{"id":1268,"date":"2022-11-24T20:02:27","date_gmt":"2022-11-24T20:02:27","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1268"},"modified":"2024-07-15T21:53:02","modified_gmt":"2024-07-15T18:53:02","slug":"valdas-mackela-graziausioji-saliamono-giesme-saknydintis-i-dangu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/11\/24\/valdas-mackela-graziausioji-saliamono-giesme-saknydintis-i-dangu\/","title":{"rendered":"Valdas Mackela. Gra\u017eiausioji Saliamono giesm\u0117: \u0161aknydintis \u012f Dang\u0173"},"content":{"rendered":"

\u0160\u012f kart\u0105 \u201eKelion\u0117s\u201c skaitytojus kvie\u010diame panirti \u012f paskutin\u0117s pirmojo Giesmi\u0173 giesm\u0117s skyriaus eilut\u0117s apm\u0105stym\u0105. \u0160iuo straipsniu u\u017ebaigiame tekst\u0173 cikl\u0105 \u201eGra\u017eiausioji Saliamono giesm\u0117\u201c, parengt\u0105 pagal teologo dr. Valdo Mackelos (1972\u20132017) paskaitas, skaitytas seser\u0173 vienuoli\u0173 bendruomen\u0117ms, daugiausiai \u2013 Pa\u0161tuvos basosioms karmelit\u0117ms.<\/em><\/p>

\u201eM\u016bs\u0173 nam\u0173 sijos i\u0161 kedr\u0173,<\/em><\/strong><\/p>

gegn\u0117s i\u0161 kiparis\u0173\u201c (Gg 1, 17)<\/em><\/strong><\/p><\/blockquote>

\u017dod\u017eio Su\u017ead\u0117tinis ir K\u016bno Su\u017ead\u0117tin\u0117<\/strong><\/h4>

\u0160e\u0161ioliktoje Giesmi\u0173 giesm\u0117s eilut\u0117je buvo kalbama apie \u0160ventykl\u0105. Sakydama \u201eM\u016bs\u0173 guolis pav\u0117sin\u0117je\u201c su\u017ead\u0117tin\u0117 u\u017esimin\u0117 apie \u017eydint\u012f ir \u017ealiuojant\u012f lauk\u0105, kuris yra meil\u0117s vieta. Su\u017ead\u0117tinis atsiliepia, sutikdamas, kad \u017dem\u0117 tapt\u0173 j\u0173 guoliu. Jis ils\u0117sis joje. Ba\u017eny\u010dios T\u0117vai ai\u0161kino, kad Dievo Tauta, arba Su\u017ead\u0117tin\u0117, kvie\u010dia Su\u017ead\u0117tin\u012f ateiti, ir Jis \u012fsik\u016bnija, nusileid\u017eia i\u0161 Dangaus \u012f \u017eem\u0119 \u2013 tampa tikru \u017emogumi, susivienija su \u017emonija, gimdamas i\u0161 Mergel\u0117s Marijos. Su\u017ead\u0117tin\u0117s l\u016bpose \u201eguolis\u201c yra \u017emogi\u0161kosios prigimties susivienijimas su dievi\u0161k\u0105ja, kaip sako \u0161v. Grigalius Nysietis. Teologijoje tam skirtas terminas \u201e\u012fstabieji mainai\u201c (lot. communicatio idiomatum<\/em>), kuriuo nusakomas dievi\u0161kumo ir \u017emogi\u0161kumo apsikeitimas savyb\u0117mis. \u0160v. Mi\u0161i\u0173 metu liturginis veiksmas, kai \u012f vyn\u0105 \u012fpilama \u0161iek tiek vandens, simboli\u0161kai \u017eymi \u017emogi\u0161kumo ir dievi\u0161kumo susiliejim\u0105.<\/p>

\"\"
Mahina Gelderloos (pexels.com) nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u0160v. Augustinas apie \u0161i\u0105 eilut\u0119 kalba dar atviriau: \u201eSu\u017ead\u0117tino guolis yra Mergel\u0117s \u012fs\u010dios. \u0160iose mergeli\u0161kose \u012fs\u010diose susijungia Su\u017ead\u0117tinis ir Su\u017ead\u0117tin\u0117, \u017dod\u017eio Su\u017ead\u0117tinis ir K\u016bno Su\u017ead\u0117tin\u0117\u201c.<\/em> \u012esik\u016bnijimo sl\u0117pinys, kur\u012f \u0161ven\u010diame per \u0161v. Kal\u0117das \u2013 \u201e\u017dodis tapo k\u016bnu\u201c (gr. Logos sarx egenito<\/em>) \u2013 yra vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161ko tik\u0117jimo sl\u0117pini\u0173. Daug kam ir \u0161iais laikais nelengva patik\u0117ti Kristaus buvimu Eucharistijoje. Ne katalikams itin sunku priimti, kad parduotuv\u0117je \u012fsigytuose vyne ir duonoje gali b\u016bti Dievas. Jie sako: \u201eTai reikia suprasti metafori\u0161kai, simboli\u0161kai, alegori\u0161kai. Negali b\u016bti taip tiesmukai: buvo duona \u2013 dabar Dievas, buvo vynas \u2013 dabar Dievas\u2026\u201c Tai nesuvokiama. Galima suprasti, kod\u0117l \u017eydams buvo nesuvokiamas Kristaus kalb\u0117jimas, Jo elgesys. Buvo klausiama, kod\u0117l Jis, b\u016bdamas \u017emogumi, laiko save Dievu? Kod\u0117l elgiasi taip, tarsi b\u016bt\u0173 Dievas? Kod\u0117l Jis atleid\u017eia nuod\u0117mes? Kod\u0117l gydo \u0161abo dien\u0105, tarsi b\u016bt\u0173 pat\u012f \u0161ab\u0105 \u012fsteig\u0119s Dievas? (Plg. Lk 5, 20\u201321. 6, 1\u201311). Taigi, \u0161ioje Giesmi\u0173 giesm\u0117s eilut\u0117je \u012f\u017evelgiamas Dievo tapimo k\u016bnu arba dvasios ir k\u016bno vienyb\u0117s \u012fvykis.<\/p>

T\u0105 pakartoja \u0161v. Grigalius Didysis savo komentare Giesmi\u0173 giesmei: \u201eKai \u012esik\u016bnijimo sl\u0117pinyje dangi\u0161kasis Karalius \u0161ven\u010dia savo S\u016bnaus vestuves, duodamas jam Ba\u017eny\u010di\u0105 lyg nuotak\u0105, Marijos \u012fs\u010dios yra lyg Su\u017ead\u0117tinio vestuvinis guolis.\u201c Savo veikime, nors ir labai nedaug apie tai u\u017esimena, kelet\u0105 kart\u0173 J\u0117zus vadina save Jaunikiu, kalb\u0117damas, regis, apie visai kitus dalykus, pavyzd\u017eiui, kod\u0117l mokiniai nepasninkauja. Kol jaunikis yra su jais, sve\u010diai negali li\u016bd\u0117ti ir pasninkauti, bet kai Jis bus paimtas, sve\u010diai li\u016bd\u0117s ir pasninkaus (plg. Mk 2, 18\u201320).<\/p>

Jei su\u017ead\u0117tin\u0117 kvie\u010dia Mylim\u0105j\u012f \u012f \u017eem\u0119,<\/em><\/p>

tai Su\u017ead\u0117tinis kvie\u010dia j\u0105 \u012f Dang\u0173.<\/em><\/p><\/blockquote>

Dar Kristus u\u017esimena apie tai, kad \u012esik\u016bnijimas ir visas Jo gyvenimas, mirtis bei Prisik\u0117limas yra Dievo ir \u017emogaus susivienijimo sl\u0117pinys, kai Dievas tampa \u017emogumi, kad \u017emogus b\u016bt\u0173 sudievintas. Ta\u010diau \u012esik\u016bnijimas yra tik pati prad\u017eia, ir jeigu Su\u017ead\u0117tin\u0117 kvie\u010dia Su\u017ead\u0117tin\u012f ateiti, nu\u017eengti \u012f \u017eem\u0119, kalb\u0117dama apie gamt\u0105, \u017ealum\u0105, tai Su\u017ead\u0117tinis turi kit\u0105 plan\u0105. G\u0117l\u0117s ir romantika Jam patinka, bet veikiausiai, kaip tikras vyras, kuris, kaip tradici\u0161kai manoma, turi pastatyti nam\u0105, pasodinti med\u012f, u\u017eauginti s\u016bn\u0173, Su\u017ead\u0117tinis galvoja apie namus. Vis d\u0117lto tai n\u0117ra, kaip sako poetas Justinas Marcinkevi\u010dius, \u201elaukas, pieva, medis, up\u0117\u201c, tie namai yra ka\u017ekur kitur.<\/p>

Su\u017ead\u0117tinio nam\u0173 sijos ir gegn\u0117s<\/strong><\/h4>

Jei su\u017ead\u0117tin\u0117 kvie\u010dia Mylim\u0105j\u012f \u012f \u017eem\u0119, tai Su\u017ead\u0117tinis kvie\u010dia j\u0105 \u012f Dang\u0173. Apie nam\u0173 sijas ir gegnes Jis tarytum sako: \u201eGera laukuose, bet ateis \u017eiema, at\u0161als \u2013 reikia ka\u017ekur kitur \u012fsikurti.\u201c Su\u017ead\u0117tinis pa\u017eada, kad t\u0105, kuri\u0105 myli, ves \u012f namus, kuriuos jau dabar vadina \u201em\u016bs\u0173 namais\u201c. Jis sako: \u201eM\u016bs\u0173 nam\u0173 sijos i\u0161 kedr\u0173, gegn\u0117s i\u0161 kiparis\u0173\u201c (Gg 1, 17). Veikiausiai taip norima pasakyti, koks puikus bus j\u0173 namas.<\/p>

Jeigu galvotume, kad poilsio, guolio vieta yra \u0160ventoji \u017dem\u0117, tai sijos i\u0161 kedr\u0173 ir gegn\u0117s i\u0161 kiparis\u0173 grei\u010diausiai yra u\u017euomina \u012f architekto Hiramo statyt\u0105 Saliamono \u0161ventykl\u0105. Tos \u0161ventyklos architektas buvo ne \u017eydas, o Libano miesto valdovas. Libanas gars\u0117jo savo mediena, tod\u0117l Hiramas gal\u0117jo par\u016bpinti visko, ko reikia Saliamono r\u016bm\u0173 ir \u0161ventyklos statybai. Hiramas lai\u0161ke Saliamonui sako: \u201eA\u0161 gavau \u017eini\u0105, kuri\u0105 man siuntei. A\u0161 patieksiu tau visus kedro ir kipariso r\u0105stus, kuri\u0173 tau reikia. Mano tarnai nugabens juos nuo Libano prie j\u016bros, a\u0161 paliepsiu juos suri\u0161ti j\u016broje \u012f sielius ir nuplukdyti \u012f viet\u0105, kuri\u0105 tu nurodysi. Ten paliepsiu juos i\u0161ardyti, kad gal\u0117tum juos pasiimti. O tu savo ruo\u017etu patieksi mano \u0161eimynai maisto, kok\u012f b\u016bsiu nurod\u0119s.\u201c Hiramas tad patiek\u0117 Saliamonui kedro ir kipariso r\u0105st\u0173, kiek tik jam reik\u0117jo, o Saliamonas savo ruo\u017etu dav\u0117 Hiramui dvide\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 kor\u0173 kvie\u010di\u0173 kaip maist\u0105 jo \u0161eimynai ir dvide\u0161imt kor\u0173 rinktinio aliejaus\u201c (1 Kar 5, 22\u201324).<\/p>

Nors \u017emon\u0117s yra \u017dem\u0117s gyv\u016bnai,<\/em><\/p>

bet per J\u0117z\u0173 i\u0161 Dievo malon\u0117s mes tampame ir Dangaus pilie\u010diais<\/em><\/p>

arba \u0161vent\u0173j\u0173 bendrapilie\u010diais, angel\u0173 nami\u0161kiais.<\/em><\/p>

M\u016bs\u0173 namai yra ne tik \u010dia, \u017dem\u0117je, bet ir Tenai.<\/em><\/p>

I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Tenai netgi labiau yra m\u016bs\u0173 namai, nes \u017dem\u0117je esame tik laikini sve\u010diai, praeiviai.<\/em><\/p><\/blockquote>

Libano kedr\u0173 mi\u0161kas labai da\u017enai minimas \u0160ventajame Ra\u0161te. Paprastai apie kedrus kalbama su pasig\u0117r\u0117jimu, nes Izraelyje tokie dideli med\u017eiai neauga, taigi, izraelitams \u0161ie mil\u017eini\u0161ki med\u017eiai padar\u0117 did\u017eiul\u012f \u012fsp\u016bd\u012f. Libano kedrai net lyginami su kalnais bei su kitomis galyb\u0117mis. O psalm\u0117se teisieji lyginami su palm\u0117mis ir Libano kedrais: jie \u017ealiuoja lyg palm\u0117s ir auga kaip Libano kedrai (plg. Ps 92, 12). Kedrai siejami su tvirtumu, auk\u0161tumu ir spygliuo\u010diams b\u016bdingu kvapu.<\/p>

\"\"
Jenny Uhling (pexels.com) nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Toliau Karali\u0173 knygoje apra\u0161yta, k\u0105 karalius Saliamonas dar\u0117 su kedro med\u017eiais: \u201eLibano mi\u0161ko R\u016bmus jis pastat\u0117 ant keturi\u0173 eili\u0173 kedrini\u0173 \u0161ul\u0173, su ta\u0161ytomis kedro med\u017eio sijomis vir\u0161 \u0161ul\u0173. [Kedras, pasirodo, buvo naudojamas ne tik sijoms, bet ir kolonos, \u0161ulai buvo pastatyti taip pat i\u0161 kedro \u2013 V. M.] R\u016bmai buvo \u0161imto uolek\u010di\u0173 ilgio, penkiasde\u0161imties uolek\u010di\u0173 plo\u010dio ir trisde\u0161imties uolek\u010di\u0173 auk\u0161\u010dio. Kedro med\u017eio lubos buvo suklotos ant sij\u0173, laikom\u0173 keturiasde\u0161imties penki\u0173 \u0161ul\u0173, po penkiolika kiekvienoje eil\u0117je. Viename ir kitame gale buvo trys lang\u0173 r\u0117m\u0173 eil\u0117s su trimis lang\u0173 auk\u0161tais \u2013 vienas prie\u0161ais kit\u0105. Vis\u0173 tarpduri\u0173 staktos buvo sta\u010diakamp\u0117s; tarpduriai buvo vieni prie\u0161ais kitus, po tris abiejuose galuose. \u0160ul\u0173 sal\u0119 jis padar\u0117 penkiasde\u0161imties uolek\u010di\u0173 ilgio ir trisde\u0161imties uolek\u010di\u0173 plo\u010dio. Priekyje buvo prieangis su \u0161ulais, o prie\u0161 juos u\u017edanga\u201c (1 Kar 7, 2\u20136). \u0160is apra\u0161ymas su nurodytais i\u0161matavimais yra toks detalus ir tikslus, kad,  jeigu kas nors nor\u0117t\u0173 \u0161ventykl\u0105 atstatyti, tai b\u016bt\u0173 \u012fmanoma.<\/p>

Apie kitus Giesmi\u0173 giesm\u0117je minimus med\u017eius \u2013 kiparisus \u2013 kalba ir prana\u0161as Izaijas: \u201eLibano \u0161lov\u0117 ateis pas tave drauge su kiparisais, klevais ir pu\u0161imis, kad papuo\u0161t\u0173 mano \u0160ventykl\u0105 ir suteikt\u0173 gro\u017e\u012f vietai, kur ils\u0117sis mano kojos\u201c (Iz 60, 13). Kaip Dievo \u0161lov\u0117 yra nematoma, bet pripildanti \u017eem\u0119, taip ir kiparis\u0173 kvapas pripildo viet\u0105, kur \u0161ie med\u017eiai auga.<\/p>

Su\u017ead\u0117tinis Giesmi\u0173 giesm\u0117je kalba ne tik apie \u017eemi\u0161k\u0105j\u0105 Saliamono \u0161ventykl\u0105, bet ir apie Am\u017ein\u0105j\u0105 \u0161ventykl\u0105. Su\u017ead\u0117tinis nori i\u0161 \u0161ios \u017ealios \u017eem\u0117s, i\u0161 gamtos vesti mus \u012f dvasin\u0119 tikrov\u0119. \u0160ventykloje, toje vietoje, kur Dievas ir \u017emogus gali ils\u0117tis \u201evidudien\u012f poilsio\u201c (Gg 1, 7), jau galime matyti meil\u0117s vienyb\u0119 am\u017einyb\u0117je: Dangus per J\u0117z\u0173 Krist\u0173 tampa ne tik T\u0117vo, bet ir m\u016bs\u0173 namais.<\/p>

Nors \u017emon\u0117s yra \u017dem\u0117s gyv\u016bnai, bet per J\u0117z\u0173 i\u0161 Dievo malon\u0117s mes tampame ir Dangaus       pilie\u010diais arba \u0161vent\u0173j\u0173 bendrapilie\u010diais, angel\u0173 nami\u0161kiais. M\u016bs\u0173 namai yra ne tik \u010dia, \u017dem\u0117je, bet ir Tenai. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 Tenai netgi labiau yra m\u016bs\u0173 namai, nes \u017dem\u0117je esame tik laikini sve\u010diai, praeiviai. Kai Kristus ateina, viskas staiga pasikei\u010dia: \u017dem\u0117, iki \u0161iol buvusi vienintel\u0117 m\u016bs\u0173 tikrov\u0117, tampa tik laikinu prieglobs\u010diu. Apie t\u0105 jud\u0117jim\u0105 Giesmi\u0173 giesm\u0117s prologe d\u017eiaugsmingai u\u017esimena mylimoji, sakydama: \u201eVesk mane, karaliau, \u012f savo kambarius\u201c (Gg 1, 4).<\/p>

Stiebtis \u012f dangi\u0161kus dalykus<\/strong><\/h4>

Kedras ir kiparisas simbolizuoja patvarum\u0105 bei am\u017einyb\u0119 \u2013 prie\u0161ingai nei trumpai \u017eydintis \u017eem\u0117s \u201eguolis\u201c. Su\u017ead\u0117tin\u0117 d\u017eiaugiasi laikinu gro\u017eiu ir nori parodyti Su\u017ead\u0117tiniui savo bei \u017dem\u0117s gro\u017e\u012f. O Su\u017ead\u0117tinis galvoja apie pastovum\u0105, am\u017einum\u0105, tvirtum\u0105, tai, kas niekada nesibaigia. Kedras Biblijoje da\u017enai giriamas, kaip pats \u0161ven\u010diausias medis: jis auga ilgai, o jo mediena yra patvari ir negendanti. \u0160v. Grigalius Nysietis sako, kad tvirtum\u0105 ir am\u017einyb\u0119 mes \u012fgysime ilgai ir nuolatinai besistiebdami \u012f dangi\u0161kus dalykus, o augimas yra lyg meditavimas to, kas yra auk\u0161tyb\u0117je. Med\u017eio \u012fvaizdis rodo, kad ir mes turime b\u016bti kaip med\u017eiai, prie vandens pasodinti (plg. Jer 17, 8; Ps 1, 3), besistiebiantys \u012f vir\u0161\u0173. Kedras yra tvirtas, nes stiebiasi \u012f dang\u0173.<\/p>

\u0160v. Grigalius Nysietis sako, kad tvirtum\u0105 ir am\u017einyb\u0119 mes \u012fgysime<\/em><\/p>

ilgai ir nuolatinai besistiebdami \u012f dangi\u0161kus dalykus,<\/em><\/p>

o augimas yra lyg meditavimas to, kas yra auk\u0161tyb\u0117je.<\/em><\/p><\/blockquote>

Nors medis \u0161aknijasi \u012f \u017eem\u0119, mes esame pa\u0161aukti \u0161anknydintis \u012f Dang\u0173. Kad \u0161aknydintum\u0117m\u0117s \u012f Dang\u0173, turime \u012f j\u012f stiebtis, o kad stiebtum\u0117m\u0117s, turime galvoti apie dangi\u0161kus dalykus, apie tai, kas yra auk\u0161tyb\u0117je. B\u016bdas stiebtis \u012f auk\u0161tyb\u0119 yra m\u0105stymas ir meditavimas. Jei savo mintis nuolatos kreipiame auk\u0161tyn, augame ir pana\u0161\u0117jame \u012f tai, apie k\u0105 galvojame. \u201eM\u0105stykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, myl\u0117tina, giriama, \u2013 apie visa, kas dorybinga ir \u0161lovinga\u201c, \u2013 sako apa\u0161talas Paulius (Fil 4, 8). \u0160vent\u0173j\u0173 gyvenimai, j\u0173 pavyzd\u017eiai mums duoti ne tam, kad juos imituotume ar m\u0117gd\u017eiotume, bet kad gal\u0117tume stiebtis, kad suprastume, kiek mums dar reikia augti. Mes augame, apm\u0105stydami \u0160vent\u0105j\u012f Ra\u0161t\u0105, \u0161vent\u0173j\u0173 gyvenimus arba apskritai visa, kas Dievo aprei\u0161kiama, kaip teisinga, garbinga, teisu, tyra, myl\u0117tina ir giriama.<\/p>

Kitoje vietoje apa\u0161talas Paulius sako: \u201eA\u0161 siekiu laimikio auk\u0161tyb\u0117se, prie kurio Dievas kvie\u010dia Kristuje J\u0117zuje\u201c (Fil 3, 4). Visas Pauliaus gyvenimas yra tarsi bandymas pasiekti, kas yra auk\u0161tai, stiebimasis \u012f tai, kas yra auk\u0161tyb\u0117se. Paulius sako: \u201eVejuosi, nor\u0117damas pagauti, nes jau esu Kristaus J\u0117zaus pagautas\u201c (Fil 3, 12). Pana\u0161iai, kaip \u017eaid\u017eiant krep\u0161in\u012f, kai kamuolys at\u0161oka nuo lanko ir visi stiebiasi j\u012f pagauti.<\/p>

Galima sakyti, kad Am\u017einasis gyvenimas \u2013 bandymas stiebtis \u012f tai, kas yra auk\u0161tai. Med\u017eiai yra labai geros rodykl\u0117s \u012f dang\u0173, parodan\u010dios, kiek daug ir kuria kryptimi galima stiebtis ir jud\u0117ti.<\/p>

\u0160is stiebimasis yra m\u0105stymas arba meditacija. Thomas Mertonas veikale \u201eNaujosios kontempliacijos s\u0117klos\u201c ra\u0161o: \u201eTikroji meditacijos paskirtis \u2013 i\u0161mokyti \u017emog\u0173 darbuotis laisvam nuo sukurt\u0173j\u0173 dalyk\u0173 ir laikin\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173, tesukelian\u010di\u0173 jam sumai\u0161t\u012f ir li\u016bdes\u012f, ir \u012fsitraukti \u012f s\u0105moning\u0105 meil\u0117s ry\u0161\u012f su Dievu.\u201c M\u0105stydami apie dievi\u0161kus dalykus mes \u012fsitraukiame \u012f s\u0105moning\u0105 meil\u0117s ry\u0161\u012f su Dievu. Taip darom\u0117s vis artimesni Dievui, tampame Jo bi\u010diuliais, kaip ra\u0161oma Konstitucijoje apie Dievo Aprei\u0161kim\u0105 \u201eDei Verbum\u201c.<\/p>

\u0160vent\u0173j\u0173 gyvenimai, j\u0173 pavyzd\u017eiai mums duoti ne tam,<\/em><\/p>

kad juos imituotume ar m\u0117gd\u017eiotume,<\/em><\/p>

bet kad gal\u0117tume stiebtis,<\/em><\/p>

kad suprastume, kiek mums dar reikia augti.<\/em><\/p><\/blockquote>

Dievo Aprei\u0161kimo tikslas yra padaryti mus savo draugais, kad mes priart\u0117tume prie Jo, susibi\u010diuliautume. \u201eTa\u010diau kai ji [meditacija] veda tave anapus tavo supratimo ir vaizduot\u0117s lygmens, ji tikrai artina tave prie Dievo, nes paneria \u012f tams\u0105, kurioje jau nebegali m\u0105styti apie J\u012f, tod\u0117l esi priverstas ie\u0161koti Jo. Aklu tik\u0117jimu, viltimi ir meile\u201c, \u2013 sako Thomas Mertonas. Meditacija yra toks veiksmas, kuris reikalauja pastang\u0173. Kartais tai b\u016bna sunkus \u0117jimas \u012f ne\u017eini\u0105, atsisakant to, k\u0105 jau turi, ir einant vis toliau. Visuomet yra pagunda sustoti ir pasakyti: \u201eMan jau gana, daugiau nebenoriu eiti \u012f t\u0105 ne\u017eini\u0105.\u201c Ta\u010diau tuomet yra didel\u0117 galimyb\u0117 netapti med\u017eiu.<\/p>

U\u017euot tap\u0119s med\u017eiu, gali tapti kr\u016bmu, ar dar blogiau \u2013 tiesiog dar\u017eove<\/em>. Palyginime apie med\u012f ir padangi\u0173 sparnuo\u010dius J\u0117zus sako: \u201eSu kuo galime palyginti Dievo karalyst\u0119? Arba kokiu palyginimu j\u0105 pavaizduosime? Ji \u2013 tarytum garsty\u010dios gr\u016bdelis, kuris, s\u0117jamas dirvon, esti ma\u017eiausias i\u0161 vis\u0173 s\u0117kl\u0173 \u017eem\u0117je, bet pas\u0117tas u\u017eauga, tampa didesnis u\u017e visas dar\u017eoves ir i\u0161leid\u017eia tokias pla\u010dias \u0161akas, kad jo pav\u0117syje gali susisukti lizd\u0105 padangi\u0173 sparnuo\u010diai\u201c (Mk 4, 30\u201332). Galima suprasti, kad tie sparnuo\u010diai yra angelai, o dar\u017eov\u0117s toliau augs palei \u017eem\u0119, kaip ir augusios. Taigi, meditavimas ar m\u0105stymas apie dangi\u0161kus dalykus yra reikalingas tam, kad neliktum dar\u017eove<\/em>, bet taptum med\u017eiu.<\/p>

Pratisas tyras \u017evilgsnis<\/strong><\/h4>

Giesmi\u0173 giesm\u0117je minimos kipariso gegn\u0117s rei\u0161kia vis\u0105 mus supant\u012f pasaul\u012f, o kipariso kvapas yra lyg po j\u012f pasklidusi Vie\u0161paties \u0161lov\u0117, tod\u0117l Diev\u0105 galime matyti ir kontempliuoti visame kame, taip pat ir \u017eemi\u0161kuose dalykuose. Reik\u0161minga tai, kad su\u017ead\u0117tin\u0117, kviesdama Su\u017ead\u0117tin\u012f \u012f \u017eali\u0105 guol\u012f, sako, kad jos Mylimasis gali ateiti \u012f \u017emonij\u0105, apsigyventi pasaulyje, prisiimti \u017emogi\u0161k\u0105 k\u016bn\u0105. Jis savo ruo\u0161tu kvie\u010dia j\u0105 \u012f am\u017einuosius namus, kuri\u0173 mes negalime matyti. Dangi\u0161ki namai yra didesni u\u017e vis\u0105 \u017eem\u0119, tod\u0117l negalime j\u0173 matyti, ta\u010diau jausdami Dievo \u0161lov\u0117s dvelksm\u0105 it kipariso gegni\u0173 kvap\u0105, atpa\u017e\u012fstame jau dabar, dar gyvendami \u0161ioje \u017eem\u0117je, esantys juose.<\/p>

\"\"
unsplash.com nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

\u0160v. Hugo Viktorietis, guvus ir protingas augustinijon\u0173 vienuolis, gyven\u0119s XII a., sak\u0117, kad, jei kedr\u0173 stiebim\u0105si galima lyginti su meditacija, tod\u0117l po vis\u0105 pasaul\u012f pasklidusi\u0105 Dievo \u0161lov\u0119 galima lyginti su kiparis\u0173 kvapu. Skirtum\u0105 tarp meditacijos ir kontempliacijos \u0161v. Hugo \u012fvardina taip: \u201eMedituojame tai, ko nesuvokia m\u016bs\u0173 protas, o kontempliuojame tai, kas yra skaidru. Medituojame vien\u0105 dalyk\u0105, o kontempliacija apimame daug ir netgi visk\u0105.\u201c Taigi, meditacija \u2013 m\u016bs\u0173 pastanga suprasti, o kontempliacija yra dovana. Tai matymas t\u0173 dievi\u0161k\u0173 dalyk\u0173, kurie atsiveria prie\u0161 m\u016bs\u0173 akis, ir buvimas j\u0173 akivaizdoje.<\/p>

Paprastai medituojame vien\u0105 dalyk\u0105, \u012f kur\u012f koncentruojam\u0117s, gilinam\u0117s ir kapstome, bandome prasismelkti gilyn. O kontempliavimas apima daug, netgi visk\u0105. Tad, jei meditacija \u2013koncentruotas ir kryptingas \u017evilgsnis, tai kontempliacija yra pratisas tyras \u017evilgsnis, kuomet ne\u017ei\u016bri \u012f vien\u0105 ta\u0161k\u0105, bet \u017evelgi ir matai visk\u0105 aplinkui. Nesi\u017evalgai, nestebi, bet tiesiog matai. Visk\u0105. Da\u017eniausiai mes matome tik pus\u0119, o nor\u0117dami pamatyti kit\u0105 pus\u0119 turime apsigr\u0119\u017eti ir pasi\u017ei\u016br\u0117ti atgal. Kontempliacija yra tarsi matymas \u012f visas puses: ne tik \u012f priek\u012f ir \u0161onus, vir\u0161\u0173, apa\u010di\u0105, bet matymas visur, \u012f niek\u0105 nekoncentruojant \u017evilgsnio, nes Vie\u0161paties \u0161lov\u0117, tas kiparis\u0173 kvapas, yra visame kame.<\/p>

\u0160v. Hugo toliau t\u0119sia: \u201eMeditacijoje siela stengiasi suprasti, kontempliacija yra bud\u0117jimas, kai viskas paprasta, ai\u0161ku ir suprantama.\u201c Kontempliacijoje jau neb\u0117ra siekimo. Tai daugiau pri\u0117mimas, buvimas, matymas visa to, kas yra. \u010cia b\u016bt\u0173 galima kalb\u0117ti apie tikr\u0105j\u0105 \u0160ventykl\u0105. Tas buvimas vis\u0105 pasaul\u012f pripildan\u010dios Dievo \u0161lov\u0117s akivaizdoje ir yra tikroji m\u016bs\u0173 \u0161ventykla, arba bent \u0161ventyklos prieangis, jei tikroji \u0161ventykla yra auk\u0161tumoje ar tolumoje. Jeruzal\u0117s \u0161ventykla buvo sudaryta i\u0161 keletos dali\u0173: Pagoni\u0173 kiemo, \u0160ventosios vietos ir \u0160vent\u0173 \u0160ven\u010diausiosios. Veikiausiai mes dar nesame \u012f\u017eeng\u0119 \u012f \u0160vent\u0173 \u0160ven\u010diausi\u0105j\u0105, grei\u010diausiai nesame ir \u0160vent\u0173 \u0160ventojoje, bet Pagoni\u0173 kiemas yra tinkama vieta b\u016bti ir \u017ei\u016br\u0117ti \u012f \u0161ventykl\u0105 i\u0161 tolumos.<\/p>

Dievas ir Avin\u0117lis yra \u0160ventykla<\/strong><\/h4>

\u017dinome, kad Kristus vadinamas naujuoju Moze, naujuoju Melchizedeku arba kunigu pagal Melchizedeko pavyzd\u012f, ar naujuoju Dovydu, bet J\u0117zus yra ir naujasis Saliamonas, nors \u0161is titulas sutinkamas gan retai. Saliamonas siejamas tiek su Dievo i\u0161mintimi, tiek su \u0161ventyklos statymu (\u017er. 1 Kar). J\u0117zus yra naujasis Saliamonas d\u0117l to, kad \u012fk\u016bnija savyje tikr\u0105j\u0105 i\u0161mint\u012f, ir d\u0117l to, kad yra Dovydo s\u016bnus. Kai \u012f J\u0117z\u0173 evangelijose kreipiamasi \u201eDovydo S\u016bnau, pasigail\u0117k man\u0119s\u201c (Lk 18, 38) arba \u201eOsana Dovydo S\u016bnui\u201c (Mt 21, 9), reikia atsiminti, kad tikrasis Dovydo S\u016bnus yra Saliamonas, tad Su\u017ead\u0117tinis J\u0117zus, tolimas Dovydo ir Saliamono palikuonis, buvo \u012fvardijamas, kaip naujasis Saliamonas.<\/p>

J\u0117zus yra tas, kuris dovanoja \u017emonijai nauj\u0105 \u0160ventykl\u0105, naujus namus: \u201eIr tars karalius stovintiems de\u0161in\u0117je: \u201eAteikite, mano T\u0117vo palaimintieji, paveld\u0117kite nuo pasaulio suk\u016brimo jums paruo\u0161t\u0105 karalyst\u0119!\u201c (Mt 25, 34). Tai yra kvietimas \u012f nauj\u0105j\u0105 \u0160ventykl\u0105 arba naujuosius namus. \u0160ie namai, \u0161i \u0160ventov\u0117 yra Jis pats.<\/p>

B\u016bti Dievo \u0160ventykloje<\/em><\/p>

rei\u0161kia visame kame matyti Dievo \u0161lov\u0119<\/em><\/p>

ir u\u017e visk\u0105 J\u012f garbinti.<\/em><\/p><\/blockquote>

Evangelijoje pasakojama apie kelet\u0105 J\u0117zaus apsilankym\u0173 \u0161ventykloje. Vaikyst\u0117je ten Jis bendravo su mokytojais, Ra\u0161to \u017einovais ir juos klausin\u0117jo (Lk 2, 42\u201346). Kitas J\u0117zaus at\u0117jimas \u012f \u0161ventykl\u0105 nebuvo toks taikus \u2013 Jis i\u0161vaik\u0117 ten susirinkusius prekiautojus (Lk 19, 45\u201346). Vis d\u0117lto krik\u0161\u010dioni\u0173 sampratoje Dievas ir Avin\u0117lis yra tikroji \u0160ventykla.<\/p>

Vieta, kurioje garbiname Diev\u0105, yra apra\u0161yta Aprei\u0161kime Jonui: \u201eTuomet at\u0117jo vienas i\u0161 septyni\u0173 angel\u0173, tur\u0117jusi\u0173 septynis dubenis, pilnus septyni\u0173 paskutini\u0173 negand\u0173, ir prabilo: \u201eEik\u0161, a\u0161 tau parodysiu jaun\u0105j\u0105, Avin\u0117lio su\u017ead\u0117tin\u0119\u201c. Ir nune\u0161\u0117 mane dvasios j\u0117ga ant didelio ir auk\u0161to kalno, ir parod\u0117 man \u0161vent\u0105j\u012f miest\u0105, Jeruzal\u0119, nu\u017eengian\u010di\u0105 i\u0161 dangaus, nuo Dievo, \u017e\u0117rin\u010di\u0105 Dievo \u0161love <\u2026>\u201c (Apr 21, 9\u201311). Akivaizdu, kad Aprei\u0161kimo Jonui autorius, kalb\u0117damas apie Avin\u0117l\u012f ir Jo su\u017ead\u0117tin\u0119, turi mintyje Giesmi\u0173 giesm\u0119. \u201eBet a\u0161 jame nema\u010diau \u0161ventyklos, nes Vie\u0161pats, visagalis Dievas ir Avin\u0117lis, yra jo \u0161ventykla. Miestui ap\u0161viesti nereikia nei saul\u0117s, nei m\u0117nulio, nes j\u012f ap\u0161vie\u010dia tviskanti Dievo \u0161lov\u0117 ir jo \u017eiburys yra Avin\u0117lis\u201c (Apr 21, 22\u201323). Taigi, ta Dievo \u0161lov\u0117 \u2013 kiparis\u0173 kvapas, pripildantis pasaul\u012f \u2013 ir yra tikroji \u0160ventykla. B\u016bti Dievo \u0160ventykloje rei\u0161kia visame kame matyti Dievo \u0161lov\u0119 ir u\u017e visk\u0105 J\u012f garbinti. Norint garbinti Vie\u0161pat\u012f, n\u0117ra b\u016btina fizi\u0161kai b\u016bti ba\u017eny\u010dioje, koply\u010dioje ar kitoje \u0161ventoje vietoje, nes, kai garbiname, o garbinimas yra atsiliepimas \u012f Dievo \u0161lov\u0119, mes visuomet esame Naujojoje Jeruzal\u0117je, \u0161ventajame Dievo mieste, ir Dievas yra pati \u0160ventykla, pati Dievo Karalyst\u0117.<\/p>

\"\"
Jeruzal\u0117s \u0161ventyklos maketas. Nuotraukos \u0161altinis \u2013 piqsels.com<\/em><\/figcaption><\/figure>

Gyvenimas Trejyb\u0117je<\/strong><\/h4>

Dar vienas motyvas, susij\u0119s su Dievo Karalyst\u0117s at\u0117jimu, yra Kristaus Kry\u017eius. Prisiliesdami prie Kry\u017eiaus, prisilie\u010diame prie t\u0173 pa\u010di\u0173 med\u017ei\u0173, tos pa\u010dios medienos, i\u0161 kurios buvo statyta Saliamono \u0161ventykla. Galima sakyti, kad J\u0117zus nauj\u0105j\u0105 \u0160ventykl\u0105 pastat\u0117 savo Kry\u017eiumi. Saliamono \u0161ventyklos statyb\u0173 apra\u0161yme yra u\u017euomina apie kry\u017ei\u0173. Statant gegn\u0117s ir sijos yra kry\u017eiuojamos, tod\u0117l v\u0117liau daugeliui krik\u0161\u010dioni\u0173 Ezechielio prana\u0161yst\u0117 apie nauj\u0105j\u0105 \u0160ventykl\u0105 pasirod\u0117 labai reik\u0161minga: \u201eTaip kalb\u0117jo Vie\u0161pats Dievas: \u201eA\u0161 pats paimsiu \u016bgl\u012f nuo auk\u0161tojo kedro vir\u0161\u016bn\u0117s, pats j\u012f pasodinsiu. Nulau\u0161iu trapiausi\u0105j\u012f i\u0161 jo auk\u0161\u010diausi\u0173 \u016bgli\u0173. A\u0161 pats pasodinsiu j\u012f ant auk\u0161to ir didingo kalno. Auk\u0161tajame Izraelio kalne j\u012f pasodinsiu, kad kraut\u0173 pumpurus, ne\u0161t\u0173 vaisius ir tapt\u0173 didingu kedru\u201c (Ez 17, 22\u201323 a). Taip Kry\u017eiaus medis tampa naujuoju Gyvyb\u0117s med\u017eiu. \u0160is medis mums yra reikalingas tam, kad taptume gyvi Dievo malon\u0117je, gyvi Dievo pa\u0161ventinime. Prana\u0161as t\u0119sia: \u201ePo juo apsigyvens visokie pauk\u0161\u010diai, jo \u0161ak\u0173 \u016bksm\u0117je kraus lizdus visokie sparnuo\u010diai\u201c (Ez 17, 23 b). Kuomet J\u0117zus kalba apie padangi\u0173 sparnuo\u010dius, apie med\u012f, kuris u\u017eauga i\u0161 garsty\u010dios gr\u016bdo, galime matyti paralel\u0119 su Ezechielio minimu nulau\u017etu ir i\u0161 naujo \u012fdiegiamu kedro \u016bgliu. Tai nauja Dievo Karalyst\u0117s prad\u017eia, ateinanti per Kry\u017eiaus med\u012f.<\/p>

Stanislaw Kobielus straipsnyje \u201eKry\u017eiaus geometrija\u201c (\u201eNaujasis \u017didinys-Aidai\u201c, nr. 49) labai \u012fdomiai apra\u0161o kry\u017eiaus simbolik\u0105. \u0160is autorius cituoja vien\u0105 XIV a. tekst\u0105, kuriame sakoma:<\/p>

Kry\u017eiui susijung\u0117 palm\u0117, kedras, kiparisas ir alyvmedis.<\/em><\/p>

Atram\u0105 p\u0117doms suteikia kedras, statmen\u0105 stulp\u0105 \u2013 kiparisas,<\/em><\/p>

alyvmedis suteik\u0117 atram\u0105 galvai, palm\u0117 dav\u0117 skersin\u012f;<\/em><\/p>

Tod\u0117l kedras yra tik\u0117jimo \u012fvaizdis, kiparisas \u2013 vilties, meil\u0119<\/em><\/p>

rei\u0161kia alyvmedis, laiming\u0105 baigt\u012f rodo geroji palm\u0117.<\/em><\/p><\/blockquote>

Pasak straipsnio autoriaus, \u201esimbolin\u0119 Kry\u017eiaus prasm\u0119 sudaryt\u0173 atskir\u0173 med\u017ei\u0173 alegorin\u0117s reik\u0161m\u0117s. Truncus<\/em> \u2013 kry\u017eiaus statmenas stulpas, \u012fkastas \u012f \u017eem\u0119, buvo padarytas i\u0161 kipariso. \u0160is medis dar senov\u0117je laikytas \u0161ventu, nepaprastai tvariu ir aukotas, pasak Plinijaus, po\u017eemi\u0173 dievyb\u0117ms. Pagal Gyvojo Kry\u017eiaus samprat\u0105, \u012f \u017eem\u0119 \u012fkastoji dalis i\u0161lau\u017eia Prarajos vartus ir i\u0161vaduoja i\u0161 jos Senosios Sandoros teisiuosius, o vir\u0161utin\u0117 dalis atveria Dangi\u0161kuosius Jeruzal\u0117s vartus, kaip kad ra\u0161\u0117 Rupertas i\u0161 Deutz, Kry\u017eius yra clavis paradisi<\/em> [Rojaus raktas \u2013V. M]. Titulus<\/em> [u\u017era\u0161as \u2013 V. M.] buvo pagamintas i\u0161 senov\u0117je \u0161vento alyvmed\u017eio. <\u2026>\u0160is medis simbolizavo vaising\u0105 \u017emog\u0173, i\u0161rinkt\u0105j\u0105 taut\u0105, o jo i\u0161sunktuoju aliejumi b\u016bdavo patepamos karali\u0173 ir kunig\u0173 galvos. Kristaus vardas rei\u0161kia patept\u0105j\u012f. J\u0117zaus galvos artumas \u0161iai sijai \u012fgalino j\u0105 alegori\u0161kai interpretuoti. To \u0117m\u0117si \u0160v. Jonas Auksaburnis, ra\u0161ydamas, kad Kry\u017eiaus vir\u0161\u016bn\u0117je su\u0161vito Teisingumo Saul\u0117.\u201c<\/p>

Be to,\u0161iame straipsnyje sakoma, kad palm\u0117 malon\u0117s medis, o kedras laikomas \u0161ventuoju med\u017eiu, kaip sakoma jau Gilgame\u0161o epe. \u201eSenajame Testamente Kedras \u2013 \u201eLibano \u0161lov\u0117\u201c \u2013 rei\u0161k\u0117 nemirtingum\u0105, i\u0161mint\u012f, teising\u0105 \u017emog\u0173.\u201c \u012edomu tai, kad viduram\u017ei\u0173 simbolika kedr\u0105 suprato, kaip pat\u012f Krist\u0173 (plg. Ez 17, 22\u201323). Pasak Stanislav Kobielus, daugelyje nukry\u017eiavimo atvaizd\u0173 suppedaneum<\/em> (dalis) po Kristaus p\u0117domis yra tarsi \u017dem\u0117s personifikacija, analogi\u0161ka pakojui, kur\u012f mini prana\u0161as Izaijas: \u201eDangus yra mano sostas ir \u017eem\u0117 \u2013 mano pakojis\u201c (Iz 66, 1). Taigi, matyti, jog per vis\u0105 krik\u0161\u010dionyb\u0117s am\u017ei\u0173 Kry\u017eiaus med\u017eio simbolikoje buvo \u012f\u017evelgta labai daug prasmi\u0173.<\/p>

Be to, galima prisiminti, kad J\u0117zus kalba apie savo k\u016bn\u0105 kaip apie \u0160ventykl\u0105: \u201e\u017dydai kreip\u0117si \u012f J\u0117z\u0173, sakydami: \u201eKok\u012f \u017eenkl\u0105 mums gal\u0117tum duoti, jog turi teis\u0119 taip daryti?\u201c J\u0117zus atsak\u0117: \u201eSugriaukite \u0161it\u0105 \u0161ventov\u0119, o a\u0161 per tris dienas j\u0105 atstatysiu!\u201c Tada \u017eydai sak\u0117: \u201eKeturiasde\u0161imt \u0161e\u0161erius metus \u0161ventov\u0119 stat\u0117, o tu atstatysi j\u0105 per tris dienas?!\u201c Bet jis kalb\u0117jo apie savo k\u016bno \u0161ventov\u0119. Tik paskui, jam prisik\u0117lus i\u0161 numirusi\u0173, mokiniai prisimin\u0117 j\u012f apie tai kalb\u0117jus\u201c (Jn 2, 18\u201322). \u017dvelgiant \u012f \u0161i\u0105 Evangelijos i\u0161trauk\u0105, galima kalb\u0117ti apie Komunijos prasm\u0119: J\u0117zaus k\u016bnas yra m\u016bs\u0173 maistas ir priimdami Komunij\u0105 mes tampame Jo K\u016bno dalimi. Ba\u017eny\u010dia, esanti vienyb\u0117je su Kristumi, kaip Kristaus k\u016bnas yra Naujoji \u0160ventov\u0117. Ne tik dvasin\u0117, bet ir ap\u010diuopiama, \u017eemi\u0161ka, esanti \u0161iame pasaulyje tarsi \u016bglis, tarsi Dievo Karalyst\u0117s prad\u017eia.<\/p>

Galiausiai ta \u0160ventykla yra dvasios ir tiesos \u0161ventykla. Taip Giesmi\u0173 giesm\u0117s Su\u017ead\u0117tinyje galime numatyti tai, kas vien\u0105 dien\u0105 bus apreik\u0161ta J\u0117zuje \u2013 \u0160v\u010d. Trejyb\u0117s artum\u0105, tikr\u0105j\u0105 \u0160ventykl\u0105. Tikroji \u0160ventykla yra gyvenimas T\u0117ve, S\u016bnuje ir \u0160ventojoje Dvasioje. Kiekvien\u0105 kart\u0105, kai darome kry\u017eiaus \u017eenkl\u0105, sakome, kad gyvename \u201evardu T\u0117vo, S\u016bnaus ir \u0160ventosios Dvasios\u201c. Taip mes tarsi \u012f\u017eengiame \u012f \u0160ventykl\u0105, tarsi pa\u017eymime, kad esame joje.<\/p>

Hilarijus Puatietis, kalb\u0117damas apie Dievi\u0161kosios Trejyb\u0117s asmenis, sako: \u201eAm\u017einyb\u0117 yra T\u0117vas (\u201em\u016bs\u0173 nam\u0173 sijos i\u0161 kedr\u0173\u201c), kurio atvaizdo gro\u017eis yra S\u016bnus  (\u201eAk, koksai tu gra\u017eus, mano mylimasis!\u201c), o palaima \u2013 \u0160ventoji Dvasia (\u201ei\u0161 tikr\u0173j\u0173 gra\u017eus! [saldus, malonus, mielas]\u201c).\u201c<\/p>

Krik\u0161\u010dioni\u0161kas gyvenimas yra ne kas kita, kaip gyvenimas T\u0117ve, S\u016bnuje ir \u0160ventojoje Dvasioje. Tai ir yra krik\u0161\u010dioni\u0161ko gyvenimo esm\u0117.<\/p>

Pareng\u0117 Dalia Mackelien\u0117 ir Faustina Elena Andrulyt\u0117, SF<\/em><\/p>

\u017dunalas Kelion\u0117<\/em> 2021 m. Nr. IV<\/a><\/p>