{"id":1313,"date":"2023-01-08T09:47:04","date_gmt":"2023-01-08T09:47:04","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1313"},"modified":"2024-07-15T21:52:03","modified_gmt":"2024-07-15T18:52:03","slug":"gydytoja-genovaite-jusaitiene-be-pacientu-gyventi-tiesiog-negalejau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2023\/01\/08\/gydytoja-genovaite-jusaitiene-be-pacientu-gyventi-tiesiog-negalejau\/","title":{"rendered":"Gydytoja Genovait\u0117 Jusaitien\u0117: \u201eBe pacient\u0173 gyventi tiesiog negal\u0117jau\u201c"},"content":{"rendered":"

Gydytoja oftalmolog\u0117 doc. dr. Genovait\u0117 Jusaitien\u0117 (g. 1929) savo gyvenim\u0105 padovanojo sergantiesiems aki\u0173 ligomis. Pasak jos, jei konsultuodama \u201e30 pacient\u0173 per dien\u0105 nepriimdavau, b\u016bdavo nei \u0161is, nei tas\u201c, o \u0161ios gydytojos darbo sta\u017eas \u2013 net 60 met\u0173. Genovait\u0117 dalijasi savo istorija, kaip basakoj\u0117 alkana kaimo mergait\u0117, aplinkiniams pa\u0161iepiant, bet t\u0117veli\u0173 raginama atkakliai siek\u0117 mokslo, o aukl\u0117tojos paskatinta, svajon\u0119 studijuoti literat\u016br\u0105 i\u0161keit\u0117 \u012f medik\u0117s keli\u0105 ir niekada to nesigail\u0117jo. Ta\u010diau vis\u0105 gyvenim\u0105 Genut\u0119 traukte trauk\u0117 tiek literat\u016bra, tiek menas, tiek apskritai kult\u016brin\u0117 ir visuomenin\u0117 veikla. Dar b\u016bdama devyniasde\u0161imties kart\u0105 ji giliai atsiduso: \u201eAnks\u010diau per dien\u0105 nueidavau \u012f tris renginius, o dabar tik viename galiu sudalyvauti.\u201c<\/em><\/p>

Baigusi d\u0117styti Vilniaus universitete Medicinos fakultete ir i\u0161\u0117jusi \u012f pensij\u0105 docent\u0117 sugr\u012f\u017eo gyventi \u012f gimt\u0105j\u012f Pasval\u012f ir iki pat 84-eri\u0173 gyd\u0117 pasvalie\u010di\u0173 akis. U\u017e dosni\u0105 tarnyst\u0119 savo kra\u0161tie\u010diams ir aktyvi\u0105 visuomenin\u0119 veikl\u0105 bei pilietines iniciatyvas gydytoja yra gavusi Pasvalio kra\u0161to garb\u0117s piliet\u0117s vard\u0105.<\/em><\/p>

Su Genute kalbam\u0117s apie jos istorij\u0105, vaikyst\u0119, apie keli\u0105 \u012f pa\u0161aukim\u0105, \u0161eimos gyvenim\u0105 su visad veikloje j\u0105 palaikiusiu mylimu vyru, apie autoritetus, \u012fkv\u0117pusius meil\u0119 medicinai, tarnyst\u0119 \u017emon\u0117ms ir apskritai\u00a0\u2013 gyvenimo apstyb\u0119, kuri ver\u017ete ver\u017eiasi i\u0161 gyv\u0173 \u012f devynias de\u0161imtis perkopusios gydytojos aki\u0173.<\/em><\/p>

\"\"
gyd. Genovait\u0117 Jusaitien\u0117, 2021. Evgenios Levin nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

2021 m. liepos 31 d. Genovait\u0117 i\u0161keliavo pas Vie\u0161pat\u012f, jau nesulaukusi interviu publikacijos \u017eurnale.<\/em><\/p>

Genute, J\u016bs visa esate tiesiog augte \u012faugusi Pasvalio kra\u0161to \u017eem\u0117je. Ten prasid\u0117jo J\u016bs\u0173 gyvenimo kelion\u0117. Papasakokite apie jos prad\u017ei\u0105.<\/strong><\/p>

Gimiau \u017dili\u0161kiuose sekmadien\u012f, liepos 21 d. ir\u2026 t\u0117veliams sutrukd\u017eiau nuva\u017eiuoti \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, o net arklys jau buvo pakinkytas\u2026 (Juokiasi.)<\/p>

Mano t\u0117veliai labai man\u0119s lauk\u0117. Pirmoji j\u0173 dukrel\u0117, mano sesut\u0117 Boleslava (j\u0105 t\u0117veliai meiliai vadinu Baliute), b\u016bdama pustre\u010di\u0173 metuk\u0173 mir\u0117 d\u0117l plau\u010di\u0173 u\u017edegimo \u2013 lauke lakstydama pa\u0161alo. O j\u0105 labai myl\u0117jo t\u0117velis ir tos pirmosios dukrel\u0117s niekaip negal\u0117jo u\u017emir\u0161ti. Kai ji mir\u0117, vienas broliukas jau buvo gim\u0119s, po trej\u0173 met\u0173 gim\u0117 dar vienas. Kai mamyt\u0117 v\u0117l tapo n\u0117\u0161\u010dia, likus porai m\u0117nesi\u0173 iki gimdymo ji su draug\u0117mis p\u0117s\u010diomis \u0117jo \u012f \u0160iluv\u0105 \u2013 k\u0105 gi, tik \u0161imtas kilometr\u0173! O \u017eygio intencija buvo \u2013 kad gimt\u0173 mergait\u0117\u2026 Taigi, kiek d\u017eiaugsmo buvo t\u0117veliams man gimus! T\u0117velis, pamenu, i\u0161 darb\u0173 pargr\u012f\u017e\u0119s, atsis\u0117d\u0119s prie stalo, i\u0161kart klausdavo: \u201eKur ta mergai\u010dk?\u201c, tada a\u0161 tik klest jam ant keli\u0173\u2026 Buvau t\u0117velio numyl\u0117tin\u0117.<\/p>

\"\"
T\u0117veli\u0173 sodyboje Pajie\u0161meni\u0173 kaime<\/em><\/figcaption><\/figure>

Tuo metu, kai mergait\u0117ms buvo \u012fprasta tapti nam\u0173 \u0161eiminink\u0117mis ir dideli\u0173 moksl\u0173 nekrimsti, Jus t\u0117veliai leido ne tik \u012f kaimo mokykl\u0105, bet ir \u012f gimnazij\u0105. Kaip tai nutiko?<\/strong><\/p>

Mano t\u0117veliai labai vertino moksl\u0105. T\u0117velis sak\u0117: \u201eKad a\u0161 b\u016b\u010diau mokykl\u0105 lank\u0119s ir bent kok\u012f popieriuk\u0105 tur\u0117j\u0119s, b\u016b\u010diau caro armijoje generolu tap\u0119s. Vaikai, turit mokytis i\u0161 paskutini\u0173j\u0173.\u201c Kai valgydavom vakarien\u0119, t\u0117velis visada pra\u0161ydavo: \u201ePapasakok, k\u0105 \u0161iandien mokykloje gird\u0117jai.\u201c<\/p>

Taigi, kaime buvau vienintel\u0117 gimnazist\u0117, o paskui \u2013 ir student\u0117. Kai kas pasijuokdavo i\u0161 mano t\u0117veli\u0173: \u201eNeturi valgyt ko nusipirkti, o mergai\u010dk\u0173 laid\u017e \u012f mokslus. Dirbti reikia \u2013 jai jau trylika met\u0173!\u201c<\/p>

O kokia J\u016bs buvot mokin\u0117?<\/strong><\/p>

Pirmoji\u2026 (Juokiasi.) Mokytis man nepaprastai patiko. Kai prad\u0117jau eiti \u012f pirm\u0105 skyri\u0173 \u0104\u017euolpam\u016b\u0161yje, kadangi jau mok\u0117jau skaityti, mokytoja duodavo man antrok\u0173 u\u017eduotis. Mok\u0117jau truput\u012f ir ra\u0161yti \u2013 i\u0161 broli\u0173 i\u0161mokau. Kai pra\u0161ydavau brolio, kad pamokyt\u0173, pirmiausia sprigt\u0105 \u012f kakt\u0105 gaudavau nuo to i\u0161dyk\u0117lio, o tada jau parodydavo, kaip koki\u0105 raid\u0119 ra\u0161yt. Kadangi pirmokai s\u0117d\u0117davo su tre\u010diokais, tai jei mokytoja ko nors j\u0173 klausdavo, o a\u0161 \u017einodavau, keldavau rank\u0105. Kart\u0105 gird\u017eiu, koridoriuje mokytoja sako mokyklos ved\u0117jui: \u201eK\u0105 man su ta Maslauskaite daryti? Klausiu tre\u010diok\u0173, o ji atsakin\u0117ja.\u201c<\/p>

Brolio geografijos, istorijos vadov\u0117lius skaitydavau m\u0117nulio \u0161viesoj, nakt\u012f, kai visi sumigdavo\u2026<\/p>

M\u0117gau ne tik mokytis: per pertraukas kieme organizuodavau visokius ratelius, \u0161okius. Dar Smetonos laikais, kai b\u016bdavo Vasario 16-osios \u0161vent\u0117, man vis kalb\u0105 reik\u0117davo pasakyti, nors keliais sakiniais.<\/p>

\"\"
Su artimaisiais, 1945 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

V\u0117liau mokiausi Krin\u010dino mokykloje. Kai baigiau \u0161e\u0161is skyrius ir i\u0161laikiau egzaminus, mane pri\u0117m\u0117 \u012f gimnazij\u0105 \u2013 pirmiausiai Pasvalyje, o paskutines klases baigiau Radvili\u0161kyje. Labai greitai tapau geriausia mokine \u2013 taip labai man patikdavo mokytis. Vakare perskaitydavau, o ryte tik u\u017emesdavau ak\u012f ir jau mok\u0117davau. Ko gero, \u0161iuos gabumus paveld\u0117jau i\u0161 t\u0117velio \u2013 jis viskam buvo labai gabus. \u0160tai Balio Sruogos sodyba statyta t\u0117velio rankomis. Atsimenu, jis sak\u0117: \u201eKai ans pons atva\u017eiuoj, tai jis m\u0117gst su manim pasikalb\u0117t. Man reikia dirbt, o jis su manim \u0161nekas.\u201c Be to, pas mus vienintelius visame kaime ateidavo laikra\u0161tis \u201e\u016akininko patar\u0117jas\u201c. Kaimo vyrai \u0161e\u0161tadienio vakar\u0105 ar sekmadien\u012f ateidavo pas t\u0117vel\u012f: \u201eTai k\u0173 naujo ra\u0161o laikra\u0161tis?\u201c O \u0161is komentuoja, ai\u0161kina\u2026<\/p>

J\u016bs\u0173 \u0161eima nebuvo turtinga ir \u012f mokslus leido i\u0161 paskutini\u0173j\u0173\u2026 Kaip jaut\u0117t\u0117s tarp savo bendraam\u017ei\u0173?<\/strong><\/p>

Prie\u0161 pat u\u017eeinant rusams t\u0117veliai nusipirko \u017eem\u0117s. Pamenu, kaip gegu\u017e\u0119 gr\u012f\u017eo t\u0117velis ir i\u0161did\u017eiai mums, vaikams, pasak\u0117: \u201ePaskutines skolas u\u017e \u017eem\u0119 sumok\u0117jom.\u201c Juk 8 hektarai Pasvalio \u017eem\u0117s, dvi karv\u0117s, arklys, avel\u0117s \u2013 tai jau \u0161is tas. O bir\u017eel\u012f at\u0117jo rusai\u2026 Pirmiausia reik\u0117jo i\u0161vesti karv\u0119\u2026 Taigi, gyvenom labai neturtingai, valgyt daug netur\u0117jom, bet meil\u0117s netr\u016bko \u2013 tik keliam\u0117s ir jau juokiam\u0117s.<\/p>

Gimnazijoje mokytojai daugiausia d\u0117mesio kreipdavo \u012f turting\u0105sias mergaites. Jos \u016bkinink\u0173 dukros, gra\u017eiai apsirengusios, s\u0117d\u0117davo priekyje\u2026 I\u0161 45 mokini\u0173 mes tik penkios buvom varg\u0161el\u0117s: ta pati suknyt\u0117, rankoje atsine\u0161ti guminiai batukai. I\u0161 prad\u017ei\u0173 skirtumas labai jaut\u0117si, turtingosios juokdavosi, kad mes ateinam basos, bet kadangi labai greitai i\u0161kilau kaip gera matematik\u0117, kitos mergait\u0117s nustojo mane ignoruoti \u2013 ypa\u010d kai ateidavo u\u017edavini\u0173 nei\u0161sprendusios (juokiasi). Per matematikos ra\u0161om\u0105j\u012f mokytojas mane pasisodindavo prie savo stalo, kad \u0161pargalk\u0173 nesiuntin\u0117\u010diau, o a\u0161 vis tiek siuntin\u0117davau (juokiasi).<\/p>

\"\"
Pirmo kurso student\u0117. Vilnius, 1950 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Tiesa, buvo vargas, kad tur\u0117jau vienintel\u0119 knyg\u0105 \u2013 vokie\u010di\u0173 kalbos vadov\u0117l\u012f, paveld\u0117t\u0105 i\u0161 brolio. O kitus pasiskolindavau ir skaitydavau per pertraukas \u2013 ketvertui i\u0161mokti sp\u0117davau. Kart\u0105 viena mokytoja mane i\u0161bar\u0117, kad buvau nam\u0173 darb\u0173 nepadariusi, o taip nutiko, nes netur\u0117jau knygos\u2026 Ji pa\u017eemino mane prie\u0161 vis\u0105 klas\u0119. Kai tapau aki\u0173 gydytoja ir dirbau Pasvalyje, ta mokytoja at\u0117jo pas mane kaip pacient\u0117. Pasakiau, kad esu jos mokin\u0117, bet tos situacijos nepriminiau, pagalvojau: \u201eDabar kaip tik skirsiu jai daugiau d\u0117mesio.\u201c<\/p>

Mokydamasi \u0104\u017euolpam\u016b\u0161io mokykloje, paskui Krin\u010dine, o ir gimnazijoje Pasvaly \u012f mokykl\u0105 keliaudavot, kaip sakote, p\u0117s\u010diomis ir basa\u2026<\/strong><\/p>

\u012e gimnazij\u0105 kasdien tekdavo eiti p\u0117s\u010diomis basai 8 kilometrus. \u017diem\u0105 mamyt\u0117 ryte anksti atsikeldavo, man keptuv\u0117je i\u0161virdavo pieni\u0161kos sriubyt\u0117s ir keturis kilometrus lyd\u0117davo iki \u201eVia Baltica\u201c kelio. B\u016bdavo tamsu, \u0161alta. O juk po karo pasitaikydavo ir i\u0161prievartavimo atvej\u0173\u2026<\/p>

Pamenu, jau buvau keturiolikos ar penkiolikos met\u0173. Tuo metu \u017eiemos b\u016bdavo labai \u0161altos \u2013 trisde\u0161imties laipsni\u0173 \u0161altis. Tuo metu \u012f Pasval\u012f atsik\u0117l\u0117 mamyt\u0117s pusbrolis su \u0161eima, tad, kai b\u016bdavo labai \u0161alta, kartais priimdavo mane pernakvoti. Vien\u0105 vakar\u0105 \u2013 beldimas \u012f duris. \u012e\u0117jo vokie\u010di\u0173 kari\u0161kis. Mes labai i\u0161sigandom. Ten buvo dar viena mergait\u0117, abi prie stalo ruo\u0161\u0117m pamokas. Tas vokietis pri\u0117j\u0119s mums sako: \u201eSu tavim dvi valandas gul\u0117siu, o paskui su tavim.\u201c Nutirpom i\u0161 baim\u0117s. Staiga \u2013 v\u0117l beldimas \u012f duris, \u012feina kitas vokietis. Dar labiau i\u0161sigandom. Tas pasilenk\u0119s pirmajam, kuris buvo oficierius, ka\u017ek\u0105 pasak\u0117 \u012f aus\u012f ir abu tekini i\u0161b\u0117go. Argi tai ne stebuklas?<\/p>

Bet vokie\u010di\u0173 b\u016bta visoki\u0173. Kadangi m\u016bs\u0173 sodyba buvo prie gele\u017einkelio, kart\u0105 su sesute netoliese rinkom \u017eemuoges. \u017di\u016brim \u2013 va\u017eiuoja traukinys ir vis l\u0117tina greit\u012f. Sustojo visai \u0161alia. I\u0161 jo i\u0161lipo vokietis ir\u2026 padav\u0117 mudviem po saldain\u012f. Nusi\u0161ypsojo, paglost\u0117 mums galvytes ir \u012flipo atgal. Tada pirm\u0105kart ragavom \u0161okoladini\u0173 saldaini\u0173. Kai papasakojom \u0161\u012f nuotyk\u012f t\u0117veliams, jie sak\u0117: \u201eTikriausiai prisimin\u0117 savo vaikus. Vokie\u010diai \u2013 taip pat \u017emon\u0117s.\u201c<\/p>

Genute, buvot gabi matematik\u0117, kokios buvo J\u016bs\u0173 vaikyst\u0117s svajon\u0117s, kaip save \u012fsivaizdavot suaugusi\u0105?<\/strong><\/p>

Dar labiau nei matematik\u0105 m\u0117gau literat\u016br\u0105. \u012e literat\u016bros studijas ir buvau apsisprendusi stoti. Itin m\u0117gau skaityti. I\u0161 mokyklos leisdavo pasiimti knyg\u0173, tai skaitydavau \u017demait\u0119, Gabriel\u0119 Petkevi\u010dait\u0119-Bit\u0119. O Bit\u0117 juk i\u0161 Pasvalio. Dar ir sutikti j\u0105 teko, bet jau gulin\u010di\u0105 patale. Mokytoja suorganizavo pas j\u0105 ekskursij\u0105, kai buvom ketvirtame skyriuje. Va\u017eiavome su arkliais. Didel\u012f va\u017e\u012f, kurio keliavom, mums dav\u0117 grafas Ti\u0161kevi\u010dius, mat Ti\u0161kevi\u010di\u016bt\u0117 mok\u0117si kartu su mumis. Kai tik \u012f\u0117jom pas Petkevi\u010dait\u0119-Bit\u0119, ji pirmiausia persi\u017eegnojo, sukalb\u0117jom drauge \u201eT\u0117ve m\u016bs\u0173\u201c, o tada kalb\u0117jom\u0117s.<\/p>

\"\"
Genovait\u0117 su d\u017eiaugsmu prisimena studij\u0173 metus ir studenti\u0161k\u0105 bendryst\u0119<\/em><\/figcaption><\/figure>

Tiesa, vienu metu dar tro\u0161kau b\u016bti vienuole. O buvo taip. Kai buvau 13\u201314 met\u0173, nor\u0117jau pab\u0117gt i\u0161 nam\u0173, nes jau\u010diausi baisi nevyk\u0117l\u0117. Kai mamyt\u0117 liepdavo kokius darbus nudirbt, kiek dar\u017eo nurav\u0117t, tai a\u0161\u2026 pasisl\u0117pus u\u017e namo skaitydavau. Po to teisindavausi: \u201eAi, u\u017emir\u0161au\u2026\u201c O sesut\u0117 buvo labai stropi. Syk\u012f mamyt\u0117 pasodinus burokus i\u0161\u0117jo \u012f ba\u017eny\u010di\u0105, o mus paliko gyvuliuk\u0173 saugoti. Na, \u017einoma, a\u0161 \u012f knyg\u0105 \u012fkritau ir nema\u010diau, kad avel\u0117s visus mamos pasodintus burokus nu\u0117d\u0117\u2026 T\u0105syk vienintel\u012f kart\u0105 gavau pan\u010diu per pe\u010dius. Tada nutariau, kad a\u0161 nereikalinga, pasiskund\u017eiau: \u201eJ\u016bs man\u0119s nemylit, eisiu i\u0161 nam\u0173.\u201c<\/p>

Mamyt\u0117s sesuo buvo na\u0161lai\u010di\u0173 prieglaudos vir\u0117ja, tretinink\u0117. Matyt, mamyt\u0117 pasiskund\u0117, kad su manimi nebemoka susitvarkyti. Tada tetul\u0117 atne\u0161\u0117 man K\u016bdik\u0117lio J\u0117zaus Teres\u0117l\u0117s knygut\u0119. \u017dinoma, j\u0105 prarijau ir nutariau \u2013 b\u016bsiu vienuol\u0117. Skai\u010diau t\u0105 knyg\u0105 su tokiu d\u017eiaugsmu \u2013 juk ji ne k\u0105 u\u017e mane vyresn\u0117. Pasikei\u010diau taip, kad net t\u0117velis sak\u0117: \u201eKas su ta mergai\u010dk pasidar\u0117?\u201c Ir dabar mano vakarin\u0117 malda \u2013 K\u016bdik\u0117lio J\u0117zaus Teres\u0117l\u0117s litanija.<\/p>

Labi \u012fdomu, kaip galiausiai pasirinkote medicinos studijas.<\/strong><\/p>

Paskutin\u0117mis mokslo met\u0173 dienomis, kai jau vyko egzaminai, aukl\u0117toja Domicel\u0117 Navickait\u0117 mus pakviet\u0117 \u012f i\u0161vyk\u0105 prie e\u017eero. Ten ji i\u0161sitrauk\u0117 kortas ir pasak\u0117: \u201eMergait\u0117s, a\u0161 jus pabursiu. Kortos parodys, kokia spe\u00adcia\u00adly\u00adb\u0117 jums tikt\u0173.\u201c Labai nustebom ir tik v\u0117liau supratom, kad t\u0173 kort\u0173 ji net nepa\u017e\u012fsta\u2026 Taigi, buvo taip: i\u0161sitrauki kort\u0105, o ji tada apib\u016bdina tavo charakter\u012f ir kur geriausia tau b\u016bt\u0173 stoti. Man sako: \u201eGeriausia b\u016bt\u0173, kad tu ne \u012f literat\u016br\u0105 stotum \u2013 galima skaityti, ja dom\u0117tis, \u2013 bet \u012f medicin\u0105.\u201c Po to a\u0161 jau vis\u0105 nakt\u012f galvojau, kaip pirm\u0105 kart\u0105 va\u017eiuosiu pas ligon\u012f, o anks\u010diau net min\u010di\u0173 apie tai netur\u0117jau. Taip ir pasirinkau medicin\u0105.<\/p>

\"\"
Student\u0173 vakaron\u0117 bendrabutyje. 1952 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Konkursas buvo labai didelis \u2013 8 mergait\u0117s \u012f vien\u0105 viet\u0105, bet man pavyko. Nesukliud\u0117 ir tai, kad nebuvau komjaunuol\u0117. Radvili\u0161kio partijos sekretor\u0117 buvo moteris, kuri pati slapta lank\u0117 ba\u017eny\u010di\u0105, ir visiems, stojantiems \u012f auk\u0161t\u0105j\u012f moksl\u0105, ra\u0161ydavo geras charakteristikas. Taigi, \u010dia kli\u016bties nebuvo. Kai stojau \u012f universitet\u0105, pri\u0117mimo komisijoje Medicinos fakulteto dekanas tris kartus man\u0119s klaus\u0117, ar esu ma\u010dius lavon\u0105 ir ar j\u0173 nebijosiu \u2013 juk buvau mergait\u0117 su kasyt\u0117m ir m\u0117lynais bantukais\u2026 (Juokiasi.)<\/p>

Kaip aukl\u0117toja ir patar\u0117, universitete lankiau literat\u016bros vakarus ir kai kurias paskaitas su literatais. Tuo metu ten mok\u0117si Marcinkevi\u010dius, Baltakis, Maldonis \u2013 \u017eym\u016bs Lietuvos poetai, jie \u012f m\u016bs\u0173 kambar\u012f ateidavo skolintis marksizmo-leninizmo u\u017era\u0161\u0173. Mes visi, kaimo vaikai, puikiai \u017einojom, kad esam u\u017egrobti ir kad tas \u201emokslas\u201c t\u0117ra komedija. O kai i\u0161 marksizmo gavau ketvert\u0105, visiems planus sumai\u0161iau \u2013 d\u0117stytojai tik\u0117josi, kad baigusi mokslus gausiu raudon\u0105 diplom\u0105\u2026<\/p>

\"\"
Stojant \u012f medicin\u0105 fakulteto dekanas ne be reikalo triskart klaus\u0117 Genut\u0117s, ar ji nebijo lavon\u0173 \u2013 studijuojant jai ne kart\u0105 teko grumtis su baime ir \u0161leik\u0161tuliu. Antroje eil\u0117je ketvirta i\u0161 kair\u0117s<\/em><\/figcaption><\/figure>

Sovietme\u010diu universitete jaut\u0117si baisi \u012ftampa. Lengvai gal\u0117jo u\u017e prasitart\u0105 \u017eod\u012f pa\u0161alinti ir i\u0161 universiteto, ir i\u0161 gydytoj\u0173\u2026 B\u016bdavo, durys atsidaro, \u012feina kari\u0161kiai: \u201eTokie ir tokie, einam su mumis.\u201c \u017dinom, kad jie jau negr\u012f\u0161\u2026 Ir niekad ne\u017einai, kur ne\u012ftiksi. O Markulis \u2013 did\u017eiausias partizan\u0173 i\u0161davikas \u2013 buvo m\u016bs\u0173 profesorius. \u012edomu tai, kad jis gra\u017eiausiai i\u0161 vis\u0173 d\u0117st\u0117 medicinos istorij\u0105 ir pasi\u017eym\u0117jo nepaprasta i\u0161kalba.<\/p>

Kurse tik dvi buvom nekomjaunuol\u0117s, taigi, Stalino mirties dien\u0105 mus pasikviet\u0117 karin\u0117s katedros generolas ir pasak\u0117: \u201e\u0160i\u0105 li\u016bdn\u0105 Taryb\u0173 s\u0105jungos minut\u0119 rinkit\u0117s: ar j\u016bs su Taryb\u0173 s\u0105junga, ar prie\u0161 j\u0105 \u2013 stojat \u012f komjaunim\u0105 ar ne? Dvi valandos pagalvoti.\u201c Paverk\u0117m abi. Penktas kursas! Jei i\u0161mes, liksim niekur netinkamos, net sesel\u0117s darbo negausim\u2026 Nusi\u0161luost\u0117m a\u0161aras ir pasira\u0161\u0117m. T\u0173 \u012fstat\u0173 niekada taip ir neperskai\u010diau. O dar nuo kiekvienos stipendijos nuskai\u010diuodavo nario mokest\u012f!<\/p>

Kaip pasirinkote aki\u0173 lig\u0173 medicinos krypt\u012f? Juk medicinoje tokia daugyb\u0117 kryp\u010di\u0173!<\/strong><\/p>

Studijuodami tur\u0117jom paskaitas i\u0161 visokiausi\u0173 lig\u0173, bet kai i\u0161girdau pirm\u0105 profesor\u0117s Marijos Horodni\u010dien\u0117s paskait\u0105 apie aki\u0173 ligas, man nebekilo joki\u0173 abejoni\u0173. Horodni\u010dien\u0117 buvo didelis, taurus \u017emogus, puiki lektor\u0117. Tiesa, ji buvo docent\u0117, moterys tuo metu negal\u0117jo b\u016bti profesor\u0117mis, bet i\u0161 pagarbos taip j\u0105 vadinome. Gydytoja Horodni\u010dien\u0117 buvo vyriausia aki\u0173 lig\u0173 specialist\u0117 Lietuvoje. Be to, jai buvo labai svarbi lietuvyb\u0117. Mano profesor\u0117 artimai bendravo su Basanavi\u010diumi, o per jo laidotuves tur\u0117jo privilegij\u0105 u\u017edengti karst\u0105 tautine juosta\u2026<\/p>

\"\"
Jaunosios medik\u0117s pasiruo\u0161usios skub\u0117ti pas ligonius<\/em><\/figcaption><\/figure>

Kai parei\u0161kiau, kad noriu rinktis aki\u0173 ligas, Horodni\u010dien\u0117 labai stipriai mane egzaminavo, tik tuomet pri\u0117m\u0117. Nuo tada manimi r\u016bpinosi kaip savo dukra.<\/p>

Vien\u0105 kart\u0105 operacijos metu asistuodama profesorei a\u0161 apalpau. Tada ji suprato, kad buvau nevalgius. Tiesiog nebetur\u0117jau\u2026 Man buvo nustatyta plau\u010di\u0173 tuberkulioz\u0117. Nuo to laiko iki pat moksl\u0173 pabaigos profesor\u0117 kasdien maitindavo mane pietumis. Jos vyras doc. Henrikas Horodni\u010dius buvo Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas, ir profesor\u0117 man sak\u0117: \u201eGenute, tetukas [taip ji vadino savo vyr\u0105] visad v\u0117luoja piet\u0173, bet jei yra sve\u010dias, ateina laiku.\u201c O ten b\u016bdavo ir daugiau sve\u010di\u0173: ir Baltu\u0161is, ir Mie\u017eelaitis, ir Martinaitis, ir Kaziukas Saja \u2013 su visais prie to medinio stalo susitikdavom. O \u017einote, k\u0105 studentui rei\u0161kia gauti pietus?<\/p>

\u017dinoma, greitai pamilau Horodni\u010dien\u0119, o ji mane \u0117m\u0117 visur kviesti: \u201eGenute, \u0161iandien tetukas negali man\u0119s lyd\u0117ti \u012f teatr\u0105\u201c, \u201e\u017dinai, eisim pas daininink\u0119 Grincevi\u010di\u016bt\u0119 piet\u0173. Man per toli eiti vienai.\u201c Ji steng\u0117si mane \u012ftraukti \u012f intelektual\u0173, meninink\u0173 rat\u0105, su visais supa\u017eindindavo. Net pas Putin\u0105 drauge \u0117jome \u012f sve\u010dius. Visur jau\u010diausi kaip sugauta pelyt\u0117, nieko nekalb\u0117davau, bet visk\u0105 gird\u0117jau.<\/p>

\"\"
Taurag\u0117s ligonin\u0117, kurioje Genovait\u0117, atlikdama praktik\u0105, sutiko b\u016bsim\u0105 savo vyr\u0105 Minvyd\u0105. 1953 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Bendravimas su Marija Horodni\u010diene labai ugd\u0117 Jus kaip asmenyb\u0119?<\/strong><\/p>

Labai. Mane, t\u0105 am\u017einai nevalgiusi\u0105 kaimo mergait\u0119, ji itin myl\u0117jo. I\u0161 profesor\u0117s gavau ne vien\u0105 svarbi\u0105 pamok\u0105. Pirmiausia \u2013 atsidavimo darbui. Horodni\u010dien\u0117 dirbdavo, jei tik reik\u0117davo, ir po 12 valand\u0173 per dien\u0105, kai gal\u0117jo tik penkias. Be to, ji buvo labai sumani. Tuo metu visoje Soviet\u0173 s\u0105jungoje siaut\u0117 aki\u0173 liga trachoma. M\u016bs\u0173 profesor\u0117 sugalvojo porai savai\u010di\u0173 si\u0173sti gydytojus \u012f komandiruotes: \u012f vien\u0105 rajon\u0105 vien\u0105 gydytoj\u0105, \u012f kit\u0105 \u2013 kit\u0105. Man pakliuvo Trakai. Pamenu, tikrinom visus \u017emones, kurie ateidavo, ir va\u017eiuodavom pas tuos, kurie negal\u0117davo ateiti. B\u016btent d\u0117l tokio darbo organizavimo mes, lietuviai, pirmieji nugal\u0117jom siau\u010dian\u010di\u0105 lig\u0105.<\/p>

Nuostabu, kad profesor\u0117 manimi labai pasitik\u0117jo, tai dav\u0117 dr\u0105sos ir augino mane kaip gydytoj\u0105. Be to, ji buvo puiki pedagog\u0117 ir ugdytoja.<\/p>

I\u0161 profesor\u0117s Horodni\u010dien\u0117s gavau ir labai svarbi\u0173 gyvenimi\u0161k\u0173 patarim\u0173. Vienas j\u0173 \u2013 laimingos santuokos receptas. Pasak jos, kai vyras gr\u012f\u017eta i\u0161 darbo, j\u012f vos duris atidarius reikia apkabinti, pabu\u010diuoti, o tada sakyti: \u201eTu labai alkanas, einam prie stalo.\u201c Tais laikais juk visi buvo alkani\u2026 O kai vyras jau gerokai u\u017ekanda, svarbu paklausti: \u201eNa, kaip tau \u0161iandien sek\u0117si? Kokios naujov\u0117s tavo darbe?\u201c Net jei tu visai nei\u0161manai tos specialyb\u0117s, labai svarbu dom\u0117tis jo veikla. O vyrui tai \u2013 did\u017eiausia vertyb\u0117. I\u0161 m\u016bs\u0173 dvylikos gydytoj\u0173, kurios buvom pas Horodni\u010dien\u0119, n\u0117 vienos \u0161eima nei\u0161siskyr\u0117.<\/p>

\"\"
Aki\u0173 lig\u0173 skyriaus gydytojai Vilniaus Raudonojo kry\u017eiaus ligonin\u0117je. Pirmoje eil\u0117je tre\u010dia i\u0161 de\u0161in\u0117s \u2013 doc. Marija Horodni\u010dien\u0117<\/em><\/figcaption><\/figure>

Pamenu, kartais gydytoj\u0173 kambaryje profesor\u0117 pasi\u017ei\u016br\u0117davo \u012f mane ir sakydavo: \u201eGenute, o kod\u0117l tavo akys \u0161iandien li\u016bdnos? U\u017eeik pas mane \u012f kabinet\u0105.\u201c Kai ateinu, ji sako: \u201eJeigu nenori ar nedr\u012fsti, nepasakok. Paverk\u201c,  \u2013 ir stipriai motini\u0161kai apkabina. I\u0161syk pager\u0117davo. Tik tada, dar mane pabu\u010diavusi, i\u0161leisdavo i\u0161 kabineto.<\/p>

\u017dvelgiant \u012f J\u016bs\u0173 gyvenim\u0105, matyti, kad ponios Horodni\u010dien\u0117s laimingos santuokos receptas i\u0161 ties\u0173 buvo s\u0117kmingas. Papasakokit apie savo \u0161eim\u0105, kaip susipa\u017einote su vyru Minvydu?<\/strong><\/p>

Susipa\u017einome 1954 m., buvau baigusi keturis studij\u0173 kursus. Mano draug\u0117 Elenut\u0117 i\u0161 \u017demaitijos pakviet\u0117 va\u017eiuoti atlikti praktik\u0105 \u012f Taurag\u0117s ligonin\u0119. Ten studentams buvo skirta palata. Atb\u0117gi, b\u016bdavo, ir klausin\u0117ji ligoni\u0173: kaip jau\u010diat\u0117s, k\u0105 skauda? Tada su gydytoju visk\u0105 aptari. Na, o v\u0117liau mus leisdavo ir \u012f i\u0161kvietimus \u2013 lankydavom ligonius namuose.<\/p>

\"\"
Gimus s\u016bnui Minvydui<\/em><\/figcaption><\/figure>

Tuo metu Taurag\u0117je vyko karin\u0117 student\u0173 stovykla, kur dalyvavo ir mano b\u016bsimas vyras. Jo t\u0117vai i\u0161tremti, o j\u012f teta i\u0161pirko i\u0161 vagono\u2026 Minvydo t\u0117vai buvo \u016bkininkai, tur\u0117jo nema\u017eai \u017eem\u0117s, tod\u0117l juos ir i\u0161ve\u017e\u0117 su pirmaisiais. Marijampol\u0117je vagon\u0105 per\u0117m\u0117 rus\u0173 kareiviai. O jie buvo visada alkani \u2013 tok\u012f menk\u0105 maist\u0105 gaudavo, tad vis pra\u0161ydavo jo arba atimin\u0117davo i\u0161 \u017emoni\u0173. Mama vienam kareiviui pro lang\u0105 \u0117m\u0117 \u0161aukti: \u201e\u010cia ne mano vaikas, man svetim\u0105 \u012fd\u0117jo!\u201c O kaip tik buvo at\u0117jus prie vagono teta mamai perduoti maisto. Tada ji \u0117m\u0117 \u0161aukti: \u201e\u010cia mano s\u016bnus!\u201c, rodydama kareiviui butel\u012f degtin\u0117s ir de\u0161ros gabal\u0105. \u201eNa, jei tavo vaikas, tai pasiimk.\u201c Taip mano vyras buvo i\u0161gelb\u0117tas nuo tremties.<\/p>

Toje stovykloje b\u016bnant jam \u0117m\u0117 skaud\u0117ti \u0161on\u0105 ir reik\u0117jo operuoti apendicit\u0105. Taigi, jis atsigul\u0117 \u012f palat\u0105, kuri buvo mano prie\u017ei\u016broje. Paskui pasakojo: \u201ePirmiausia pa\u0117jau su tavimi koridoriumi, kad supras\u010diau, auk\u0161tesnis u\u017e tave esu ar ne.\u201c Auk\u0161tesnis. (Juokiasi.) Prie\u0161 j\u012f operuojant ploviausi rankas \u2013 reik\u0117davo 15 min. trinti jas su \u0161epe\u010diais ir muilu, juk nebuvo dezinfekcij\u0173. O tada Minvydas, gul\u0117damas palatoj, mat\u0117 mane ir galvojo: \u201eGal nebloga boba b\u016bt\u0173\u2026\u201c (juokiasi). Toks juokdarys! \u017dinoma, apie joki\u0105 meil\u0119 tada negalvojau, bet jis vis ko nors paklausdavo\u2026 O paskui prasid\u0117jo bendravimas lai\u0161kais. Turiu 130 likusi\u0173 savo vyro lai\u0161k\u0173. Tik i\u0161leistas po operacijos, jis para\u0161\u0117 man, savo gydytojai, labai gra\u017e\u0173 pad\u0117kos lai\u0161k\u0105, po keli\u0173 dien\u0173 \u2013 kit\u0105 lai\u0161k\u0105, jau pra\u0161ydamas patarimo, kaip t\u0119sti gydym\u0105si\u2026 Taigi, prad\u017eioje lai\u0161kai buvo medicininiai.<\/p>

Taip nutiko, kad mir\u0117 mano mamyt\u0117. \u0160iaip taip sp\u0117jau atvykti prie\u0161 laidotuves \u2013 va\u017eiuoti iki t\u0117vi\u0161k\u0117s reik\u0117jo pusantros paros. T\u0117velis buvo sutrik\u0119s, reik\u0117jo viskuo pasir\u016bpinti. Pamenu, ruo\u0161iuosi, tvarkausi ir staiga atsidaro durys \u2013 \u012feina Jusaitis. Pasirodo, jis at\u0117jo pas mane \u012f bendrabut\u012f ir su\u017einojo, jog i\u0161vykau \u012f mamos laidotuves. I\u0161 mano draugi\u0173 pasiskolino pinig\u0173 ir atva\u017eiavo. Tik \u012f\u0117j\u0119s i\u0161 mano rank\u0173 pa\u0117m\u0117 skudur\u0105 ir \u0117m\u0117 plauti grindis.<\/p>

Po kurio laiko atlikdamas praktik\u0105 jis atva\u017eiavo \u012f Pasvalio kol\u016bk\u012f. Ten, man nesant, ateidavo pas mano t\u0117vel\u012f jam pad\u0117ti ir taip susidraugavo. Paskui ir a\u0161 parvykau atostog\u0173. Ten, kaime, jis man ir pasipir\u0161o, o a\u0161 sakiau: \u201ePagalvosiu tris m\u0117nesius\u201c (\u0161ypsosi). Galvojau, galvojau, o tada vien\u0105 dien\u0105 jis at\u0117jo ir sako: \u201eRytoj skirstymai, jei nesusira\u0161ysim, mus paskirs dirbti skirtingose Lietuvos pus\u0117se!\u201c Jei ne tai, b\u016b\u010diau dar galvojus\u2026<\/p>

Keturis m\u0117nesius po vestuvi\u0173 dar nebuvau jo \u017emona \u2013 tik pasibu\u010diuodavom. Mat gyvenom dar atskirai. Ta meil\u0117 buvo tokia didel\u0117 ir tauri! Kart\u0105 vyras atva\u017eiavo man\u0119s aplankyti, pabuvom, pasivaik\u0161\u010diojom, o vakare sako: \u201eEisiu nakvoti \u012f vie\u0161but\u012f.\u201c Sakau: \u201eNeik, man bus g\u0117da \u2013 atva\u017eiavo pas mane vyras, o eina \u012f vie\u0161but\u012f\u2026\u201c Kaip koks anekdotas! (Juokiasi.)<\/p>

\"\"
Jusai\u010di\u0173 \u0161eimoje netr\u016bko nei meil\u0117s, nei d\u017eiaugsmo. Su vyru ir s\u016bnumi<\/em><\/figcaption><\/figure>

O koks mano kraitis buvo \u2013 pasi\u0117miau vien\u0105 l\u0117k\u0161t\u0119 ir \u0161auk\u0161t\u0105! Nieko daugiau i\u0161 t\u0117vi\u0161k\u0117s ne\u0117m\u0117m. Kai su vyru apsigyvenom Trak\u0173 Vok\u0117je, jau tur\u0117jom puod\u0105, tad i\u0161virdavau zacirkos ir i\u0161 tos vienos l\u0117k\u0161t\u0117s valgydavom. Dar tur\u0117jom sof\u0105 \u2013 daugiau nieko. Pasid\u0117davom ant sofos l\u0117k\u0161t\u0119, i\u0161 jos valgydavom ir vir\u0161 jos pasibu\u010diuodavom. (Juokiasi). Vyro draugai juokaudavo: \u201eJeigu Minvydas dvide\u0161imt kart\u0173 per dien\u0105 Genut\u0117s nepabu\u010diuoja, tai ji nelaiminga.\u201c<\/p>

Tur\u0117jot nedaug, bet visko u\u017eteko \u2013 buvot laimingi\u2026<\/strong><\/p>

Labai\u2026 Kur beb\u016bdavau, jau\u010diausi apsaugota nuo viso pasaulio, nes tur\u0117jau vyr\u0105. Minvydas buvo geros \u0161irdies, visada nor\u0117jo pad\u0117ti \u017emogui: pinigais, daiktais\u2026 \u201ePer tris keturis m\u0117nesius sutaupysim, tam palt\u0105 nupirksim\u2026 ir globotines reikia aprengti.\u201c Niekada rytme\u010dio neprad\u0117davom kokiais barniais \u2013 tardavom\u0117s tik k\u0105 reik\u0117s po darbo d\u0117l \u0161eimos padaryti, paskui sus\u0117d\u0119 prie\u0161 m\u0117nesio gal\u0105 skai\u010diuodavom pinig\u0117lius, kad u\u017etekt\u0173 duonai, drabu\u017e\u0117liams vaikams\u2026 Taurus buvo gyvenimas.<\/p>

Baisiai sunku buvo apkabinti Minvydo galv\u0105, kai jis u\u017egeso.<\/p>

\"\"
Pajie\u0161meni\u0173 kaime su mylimu vyru Minvydu<\/em><\/figcaption><\/figure>

Mes abu vairavom. Kart\u0105 va\u017eiuojant pasak\u0117: \u201eTu dabar pavairuok\u201c, o jis tada \u2013 5 tabletes analgino. \u201eKas \u010dia?\u201c \u2013 \u201eAi, skauda.\u201c Man kilo \u012ftarimas, ap\u017ei\u016br\u0117jau \u2013 plau\u010diuose guzai. Kit\u0105 dien\u0105 ligonin\u0117je rentgenas parod\u0117 \u2013 visi plau\u010diai apimti v\u0117\u017eio. \u017dinojau, kad kiekviena diena gali b\u016bti paskutin\u0117. Paskutin\u0119 savait\u0119 jau nebepaj\u0117giau jo pri\u017ei\u016br\u0117ti namuose, leidom morfij\u0173. Vyras mir\u0117 ligonin\u0117je pus\u0119 penki\u0173 ryte, o pus\u0119 dviej\u0173 dar pasak\u0117: \u201eGenute, a\u0161 tave labai myliu.\u201c<\/p>

U\u017esimin\u0117t apie gyvenim\u0105 Trak\u0173 Vok\u0117je. Tai buvo pirmasis J\u016bs\u0173 paskyrimas?<\/strong><\/p>

Ne, pirmiausia buvau paskirta dirbti Vilkijoje, \u010dia buvo mano kaip medik\u0117s darbo prad\u017eia. Ten dirbau 8 m\u0117nesius. Tuo metu su vyru dar gyvenome atskirai, o paskui jau abu drauge apsigyvenome Trak\u0173 Vok\u0117je, ten tur\u0117jom kambariuk\u0105 ir virtuv\u0119. Langelis tik lubose, bet buvom laimingi \u2013 jau tur\u0117jom ka\u017ek\u0105 savo.<\/p>

Ta\u010diau atsitiko nelaim\u0117 \u2013 gimus s\u016bneliui susirgau kaul\u0173 tuberkulioze. D\u0117l gydytojos Horodni\u010dien\u0117s r\u016bpes\u010dio buvau paguldyta ne Tuberkulioz\u0117s institute, o aki\u0173 lig\u0173 skyriuje, gydytoj\u0173 kambaryje, kad mane kart\u0105 per savait\u0119 ar dvi gal\u0117t\u0173 aplankyti vyras ir atve\u017eti s\u016bnel\u012f, nes \u012f Tuberkulioz\u0117s institut\u0105 lankytojams patekti nebuvo galima. Ten gipso lovoje pragul\u0117jau \u0161e\u0161is m\u0117nesius, o nedirbau net dvejus su puse met\u0173.<\/p>

T\u0105 pusmet\u012f, kai buvau prikaustyta prie patalo, pasakiau gydytojai: \u201eNakt\u012f, kai atva\u017eiuoja ligoniai, a\u0161 galiu jiems akis ap\u017ei\u016br\u0117t ir gul\u0117dama lovoj\u2026\u201c Taip ir b\u016bdavo, ligonis palenkdavo galv\u0105, sesel\u0117 prilaikydavo, ir a\u0161 su aparatu ap\u017ei\u016br\u0117davau akies dugn\u0105, pasakydavau, kokius vaistus i\u0161ra\u0161yti (juokiasi). Profesor\u0117 d\u017eiaugdavosi mano nakties darbu, kad nereik\u0117davo gydytojo i\u0161 nam\u0173 kviesti. Be to, tuo metu ji paved\u0117 man tvarkyti ligos istorijas, tad jau\u010diausi reikalinga. Vis d\u0117lto t\u0105 ligos laik\u0105 taip pasiilgau savo darbo, savo pacient\u0173\u2026 Taip nor\u0117jau dirbti, kad komisijos, kuri skiria invalidumus, pra\u0161iau: \u201eNa, duokit man tre\u010di\u0105 grup\u0119\u2026\u201c<\/p>

Nors labiau u\u017evis svajojau sugr\u012f\u017eti \u012f darb\u0105, bet va\u017ein\u0117ti \u012f Vilni\u0173, b\u016bnant tokios sveikatos, buvo labai nepatogu. Profesor\u0117 man sak\u0117, jog gal\u0117\u010diau dirbti, jei apsigyventume Vilniuje. Ji man patar\u0117 nueiti pas Vilniaus mer\u0105, kuris buvo didelis komunistas, be to, pasi\u017eym\u0117jo nepaprastu grubumu ir piktybe. Visi jo bijojo. Ne\u017einau, kaip man u\u017eteko dr\u0105sos, bet nu\u0117jau pas j\u012f. Paklaus\u0117: \u201eKo j\u016bs norit?!\u201c Atsakiau: \u201eNoriu dirbti\u2026\u201c Jis lo\u0161tel\u0117jo atgal: \u201eKo norit?\u201c \u2013 \u201eDirbti noriu\u2026\u201c \u2013 \u201eTai ko nedirbat?\u201c \u2013 \u201eSergu kaul\u0173 tuberkulioze ir negaliu va\u017ein\u0117ti \u012f Vilni\u0173\u2026\u201c \u2013 \u201eTikrai norit? Ar gydytojai jums jau leid\u017eia?\u201c \u017dinoma, gydytojai man dar neleido, bet nei\u0161sidaviau\u2026 Tada jis paskambino savo pavaduotojui ir sako: \u201eKraustykis \u012f nauj\u0105 but\u0105, o \u010dia ateis gyventi gydytoja, serganti tuberkulioze.\u201c Tame bute dar apsigyveno poetas Marcelijus Martinaitis, kuris irgi sirgo tuberkulioze, tik plau\u010di\u0173, ir viena mokytoja. Meras man sako: \u201eNueikit pasi\u017ei\u016br\u0117ti, ar jums patiks.\u201c \u201eK\u0105 jau, pone, su viskuo sutinku\u2026\u201c \u201ePasikalb\u0117kit ir su savo vyru!\u201c Ir kit\u0105 dien\u0105 jau gal\u0117jom kraustytis. Visi negal\u0117jo atsisteb\u0117ti, kaip ta varg\u0161\u0117 moteri\u0161kut\u0117 i\u0161 karto gavo did\u017eiul\u012f trij\u0173 kambari\u0173 but\u0105\u2026<\/p>

Literat\u016bra J\u016bs\u0173 neapleido \u2013 gyvenote poeto M. Martinai\u010dio kaimynyst\u0117je. Kaip prisimenate t\u0105 laikotarp\u012f?<\/strong><\/p>

\u012edomiausia, kad mano vyras visai nem\u0117go poezijos, bet u\u017esidarydavo kartu su Marcelijumi vonioje ir\u2026 Marcelijus skaitydavo savo eil\u0117ra\u0161\u010dius, o Minvydas kritikuodavo (juokiasi). Kartais net po dvi valandas! Jau nei\u0161tverdavom, belsdavom\u0117s, nes reik\u0117davo \u012f voni\u0105\u2026 Kai Minvydas u\u017eeidavo \u012f virtuv\u0119, jei susitikdavo Marcelij\u0173, sakydavo: \u201eMarc, k\u0105 \u0161iandien para\u0161ei? Deklamuok!\u201c (Juokiasi.) O kart\u0105 jau sak\u0117: \u201eMan nusibodo tavo Kukutis, kuo nors kitu pakeisk!\u201c<\/p>

Kai pas Martinai\u010dius ateidavo sve\u010di\u0173, da\u017eniausiai poet\u0173 ir ra\u0161ytoj\u0173, pakviesdavo ir mudu. Marcelijus i\u0161 anksto pasakydavo, kai vykdavo koks literat\u016bros vakaras\u2026 B\u016bdavo taip: pirmas eil\u0117ra\u0161tis standarti\u0161kai \u2013 apie komunistin\u0119 tvark\u0105. Marcelijus saugojosi, nes jam vis grasindavo u\u017e tai, kad jo eil\u0117s per daug lietuvi\u0161kos. Na, o po duokl\u0117s komunizmui, jau skamb\u0117davo tik lietuvi\u0161ka poezija. Man visa tai buvo nepaprastai \u012fdomu, nes ir pati jaunyst\u0117je ra\u0161iau eiles. Taip gyvenom septynerius metus.<\/p>

Buvote viena i\u0161 nedaugelio lietuvi\u0173 gydytoj\u0173, mokslinink\u0173, kurie sovietme\u010diu va\u017ein\u0117jo \u012f komandiruotes u\u017esienyje. Sta\u017eavot\u0117s ir skait\u0117te mokslinius prane\u0161imus Italijoje, Anglijoje, \u0160veicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje\u2026 Kaip Jums tai pavyko?<\/strong><\/p>

Universiteto rektorius \u012f u\u017esien\u012f i\u0161leisdavo tik tuos, kurie buvo susituok\u0119 ir tur\u0117jo vaik\u0173. Na, mes tur\u0117jome s\u016bn\u0173 ir globotin\u0119. Pamenu, kai mano palatoj mir\u0117 viena moteris, nedidel\u0117 jos dukrel\u0117 b\u0117giojo aplinkui. Tada su vyru sutar\u0117m, kad j\u0105 auginsim. Mergait\u0117 gyveno su mumis iki 12 met\u0173, kol j\u0105 pasi\u0117m\u0117 mo\u010diut\u0117. Taigi, rektorius \u017einojo, kad m\u016bs\u0173 \u0161eima tvirta, tad ir pasitik\u0117jo, i\u0161leido. Tiesa, i\u0161leisdamas \u012f komandiruot\u0119 man sak\u0117: \u201eDaktare, jokios politikos! Jus domina menas, literat\u016bra, architekt\u016bra. Sakykit \u2013 mes, moterys, politika nesidomim.\u201c<\/p>

\"\"
Akimirka i\u0161 kelion\u0117s \u012f Vokietij\u0105 1974 m. Ten, vykdydama mokslin\u0119 veikl\u0105, Genovait\u0117 praleido vienerius metus<\/em><\/figcaption><\/figure>

Visi u\u017esienie\u010diai labai steb\u0117davosi, kad a\u0161 i\u0161 Lietuvos. Paprastai, i\u0161 Pabaltijo niekas neatva\u017eiuodavo. U\u017esienyje man\u0119s visuomet pra\u0161ydavo, kad pakalb\u0117\u010diau lietuvi\u0161kai. Rodydavau \u017eem\u0117lap\u012f ir sakydavau, kad mes kalbame seniausia Europos kalba, kad garsiausias m\u016bs\u0173 menininkas yra \u010ciurlionis, kad seniausias Soviet\u0173 s\u0105jungoje universitetas \u2013 Vilniuje, o seniausia medik\u0173 draugija \u012fsik\u016brusi 1806 m. Vokie\u010diai b\u016bdavo su\u017eav\u0117ti.<\/p>

Taip susidraugavau su u\u017esienio gydytojais, kad Europos aki\u0173 gydytoj\u0173 draugija, nors negal\u0117davau nuva\u017eiuoti \u012f visas sesijas, Europos aki\u0173 lig\u0173 \u017eurnal\u0105 man visuomet atsi\u0173sdavo dovan\u0173.<\/p>

Pirmoji mano komandiruot\u0117 u\u017esienyje buvo \u0160veicarijoje, ten tur\u0117jau skaityti prane\u0161im\u0105 Europos aki\u0173 gydytoj\u0173 suva\u017eiavime. Oficialiai daliai pasibaigus, profesoriai pakviet\u0117 mane \u012f parod\u0105. Po jos \u2013 aptarimas restorane. D\u0117l vieno paveikslo visi gin\u010dijosi nesutardami, kas jame vaizduojama. Tuomet autorius papra\u0161\u0117, kad vie\u0161nia i\u0161 Lietuvos pasakyt\u0173 \u017eodel\u012f. Atsistojau ir pasakiau, nors voki\u0161kai kalb\u0117ti apie men\u0105 nebuvo lengva, kelet\u0105 sakini\u0173, kaip a\u0161 suprantu, kas nor\u0117ta tame paveiksle pavaizduoti, k\u0105 jau\u010diau \u012f j\u012f \u017ei\u016br\u0117dama. Tada paveikslo autorius su d\u017eiaugsmu pasak\u0117: \u201eJi pasak\u0117 teisingiausiai.\u201c Kit\u0105 dien\u0105 klinikose tas menininkas mane surado ir padovanojo vien\u0105 savo paveiksl\u0105.<\/p>

Daugiausiai laiko buvau Vokietijoje \u2013 i\u0161 viso ten praleidau metus. Mane i\u0161siunt\u0117 moksliniam bendradarbiavimui su Greifsvaldo universiteto profes\u016bra, per pus\u0119 met\u0173 drauge su profesoriumi Hansu Gliemu tur\u0117jome parengti mokslinius straipsnius \u012f tarybin\u0119 ir u\u017esienio spaud\u0105. Tai padariau per tris m\u0117nesius, nes taip ilg\u0117jausi Lietuvos\u2026 Juk vyras ten lik\u0119s su ma\u017eu vaikeliu. Minvydas niekad neprie\u0161taravo mano kelion\u0117ms, bet kartu neva\u017eiuodavo, vis bijojo, kad kas su\u017einos, jog yra tremtini\u0173 vaikas.<\/p>

\"\"
Jusai\u010di\u0173 sodyboje buvo pa\u0161ventintas medinis kry\u017eius. Genut\u0117 pasipuo\u0161usi tautiniais drabu\u017eiais. 1991 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Vokietijoje taip uoliai dirbau, kad net rakt\u0105 nuo bib\u00adlio\u00adte\u00adkos tur\u0117jau. Be to, i\u0161 vie\u0161bu\u010dio persik\u0117liau gyventi \u012f klinik\u0105, kad gal\u0117\u010diau asistuoti profesoriui operacij\u0173 metu ir nakt\u012f, nema\u017eai operacij\u0173 teko ir pa\u010diai atlikti. Kart\u0105 pietaujant prof. H. Gliemas man pasak\u0117: \u201ePonia Jusaitiene, valgykit! K\u0105 a\u0161 \u012f Vilniaus universitet\u0105 \u2013 j\u016bs\u0173 kaulus parsi\u0173siu?\u201c (Juokiasi.) \u201eKo jums stinga?\u201c \u201ePienuko\u2026\u201c \u2013 atsakiau. Nuo tada kiekvien\u0105 vakar\u0105 gaudavau stiklin\u0119 pieno ir bandel\u0119.<\/p>

O kart\u0105 profesorius at\u0117jo pas mane ir pasak\u0117: \u201eSusitar\u0117m su Maskva: mes jums duodam dviej\u0173 kambari\u0173 but\u0105, persikelsit \u012f j\u012f su visa \u0161eima, vyras gaus tok\u012f darb\u0105 kaip ir Lietuvoje \u2013 \u017dem\u0117s \u016bkio ministerijoje, o s\u016bnus gal\u0117s lankyti angl\u0173 mokykl\u0105.\u201c Paskambinau vyrui pasitarti, o jis tik nusijuok\u0117 ir paklaus\u0117: \u201eTai tu vokie\u010di\u0173 akis gydysi?!\u201c Kit\u0105 dien\u0105 pasakiau profesoriui: \u201eA\u010di\u016b, bet a\u0161 dirbsiu Vilniaus universitete.\u201c<\/p>

\"\"
Pasvalio kra\u0161to garb\u0117s piliet\u0117. Su Pasvalio meru Gintautu Gegu\u017einsku. 2006 m.<\/em><\/figcaption><\/figure>

Ir gyd\u0117te lietuvi\u0173 akis iki 84-eri\u0173 met\u0173! Galima sakyti, kad esate gydytoja i\u0161 pa\u0161aukimo\u2026<\/strong><\/p>

J\u016bs turb\u016bt pajutot, kok\u012f gyvenim\u0105 man padovanojo. Nuo basakojo kaimo vaiko\u2026<\/p>

Esu d\u0117kinga u\u017e savo profesij\u0105, pacientus, studentus. O kaip jie mane myl\u0117jo! B\u016btent su studentais dirbdama i\u0161mokau juokauti. Aki\u0173 skyriuje buvo didel\u0117 auditorija, kur su jais mokydavom\u0117s teorij\u0105, o paskui eidavom ap\u017ei\u016br\u0117ti pacient\u0173. Tada v\u0117l susirinkdavom ir dar gerdavom kavut\u0119 (juokiasi).<\/p>

O gydytoja dirbti man buvo smagu. Jeigu 30 ligoni\u0173 per dien\u0105 nepriimdavau, b\u016bdavo nei \u0161is, nei tas. Per visus savo darbo metus neatsakiau n\u0117 vienam \u017emogui, i\u0161 kur jis besikreipdavo. Su siuntimu ar be, dien\u0105 ar nakt\u012f \u2013 visus priimdavau. Tiesiog negal\u0117jau be ligoni\u0173 gyventi.<\/p>

Docentams nepriklauso tur\u0117ti palat\u0105, o a\u0161 i\u0161sipra\u0161iau, kad man duot\u0173 dviej\u0173 viet\u0173 palat\u0105, ir jau ten b\u016bdavau gydytoja. Nors lankydavom visas palatas, man reik\u0117davo savo. Taip nor\u0117jau, kad man\u0119s kas ryt\u0105 kas nors laukt\u0173\u2026 Taigi, pirmiausia eidavau pas tuos du pacientukus, o paskui vizituodavau kitus.<\/p>

Net pati vykdama gydytis \u012f sanatorij\u0105 pasiimdavau pagrindinius instrumentus aki\u0173 tikrinimui ir prane\u0161davau, kad kiti ligoniai gali pas mane ateiti \u2013 net ir ten negal\u0117jau b\u016bti be pacient\u0173.<\/p>

Mano darbo sta\u017eas \u2013 60 met\u0173! Kai baigiau darb\u0105 universitete ir i\u0161\u0117jau \u012f pensij\u0105, gr\u012f\u017eau gyventi \u012f Pasval\u012f ir ten savanori\u0161kai dirbau ligonin\u0117je. Neatlygintinai. O anks\u010diau Pasvalio \u017emones nemokamai konsultuodavau tik atostog\u0173 metu.<\/p>

Ky\u0161i\u0173 niekada ne\u0117miau. \u017dmon\u0117s \u017einojo, kad pinig\u0173 i\u0161 j\u0173 neimsiu, sesel\u0117 jiems i\u0161 karto pasakydavo: \u201eDaktarei pinig\u0173 neki\u0161kit, antraip ji j\u016bs\u0173 ne\u017ei\u016br\u0117s.\u201c Bet paskui vis rasdavom prikai\u0161iota \u012f koki\u0105 knygel\u0119 ar \u017eurnal\u0105. Tada sekmadien\u012f tuos pinigus ba\u017eny\u010dioje renkant aukas \u012fd\u0117davau \u012f krep\u0161el\u012f.<\/p>

Na, o po ketveri\u0173 met\u0173 savanori\u0161ko darbo kilo baisus pasipiktinimas: kaip \u010dia Jusaitien\u0117 neteis\u0117tai dirba, kompensuojam\u0173 vaist\u0173 receptus i\u0161ra\u0161in\u0117ja, neb\u016bdama etatin\u0117 darbuotoja. Tada jau tur\u0117jo mane \u012fdarbinti u\u017e nedidel\u012f atlyginim\u0105. Taip i\u0161\u0117jusi \u012f pensij\u0105 dar dirbau Pasvalio \u017emon\u0117ms septyniolika met\u0173.<\/p>

J\u016bs\u0173 meil\u0117 Pasvaliui tikrai nepaprasta. \u010cia ne tik gyd\u0117te \u017emones, bet r\u016bpinot\u0117s ir kult\u016briniu gyvenimu, visuomenine veikla. Esate gavus ir Pasvalio kra\u0161to garb\u0117s piliet\u0117s vard\u0105 \u201eu\u017e pasiaukojant\u012f ir k\u016brybing\u0105 tri\u016bs\u0105 sveikatos apsaugos ir kult\u016bros veiklos srityse\u201c.<\/strong><\/p>

A\u0161 gi nepra\u0161iau t\u0173 garb\u0117s vard\u0173, o gavau net tris\u2026 I\u0161 ties\u0173 gimtasis Pasvalys man labai brangus. Mano iniciatyva \u010dia \u012fsik\u016br\u0117 S\u0117li\u0173 kult\u016bros ir socialin\u0117s paramos bendrija. Man juk vis norisi k\u0105 nors veikti! O kadangi \u012fsisteig\u0117 kaunie\u010di\u0173 bendrija, tai kaipgi Jusaitien\u0117 gali leisti, kad tokios neb\u016bt\u0173 ir Pasvaly? (Juokiasi.) Juk mes, pasvalie\u010diai, pagal kilm\u0119 esam s\u0117liai.<\/p>

Nema\u017eai pastang\u0173 drauge su kitais mokslininkais teko \u012fd\u0117ti, kad Pajie\u0161meniuose b\u016bt\u0173 \u012fkurtas botaninis draustinis, saugantis \u010dia perin\u010dius retuosius vandens pauk\u0161\u010dius: nendrin\u0119 ling\u0119, did\u017eiuosius baublius ir dar daugyb\u0119 sparnuo\u010di\u0173, radusi\u0173 \u010dia prieglobst\u012f. Mums pavyko, nors ten jau buvo ketinta \u012frengti auto-motodromo tras\u0105\u2026<\/p>

Pasistengiau, kad ir Kataliki\u0173 moter\u0173 draugija Pasvalyje atsirast\u0173, ir Tre\u010diojo am\u017eiaus universitetas, kuriame d\u0117s\u010diau, \u2013 k\u0105 tik gal\u0117jau, t\u0105 ir ne\u0161iau \u012f t\u0105 savo Pasval\u012f\u2026<\/p>

\"\"
Evgenios Levin nuotrauka, 2021<\/figcaption><\/figure>

Jus, jau baigusi\u0105 aktyv\u0173 darb\u0105, gr\u012f\u017eusi\u0105 gyventi \u012f Vilni\u0173, kone kasdien b\u016bdavo galima sutikti \u0161v. Mi\u0161iose\u2026<\/strong><\/p>

I\u0161 ties\u0173 \u2013 kol sveikata leido, kiekvien\u0105 dien\u0105 dalyvaudavau Mi\u0161iose Dievo Gailestingumo \u0161ventov\u0117je. Mano sveikata nebuvo stipri, dar student\u0117 b\u016bdama sirgau plau\u010di\u0173 tuberkulioze, v\u0117liau \u2013 kaul\u0173. Bet taip nor\u0117jau tapti medike, kad sirgdama daviau tok\u012f \u012f\u017ead\u0105: \u201eJei man pavyks tapti gydytoja, Vie\u0161patie, lankysiu Tave, kada tik gal\u0117siu.\u201c<\/p>

Viskas mano gyvenime buvo Dievo valia! Niekada Jam neatsilyginsiu, niekada Jam neatsid\u0117kosiu\u2026<\/p>

Kalbino Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/em><\/p>

Straipsnis iliustruotas Genovait\u0117s Jusaitien\u0117s asmeninio archyvo nuotraukomis.<\/em><\/p>

\u017durnalas Kelion\u0117 2021 m. Nr. III<\/em><\/a><\/p>