{"id":1459,"date":"2023-04-14T21:02:14","date_gmt":"2023-04-14T21:02:14","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1459"},"modified":"2024-07-15T21:47:28","modified_gmt":"2024-07-15T18:47:28","slug":"arkivysk-rolandas-makrickas-diplomatine-tarnyba-nieko-neprasyti-ir-nieko-neatsisakyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2023\/04\/14\/arkivysk-rolandas-makrickas-diplomatine-tarnyba-nieko-neprasyti-ir-nieko-neatsisakyti\/","title":{"rendered":"Arkivysk. Rolandas Makrickas. Diplomatin\u0117 tarnyba: nieko nepra\u0161yti ir nieko neatsisakyti"},"content":{"rendered":"

Dalinam\u0117s \u017eurnale \u201eKelion\u0117\u201c 2022 m. Nr. III<\/a><\/strong> publikuotu pokalbiu su mons. Rolandu Makricku, kur\u012f \u0161i\u0173 met\u0173 vasario 11 d. popie\u017eius Pranci\u0161kus paskyr\u0117 tituliniu Tolentino arkivyskupu. <\/p>

Ba\u017eny\u010dioje yra daugyb\u0117 keli\u0173 ir b\u016bd\u0173 tarnauti Dievui. Vienas j\u0173 \u2013 diplomatin\u0117 tarnyba, kurion pakviestas \u017emogus \u012fsipareigoja eiti ten, kur tik Ba\u017eny\u010dia j\u012f si\u0173s. \u0160iandien turime vos por\u0105 lietuvi\u0173, aktyviai besidarbuojan\u010di\u0173 \u0160ventojo Sosto diplomatin\u0117je tarnyboje, tai \u2013 nuncijus Ukrainoje arkivysk. Visvaldas Kulbokas ir mons. Rolandas Makrickas (g. 1972), su kuriuo susitikome pokalbiui jo tarnyst\u0117s vietoje \u2013 Did\u017eiosios \u0160v\u010d. Marijos (Santa Maria Maggiore) bazilikoje Romoje, kurios ypatinguoju komisaru \u0161\u012f kunig\u0105 paskyr\u0117 popie\u017eius Pranci\u0161kus. Be to, \u0161is lietuvis nuo 2019 m. eina Vatikano valstyb\u0117s sekretoriato administracijos skyriaus vadovo pareigas, o prie\u0161 tai darbavosi ne vienoje Apa\u0161talin\u0117je nunciat\u016broje \u012fvairiuose pasaulio kampeliuose. Su monsinjoru Rolandu kalbam\u0117s apie jo jaunyst\u0119 gimtuosiuose Bir\u017euose, meil\u0119 aviacijai, pa\u0161aukimo keli\u0105, studijas ir diplomatin\u0119 tarnyb\u0105.<\/em><\/p>

\"\"
Prie Popie\u017ei\u0161kosios Did\u017eiosios Marijos bazilikos
(Santa Maria Maggiore), 2022 m.<\/figcaption><\/figure>

M\u016bs\u0173 pokalb\u012f norisi prad\u0117ti tradici\u0161kai \u2013 nuo pa\u010dios prad\u017eios. Kur prasid\u0117jo J\u016bs\u0173 gyvenimo kelion\u0117?<\/strong><\/p>

Esu kil\u0119s i\u0161 Bir\u017e\u0173. Ties\u0105 pasakius, gimiau klebonijoje, ta\u010diau nepagalvokit nieko blogo: Bir\u017e\u0173 parapijos klebonija 1972 m. buvo nacionalizuota ir joje \u012frengti gimdymo namai. Na, o atk\u016brus Nepriklausomyb\u0119 pastatas buvo gr\u0105\u017eintas Ba\u017eny\u010diai. Dabar, kai sugr\u012f\u017etu \u012f Bir\u017eus, drauge aplankau ir klebon\u0105, ir savo gimimo viet\u0105. Taigi, pasaul\u012f i\u0161vydau klebonijoje ir niekur toli nenu\u0117jau. (Juokiasi.)<\/p>

Augote sovietme\u010diu, kai Ba\u017enytin\u0117 veikla buvo ne tik ribojama, bet ir persekiojama. Kaip tokiose aplinkyb\u0117se augot tik\u0117jime ir atpa\u017einot savo pa\u0161aukim\u0105?<\/strong><\/p>

Bir\u017euose gana stipriai jaut\u0117me Ba\u017eny\u010dios persekiojim\u0105 sovietme\u010diu, veikiausiai d\u0117l to, kad kardinolas Vincentas Sladkevi\u010dius tuo metu tarnavo Pabir\u017e\u0117je, paskui \u2013 Nemun\u0117lio Radvili\u0161kyje. Taigi, gyvenome zonoje, kur ba\u017enytin\u0117 veikla buvo var\u017eoma, ir kunigai saugojosi, kad neb\u016bt\u0173 vie\u0161os katechez\u0117s. D\u0117l to ir mano pasiruo\u0161imas Pirmajai Komunijai buvo toks gan formalus, greitas \u2013 nebuvo s\u0105lyg\u0173 normaliam mokymuisi. Bet b\u016bnant a\u0161tuoneri\u0173 nat\u016braliai kilo noras patarnauti per \u0161v. Mi\u0161ias. D\u017eiaugiuosi, kad m\u016bs\u0173 parapijoje tarnavo labai geri kunigai, tikri idealistai \u2013 a. a. Bronius Strazdas, vikaras a.a. Edmundas Rinkevi\u010dius. Tuo metu, kai visi ie\u0161kojom savo heroj\u0173, gal\u0117jau \u017evelgti \u012f juos.<\/p>

Mokykloje man\u0119s klausin\u0117davo: kod\u0117l eini \u012f ba\u017eny\u010di\u0105? Ar buvai ten per Kal\u0117das? Ta\u010diau labai agresyvios ateizacijos nepatyriau, niekad nebuvau pionieriumi ar komjaunuoliu. Kadangi t\u0117vai netur\u0117jo ypating\u0173 darb\u0173, buvo paprasti \u017emon\u0117s, nors reguliariai lank\u0117 Ba\u017eny\u010di\u0105, m\u016bs\u0173 \u0161eima ypating\u0173 suvar\u017eym\u0173 nepatyr\u0117. Vis d\u0117lto jau\u010diau, kad b\u016bdamas ba\u017enytinis, esu ka\u017ekuo kitoks ir apie savo tik\u0117jim\u0105 geriau vie\u0161ai nekalb\u0117ti.<\/p>

Na, o at\u0117jus Nepriklausomybei tur\u0117jau galimyb\u0119 dalyvauti ateitinink\u0173 veikloje, pamenu pirm\u0105j\u0105 j\u0173 stovykl\u0105, pirmuosius susitikimus. Tai buvo \u012fkv\u0117pimo, entuziazmo laikai, kai tradicin\u0119 maldaknyg\u0119 buvo galima pad\u0117ti \u012f \u0161al\u012f: atsirado naujos maldos formos, giesm\u0117s, Taiz\u00e9 pamaldos, susitikimai, paskaitos, stovyklos\u2026 Tuomet pama\u010diau daug pilnesn\u012f tik\u0117jim\u0105, kuriame \u2013 ne tik apeigos, bet \u2013 tiesa, svarbiausi gyvenimo principai, kuriais sekdamas tampi laimingas. Taigi, negaliu pasakyti, kad patyriau ypating\u0173 nu\u0161vitim\u0173 ar jaudinan\u010di\u0173 patyrim\u0173, bet tiesiog jau\u010diausi savo vietoje gyvendamas tik\u0117jimo gyvenim\u0105.<\/p>

\u017dinoma, baigdamas mokykl\u0105 nat\u016braliai galvojau, k\u0105 daryti toliau. Jau buvau susij\u0119s su aviacija \u2013 sklandydavau sklandytuvais, nes Bir\u017euose buvo aerodromas. Vienu metu nor\u0117jau rinktis civilin\u0117s aviacijos mokslus \u2013 labai trauk\u0117 skraidymas, galimyb\u0117 pakilti vir\u0161 \u017eem\u0117s. Vis d\u0117lto apsisprend\u017eiau rinktis seminarij\u0105. O paskraidyt galiu ir dabar \u2013 mielai tai darau, kai sugr\u012f\u017etu \u012f Lietuv\u0105.<\/p>

Neretai besirenkan\u010diam kunigyst\u0119 tenka susidurti su artim\u0173j\u0173 siekiu atkalb\u0117ti, nesupratimu ir pana\u0161iai. Ar Jums teko patirti k\u0105 nors pana\u0161aus, stojant \u012f seminarij\u0105?<\/strong><\/p>

Dideli\u0173 dram\u0173 tikrai nebuvo. Kai tik apsisprend\u017eiau, pirmiausia apie tai pasakiau savo pusbroliui Povilui Kleziui, kuris jau buvo kunigas. Tada i\u0161 jo gavau verting\u0173 patarim\u0173. Be to, \u017evelgdamas \u012f pusbrol\u012f, kunigo gyvenim\u0105 jau gal\u0117jau steb\u0117ti i\u0161 arti ir suprasti, kad kunigyst\u0117 yra kur kas daugiau nei vien stov\u0117jimas prie altoriaus.<\/p>

Mano \u0161eima d\u0117l tokio sprendimo labai nenustebo, nors t\u0117veliai ir ragino gerai pagalvoti, nes kunigo kelias nelengvas. Tiesa, augom penkiese: trys broliai ir dvi ses\u0117s. A\u0161 \u2013 pats jauniausias, tad t\u0117vams tikrai nereik\u0117jo jaudintis, kad netur\u0117s an\u016bk\u0173 \u2013 vyresnieji jau tur\u0117jo \u0161eimas, tod\u0117l \u2013 jokio nuostolio (juokiasi).<\/p>

Taigi, po vidurin\u0117s mokyklos baigimo i\u0161kart stojau \u012f kunig\u0173 seminarij\u0105, vos antri metai, kai buvo galima stoti be suvar\u017eym\u0173 ir kontrol\u0117s. M\u016bs\u0173 kursas tuomet buvo did\u017eiausias \u2013 prad\u0117jom 68, o visoje Kauno seminarijoje tuo metu buvo 120 klierik\u0173.<\/p>

\"\"
Slidin\u0117jant su Akademijos kurso draugais Italijoje, 2005 m.<\/figcaption><\/figure>

Vis d\u0117lto Kauno seminarijoje praleidot labai nedaug laiko \u2013 greitai i\u0161vykote \u012f Rom\u0105\u2026<\/strong><\/p>

Po pirm\u0173j\u0173 filosofijos studij\u0173 met\u0173 JAV vyskup\u0173 konferencija skyr\u0117 param\u0105 Lietuvai ir skatino, kad keletas seminarist\u0173 ir kunig\u0173 vykt\u0173 studijuoti \u012f Rom\u0105. \u012e pirm\u0105j\u0105 toki\u0173 student\u0173 grup\u0119 vyskupas mane ir pakviet\u0117.<\/p>

I\u0161vykimo dien\u0105 pamenu kaip labai dramati\u0161k\u0105. Tuo metu vyko Rugpj\u016b\u010dio pu\u010das. Kaune buvo visi\u0161ka suirut\u0117, viskas u\u017edaryta\u2026 Buvo neramu, ar pavyks i\u0161vykti, bet kardinolas Sladkevi\u010dius mums pasak\u0117: \u201eEikim pirmiau \u012f Arkikatedr\u0105, visi pasimelsim Mi\u0161iose ir tada bandykit va\u017eiuot. Jeigu Dievas nor\u0117s, i\u0161va\u017eiuosit.\u201c Nema\u017eai pakratyti pasienyje s\u0117kmingai i\u0161va\u017eiavome. Vis d\u0117lto lyd\u0117jo nerimas: i\u0161vykome, o ar gal\u0117sim sugr\u012f\u017eti? Kas bus, jeigu pasikeis vald\u017eia ir liksim Italijoj? Taigi, vos ne Sibiro tremties nuotaikos. Tik per radij\u0105 i\u0161gird\u0119, kad reikalai krypsta gera linkme, aprimome, o atvykus \u012f Venecij\u0105 ir suvalgius pirm\u0105 itali\u0161k\u0105 pic\u0105, nuslinko visa \u012ftampa.<\/p>

Romoje mus pasitiko ambasadorius Stasys Lozoraitis ir \u012fteik\u0117 pirmuosius Nepriklausomos Lietuvos pasus, o juk i\u0161vykome dar su Tarybin\u0117s Lietuvos\u2026 Taigi, i\u0161keliavome pa\u010diu virsmo metu, j\u012f gal\u0117jome steb\u0117ti jau i\u0161 kitos pus\u0117s. Kasmet gr\u012f\u017e\u0119 atostogoms matydavom, kaip Lietuva vis labiau kei\u010diasi.<\/p>

Tiesa, kone visas atostogas praleisdavau ateitinink\u0173 stovyklose, nors ateitininku taip ir netapau. Jau susiruo\u0161us\u012f stoti \u012f ateitininkij\u0105, mane i\u0161siunt\u0117 studijuoti \u012f Rom\u0105, o paskui vyresniam jau g\u0117da ir bestoti buvo. Taigi, a\u0161 d\u016b\u0161ioj ateitininkas, bet formaliai juo niekad netapau (juokiasi).<\/p>

Koks buvo \u012fsp\u016bdis jaunam \u017emogui i\u0161 sovietin\u0117s Lietuvos atvykusiam \u012f Rom\u0105 \u2013 vakarieti\u0161k\u0105 miest\u0105?<\/strong><\/p>

Atrod\u0117, jog per kelias dienas atsid\u016briau kitame pasaulyje: viskas atrod\u0117 kitaip, viskas stebino. Ypa\u010d skirtumai Ba\u017eny\u010dioje: buvo \u012fsp\u016bdinga matyti did\u017eiausius kataliki\u0161kus universitetus, juk Lietuvoje vienintel\u0117 kataliki\u0161ka ugdymo \u012fstaiga tuo metu buvo seminarija. Be to, gyvenome Popie\u017ei\u0161kojoje \u0160v. Kazimiero kolegijoje, kur mumis r\u016bpinosi kolegijos rektorius prelatas Algimantas Bartkus, o paskaitas lank\u0117me universitete drauge su pasaulie\u010diais. Tai visai kitoks modelis nei seminarijoje, kur visas gyvenimas kunkuliavo po vienu stogu. Tiesa, buvo nema\u017eas i\u0161\u0161\u016bkis greitai i\u0161mokti kalb\u0105, i\u0161silaikyti egzaminus. Bendramoksliai labai dom\u0117josi Lietuva, pra\u0161\u0117 daugiau apie j\u0105 papasakoti, tai irgi buvo stimulas mokytis.<\/p>

\"\"
Susitikimas su Popie\u017eiumi Benediktu XVI, 2007 m.<\/figcaption><\/figure>

Atvykimas \u012f Rom\u0105 man buvo tartum naujas gimimas: nauja kalba, nauja kult\u016bra, nauji \u017emon\u0117s\u2026 Tokia patirtis t\u0119s\u0117si vis\u0105 gyvenim\u0105: baig\u0119s seminarij\u0105 penkerius metus tarnavau Lietuvoje, tada gr\u012f\u017eau Romon t\u0119sti studij\u0173 ir po to kas trejus\u2013ketverius metus vykau vis \u012f kitas \u0161alis. Diplomatin\u0117je tarnyboje taip jau yra, turi greitai prisitaikyti prie kit\u0173 aplinkybi\u0173, i\u0161mokti kit\u0173 kalb\u0173. Ilgainiui prie to pripranti ir, ilgiau pabuv\u0119s vienoje vietoje, jau lauki, kad keliautum \u012f kit\u0105, gal\u0117tum i\u0161mokti ka\u017ek\u0105 naujo. Tai neleid\u017eia u\u017esistov\u0117ti vietoje, kaip u\u017esistovi nejudinamas vanduo. \u017dinoma, ir gyvendamas vienoje vietoje gali nesustoti, tobul\u0117ti, bet regimi poky\u010diai yra geras post\u016bmis.<\/p>

Nema\u017eai laiko tarnavote Vatikano atstovyb\u0117se u\u017esienyje \u2013 apa\u0161talin\u0117se nunciat\u016brose \u2013 kaip nuncijaus pad\u0117j\u0117jas. Kur keliauti, prad\u0117jus diplomatin\u0119 tarnyb\u0105, teko pirmiausiai?<\/strong><\/p>

2005 m. atlikau pirm\u0105j\u0105 diplomatin\u0119 praktik\u0105 Lotyn\u0173 Amerikoje, Bolivijoje, o pirmas mano paskyrimas \u2013 \u012f Kaukazo \u0161alis: Gruzij\u0105, Arm\u0117nij\u0105 ir Azerbaid\u017ean\u0105, kur Apa\u0161talin\u0117je nunciat\u016broje dirbau nuo 2006 iki 2009 m. Tai buvo neramus laikas, nes 2008 m. vyko Rusijos ir Gruzijos karas, Abchazijos ir Piet\u0173 Osetijos teritorij\u0173 okupacijos. \u012e Abchazij\u0105 dar prie\u0161 kar\u0105 va\u017eiuodavom lankyti katalik\u0173 bendruomen\u0117s, Jungtini\u0173 Taut\u0173 mal\u016bnsparniu nuskrisdavom \u012f Suchum\u012f, tai tikrai \u012fsp\u016bdingas kra\u0161tas, kur vienoje vietoje galima patirti visus keturis met\u0173 laikus. Kaukazas turi savo b\u016bd\u0105, savo tautin\u012f charakter\u012f. Tai trys ma\u017eos valstyb\u0117s, nuolat esan\u010dios tam tikrame pavojuje. Prasid\u0117jus karui ma\u017eai tautai nat\u016braliai baisu, kad ji i\u0161nyks. Kaukaze visiems b\u016bdinga kilus pavojui sl\u0117ptis kalnuose: per por\u0105 valand\u0173 miestas gali visi\u0161kai i\u0161tu\u0161t\u0117ti \u2013 visi pakyla \u012f kalnus.<\/p>

\"\"
\u0160v. Mi\u0161ios Lietuvi\u0173 \u0160iluvos koply\u010dioje National
Shrine bazilikoje Va\u0161ingtone, 2016 m.<\/figcaption><\/figure>

Prisimenu, kai buvo prane\u0161ta, kad bombarduos Tbilis\u012f (paskui i\u0161 ties\u0173 bombardavo oro uost\u0105) teko va\u017eiuoti per miest\u0105 ir matyti j\u012f visi\u0161kai tu\u0161\u010di\u0105. O paskui gyvenimas pama\u017eu atsistato, bet tai n\u0117ra paprasta: daug sielvarto, laidojami \u017euvusieji, u\u017eimtos teritorijos, kur negalima \u012fva\u017eiuoti. Po toki\u0173 \u012fvyki\u0173, kiek \u012fmanoma, lankydavom vietines ba\u017eny\u010dias, buvo svarbu pamatyti, ar m\u016bs\u0173 kunigai lik\u0119, ar parapijos veikia. Reik\u0117davo pargabenti ir \u017euvusi\u0173j\u0173 palaikus \u2013 \u012f u\u017eimt\u0105 teritorij\u0105 niekas negal\u0117davo \u012feiti. B\u016bdavo taip: va\u017eiuojant \u012f priek\u012f ve\u017ei maisto \u017emon\u0117ms, o gr\u012f\u017etant parve\u017ei palaikus\u2026 Tad asmenines \u017emoni\u0173 tragedijas to karo metu teko matyti i\u0161 arti, o karo realyb\u0117 yra \u017eiauri.<\/p>

Taigi, trejus metus praleidote Kaukazo kra\u0161tuose. Kur vykote po to?<\/strong><\/p>

Pabuvus Kaukaze, mane i\u0161siunt\u0117 \u012f \u0160iaur\u0119 \u2013 Apa\u0161talin\u0119 nunciat\u016br\u0105 Stokholme, kuriai priklaus\u0117 r\u016bpintis visomis penkiomis \u0160iaur\u0117s \u0161alimis: \u0160vedija, Suomija, Norvegija, Danija ir Islandija. \u017dinoma, Katalik\u0173 Ba\u017eny\u010dia tose \u0161alyse \u017emoni\u0173 skai\u010diumi nedidel\u0117 \u2013 kiekvienoje vos po vien\u0105 vyskupij\u0105, i\u0161skyrus Norvegij\u0105. Vis d\u0117lto dabar tai vienintel\u0117s Europos \u0161alys, kuriose katalik\u0173 skai\u010dius auga, ta\u010diau taip yra d\u0117l emigracijos.<\/p>

\u0160iaur\u0117s \u0161alyse Ba\u017eny\u010dia tautin\u0117ms grup\u0117ms, emigrantams, da\u017enai suteikdavo erdv\u0119 susitikimams, taip pat ir lietuvi\u0173 bendruomenei. Atvyk\u0119s \u012f Islandij\u0105 per Kal\u0117das paprastai \u0161v. Mi\u0161ias aukodavau ir kal\u0117jime. Islandijos lietuviai \u017einojo, kad yra keletas ten \u012fkalint\u0173 tautie\u010di\u0173 ir labai krik\u0161\u010dioni\u0161kai jais r\u016bpindavosi. Kal\u0117d\u0173 proga jie surinkdavo kaliniams daugyb\u0119 knyg\u0173, nes \u017einojo, kad tai bus geriausia dovana, o kadangi ten patekti paprastai negalima, pra\u0161ydavo, kad aplanky\u010diau juos kaip kunigas ir perduo\u010diau dovanas.<\/p>

V\u0117liau vykote tol\u0117liau \u2013 \u012f Amerik\u0105. Kuo ypatingas buvo laikas, praleistas ten?<\/strong><\/p>

Trejus su puse met\u0173 praleidau Va\u0161ingtone esan\u010dioje nunciat\u016broje. 2015 m. ten vyko Popie\u017eiaus Pranci\u0161kaus vizitas. Reik\u0117jo darbuotis organizuojant \u0161\u012f vizit\u0105, o popie\u017eius jo metu pirm\u0105 kart\u0105 kalb\u0117jo dviem r\u016bmams \u2013 ir Auk\u0161tiesiems, ir \u017demiesiems. Baltuosiuose R\u016bmuose buvo priimti visi popie\u017eiai, bet Pranci\u0161kus buvo pirmas, kuris ten prisistat\u0117 kaip imigrantas, kil\u0119s i\u0161 Lotyn\u0173 Amerikos, bet jo \u0161aknys Europoje. Taigi, t\u0105 susitikim\u0105 lyd\u0117jo jautrios temos, popie\u017eius daug kalb\u0117jo apie pab\u0117g\u0117lius. Tai buvo ilgiausia ligi tol trukusi popie\u017eiaus kelion\u0117, kurios metu jis aplank\u0117 ne tik Va\u0161ington\u0105: kelion\u0119 prad\u0117jo Kuboje, o baig\u0117 \u0160eim\u0173 kongrese Filadelfijoje.<\/p>

Po trej\u0173 met\u0173 Amerikoje gal\u0117jote patirti nemenk\u0105 kontrast\u0105 \u2013 buvote i\u0161si\u0173stas \u012f Afrik\u0105. Papasakokite apie savo patirtis ten, koki\u0105 Ba\u017eny\u010di\u0105 pamat\u0117te Afrikoje?<\/strong><\/p>

Afrikoje buvau paskirtas \u012f Apa\u0161talin\u0119 nunciat\u016br\u0105 Gabono respublikoje ir patar\u0117ju \u012f Kong\u0105. Gabone nuncijaus nebuvo, tik Konge, nunciat\u016bra buvo pavesta patik\u0117tiniui, tad ten teko vadovauti nunciat\u016brai. Ji buvo labai sena ir varginga, tad \u0117m\u0117m\u0117s statyb\u0173 \u2013 tai buvo pirma dideli\u0173 statyb\u0173 patirtis mano gyvenime, o dar Afrikoje! Na, bet \u010dia kur kas \u012fdomesnis misijinis aspektas \u2013 keliauti po parapijas, vyskupijas, dalyvauti \u0161vent\u0117se, susitikti su tikin\u010diaisiais. Afrikoje Ba\u017eny\u010dia yra labai dinami\u0161ka, charizmatin\u0117, \u017emon\u0117s labai iml\u016bs. Kilo mintis tarp ambasad\u0173 surengti futbolo \u010dempionat\u0105. Ambasada pasirinko po mokykl\u0105, jos vaikus apreng\u0117 savo \u0161alies nacionaline uniforma ir \u017eaid\u0117. Taigi, pirm\u0105kart buvo suburta Vatikano futbolo komanda.<\/p>

\u017dmon\u0117s Afrikoje labai entuziastingi, Ba\u017eny\u010dia labai jauna, \u0161eimos gausios \u2013 gatv\u0117s pilnos vaik\u0173. Ba\u017eny\u010dia ten turi daug mokykl\u0173, t\u0119sia savo edukacines tradicijas, nuo seno Afrikoje aktyviai darbuojasi salezie\u010diai. Be to, Ba\u017eny\u010dia Afrikoje uoliai r\u016bpinasi ir medicinine pagalba \u017emon\u0117ms. Taigi, Ba\u017eny\u010dios vaidmuo n\u0117ra tik liturginis, ji uoliai prisideda prie aukl\u0117jimo, \u0161vietimo bei gydymo.<\/p>

\"\"
Mons. Rolandas Makrickas Gabone, susitikime Librevilyje 2018 m.
<\/figcaption><\/figure>

Na, o baig\u0119s misij\u0105 Afrikoje gavau paskyrim\u0105 \u012f Valstyb\u0117s sekretoriat\u0105 Vatikane. Taigi, atlikdamas \u0161ias pareigas, jau tur\u0117jau r\u016bpintis visomis pasaulio nunciat\u016bromis, prakti\u0161kai visose pasaulio \u0161alyse, i\u0161skyrus \u0161e\u0161ias, su kuriomis Vatikanas neturi diplomatini\u0173 santyki\u0173. Tai visi\u0161kai administracinis darbas, bet reikalingas tam, kad Vatikano atstovyb\u0117s gal\u0117t\u0173 atlikti savo misij\u0105. Na, o be \u012fprastini\u0173 administravimo darb\u0173, prasid\u0117jo ir popie\u017eiaus Pranci\u0161kaus ekonomin\u0117 reforma, kai reik\u0117jo sen\u0105 model\u012f pritaikyti prie nauj\u0173 standart\u0173: gim\u0117 ir Ekonomikos sekretoriatas, ir Generalinio revizoriaus institucija, ir Finansini\u0173 pervedim\u0173 kontrol\u0117s institucija. Taigi, reik\u0117jo daug k\u0105 perorganizuoti Valstyb\u0117s sekretoriato administracijoje. Vyko ir administracini\u0173 institucij\u0173, kurios u\u017esiima investicijomis, suvienijimas \u012f vien\u0105 finansin\u012f organ\u0105. Per pustre\u010di\u0173 met\u0173 visa ligi tol buvusi sistema buvo performuota ir \u012fgavo visai nauj\u0105 stili\u0173. Reformos Vatikane apskritai n\u0117ra lengvas dalykas, o k\u0105 jau kalb\u0117ti apie finansin\u0119 ir administracin\u0119 sritis.<\/p>

Be \u0161i\u0173 nelengv\u0173 pareig\u0173 visai neseniai esate paskirtas ir Did\u017eiosios \u0160v\u010d. Marijos bazilikos (Santa Maria Maggiore) Romoje ypatinguoju komisaru. Ar galite pla\u010diau papasakoti apie \u0161i\u0105 savo u\u017eduot\u012f?<\/strong><\/p>

\u0160ios bazilikos finansin\u0117 situacija tapo labai sud\u0117tinga pandemijos metu, be to, buvo ir strukt\u016brini\u0173 administravimo problem\u0173. Tad ir \u010dia \u2013 naujas reformos laikotarpis. O \u0161i bazilika labai svarbi pa\u010diam Popie\u017eiui, jis da\u017enai \u010dia lankosi. Svarbu padaryti bazilikos statut\u0173 ir visos kapitulos (kapitula anks\u010diau buvo vyskup\u0173 patariamoji institucija, kanaunink\u0173 grup\u0117 prie katedros, \u2013 red. past.) veiklos reform\u0105, siekiant, kad ji atitikt\u0173 \u0161io laiko dvasi\u0105 ir kad \u0161i institucija b\u016bt\u0173 naudinga \u0161iandien. Siekiama \u012fkurti kapitulos jungiam\u0173 dvasinink\u0173 maldos grup\u0119 \u2013 vyskup\u0173 ir kunig\u0173, kurie jau atlik\u0119 savo aktyvi\u0105 tarnyst\u0119, se\u00adnat\u00adv\u0117\u00adje savo j\u0117gas skirt\u0173 maldai u\u017e Popie\u017ei\u0173 ir Ba\u017eny\u010di\u0105. Popie\u017eius nor\u0117jo, kad \u012fvykt\u0173 ne tik administracin\u0117s veiklos poky\u010diai, jis nor\u0117jo reformuoti pa\u010di\u0105 bazilikos kapitulos institucij\u0105, kad ji veikt\u0173, siekdama nauj\u0173 tiksl\u0173: maldos, pastoracijos ir liturgijos puosel\u0117jimo ir palaikymo. Kanauninkai nebeturi u\u017esiimti ekonomine ar administracine veikla, tad kuriame atskir\u0105 administracin\u012f organ\u0105, kuris r\u016bpinsis \u0161ia sritimi. Tokia reforma yra ir modelis, skirtas Visuotinei Ba\u017eny\u010diai. Pasak popie\u017eiaus, kapitula turi b\u016bti comunit\u00e0 orante \u2013 maldai atsid\u0117jusi bendruomen\u0117. Tad b\u016btina pereiti nuo \u201ebeneficio\u201c (nauda) \u012f \u201eservicio\u201c (tarnyst\u0117).<\/p>

Ba\u017eny\u010dioje ne kart\u0105 yra vykusios pana\u0161ios reformos, pavyzd\u017eiui, vienuolij\u0173 reformos, perm\u0105stant, kokie tur\u0117t\u0173 b\u016bti pa\u0161v\u0119stojo gyvenimo bendruomeni\u0173 u\u017edaviniai, o \u010dia \u2013 senos institucijos, kapitulos, reforma. Tai nemenkas darbas, kuriam reikia bendradarbiavimo ir daug derinimo su ekspertais i\u0161 \u012fvairi\u0173 institucij\u0173.<\/p>

\"\"
Prie darbo stalo, 2022 m. Ses. Faustinos Elenos Andrulyt\u0117s, SF nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Gird\u0117jau, kad \u0161i\u0105 nauj\u0105 atsaking\u0105 u\u017eduot\u012f i\u0161 popie\u017eiaus gavote tiesiog koridoriuje\u2026<\/strong><\/p>

Vien\u0105 dien\u0105 sulaukiau skambu\u010dio, kurio metu man prane\u0161\u0117, jog popie\u017eius kvie\u010dia susitikti, ir a\u0161, at\u0117j\u0119s \u012f darb\u0105, pas j\u012f u\u017eei\u010diau, nors tuo metu popie\u017eius buvo kitame susitikime. Taigi, taip ir nutiko: prane\u0161iau, kad at\u0117jau, tuomet popie\u017eius trumpam i\u0161\u0117jo savo susitikimo ir m\u016bs\u0173 pokalbis i\u0161 ties\u0173 \u012fvyko koridoriuje (juokiasi). Tai popie\u017eiui Pranci\u0161kui \u012fprasta, jis elgiasi labai paprastai.<\/p>

I\u0161kart sutikot? Nebuvo abejoni\u0173 d\u0117l \u0161ios tarnyst\u0117s?<\/strong><\/p>

Kai popie\u017eius klausia, negali atsakyt (juokiasi). Sakiau: \u201eJeigu J\u016bs pasitikit, a\u0161 priimu tas pareigas.\u201c Juk mes, diplomatai, tam ir esam, kad b\u016btume visada pasiruo\u0161\u0119 bet kokiai tarnybai. Juk ir va\u017eiuoti i\u0161 Amerikos \u012f Afrik\u0105 n\u0117ra taip paprasta, tokie kontrastai\u2026 Diplomato tarnyboje turi eiti visur, kur tik popie\u017eius kvie\u010dia, nebent b\u016bt\u0173 labai objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 atsisakyti. Tiesiog toks yra m\u016bs\u0173 pa\u0161aukimas.<\/p>

I\u0161 diplomat\u0173 galima mokytis klusnumo!<\/strong><\/p>

Nesakau, kad diplomatai \u2013 kunig\u0173 idealist\u0173 grup\u0117, kurie siun\u010diami eis per ugn\u012f ir vanden\u012f. Vis d\u0117lto prad\u0117dami tas studijas visi esame pakankamai s\u0105moningi ir suprantam, kad teks keliauti ir ten, kur nesinor\u0117s. Vis d\u0117lto net ir i\u0161 tokio, regis, nelengvo paskyrimo \u012f Afrik\u0105 man lik\u0119 tik patys \u0161viesiausi prisiminimai: d\u0117l naujos kult\u016bros pa\u017einimo, d\u0117l naujos kalbos ir kit\u0173 dalyk\u0173. Svarbu netik\u0117t\u0105 paskyrim\u0105 priimti ramiai ir keliauti ten, kur esi siun\u010diamas. Klausimui, noriu ar ne, \u010dia nelieka vietos. Diplomatin\u0117je tarnyboje veikia principas nieko nepra\u0161yti ir nieko neatsisakyti.<\/p>

Labai \u012fdomu, kaip apskritai pasirinkot diplomatin\u0119 tarnyb\u0105. Juk, kaip kunigas, veikiausiai tur\u0117jote daugyb\u0119 \u012fprastesni\u0173 galimybi\u0173, pavyzd\u017eiui, rinktis tarnyst\u0119 parapijoje, pastoracin\u0119 veikl\u0105.<\/strong><\/p>

Turb\u016bt, kaip ir kiekvienas, ateidamas \u012f seminarij\u0105 svajojau, kaip vikarausiu, klebonausiu ar tarnausiu kaip kapelionas. Kai i\u0161vykau studijuoti teologijos, galvojau, kad ateityje teks d\u0117styti ir darbuotis pastoracin\u0117je srityje.<\/p>

Pirmasis nuncijus Baltijos \u0161alims po Ne\u00adpri\u00adklau\u00adso\u00admy\u00adb\u0117s paskelbimo, su kuriuo teko bendrauti dirbant Lietuvos vyskup\u0173 konferencijos sekretoriate, Justo Mullor Garcia po paskyrimo Lietuvoje dar buvo nusi\u0173stas \u012f Meksik\u0105, o tuomet gr\u012f\u017eo \u012f Rom\u0105 vadovauti Popie\u017ei\u0161kajai ba\u017enytinei akademijai, kurioje rengiami \u0160ventojo Sosto diplomatai. Taigi, jis mane pa\u017einojo ir pakviet\u0117 \u012f akademij\u0105 jau 2001 m., bet tuo metu buvau k\u0105 tik prad\u0117j\u0119s Ba\u017eny\u010dios istorijos studijas, o diplomatin\u0117ms studijoms reikalinga kanon\u0173 teis\u0117. Per ribot\u0105 laik\u0105 baigti istorijos magistrant\u016br\u0105, doktorant\u016br\u0105 ir kanon\u0173 teis\u0119 buvo tiesiog ne\u012fmanoma. Po dvej\u0173 met\u0173 v\u0117l sulaukiau skambu\u010dio\u2026 B\u016btent su buvusio nuncijaus Garsijos tarnyste Popie\u017ei\u0161kojoje diplomatin\u0117je akademijoje atsinaujino ir lietuvi\u0173 studijos joje. Prie\u0161 tai buv\u0119 tos tarnybos dvasininkai \u2013 kard. Audrys Juozas Ba\u010dkis, arkivysk. Jonas Bulaitis, arkivysk. Paulius Marcinkus \u2013 jau buvo vyresnio am\u017eiaus, taigi arkivysk. Garcia d\u0117ka tiek dabartinis Ukrainos nuncijus Visvaldas Kulbokas, tiek a\u0161 papild\u0117me Vatikano kunig\u0173 diplomat\u0173 gretas.<\/p>

Popie\u017ei\u0161koji ba\u017enytin\u0117 akademija yra institucija, \u012f kuri\u0105 kvie\u010diami Romoje studijuojantys kunigai arba pra\u0161oma, kad patys vyskupai pateikt\u0173 nuncijui ar diplomatin\u0117s akademijos prezidentui tinkamas kandidat\u016bras, taigi, \u010dia \u017emon\u0117s \u0161ioms studijoms yra pristatomi. Svarbu, kad \u012f diplomatin\u0119 tarnyb\u0105 ateit\u0173 kit\u0173 \u012fvertinti, kaip galintys s\u0117kmingai dirbti \u0161ioje srityje, asmenys, turintys Ba\u017eny\u010dios siuntim\u0105.<\/p>

\u0160is pakvietimas keit\u0117 mano gyvenim\u0105 radikaliai: buvo ai\u0161ku, kad tarnausiu ne Lietuvoje, o bet kur visame pasaulyje, ne vietin\u0117je, o Visuotin\u0117je Ba\u017eny\u010dioje.<\/p>

\"\"
Susitikimas su Popie\u017eiumi Pranci\u0161kumi, 2022 m.<\/figcaption><\/figure>

Kokia patirtis b\u016bti toje Visuotin\u0117je Ba\u017eny\u010dioje, gyvenant Vatikane, susitinkant popie\u017ei\u0173 koridoriuose, matant jo tarnyst\u0119, jo sprendimus, jo nor\u0105 atnaujinti, reformuoti Ba\u017eny\u010di\u0105, jau\u010diant t\u0105 vidin\u012f puls\u0105, kurio mes neu\u017e\u010diuopiam?<\/strong><\/p>

Visuotin\u0117 Ba\u017eny\u010dia yra\u2026 visuotin\u0117. Dirbdamas Vatikane Ba\u017eny\u010di\u0105 matau kaip mozaik\u0105, Ba\u017eny\u010dia n\u0117ra vienos spalvos ko\u0161\u0117, kuri\u0105 verda keletas \u017emoni\u0173. Ji susideda i\u0161 labai autenti\u0161k\u0173 vietini\u0173 ba\u017eny\u010di\u0173, o kiekviena j\u0173 turi savo i\u0161\u0161\u016bkius, problemas ir teigiamus dalykus. Svarbu bendras vardiklis \u2013 tik\u0117jimas ir Ba\u017eny\u010dios supratimas. Ba\u017eny\u010dia n\u0117ra tik institucija su nejudamomis tradicijomis, inerti\u0161ku gyvenimu, manant, kad taip buvo ir kitaip negali b\u016bti. Popie\u017eius Pranci\u0161kus labai da\u017enai tai akcentuoja, skatindamas nebijoti ie\u0161koti nauj\u0173 form\u0173.<\/p>

Administraciniame darbe mane labai \u017eavi supratimas, kad visk\u0105 reikia \u0161lifuoti. Principas vienas, bet paskui \u012fvairi\u0173 kontinent\u0173 Ba\u017eny\u010diai reikia atrasti savo b\u016bd\u0105 spr\u0119sti problemas, lie\u010dian\u010dias teologinius ir ekonominius klausimus. Popie\u017eius Pranci\u0161kus nebijo skatinti tokio \u0161lifavimo ir primena, kad tai n\u0117ra blogai. Net kriz\u0117s n\u0117ra blogai. Kol Vatikano administracija nebuvo pasikeitusi, esam tur\u0117j\u0119 nema\u017eai finansini\u0173 krizi\u0173 ir skandal\u0173, bet pamat\u0117me, kad b\u016btent kriz\u0117s duoda galimyb\u0119 kurti ka\u017ek\u0105 naujo ir dr\u0105siai keisti tai, kas anks\u010diau neveik\u0117, pagal \u0161io laiko reikalavimus. \u017dinoma, svarbu tai daryti labai atsargiai, nes Ba\u017eny\u010dia n\u0117ra \u012fstaiga, ir kas tinka \u012fstaigai, neb\u016btinai tinka ba\u017enytinei institucijai.<\/p>

Taigi, galima sakyti, patekau \u012f reform\u0173 s\u016bkur\u012f. Ekonomin\u0117 reforma buvo s\u0117kmingai \u012fvykdyta per trump\u0105 laik\u0105, d\u0117l to gan tvirtai jau\u010diuosi dalyvaudamas reformuojant ir kitas institucijas \u2013 principas jau ai\u0161kus. \u017dinoma, visa tai n\u0117ra vieno \u017emogaus darbas, nuolatos ie\u0161kome bendr\u0173 sprendim\u0173.<\/p>

Baig\u0117te istorijos doktorant\u016bros studijas. Kiek \u0161iandien, atliekant diplomatin\u0119 tarnyb\u0105, daugiau darbuojantis administracin\u0117je srityje, tos studijos Jums yra aktualios ir pagelbstin\u010dios?<\/strong><\/p>

Ba\u017eny\u010dios istorija \u2013 mano m\u0117gstamiausias mokslas. Per istorij\u0105 i\u0161mokau pamilti Ba\u017eny\u010di\u0105, pama\u010diau jos augim\u0105, vystym\u0105si, tai, kaip Geroji Naujiena \u012fvairiais laikais liet\u0117 \u017emoni\u0173 s\u0105mones, j\u0173 asmenines ir bendruomeni\u0173 istorijas, kaip tik\u0117jimas plito skirtinguose kra\u0161tuose ir buvo priimtas su savo kult\u016bros ypatumais\u2026<\/p>

Istorija praver\u010dia visur. N\u0117 vieno darbo negali prad\u0117ti ir s\u0117kmingai vystyti, jei ne\u017einai, kas buvo daryta prie\u0161 tai. Istorij\u0105 reikia i\u0161manyti, antraip kartosis tos pa\u010dios klaidos, kurios jau yra buv\u0119. Ir dabar, vykstant kapitulos reformai, pirmiausia svarbu \u017ei\u016br\u0117ti, kaip buvo anks\u010diau, kod\u0117l taip daryta, d\u0117l koki\u0173 tiksl\u0173, kaip jie pasikeit\u0117 \u0161iandien, k\u0105 dabar galima keisti\u2026 O diplomatin\u0117je tarnyboje, nunciat\u016brose, pa\u017einti \u0161alies istorij\u0105 yra pirmas dalykas, kur\u012f siekiame padaryti vos atvyk\u0119 \u012f nauj\u0105 \u0161al\u012f.<\/p>

\"\"
Popie\u017ei\u0161kojoje Did\u017eiosios Marijos bazilikoje, 2022 m. Faustinos Elenos Andrulyt\u0117s SF nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Ar teko patirti rimt\u0173 sunkum\u0173, krizi\u0173 savo pa\u0161aukimo kelyje ar diplomatin\u0117je tarnyboje, kai nor\u0117josi i\u0161 jos pasitraukti?<\/strong><\/p>

Buvo tikrai sunki\u0173 moment\u0173, juk b\u016bna sunki\u0173 situacij\u0173, kai ne\u017einai, kaip elgtis. Pamenu laikotarpi\u0173, kai tiesiog nesijausdavau naudingas arba tuo metu nesuprasdavau darbo, kur\u012f tur\u0117jau daryti, prasm\u0117s. O ar esu savo vietoje, niekad per daug nesvars\u010diau, palikdavau tai spr\u0119sti kitiems. Mano u\u017eduotis \u2013 ie\u0161koti, kaip b\u016bti naudingam Ba\u017eny\u010diai ir geriausiai i\u0161naudoti man duot\u0105 laik\u0105. Svarbu, kad vakare eidamas ils\u0117tis nesigail\u0117\u010diau, jog diena pra\u0117jo veltui.<\/p>

Kokia J\u016bs\u0173 gyvenimo vizija? Kaip \u012fsivaizduojate save, sakykim, po dvide\u0161imties met\u0173?<\/strong><\/p>

Mano vizija \u2013 eiti ten, kur Ba\u017eny\u010dia siun\u010dia. Negali daug planuoti, nes veikiausiai bus visai kitaip. Bet kur si\u0173s, ten ir keliausim. Kit\u0173 recept\u0173 n\u0117ra (juokiasi). \u017dinoma, svajoti reikia. Tik b\u0117da, kad tos svajon\u0117s ima ir i\u0161sipildo, tada reikia atrasti nauj\u0173 (juokiasi). O did\u017eiausia svajon\u0117, \u017einoma, yra nepaliaujamai art\u0117ti prie J\u0117zaus, kuriame \u2013 vis\u0173 dalyk\u0173 pilnatv\u0117. D\u0117l to reikia neapleisti asmenin\u0117s maldos, nei\u0161leid\u017eiant i\u0161 aki\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to. Tik svarbu ne sekioti J\u0117z\u0173, lakstant ir dairantis \u012f \u0161alis, o sekti J\u012f, eiti ten, kur tiesa ir gyvenimas.<\/p>

Kalbino Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/p>

Pokalbis iliustruotas Rolando Makricko asmeninio archyvo nuotraukomis<\/p>

Kelion\u0117 2022 m. Nr. III<\/a><\/strong><\/p>