{"id":1437,"date":"2023-04-10T20:09:36","date_gmt":"2023-04-10T20:09:36","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1437"},"modified":"2024-07-15T21:53:19","modified_gmt":"2024-07-15T18:53:19","slug":"viktorija-daujotyte-kazkas-lyg-siulas-ejo","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2023\/04\/10\/viktorija-daujotyte-kazkas-lyg-siulas-ejo\/","title":{"rendered":"Viktorija Daujotyt\u0117: \u201eKa\u017ekas lyg si\u016blas \u0117jo\u2026\u201c"},"content":{"rendered":"

Daugelis m\u016bs\u0173 Viktorij\u0105 Daujotyt\u0119 (g. 1945) siejame su literat\u016bra, su gausybe jos para\u0161yt\u0173 studij\u0173 apie lietuvi\u0173 ra\u0161ytojus ir ra\u0161ytojas, kalbame apie jos pa\u010dios \u017eemaiti\u0161kai ir ne vien \u017eemaiti\u0161kai ra\u0161yt\u0105 k\u016bryb\u0105, \u2013 tie darbai ir k\u016briniai \u012fvertinti daugeliu apdovanojim\u0173, ir tai dar klausimas, ar apr\u0117piame visus \u0161ios asmenyb\u0117s nuopelnus humanitarikos laukui. Ta\u010diau \u0161\u012f syk\u012f pasidom\u0117jome, kokiais gyvenimo, keliais, takais ir takeliais Viktorija Daujotyt\u0117 vaik\u0161\u010diojo ir tebevaik\u0161to. Pakalbinome profesor\u0119 \u201eKelion\u0117je\u201c, pasinaudodami \u0117jimo perkeltine ir tiesiogine reik\u0161me, sek\u0117me paskui t\u0105 si\u016bl\u0105, paskui t\u0105 gij\u0105\u2026<\/em><\/p>

Pokalbio kelion\u0119 nor\u0117t\u0173si prad\u0117ti nuo vaikyst\u0117s tako, kuriuo po Velyknak\u010dio Varni\u0173 katedroje su t\u0117\u010diu gr\u012f\u017edavot namo \u012f Pagirg\u017ed\u016bt\u012f \u2013 kaip prisimenate t\u0105 ypating\u0105 ryt\u0105, Varni\u0173 katedr\u0105, gr\u012f\u017eim\u0105 namo, kaip \u0161v\u0119sdavote Velykas, kas \u012fsir\u0117\u017e\u0117 s\u0105mon\u0117je kaip ypatinga patirtis? Ar turite velykini\u0173 tradicij\u0173, kuri\u0173 laikot\u0117s iki \u0161iol?..<\/strong><\/p>

Mano takas buvo, bet neb\u0117ra. \u012edomiausia, kad i\u0161 mano kaimo, kur gyvenom, i\u0161 Pagirg\u017ed\u016b\u010dio \u012f Varnius, \u012f Varni\u0173 parapin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0105, \u012f katedr\u0105 Varni\u0173, mes eidavom takais: ne keliu, ne vie\u0161keliu \u2013 tuo, kuris ateina nuo Kra\u017ei\u0173 ir jungia svarbius \u017demaitijos kult\u016bros centrus: Kra\u017eius, Kolegij\u0105, ir Varnius, Seminarij\u0105, \u2013 ateidavom takais. Tai buvo takas, kuris prasideda prie pat slenks\u010dio ir nueina, pasibaigia ant ba\u017eny\u010dios laipt\u0173. \u012edomiausia, kad taip ir b\u016bdavo sakoma m\u016bs\u0173 \u0161eimoj, gimin\u0117j \u2013 eisim takais\u2026 \u017dinoma, tai yra simbolinis takas: nuo nam\u0173 nueiti iki ba\u017eny\u010dios, iki tokios svarbios tam kra\u0161tui, \u017demaitijai, \u0161ventov\u0117s, i\u0161vysti Valan\u010diaus kr\u0117sl\u0105 \u2013 labai anksti man buvo parodytas tas vyskupo Valan\u010diaus kr\u0117slas Varniuose, lygiai taip pat, kaip ir Valan\u010diaus dar\u017eelis, jo paminklas\u2026 Valan\u010diaus buvimas man irgi yra toks \u0161ventas.<\/p>

\"\"
Viktorija Daujotyt\u0117. Algimanto Aleksandravi\u010diaus nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Velyknak\u010dio \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173 turiu i\u0161 ankstyvos vaikyst\u0117s, ir jie yra labai stipriai \u012fsir\u0117\u017e\u0119: matau Kapo sargus, apsirengusius uniformomis, ginkluotus, kas k\u0117l\u0117 baim\u0119, tebegird\u017eiu tr\u016bbas, kaip sako \u017eemai\u010diai, arba d\u016bdas \u2013 orkestr\u0105, kuris sveikindavo Prisik\u0117lus\u012fj\u012f, procesij\u0105 apie ba\u017eny\u010di\u0105, varp\u0173, gal tik varpeli\u0173, i\u0161 ties\u0173, skamb\u0117jim\u0105\u2026<\/strong><\/p>

Takas\u2026 \u017dinoma, buvo ir kitur t\u0173 \u0117jim\u0173, t\u0173 velyknak\u010di\u0173, bet niekur nebesusidar\u0117 \u0161itas vientisas takas, takas nuo slenks\u010dio iki slenks\u010dio: niekas nesustoja, nelauki jokios ma\u0161inos, niekas nepave\u017ea, eini ir nueini. \u0160it\u0105 nakt\u012f atminty man vis viena labiausiai i\u0161lik\u0119s takas. Sutinku, kad \u0117jimas yra ypatingas dalykas. \u0116jimas ir takas labai susij\u0119. (Nusijuokia.) Reikia, matyt, anksti patirti tak\u0105, kad paskui gal\u0117tum j\u012f atsiminti, gr\u012f\u017eti. \u0116jimas yra did\u017eioji laim\u0117, beveik pasija \u017emogaus. Laimingas yra tas, kas gali eiti. Manau, kad su \u0117jimu, \u0117jimo ritmu yra susij\u0119 visi ritmai, kuriuos \u017emogus patiria. Neatsitiktinai tie, kurie \u017eino, kas yra \u0117jimas, kurie jau\u010dia \u0117jim\u0105, ra\u0161o, pie\u0161ia arba kuria muzik\u0105 \u2013 ritmas yra i\u0161 ka\u017ekokio praritmo<\/em>, i\u0161 judesio, kuriame yra k\u016bnas ir tai, kas jau k\u016bnas n\u0117ra, ir kas jau yra siela, o galiausiai vis tiek yra viena \u2013 ir k\u016bnas, ir siela.<\/p>

Toliau, jeigu t\u0119s\u010diau, kas yra i\u0161lik\u0119 i\u0161 Velyk\u0173, ka\u017ekur esu ir u\u017era\u0161iusi toki\u0105 eilut\u0119 ar sakin\u012f: giliausiai, tikriausiai ir nat\u016braliausiai a\u0161 tebe\u0161ven\u010diu savo motinos, savo gimin\u0117s ir savo mo\u010diu\u010di\u0173 \u0161ventes. Jokios kitos \u0161vent\u0117s many taip ne\u012fsigal\u0117jo \u2013 ir tokios asmeni\u0161kos\u2026 O tos pagrindin\u0117s \u0161vent\u0117s taip ir liko, ne\u017ei\u016brint to, kad j\u0173 turinys galb\u016bt neb\u0117ra toks gilus ar n\u0117ra toki\u0173 gili\u0173 religini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173. Gal, ties\u0105 sakant, buvo jose daugiau vaiki\u0161k\u0173 pirmini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173, bet jie atitinka mano b\u016bsenas: a\u0161 visi\u0161kai sutampu su K\u016b\u010di\u0173 vakaru, su Kal\u0117domis ir su Velyknak\u010diu, Velykomis. Sutampu tokiomis b\u016bsenomis, kai galvoju, kai prisimenu, o prisimenu da\u017enai garsus\u2026 Velykos man yra labai susijusios su ma\u017ey\u010diu upeliuku prie nam\u0173, pakaln\u0117je, su jo \u0161nar\u0117jimu. Ne visada \u2013 kai ankstyvos Velykos, jis dar b\u016bdavo po ledu, bet tokiu metu kaip \u0161iemet, jau prad\u0117davo \u0161nek\u0117ti. I\u0161einu, b\u016btinai i\u0161einu ir klausausi \u2013 i\u0161 pakaln\u0117s gird\u017eiu upeliuk\u0105. Upuliuk\u0105<\/em>, ma\u017eyt\u012f tok\u012f, kuris vasar\u0105 i\u0161nykdavo kaip nebuv\u0119s.<\/p>

\u017dod\u017eiai \u201etakas\u201c ir \u201eteka\u201c susisieja\u2026.<\/strong><\/p>

Teka, taip, teka\u2026 Daug gars\u0173 prisimenu arba spalv\u0173: egl\u0117s \u017ealum\u0105 u\u017etenka pamatyti ap\u0161viest\u0105 \u2013 tokia \u017ealuma, kai i\u0161siskleid\u017eia visa Kal\u0117d\u0173 misterija. Tai \u0161ventumo, gal net bendresnio, saky\u010diau, i\u0161gyvenimas \u2013 bendresnio, bet nepraradusio transcendencijos.<\/p>

Dar pridur\u010diau, kad pasidarau daug darb\u0161tesn\u0117 K\u016b\u010di\u0173 dien\u0105 arba prie\u0161 Velykas: verdu ka\u017ek\u0105, kepu, da\u017eau, marginu savo margu\u010dius, verdu cibulai\u0161kius, i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 noriu pakartoti ra\u0161t\u0105 ant margu\u010di\u0173, kad ir nelabai gra\u017eiai, ne taip, kaip b\u016bdavo\u2026 \u017dod\u017eiu, darausi darb\u0161tesn\u0117 \u2013 net su \u0161ypsena. (Juokiasi.)<\/p>

\"\"
Po daktaro disertacijos gynimo. Su t\u0117vais Vaclovu ir Paulina Daujo\u010diais, Regina Ko\u017eeniauskiene bei kitais. 1972 m.<\/figcaption><\/figure>

Esate sakiusi, kad \u201edid\u017eiausia malon\u0117, galinti tekti \u017emogui jo ankstyvuoju laikotarpiu, yra \u012fsibuvimo, \u012fsigyvenimo ir kaip susigyvenimo galimyb\u0117, priklausoma ne tik nuo aplinkos duotybi\u0173, bet ir nuo prigimties imlumo. <\u2026> Pirmoji \u012fsibuvimo vieta \u2013 namai. Mano patirtyje \u2013 sodyba, \u017eemai\u010di\u0173 gyvenimas\u201c. Papasakokite apie savo vaikyst\u0117s namus, artimiausius \u017emones.<\/strong><\/p>

Svarbiausi vaikyst\u0117s \u017emon\u0117s vis viena yra t\u0117vai. Mama. Mano mama yra ir buvo i\u0161 tos kartos \u017emoni\u0173, kuriems priklauso monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Negreitai suvokiau, kad toje kartoje ypatingesni \u017emon\u0117s: vien\u0105 kart\u0105 pama\u010diau truput\u012f daugiau savo mamos (t\u0117vas kiek vyresnis buvo) bendraam\u017ei\u0173, i\u0161girdau, k\u0105 jie dainavo, k\u0105 jie giedojo, k\u0105 jie kalb\u0117jo \u2013 ir supratau, kad \u0161ita karta, mano motinos karta, turi savo spalv\u0105. Paskui prad\u0117jau galvoti, i\u0161 kur ta ypatinga i\u0161skirtin\u0117 spalva\u2026 Jie buvo anos Lietuvos prad\u017eios mokyklos beveik pirmieji mokinukai \u2013 mokykla buvo visai neseniai susik\u016brusi, vos de\u0161imtmet\u012f buvo ta mokykla, lietuvi\u0173 kalbos mokykla, kult\u016bros mokykla. B\u016bdavo \u016bkinink\u0173 trobose, ir mano mamos mokykla buvo kaimynyst\u0117je, turtingesnio, \u0161viesesnio \u016bkininko sekly\u010dioj. Sakytume, klas\u0117, tik visi keturi skyriai vienoj patalpoj. Mokytojai baig\u0119 gimnazijas, grei\u010diausiai tik jas ir tik nelietuvi\u0161kas, o gal ir lietuvi\u0161kas\u2026 Bet i\u0161 kur tai \u017einau? A\u0161 i\u0161\u0117jau savo mamos prad\u017eios mokyklos kurs\u0105 \u2013 ma\u017edaug 1930-\u0173j\u0173, 1934-\u0173j\u0173. A\u0161 baigiau \u0161it\u0105 kurs\u0105. Mane mama, kaip ji sakydavo, paimli\u0105, mokino visko, k\u0105 mok\u0117jo i\u0161 savo prad\u017eios mokyklos, o mok\u0117jo ji visk\u0105: visus eil\u0117ra\u0161\u010dius atmintinai \u2013 Kudirk\u0105, Mairon\u012f, labai gerai mok\u0117jo Lietuvos istorij\u0105, kunigaik\u0161\u010di\u0173 genealogijas. A\u0161 iki \u0161iol galiu sumai\u0161yti, kuris t\u0117vas, o kuris s\u016bnus, kai pradedu vardinti visus i\u0161 eil\u0117s: K\u0119stutis, Algirdas, Vytautas, Vytenis ir taip toliau, \u2013 o ji niekur nesuklysdavo. Esu baigusi \u0161it\u0105 prad\u017eios mokykl\u0105, gerai j\u0105 i\u0161mokau. Nereik\u0117jo toli eiti \u2013 mamai buvo d\u017eiaugsmas pasakoti apie savo mokykl\u0105. Tai svarbiausias \u012fvykis jos gyvenime, pats svarbiausias, \u0161viesiausias \u2013 ji \u0117jo \u012f mokykl\u0105, ji gerai mok\u0117si.<\/p>

\u012edomus dalykas, kad \u017emogus, kuris ir patiria tik t\u0105 prad\u017eios mokykl\u0105, gali be galo j\u0105 i\u0161sididinti \u2013 jei s\u0105mon\u0117 yra gabesn\u0117, imlesn\u0117, laisvesn\u0117, neu\u017etamsinta, ji gali i\u0161sididinti. A\u0161 manau, kad mano mamai jos prad\u017eios mokykla, U\u017egiri\u0173 prad\u017eios mokykla, buvo tas pats, kas gimnazijos, net universitetai kitiems \u2013 jos \u0161viesos takas. Jos \u0161viesos takas. Ji net neabejojo, kad buvo baigusi puiki\u0105 mokykl\u0105. Beje, buvo ra\u0161tinga. Ra\u0161ydavo man lai\u0161kus. Labai gra\u017eiai, labai i\u0161pl\u0117totos sintaks\u0117s, jeigu koki\u0173 kableli\u0173 ir tr\u016bkdavo\u2026 m\u0117gdavo ir daugiau j\u0173 para\u0161yti d\u0117l visa ko. Ji buvo ra\u0161tinga. I\u0161 savo mamos lai\u0161k\u0173 a\u0161 supratau, kas yra ra\u0161tingas \u017emogus. Ir nepakei\u010diau tos nuomon\u0117s iki \u0161iol: ra\u0161tingas \u017emogus yra ne tas, kuris nedaro klaid\u0173, gramati\u0161kai ra\u0161o, kaip sakoma, o tas, kuris gali ra\u0161tu pasakyti apie save, papasakoti apie save, paklausti kito, i\u0161d\u0117styti savo r\u016bpim\u0105 mint\u012f ar r\u016bpest\u012f \u2013 jis yra ra\u0161tingas tiek, kiek jam reikia b\u016bti ra\u0161tingam. (Nusijuokia.) Esu gin\u010dijusis su mokytais \u017emon\u0117mis, kurie man\u0117, kad ra\u0161tingumas yra oho kaip rimta. O a\u0161 \u017einojau i\u0161 mamos, kas yra ra\u0161tingas \u017emogus. Mano mama buvo ra\u0161tinga \u2013 baigusi keturis prad\u017eios mokyklos skyrius.<\/p>

Bab\u016bn\u0117l\u0117, kaip \u017eemai\u010diai sako, tai mamos mama. J\u0105 tikrai ne kart\u0105 esu visaip min\u0117jusi, apra\u0161iusi\u2026 \u012edomus dalykas: mano mama, beje, ir mano tetos \u2013 mamos seserys ir pusseser\u0117s \u2013 man sak\u0117: \u201eNa, k\u0105 tu \u010dia sugalvojai apie j\u0105 taip kalb\u0117ti,\u2013 juk buvo papras\u010diausia kaimo boba, kaip sako \u017eemai\u010diai. \u2013 K\u0105 \u010dia kalbi ypatingus dalykus?\u201c Jiems bab\u016bn\u0117l\u0117 buvo pati papras\u010diausia, o a\u0161 ma\u010diau kitaip ir tebematau. Suprantu, kad pana\u0161iai kaip mano mama i\u0161 savo prad\u017eios mokyklos susik\u016br\u0117 toki\u0105 dvasin\u0119 erdv\u0119, prilygstan\u010di\u0105 ne tik gimnazijai, bet ir universitetui, taip ir a\u0161 savo bab\u016bn\u0117l\u0117s paveiksl\u0105 i\u0161sididinau iki labai ry\u0161kaus portreto, nes man reik\u0117jo, kad vaikyst\u0117j b\u016bt\u0173 ka\u017ekas stipraus, gero. O gero man, \u017einoma, ir didint nereik\u0117jo.<\/p>

Su t\u0117vu Velyknakt\u012f bud\u0117ti \u0117jau \u2013 buvo giedorius. Mama apskritai bijodavo naktimis vaik\u0161\u010dioti ir niekur neidavo. O \u012f velyknakt\u012f esu \u0117jus su t\u0117vu \u2013 nedaug t\u0173 kart\u0173 buvo, gal trys, bet juos gerai atsimenu.<\/p>

\"\"
Rektorius Jonas Kubilius \u012fteikia diplom\u0105 u\u017e studenti\u0161k\u0105 mokslo darb\u0105. 1966 m.<\/figcaption><\/figure>

O i\u0161 negimini\u0173 dar vien\u0105 pamin\u0117siu. Mano yra bajori\u0161ka kilm\u0117. (Nusijuokia.) Mama sakydavo: \u201eJau jos ne tokia ry\u0161ki bajori\u0161ka, ry\u0161kesn\u0117 t\u0117vo, o jos mai\u0161yta.\u201c Mama bajor\u0173 nem\u0117go, ji buvo lietuvi\u0161kos prad\u017eios mokyklos aukl\u0117tin\u0117 ir etnin\u0117s Lietuvos valstyb\u0117s gyn\u0117ja. Lietuviais turi b\u016bti, lietuvi\u0161kai kalb\u0117ti, ir joki\u0173 kalb\u0173. Bet vis tiek many yra \u012fsigyvenus ir ta kita \u2013 lenkuojan\u010di\u0173 \u017demaitijos bajor\u0173, mano t\u0117vo pus\u0117 \u2013 \u0160liogeriai, bab\u016bn\u0117 i\u0161 t\u0117vo pus\u0117s tebesimeld\u0117 i\u0161 maldaknyg\u0117s lenk\u0173 kalba. O greta m\u016bs\u0173 gyveno labai tolimas giminaitis, kuris jau, kaip sak\u0117 bab\u016bn\u0117, buvo i\u0161\u0117j\u0119s i\u0161 gimin\u0117s. \u0160liogeris Boleslovas. Jis, kaip a\u0161 paskui i\u0161 kult\u016bros supratau, buvo tikras \u017eemai\u010di\u0173, bajor\u0173, pa\u010di\u0173 seniausi\u0173, autochtonini\u0173, \u017emogaus tipas. Buvo viengungis, gyveno vienas, tur\u0117jo \u0161autuv\u0105 \u2013 nors med\u017eiot jam neleido, bet \u0161autuv\u0105 vis tiek tur\u0117jo, augino skalikus. Jis gr\u012f\u017eusios man\u0119s i\u0161 Vilniaus klausdavo: \u201eGal b\u016bsi gird\u0117jusi, kaip ten Var\u0161uvoj ar Krokuvoj \u017emon\u0117s gyvena?\u201c (Juokiasi.) Buvo labai \u012fdomus \u017emogus. Jis labai persmelkia mano ankstyv\u0105j\u012f gyvenim\u0105. A\u0161 ir dabar kiekvienas Velykas matau, kaip visai i\u0161 artimos kaimynyst\u0117s Boleslovas leid\u017eiasi nuo savo kalniuko, pereina per upeliuk\u0105, kuris \u0161neka per Velykas, ir rankoje laiko savo kepur\u0119, nusiimt\u0105 nuo galvos, prid\u0117t\u0105 piln\u0105 balt\u0173 kiau\u0161ini\u0173. O jo vienplauk\u0119 galvel\u0119 su keliais plaukais v\u0117jas taip ir supa \u2013 jis ne\u0161a mums Velykoms kiau\u0161ini\u0173. O kit\u0105dien ateis atsiimti duokl\u0117s \u2013 dviej\u0173 nuda\u017eyt\u0173. (\u0160ypsosi.) Tokie vaizdai ir vaizdiniai negali i\u0161nykti.<\/p>

Buvo, \u017einoma, visko. Pokaris: daug baimi\u0173 ir tamsos, ir vargo, ir skurdo, ir neteisybi\u0173\u2026 Bet galb\u016bt mano tokia prigimtis? Kartais pati sav\u0119s klausiu: kod\u0117l a\u0161 taip i\u0161sigryninu tuos \u0161viesiuosius dalykus \u2013 mamos prad\u017eios mokykl\u0105, Boleslov\u0105 su nuo galvos nusiimta kepure, pilna kiau\u0161ini\u0173, \u0117jim\u0105 su t\u0117vu \u012f Velyknakt\u012f, o visa kita \u2013 yra, bet lyg ir \u017eod\u017ei\u0173 neturiu apie tai pasakyti, apie tas baimes, tams\u0105, varg\u0105, skurd\u0105\u2026 Lyg b\u016bt\u0173 plauk\u0119 nuplauk\u0119, ir tiek.<\/p>

Kai i\u0161\u0117jo pokalbi\u0173 su Marijumi \u0160idlausku knyga \u201eVartai \u012f abi puses\u201c, viena bendraam\u017e\u0117 gydytoja para\u0161\u0117 man: \u201eKod\u0117l tu visk\u0105 taip \u0161viesini? Juk ir a\u0161 gyvenau tuo pa\u010diu laiku. Kod\u0117l tu visk\u0105 dailini, juk buvo ne taip.\u201c Ji taip ir para\u0161\u0117 \u2013 \u201ejuk buvo ne taip\u201c. O k\u0105 a\u0161? Juk, sakau, buvo ir taip\u2026<\/p>

Ar Pavanden\u0117s mokykla Jums buvo ypatinga vieta? K\u0105 i\u0161 mokytoj\u0173 prisimenate? Ar jie paskatino rinktis lietuvi\u0173 kalb\u0105 ir literat\u016br\u0105 studijuoti, ar J\u016bs pati atsp\u0117jote savo tikr\u0105j\u012f keli\u0105?<\/strong><\/p>

Tos mokyklos neb\u0117ra net \u017eym\u0117s. Net prad\u017eios mokyklos neb\u0117ra Pavanden\u0117j. Ma\u017eyt\u0117 buvo ta mano mokykla. M\u016bs\u0173 buvo dvylika abiturient\u0173, dvylika ir baig\u0117m. Visi buvom kiaurai matomi, ap\u010diuopiami mokytoj\u0173 puikiai. Tur\u0117jau mokytoj\u0173 labai ger\u0173, taip galvoju \u2013 kuo toliau, tuo labiau taip galvoju. Jeigu man b\u016bt\u0173 j\u0173 tr\u016bk\u0119, per savo gyvenim\u0105 b\u016b\u010diau juos susigalvojusi, i\u0161sididinusi.<\/p>

\"\"
Su Regina Venckute ir Eugenija Ul\u010dinaite Tolminkiemyje. 1986 m.<\/figcaption><\/figure>

Tur\u0117\u010diau apie bent tris\u2013keturis kalb\u0117ti, bet truput\u012f pasakysiu apie vien\u0105 mokytoj\u0105, apie Bron\u0119 Venslauskien\u0119. Buvo baigusi \u0160v\u0117k\u0161nos Saul\u0117s gimnazij\u0105 ir mokytoj\u0173 institut\u0105. Kai at\u0117jau \u012f a\u0161tunt\u0105 klas\u0119, ji buvo prad\u017eios mokyklos mokytoja, tad nieko man\u0119s nemok\u0117, bet buvo man pats svarbiausias \u017emogus. Kokiu b\u016bdu? Pavanden\u0117 nuo mano kaimo yra septyni ar a\u0161tuoni kilometrai, \u017ei\u016brint, ar eisi takais \u2013 galima taip pat nuo slenks\u010dio iki slenks\u010dio nueiti, ar keliu. Gyvenau bendrabuty, bendrabu\u010dio vieta buvo \u012fsp\u016bdinga \u2013 senoji Pavanden\u0117s \u0161pitol\u0117 (\u0161ypsosi), kurios nebuvo, kurios b\u016bti nebegal\u0117jo. \u010cia buvo keli kambar\u0117liai vaikams, kurie at\u0117j\u0119 i\u0161 toli, i\u0161 kaim\u0173 tolim\u0173. Mokytoja Venslauskien\u0117 buvo bendrabu\u010dio aukl\u0117toja \u2013 tur\u0117jo gal pus\u0119 etato, kaip dabar matau, greta prad\u017eios mokyklos. Negana to, ji buvo ir mokyklos bibliotekos glob\u0117ja, jau be joki\u0173 etat\u0173, ai\u0161ku. Ta m\u016bs\u0173 mokyklos biblioteka buvo senojoje Pavanden\u0117s klebonijoje \u2013 labai gra\u017eiam senam pastate, kurio taip pat neb\u0117ra. Greta mokytojos kambario Venslauskien\u0117 tur\u0117jo vien\u0105 kambar\u0117l\u012f, kuriame gyveno, o greta buvo biblioteka. Ji labai greitai mane u\u017efiksavo kaip besidomin\u010di\u0105 ta mokyklos biblioteka. Labai greitai mane pasteb\u0117jo. Pasteb\u0117jo ir labai atsargiai prad\u0117jo mane globoti, klausin\u0117ti, k\u0105 a\u0161 skaitau. Parodyti, k\u0105 galima paskaityti. Nors, \u017einoma, toji biblioteka buvo vargana varganiausia\u2026 Buvau penkiolikos met\u0173.<\/p>

Galiausiai, at\u0117jo tokia diena, kai mokytoja pasikviet\u0117 mane \u012f savo kambar\u0117l\u012f, atitrauk\u0117 savo bibliotek\u0117l\u0117s knygas i\u0161 pirmos eil\u0117s ir prad\u0117jo man rodyti kitas knygas, poezijos\u2026 Prad\u0117jo apie jas kalb\u0117ti, pasakoti. Kadangi s\u0117d\u0117davau toj bibliotekoj, ten nieko neb\u016bdavo \u2013 juoda naktis ir tik a\u0161 viena, ji man tas knygas atne\u0161davo ir pab\u016bdavo, kol a\u0161 skaitydavau. Mokytoja man\u0119s niekur nei kreip\u0117, nei k\u0105 nors labai sak\u0117, tiktai nuolat mane mat\u0117 \u2013 ir to u\u017eteko, matyt, man to u\u017eteko. Buvau labai prie jos prisiri\u0161usi, taip tyliai, droviai. Ji man atrod\u0117 labai gra\u017ei, labai inteligenti\u0161ka. Grie\u017et\u0173 veido bruo\u017e\u0173, labai sant\u016brios laikysenos.<\/p>

O buvo ypatingai skaudaus likimo, kur\u012f su\u017einojau negreitai. Venslauskien\u0117s vyras, irgi mokytojas, buvo i\u0161\u0117j\u0119s \u012f mi\u0161k\u0105, paskui band\u0117 gr\u012f\u017eti, galb\u016bt pasinaudoti visokiom vilion\u0117m, kad bus amnestija ar pana\u0161iai\u2026 Gr\u012f\u017eo, prad\u0117jo dirbti mokykloj, buvo muzikos mokytojas. Gal\u0173 gale, jis, jaunas mokytojas, baig\u0117 savi\u017eudybe\u2026 O kai a\u0161 at\u0117jau \u012f Pavanden\u0119, jau radau mokytoj\u0105 jaun\u0105 na\u0161l\u0119. Ji ir liko na\u0161l\u0117 visam gyvenimui.<\/p>

\"\"
Su Vaidotu Dauniu ir Marijumi \u0160idlausku. Po habil. daktaro disertacijos gynimo. 1986 m.<\/figcaption><\/figure>

Vien\u0105kart su mokytoja apie Lietuv\u0105 prad\u0117jom kalb\u0117tis. Atsiseg\u0117 megztuk\u0105, pati, matyt, megzdavo visk\u0105, ir i\u0161trauk\u0117 penkis sidabrinius litus, pavertus ant grandin\u0117l\u0117s, ir \u0161vytint\u012f medalion\u0105 su Basanavi\u010dium. Sako: \u201e\u010cia Basanavi\u010dius.\u201c Nieko daugiau neai\u0161kino, bet\u2026 kaip ji \u017einojo, kad gali t\u0105 padaryt, kad gali man tai parodyt, pasakyt?..<\/p>

Na, i\u0161 ypatingesnio mokytoj\u0173 r\u016bpes\u010dio manim tebus pamin\u0117ta ir tai: kai baigiau vidurin\u0119, tiesiog nebuvo i\u0161 ko man eiti \u012f universitet\u0105 \u2013 kaip va\u017eiuoti \u012f Vilni\u0173, kaip gyventi jame, kaip verstis\u2026 Apsisprend\u017eiau, kad eisiu dirbti metus \u2013 jau s\u0105moningas \u017emogus buvau, ir mokytojai baisiai susir\u016bpino\u2026 Mokytoja Venslauskien\u0117 kartu su aukl\u0117toja at\u0117jo \u012f m\u016bs\u0173 kaim\u0105 klausti t\u0117v\u0173: k\u0105 daryti su tuo vaiku? Laimei, kad man\u0119s nebuvo namuose (nusijuokia) \u2013 b\u016bt\u0173 buvus tokia sud\u0117tinga psichologin\u0117 situacija. Bet a\u0161 to niekad neu\u017emir\u0161au. Ties\u0105 sakant, man mama beveik nieko ir nepasak\u0117, k\u0105 jos kalb\u0117jo, tiktai \u0161luost\u0117si a\u0161aras, bet a\u0161 ir nenor\u0117jau nieko su\u017einoti, man u\u017eteko, kad jos buvo at\u0117jusios \u2013 a\u0161 visi\u0161kai tiksliai supratau, k\u0105 tai rei\u0161kia. Visi\u0161kai tiksliai.<\/p>

Dar metus buvau mokytoja \u2013 ne \u0161iaip sau kas! Ir mokykla tenai many \u012fsigyveno jau nei\u0161trinamai\u2026 Beje, a\u0161 i\u0161 pat prad\u017ei\u0173, dar nuo prad\u017eios mokyklos, \u012fsivaizdavau save tik mokytoj\u0105 ir tik prad\u017eios mokykloje. Mano gyvenimo gra\u017eusis paveikslas, kai a\u0161 svajodavau, kaip gyvensiu, atrod\u0117 taip: \u010dia bus klas\u0117, dirbsiu, \u010dia bus mokiniai, greta bus kambariukas \u2013 pana\u0161iai kaip Pavanden\u0117j mokytojos Venslauskien\u0117s, ten stov\u0117s lentyna su knygomis, staliukas prie lango \u2013 ir tai bus idealus gyvenimas. Auk\u0161\u010diausia, k\u0105 a\u0161 gal\u0117\u010diau pasiekti. (Juokiasi.)<\/p>

Kai buvau mokytoja, tur\u0117jau \u0161e\u0161tokus \u2013 mokykla septynmet\u0117. Mokiau vaikus aritmetikos, nes lituanist\u0117 ten buvo. Beje, kod\u0117l a\u0161 tur\u0117jau mokyti lietuvi\u0173 kalbos? Juk buvau baigusi tik vidurin\u0119. Sidabro medaliu buvau baigusi \u2013 visk\u0105, vadinasi, mok\u0117jau vienodai gerai. N\u0117ra aritmetikos mokytojo, gerai \u2013 b\u016bsiu aritmetikos mokytoja. (\u0160ypsosi.) Net fizikos pamok\u0173 tur\u0117jau. Man patiko mokytojauti, tikrai patiko. Kas mane ved\u0117 ir kas mane kviet\u0117, vis dar sunku pasakyti, bet tikrai \u017einojau, kad a\u0161 turiu, tiesiog privalau\u2026 O lituanistikos net nebuvau pasirinkusi, nebuvau tikra. Bet taip susipyn\u0117 viskas\u2026 Galvojau, b\u016bt\u0173 geriau i\u0161mokti u\u017esienio kalb\u0173, o lietuvi\u0173 \u2013 na, ko a\u0161 \u010dia nemoku? (Juokiasi.)<\/p>

Jaut\u0117t, kad esat ra\u0161tinga?<\/strong><\/p>

Jau\u010diau, kad esu ra\u0161tinga (juokiasi), baigusi vidurin\u0119. Baigdama apie \u0161it\u0105 keli\u0105, tur\u0117\u010diau pasakyti, kad vis\u0105 laik\u0105 mane ka\u017ekas lyg ved\u0117, pad\u0117jo, ka\u017ekas lyg si\u016blas \u0117jo \u2013 lyg b\u016bt\u0173 priekyje koks si\u016blas i\u0161temptas, man tik reik\u0117jo jo nepaleisti, nepamesti. Nei labai kovojau, daugiau nuolanki buvau: n\u0117ra galimybi\u0173, tai neva\u017eiuosiu dabar\u2026 Kiek susitaupiau dirbdama, palt\u0105 nusipirkau, batukus \u2013 jau turtingas \u017emogus. (\u0160ypsosi.) Universitete antram kurse prad\u0117jau dirbti, ka\u017ekas mane pasi\u0161auk\u0117 \u2013 ne bet kur, o \u012f \u201eTarybinio studento\u201c redakcij\u0105, pagal specialyb\u0119, galima sakyti. Bet man reik\u0117jo eiti, nepamesti to si\u016blo. Jau\u010diau, kad reikia jo laikytis\u2026<\/p>

O kas studij\u0173 metais Vilniaus universitete pastiprino apsisprendim\u0105 \u012fsipareigoti literat\u016brai, lituanistikai? \u017dinoma, buvo svarb\u016bs d\u0117stytojai, j\u0173 pasitik\u0117jimas, kad galite tai daryti\u2026<\/strong><\/p>

Tur\u0117jau labai ger\u0173 d\u0117stytoj\u0173: Jurgis Lebedys, Donatas Sauka, Juozapas Girdzijauskas. Jie manim pasitik\u0117jo \u2013 tai buvo did\u017eiausias stebuklas, kur\u012f patyriau. Pasitik\u0117ti mokytoju, d\u0117stytoju \u2013 visi mes link\u0119, bet a\u0161 jutau, kad manimi pasitikima, ir negaliu ka\u017ekaip taip sau, negaliu\u2026<\/p>

\"\"
Su Donatu Sauka. 1993 m.  Onos Pajedait\u0117s nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Manau, kad a\u0161 patyriau daugiau d\u0117mesio, tikrai jo patyriau daugiau, jutau, kad manimi r\u016bpinamasi. Kai staigiai mir\u0117 Jurgis Lebedys, pasijutau netekusi didel\u0117s atramos. Po to pirm\u0105 kart\u0105 katedroje susitikom su Juozapu Girdzijausku, mano disertacijos vadovu, atsis\u0117dom prie katedros stalo, ir jis ranka \u012f stal\u0105 dudendamas sako: \u201eTuri neu\u017emir\u0161ti, kad ir Lebed\u017eiui atrod\u0117, kad tu turi \u010dia b\u016bti, \u010dia dirbti, turi neu\u017emir\u0161ti to.\u201c Pati t\u0105 jau\u010diau, bet jis pakartojo\u2026 Suprantu, kad skamba per daug i\u0161kiliai, bet laikau tai ypatingu momentu\u2026 Atsimenu net ir gelumb\u0117s, kuria buvo aptiestas stalas, spalv\u0105 \u2013 tamsiai \u017eali\u0105, prisimenu, k\u0105 u\u017e lango ma\u010diau, kai s\u0117d\u0117jau prie to stalo\u2026 Suprantu t\u0105 moment\u0105 beveik kaip gyvenimo palankum\u0105 man, ne\u017ei\u016brint visko. Ne\u017ei\u016brint visko. (Juokiasi.)<\/p>

Bet krypt\u012f vis tiek nujaut\u0117te, pati rinkot\u0117s; ar buvo pradinis, esminis klausimas, paskui kur\u012f sek\u0117te?..<\/strong><\/p>

Grei\u010diausiai jis buvo, net jei ne taip s\u0105moningai giliau suvoktas, o buvo jis labai auk\u0161tas ir kartu labai paprastas. Buvau patik\u0117jusi, kad be kalbos, be literat\u016bros, be to, k\u0105 ir mano laiku ra\u0161\u0117 poetai, n\u0117ra Lietuvos ir jos ateities. Jeigu nei\u0161laikysime ry\u0161i\u0173 tarp Lietuvos ir literat\u016bros, tarp literat\u016bros ir jaun\u0173 \u017emoni\u0173, jeigu mokyklose nebus mokytoj\u0173, kurie tuos paprastus ry\u0161ius suvoks \u2013 bus blogai, i\u0161tu\u0161t\u0117sime, galb\u016bt liks Lietuva, liks ir tauta, bet negal\u0117jau \u012fsivaizduoti, i\u0161 ko ir kaip formuosis jos vidinis turinys.<\/p>

Gali b\u016bti, kad a\u0161 per ma\u017eai reflektavau kitus svarbius dalykus, taip pat ir krik\u0161\u010dionyb\u0119, tik\u0117jim\u0105. Su jais per studij\u0173 metus tur\u0117jau gana menkus ry\u0161ius. Tik tada, kai i\u0161\u0117jo pirmas mano laik\u0173 \u0160ventojo Ra\u0161to leidimas ir viena i\u0161 mokytoj\u0173 man j\u012f par\u016bpino, prad\u0117jau i\u0161 naujo gr\u012f\u017eti prie \u0161it\u0173 klod\u0173, prie \u0161it\u0173 prasmi\u0173. Kai dar tik rinkausi d\u0117stytojavim\u0105, literat\u016brai atidaviau pagrindines dvasinio \u017emogaus gyvenimo prasmes. Dabar galvo\u010diau, kad reik\u0117t\u0173 daugiau sintetinti, jungti, pl\u0117sti\u2026 Ta\u010diau tuomet mano s\u0105mon\u0117je bud\u0117jo labai ry\u0161ki dominant\u0117 \u2013 literat\u016bra, ir atrod\u0117, kad niekas daugiau negali u\u017epildyti t\u0173 tu\u0161\u010di\u0173j\u0173 \u017emogaus ertmi\u0173.<\/p>

Krik\u0161\u010dionyb\u0117 turi kalb\u0117ti pirmiausia per save. Visa, kas eina per kitus, jau yra kompensaciniai mechanizmai. Jie labai svarb\u016bs. D\u0117l to a\u0161 gerai jau\u010diau t\u0105 gil\u0173j\u012f Justino Marcinkevi\u010diaus krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f pamat\u0105. Kaip moral\u0119, kaip senojo Lietuvos kaimo ir tos parapin\u0117s erdv\u0117s i\u0161ugdyto \u017emogaus pamat\u0105, kuris, mano supratimu, tikrai veik\u0117 ir kompensavo \u2013 daugel\u012f tu\u0161tum\u0173 u\u017epild\u0117.<\/p>

\"\"
Moter\u0173 literat\u016bros vakaras. Su Judita Vai\u010di\u016bnaite, R\u016bta Stalili\u016bnaite, Vanda Juknaite ir Jurga Ivanauskaite. 1994 m.<\/figcaption><\/figure>

\u017dinoma, labai anksti mano s\u0105mon\u0117je \u012fsitvirtino Jurgis Baltru\u0161aitis su fundamentine ontologija, fundamentine krik\u0161\u010dionybe, su labai stipria filosofija, kuri laisvina \u017evilgsn\u012f: i\u0161laiko krik\u0161\u010dionyb\u0117s fundament\u0105, bet leid\u017eia keisti \u017evilgsnius. Ka\u017ekurie dalykai many giliai nus\u0117d\u0119, tokie \u012fsakm\u016bs\u2026 Man patiko jausti \u0161it\u0105 pasaul\u012f neu\u017ebaigt\u0105, jausti, kad ka\u017ekokiu b\u016bdu \u010dia yra vieta \u017emogaus dvasiai, k\u016brybai, literat\u016brai, mokytojystei ir mokinystei. (Juokiasi.) Literat\u016brinis yra mano pasaul\u0117vaizdis, niekur negaliu nuo to pab\u0117gti\u2026 Sutinku, kad tai siaurina, bet tuo laiku kitaip ir negal\u0117jau susidaryti to pasaul\u0117vaizd\u017eio vientisumo. Baltru\u0161aitis buvo mano fundamentas, tuomet Janina Degutyt\u0117 \u2013 tokia moteri\u0161koji, \u0161viesioji, romantin\u0117, meil\u0117s, likimo spalvos, \u0161viesos\u2026 Marcinkevi\u010dius \u2013 tautos r\u016bpes\u010dio, istorijos. Pasaul\u0117vaizd\u017eiui u\u017eteko toki\u0173 atram\u0117li\u0173, be to, tur\u0117jau atskir\u0105 savo patirt\u012f \u2013 o kas jos neturi, ties\u0105 sakant. (Juokiasi.)<\/p>

Keturiasde\u0161imt met\u0173 dirbote Vilniaus universitete, su pertraukomis nema\u017eai met\u0173 vadovavote Lietuvi\u0173 literat\u016bros katedrai \u2013 ar galima sp\u0117ti, kad ypatingesnis buvo nepriklausomyb\u0117s prad\u017eios laikas (1991\u20131996)? K\u0105 tuo metu r\u016bp\u0117jo, atrod\u0117, b\u016btina sukurti, stiprinti? K\u0105 rinkot\u0117s kaip kertinius akmenis studij\u0173 programai? K\u0105 J\u016bs\u0173 pa\u010dios patirtis patvirtino kaip svarbiausius dalykus d\u0117stytojo ir mokytojo darbe?<\/strong><\/p>

Labai ai\u0161kiai buvo matoma, kas svarbiausia. A\u0161 buvau t\u0173 \u017emoni\u0173 pus\u0117je, kurie k\u016br\u0117 tautin\u0119 Lietuvos mokykl\u0105: Meil\u0117s Luk\u0161ien\u0117s, Vandos Zaborskait\u0117s, Laimos Abraityt\u0117s \u2013 stiprios moterys, labai stiprios asmenyb\u0117s. (Juokiasi.) Man patikdavo su jomis jaustis ma\u017eai, nuolankiai, mokini\u0161kai, buvo d\u017eiaugsmas tokia mokinyst\u0117. A\u0161 pasitik\u0117jau j\u0173 mintimis ir grei\u010diausiai nieko originalaus i\u0161 man\u0119s nekilo. Man atrod\u0117, kad tai fundamentum<\/em>, tikrai fundamentum<\/em>: tauta turi tur\u0117ti toki\u0105 mokykl\u0105, kuri formuot\u0173 j\u0105 pa\u010di\u0105. Ta kryptimi man atrod\u0117 teisinga eiti. Ra\u0161yti pirmus vadov\u0117lius, \u017evelgiant, kur ir kaip i\u0161sid\u0117sto m\u016bs\u0173 vard\u0173 \u017eem\u0117lapiai, kur ir k\u0105 pavyko suvokti, atsi\u017evelgti. Atrod\u0117, labai svarbu matyti socialin\u012f literat\u016bros \u017evilgsn\u012f. Man ir dabar atrodo, kad m\u016bs\u0173 literat\u016bra yra stipri socialiniu jautrumu, ne tik tautine retorika. Toks tautos reik\u0161mi\u0173 sudarymas, j\u0173 papildymas ir persmelkimas socialinio jautrumo tema ir b\u016bt\u0173 kelias, kur\u012f reik\u0117t\u0173 si\u016blyti mokykloms, vadov\u0117liams.<\/p>

Anksti jau buvau suvokusi, ai\u0161ku, i\u0161 filosofijos, kad pavojingas yra u\u017edarumas, pavojingas yra tas u\u017edarytas kult\u016bros dangus \u2013 labai pavojingas. Pavojinga u\u017edaryti kult\u016bros dang\u0173. Reikia i\u0161laikyti \u017evilgsnio atvirum\u0105: ir ma\u017ea tauta privalo tur\u0117ti atvir\u0105 \u017evilgsn\u012f \u012f didel\u012f pasaul\u012f, ir kito, kitos kult\u016bros ar kito kelio problema taip pat turi vis\u0105 laik\u0105 r\u016bp\u0117ti.<\/p>

Ma\u017edaug tokios tos atramos buvo. Darbas tikrai buvo prasmingas, nors ir sunkus. Reik\u0117jo per\u017ei\u016br\u0117ti universitetines programas, studij\u0173 planus ir visa kita. Greta did\u017eiuojuosi, kad tuomet ma\u017eyt\u0117 m\u016bs\u0173 katedra dar suorganizavo mokytojams kursus. \u012esivaizduojat, a\u0161 skai\u010diau paskaitas apie XX a. literat\u016br\u0105, \u012f kurias rinkdavosi Vilniaus mokytojai \u2013 \u0161viesesnieji, geresnieji\u2026 Kokia \u012ftampa buvo! Mokytojai mane labai augino tuo metu, dirbau su didesne energija negu anks\u010diau. Nuolat jau\u010diau t\u0173 talenting\u0173j\u0173 mokytoj\u0173 \u017evilgsn\u012f, \u012fskaitant Laim\u0105 Abraityt\u0119, kuri buvo stropiausia paskait\u0173 klausytoja. Tai buvo labai brangus laikas. Juk tuo metu mokytojams labai sunku buvo persiorientuoti: \u201eKaip mums kalb\u0117ti apie Salom\u0117j\u0105 N\u0117r\u012f? K\u0105 pasakyti? Kaip mums kalb\u0117ti apie t\u0105 ar apie kit\u0105?\u201c<\/p>

Kai kurie dalykai turb\u016bt i\u0161lieka iki \u0161i\u0173 dien\u0173\u2026<\/strong><\/p>

Na, i\u0161lieka. (Juokiasi.) Man\u0119s turb\u016bt dabar paklaust\u0173 to paties.<\/p>

\"\"
Prezident\u016broje su Vanda Zaborskaite, Marcelijumi Martinai\u010diu ir prezidentu Valdu Adamkumi.
1999. m. D\u017eojos Barysait\u0117s nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

\u017dinotum\u0117t, k\u0105 atsakyti?<\/strong><\/p>

Kaip kada. B\u016bna akimirk\u0173, kai \u017einau, o b\u016bna \u2013 kai nebe\u2026 (Juokiasi.) \u0160iaip jau esu labai linkusi abejoti, bet kartais sakau: taip ir ne kitaip. (Juokiasi.)<\/p>

Kai kurie kalba apie agresori\u0173 kult\u016br\u0105 \u2013 jos atsisakym\u0105, visi\u0161k\u0105 i\u0161trynim\u0105. Apie tai, kad Dostojevskis, Tolstojus, Bulgakovas ir kiti nepad\u0117jo i\u0161vengti karo, nesuformavo s\u0105mon\u0117s, kuri nenor\u0117t\u0173 karo. Gal kaip tik palaik\u0117 vergo b\u016bsen\u0105. Kaip Jums atrodo, kiek kult\u016bros kalt\u0117s, kad, pasak tyrim\u0173, 80 procent\u0173 Ryt\u0173 \u0161alyje palaiko savo valdov\u0105 ir jo veiksmus? K\u0105 daryti \u0161i\u0173 dien\u0173 kult\u016bros \u017emogui?<\/strong><\/p>

\u0160is klausimas tikrai kyla, ir jis yra skausmingas. Negali pasakyti, kad jis neturi tam tikro pamato, bet\u2026 Per daug tiesias linijas norime nubr\u0117\u017eti, per daug mus veikia galvojimas, nuo kurio galb\u016bt jau buvome \u0161iek tiek nutol\u0119 \u2013 k\u0105 privalo kult\u016bra, k\u0105 privalo Dostojevskis, k\u0105 privalo \u010cechovas? Kult\u016bra ir menas neturi tiesioginio \u012fsipareigojimo mus i\u0161aukl\u0117ti. Jeigu nei Dostojevskis, nei Rachmaninovas, nei \u010caikovskis nepadar\u0117, kad rusai i\u0161eit\u0173 \u012f gatves, priremt\u0173 Putin\u0105 prie sienos, tai a\u0161, kuri keliu \u0161it\u0105 klausim\u0105, k\u0105 turiu pasakyti apie save? Jog galvoju taip teisingai, kad tur\u0117\u010diau jums papasakoti, kas mane i\u0161aukl\u0117jo toki\u0105 teisuol\u0119, kuri supranta, kad t\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 reikia atsisakyti, nes jie nepadar\u0117 to ir to? Vadinasi, manoji kult\u016bra visa tai padar\u0117.<\/p>

Turiu prisipa\u017eint, kad esu skaitytoja. Labiausiai \u010cechovo. Labai esu skaitytoja. (Nusijuokia.) Ir tai nesukomplikuoja mano santykio ir netrukdo visa \u0161irdimi b\u016bti su Ukraina. A\u0161 manau, kad pasiim\u010diau k\u0105 nors i\u0161 \u010cechovo ir galvo\u010diau tyliai: \u0161tai i\u0161 \u010dia matau t\u0105 begalin\u012f \u017emogaus gailest\u012f, jau\u010diu i\u0161 \u010dia, i\u0161 \u0161itos vietos, gailest\u012f, t\u0105 nei\u0161sprend\u017eiam\u0105 \u0161irdies skausm\u0105, kad \u017emogaus pasaulis yra toks nesutvarkomas, toks ne\u012fveikiamas, kad \u0161itiek kan\u010dios, \u0161itiek nekalt\u0173 \u017emoni\u0173 kraujo\u2026 Visa tai yra pasakyta, dar daugiau \u2013 pasakyta, kad ne\u017einia, ar bus kitaip\u2026<\/p>

Mes norime i\u0161 kult\u016bros to, ko ji net nesiruo\u0161ia arba nepaj\u0117gia, negali. Ne\u012fmanoma padaryti taip, kad \u017emogus paskaityt\u0173 ir staiga suprast\u0173, kaip jis turi gyventi, elgtis. Nebus taip. Negali b\u016bti. Per daug tiesias linijas br\u0117\u017eiame tarp kult\u016bros ir \u017emoni\u0173 elgesio.<\/p>

Be to, vis\u0105laik, ties\u0105 sakant, galvoju apie u\u017edarom\u0105 kult\u016bros dang\u0173. I\u0161 kult\u016bros did\u017ei\u0173j\u0173 vard\u0173, i\u0161 kult\u016bros, meno k\u016br\u0117j\u0173 susidaro lyg atskira \u017emonijos dalis, kuri pati yra dangus vir\u0161 m\u016bs\u0173. Kurian\u010dio \u017emogaus \u017evilgsnis visada tur\u0117t\u0173 kilti \u012f vir\u0161\u0173 arba \u012f gyl\u012f skverbtis, tur\u0117t\u0173 tas kult\u016bros dangus b\u016bti vis per milimetr\u0105 pakeliamas, praardomas. Kas yra \u017evilgsnis \u012f kit\u0105? Kito supratimas? Tas gra\u017eusis m\u016bs\u0173 dangus, kuris atsiveria \u017evelgiant \u012f Ukrain\u0105, \u012f \u017emones, \u012f globojim\u0105, \u012f aukojim\u0105, u\u017euojaut\u0105, pagaliau, a\u0161aras\u2026 Ar jis taip pat n\u0117ra susij\u0119s su kult\u016bra? I\u0161 kur ir kaip? Ar galime j\u012f atidalinti, atskirti? Atskirti nuo \u010cechovo? Atskirti nuo Tolstojaus?<\/p>

Tolstojaus \u201eKaras ir taika\u201c ver\u010diamas per siaurai, tai \u2013 \u201ePasaulis ir karas\u201c. \u017dmogaus pasaulis ir karas yra did\u017eiosios prie\u0161yb\u0117s, nors karas pats kyla i\u0161 \u017emogaus, jis yra prie\u0161i\u0161kas \u017emogaus pasauliui. Jis ardo, i\u0161 pamat\u0173 ardo\u2026 Manau, kad mes per ma\u017eai suvokiame tris kult\u016bros siun\u010diamus signalus. Per tiesmukai apie juos galvojame, nor\u0117dami pritaikyti funkcij\u0105 \u2013 aukl\u0117jamoji, ugdomoji\u2026 O i\u0161 ties\u0173 to negalima padaryti. Nebent neigiama prasme: atmetame, nes tai atrodo pavojinga.<\/p>

Kai galvoju apie valstyb\u0119, jei tur\u0117\u010diau gali\u0173, veng\u010diau direktyvini\u0173 sprendim\u0173. Palik\u010diau \u017emoni\u0173 pasirinkimui ir pasitik\u0117jimui. Pasitik\u0117\u010diau re\u017eisieriais: jeigu r\u016bpi statyti \u010cechov\u0105, statykite, broliai. Raskite ir perskaitykite tai, kas jame neperskaityta. Jeigu kam r\u016bpi i\u0161 naujo versti \u201eKar\u0105 ir taik\u0105\u201c, kad i\u0161ry\u0161k\u0117t\u0173 ne taika, o pasaulis, reik\u0117t\u0173 t\u0105 daryti. Ir jeigu mokytojui staiga ateit\u0173 \u012f galv\u0105 padeklamuoti Achmatov\u0105, Pasternak\u0105, pacituoti Olg\u0105 Sedakov\u0105 prie Dant\u0117s, darykite tai, broliai ir seserys, darykite tai savo atsakomybe, savo kriti\u0161ku ir malon\u0117s \u017evilgsniu. Direktyvos, mano supratimu, \u010dia yra pavojingos. Nurodymai, kad negalimi projektai, kuriuose, sakykime, b\u016bt\u0173 kas nors pamin\u0117tas\u2026 O k\u0105 daryti su tais kult\u016bros vardais, kurie labai grie\u017etai parei\u0161k\u0119 savo pozicijas d\u0117l Ukrainos, d\u0117l karo\u2026 Bet prad\u0117ti selekcij\u0105 \u2013 jis taip, o jis taip \u2013 yra sud\u0117tinga. Nes \u0161iandien \u017emogus gali galvoti taip, o rytoj \u017evilgsnis atsiduria jau kitoj perspektyvoj.<\/p>

Bet tai yra jo atsakomyb\u0117s ir laisv\u0117s reikalas\u2026<\/strong><\/p>

B\u016btent! Atsakomyb\u0117s ir laisv\u0117s. A\u0161 bijau, kad \u0161itie dalykai galiausiai vis tiek pasipildys kitais suvar\u017eymais \u2013 n\u0117ra ribos, kai tai prasideda\u2026 Kaip \u017einome, dangaus sienos labai neai\u0161kios. Dangaus sienos neai\u0161kios.<\/p>

\"\"
Baltijos kelyje su \u0161eima ir Linu Broga. 1993 m.<\/figcaption><\/figure>

Knygoje \u201eSauganti s\u0105mon\u0117\u201c, svarstydama, kas yra autoritetas (kaip tik tokia buvo pirmojo \u0161i\u0173 met\u0173 \u201eKelion\u0117s\u201c numerio tema), kas jis b\u016bt\u0173 dabar m\u016bs\u0173 visuomenei, ra\u0161ote: \u201eGr\u0119\u017eiam\u0117s \u012f kult\u016br\u0105, \u012f religij\u0105. Lietuvos katalik\u0173 ba\u017eny\u010diai keliolika pastar\u0173j\u0173 met\u0173 sek\u0117si \u2013 ji tur\u0117jo kelis dvasininkus, kurie visuomen\u0119, nepriklausomai nuo \u012fsitikinim\u0173, veik\u0117 kaip autoritetai.\u201c Vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, kurio 100-\u0105sias gimimo metines baland\u017eio 9 d. min\u0117jome. Atgijo jausmas \u2013 kokie laimingi buvome j\u012f tur\u0117dami, kaip jo tr\u016bksta dabar. Bet kod\u0117l monsinjoras tapo autoritetu, rodos, to netrok\u0161damas, tiesiog priimdamas pasitik\u0117jim\u0105? Kaip manote, k\u0105 jis \u0161iomis dienomis pasakyt\u0173?<\/strong><\/p>

Jis pasakyt\u0173 Slava Ukraini!<\/em> Ir a\u0161 jam atsaky\u010diau: Heroyam slava! <\/em>(Nusijuokia.) Jam vieninteliam gal i\u0161dr\u012fs\u010diau t\u0105 atsakyti. Jis tikrai taip pasakyt\u0173. Tikrai!<\/p>

Gera gird\u0117t\u2026 Vis d\u0117lto, kod\u0117l su juo ar paskui j\u012f nor\u0117josi eit?<\/strong><\/p>

Tod\u0117l, kad jis gal\u0117jo su kiekvienu eit, su kiekvienu. Neskirst\u0117 \u017emoni\u0173. Kas pri\u0117jo prie jo, \u012f t\u0105 ir atsisuko.<\/p>

Kunigas Kazimieras, Kaziukas \u2013 kaip j\u012f vadino Marcelijus mano akivaizdoj. Jis buvo vienintelis, bent i\u0161 t\u0173 kunig\u0173, kuriuos a\u0161 pa\u017einojau, 1988 m., pa\u010dioj Nepriklausomyb\u0117s prad\u017eioj, tiksliai atsp\u0117j\u0119s, kiek daug Lietuvos visuomen\u0117je, ypa\u010d tarp inteligent\u0173, yra \u017emoni\u0173, kurie Biblijoje tur\u0117t\u0173 muitininko Zachiejaus vard\u0105. Tai \u017emon\u0117s, kurie nor\u0117jo ir nedr\u012fso: jiems atrod\u0117, kad jeigu anks\u010diau nesilank\u0117 Ba\u017eny\u010dioje, neatlikin\u0117jo tam tikr\u0173 priedermi\u0173, tai ir neturi teis\u0117s nei \u012f Ba\u017eny\u010di\u0105 ateiti, nei juo labiau \u2013 \u012f pokalb\u012f su kunigu ar i\u0161pa\u017einties. Tikrai toki\u0173 \u017emoni\u0173 buvo labai daug. Bet jie buvo arti, tarsi i\u0161 med\u017eio \u017ei\u016br\u0117jo, kas vyksta, ir nor\u0117jo susitikti. Monsinjoras tokius \u017emones mat\u0117, jaut\u0117 ir pa\u017eino i\u0161 tolo. Pa\u017eino i\u0161 tolo ir \u0117m\u0117 juos u\u017e rankos. Galiu t\u0105 liudyti.<\/p>

Tai yra atsakymas: su juo buvo gera eiti, nes jis nor\u0117jo eiti su visais, kurie nor\u0117jo su juo eiti. Jis i\u0161tar\u0117 mano akivaizdoje klausim\u0105, kurio negaliu u\u017emir\u0161ti: \u201eI\u0161 kur tu \u017einai, kad esi netikintis? I\u0161 kur tu \u017einai?\u201c Jam \u0161itas klausimas buvo daug sud\u0117tingesnis, gilesnis, problemi\u0161kesnis u\u017e t\u0105 ai\u0161kum\u0105 s\u0105mon\u0117s. Juk ne visada s\u0105mon\u0117 yra tokia ai\u0161ki, kad gali pasakyti taip ar taip\u2026 Monsinjoras \u010dia yra atlik\u0119s savo misij\u0105.<\/p>

A\u0161 tiesiog myl\u0117jau t\u0105 \u017emog\u0173 ir labai d\u017eiaugiausi jo palankumu man. Savoti\u0161kai, gal ir zachiejai<\/em>, moteri\u0161k\u0105ja prasme, branginau jo palankum\u0105, jo pasitik\u0117jim\u0105, nor\u0105 su manimi pasikalb\u0117ti \u2013 tai buvo man didis d\u017eiaugsmas. Autoritetas turi kelti d\u017eiaugsm\u0105. Mes \u017ei\u016brim \u012f autoritet\u0105, toki\u0105 auk\u0161tyb\u0119, didyb\u0119 su didele vald\u017eia, galia \u2013 o gal yra ne taip? Gal autoritetas yra tas, kuris kelia pasitik\u0117jim\u0105 ir d\u017eiaugsm\u0105? D\u017eiaugsm\u0105.<\/p>

\"\"
Sode prie Dvar\u010dioni\u0173. 2021 m.<\/figcaption><\/figure>

O dar b\u016bna toki\u0173 \u017emoni\u0173?<\/strong><\/p>

Jeigu buvo, tai ir bus. Tikrai bus. Kiekvienas, su kuriuo susitinki ir prie kurio taip sukl\u016bsti, yra patvirtinimas, kad tai dar gali \u012fvykti, jeigu ne su tavim, tai su ka\u017ekuo kitu\u2026<\/p>

Nuo autoritet\u0173 gr\u012f\u017ekime prie literat\u016bros. K\u0105 i\u0161 ra\u0161ytoj\u0173 dar nor\u0117tum\u0117te prakalbinti knyga?<\/strong><\/p>

Ra\u0161ytoj\u0173 visada yra ir b\u016bt\u0173, bet jau stabdau save, manau, kad daugiau nesiimsiu didesnio prakalbinimo. Gal pokalbis su Arvydu \u0160liogeriu ir liks paskutinis. Tam reikia daug j\u0117gos, daug i\u0161tverm\u0117s, jau nepasitikiu savimi, bet, svarbiausia, \u017einau, kad yra, tikrai yra ir jaunesni\u0173 u\u017e mane \u017emoni\u0173, kurie mane domint\u0173\u2026 Tai labai guod\u017eia.<\/p>

O J\u016bs\u0173 pa\u010dios gro\u017ein\u0117s knygos? Poezijos rinkiniai, proza\u2026 Kas svarbiau \u2013 knygos apie literat\u016br\u0105 ar ta k\u016brybin\u0117 gija?<\/strong><\/p>

\u0160it\u0105 klausim\u0105 gird\u017eiu jau nuo labai seniai. Buvau ry\u017etingai ir principingai \u012f j\u012f atsakiusi: literat\u016bra, literat\u016bros tyrin\u0117jimai yra mano darbas, ir nieko daugiau. Joki\u0173 ra\u0161in\u0117jim\u0173, joki\u0173. Grie\u017etai to laikiausi labai ilgai. Apskritai maniau, kad nebus gerai, jeigu prad\u0117siu rodyt problemi\u0161kesnes savo puseles. Su Arvydu \u0160liogeriu, kai jau art\u0117jom prie pensijos, vien\u0105kart s\u0117d\u0117jom Sarbievijaus kieme po paskait\u0173 \u2013 jos baigdavosi mums ma\u017edaug tuo pa\u010diu metu. Arvydas sako: \u201eBaigsim mes t\u0105 savo tarnyb\u0105, b\u016bsim laisvi \u017emon\u0117s, k\u0105 nor\u0117sim, ra\u0161ysim, kaip nor\u0117sim, gyvensim.\u201c (Juokiasi.) A\u0161 tikrai, kaip ir Arvydas, supratau, kad kol esam tarnyboj <\/em>\u2013 negalima leisti sau laisvi\u0173 didesni\u0173\u2026 Paskui, jau paskutiniais metais, i\u0161leidau pirm\u0105j\u0105 knygel\u0119, joje, beje, yra ir Arvydo straipsnelis apie mano tuos eil\u0117ra\u0161\u010diukus, ir V. Kukulo. Nor\u0117jau dvi recenzijas \u012fd\u0117t, galvojau: niekas nemato, ne\u017eino, o a\u0161 jas taip branginu \u2013 labiau u\u017e tuos eil\u0117ra\u0161\u010dius.<\/p>

Turiu pasakyti, kad visa, k\u0105 prad\u0117jau rodyti, yra para\u0161yta labai \u012fvairiu laiku, tiesiog niekad vie\u0161umoje to nerod\u017eiau. Kod\u0117l? Man nuo pat prad\u017eios, nuo universiteto buvo drovu rodyti eil\u0117ra\u0161\u010dius, toks b\u016bdas\u2026 Drovumas, kad \u010dia ne mano, kad \u010dia ne man.<\/p>

\"\"
Su an\u016bk\u0117mis Monika ir Salom\u0117ja Bilei\u0161iuose. 2020 m.<\/figcaption><\/figure>

Vis\u0105 laik\u0105 \u0161alia dar ra\u0161ydavot?<\/strong><\/p>

Vis\u0105 laik\u0105. Gana daug to \u012fvairaus ra\u0161in\u0117jimo, labai daug. Dar mane truput\u012f jaudina tai, kad a\u0161 pernelyg lengvai t\u0105 darau. Tiesiog man labai lengva, ir tas kelia tam tikr\u0105 abejon\u0119, kiek tai gali b\u016bti tikra. Tada paband\u017eiau sunkiau padirb\u0117ti. Romanas [para\u0161ytas slapyvard\u017eiu Egl\u0117 Juozapa, pavadintas \u201eJuozapa ir jos seserys\u201c, 2019 \u2013 red. past.], kaip suprantu, kilo i\u0161 paties pagrindinio mano klausimo: kaip atsiranda, gimsta, susiformuoja ra\u0161an\u010dioji s\u0105mon\u0117? Kod\u0117l ji taip geid\u017eia ra\u0161ymo? Kas tai yra? Man r\u016bp\u0117jo, ai\u0161ku, ta moteri\u0161ka pus\u0117, band\u017eiau ai\u0161kintis, i\u0161 ko visa tai, kas tai yra\u2026 Nor\u0117jau sukurti toki\u0105 veik\u0117j\u0105, kuri paai\u0161kint\u0173 man tuos dalykus, kuri\u0173 nesuprantu, kad man mane paai\u0161kint\u0173.<\/p>

O kiek \u0161itame svarbus skaitytojas?<\/strong>..<\/p>

Tod\u0117l, matyt, ir negaliu b\u016bti ra\u0161ytoja, negal\u0117jau ir negal\u0117siu \u2013 per ma\u017eai galvoju apie skaitytoj\u0105, per ma\u017eai jau\u010diu, per ma\u017eai r\u016bpinuosi. Esu ka\u017ekur visi\u0161kai atskirai su tekstu, ir nieko daugiau. Net nebandau \u012fsivaizduoti, kaip kas nors skaitys ar supras\u2026 Be abejo, man svarbu, kai kas nors pasako, k\u0105 galvoja apie t\u0105 roman\u0105, bet n\u0117ra taip, kad ra\u0161ydama galvo\u010diau, k\u0105 noriu pasakyti \u017emon\u0117ms\u2026 A\u0161 kabu ka\u017ekur atskiram pasauly, ai\u0161kinuosi, ir niekas daugiau tame nedalyvauja. Tod\u0117l nesu ra\u0161ytoja.<\/p>

Kai ra\u0161iau apie tris poetus [knygoje \u201eBalsai ir sambalsiai: Donaldas Kajokas, Aidas Mar\u010d\u0117nas, Rimvydas Stankevi\u010dius, 2019 \u2013 red. past.], tikrai jau\u010diau skriaud\u0105 u\u017e poezij\u0105, kad neb\u0117ra rimto galvojimo apie poezij\u0105, apie kalb\u0105, apie poetin\u0119 kalb\u0105. Galvojau apie poetus ir apie tuos, kurie juos turi skaityti: neb\u0117ra tokios terp\u0117s, kurioje susitikt\u0173 poetas ir jo skaitytojas. Suprantu, kad kritikas yra kaip tarpininkas, kuris suveda, padeda, ai\u0161kina, ka\u017ekaip skleid\u017eia. T\u0105 kart\u0105 taip ai\u0161kiai jau\u010diau nuoskaud\u0105. Kaip atsitiko, kad staiga tu\u0161tumoje paliekami geri poetai, gera poezija? \u0160ie trys poetai man yra kaip pavyzdys, kaip atvejis, nors, \u017einoma, nor\u0117jau apie daugiau j\u0173 kalb\u0117ti.<\/p>

Ar negali b\u016bti, kad, kalb\u0117dama apie kitus, pati save patrauk\u0117t \u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f?<\/strong><\/p>

\"\"
2022 m. Algimanto Aleksandravi\u010diaus nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

Dabar \u2013 laikas pasakyti vien\u0105 keist\u0105 mint\u012f. T\u0105 keist\u0105 mint\u012f galvojau kelet\u0105 dien\u0173, palyd\u0117jusi Jut\u0105 \u2013 Juzef\u0105 \u010cei\u010dyt\u0119, tr\u016bko jai vieno m\u0117nesio iki \u0161imtme\u010dio. Be paveiksl\u0173 ji vis\u0105 laik\u0105 ra\u0161\u0117 eil\u0117ra\u0161\u010dius, esu apie juos ra\u0161iusi, galvojusi. Paskutinis minties etapas: ar n\u0117ra taip, kad jau kuris laikas tikroji, gilioji, autenti\u0161ka poezija traukiasi \u012f pakra\u0161\u010dius, \u012f \u0161e\u0161\u0117lius, o centrin\u0119, scenin\u0119 viet\u0105 u\u017eima paprastesni pavidalai? Nesakau, kad prastesni, bet performatyvesni, paprastesni suvokimui, tie, kurie labiau atsi\u017evelgia \u012f skaitytoj\u0105, pridur\u010diau \u2013 \u012f festivalius. O Jutos \u010cei\u010dyt\u0117s eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 yra toki\u0173 tikr\u0173, gryn\u0173, kurie tik i\u0161 \u017emogaus gilyb\u0117s gali i\u0161kilti, kaip brangakmeniai. Ta\u010diau Juta niekada nebus minima poezijos istorijoje\u2026 Taigi, apie save, nors tai bus truput\u012f padidinta, pagalvojau: reikia, kad kas nors b\u016bt\u0173 pakra\u0161\u010diuose, kad b\u016bt\u0173 \u0161e\u0161\u0117liuose, labai reikia. Jeigu nebebus toki\u0173\u2026 Kas b\u016bt\u0173 su keliu, jei neb\u016bt\u0173 pakeli\u0173?<\/p>

N\u0117 neb\u016bt\u0173 gairi\u0173\u2026<\/strong><\/p>

Reikia pakeli\u0173, reikia pakra\u0161t\u0117li\u0173, \u0161e\u0161\u0117li\u0173, bet vis tiek reikia ir t\u0173, kurie pamatyt\u0173 \u2013 nors vieno\u2026 Nes kult\u016bra yra santykis, nors vienas su vienu. Kult\u016bra veikiausiai n\u0117ra kiekinis matas, netur\u0117t\u0173 tonomis b\u016bti\u2026<\/p>

Vien\u0105 kart\u0105, kai vidurin\u0117je mokykloje buvo norima su\u017einoti, k\u0105 mes rinksim\u0117s, nustebinau savo klas\u0119 pasakiusi: \u201eMan patinka skaityt ir ra\u0161yti.\u201c Niekas negal\u0117jo pasakyt, kas tai b\u016bt\u0173, bet tai ir buvo. Ir tai iki \u0161iol man patinka.<\/p>

O kaip J\u016bs tiek daug sp\u0117jate?..<\/strong><\/p>

Man tai \u2013 labai nat\u016bralu. Galiu persijungti i\u0161 vieno darbo \u012f kit\u0105, neturiu grie\u017et\u0173 dienotvarki\u0173, tik rytas labai \u012fsitvirtin\u0119s: ne\u017ei\u016brint, kiek pasiseka miegoti, atsikeliu anksti ir esu budri i\u0161 karto. Esu vyturys \u2013 su visais vyturi\u0173 sunkumais. Pradedu dien\u0105 anksti, bet tai nerei\u0161kia, kad i\u0161kart einu prie stalo, ne, leid\u017eiu sau laisvai galvoti, paskui, duok Dieve, man kavos puodel\u012f ir leisk prie mano stalo bent trims valandoms. Bet man tai nesunku\u2026 Mes visi esame labai skirtingi \u017emon\u0117s, ir kiekvienas gyvename i\u0161 to, kas mumyse yra. Sakysime, man n\u0117ra nat\u016bralu kiti dalykai, kaip tvarkyti namus, virtuv\u0119, virti, kepti. Tai jau prisivertimas, jokio potraukio n\u0117ra.<\/p>

Ten si\u016blo n\u0117ra?<\/strong><\/p>

Ten niekas neveda man\u0119s, niekas. Nesu pritaikyta \u0161itam gyvenimui. Ka\u017ekur pavir\u0161\u0117liais, ka\u017ekur ma\u017edaug, bet gyvenu tiktai \u0161it\u0105\u2026<\/p>

Bet yra ta \u0161vytinti gija\u2026<\/strong><\/p>

Tiktai si\u016blelis, tiktai si\u016blelis\u2026 (Juokiasi.)<\/p>

Kalbino Antanas \u0160imkus<\/p>

Pokalbis iliustruotas Viktorijos Daujotyt\u0117s asmeninio archyvo nuotraukomis<\/p>

\u017durnalas \u201eKelion\u0117\u201c 2022 m. Nr. II (22)<\/a><\/p>

\"\"<\/figure>