{"id":1492,"date":"2023-05-08T05:14:04","date_gmt":"2023-05-08T05:14:04","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1492"},"modified":"2024-07-15T21:46:31","modified_gmt":"2024-07-15T18:46:31","slug":"ar-empatija-turi-tamsiaja-puse","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2023\/05\/08\/ar-empatija-turi-tamsiaja-puse\/","title":{"rendered":"Ar empatija turi tamsi\u0105j\u0105 pus\u0119?"},"content":{"rendered":"

\u012eprasta empatij\u0105 laikyti teigiama \u017emogaus savybe, leid\u017eian\u010dia atjausti ir geriau suprasti ar bent bandyti suprasti kito \u017emogaus skausm\u0105. Empatija reikalinga ir padeda mums b\u016bti jautresniems, atviresniems ir supratingesniems. Bet ar tai yra toks paprastas ir grynas rei\u0161kinys, turintis tik teigiam\u0105 pus\u0119?<\/em><\/p>

Germanistikos, istorijos, kognityvini\u0173 moksl\u0173 profesorius, vadovaujantis JAV Indianos universiteto eksperimentini\u0173 humanitarini\u0173 moksl\u0173 laboratorijai, Fritzas Breithauptas \u012fsitikin\u0119s, kad empatija turi ir tamsi\u0105j\u0105 pus\u0119. Pasak jo, \u017eiaurius nusikaltimus kartais darome ne d\u0117l nesugeb\u0117jimo \u012fsijausti, o veikiau kaip tik tod\u0117l, kad pernelyg s\u0117kmingai sugebame \u012fvaldyti empatijos men\u0105. Moral\u0117s po\u017ei\u016briu, empatija yra dviprasmi\u0161kas geb\u0117jimas, galintis mus suklaidinti, jei nesuprasime vis\u0173 jo sluoksni\u0173. Empatija yra m\u012fsl\u0117. Ji gali praturtinti m\u016bs\u0173 gyvenim\u0105, ta\u010diau geb\u0117jimas susitapatinti su kit\u0173 jausenomis gali paskatinti ir poliarizacij\u0105, disfunkcin\u012f elges\u012f santykiuose ar net smurt\u0105.<\/em><\/p>

F. Breithauptas, tyrin\u0117j\u0119s kult\u016brin\u0119 ir mokslin\u0119 emocij\u0173 istorij\u0105, ai\u0161kina, kad empatija yra gana nauja s\u0105voka. \u0160is terminas prad\u0117tas vartoti tik 1909 m., kai buvo i\u0161verstas i\u0161 voki\u0161kos s\u0105vokos \u201ejausti save meno k\u016brinyje\u201c. Per pastaruosius 40 met\u0173 \u0161i s\u0105voka i\u0161populiar\u0117jo, kai evoliucijos biologai prad\u0117jo tyrin\u0117ti jos vaidmen\u012f formuojantis \u017emogaus smegenims. Nuo tada empatija tapo pagrindine psichologine s\u0105voka ir dalimi to, kas, biolog\u0173 manymu, daro mus i\u0161skirtinai \u017emogi\u0161kus.<\/em><\/p>

Kadangi empatija yra \u012faugusi \u012f m\u016bs\u0173 esyb\u0119, privalome \u017einoti, koki\u0105 gali\u0105, tiek teigiam\u0105, tiek neigiam\u0105, ji turi.<\/em><\/p>

\u0160is straipsnis parengtas pagal D\u017eonatano Lamberto pokalb\u012f su prof. Fritzu Breithauptu.<\/em><\/p>

Empatijos svarba m\u016bs\u0173 gyvenime<\/strong><\/p>

Kur\u012f laik\u0105 neurologai man\u0117, kad smegenyse yra nedidelis empatijos centras, kur\u012f galima i\u0161tirti, norint geriau suprasti empatijos rei\u0161kin\u012f. Ta\u010diau v\u0117liau buvo suprasta, kad empatija n\u0117ra susitelkusi ka\u017ekurioje konkre\u010dioje smegen\u0173 vietoje. Smegen\u0173 tyrimai parod\u0117, kad kiekvien\u0105 smegen\u0173 dal\u012f naudojame tiek savo veiksmams, tiek savo jausmams, tiek kit\u0173 \u017emoni\u0173 steb\u0117jimui. Taigi, i\u0161 esm\u0117s visos smegenys u\u017esiima empatija. Tai rodo, kad empatija daro \u012ftak\u0105 visam m\u016bs\u0173 m\u0105stymui. Empatija tokia svarbi, kad negalime jos nepaisyti. Nors ir esame biologi\u0161kai pasireng\u0119 ir tartum u\u017eprogramuoti empatijai, turime mokytis, kaip su tokiu geb\u0117jimu elgtis.<\/p>

Empatija yra reikalinga, tai reik\u0161mingas geb\u0117jimas. Bet, pasak F. Breithaupto, itin svarbu j\u0105 geriau suprasti, i\u0161siai\u0161kinti jos veikimo b\u016bdus. Empatija da\u017eniausiai atne\u0161a daugiau g\u0117rio nei blogio, bet analizuoti su ja susijusias gr\u0117smes, tamsi\u0105sias puses irgi reikia, jei tikrai norime siekti geresnio, supratingesnio ir teisingesnio pasaulio.<\/p>

\u017dmon\u0117s nat\u016braliai daro prielaid\u0105, kad empatija yra savaime gera, nes ji naudinga empatijos gav\u0117jui. Bet tiesa ta, kad empatija gali b\u016bti pakankamai savanaudi\u0161ka. Empati\u0161kas asmuo jau\u010diasi ne toks vieni\u0161as, jis dalijasi savo patirtimi, ka\u017eko i\u0161moksta, gali pad\u0117ti kitam. Taigi, tur\u0117tume klausti, kam vis tik empatija yra naudingesn\u0117? I\u0161 tikr\u0173j\u0173, da\u017eniausiai tam, kuris jau\u010dia empatij\u0105 kitam.<\/p>

\u012esivaizduokime: b\u016btyb\u0117s be empatijos gyvena savo u\u017edarame pasaulyje ir negali suprasti, kad yra kit\u0173 b\u016btybi\u0173, turin\u010di\u0173 savo prot\u0105. Ta\u010diau jei jos m\u0117gina susitapatinti su kitu ir \u012fsijausti \u012f kito b\u016bsenas, tuomet suvokia, kad aplinkui yra daugyb\u0117 skirting\u0173 b\u016btybi\u0173 su \u012fvairiausia patirtimi, su skirtingais jausmais. Galima metafori\u0161kai sakyti, kad empatij\u0105 giliai jau\u010diantis \u017emogus gyvena daugiau nei vien\u0105 gyvenim\u0105. \u017dinoma, kartais tai rei\u0161kia, kad tenka ne\u0161ti kit\u0173 kan\u010dias, ta\u010diau ir kit\u0173 d\u017eiaugsmas tampa j\u0173 d\u017eiaugsmu. Empatijos geb\u0117jimas suteikia turtingesn\u012f, spalvingesn\u012f ir, \u017einoma, sud\u0117tingesn\u012f gyvenim\u0105.<\/p>

Tamsioji empatijos pus\u0117<\/strong><\/p>

Vampyri\u0161ka empatija \u2013 taip F. Breithauptas \u012fvardija toki\u0105 empatijos form\u0105, kai \u017emon\u0117s turi siek\u012f manipuliuoti tais, \u012f kuri\u0173 situacij\u0105 \u012fsijau\u010dia. Jie nori per kitus patirti pasaul\u012f taip, kad gaut\u0173 kuo daugiau naudos ar asmeninio pasitenkinimo.<\/p>

\"\"
Pexels nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Kaip pavyzd\u012f profesorius pateikia super t\u0117velius, kurie nepailsdami stengiasi savo vaikus nukreipti ta linkme, kuri, j\u0173 pa\u010di\u0173 manymu, yra teisingiausia. Jie nori savo at\u017ealoms viso, kas geriausia, tai suprantama. Bet i\u0161 ties\u0173 t\u0117vai trok\u0161ta gyventi savo vaik\u0173 gyvenim\u0105, kurti teising\u0105 jo vizij\u0105, kuri\u0105 patys susik\u016br\u0117 savo galvoje \u2013 vizij\u0105 gyvenimo be kli\u016b\u010di\u0173 ir nemalonum\u0173, kur galima d\u017eiaugtis s\u0117kme bei klest\u0117ti. Da\u017enu atveju t\u0117vai nori ir patys patirti tok\u012f gyvenim\u0105 ir perimti valdymo vair\u0105 \u012f savo rankas. Nes\u0105moningai vaiku naudojamasi beveik kaip p\u0117stininku, atimant i\u0161 jo dal\u012f savasties, bandant suprojektuoti \u012f kito gyvenim\u0105 sav\u0105j\u012f \u201ea\u0161\u201c.<\/p>

Taipogi \u017emon\u0117s \u012fsivaizduoja, kad empatija gali pad\u0117ti i\u0161spr\u0119sti sud\u0117tingus konfliktus. Ta\u010diau, F. Breithaupto nuomone, neretai empatija kaip tik veda \u012f kra\u0161tutinumus, dar labiau poliarizuoja \u017emones. Ar kalb\u0117tume apie \u0161eimynin\u0117s nesantaikos situacij\u0105, ar apie neramumus, kurie perauga \u012f pilietin\u012f kar\u0105. \u017dmon\u0117s labai greitai puola palaikyti vien\u0105 ar kit\u0105 pus\u0119. Skubiai stojant \u012f vien\u0105 pus\u0119, perimama tos pus\u0117s perspektyva su visais jos skauduliais, kit\u0105 pus\u0119 i\u0161kart nuda\u017eant tamsiais, ni\u016briais tonais. Tai kuria juoda-balta perspektyv\u0105 ir leid\u017eia pamatyti tik dal\u012f visos problemos.<\/p>

Vienas i\u0161 pavyzd\u017ei\u0173 \u2013 \u0160iaur\u0117s Airija, kuri turi ilg\u0105 konflikt\u0173 istorij\u0105. XX a. prad\u017eioje \u0161ios \u0161alies mokykl\u0173 vadovai band\u0117 i\u0161spr\u0119sti nesantaik\u0105 tarp katalik\u0173 ir protestant\u0173 jaunimo, \u012ftraukdami empatijos ugdym\u0105 \u012f mokymo program\u0105. Jie pabr\u0117\u017e\u0117, kad mokiniai mokysis apie abi puses, o vienos ar kitos pus\u0117s \u012fvykdyti \u017eiaurumai visada bus pateikti, nurodant kontekst\u0105. Ta\u010diau v\u0117lesni tyrimai parod\u0117, kad naujoji karta, kuri papildomai mok\u0117si empati\u0161kai \u017evelgti \u012f konfliktus t\u0117vyn\u0117je, buvo dar labiau poliarizuota nei ankstesnioji.<\/p>

Mokiniai \u012fsis\u0105monino, kad visada yra dvi pus\u0117s ir galiausiai pasirinko vien\u0105, kuri\u0105 palaiko. Jie pertvark\u0117 pateikt\u0105 informacij\u0105 taip, kad \u012fsijaust\u0173 \u012f \u201esavo pus\u0117s\u201c \u017emones ir atsitraukt\u0173 nuo kit\u0173. Galiausiai \u0160iaur\u0117s Airija tur\u0117jo atsisakyti \u0161io projekto, nes jis nepad\u0117jo kurti vieningesn\u0117s visuomen\u0117s, kaip buvo tik\u0117tasi.<\/p>

Kitas pavyzdys susij\u0119s su teroristiniais aktais. F. Breithaupto teigimu, daugeliui terorist\u0173 gali netr\u016bkti empatijos. Bet jie mato tik sunki\u0105 tam tikros grup\u0117s, su kuria tapatinasi, pad\u0117t\u012f: mato juos ken\u010dian\u010dius ir apleistus. Toks \u017evilgsnis dar labiau suaktyvina ir paskatina t\u0119sti aktyvi\u0105 teroristin\u0119 veikl\u0105.<\/p>

Be to, \u017emon\u0117s, giliai jau\u010diantys empatij\u0105, gali pernelyg save i\u0161sekinti. Gydytojui, kuris kasdien mato daug kan\u010di\u0173 ir skausmo, greitai tai gali tapti psichologi\u0161kai nepakeliama. Ma\u017edaug tre\u010ddalis gydytoj\u0173 ken\u010dia nuo \u201eempatijos perdegimo\u201c, kuris paveikia tiek j\u0173 profesin\u012f, tiek ir asmenin\u012f gyvenim\u0105. Jie tampa empatijos aukomis ir, ironi\u0161ka, nebegali pad\u0117ti kitiems, kiek \u012fprastai gal\u0117t\u0173.<\/p>

Empatijos nauda ir gr\u0117sm\u0117<\/strong><\/p>

Empatija gali pad\u0117ti atjausti kit\u0105 \u017emog\u0173, suteikti palaikym\u0105 ir nepalikti b\u0117doje sunki\u0105 valand\u0105. Geb\u0117jimas jausti skausm\u0105 kartu su ken\u010dian\u010diu daro mus \u017emon\u0117mis.<\/p>

Bet, pasak F. Breithaupto, daugeliu altruistin\u0117s ar humanitarin\u0117s pagalbos atvej\u0173 \u017emon\u0117s i\u0161 tikr\u0173j\u0173 ne taip stipriai \u012fsijau\u010dia \u012f \u017emogaus, kuriam reikia pagalbos, situacij\u0105. Jie labiau susitapatina su pad\u0117j\u0117jo, didvyrio, asmens, daran\u010dio pokyt\u012f, vaidmeniu. Tai n\u0117ra blogai, jei veda prie ger\u0173 ir reikaling\u0173 veiksm\u0173, bet toks \u012fsijautimas gali tur\u0117ti ir tr\u016bkum\u0173. Tarkime, jei ypatingai trok\u0161tama, kad \u017emogus, kuriam padedama, jaust\u0173si nepaprastai d\u0117kingas. Arba kartais net pas\u0105moningai norima, kad kitas \u017emogus likt\u0173 aukos vaidmenyje, nes tai padeda palaikyti didvyrio, vir\u0161esnio ir galin\u010dio pad\u0117ti status\u0105.<\/p>

Jei trok\u0161tate pripa\u017einimo ir jo nesulaukiate, tai gali virsti pasipiktinimu. Deja, toks impulsas da\u017enas. Politiniu mastu taip atsitiko Vokietijoje 2015 m., kai Vokietija labai supratingai atv\u0117r\u0117 savo sienas pab\u0117g\u0117liams. I\u0161 prad\u017ei\u0173 kilo did\u017eiulio entuziazmo banga, o paskui didelis pasipiktinimas, nes nebuvo sulaukta norimo d\u0117kingumo ir net susidurta su papildomais i\u0161\u0161\u016bkiais ir problemomis.<\/p>

F. Breithauptas tiki, kad galime i\u0161mokti bent i\u0161 dalies \u012fvaldyti empatij\u0105 ir j\u0105 kontroliuoti, pasteb\u0117ti, kada empatija tampa manipuliacine priemone, kada neleid\u017eia matyti situacijos objektyviai, o kada turi i\u0161ties gydant\u012f poveik\u012f. Mes gimstame su empatijos geb\u0117jimu, bet, kaip ir kiekvien\u0105 mums suteikt\u0105 dovan\u0105, turime j\u0105 ugdyti ir nuolat steb\u0117ti, kaip, kod\u0117l ir kam j\u0105 naudojame.<\/p>

Pareng\u0117 Dominyka Navickait\u0117<\/p>

\u017durnalas \u201eKelion\u0117\u201c 2022 m. Nr. IV (24)<\/a><\/p>