{"id":1404,"date":"2023-03-24T15:27:04","date_gmt":"2023-03-24T15:27:04","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1404"},"modified":"2024-07-15T21:50:25","modified_gmt":"2024-07-15T18:50:25","slug":"eimutis-markunas-per-gyvenima-lydi-tai-kas-uzkoduojama-vaikysteje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2023\/03\/24\/eimutis-markunas-per-gyvenima-lydi-tai-kas-uzkoduojama-vaikysteje\/","title":{"rendered":"Eimutis Mark\u016bnas: \u201ePer gyvenim\u0105 lydi tai, kas u\u017ekoduojama vaikyst\u0117je\u201c"},"content":{"rendered":"

Eimutis Mark\u016bnas (g. 1959 m.) \u2013 viduriniosios kartos menininkas, \u017eymus vitra\u017eistas, tapytojas, instaliacij\u0173, performanso ir video meno k\u016br\u0117jas, garsios meninink\u0173 grup\u0117s \u201eAngis\u201c narys.<\/em><\/p>

Menininko vitra\u017eams b\u016bdingas tapybi\u0161kumas, o tapyboje siekiama vitra\u017eui b\u016bdingo skaidrumo. \u012evairios tematikos E. Mark\u016bno vitra\u017e\u0173 galima pamatyti vie\u0161osiose erdv\u0117se, ba\u017eny\u010diose ir priva\u010diuose interjeruose. Menininkas tapo ant \u012fvairi\u0173 pavir\u0161i\u0173 \u2013 med\u017eio plok\u0161t\u0117s, metalo, popieriaus, rinkdamasis priemones priklausomai nuo to, apie k\u0105 nori kalb\u0117ti. Anot autoriaus, jo k\u016brybos pagrindu tampa asmeniniai i\u0161gyvenimai, skaitoma literat\u016bra. E. Mark\u016bnas nuo pat k\u016brybinio kelio prad\u017eios neapsiribojo vienu \u017eanru, ta\u010diau \u012fvairov\u0117 jam n\u0117ra savitiksl\u0117, k\u016brybos procese ie\u0161ko priemoni\u0173, kuo tiksliau atskleid\u017eian\u010di\u0173 norim\u0105 tem\u0105. O vidin\u0117 laisv\u0117, suteikianti galimyb\u0119 be joki\u0173 apribojim\u0173 nardyti tarp skirting\u0173 sfer\u0173 ir priemoni\u0173, gim\u0117 dar vaikyst\u0117s \u017eaidimuose.<\/em><\/p>

\"\"
Eimutis Mark\u016bnas. Nuotraukos autorius Remigijus Treigys<\/figcaption><\/figure>

Menininkas \u012f pasaul\u012f \u017evelgia kitokiu \u017evilgsniu. Galb\u016bt \u012fprasti gyvenimo, kasdienyb\u0117s, buities momentai gali atrodyti kaip inspiracija, \u017ealiava k\u016brybai. Nor\u0117t\u0173si paklausti, k\u0105 Jums rei\u0161kia matyti pasaul\u012f menininko \u017evilgsniu? Kaip ir kada pajaut\u0117te, kad b\u016btent taip \u017evelgiate?<\/strong><\/p>

Net sunku pasakyti, kada tai pajau\u010diau. Gimiau Kaune, bet kur\u012f laik\u0105 teko augti Zarasuose, pas senelius. B\u016bdamas ma\u017eas, i\u0161sireikalavau, kad man leist\u0173 nelankyti dar\u017eelio, tad vis\u0105 savo laik\u0105 leidau gamtoje, seneli\u0173 sodyboje. Ten gyvenau iki tre\u010dios klas\u0117s. Sunku pasakyti, kada at\u0117jo suvokimas, jog esu menininkas. Gal tik Stepo \u017duko technikume. Anks\u010diau viskas atrod\u0117 normalu, \u012fprasta, nors aplinkiniai sakydavo, kad emocijas visada i\u0161reik\u0161davau pie\u0161iniais. Zarasuose, susipyk\u0119s su kaimyn\u0173 vaikais, nul\u0117kdavau \u012f pal\u0117p\u0119 ir ten pai\u0161ydavau. Man tai atrod\u0117 normali kasdienyb\u0117.<\/p>

Prisiminiau pokalb\u012f su am\u017ein\u0105 atils\u012f menininku Antanu Kmieliausku. Jis apie save pasak\u0117: Kaip vaikas vis\u0105 gyvenim\u0105 pai\u0161au. Prie\u0161 kelias dienas su viena bi\u010diule kalb\u0117jom\u0117s, kad beveik visiems vaikams pie\u0161imas \u017eaid\u017eiant yra nat\u016brali sav\u0119s rai\u0161ka, bet po to daliai \u017emoni\u0173 tai u\u017esiblokuoja, nutr\u016bksta, o daliai \u2013 lieka ir perauga \u012f ka\u017ekok\u012f kit\u0105 lygmen\u012f.<\/strong><\/p>

Man labai pasisek\u0117, jog mama pasteb\u0117jo \u0161\u012f polink\u012f ir \u0117m\u0117 mane kreipti. Ne\u017einau, ar pats b\u016b\u010diau nu\u0117j\u0119s \u012f dail\u0117s mokykl\u0105. Nuolatos pai\u0161ydavau. Net ketvirtos ir penktos klas\u0117s pa\u017eymi\u0173 knygel\u0117se mirguliuoja pastabos, kad nesprend\u017eiu matematikos, bet vis pai\u0161au. Dvejetai i\u0161 drausm\u0117s. Visa tai ved\u0117 prie to, kad mama pamat\u0117, jog man gyvenime svarbus pie\u0161imas. Ji suprato, kad a\u0161 ne tingiu mokytis, o tiesiog noriu pie\u0161ti. I\u0161 prad\u017ei\u0173, kaip vaikas, prie\u0161inausi. Sakiau, jog neisiu \u012f dail\u0117s mokykl\u0105, nes nieko ten nepa\u017e\u012fstu. Bet kai mama mane vos ne per prievart\u0105 nutemp\u0117, i\u0161laikiau egzaminus, \u012fstojau. Po to vidurin\u0117 mokykla atsid\u016br\u0117 antrame plane \u2013 svarbiausia tapo dail\u0117s mokykla. Sutikau visai kitoki\u0173 draug\u0173. Atsiv\u0117r\u0117 kitas pasaulis. Vidurin\u0117 mokykla \u0117m\u0117 atrodyti kaip la\u017eas, jai \u0117miau ruo\u0161tis atmestinai. Virsmas menininku intuityviai vyko visoje kasdienyb\u0117je nuo pat vaikyst\u0117s.<\/p>

Mano vaikyst\u0117je buvo ne tik pie\u0161inys. Kai pama\u010diau A. Kieferio \u0161vininio l\u0117ktuvo skulpt\u016br\u0105, prisiminiau, kad vaikyst\u0117je darydavome lygiai tokius, tampydavome po sod\u0105. K\u016br\u0117me meninius objektus. Zarasuose buvo absoliuti laisv\u0117. Net dar\u0117me \u012fvairiausius performansus. Tik dar ne\u017einojome, kaip tai \u012fvardyti. Pripai\u0161iau du rulonus pie\u0161ini\u0173, \u012fd\u0117j\u0119s juos \u012f d\u0117\u017e\u0119 su skyle, rodydavau vaikams filmus.<\/p>

Besiklausant apie filmus, \u017eaidimus, objektus, gim\u0117 dar vienas klausimas. Vaikyst\u0117je turime nat\u016brali\u0105 k\u016brybos dr\u0105s\u0105 ir visi\u0161kai nebijome nieko bandyti. N\u0117ra to spazmo, baim\u0117s, jog nepavyks. Esame dr\u0105s\u016bs ie\u0161koti. O po to, kai jau pradedame kurti s\u0105moningai, \u012fvyksta ka\u017ekoks l\u016b\u017eis, o vaiki\u0161kos dr\u0105sos tenka siekti i\u0161 naujo. Ar Jums teko su tuo susidurti?<\/strong><\/p>

Teko matyti \u017emoni\u0173, kurie buvo pakankamai gab\u016bs, bet u\u017ego\u017eti kokio neatsargaus, grubesnio \u017eod\u017eio, i\u0161girsto vidurin\u0117je mokykloje per pie\u0161imo pamokas. Ma\u010diau, kaip mokiniams kalama \u012f galv\u0105, kad jie pie\u0161ia ne taip. Tada \u017emogus susig\u016b\u017eia ir bijo bet k\u0105 daryti. Nor\u0117jau i\u0161vengti tarnybos soviet\u0173 armijoje, tad teko dirbti kaime vidurin\u0117je mokykloje, ten dr\u0105sindavau vaikus, kuriems buvo \u012fkalta, jog nemoka pie\u0161ti.<\/p>

Man asmeni\u0161kai labai pasisek\u0117, kad nuo ankstyvo am\u017eiaus lankiau dail\u0117s mokykl\u0105 ir nelabai r\u016bp\u0117davo pa\u0161alin\u0117, galimai stabdanti nuomon\u0117. Mano autoritetai buvo dail\u0117s mokyklos d\u0117stytojai \u2013 A. Martinaitis, L. Drazdauskait\u0117, R. Antinis ir kiti. Galb\u016bt po to \u012fstojus \u012f technikum\u0105, \u0117m\u0117 rastis toki\u0173 moment\u0173, kai supranti, kad ka\u017ekas galima, o ka\u017ekas ne, bet dideli\u0173 blok\u0173 nei\u0161gyvenau, viskas vyst\u0117si nat\u016braliai.<\/p>

\"\"
Instaliacija \u201eHorizontal\u0117s\u201c. Joanit\u0173 ba\u017eny\u010dia, Feldkirch, Austrija, 2012 m.<\/figcaption><\/figure>

Gal tiesiog laiku patekote \u012f tinkam\u0105 terp\u0119.<\/strong><\/p>

Galb\u016bt. Nuo penktos klas\u0117s daug kas kitaip formavosi, prad\u0117jau kitaip matyti dalykus. Kas visiems atrod\u0117 \u0161aunu ar gra\u017eu, man buvo bjauru. Savos nuomon\u0117s garsiai nereik\u0161davau, bet viduje jau tur\u0117jau asmenin\u0119 pozicij\u0105.<\/p>

Dar vaikyst\u0117je fiksavote \u0161iek tiek kitok\u012f savo matym\u0105.<\/strong><\/p>

Taip, o Zaras\u0173 erdv\u0117s, m\u016bs\u0173 kuriami objektai, filmai, pie\u0161iniai k\u016br\u0117 vidin\u0119 laisv\u0119. Ir Kaunas man\u0119s nesu\u017elugd\u0117 \u2013 taip stipriai vaikyst\u0117je susiformavo vidin\u0117 laisv\u0117. Buvo sunku mane kaip \u017ev\u0117riuk\u0105 \u012f narv\u0105 u\u017edaryti.<\/p>

\"\"
Instaliacija \u201eAr tu b\u016bsi sekantis?\u201c.
Tarptautinis teatr\u0173 festivalis,
miesto skveras, Bydgo\u0161\u010dius, 2008 m., Lenkija.<\/figcaption><\/figure>

D\u0117l ko po a\u0161tuoni\u0173 klasi\u0173 stojau \u012f technikum\u0105? Ogi gal\u0117jau baigti vidurin\u0119 mokykl\u0105 ir po jos stoti \u012f auk\u0161t\u0105j\u0105. Mokykloje nuolat buvau atakuojamas pastabomis u\u017e elges\u012f, gerus pa\u017eymius gaudavau tik u\u017e humanitarinius mokslus, taip pat buvau visiems \u012fsipyk\u0119s. Baigiant a\u0161tunt\u0105 klas\u0119, mokyklos sal\u0117je gal apie \u0161e\u0161iasde\u0161imt mokini\u0173 laik\u0117me matematikos egzamin\u0105. Prie man\u0119s pri\u0117jo aukl\u0117toja ir tyliai sako: Gird\u0117jau, kad \u017eadi ka\u017ekur stoti. Patvirtinau, kad \u017eadu. Pagras\u0117, kad jei ne\u012fsto\u010diau, jokiu b\u016bdu negr\u012f\u017e\u010diau pas juos. Mes gra\u017eiai pasi\u0161nek\u0117jome. Tai \u2013 paskutinis m\u016bs\u0173 pokalbis. Buvau \u012fkyr\u0117j\u0119s mokyklai, kaip ir ji man.<\/p>

Gal taip nutiko ir d\u0117l to, kad atsisak\u0117te dalyvauti komjaunimo veikloje?<\/strong><\/p>

Mane lau\u017e\u0117 ma\u017edaug septintoje klas\u0117je stoti \u012f komjaunim\u0105, bet nesutikau. Stojant \u012f dail\u0117s technikum\u0105, pirmas direktoriaus klausimas man \u2013 o kod\u0117l ne komjaunuolis? Tada pasime\u010diau, sumelavau, jog netur\u0117jau laiko. Bet pri\u017ead\u0117jau, jog \u012fstoj\u0119s \u012f technikum\u0105, b\u016btinai tapsiu. \u012estojus \u012f technikum\u0105, \u0161iek tiek g\u0105sdino, jog i\u0161mes, jei ne\u012fsijungsiu \u012f komjaunuoli\u0173 gretas, bet pavyko to i\u0161vengti. Visus ketverius metus niekaip neprivert\u0117.<\/p>

Kai stojau \u012f Dail\u0117s institut\u0105 Vilniuje, rektorius V. Ge\u010das man\u0119s klaus\u0117, kod\u0117l nepriklausau komjaunuoliams. Sakiau, jog St. \u017duko technikume labai daug dirbau ir netur\u0117jau laiko. Bet v\u0117l pri\u017ead\u0117jau, kad \u012fstoj\u0119s \u012f institut\u0105, b\u016btinai tapsiu. \u012estojau \u012f instituto vitra\u017eo specialyb\u0119 pirmu numeriu. Paprastiems \u017emon\u0117ms i\u0161 liaudies b\u016bdavo palikta labai nedaug viet\u0173. Mano kurse buvo daug tos santvarkos \u201e\u012ftaking\u0173\u201c \u017emoni\u0173 vaik\u0173, kuriems studij\u0173 vietos numatytos i\u0161 anksto. Pirmame kurse buvo nejauku, da\u017enai grasindavo, jog i\u0161mes i\u0161 instituto, bet v\u0117liau atsikabino. O man dar besimokant technikume mama kart\u0105 pasak\u0117, jog jei \u012fstosiu \u012f komjaunim\u0105, ji su manimi nesikalb\u0117s.<\/p>

Taigi, pamatiniai \u012fsitikinimai at\u0117jo i\u0161 \u0161eimos?<\/strong><\/p>

Mo\u010diut\u0117 buvo \u0161aul\u0117, kit\u0173 patriotini\u0173 organizacij\u0173 nar\u0117. Seneliai savo vaikus augino atitinkama dvasia.<\/p>

Mano mama buvo de\u0161imtmet\u0117 mergait\u0117, mok\u0117si Zaras\u0173 vidurin\u0117je mokykloje. Net laikra\u0161tyje buvo pasirod\u017eiusi nuotrauka, kaip mama stovi su drauge prie eglut\u0117s, \u0161alia \u2013 Stalino portretas, abi apsirengusios tautiniais r\u016bbais. Mamai draug\u0117 sako: Paduok popieriuk\u0105, papuo\u0161ime Stalino portret\u0105. Mama jai: \u0160pyg\u0105, nieko neduosime Stalinui. O saldaini\u0173 popieriukai pokariu buvo tikras lobis! Kit\u0105 dien\u0105 senel\u012f i\u0161sived\u0117 milicija, pastat\u0117 prie sienos ir palei j\u012f pavar\u0117 automato kulk\u0173 serij\u0105. Kita serija jau gal\u0117jo b\u016bti lemiama. Ir visa tai tik u\u017e ka\u017ekok\u012f saldainio popieriuk\u0105\u2026<\/p>

\"\"
I\u0161 vitra\u017e\u0173 ciklo  \u201e\u0160e\u0161ios kompozicijos pagal
\u0161v. Jono Evangelij\u0105\u201c. Kristaus vardo ba\u017eny\u010dia,
Emmerich, 1994 m., Vokietija.<\/figcaption><\/figure>

I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u012fvald\u0117te vitra\u017eo men\u0105, jo mok\u0117t\u0117s, bet \u017evelgiant \u012f J\u016bs\u0173 biografij\u0105 matyti, kaip ie\u0161kote ir kuriate naudodamas pa\u010dias \u012fvairiausias priemones \u2013 tapyb\u0105, instaliacij\u0105, video men\u0105. I\u0161 to kuriama derm\u0117, visuma. Ar gal\u0117tum\u0117te papasakoti apie \u0161iuos savo ie\u0161kojimus? Kaip \u012f gyvenim\u0105 ateina tiek daug skirting\u0173 keli\u0173? Ar kokiai nors min\u010diai i\u0161reik\u0161ti reikia vis kitos priemon\u0117s, ar tiesiog beeksperimentuojant su priemon\u0117mis ateina vis kitos mintys?<\/strong><\/p>

\u012evairov\u0117 n\u0117ra savitikslis dalykas, bet b\u016btinyb\u0117 vienai ar kitai min\u010diai i\u0161reik\u0161ti. Manau, jog nat\u016brali \u012fvairov\u0117, laisvumas priemon\u0117je ir i\u0161rai\u0161koje ateina i\u0161 vaikyst\u0117s, bet pirmiausia, jei nerandu alternatyvos ka\u017ekokiai min\u010diai i\u0161reik\u0161ti naudojant vien\u0105 technik\u0105, bandau kit\u0105. Iki \u0161iol da\u017eniausiai tai pasiteisindavo. Negaliu sav\u0119s u\u017edaryti ir u\u017esiimti vien tapyba ar kokia kita sritimi. Man reikalingi papildiniai. Pavargstu nuo tapybos, pereinu prie pie\u0161inio. Jei atsiranda daugiau t\u016brio, formos reikalaujanti id\u0117ja, imuosi kit\u0173 medij\u0173. Tai n\u0117ra savitikslis dalykas. Priemon\u0117 skirta kiek \u012fmanoma tiksliau realizuoti sumanym\u0105.<\/p>

Ar \u0161\u012f \u012fvairov\u0117s poreik\u012f jaut\u0117te visada, nuo k\u016brybinio kelio prad\u017eios? Ar u\u017efiksavote kok\u012f l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0105?<\/strong><\/p>

Jei Zarasuose neb\u016b\u010diau dar\u0119s \u012fvairiausi\u0173 sur\u016bdijusios skardos l\u0117ktuv\u0173, film\u0173 ir viso kito, galb\u016bt ir apsiribo\u010diau viena dail\u0117s sritimi. Bet kadangi nuo vaikyst\u0117s tur\u0117jau vidin\u0119 laisv\u0119, negaliu kitaip vis\u0105 gyvenim\u0105. Kas u\u017esikoduoja vaikyst\u0117je, da\u017eniausiai po to ir lydi.<\/p>

Man matym\u0105 formavo e\u017eerai, skaidrumas, mistika tamsaus e\u017eero dugne. Manau, kad tai savu laiku atved\u0117 iki vitra\u017eo, nors visada labai myl\u0117jau tapyb\u0105. Be abejo, stojant \u012f vitra\u017e\u0105 buvo ir tam tikras pragmatinis momentas. Stojome kartu su tapytoju Jonu Gasi\u016bnu, jis jau buvo tapybos grandas, vienas m\u016bs\u0173 grup\u0117s \u201eAngis\u201c, kuri prad\u0117jo formuotis dar Stepo \u017duko mokykloje, iniciatori\u0173. Ten besimokydami pirm\u0105 kart\u0105 visos mokyklos istorijoje prad\u0117jome rengti savaranki\u0161kas student\u0173 laisvalaikio tapybos parodas. R. Jankauskas (Kampas), H. \u010cerapas, V. Dubauskas, R. Nemeik\u0161is, J. Ar\u010dikauskas \u2013 visa plejada dabar garsi\u0173 meninink\u0173.<\/p>

D\u0117stytojai steb\u0117davosi, ar mums tr\u016bksta veiklos, kad laisvalaikiu dar rengiame parodas. Nujau\u010diau, kad mes abu kartu su J. Gasi\u016bnu i\u0161 Step\u017eukio tais pa\u010diais metais neb\u016btume \u012fstoj\u0119 \u012f tapyb\u0105, pamaniau, jog geriau stosiu \u012f monumentali\u0105j\u0105 tapyb\u0105 \u2013 vitra\u017e\u0105.<\/p>

Technikume F. U\u0161inskait\u0117 mums ved\u0117 vasaros praktik\u0105 ir dav\u0117 u\u017eduot\u012f i\u0161p\u016bsti vien\u0105 i\u0161 S. U\u0161insko vaz\u0173 \u2013 ma\u017edaug penki\u0173 kilogram\u0173 vaza su moteri\u0161ku torsu. Buvo reikalaujama, jog i\u0161kilt\u0173 visos formos. Per praktik\u0105 kiekvienas tur\u0117jome i\u0161p\u016bsti po vaz\u0105. Mes steng\u0117m\u0117s kuo grei\u010diau atlikti darb\u0105. Daugelis band\u0117, bet jiems niekaip nepavyko. Man vieninteliam pasisek\u0117. Matyt, tur\u0117jau amfibijos plau\u010dius, nes vaikyst\u0117je Zarasuose intensyviai nardydavau, \u0161okin\u0117davau nuo de\u0161imties metr\u0173 tramplyno. \u017daisdami sl\u0117pynes, sl\u0117pdavom\u0117s e\u017eero dugne net a\u0161tuoni\u0173 metr\u0173 gylyje. Ten b\u016bdavo tamsu, nieko negal\u0117davai matyti. Tai turb\u016bt i\u0161treniravo mano plau\u010dius. Kartu su draugu visam kursui padar\u0117me vazas per keliolika dien\u0173. Praktikos vadov\u0117 liko nustebusi. Po viso to p\u016btimo atrod\u0117, kad net skrendu\u2026 Dabar nerizikuo\u010diau taip daryti.<\/p>

Bebaigiant technikum\u0105, domino ir skulpt\u016bra, tur\u0117jome ger\u0173 A. Smetonos laik\u0173 d\u0117stytoj\u0173. Tapyba irgi gerai sek\u0117si, bet \u012fstojau \u012f vitra\u017e\u0105. Tur\u0117jau galimyb\u0119 ir noro po pirmo kurso pereiti \u012f tapyb\u0105, bet abiejose specialyb\u0117se tapybai buvo skiriama pana\u0161iai d\u0117mesio, skyr\u0117si tik kompozicijos disciplina.<\/p>

Institute L. Surgailis d\u0117st\u0117 tapyb\u0105, A. Kmieliauskas pie\u0161im\u0105, vitra\u017eo subtilybes \u2013 A. Sto\u0161kus. Studijos buvo puikios. \u012evair\u016bs autoritetai \u012ftikino, kad tapyti gal\u0117siu ir vitra\u017e\u0105 baig\u0119s. Universalumas man buvo b\u016bdingas vis\u0105 gyvenim\u0105. Po studij\u0173 nenor\u0117jau t\u0119sti to, ko mokiausi institute, nor\u0117jau ie\u0161koti nauj\u0173 rai\u0161kos form\u0173, siekti kad vitra\u017eai b\u016bt\u0173 tapybi\u0161ki. Kad stikle b\u016bt\u0173 matoma vitra\u017eo ir tapybos jungtis.<\/p>

\"\"
Vitra\u017eas \u201eMarija\u201c,\u00a0 \u0160v\u010d. M. Marijos Dangun \u0117mimo ba\u017eny\u010dia, Zarasai, 2009 m.<\/figcaption><\/figure>

Nor\u0117t\u0173si paklausti, ar netekdavo kuriant vitra\u017eus susidurti su tuo, jog pla\u010diojoje visuomen\u0117je jie laikomi interjero dekoro elementu, o ne meno k\u016briniu?<\/strong><\/p>

Dauguma sako, kad kurdamas vitra\u017e\u0105 esi labai suvar\u017eytas, o a\u0161 nuo pat prad\u017ei\u0173 (po studij\u0173) visada parodau u\u017esakovui tris eskizus. Jei jis neranda sau tinkamo, atsisakau toliau dirbti. Speciali\u0173 u\u017esakovo pageidavim\u0173, pvz., agurk\u0173 arba pomidor\u0173, niekada nesu dar\u0119s. Galiu net persi\u017eegnoti. G\u016bd\u017eiais soviet\u0173 laikais k\u016briau vitra\u017eus biblin\u0117mis, mitologijos, lietuvyb\u0117s temomis. Apie partines, sovietines temas net nekalbu. Kai kurie skulptoriai iki pat 1989 m. sugeb\u0117jo pasi\u017eym\u0117ti ideologiniais k\u016briniais. To niekada nedariau. Gilinausi \u012f Norberto V\u0117liaus ir kit\u0173 pana\u0161i\u0173 autori\u0173 tekstus. Tai man, bent jau vitra\u017ee, buvo atramos ta\u0161kas. Tapyboje svarbi ekspresija, id\u0117jas rei\u0161kiu kiek kitaip. Nors baigiau vitra\u017e\u0105, manyje vis\u0105 laik\u0105 paraleliai gyveno tapyba. Studijoje visada buvo s\u0105lygos ir darbui su stiklu, ir tapybai.<\/p>

Ar galima sakyti, jog \u012f k\u016bryb\u0105 vitra\u017eo srityje \u017ei\u016brite tapytojo akimis?<\/strong><\/p>

Manau, kad taip, nes naudoju labai daug glaz\u016bros, kad vaizdas neb\u016bt\u0173 plok\u0161\u010dias. Ir dabar pats darausi \u0161vino kri\u0161tolo glaz\u016br\u0105, esu dalinai \u012fvald\u0119s \u0161i\u0105 technologij\u0105. Dar po instituto baigimo daug s\u0117d\u0117davau bibliotekose, eksperimentavau. Be abejo, tai labai kenksminga sveikatai, nes be \u0161vino \u012feina ir daug kit\u0173 chemini\u0173 element\u0173. Institutas nedav\u0117 daug technologij\u0173 pagrind\u0173, juos vys\u010diau savaranki\u0161kai. Nor\u0117jau, kad mano vitra\u017euose b\u016bt\u0173 kiek \u012fmanoma daugiau tapybos. Man\u0119s visi\u0161kai nedomino dekoratyvinis stiklas, stengiausi pagal t\u0173 laik\u0173 technologines galimybes kuo daugiau tapyti ant stiklo.<\/p>

Stiklas savo savyb\u0117mis i\u0161ple\u010dia tapybin\u0117s rai\u0161kos galimybes \u2013 atsiveria e\u017eero skaidrumo optika ir kita.<\/strong><\/p>

Mane visi tie dalykai veikia nuo ma\u017eens. Net ir tapyboje man b\u016bdingas skaidrumas, \u012fvair\u016bs transparenti\u0161kumo momentai. Nor\u0117josi visur i\u0161gauti skaidrum\u0105. Naujausias mano vitra\u017eo k\u016brinys \u201eVartai\u201c Kauno \u0160v\u010d. Sakramento (student\u0173) ba\u017eny\u010dioje, kuri \u0161iuo metu rekonstruojama. Jame matomos kar\u0161tu b\u016bdu formuotos stiklo fakt\u016bros (\u0161e\u0161i\u0173\u2013a\u0161tuoni\u0173 milimetr\u0173 stiklas), pikselius primenanti tapyba. Man svarbi tiek tapyba ant stiklo, tiek ant kit\u0173 priemoni\u0173. Nuo pat moksl\u0173 baigimo mane nervindavo noras \u012fsprausti meninink\u0105 \u012f cech\u0105, es\u0105, \u017emogus gali dirbti tik siauruose savo baigtos specialyb\u0117s r\u0117muose. Dabar, be abejo, matome kit\u0105 kra\u0161tutinum\u0105, bet tais laikais mane erzindavo tokie narveliai. Reikia \u012f meninink\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f visum\u0105, o ne matuoti pagal cech\u0173 d\u0117\u017eutes. Pirma \u017ei\u016br\u0117ti \u012f tai, k\u0105 \u017emogus daro.<\/p>

M. \u0160agalas, A. Matisas ir vitra\u017eus k\u016br\u0117, ir tap\u0117. Vitra\u017eo menas kuriamas ne taip greitai, tai yra sud\u0117tingas technologinis procesas. Drobel\u0119 kiek papras\u010diau u\u017etapyti, nors irgi gali b\u016bti visaip, o \u010dia yra visa ma\u0161inerija. Tai savoti\u0161kai lygindavau su kinematografija, bet ji yra visos komandos darbas, o a\u0161 vitra\u017ee visk\u0105 atlieku pats \u2013 nuo eskiz\u0173 iki \u012fvairi\u0173 technologini\u0173 proceso dali\u0173, meistrams lieka tik sumontuoti. Ta\u010diau tapyboje niekas nieko u\u017e tave neatliks, nors senov\u0117je meistrai kartais mokiniams leisdavo nutapyti fonus, masines scenas.<\/p>

\"\"
E. Mark\u016bnas darbo procese<\/figcaption><\/figure>

Tapote, kaip sak\u0117te, ant pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 pavir\u0161i\u0173, skirtingomis priemon\u0117mis, \u012fvairiais masteliais. \u201eArkoje\u201c rodytoje j\u016bs\u0173 parodoje \u201eMiesto spalvinis kodas\u201c dalis darb\u0173 nutapyti ant OSB med\u017eio dro\u017eli\u0173 plok\u0161\u010di\u0173 \u2013 tokia ekspresyvi tapyba, o dalis \u2013 grafito tapyba. Norisi paklausti, kaip ateina tie skirtingi pavir\u0161iai, skirtingos priemon\u0117s, net ir gvildenant t\u0105 pa\u010di\u0105 tem\u0105?<\/strong><\/p>

Na, \u0161i tema yra apr\u0117pianti vis\u0105 mano gyvenim\u0105, egzistencij\u0105. Ji lyd\u0117s iki pat pabaigos. Temos rai\u0161ka, priemon\u0117s ir pavir\u0161iai, be abejon\u0117s, susij\u0119 su tam tikru sprendimo b\u016bdu ir noru vienaip ar kitaip i\u0161gauti skirting\u0105 tapybin\u012f b\u016bv\u012f. Ant rekonstruojam\u0173 pastat\u0173 mieste nuolat matome tas med\u017eio dro\u017eli\u0173 plok\u0161tes, taip pat \u0161iems paveikslams naudojau tik tokius da\u017eus, kuriuos i\u0161 prad\u017ei\u0173 Kauno gyventojai mai\u0161\u0117 savo interjerams, bet po to d\u0117l vien\u0173 ar kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 atsisak\u0117, bet tai vis atsiremia \u012f dabartinio miesto spalvos analizavim\u0105. Supirkin\u0117davau tuos tikusius ir ne\u012ftikusius pirk\u0117jams atspalvius ir jais tapiau. I\u0161 dalies \u010dia yra ir tam tikras ekologinis momentas, nes tie da\u017eai gal\u0117jo b\u016bti tiesiog i\u0161pilti.<\/p>

Bet \u010dia yra koncepcijos dalykas. Per priemones vyksta realaus spalvinio kodo paie\u0161ka.<\/strong><\/p>

Koncepcija kalba apie tai, kokias spalvas u\u017esisakin\u0117ja dabartiniai miesto gyventojai, nes kiekvienam de\u0161imtmetyje jos ka\u017ekiek skiriasi. Mados kei\u010diasi vis grei\u010diau. I\u0161 t\u0173 atspalvi\u0173 k\u016briau beveik abstrak\u010di\u0105 form\u0105, bet joje galima daug k\u0105 \u012f\u017ei\u016br\u0117ti. Mane visada lydi kodavimo, nei\u0161sakymo, netiesmukos i\u0161rai\u0161kos leitmotyvas. Nuo pat ma\u017eum\u0117s. V\u0117lgi gr\u012f\u017etu prie e\u017eero dugno, kur tarsi gali numanyti, kad \u017euvis plaukioja, o dar giliau \u2013 ka\u017ekas keisto ir nesuprantamo. Gali tik sp\u0117ti, kas tai, bet iki galo ne\u017einai.<\/p>

Kai paband\u017eiau tapyti grafitu, pasteb\u0117jau, jog \u0161i technika man leid\u017eia i\u0161gauti lengvo sluoksni\u0161kumo, transparentin\u012f efekt\u0105. Prad\u017eioje, kai yra didel\u0117s mas\u0117s, storesnis sluoksnis grafito atrodo \u0161viesiai pilkas, po to d\u017ei\u016bstant d\u0117m\u0117s darosi tamsios, juoduoja. Procesas kiek primena nuotraukos ry\u0161kinim\u0105. Tapydamas, tai turi tur\u0117ti omenyje, nes i\u0161 karto nematai galutinio vaizdo. Prie to teko dirbti ne vienerius metus, bet tai irgi savoti\u0161ki sp\u0105stai, nes v\u0117liau, labiau \u012fgud\u0119s, gali u\u017esi\u017eaisti vien technin\u0117mis gudryb\u0117mis. Gali nebelikti jausmo, laisv\u0117s. Pavojinga nueiti \u012f gryn\u0105 technicizm\u0105. Turi i\u0161likti vidinis nervas.<\/p>

\"\"
I\u0161 tapybos grafitu ciklo
\u201eDid\u017eiojo chaoso ma\u017eoji versija\u201c, \u201ePilnatis\u201c.<\/figcaption><\/figure>

Turb\u016bt svarbu visada nor\u0117ti ka\u017ek\u0105 tuo pasakyti?<\/strong><\/p>

Bedirbdamas jau intuityviai ka\u017ek\u0105 sakai. Neb\u016btina kiek-vie-nu judesiu kurti koncepcij\u0173. Kai tiesiog \u0161audai kur nori, ne visada pataikai, bet vis tiek perteiki save. Bendrauji su \u017emon\u0117mis, skaitai, kv\u0117puoji \u2013 tai persiduoda \u012f pavir\u0161i\u0173. Menininkas tai transformuoja da\u017e\u0173, dar kita technika. Ne taip svarbu, kada jis tai gal\u0117s \u012fvardyti. Neb\u016btinai pirma turi eiti \u012fvardijimas, o po to ie\u0161kojimas. Gali pirma b\u016bti ie\u0161kojimas, o tik po to \u2013 \u012fvardijimas.<\/p>

S\u0105mon\u0119 savo transliuoji viskuo. Atsispiriant vien nuo koncepcijos, k\u016brinio realizavimas gali tapti \u0161altas, pragmati\u0161kas, grynai techninis.<\/strong><\/p>

Grynas koncepcijos d\u0117liojimas praranda vitali\u0161k\u0105 gaivali\u0161kum\u0105. Ai\u0161ku, \u0161iais laikais sakoma, kad jei neturi koncepcijos, nieko nepasakai. O jei nepasakai \u2013 tai ir meno n\u0117ra. Bet \u010dia yra dvi medalio pus\u0117s. Visi\u0161kai nuogos abi pus\u0117s n\u0117ra teigiamos. Reikia ie\u0161koti ka\u017eko per vidur\u012f. Visi\u0161kai be koncepcijos bus tik grynas gaivali\u0161kumas, o gryna koncepcija praranda anos pus\u0117s gyvyb\u0119.<\/p>

Kuriate ne tik paveikslus, bet ir instaliacijas, kuriose naudojate, perkuriate ir Objet trouv\u00e9<\/em>[1]<\/sup><\/sup><\/a> elementus. Ar teko kada pajausti, \u012fsivardyti sau, kur yra riba, kai vadinam\u0105j\u012f vietos ar b\u016bsenos kod\u0105 geriau perteikia j\u016bs\u0173 paties rankomis sukurtas dalykas, o kada geriau kalb\u0117ti gali i\u0161 prigimto konteksto i\u0161pl\u0117\u0161tas daiktas?<\/strong><\/p>

Jei naudoju kok\u012f jau sukurt\u0105 daikt\u0105, jis turi tilpti \u012f mano kuriam\u0105 lauk\u0105 arba j\u012f papildyti. Pavyzd\u017eiui, instaliacija \u201eI\u0161einantys ateinantys\u201c, su kuria apkeliavau daug Europos \u0161ali\u0173. Tai yra miltais apibarstytos pasirinktos patalpos grindys, ant kuri\u0173 i\u0161rikiuota daugyb\u0117 kalio\u0161\u0173. Skirtingose \u0161alyse ta instaliacija suprantama savaip. Savaime tai t\u0117ra dvi med\u017eiagos, kurias a\u0161 tiesiog sujungiau, vedamas tam tikros id\u0117jos. Bet kiekvien\u0105 kart\u0105 ta instaliacija b\u016bna vis kito dyd\u017eio, pritaikoma prie skirtingos erdv\u0117s. Did\u017eiausio formato ji buvo buvusiose Katovic\u0173 \u0161achtose. Esmin\u0117 jos id\u0117ja \u2013 vertikal\u0117 ir horizontal\u0117. Vertikal\u0117 (kalio\u0161ai) \u2013 emigracijos, okupacijos id\u0117ja, o horizonatal\u0117 (miltai) \u2013 duona, gerov\u0117, gyvenimas. \u0160ios dvi a\u0161ys susijung\u0117 \u012f vien\u0105 ir i\u0161\u0117jo gan \u012ftaigi instaliacija.<\/p>

Vienuose k\u016briniuose daug dirbu rankomis, o kituose atsiranda tik pati med\u017eiaga, daiktai, kurie pakankamai ai\u0161kiai i\u0161transliuoja mint\u012f be mano fizinio \u012fsiki\u0161imo. Tiesiog nujauti, kada tai turi poveik\u012f, kada kalba daug daugiau nei med\u017eiaga savaime, kada tarp eilu\u010di\u0173 atsiranda papildomos prasm\u0117s.<\/p>

Ar n\u0117ra taip, kad tie patys \u017eenklai, ypa\u010d jei jie rei\u0161kiami per fizinius daiktus, gali visi\u0161kai skirtingai kalb\u0117ti kitose vietose?<\/strong><\/p>

Manau, kad taip. Galb\u016bt lenkai vienaip pri\u0117m\u0117 instaliacij\u0105 \u201eI\u0161einantys ateinantys\u201c, kai ji buvo eksponuojama \u0161achtose, ir visai kitaip ji suskamb\u0117jo \u0161alia Miuncheno. Pranc\u016bzai galb\u016bt tai suvok\u0117 dar kitaip. S\u0105moningai nedariau jokio tyrimo, manau, jog tai \u2013 menotyrininko darbas.<\/p>

\"\"
Vitra\u017eas \u201eParafraz\u0117s su \u010ciurlioniu\u201c. M. K. \u010ciurlionio vardo meno mokykla,
Druskininkai, 2015 m.<\/figcaption><\/figure>

Minite, kad vienas svarbi\u0173 atspirties ta\u0161k\u0173 j\u016bs\u0173 k\u016bryboje yra literat\u016bra. Nor\u0117t\u0173si pasitikslinti, ar tai yra kokie nors konkret\u016bs literat\u016bros k\u016briniai? Ar literat\u016brin\u0117s ir vizualin\u0117s kalb\u0173 jungties paie\u0161ka?<\/strong><\/p>

Literat\u016brinio poveikio jokiu b\u016bdu netapatinu su iliustratyvumu. Tai yra kaip visuminis klodas, baterij\u0173 pasikrovimas, minties raida, kuri inspiruoja vienok\u012f ar kitok\u012f dalyk\u0105. Ka\u017ekada domino egzistencialistai P. Sartras ir A. Kamiu, studij\u0173 laikais \u2013 H. Hes\u0117, F. Dostojevskis, dabar J. Borgesas, F. Pesoa. Tai formuoja m\u0105stym\u0105, suteikia vienok\u012f ar kitok\u012f pajud\u0117jim\u0105 \u012f gilesnius sluoksnius. Publikai da\u017enai atrodo, jog kai kuri abstrakcij\u0105, nieko nevaizduoji, tai ir nereikia jokio pasikrovimo. O kaip tik, kai darau abstrakcijas, ypa\u010d grafito tapybos, kur atsiranda tam tikri persi\u0161vietimai, architekt\u016briniai arba erdvi\u0173 s\u0105skambiai, kurie kalba apie kitus kambarius, kitus veidus, tuose darbuose, be jokios abejon\u0117s, juntamas skaityt\u0173 knyg\u0173 poveikis. Grafikoje galb\u016bt b\u016bt\u0173 daugiau iliustratyvumo. Tapyba kalba kiek kitaip.<\/p>

Jei kalb\u0117tume apie grafik\u0105 arba bet kurios kitos srities gryn\u0105j\u0105 k\u016bryb\u0105, kuria nesiekiama kurti iliustracij\u0173, manau, jog skaitytos knygos lygiai taip pat yra giluminis pasikrovimas. Ar pasikraunate tik i\u0161 literat\u016bros, ar ir i\u0161 kit\u0173 meno \u0161ak\u0173?<\/strong><\/p>

Be jokios abejon\u0117s, stengiuosi pamatyti visk\u0105. Bet kuo toliau, tuo labiau atsirenku. Dabar prad\u0117jau taupyti laik\u0105. Jei \u017einau, koks autorius, koks k\u016brinys, stengiuosi pamatyti. Ai\u0161ku, kartais ir ka\u017ek\u0105 pamat\u0119s liaudies mene gali gauti inspiracij\u0105. Labai daug meninink\u0173 buvo \u012fkv\u0117pti ne profesionali\u0173 giminai\u010di\u0173 ir broli\u0173, ne vadinamojo cecho, bet visi\u0161kai kit\u0173 dalyk\u0173. Bet kokiu atveju inspiruoja muzika. Net ir pa\u0161nekesys su \u017emogumi daug duoda. Ka\u017ekas lieka, diskusijos metu kyla nauji pam\u0105stymai. Viskas yra gyvas procesas.<\/p>

Profesorius Rimvydas \u0160ilbajoris ka\u017ekada savo studentams sak\u0117, jog \u0161ie neskaityt\u0173 blog\u0173 knyg\u0173, nes jos gadina skon\u012f. I\u0161 ties\u0173, \u017ei\u016br\u0117damas, d\u0117damas \u012f save vien tik gerus, kokybi\u0161kus dalykus, tarsi neu\u017eter\u0161i sav\u0119s nereikalingu triuk\u0161mu ir judi kryptingai. Kita vertus, jei darysi vien tik grie\u017et\u0105 atrank\u0105, pa\u017einimas bus labai ribotas.<\/strong><\/p>

Visi\u0161kai su tuo sutinku. Muzik\u0105 klausau tiek populiari\u0105j\u0105, tiek klasikin\u0119. D\u0117l \u012fvairesnio spektro, priklausomai nuo nuotaikos. Galb\u016bt ka\u017ekas primena jaunyst\u0119, vaikyst\u0119. Su viskuo atskiras santykis. Klausausi tiek Saimono ir Garfunkelio, tiek Hendelio. Nenoriu b\u016bti kaip arklys, kuriam u\u017ededami akidang\u010diai, kad nesibaidyt\u0173. Taip jis mato tik vien\u0105 keli\u0105, kuriuo privalo eiti. Negaliu klausytis vien oper\u0173 arba simfonij\u0173, nors tai irgi priklauso nuo nuotaikos.<\/p>

Vienas d\u0117stytojas yra sak\u0119s, jog \u012ftartiniausi atrodo tie \u017emon\u0117s, kurie skaito vien \u0160ekspyr\u0105 ir geria vien r\u016b\u0161in\u012f konjak\u0105\u2026<\/strong><\/p>

B\u016bna, kad \u0161neka \u017emogus apie filosofij\u0105, auk\u0161tomis temomis, o po to nueina u\u017e kampo nusi\u010diurk\u0161ti. M\u016bs\u0173 visuomen\u0117je daug \u017emoni\u0173, kurie \u012fvaizd\u017eiu, kalbomis gali u\u017eli\u016bliuoti kaip kokios sirenos, bet po \u0161iuo apvalkalu slepiasi visai kitoks gyvenimas, daromi prie\u0161ingi dalykai negu deklaruojami. Bet jiems patiems, pasirodo, tai visi\u0161kai netrukdo.<\/p>

Mano filosofija paprasta \u2013 ko u\u017esimanai, t\u0105 ir valgai. Be abejo, jei turi. Ai\u0161ku, mes visko esame mokomi, aukl\u0117jami, nuo to reikia vaduotis. Pablo Picasso ilgai spjaud\u0117si, nes mokomas gavo ka\u017ekok\u012f \u0161tamp\u0105, nuo kurio steng\u0117si i\u0161sivaduoti. Bet akademin\u012f i\u0161silavinim\u0105 vis tiek reikia gauti. Gabumas yra vienas dalykas. Jei \u017emogus ma\u017eiau gabus, jis turi daugiau dirbti. Nors yra labai tikslus posakis \u2013 gabius reikia paremti, o vidutinyb\u0117s pa\u010dios prasimu\u0161.<\/p>

\"\"
Instaliacija \u201eFosilijos\u201c. Galerija \u201eChapelle des Penitents\u201c, Aniana, Pranc\u016bzija, 2002 m.<\/figcaption><\/figure>

Baigiant nor\u0117t\u0173si paklausti apie j\u016bs\u0173, kaip menininko, kasdienyb\u0119. \u012edomu, kiek tokiam brand\u017eiam, susiformavusiam menininkui svarbus nuolatinis tiek k\u016brybinio, tiek techninio raumens mank\u0161tinimas? Ar b\u016bna, kad po pauzi\u0173 gr\u012f\u017eta balto lapo baim\u0117?<\/strong><\/p>

Baim\u0117 yra. Bet ne d\u0117l pauz\u0117s. Nes net jei ir nedirbu, tiesiogine to \u017eod\u017eio prasme, rankomis, mano galva nuolatos dirba. Niekada neatitr\u016bkstu nuo savo darbo aplinkos, nuo min\u010di\u0173. Kartais net norisi atsitraukti, bet pab\u0117gti nuo sav\u0119s ne\u012fmanoma. Dar anks\u010diau, kai dirbtuv\u0117 buvo ne namuose, b\u016bdavo papras\u010diau. O dabar esu nuolatin\u0117je \u012ftampoje, niekada neatsipl\u0117\u0161iu.<\/p>

Turiu kiek kitoki\u0105 nei balto lapo baim\u0119. Tai yra laiko baim\u0117, noras realizuoti sumanymus. Kartais gali atrodyti, kad konkre\u010diam sumanymui skiriu per ma\u017eai laiko, iki galo nei\u0161vystau, bet toks mano gyvenimo b\u016bdas. Kai baigiasi vienas etapas ir prasideda kitas, net jei i\u0161 ties\u0173 vaik\u0161tau ir nieko nedarau, bet nenoriu t\u0119sti senos temos, ka\u017ek\u0105 kartoti. Esu mat\u0119s daug meninink\u0173, kurie kramto t\u0105 pa\u010di\u0105 gum\u0105 met\u0173 metais. A\u0161 taip nenoriu. Negaliu kramtyti apkramtytos temos. Man norisi ie\u0161koti nauj\u0173 dalyk\u0173. Naujesni\u0173. Pasaulyje nieko naujo nesukursi, bet noriu atrasti ka\u017ek\u0105 naujo sau. Ne tik technologine, bet ir id\u0117j\u0173 prasme. Mane labiausiai g\u0105sdinantis baltas puslapis \u2013 tas, kuris yra tarp skirting\u0173 knygos skyri\u0173. Kai vienas etapas pasibaig\u0119s, o kito \u2013 dar n\u0117ra.<\/p>

Su laiku pauz\u0117s darosi vis ilgesn\u0117s.<\/p>

Jus labiausiai g\u0105sdina tylos arba dykumos laikas?<\/strong><\/p>

Taip, man baltas puslapis yra per\u0117jimas i\u0161 vienos faz\u0117s \u012f kit\u0105. Tai yra nerimo, nervo laikas. Bet be \u0161io jausmo ne\u012fmanoma, nes tada visa k\u016bryba tapt\u0173 papras\u010diausia mechanika. Man tos pauz\u0117s reikalingos, nors jos ir nemalonios. Yra \u017emoni\u0173, kurie dirba nesustodami, be saiko. A\u0161 taip negaliu. Perprodukcija kuo toliau, tuo labiau darosi nesuprantama. Norisi jiems pasakyti \u2013 med\u017eiagas pataupykite. Neai\u0161ku, ar jie nori save nustebinti, ar kitus. Manau, kad kartais tikrai reikia sustoti.<\/p>

[1]<\/sup><\/a>\u2003 Objet trouv\u00e9 (pranc. rastas daiktas) \u2013 menininko rastas arba pasirinktas tikrov\u0117s objektas, kuris be \u017eymesnio pakeitimo ar perdirbimo eksponuojamas kaip savaranki\u0161kas meno k\u016brinys arba menin\u0117s kompozicijos dalis.<\/p>

Kalbino Vaiva Monika Lanskoronskyt\u0117<\/p>

Straipsnis iliustruotas E. Mark\u016bno asmeninio archyvo nuotraukomis<\/p>

\u017durnalas \u201eKelion\u0117\u201c 2022 m. Nr. II (22)<\/a><\/p>

\"\"<\/figure>