Prisk\u0117limas dygsta net pro kie\u010diausio asfalto dienas. Net pro storiausi\u0105 grim\u0105, net pro tir\u0161\u010diausi\u0105 min\u010di\u0173 r\u016bk\u0105 kalasi it saul\u0117s spindulys i\u0161 po \u017eemi\u0173. Ir tuomet tose pa\u010diose situacijose matai, jauti ir elgiesi naujai. Brangiai apmok\u0117tas vertybini\u0173 nuostat\u0173 perkainojimas kei\u010dia ne tik asmeninius, bet ir visuomeninius pasirinkimus.<\/p>
Velyk\u0173 kare supurtyti i\u0161kart \u017eengiame \u012f Gailestingumo apm\u0105stym\u0105. Nukry\u017eiuotoji Meil\u0117, nuplakta, atstumta, i\u0161siginta ir parduota, perverta \u0161irdimi, romiai \u017evelgia \u012f mus ir \u012f kiekvien\u0105 \u017emog\u0173. Savuosiuose apkasuose t\u016bnan\u010di\u0173 mintis i\u0161 naujo bombarduoja gailestingumo akibrok\u0161tas. Melstis u\u017e ne\u017einan\u010dius, k\u0105 daro, u\u017e budelius, daryti gera net tuomet, kai labai skauda \u2013 tai ne tik J\u0117zaus mokymas, tai \u2013 Jo Gyvenimas, Jo buvimas tarp m\u016bs\u0173 per visas dienas ligi pasaulio pabaigos\u2026 Gailestingumas nepateisina \u017eudan\u010di\u0173, bet apsaugo Juo pasitikin\u010dius nuo tapimo \u017eudikais. Gailestingumas neignoruoja teisingumo, bet neleid\u017eia jam tapti ker\u0161tu. Gailestingumas, kai j\u012f, suvok\u0119 savo nuod\u0117mingumo m\u0105st\u0105, priimame, veda \u012f taik\u0105 su savimi ir pasauliu, nes nebereikia naujais nusikaltimais dangstyti praeities dvoko.<\/p> Kalbant apie Gailestingum\u0105 karo fone lengva u\u017estrigti samprotaujant tik apie tuos, kurie \u0161iandien barbari\u0161kai plaka Nekalt\u0105j\u012f, pamir\u0161tant, kad k\u0105 darome vienam i\u0161 ma\u017eiausi\u0173j\u0173, pa\u010diam J\u0117zui darome. Ne tik visi barbari\u0161kai besielgiantys tur\u0117s atsakyti \u017dmogaus S\u016bnaus akivaizdoje, bet ir mes\u00a0\u2013 u\u017e savo reakcijas ar j\u0173 nebuvim\u0105. Esame atsakingi ir u\u017e tai, ko nepadarome: buvau alkanas, ligonis, kalinys, pab\u0117g\u0117lis\u00a0\u2013 ir j\u016bs man nepad\u0117jote\u2026<\/em><\/p> Kai labai norisi kaltinti klausiant, kur \u017ei\u016bri Dievas, kai vyksta nusikaltimai \u017emogi\u0161kumui ir \u017dmogui\u00a0\u2013 Gailestingumas gesina kaltinimus Dievui, nes atpa\u017e\u012fstame J\u012f, per t\u016bkstantme\u010dius iki pat \u0161iandien atkakliai tal\u017eom\u0105 nu\u017emog\u0117jusi\u0173, savimi aps\u0117st\u0173j\u0173 nusikaltimais. Kry\u017eiaus kelio stotys, kuri\u0173 apm\u0105stymas brandino mus Velyk\u0173 rytui, yra ne tik praeities apm\u0105stymas\u00a0\u2013 tai piktinanti, skaudinanti, kruvina dabartis. K\u0105 padar\u0117te vienam i\u0161 ma\u017eiausi\u0173j\u0173, man padar\u0117te\u2026<\/em><\/p> Vis dar sprogin\u0117jant klausimams galvose ir bomboms Ukrainoje, gegu\u017eini\u0173 kasdienyb\u0117 atkakliai dr\u0105sina \u017evelgti \u012f Motin\u0105, kurios \u0161ird\u012f perv\u0117r\u0117 kalavijas. Stov\u0117dami po karo kry\u017eiumi gausiais kreipiniais aimanuodami kreipiam\u0117s \u012f mums dovanot\u0105j\u0105. \u0160tai Tavo motina<\/em>,\u00a0\u2013 dramati\u0161kos dabarties sutrikdytam mokiniui taria J\u0117zus. Pasiimti Marij\u0105 pas save, siau\u010diant nevil\u010diai, baim\u0117ms ir karui,\u00a0\u2013 kad Vilties motina, nuli\u016bdusi\u0173j\u0173 guod\u0117ja, i\u0161siilgtosios Taikos Karalien\u0117 \u012fgalint\u0173 i\u0161b\u016bti, darant, k\u0105 galim: \u0161luostant veidus m\u016bs\u0173 namuose nuo smurto pasisl\u0117pusiems.<\/p> Marija visuomet veda prie J\u0117zaus, \u012f kurio \u0161ird\u012f bir\u017eelio vakarais kreipiame \u017evilgsnius, ie\u0161kodami i\u0161ei\u010di\u0173 i\u0161 nesantaikos akligatvi\u0173. Kas i\u0161gyvenama toje \u0160ven\u010diausioje \u0160irdyje, \u017evelgiant \u012f mus ir pasaul\u012f, u\u017e kur\u012f Jis paguld\u0117 galv\u0105? M\u016bs\u0173, jei tik ne akmenin\u0117s, \u0161irdys paskutiniu metu prisl\u0117gtos plaka nerim\u0105. Jautresnieji, tik remdamiesi \u012f Diev\u0105 ir vienas \u012f kit\u0105, \u0161iaip ne taip, uodo \u017eingsneliais judam per dienas. Ir visgi \u2013 m\u016bs\u0173 \u0161irdys talpina tik ma\u017e\u0105 dalel\u0119 to skausmo, kuriuo gyvena Dievas.<\/p> Su\u017eeistas neat\u0161aukiamos meil\u0117s \u017emogui Jis ir \u0161iandien netausodamas, nesaugodamas sav\u0119s yra tarp m\u016bs\u0173. Rizikuodamas b\u016bti atstumtas, i\u0161juoktas, neteisingai apkaltintas ir u\u017emu\u0161tas, yra ar\u010diau m\u016bs\u0173 nei mes patys sau. Vieniems Jis \u2013 uola, vedlys, ganytojas ir i\u0161tverm\u0117s bei i\u0161minties \u0161altis, o kitiems \u2013 kli\u016btis, konkurentas ar net papiktinimas. Per da\u017enai \u017emon\u0117s, mes taip pat, Jo \u0161ventu vardu prisideng\u0119, atkakliai \u012fgyvendiname ne Dievo, bet savo liguistus planus\u2026 Kaskart, kai pasirenku nematyti to, kas vyksta, kai pasirenku neatjausi to, kuris ken\u010dia, nedaryti to, k\u0105 galiu ir turiu, net jei pamald\u016bs pasiteisinimai ir sr\u016bva mano l\u016bpomis, \u2013 \u017eeid\u017eiu J\u012f, Jo atvert\u0105 \u0161ird\u012f. Ir atvirk\u0161\u010diai: kaskart, kai vidines kovas \u012fveik\u0119s darau gera, kuriu Jo taik\u0105, kuri it geras raugas palaipsniui perims vis\u0105 mai\u0161ym\u0105.<\/p> Daug prablaivinan\u010dios ne\u017einios, daug nekalto skausmo, kuriame atkakliai kalasi artimo meil\u0117s bei solidarumo daigai, duosiantys \u2013 meld\u017eiu ir viliuosi \u2013 gausi\u0173 vaisi\u0173 pj\u016b\u010diai at\u0117jus. A\u010di\u016b kiekvienam, kuris nenukreipia \u017evilgsnio nuo ken\u010dian\u010dio. A\u010di\u016b kiekvienam, kuris nesiteisina, o i\u0161dr\u012fsdamas dalintis ne tuo, kas atlieka, o tuo, k\u0105 turi ir kas yra, turt\u0117ja pas Vie\u0161pat\u012f, kraudamas nenykstant\u012f lob\u012f. A\u010di\u016b u\u017e kiekvien\u0105, kuris maldose suramintas ir \u012fgalintas, \u010dia, \u017eem\u0117je, savo gyvenimu atspindi Tave, Meile.<\/p> Ietimi pervertoji, kantrioji ir gailestingoji, baisiai i\u0161niekintoji, taikos ir ramyb\u0117s dav\u0117ja\u00a0\u2013 pasigail\u0117k m\u016bs\u0173.<\/em><\/p> \u017durnalas \u201eKelion\u0117\u201c 2022 m. Nr. II (22)<\/a><\/p>![\"\"](\"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/04\/IMG_0463-\u2013-kopija-761x1024.jpg\"){kind=spacer}