{"id":1209,"date":"2022-11-12T11:24:20","date_gmt":"2022-11-12T11:24:20","guid":{"rendered":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/?p=1209"},"modified":"2024-07-15T21:56:32","modified_gmt":"2024-07-15T18:56:32","slug":"renata-serelyte-pasirinkimo-sviesa","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/oldoriginal.zurnalaskelione.lt\/index.php\/2022\/11\/12\/renata-serelyte-pasirinkimo-sviesa\/","title":{"rendered":"Renata \u0160erelyt\u0117. Pasirinkimo \u0161viesa"},"content":{"rendered":"

Sl\u016bgstant nakties tamsai, junti, kaip \u012f au\u0161tan\u010dio ryto taur\u0119 suteka laikas \u2013 siauromis i\u0161silyd\u017eiusio metalo srovel\u0117mis, i\u0161 prad\u017ei\u0173 \u0161nyp\u0161damas, paskui \u2013 skamb\u0117damas. Teka laikas i\u0161 praeities, dabarties ir ateities \u2013 prisiminimai ir sapnai, reg\u0117jimai ir poj\u016b\u010diai.<\/p>

Visos mokslin\u0117s fantastikos id\u0117jos ir hipotez\u0117s apie laiko kilpas ir nepageidaujamas situacijas, kurias galima pakeisti, i\u0161taisyti, atrodo besan\u010dios tik vaizduot\u0117s vaisius. Vaizduot\u0117s, kuri mus apgaudin\u0117ja, \u012fkvepia, prikelia, i\u0161duoda, meluoja, gydo ir susargdina. Kuri gali ir liudyti Tikrov\u0119, ir nuo jos negr\u012f\u017etamai atitolinti.<\/p>

N\u0117ra joki\u0173 laiko kilp\u0173 ir jokio i\u0161sisukimo nuo \u201enepatogios\u201c istorin\u0117s situacijos. Laikas yra linijinis, bent jau metafizine prasme: jis \u0161auna tiesiai kaip i\u0161 lanko paleista str\u0117l\u0117 ir \u0161i str\u0117l\u0117 turi taikin\u012f, kur\u012f perv\u0117rusi \u2013 ar \u012f j\u012f atsimu\u0161usi \u2013 sustos.<\/p>

Mes nebegalime b\u016bti drungni nei erdv\u0117s, nei tuo labiau \u2013 laiko prasme. Mes negalime atskiesti verdan\u010dio lyg i\u0161silyd\u0119s metalas laiko v\u0117siais \u017eod\u017ei\u0173 eliksyrais \u2013 jie i\u0161garuoja lyg nebuv\u0119, lieka nei\u0161tveriamas kar\u0161tis.<\/p>

Neteisyb\u0117 tvindo m\u016bs\u0173 pasaul\u012f. Jos pilna visur. Nuo \u017eol\u0117s stiebelio iki m\u0117lynosios kosmoso mil\u017ein\u0117s Betelgeiz\u0117s. Tamsioji neteisyb\u0117s naktis, kai atrodo, jog net Vie\u0161pats mus paliko, ir suspaudimo valandomis t\u0105 atstum\u0105 junti kaip kosmin\u0119 tu\u0161tum\u0105, kaip \u012f begalyb\u0119 nutolusias galaktikas. Toki\u0105 nakt\u012f reikia i\u0161kent\u0117ti \u2013 kaip Kristus i\u0161kent\u0117jo savo vienatv\u0119 Alyv\u0173 kalne, ir kiekvieno i\u0161 m\u016bs\u0173 kr\u016btin\u0119 \u0161iandien tur\u0117t\u0173 pl\u0117\u0161ti skausminga dejon\u0117: ,,Vie\u0161patie, kod\u0117l mane apleidai?\u201c<\/p>

\"\"
Faustinos Elenos Andrulyt\u0117s nuotrauka<\/em><\/figcaption><\/figure>

Bet netgi tokia baisi tamsioji naktis yra viltingesn\u0117 negu puikyb\u0117, mananti, kad ji pati gali visk\u0105 suprasti ir i\u0161spr\u0119sti. Vald\u017eia, ideologija, sistema, karalyst\u0117s ir sostai, kariaunos ir vie\u0161patijos, intelektualin\u0117s ir k\u016bni\u0161kos b\u016btys, priklausan\u010dios tam, kuris sak\u0117 Kristui: ,,Pagarbink mane, ir a\u0161 tau atiduosiu visas \u017eem\u0117s karalijas.\u201c<\/p>

Mes t\u016bnome tamsioje naktyje, apimti \u0161irdg\u0117los ir baim\u0117s. Mus paglem\u017eia ir ne\u0161a laiko vilnimis k\u016bni\u0161kasis menkumas ir trapumas, ir toji akinanti puikyb\u0117, kuri rai\u017eo tams\u0105 \u2013 ne m\u016bs\u0173 siel\u0173 uostas. M\u016bs\u0173 siel\u0173 uostas \u2013 \u0161viesa, maloninga, tyra, nuostabi, gailestinga. Be socialini\u0173 burbul\u0173 ir ma\u017edaug teisingo gyvenimo supratimo. Ji pati yra tiesa. Mums reikia jos sulaukti, i\u0161tv\u0117rus tamsi\u0105j\u0105 nakt\u012f.<\/p>

O am\u017einyb\u0117s didingumas \u0161iandien \u012fsik\u016bnija labai paprastuose dalykuose. Mirtis \u012fgyja toki\u0105 pat prasm\u0119, kaip ir gyvenimas. Vertyb\u0117s tampa doryb\u0117mis. Pasirinkimas tampa nei\u0161vengiamas. Neb\u0117ra gyvenimo anapus g\u0117rio ir blogio.<\/p>

\u0160ita dvasios b\u016bsena, kuri\u0105 dabar i\u0161gyvename, turb\u016bt yra ne kas kita, kaip pasirinkimo nuojauta. Reik\u0117s b\u016bti arba kar\u0161tu, arba \u0161altu, nes drungnumas neb\u0117ra viena i\u0161 pasirinkimo galimybi\u0173: tai yra tas pats, kaip nepasirinkti. O renkam\u0117s, ties\u0105 pasakius, tik viena: arba dang\u0173, arba pragar\u0105, kad ir kaip banaliai tai skamb\u0117t\u0173 ir kelt\u0173 \u0161ypsen\u0105 \u2013 juk esame priprat\u0119 prie utriruot\u0173 ar primityviais \u0161ablonais virtusi\u0173 dangaus ir pragaro vaizdini\u0173. Pasak C.S. Lewiso, mes ir \u010dia, \u017eem\u0117je, k\u0105 nors rinkdamiesi arba kaip nors pasielgdami, visados pasirenkame arba dang\u0173, arba pragar\u0105, taigi visados esame prie vieno arba prie kito slenks\u010dio (C.S. Lewis, \u201eDid\u017eiosios skyrybos\u201c, Katalik\u0173 pasaulio leidiniai, 2017).<\/p>

Galime guostis, kad turime daug laiko lemiamam pasirinkimui \u2013 ypa\u010d kai esame jauni ir galvojame, kad esame am\u017eini ir nemirtingi. Ir netgi turime vilties, kad rinktis nereik\u0117s. Kad viskas i\u0161sispr\u0119s ir taip \u2013 tarkim, technologij\u0173 pagalba. O gal kas nors \u012fsiki\u0161 i\u0161 \u0161alies (ateiviai, pavyzd\u017eiui). Taigi pa\u010diam spr\u0119sti nereiks.<\/p>

O tuo labiau \u2013 galvojant apie tokias pasenusias kategorijas, kaip dangus ir pragaras. Lyg neb\u016bt\u0173 galima to pavadinti kitaip \u2013 tarkim, g\u0117riu su defektais ir absoliu\u010diu g\u0117riu \u2013 ir suprasti, kad jie galb\u016bt ne taip jau ir skiriasi. Juk jeigu \u0161itie g\u0117riai (arba dangus ir pragaras) yra suderinami, pasirinkti nebereikia. Gyvenimas tampa daug paprastesnis.<\/p>

Tod\u0117l Lewisas, cituodamas savo mokytojo Georgo Macdonaldo \u017eod\u017eius, kad \u201eN\u0117ra dangaus su trupu\u010diu pragaro \u2013 n\u0117 nem\u0117ginkime \u0161irdyse ar ki\u0161en\u0117se pasilaikyti \u0161iek tiek velnio. \u0160\u0117tonas turi ne\u0161dintis visas, nepalikdamas n\u0117 plaukelio\u201c, atrodo baisiai nemodernus ir netoleranti\u0161kas. Jis neleid\u017eia mums pasirinkti to, ko pasirinkti nebereikia. Juk taip \u012fprasta ne\u0161iotis \u201evelnio plaukel\u012f\u201c ki\u0161en\u0117je \u2013 ir politikams, ir menininkams, ir dvasininkams, ir verslininkams, ir visokio por\u016b\u0161io \u012f\u017eymiems \u017emon\u0117ms (nuo kriminalini\u0173 element\u0173 iki influenceri\u0173), k\u0105 jau kalb\u0117ti apie ne\u012f\u017eymius. Tai atrodo labai nat\u016bralu, labai \u017emogi\u0161ka. Ir apskritai nereikia reikalauti i\u0161 \u017emogaus jokio tobul\u0117jimo einant asmeninio \u0161ventumo link \u2013 u\u017etenka b\u016bti tiesiog \u201egeru \u017emogumi\u201c.<\/p>

Ta\u010diau ar pavyks i\u0161vengti to nemalonaus, radikalaus pasirinkimo \u201earba-arba\u201c b\u016bnant tiesiog \u201egeru \u017emogumi\u201c? S\u0105voka \u201egeras \u017emogus\u201c tokia pat beprasmi\u0161ka kaip \u201e\u017emogi\u0161kas \u017emogus\u201c. Darydami vienokias ar kitokias nuod\u0117mes, mes netampame nei \u017ev\u0117rimis, nei ateiviais (ir vieni, ir kiti \u201eatleisti\u201c nuo \u017emogi\u0161kos moral\u0117s) \u2013 mes visada i\u0161liekame \u017emon\u0117mis. Taigi b\u016btyb\u0117mis, kurioms privalomas ne abstraktus ir nieko nerei\u0161kiantis \u201e gerumas\u201c, paremtas abstrak\u010diu \u201evertybi\u0173\u201c supratimu, o konkre\u010dios doryb\u0117s (protingumas, teisingumas, tvirtumas (valia) ir susitvardymas) kaip g\u0117rio pamatas.<\/p>

Tod\u0117l kiekviena dabarties akimirka tokia svarbi. Dabartis \u2013 \u017eiauri, paradoksali, siaubinga ir kartu juokinga, pilna griausmingo stichij\u0173 \u0161\u0117lsmo, chaoso, kakofonijos, trapi\u0173 gro\u017eio akimirk\u0173, \u0161viesos, nevilties ir meil\u0117s, nesunaikinamos harmonijos. Dabartis \u2013 tai lyg naujo pasaulio, nauj\u0173 \u017eemi\u0173 ir nauj\u0173 taut\u0173 k\u016brimasis, kai juda senojo pasaulio tektonin\u0117s plok\u0161t\u0117s; labai gali b\u016bti, kad \u0161io pasaulio daugelis bijos ir nesupras, o gal ir nek\u0119s, nei\u0161skiriant n\u0117 Ryt\u0173, n\u0117 Vakar\u0173. Kas gi gali gyventi ry\u0161kioje, ai\u0161kioje, visas d\u0117mes ant munduro ar kostiumo i\u0161ry\u0161kinan\u010dioje \u0161viesoje, kas gali nenuleisdamas aki\u0173 \u017ei\u016br\u0117ti \u012f akinan\u010di\u0105 saul\u0119? Ar ne geriau b\u016bti \u0161velnioje prieblandoje, pama\u017eu virstan\u010dioje nepermatoma tamsa?..<\/p>

Pasirinkimo \u0161viesoje, labai ry\u0161kioje, skrod\u017eian\u010dioje kiaurai, negailestingai, ne tik \u017emogi\u0161kosios gyvenimo akimirkos, bet ir literat\u016bros k\u016briniai atsiskleid\u017eia kitaip \u2013 atrodo, tarsi vien\u0173 raid\u0117s \u0161viest\u0173, lyg j\u0173 puslapiai b\u016bt\u0173 para\u0161yti simpatiniu ra\u0161alu ir toji \u0161viesa juos i\u0161ry\u0161kint\u0173. O kiti lieka prieblandoje, ir j\u0173 puslapiai \u0161iug\u017eda kaip sausi \u017evynai, nematomam ropliui \u0161liau\u017eiant rupiomis grindimis.<\/p>

Net ir menas, kurio am\u017einumu tikime (da\u017eniausiai tuo tiki patys menininkai), n\u0117ra nei visagalis, nei am\u017einas. Pasak Lewiso, am\u017einyb\u0117s prieangyje tryk\u0161ta \u012f Let\u0105 pana\u0161us \u0161altinis, i\u0161 kurio atsig\u0117r\u0119s, menininkas pamir\u0161ta savo autoryst\u0119. Nes ji Danguje nebereikalinga. Nes Dangus yra toji Tikrov\u0117, kurios mes ilgim\u0117s, sapnuojame, regime vizijose, bandome perteikti savo k\u016briniuose. Danguje ji i\u0161sipildo \u2013 nei vaizduotis, nei ilg\u0117tis jos daugiau nebereiks. Bet jeigu r\u016bp\u0117s meno ateitis, manifestai, koncepcijos ir autoryst\u0117, tada geriau gr\u012f\u017eti atgal. \u012e pilk\u0105, nesibaigiant\u012f miest\u0105, skendint\u012f prieblandoje, pama\u017eu tir\u0161t\u0117jan\u010dioje ir sunkstan\u010dioje \u2013 \u010dia daug erdv\u0117s ir peno \u012fvairioms koncepcijoms, diskursams ir manifestams. Lewiso \u201eDid\u017eiosiose skyrybose\u201c \u0161is miestas vadinamas pragaru. Jis irgi yra pasirinkimas \u2013 savanori\u0161kas, ne priverstinis. Ir, pasak Lewiso, jeigu \u0161io pasirinkimo neb\u016bt\u0173, tai neb\u016bt\u0173 ir paties pragaro.<\/p>

Laikas nesisuka spirale \u2013 jis tiesus kaip str\u0117l\u0117, lekianti \u012f tiksl\u0105. Pro v\u0117jo \u0161vilpes\u012f, audros riaumojim\u0105, \u0161vinin\u0119 priebland\u0105, tir\u0161t\u0105 raudon\u0105 debes\u012f, trupan\u010di\u0105 \u012f ledo ai\u017eenas m\u0117nesien\u0105, kirsdamas vaisk\u0173 drugeli\u0173 sparn\u0173 tinkl\u0105 ir perr\u0117\u017edamas prietemos audekl\u0105.<\/p>

M\u016bs\u0173 gyvenimas skirtas ne u\u017esimir\u0161imui, pramogai ar laiko praleidimui. Laiko mes nebegalime praleisti\u00a0\u2013 mes turime j\u012f i\u0161gyventi ir pripildyti.<\/p>

<\/p>

.<\/p>

.<\/p>

<\/p>

Kelion\u0117 2022 m. Nr. II<\/a><\/strong><\/p>

<\/p>

.<\/p>

\"\"<\/figure>