{"id":1363,"date":"2023-02-24T07:29:21","date_gmt":"2023-02-24T07:29:21","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1363"},"modified":"2024-07-15T21:51:11","modified_gmt":"2024-07-15T18:51:11","slug":"juozapa-zivile-mieliauskaite-sf-siandienos-saves-pazinimo-kelione","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2023\/02\/24\/juozapa-zivile-mieliauskaite-sf-siandienos-saves-pazinimo-kelione\/","title":{"rendered":"Juozapa \u017divil\u0117 Mieliauskait\u0117, SF. \u0160iandienos sav\u0119s pa\u017einimo kelion\u0117"},"content":{"rendered":"

Pastaruoju metu daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 susiduria su lig \u0161iol nepatirtomis situacijomis. Netolimoje kaimynyst\u0117je vyksta karas, kurio akivaizdoje daug lig \u0161iol buvusi\u0173 svarbi\u0173 situacij\u0173 nublanksta, bet taip pat i\u0161 siaubo ir ne\u017einios prieblandos i\u0161nyra nauji i\u0161\u0161\u016bkiai ir klausimai. Ne tik, kaip reaguoti ir tvarkytis su visa u\u017ego\u017eian\u010diais jausmais, bet ir kaip pad\u0117ti ken\u010diantiems, taip pat \u2013 kaip gyventi kasdien\u012f gyvenim\u0105.<\/p>

Netik\u0117t\u00f5s \u017eini\u00f5s apie prasid\u0117jus\u012f kar\u0105 akivaizdoje daugelis atrod\u0117 priblok\u0161ti: nepaj\u0117g\u0117 u\u017esiimti kasdiene veikla, t\u0119sti \u012fsipareigojim\u0173, dien\u0105 prad\u0117davo ir baigdavo su \u017einiomis apie karo veiksmus. Siaubas, baim\u0117 ir sielvartas, \u0161okas buvo labai normali reakcija. Ir pavojaus suvokimas tur\u0117jo savo pasekmes: nuo maisto produkt\u0173 kaupimo iki galim\u0173 evakuacijos mar\u0161rut\u0173 planavimo. Daugel\u012f \u0161i situacija \u012ftrauk\u0117: ne tik per nuolatin\u012f naujien\u0173 sekim\u0105, aptarim\u0105, komentar\u0173 steb\u0117jim\u0105, bet ir per veikim\u0105, bandymus pad\u0117ti, prisid\u0117ti prie pagalbos karo u\u017ekluptiems \u017emon\u0117ms. Kita vertus, egzistuoja ir kita reakcija: apsimesti, kad tai su manimi nesusij\u0119 ar net nevyksta, kad niekas nepasikeit\u0117 ir viskas taip pat. Dabar susiduriame su pavojumi apsiprasti. Apsiprasti su \u017einiomis i\u0161 fronto, su \u017eiauriomis nuotraukomis, televizijos reporta\u017eais. Apsiprasti ir reaguoti \u012f juos kaip \u012f kitus kasdien matomus prane\u0161imus, kurie mus ne itin jaudina, nes tiesiogiai n\u0117ra su mumis susij\u0119.<\/p>

Sunku suvokti tai, kas vyksta. Sunku d\u0117l akivaizdaus savo bej\u0117gi\u0161kumo, negal\u0117jimo pakeisti situacijos. Bet net labai sunkiose situacijose esame pa\u0161aukti gyventi ir dalintis gyvenimu su kitais \u017emon\u0117mis. Turime galimyb\u0119 mokytis i\u0161 esam\u0173 situacij\u0173, kad gal\u0117tume u\u017ekirsti keli\u0105 j\u0173 pasikartojimui ir pad\u0117ti ken\u010diantiems. Mes patys da\u017enai kritikuojame savo \u0161al\u012f, vald\u017ei\u0105, visuomen\u0119, \u017emones. Akcentuojame, kad aplinkiniai nejautr\u016bs, susir\u016bpin\u0119 tik savimi, egoistai. Ir net pabr\u0117\u017edami, kad, \u017einoma, kiekvieno ind\u0117lis svarbus, ir viskas prasideda nuo man\u0119s, da\u017enai gr\u012f\u017etame prie apibendrinimo, kad niekas nesikei\u010dia, kiti joki\u0173 svari\u0173 sprendim\u0173 ir veiksm\u0173 nedaro. Bet pastarosios situacijos akivaizdoje matome labai \u012fsp\u016bding\u0105 dalyk\u0105: daug \u017emoni\u0173 susitelk\u0117 d\u0117l bendro tikslo. Ir turime i\u0161 to pasimokyti, kad tai b\u016bt\u0173 ne vienkartin\u0117 patirtis, o tapt\u0173 m\u016bs\u0173 savastimi, kasdienio gyvenimo tikrove. Nes tikra tiesa, kad rytdiena priklauso nuo \u0161iandienos pasirinkim\u0173 ir veiksm\u0173, ir tai prasideda nuo kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 ind\u0117lio.<\/p>

\"\"
Lvivas, Ukraina, 2022 m. kovo 9 d. Fotoreserg nuotrauka<\/figcaption><\/figure>

\u0160iandiena mums suteikia galimyb\u0119 perr\u016b\u0161iuoti prioritetus. Pirmiausia sau atsakyti \u012f klausim\u0105, kas yra patys svarbiausi, o kas \u2013 antraeiliai dalykai. Kas tikrai yra vertyb\u0117, o kas tik priedai, tegu ir patog\u016bs. Gra\u017eu, kad pasimat\u0117, jog daugeliui vertyb\u0117 yra \u017emogus, jo saugumas, galimyb\u0117 gyventi laisv\u0105, or\u0173 gyvenim\u0105. Ir mes esame pasiruo\u0161\u0119 daug kam, kad prie to prisid\u0117tume \u2013 tam galime skirti savo laik\u0105, j\u0117gas, i\u0161teklius. Da\u017enai kalbama apie laiko stok\u0105, greit\u0105 gyvenimo temp\u0105, kai daugelis neturi laiko net svarbiems dalykams. Ta\u010diau savanori\u0173, \u017emoni\u0173, galin\u010di\u0173 ir norin\u010di\u0173 neatlygintinai pad\u0117ti, pasirod\u0117 daugyb\u0117. Tikro pavojaus \u017emogaus gyvenimui akivaizdoje atsirado galimyb\u0117 stengtis, aukotis d\u0117l tokios galimyb\u0117s suk\u016brimo, i\u0161saugojimo, atsirado geb\u0117jimas apriboti savo ego. Pasirod\u0117, jog jaunimo karta, kuri da\u017enai apib\u016bdinama kaip egocentri\u0161ka, priklausoma nuo i\u0161mani\u0173j\u0173 \u012frengini\u0173 ir kit\u0173 nuomon\u0117s socialiniuose tinkluose, gali b\u016bti ir yra aktyvi, \u012fsitraukianti: tarp pamok\u0173, studij\u0173, nam\u0173 darb\u0173, rengimosi egzaminams ir kit\u0173 u\u017esi\u0117mim\u0173 gali ir nori dalinti maisto paketus, mokytis ir teikti pagalb\u0105, \u017eaisti su vaikais ir daryti visa, kas reikalinga.<\/p>

Daug kas su\u017einojo, kad gali ir turi kuo pasidalinti. Ir ne tik tuo kas atlieka: kas mums nebereikalinga, nebetinka ar nebepatinka. Tapo ai\u0161ku, kad galima duoti daugiau, patiems atsisakant dalies savo patogumo: galima pasi\u016blyti \u017emon\u0117ms savo namus, savo r\u016bpest\u012f j\u0173 poreikiais, kad galima ie\u0161koti darbo, mokytoj\u0173, pagalbos kitiems taip nuo\u0161ird\u017eiai, kaip sau. Kad yra daugyb\u0117 \u017emoni\u0173, kurie neskai\u010diuoja, ar jiems apsimoka, ar saugu taip elgtis, ar tokios investicijos atsipirks. T\u0117vai da\u017enai sako, kad nori i\u0161mokyti vaikus dalintis, bet retai sukuria tam tinkam\u0105 terp\u0119. Dabar mes mokome vaikus dalintis, suprasti, kad yra situacij\u0173, kai privalu pad\u0117ti, kad gyvenam taip, jog galim duoti ir kitiems, nuo to nenuskurstam, net jei ir nepirksim dabar naujo telefono. Ir kad dalintis gera.<\/p>

Dar mes pamat\u0117m, kad galim u\u017ejausti, b\u016bti labai jautr\u016bs, atid\u016bs, r\u016bpestingi. Gyvename laikais, kai prie \u017eiauri\u0173 vaizd\u0173 ir \u017eini\u0173 lengva \u012fprasti, nesijaudinti, nes tai \u201etoli\u201c, \u201ene pas mus\u201c. Pamat\u0117m, kad mums skauda d\u0117l kit\u0173, d\u0117l ken\u010dian\u010di\u0173, bej\u0117gi\u0173, tad turim prog\u0105 nenumoti ranka \u012f tas situacijas, neb\u016bti abejingi, \u201etolimi\u201c. Per trump\u0105 laik\u0105 tapom labai artimi ken\u010diantiems, jie mums r\u016bpi. I\u0161 vaik\u0173 galima mokytis tokio jautrumo: i\u0161 t\u0173, kurie atvykusius klas\u0117s naujokus kasdien i\u0161moko keli\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, kurie at\u0117jo \u012f mokykl\u0105 su lapeliu rusi\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 minimaliam susikalb\u0117jimui, kurie r\u016bpinasi, kaip atvykusieji \u010dia jau\u010diasi ir ar turi \u017eaisl\u0173\u2026 Ir vaikai neklausia, kiek laiko tai u\u017etruks ir kiek kainuos. Jie \u017eino, kad kiti vaikai irgi turi teis\u0119 \u017eaisti, myl\u0117ti savo augintinius, b\u016bti su artimaisiais, augti saug\u016bs ir apr\u016bpinti. Tod\u0117l galim b\u016bti kantr\u016bs, i\u0161tikimi pasirinkimams, neie\u0161koti greit\u0173 sprendim\u0173. Galim gyventi kasdienyb\u0119 pad\u0117dami kitiems \u2013 ne tik per \u0161ventes, ne i\u0161 tolo, bet \u012fsileisdami juos \u012f savo gyvenimus, pasidalindami su jais savo gyvenimais. Ir d\u0117l to netampam ma\u017eiau laimingi. D\u0117l to tampam tikresni. O svarbiausia \u2013 tapo akivaizdu, kad m\u016bs\u0173 veikimas turi gali\u0105, kei\u010dia gyvenimus, nesam bej\u0117giai \u2013 net jei prisidedam tik prie vieno \u017emogaus gyvenimo kokyb\u0117s. Tam \u017emogui daug kas pasikei\u010dia, o per j\u012f \u2013 ir daugeliui kit\u0173. Taip pat ir mums.<\/p>

 Kelion\u0117<\/em> 2022 m. Nr. II<\/a> <\/p>

\"\"<\/figure>