ir t\u0117vai egzistuoja ne tam, kad i\u0161mokyt\u0173 savo vaikus s\u0105lygini\u0173 refleks\u0173. Vis\u0173 pirma, turime sukurti santyk\u012f su savo vaiku. Prie\u0161 prad\u0117dami vaik\u0105 aukl\u0117ti, kritikuoti ar bausti d\u0117l elgesio, kuris mums nepatinka, turime i\u0161mokti bes\u0105lygi\u0161kai j\u012f priimti.<\/p>

Mama sako savo dukrai: \u201eJei elgsiesi gerai, a\u0161 tave myl\u0117siu.\u201c Bet juk meil\u0117 \u2013 tai ne prek\u0117 ir ne pinigai. D\u0117l psichologin\u0117s gerov\u0117s vaikui svarbu tvirtai jausti, kad m\u016bs\u0173 meil\u0117 n\u0117ra \u012fkainota ir nepriklauso nuo ka\u017ekoki\u0173 s\u0105lyg\u0173. Tik bes\u0105lygi\u0161kai priimdami savo vaik\u0105, mes galime visa kita: aukl\u0117ti, tartis, kurti disciplin\u0105, sutarti d\u0117l bausmi\u0173, jei yra toks poreikis.<\/p>

Ta\u010diau meil\u0117 nerei\u0161kia \u2013 leid\u017eiu savo vaikui visk\u0105. Juk augindami vaikus, mes padedame jiems subr\u0119sti \u017emon\u0117mis ir mokome juos, kad netur\u0117tume vien paklusti instinktams ir tik tenkinti savo poreikius. Mes negalime apsieiti be rib\u0173 nustatymo, kurios b\u016btinos vaiko gerovei. Ta\u010diau kaip da\u017enai t\u0117vai, bijodami nuli\u016bdinti savo vaik\u0105, tenkina kiekvien\u0105 jo nor\u0105 \u2013 kad tik \u0161iam b\u016bt\u0173 gerai. Vis tik taip nepadedame vaikui tapti \u017emogumi, tik u\u017ever\u010diame j\u012f r\u016bpes\u010diu, kuris malonus tik mums patiems \u2013 maitiname tuo, kas \u201esveika\u201c ir privaloma jo am\u017eiuje, saugom nuo menkiausio \u0161al\u010dio, kar\u0161\u010dio, mikrob\u0173, mums nepatinkan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 \u012ftakos, ki\u0161am\u0117s \u012f jo gyvenim\u0105 su \u012fkyria pagalba ir r\u016bpes\u010diu.<\/p>

Dar, kalbant apie ribas, vaikai labai gerai supranta, kai t\u0117vai pradeda daryti nuolaidas ir t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105 pajau\u010dia, jei t\u0117v\u0173 \u201ene\u201c pradeda reik\u0161ti \u201etaip\u201c, \u201ekartais\u201c, \u201egalb\u016bt\u201c\u2026 Nat\u016bralu, kad vaikai savo elgesiu siekia suprasti, tikrinti, gal net prie\u0161intis \u2013 jiems b\u016btina i\u0161siai\u0161kinti, ko mes, kaip t\u0117vai, i\u0161 j\u0173 tikim\u0117s bei reikalaujame. I\u0161mokti nustatyti ribas yra labai svarbu, nes tai rodo rimtus m\u016bs\u0173 ketinimus ir po\u017ei\u016br\u012f. \u0160tai paprastas, kasdienis pavyzdys. Mama sako vaikui: \u201eJei pamatysiu, kad v\u0117l \u0161okin\u0117ji nuo s\u016bpyni\u0173, supyksiu!\u201c K\u0105 girdi vaikas? Kad mama pyksta ir supyks dar daugiau. Joki\u0173 kit\u0173 pasekmi\u0173 vaikas nemato ir toliau daro tai, kas jam u\u017edrausta. Daug efektyviau b\u016bt\u0173 pasakyti: \u201eJei dar kart\u0105 nu\u0161oksi, tur\u0117si susirasti k\u0105 kita veikti.\u201c D\u0117mesys akcentuojamas ne ties santykiais ir jausmais, o ties pasekm\u0117mis. Vaikui prane\u0161ama, ko i\u0161 jo tikimasi, ir kas bus, jei jis to nesilaikys. Neg\u0117diname, nekaltiname, ner\u0117kiame. Kalbame ai\u0161kiai, tvirtai ir pagarbiai. B\u016btent taip ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti br\u0117\u017eiamos ribos ir auk\u00adl\u0117\u00adja\u00adma \u2013 pagarbiai, bet tvirtai. Juk kai pratr\u016bkstame, tai terei\u0161kia viena \u2013 kad praradome kontrol\u0119.<\/p>

Prat\u0119siant rib\u0173 tem\u0105, galima pridurti, kad labai svarbu vaikui pateikti ribot\u0105 galim\u0173 sprendim\u0173 pasirinkim\u0105. Taip vaikui suteikiama galimyb\u0117 pasirinkti bet kuri\u0105 i\u0161eit\u012f i\u0161 konkre\u010di\u0173 pateikt\u0173 variant\u0173. \u017dinoma, kiekvienas am\u017eiaus tarpsnis reikalauja skirtingo po\u017ei\u016brio ir pri\u0117jimo, juk negalime i\u0161 trime\u010dio reikalauti to paties, ko i\u0161 dvylikame\u010dio, arba laikyti nubr\u0117\u017e\u0119 tas pa\u010dias ribas.<\/p>

Aukl\u0117jant vaikus labai svarbu i\u0161mokti atsisakyti nuostatos, santykio su vaiku, kuris i\u0161rei\u0161kiamas tokiu principu \u2013 \u201edaryk taip, kaip a\u0161 pasakau\u201c. Aukl\u0117ti \u2013 tai rodyti pavyzd\u012f. Beprasmi\u0161ka nustatin\u0117ti taisykles, kuri\u0173 patys nesilaikome. Dar vienas svarbus dalykas \u2013 ai\u0161kinimas ir supratimas, kod\u0117l tam tikros taisykl\u0117s ir apribojimai mums yra reikalingi. T\u0117vams neretai atrodo, kad draudimus jie pirmiausia nustato d\u0117l sav\u0119s (d\u0117l savo pa\u010di\u0173 ramyb\u0117s) arba d\u0117l kit\u0173 (tarkim, siekiant pad\u0117ti vaikams adaptuotis visuomen\u0117je). Tod\u0117l t\u0117vai neretai jau\u010dia kalt\u0119, bijo versti vaik\u0105 ka\u017ek\u0105 daryti, atimti i\u0161 jo laisv\u0119, apriboti asmenyb\u0119. T\u0117vai da\u017enai tiesiog bijo piktnaud\u017eiauti savo valia. Ta\u010diau vaiko, ne\u017einan\u010dio joki\u0173 rib\u0173, negalima vadinti nei laisvu, nes jis tampa savo emocij\u0173 ir impuls\u0173 \u012fkaitu, nei laimingu, nes jis gyvena nuolatiniame nerime. Vaikui, kuris daro visk\u0105, kas tik jam \u0161auna \u012f galv\u0105, neegzistuoja joks veiksm\u0173 planas, i\u0161skyrus poreik\u012f tuojau pat pildyti savo norus. Jis ka\u017eko nori \u2013 ir ima. Jis ka\u017ekuo nepatenkintas \u2013 dau\u017eo ir lau\u017eo. Tam tikrame am\u017eiuje taip elgtis pakankamai normalu ir leistina, ta\u010diau daug sud\u0117tingiau mokytis save riboti pa\u010diam. Jei ir v\u0117liau elgsim\u0117s vadovaudamiesi vien savo norais ir instinktais, gyvenimas gali pavirsti d\u017eiungl\u0117mis, kuriose veikia tik stipresniojo \u012fstatymas. Taigi t\u0117vai ne tik turi teis\u0119, bet ir privalo vaikui nustatyti tam tikras ribas, kurios leist\u0173 jam tapti \u017emogumi ir pad\u0117t\u0173 \u012fsisavinti gyvenimo tarp kit\u0173 \u017emoni\u0173 taisykles. Taisykl\u0117s yra tai, k\u0105 \u017emon\u0117s susitaria vieni su kitais, ir b\u016btent tai daro \u012fmanom\u0105 \u017emoni\u0173 bendravim\u0105 bei sugyvenim\u0105 tarpusavyje.<\/p>

Mums, t\u0117vams, labai svarbu \u012fsivertinti, ar patys vaikyst\u0117je netur\u0117jome problem\u0173 su ribomis ir autoritetais. Jei m\u016bs\u0173 t\u0117vai vaikyst\u0117je neribojo, dabar bus sunku \u012fskiepyti vaikams tinkamus orientyrus, nes patys j\u0173 netur\u0117jome. Kita vertus, jei suaugusieji mus vaikyst\u0117je \u201elaik\u0117 po grie\u017etu kum\u0161\u010diu\u201c, mes, patys tap\u0119 t\u0117vais, bijosime \u201eperlau\u017eti lazd\u0105\u201c ir past\u016bm\u0117ti savo vaikus jaustis taip, kaip jaut\u0117m\u0117s patys. B\u016btent pastaroji baim\u0117 ir priver\u010dia t\u0117vus atsisakyti b\u016bti tvirtais ir neleisti vaikams elgtis netinkamai.<\/p>

Paskutinis dalykas. Jei jums taip nepatinka ribos, pabandykite susikurti savo \u0161eimos taisykles, kuri\u0173 laikysit\u0117s visi. Juk svarbiausia, kad ne tiek stengtum\u0117m\u0117s \u201epataisyti\u201c vienas kit\u0105 ar savo vaikus, reguliuoti elges\u012f ar riboti, o i\u0161mokti gyventi \u0161eimoje, bendruomen\u0117je, visuomen\u0117je. Elgesio ir bendravimo taisykl\u0117s ne tik padeda vaikams suprasti skirtum\u0105 tarp to, kas leid\u017eiama ir draud\u017eiama, bet \u012fgalina spr\u0119sti ne tik lengvas, bet ir sud\u0117tingas u\u017eduotis, kuri\u0173 kasdien kyla \u0161eimos gyvenime. Beje, taisykles galima (ir reikia!) keisti. Kiekvienoje \u0161eimoje ateina laikas, kai reikia jas per\u017ei\u016br\u0117ti: vaikai auga, kei\u010diasi aplinkyb\u0117s.<\/p>

***<\/p>

Vaikai \u012f m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105 \u012fne\u0161a nuostabi\u0173, bet kartu ir sukre\u010dian\u010di\u0173 poky\u010di\u0173. Mes mokom\u0117s b\u016bti t\u0117vais i\u0161 ilg\u0173 valand\u0173, praleist\u0173 \u0161alia miegan\u010dio ar savimi u\u017esi\u0117musio vaiko, kai jis nieko nereikalauja, o tiesiog gyvena. Mes mokom\u0117s b\u016bti t\u0117vais i\u0161 min\u010di\u0173, kuriomis uoliai apgaubiame savo vaik\u0105. B\u016bdami \u0161alia savo vaiko, b\u016bdami su juo, jam augant, augame ir mes, t\u0117vai. Tik padedami savo vaiko, i\u0161mokstame b\u016bti t\u0117vais. T\u0117vyst\u0117s semiam\u0117s ne i\u0161 knyg\u0173. T\u0117vyst\u0117 gimsta mumyse. Ir negali b\u016bti nieko vertingesnio.<\/p>

Pareng\u0117 Jurgita L\u016b\u017eait\u0117-Kaj\u0117nien\u0117<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. III<\/a><\/p>