{"id":1351,"date":"2023-02-16T09:56:21","date_gmt":"2023-02-16T09:56:21","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1351"},"modified":"2024-07-15T21:51:27","modified_gmt":"2024-07-15T18:51:27","slug":"vilties-formos-is-partizanu-bunkeriu-aiste-stremaityte","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2023\/02\/16\/vilties-formos-is-partizanu-bunkeriu-aiste-stremaityte\/","title":{"rendered":"Aist\u0117 Stremaityt\u0117. Vilties formos i\u0161 partizan\u0173 bunkeri\u0173"},"content":{"rendered":"

Periodin\u0117 partizan\u0173 spauda yra i\u0161skirtinis rei\u0161kinys, nes savyje talpina \u0161iek tiek kitus tikslus nei dienra\u0161\u010diai taikos metu ir yra nukreipta \u012f platesnes auditorijas. Dienora\u0161\u010dio \u017eanras da\u017eniausiai skirtas sau ir fiksuoja ne tik i\u0161orinius \u012fvykius, bet ir vidines b\u016bsenas. Prisiminim\u0173 \u017eanras orientuotas \u012f dabarties ar netolimos praeities \u012fvyki\u0173 fiksavim\u0105 ateities skaitytojui, o periodin\u0117 spauda da\u017eniausiai ra\u0161oma to laiko \u017emoni\u0173 to paties laiko \u017emon\u0117ms ir vienas svarbiausi\u0173 jos bruo\u017e\u0173 \u2013 operatyvumas bei greitas prieinamumas skaitytojui. Partizan\u0173 periodin\u0117 spauda \u0161ias ribas pakei\u010dia, nes karo s\u0105lygomis d\u0117l i\u0161tekli\u0173 nepastovumo sud\u0117tinga u\u017etikrinti periodi\u0161kum\u0105. \u017dinia, kuri yra svarbi \u0161iandien, skaitytoj\u0105 gali pasiekti po m\u0117nesio ir b\u016bti nebeaktuali to laiko \u017emogui, bet dar po keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 gali tapti svarbiu karo nusikaltim\u0173 liudijimu ir tyrimo med\u017eiaga istorikams.<\/p>

\"\"
Partizan\u0173 leidinio \u201eMalda girioje\u201c vir\u0161elis.
Saugomas LGGRTC Okupacij\u0173 ir laisv\u0117s kov\u0173 muziejuje<\/figcaption><\/figure>

Bibliografo, knygotyrininko, kult\u016bros istoriko, buvusio rezistento Alberto Ruzgo duomenimis (\u201eRezistent\u0173 pogrindiniai periodiniai leidiniai. Okupacij\u0173 metai, 1940\u20131989\u201c, 2010), 1944\u20131957 metais Lietuvos partizanai leido 107 periodinius leidinius. D\u0117l 1941 m. \u012fkurt\u0173 ir i\u0161saugot\u0173 Lietuvos Laisv\u0117s Armijos (toliau \u2013 LLA) organizacini\u0173 strukt\u016br\u0173 ir turimos spausdinimo technikos tokia spauda pirmiausia prad\u0117ta leisti \u017demaitijoje, v\u0117liau paplito visoje Lietuvoje. Ankstyvojo laikotarpio partizan\u0173 spauda buvo daugiausia prane\u0161imai apie pad\u0117t\u012f fronte, atsi\u0161aukimai ir kita informacija apie to laiko \u012fvykius. Karui t\u0119siantis \u0117m\u0117si rastis kitoki\u0173 tekst\u0173, kurie fiksavo ne tik i\u0161orin\u0117s tikrov\u0117s faktus, bet ir vidin\u0119 dvasin\u0119 bei psichologin\u0119 b\u016bt\u012f. Radosi kult\u016brin\u0117s tematikos tekstai ir kult\u016briniai leidiniai. Vienas j\u0173 \u2013 Lietuvos laisv\u0117s kovos s\u0105j\u016bd\u017eio (toliau \u2013 LLKS) \u017demai\u010di\u0173 apygardos Visuomenin\u0117s minties Organo 1949\u20131952 m. leistas laikra\u0161tis (nors partizan\u0173 spaudos kontekste tikriausiai j\u012f galima pavadinti kult\u016briniu \u017eurnalu) \u201eMalda girioje\u201c, kurio pirmasis numeris pasirod\u0117 1949 m. lapkri\u010dio 1 d. Leidinys platintas Klaip\u0117dos, Ma\u017eeiki\u0173 ir Tel\u0161i\u0173 rajonuose.<\/p>

Yra i\u0161lik\u0119 22 \u017eurnalo numeriai i\u0161 galimai i\u0161leist\u0173 23 (1950 m. vasaros numeris buvo dvigubas 7\u20138, paskutinis \u017einomas numeris 2 (24) i\u0161leistas 1952 m. vasar\u012f. Nepavyko rasti 1951 m. liep\u0105 tur\u0117jusio i\u0161eiti 17 numerio). Leidiniai saugomi Lietuvos ypatingajame archyve ir Lietuvos istorijos institute (instituto turimus egzempliorius galima per\u017ei\u016br\u0117ti https:\/\/talpykla.istorija.lt). 11 laikra\u0161\u010dio numeri\u0173 yra Raseini\u0173 kra\u0161totyros muziejuje, kuris restauruot\u0173 leidini\u0173 kopijas planuoja suskaitmeninti ir \u012fkelti \u012f elektronines platformas.<\/p>

Johnas J. Schulzas i\u0161 Bostono universiteto (JAV) straipsnyje \u201eKaro prane\u0161imai: prieiga, cenz\u016bra ir kiti klausimai\u201c (\u201eWar reporting: access, censorship, and other issues\u201c, 2003) teigia, kad ra\u0161ant apie kar\u0105 susikerta skirtingi interesai: kariai privalo apsaugoti savo bendra\u017eygius, neatskleisti taktikos ir strategijos, o \u017eurnalistai kaip tik trok\u0161ta prieiti prie informacijos, ra\u0161yti apie vidin\u012f kariuomen\u0117s gyvenim\u0105. Karo korespondentai gali u\u017eimti kelet\u0105 pozicij\u0173 \u2013 b\u016bti pirmiausia savo \u0161alies pilie\u010diais arba \u201enesuinteresuotais steb\u0117tojais\u201c, tvirtai laikytis Vyriausyb\u0117s nurodym\u0173 arba vadovautis tik \u017eurnalistikos standartais ir etika. Karo \u017eurnalistas turi i\u0161manyti karines doktrinas ir technologijas, kartu b\u016bti jautrus kariams ir civiliams, kurie susiduria su nuolatiniu pavojumi gyvybei, nuosavyb\u0117s praradimu, draug\u0173 ir artim\u0173j\u0173 netektimis bei kitomis traumin\u0117mis patirtimis. Jis nuolat balansuoja ant ribos, kaip tinkamai pateikti faktus, neatskleisti informacijos, kuria gal\u0117t\u0173 pasinaudoti prie\u0161as, kartu palaikyti kari\u0173 ir visuomen\u0117s moral\u0119 bei vilt\u012f.<\/p>

Partizaninio karo aplinkyb\u0117mis, kai oficialioji \u017einiasklaida tapo cenz\u016bros \u012fkaite ir sovietin\u0117s propagandos \u012frankiu, bunkeri\u0173 spaustuv\u0117se kario ir \u017eurnalisto vaidmenys susijung\u0117 tame pa\u010diame asmenyje. Jei konvencinio karo aplinkyb\u0117mis \u017einiasklaidos darbuotojas rizikuoja b\u016bdamas nesaugioje zonoje, bet da\u017eniausiai n\u0117ra tiesioginis taikinys, tai partizaniniame kare pogrind\u017eio spaudos leidyboje dalyvaujantis asmuo tampa aktyviu karo dalyviu ir sistemos taikiniu. Nepaisant to, de\u0161imtys \u017emoni\u0173\u00a0\u2013 kai kurie k\u0105 tik i\u0161 gimnazijos suolo\u00a0\u2013 \u012fsijung\u0117 \u012f partizanin\u0117s spaudos leidybos ir platinimo darb\u0105. Kai kuri\u0173 med\u017ei\u0173, pauk\u0161\u010di\u0173 ar gamtos rei\u0161kini\u0173 pavadinimais pasira\u0161iusi\u0173 kari\u0173-\u017eurnalist\u0173 tikr\u0173j\u0173 vard\u0173 bei pavard\u017ei\u0173 tikriausiai ir nebesu\u017einosime.<\/p>

Pogrind\u017eio \u017eurnalistai<\/strong><\/p>

\"\"
Monika Al\u016bzait\u0117-Kuli\u010dauskien\u0117.
Nuotrauka saugoma Kelm\u0117s rajono savivaldyb\u0117s
\u017demait\u0117s vie\u0161ojoje bibliotekoje<\/figcaption><\/figure>

Nuo 1948 m. bir\u017eelio m\u0117n. \u017demai\u010di\u0173 apygardos vadu tapo puskarininki\u0173 mokyklos absolventas, \u0160auli\u0173 s\u0105jungos narys, \u0161auli\u0173 b\u016brio vadas Vladas Montvydas-\u017demaitis (g. 1911, \u017euv\u0119s 1953), kiti slapyvard\u017eiai: Etmonas, Algimantas, D\u0117d\u0117. Jo iniciatyva \u017demai\u010di\u0173 apygardoje buvo leid\u017eiami laikra\u0161\u010diai \u201eKovojantis lietuvis\u201c ir \u201eLaisv\u0117s balsas\u201c, skirti karo naujienoms. \u201eLaisv\u0117s balso\u201c redakcijai vis sulaukiant kult\u016brini\u0173 publikacij\u0173 ir gro\u017ein\u0117s k\u016brybos, buvo prad\u0117tas leisti laikra\u0161tis \u201eMalda girioje\u201c. \u0160\u012f leidin\u012f \u017demai\u010di\u0173 apygardos bunkeriuose prie \u017eibalin\u0117s lempos redagavo ir ra\u0161om\u0105ja ma\u0161in\u0117le daugino buvusi U\u017even\u010dio progimnazijos moksleiv\u0117 Monika Al\u016bzait\u0117-Aldona, Audra (g. 1931, mir\u0117 1997). Numerio apimtis buvo nuo 14 iki 24 puslapi\u0173. Nepaisant popieriaus, ra\u0161alo ir \u017emogi\u0161k\u0173 i\u0161tekli\u0173 ribotumo, tira\u017eas siek\u0117 net iki 100 egz. Leidinio apipavidalinimu r\u016bpinosi \u017demai\u010di\u0173 apygardos \u0160atrijos rinktin\u0117s vadas Liudas Reka\u0161ius-V\u0117tra (g. 1920, \u017euv\u0119s 1952) ir buvusi Kra\u017ei\u0173 gimnazijos moksleiv\u0117, v\u0117liau baigusi Klaip\u0117dos mokytoj\u0173 institut\u0105 Vanda Rakauskait\u0117-Au\u0161r\u0117, Lidija, Danguol\u0117. Laikra\u0161\u010dio vir\u0161elio antra\u0161t\u0117 ir pie\u0161inys da\u017eniausiai dauginti savadarbiu trafaretu. Kai kuri\u0173 numeri\u0173 vir\u0161elis iliustruotas ranka. Vizualiai patys numeriai \u0161iek tiek primena lai\u0161kus \u2013 parkeriu ar pie\u0161tuku pary\u0161kintos raid\u0117s, \u012fra\u0161yti praleisti \u017eod\u017eiai, pataisytos klaidos. Net to paties numerio skirtingi egzemplioriai \u0161iek tiek skiriasi.<\/p>

\u017durnale taip pat dirbo buvusi Laukuvos gimnazijos moksleiv\u0117, pedagog\u0117 Teres\u0117 Rub\u0161yt\u0117-Klevas, Daina (g. 1931), Palokys\u010dio septynmet\u0117s mokyklos mokytoja, partizan\u0173 ry\u0161inink\u0117 Elena Vitkut\u0117-Samana, talentu i\u0161siskyr\u0117 Meding\u0117n\u0173 septynmet\u0117s mokyklos lietuvi\u0173 kalbos ir literat\u016bros mokytoja Irena Petkut\u0117-Neringa, Vilnel\u0117, Rimas, Lak\u0161tingala (g. 1932, \u017euvusi 1953).<\/p>

M. Al\u016bzait\u0117 suimta 1952 m. pabaigoje, po keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 \u2013 ir T. Rub\u0161yt\u0117. Jos buvo nuteistos ir i\u0161tremtos \u012f lagerius. Atk\u016brus Lietuvos Nepriklausomyb\u0119, M. Al\u016bzait\u0117 Kuli\u010dauskien\u0117 sudar\u0117 ir i\u0161leido knyg\u0105 apie \u017demaitijos partizan\u0173 kovas \u201eEr\u0161k\u0117\u010di\u0173 keliu\u201c (1996). T. Rub\u0161yt\u0117-\u016aksien\u0117 i\u0161leido kelias de\u0161imtis eil\u0117ra\u0161\u010di\u0173 rinkini\u0173 vaikams ir suaugusiesiems, \u012fvairiuose leidiniuose publikavo savo atsiminimus apie partizanin\u012f kar\u0105 ir tremt\u012f. Vanda Rakauskait\u0117 dirbo pedagogin\u012f darb\u0105 \u0160iauliuose, d\u0117st\u0117 tikyb\u0105.<\/p>

Kult\u016brinio gyvenimo atspind\u017eiai publicistikoje<\/strong><\/p>

Skirtinguose \u017eurnalo numeriuose aptartos to laikotarpio literat\u016bros, spaudos, muzikos naujienos, publikuojami su kalendorin\u0117mis \u0161vent\u0117mis susij\u0119 tekstai, skaitytojai raginami prisid\u0117ti prie lietuvi\u0161kos kult\u016bros puosel\u0117jimo, d\u0117l l\u0117k\u0161tumo ir moralini\u0173 rib\u0173 nepaisymo stipriai kritikuojamas sovietinis menas, kurio paskirtis \u2013 \u201esugyvulinti\u201c \u017emog\u0173 ir tai, kas jam \u0161venta, brangu. Su raginimu perm\u0105styti savo sprendimus kreipiamasi ir \u012f tuos lietuvius, kurie liko abejingi Lietuvos likimui ar net prisideda prie sovietizacijos.<\/p>

\"\"
\u017demai\u010di\u0173 apygardos vadas Vladas Montvydas-\u017demaitis spausdina ra\u0161om\u0105ja ma\u0161in\u0117le.
Nuotrauka saugoma LGGRTC Okupacij\u0173 ir laisv\u0117s kov\u0173 muziejuje<\/figcaption><\/figure>

Jau pirmajame \u201eMalda girioje\u201c numeryje redakcija savo \u012f\u017eanginiame straipsnyje ai\u0161kiai i\u0161d\u0117st\u0117 leidinio siekius ir krypt\u012f. Teigiama, jog leidinio pavadinimu norima i\u0161reik\u0161ti, kad \u0161iandien ne\u017emoni\u0161kos komunizmo tironijos pavergtoje Lietuvoje, kur suvar\u017eytas laisvas \u017eodis ir laisva mintis, kur be atodairos persekiojama religija ir \u017emogaus \u012fsitikinimai, lietuvis begali tik slaptai galvoti, slaptai veikti ir slaptai viltis. Visos lietuvi\u0173 maldos susikaup\u0117 \u012f bendr\u0105, slapt\u0105 mald\u0105\u00a0\u2013 mald\u0105 girioje<\/em> (\u201e\u012e skaitytojus ir bendradarbius\u201c, 1949 11 01, Nr. 1). Giria tampa okupacijos u\u017espeisto \u017emogaus prieglobs\u010diu, malda\u00a0\u2013 \u012frankiu i\u0161likti \u017emogumi ne\u017emoni\u0161komis aplinkyb\u0117mis.<\/p>

Pagrindin\u0117 leidinio u\u017eduotis\u00a0\u2013 leisti laisvai pasireik\u0161ti lietuvio dvasiai. Ko lietuvis negali \u0161iandien laisvai i\u0161reik\u0161ti, kas kaupiasi jo \u0161irdyje prie\u0161 baisi\u0105j\u0105 vergij\u0105, visk\u0105 jis gali i\u0161lieti \u0161io laikra\u0161\u010dio eilut\u0117se. Taigi, \u201eMalda girioje\u201c yra lyg lietuvio sielos veidrodis, kuriame matyti tautie\u010di\u0173 kan\u010dios, pergyvenimai, norai, viltys ir l\u016bkes\u010diai, kuriais \u0161iandien tauta vergijoje gyvena <\/em>(ten pat). Esminis \u012f leidin\u012f patenkan\u010di\u0173 tekst\u0173 kriterijus\u00a0\u2013 geb\u0117jimas u\u017e\u010diuopti vidinius \u017emogaus \u0161irdyje vykstan\u010dius procesus.<\/p>

1950 m. gegu\u017e\u0117s m\u0117n. numeryje redakcijos darbuotojai kviet\u0117 ir skaitytojus prisijungti prie leidybos darbo, i\u0161rei\u0161k\u0117 vilt\u012f, jog visa surinktoji med\u017eiaga bus vertingu \u012fna\u0161u Lietuvos Laisv\u0117s Kovos S\u0105j\u016bd\u017eio literat\u016broje<\/em>. \u017durnale taip pat buvo spausdinami tekstai ir i\u0161 kit\u0173 partizan\u0173 leidini\u0173. Buvo \u017evelgiama ne tik \u012f tuometin\u012f, bet ir \u012f ateities skaitytoj\u0105.<\/p>

Publicistiniuose tekstuose ry\u0161ki mintis, jog literat\u016bra ir menas turi atspind\u0117ti laikotarp\u012f. 1950 m., Nr. 7\u20138 publikuoto straipsnio \u201eBol\u0161evikinis menas ir bol\u0161evikin\u0117 literat\u016bra\u201c autor\u0117 Vakar\u0117, literat\u016br\u0105 ir men\u0105 prilygina veidrod\u017eiui, kuriame atsispindi tos nuotaikos, kuriomis \u017emonija gyvena, tos aplinkyb\u0117s, kurios pagimdo vienokius ar kitokius veiksnius, sugeban\u010dius pasukti net istorijos rat\u0105 kita kryptimi<\/em>.<\/p>

Ypatingas d\u0117mesys skirtas partizan\u0173 dainoms, kuriose pavaizduota viskas, k\u0105 \u0161iandien lietuvis pergyvena, kaip gina savo \u017eem\u0117s laisv\u0119, kur prisiglaud\u017eia am\u017einam poilsiui, k\u0105 jam kov\u0105 t\u0119siantieji broliai dainuoja<\/em> (Vytenis, \u201eDaina\u00a0\u2013 m\u016bs\u0173 \u017eygi\u0173 palydovas\u201c, 1949 12 22, Nr. 2). Dainos vertinamos kaip tautos dvasinis turtas, svarbus ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio kult\u016brai. Pasak partizano Viliaus, partizani\u0161kos ir liaudi\u0161kos dainos u\u017edega \u0161irdis ir kelia klausytoj\u0173 \u017evilgsnius auk\u0161tyn (\u201eU\u017ekirskime keli\u0105 \u0161lam\u0161tui\u201c, 1951 m., Nr. 5(15). Ra\u0161ydamas apie okupacinio laikotarpio k\u016bryb\u0105, \u017di\u017emaras padaro i\u0161vad\u0105, kad prab\u0117gs visi sunkumai, o dainose liks \u012fam\u017einta, kokia didel\u0117 laisv\u0117s kaina. (\u201eOkupaciniai metai liaudies k\u016bryboje\u201c, 1951 m. vasaris, Nr. 2(12).<\/p>

Nesvarbu, koks tekstas beb\u016bt\u0173: jausm\u0173 padiktuotas \u2013 kar\u0161tas, raginantis, gal net \u012fsakmus, ar labiau analitinis, gr\u012fstas steb\u0117jim\u0173 ir lyginim\u0173 duomenimis \u2013 visus juos vienijo tas pats idealo siekis, tvirtas krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 vertybi\u0173 pagrindas, atsakomyb\u0117 ne tik u\u017e savo valstyb\u0119 bei jos dabart\u012f, bet ir atsakomyb\u0117 prie\u0161 ateities kartas, kuri\u0173 b\u016bsima laisve tvirtai tikima.<\/p>

I\u0161davyst\u0117s pj\u016bviai: Vandos Rakauskait\u0117s-Au\u0161r\u0117s literat\u016brin\u0117 proza<\/strong><\/p>

Literat\u016brin\u0117s prozos srityje i\u0161siskiria Au\u0161r\u0117s k\u016bryba, kurioje nagrin\u0117jama i\u0161davyst\u0117 tema. Trumpoje novel\u0117je \u201eBimbalai\u2026 Bimabalai\u201c (1951 m. rugpj\u016btis, Nr. 8(18) pasakojama, kaip komjaunuolis Valiu\u0161ka eina po nepavykusio agitacinio susitikimo su kol\u016bkie\u010diais ir, pavij\u0119s vien\u0105 i\u0161 susitikimo dalyvi\u0173, dar kart\u0105 i\u0161d\u0117sto komunizmo ideologij\u0105, teigdamas, kad partizanai sunaikinti, o jei koks ir i\u0161lik\u0119s \u2013 jis pats narsiai kausis su tokiu. Kai pa\u0161nekovas pasuka kitu keliu, Valiu\u0161ka susitinka tris partizanus ir sprunka nuo j\u0173 vienmar\u0161kinis, taip prajuokindamas lauke dirban\u010dius kaimie\u010dius.<\/p>

\"\"
Pirmasis \u201eMalda girioje\u201c numeris.
1949 m. lapkri\u010dio 1 d., spausdintas ra\u0161om\u0105ja ma\u0161in\u0117le.
Saugoma Lietuvos istorijos institute<\/figcaption><\/figure>

K\u016brinyje \u201eS\u016bnaus lai\u0161kas\u201c (1951 m. rugpj\u016btis, Nr. 8(18) pasakotojai \u017evelgiant pro lang\u0105 \u012f pa\u017eliugus\u012f ruden\u012f, pas j\u0105 ateina kaimyn\u0117 Ragutien\u0117, ne\u0161ina ant s\u0105siuvinio vir\u0161elio rusi\u0161kai para\u0161ytu s\u016bnaus lai\u0161ku i\u0161 kal\u0117jimo. Senoji moteris pra\u0161o j\u012f perskaityti ir i\u0161versti. Ragutienei i\u0161\u0117jus, pasakotoja lieka m\u0105styti apie sunki\u0105 kalinio dali\u0105, apie motinos \u0161ird\u012f ir apie m\u016bs\u0173 ma\u017eyt\u0119 Lietuv\u0105, taip da\u017eni vergaujan\u010di\u0105 svetimiesiems<\/em>.<\/p>

Ilgiausias k\u016brinys ir apimties, ir laiko po\u017ei\u016briu \u2013 \u201eVie\u0161patie, k\u0105 a\u0161 padariau\u201c (1951 m. spalis, Nr. 10(20). Jame pasakojama, kaip i\u0161tr\u0117mus sen\u0105 moter\u012f, jos s\u016bnus gimnazistas Petriukas pasirenka partizano keli\u0105. Prie\u0161 i\u0161eidamas \u012f mi\u0161k\u0105, jis atsisveikina su savo klas\u0117s drauge Eva. \u0160i prisiekia, kad niekada nei\u0161duos T\u0117vyn\u0117s. Deja, savo pa\u017eado nesilaiko, susipa\u017e\u012fsta su gra\u017eiu MGB karininku, tampa jo mergina ir tik po poros met\u0173, pama\u010diusi i\u0161niekint\u0105 Petro lavon\u0105, susim\u0105sto apie tai, k\u0105 padar\u0117.<\/p>

Paskutiniame \u201eMalda girioje\u201c numeryje publikuojama novel\u0117 \u201eAutomobilis\u201c (1952 m. vasaris, 2(24). K\u016brinys pradedamas dia-lo-gu: Valeik\u0105 pa\u017eadina kaimynas Skabutis ir pra\u0161o arklio, nes \u017emona stipriai susirgo, reikia j\u0105 nugabenti pas gydytoj\u0105. Valeika paskolina arkl\u012f ir Skabutis su \u017emona bei kaimyne nuskuba \u012f kit\u0105 kaim\u0105 pas gydytoj\u0105. Gydytojas pataria i\u0161sikviesti greit\u0105j\u0105 pagalb\u0105, kadangi ligonei b\u016btina operacija, bet automobilis neatva\u017eiuoja, nes ligonin\u0117s \u201edarbo planas es\u0105s \u012fvykdytas\u201c, ligon\u0117 mir\u0161ta. Po kurio laiko na\u0161lio dukra i\u0161 mokyklos parne\u0161a knyg\u0105. \u0116m\u0119s j\u0105 skaityti, Skabutis supyksta d\u0117l ten esan\u010dios propagandos, jog Taryb\u0173 \u0161alyje kiekvienas \u017emogus brangus<\/em>. Perskaitytas tekstas knygoje Skabut\u012f priver\u010dia priimti lemiam\u0105 sprendim\u0105 tapti partizanu. Labiau u\u017e \u017emonos mirt\u012f j\u012f skaudina sisteminis melas ir propaganda.<\/p>

Au\u0161r\u0117s k\u016brybai b\u016bdingi ry\u0161k\u016bs kontrastai, ironija. Veik\u0117jai atsiduria situacijose, kur atsiskleid\u017eia j\u0173 \u012fsitikinimai ir vertyb\u0117s. Nors veiksmas vyksta civili\u0173 aplinkoje, nevaizduojama bunkeri\u0173 kasdienyb\u0117, n\u0117ra m\u016b\u0161i\u0173 scen\u0173, partizaninis karas daro \u012ftak\u0105 veik\u0117j\u0173 priimamiems sprendimams ir j\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016brai.<\/p>

Poezija\u00a0\u2013 vidini\u0173 patir\u010di\u0173 atskleidimas<\/strong><\/p>

\u017durnale publikuotoje poezijoje atsiskleid\u017eia \u012fvairi\u0173 \u017emoni\u0173 grupi\u0173 vidinis skausmas, i\u0161gyvenimai, viltys. Poezijos kalba prabyla i\u0161 nam\u0173 i\u0161pl\u0117\u0161ti tremtiniai, aktyviai su prie\u0161u kovojantys partizanai, savo s\u016bnus \u012f kar\u0105 i\u0161leidusios motinos, i\u0161 karo gr\u012f\u017etan\u010di\u0173 mylim\u0173j\u0173 laukian\u010dios moterys, Dievo artumo nepaai\u0161kinamo \u017eiaurumo s\u0105lygomis ie\u0161kantys \u017emon\u0117s. Kai kurie eil\u0117ra\u0161\u010diai skamb\u016bs, patriotiniai, kiti intym\u016bs ir tyl\u016bs.<\/p>

Poezijai b\u016bdinga i\u0161 liaudies dain\u0173 at\u0117jusios \u017emogaus gyvenimo ir gamtos paralel\u0117s, ry\u0161kus buvimas nuolatin\u0117s mirties pavojaus akivaizdoje, susid\u016brimas su ja. Vis d\u0117lto mirtis n\u0117ra prie\u0161as, nuo kurio b\u016bt\u0173 stengiamasi i\u0161sisukti \u2013 grei\u010diau nei\u0161vengiama kaina, kuri\u0105 pasiry\u017etama sumok\u0117ti u\u017e auk\u0161tesnius idealus. Kapais virtusi gimtoji \u017eem\u0117 \u2013 \u0161venta, nu\u017eudyto laisv\u0117s kovotojo siela \u2013 nemari.<\/p>

\"\"
Laukuvos vidurin\u0117s mokyklos moksleiviai
su klas\u0117s aukl\u0117toju prie klebonijos pastato.
Pirmoje eil\u0117je antra i\u0161 kair\u0117s stovi Irena Petkut\u0117.
Laukuva, \u0160ilal\u0117s r., 1951 m.
Nuotrauka saugoma LGGRTC Okupacij\u0173 ir laisv\u0117s kov\u0173 muziejuje<\/figcaption><\/figure>

Eil\u0117ra\u0161\u010diai persmelkti be\u017eemyst\u0117s, prarast\u0173 nam\u0173 ir klajojimo, kur net gr\u012f\u017e\u0119s namo nukamuotas kaip benamis aras gali rasti tik sen\u0105 gluosn\u012f (Part. Diemedis, \u201eKovos broliui\u201c, 1951 m. spalis, Nr. 20). Kai kuriuose eil\u0117ra\u0161\u010diuose kuriami ry\u0161k\u016bs vaizdiniai, pasitelkiant niokojamo k\u016bno \u012fvaizd\u017eius: susine\u0161ioj\u0119 kaulai, kuriuos \u201esu\u0117s gal \u0161unys alkani\u201c (Vilnel\u0117, \u201eBrolio lai\u0161kas\u201c, 1950 m. rugpj\u016btis, Nr. 7\u20138), i\u0161pl\u0117\u0161ta u\u017eimtos \u0161alies \u0161irdis ir okupanto pir\u0161tai, draskantys jos k\u016bn\u0105 (Girdenis, \u201ePavergtai \u0161aliai\u201c, 1949 m. gruodis, Nr. 2).<\/p>

Patys partizanai itin vertino poezij\u0105: Bol\u0161evikin\u0117s okupacijos metai paliks tu\u0161\u010dius puslapius m\u016bs\u0173 kult\u016briniame gyvenime. Tikroji \u0161i\u0173 dien\u0173 m\u016bs\u0173 poezija, tai kuklios partizan\u0173 dainos, tai eil\u0117ra\u0161\u010diai, kurie spausdinami pogrindin\u0117s spaudos puslapiuose. Tad ugdykime tikr\u0105j\u0105 literat\u016br\u0105, populiarinkime pogrindin\u0119 spaud\u0105, kuri t\u0117ra vienintelis kelias nuo\u0161ird\u017eiai savo tautinius, patriotinius jausmus i\u0161reik\u0161ti <\/em>(Vakar\u0117, \u201eBol\u0161evikinis menas ir bol\u0161evikin\u0117 literat\u016bra\u201c 1950 m. Nr. 7\u20138).<\/p>

Atk\u016brus Lietuvos Nepriklausomyb\u0119 \u0161i\u0105 mint\u012f patvirtino literat\u016brologas prof. V. Kubilius. 1993 m. bir\u017eelio 12 d. konferencijoje \u201eLietuvos \u017emoni\u0173 genocidas naci\u0173 ir soviet\u0173 okupacijose\u201c skaitytame prane\u0161ime profesorius teig\u0117, kad rezistencin\u0117je poezijoje skirtingu meniniu lygiu buvo i\u0161reik\u0161tas kolektyvinis tautos prie\u0161i\u0161kumas sovietinei sistemai kaip \u017emoni\u0173 ir taut\u0173 naikinimo sistemai<\/em>. Anot jo, oficialioji tarybin\u0117 literat\u016bra tokio ai\u0161kaus sprendimo niekada nepri\u0117jo\u00a0\u2013 partizaninio karo ir lageri\u0173 patirtis liko u\u017edraustos temos. Taigi, partizanai \u012f savo laik\u0105 sugeb\u0117jo \u017evelgti i\u0161 ateities perspektyvos ir tik\u0117jo, kad j\u0173 k\u016bryba i\u0161liks. Jie prisi\u0117m\u0117 pareig\u0105 ne tik ginklu kovoti u\u017e laisv\u0119, bet ir puosel\u0117ti kult\u016brines tradicijas per pogrind\u017eio spaud\u0105.<\/p>

***<\/p>

Partizanin\u0117 spauda buvo vilties gynimo veiksmas, ai\u0161kiai suvokiant sovietin\u0117s propagandos ir ra\u0161om\u0105ja ma\u0161in\u0117le galim\u0173 padauginti leidini\u0173 kiekio disproporcij\u0105, bet vis tiek renkantis daryti visk\u0105, kas \u012fmanoma, nepaisant ribot\u0173 galimybi\u0173, renkantis mald\u0105, net jei keiktis atrodyt\u0173 logi\u0161kiau. \u0160iandien taip pat galime rinktis. <\/p>

***<\/p>

O, Dieve, kuris savo Apvaizdos akimi apimi vis\u0105 pasaul\u012f, globoji net ir ma\u017eiaus\u012f dalyk\u0105 ir juo r\u016bpinies! Pa\u017evelk \u012f Lietuvos Laisv\u0117s Kovotoj\u0173 nuopelnus ir parodyk jiems savo miela\u0161irdyst\u0119 ir pasigail\u0117jim\u0105, suteikdamas jiems malones, kurie kar\u0161tai maldauja Tave Laisv\u0117s Kovoje. Neatsisakyk i\u0161pildyti broli\u0173 meldimus, jei jie sutinka su Tavo t\u0117vi\u0161ka valia ir \u012feina \u012f Tavo dievi\u0161kus planus.<\/em><\/p>\n\n

\u0160ven\u010diausioji Motina Marija! Tu nusi\u0161ypsojai Teresei k\u016bdikyst\u0117je ir stebuklingai j\u0105 pagydei i\u0161 ilgos ir skausmingos ligos, i\u0161tiesk ir Lietuvos Laisv\u0117s Kovotojams savo pagalbos rank\u0105 ir u\u017etark j\u0173 krauju aplaistytas kovas pas savo S\u016bn\u0173 J\u0117z\u0173 Krist\u0173, kad lengvai ir greitai gal\u0117t\u0173 pasiekti to, ko j\u0173 \u0161irdis trok\u0161ta.<\/em><\/p>\n\n

Mylimiausioji Sesuo, \u0160v. Terese, kuri toki\u0105 ger\u0105 turi \u0161ird\u012f \u017emoni\u0173 skausmams ir tr\u016bkumams! Maldauju Tave ir pra\u0161au Tavo u\u017etarimo \u0161ioje partizanin\u0117je kovoje, kad broliai gal\u0117t\u0173 pasiekti, ko j\u0173 sielos kar\u0161tai trok\u0161ta. Neatsisakyk i\u0161pildyti mano pra\u0161ymo, nors jis ver\u017eiasi i\u0161 suteptos \u0161irdies, bet a\u0161 jau ry\u017eausi i\u0161 savo nupuolimo atsikelti ir savo gyvenim\u0105 pataisyti. [Atleisk] Lietuvos Laisv\u0117s Kovotojams j\u0173 nusikaltimus ir [pad\u0117k] u\u017e juos nuo\u0161ird\u017eiai atsipra\u0161yti m\u016bs\u0173 Sutv\u0117r\u0117j\u0105 ir Vie\u0161pat\u012f. <\/em><\/p>\n\n

(\u201eMalda girioje\u201c, 1949 11 01, Nr. 1)<\/p><\/div>

.<\/p>

.<\/p>

Kelion\u0117 2022 m. Nr. III (23)<\/a><\/p>